Santraukos lentelė

Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų įvedimo prekėms tiesiogiai parduoti skirtiems šaldymo aparatams poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Prekėms tiesiogiai parduoti skirti šaldymo aparatai (pvz., parduotuvinės šaldymo spintos, gėrimų šaldytuvai, maži ledų šaldikliai, kaušelinių ledų šaldytuvai ir prekybos automatai), be to, kad padeda vartotojus aprūpinti negendančiais maisto produktais, pvz., gėrimais, kurie paprastai vartojami už aplinkos temperatūrą žemesnės temperatūros, dar yra labai svarbūs saugant maisto kokybę Sąjungos maisto grandinėje. Tačiau atlikdami tą funkciją šie šaldymo aparatai naudoja daug energijos ir didina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Per metus 28 ES valstybėse narėse jie sunaudoja apie 65 TWh, o tai atitinka maždaug 0,46 proc. bendro ES suvartojamos galutinės energijos kiekio.

Manoma, kad šių aparatų 28 ES valstybėse narėse iki 2030 m. padaugės iki 17 mln. vienetų, palyginti su 14 mln. vienetų 2013 m.

Energijos suvartojimas gaminio naudojimo etapu sudaro iki 80 proc. viso jo suvartojamos energijos kiekio. Daugelis aparatų naudojami 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.

Ši gaminių grupė pasižymi dideliu ekonominio taupymo ir poveikio aplinkai mažinimo potencialu. Tačiau taupomasis potencialas gali likti neišnaudotas, nes:

(1)nėra jokių ES teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojamas konkrečiai prekėms tiesiogiai parduoti skirtų šaldymo aparatų energijos vartojimas;

(2)trūksta prieinamos informacijos apie šių gaminių suvartojamos energijos kiekį;

(3)pirkėjų sprendimai ne visuomet grindžiami gaminio gyvavimo ciklo sąnaudomis;

(4)tais atvejais, kai aparatus perka ne galutiniai naudotojai, pvz., kai mažus ledų šaldiklius, gėrimų šaldytuvus ir prekybos automatus prekybos centruose, krautuvėlėse, oro uostuose, geležinkelio stotyse, sporto klubuose ir kitur įrengia konkretaus prekinio ženklo maisto ar gėrimų platintojai, vadovaujamasi visai kitokiomis paskatomis.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Sumažinti vidutinį komercinių šaldytuvų ir šaldiklių suvartojamos energijos kiekį. Mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris šių gaminių atveju daugiausia susijęs su energijos vartojimu, tačiau įtakojamas ir šaldalų patekimo į aplinką. Skatinti efektyviai vartoti energiją, remti inovacijas ir mažinti energetinę priklausomybę.

Siekti efektyviu energijos vartojimu prisidėti prie energijos tiekimo saugumo didinimo atsižvelgiant į Bendrijos tikslą iki 2020 m. ES suvartojamos energijos kiekį sumažinti 20 proc.

Tikimasi, kad konkretūs gyvavimo ciklo pabaigos reikalavimai padės pašalinti esamus šaldytuvų išmontavimo ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų direktyvos tikslų įgyvendinimo trūkumus.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Akivaizdu, kad šiuo metu parduodamų ir artimiausiais metais rinkai pateikti numatytų šaldytuvų energijos vartojimo efektyvumo potencialas dar toli gražu neišnaudotas. Jei nebus imtasi papildomų konkrečių su komerciniais šaldytuvais susijusių veiksmų, rinkos perorientavimas į efektyviau energiją vartojančius aparatus bus labai lėtas, o nesunkiai išvengiamas neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai nemažės.

ES lygmens veiksmų imtis būtina, nes apžvelgus padėtį nustatyta, kad Europos Sąjungoje trūksta suderinto šios srities reglamentavimo ir kyla rizika, kad valstybių narių nustatyti individualūs energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai trukdys veikti ES vidaus rinkai. Ekologinio projektavimo direktyva (visų pirma jos 16 straipsnis), kurios teisinis pagrindas yra Sutartyje numatytas tikslas sukurti vidaus rinką, ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo direktyva (1 straipsnis) yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Europos Komisija priima įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama mažinti komercinių šaldytuvų suvartojamą energijos kiekį ir sudaryti sąlygas vartotojams rinktis efektyviausiai energiją vartojančius aparatus.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Kodėl? 

Apsvarstytos politikos galimybės

0.Bazinė: jokių veiksmų.

1.Savireguliacija, savanoriški susitarimai: pramonė nustato nuosavas neprivalomas taisykles.

2.Tik ekologinis projektavimas: įgyvendinami tik ekologinio projektavimo teisės aktai.

3.Tik energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas: įgyvendinami tik energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo teisės aktai.

4.Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas ir ekologinis projektavimas, 3-jų etapų: 2 ir 3 galimybių derinys, pagal kurį ekologinio projektavimo reikalavimai griežtinami trimis etapais.

5.Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas ir ekologinis projektavimas, 2-jų etapų: 2 ir 3 galimybių derinys, pagal kurį ekologinio projektavimo reikalavimai griežtinami dviem etapais. Ši galimybė toliau skirstoma 5.1 ir 5.2 galimybes, pagal pastarąją atskiriami integruotieji ir atskirtieji parduotuviniai šaldytuvai. Taigi priimtiniausia yra 5.2 galimybė.

1, 2 ir 3 galimybės atmestos jau pradiniame etape ir toliau nebuvo vertinamos.

Kas kuriai galimybei pritaria? 

Scenarijai aptarti 2014 m. liepos 2 d. konsultacijų forumo susitikime.

Nevyriausybinės organizacijos ir valstybės narės teigė, kad 4 galimybės ribos nepakankamai griežtos, todėl labiau pritarė 5 galimybei. Pramonė pastabų dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų užmojo nepateikė.

Austrija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, taip pat Europos energijos ir aplinkosaugos partnerystės bei EuroCommerce atstovai palankiai vertino dviejų etapų scenarijų (5 galimybę), o nevyriausybinės organizacijos ir Vokietija pritarė trijų etapų scenarijui (4 galimybei). Peržiūra būtų atliekama po paskutinio etapo (5 galimybė) – su tuo sutiko dauguma suinteresuotųjų šalių, tik Europos prekybos automatų platintojų asociacija pageidavo skubios peržiūros tais atvejais, kai ketinama skelbti naują standartą.

Dauguma valstybių narių ir nevyriausybinių organizacijų pritaria funkciniam metodui (4 ir 5 galimybės), tik pramonės nuomone šis metodas neatspindi rinkoje esančių gaminių įvairovės. Pramonė ir kai kurios valstybės narės palankiai vertino skirstymą į integruotuosius ir atskirtuosius šaldytuvus (5.2 galimybė).

Gyvavimo ciklo pabaigos reikalavimų siūlymą (4 ir 5 galimybės) pagrindžiantiems argumentams pritarė dauguma valstybių narių ir nevyriausybinių organizacijų, jiems prieštaravo tik Europos maitinimo įrangos gamintojų federacija.

Dauguma valstybių narių pageidavo, kad energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo klasių struktūra būtų bendra visų tipų aparatams – parduotuviniams šaldytuvams, gėrimų šaldytuvams, mažiems ledų šaldikliams ir prekybos automatams (4 ir 5 galimybės). Per konsultacijų forumo susitikimą buvo siūlyta skirtingų tipų aparatams taikyti atskiras struktūras.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai? 

Pasirinkus 5.2 galimybę iki 2030 m. būtų pasiekti šie rezultatai:

·būtų užtikrinta, kad iš rinkos būtų pašalinti neefektyviausiai energiją vartojantys modeliai;

·konkrečių ekologinio projektavimo reikalavimų atrenkamasis poveikis ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo skalės propaguojamasis poveikis sinergiškai papildytų vienas kitą;

·palyginti su įprastinės veiklos scenarijumi, per metus būtų sutaupoma 19 TWh elektros energijos (tai sudarytų 0,83–1,3 proc. 2030 metams Komisijos nustatyto suvartojamos galutinės energijos mažinimo tikslo) ir 7,4 Mt CO2 ekvivalentu per metus sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

·būtų nustatyta aiški teisinė gaminių projektavimo sistema, pagal kurią gamintojams būtų leidžiama lanksčiai siekti energijos vartojimo efektyvumo lygių;

·nors gali būti, kad padidėtų pirkimo išlaidos, jas iš principo kompensuotų gaminio naudojimo etapu sutaupytos lėšos;

·apskaičiuota, kad metinės išlaidos 2020 m. būtų 400 mln. EUR, o 2030 m. – 2,9 mlrd. EUR mažesnės;

·masto ekonomijos principu sumažėtų ekonomiškai efektyvių technologijų išlaidos;

·būtų pašalintas rinkos nepakankamumas ir užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas;

·gamintojai ir mažmenininkai didelės administracinės naštos nepatirtų;

·Komisija būtų įvykdžius konkrečius valstybių narių nustatytus įgaliojimus;

·apibrėžus vienodas veiklos sąlygas būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

·neigiamo poveikio užimtumui nebūtų;

·neigiamo poveikio prekybai nenumatyta.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos? 

Trumpuoju laikotarpiu greičiausiai padidėtų gamybos sąnaudos, nes būtų naudojami efektyviau energiją vartojantys komponentai – didelio efektyvumo ventiliatoriai, efektyvūs kompresoriai, geresnė izoliacija ir kt. Gamintojai pažymi, kad į gamybos sąnaudas įeitų ir mašinų bei gamybos linijos pritaikymo, darbuotojų mokymo, bandymų, testų ir kitos sąnaudos. Manoma, kad dėl masto ekonomijos poveikio ir platesnio lygmens konkurencijos, įvedus ekologinio projektavimo reikalavimus, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais komponentų ir šaldytuvų gamybos sąnaudos sumažėtų. Be to, nustačius privalomus būtinuosius energinio naudingumo standartus ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistemą prireiktų sistemingesnių bandymų.

Dėl visų šių veiksnių aparatų įsigijimo išlaidos iki 2030 m. padidėtų 0,4 mlrd. EUR, palyginti su įprastinės veiklos scenarijumi. Tačiau šios papildomos išlaidos vartotojams iš esmės kompensuotųsi, nes 2,7 mlrd. EUR sumažėtų einamosios išlaidos.

Tai kad, kad šaldytuvų kainos pradžioje būtų didesnės, neturėtų būti priežastis mažmenininkams atidėti investicijų į naujus efektyviau energiją vartojančius įrenginius. Pirkimo sprendimai priimami iš esmės renovuojant senas arba įrengiant naujas parduotuves, todėl šaldymo aparatų pirkimo kainos sudarytų tik mažą dalį viso biudžeto ir nedidelis kainos padidėjimas neturėtų pavėlinti pirkimo.

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

Bendrosios verslo pajamos didės. Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas ir ekologinio projektavimo reikalavimai atlieka svarbų vaidmenį ES pramonėje, padėdami jai išsiskirti kokybe ir inovacijomis.

Siūloma politika neturės konkretaus poveikio didesniems ar mažesniems gamintojams, nors gamintojai, pasižymintys plačiu gaminių asortimentu ir (arba) turintys patirties labai didelio energinio efektyvumo šaldytuvų gamyboje ir įsigiję nuosavus bandymų įrenginius, įgis pranašumą rinkoje.

Dviejų etapų scenarijus didelio poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms neturės: pirmasis etapas bus pereinamasis, per jį tiesiog bus pašalinti iš rinkos kai kurie aparatai, o antrasis etapas bus privalomas ir taikomas 3 metus, kad apimtų komercinių šaldymo aparatų projektavimo ciklą. Prieš įvedant griežtus reikalavimus bus užtikrinta, kad mažosios ir vidutinės įmonės turėtų pakankamai laiko savo gaminiams pritaikyti pagal naujus reikalavimus. Be to, bus leidžiama parametrus apskaičiuoti remiantis gaminio projektu arba ekstrapoliacija pagal kitą modelį, arba abiem būdais. Tokiu būdu bandymo įrenginių neturinčioms įmonėms bandymų našta bus mažesnė.

Ar bus didelis poveikis nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? 

Be pirmiau minėtų dalykų, nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams papildomo poveikio nebus.

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? Ne daugiau kaip 6 eilutės

Dvigubas sąveikusis ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų poveikis bus vienodas visiems gamintojams ir skatins konkurenciją bei inovacijas energijos vartojimo efektyvumo srityje.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Bus įtraukta nuostata dėl peržiūros praėjus 5 metams po priėmimo.