EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 10 14

COM(2019) 470 final

2019/0223(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Tarptautine konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – ICCAT konvencija) siekiama įsteigus Tarptautinę Atlanto tunų apsaugos komisiją skatinti bendradarbiavimą, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų populiacijas išlaikyti tokio dydžio, kuris užtikrintų mitybos ir kitais tikslais žvejojamą didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Konvencija įsigaliojo 1969 m. kovo 21 d. Sąjunga 1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimu 1 patvirtino Konvenciją ir yra jos šalis.

Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT) yra ICCAT konvencija įsteigtas organas, kurio tikslas – išsaugoti ir valdyti jo kompetencijai priklausančias žuvų rūšis. ICCAT turi įgaliojimus priimti rekomendacijas, kurios Susitariančiosioms Šalims yra privalomos. Sąjunga, kaip ICCAT konvencijos Susitariančioji Šalis, yra ICCAT narė ir joje turi dalyvavimo bei balsavimo teises.

Siekdama padidinti savo veiksmingumą ir geriau išsaugoti bei valdyti jos kompetencijai priklausančias žuvų rūšis, ICCAT sutarė, kad reikia iš dalies pakeisti Konvenciją. 2013 m. gegužės 13 d. Taryba įgaliojo Komisiją Europos Sąjungos vardu derėtis dėl Konvencijos pakeitimų 2 .

2013–2018 m. ICCAT vyko diskusijos dėl būtinų Konvencijos pakeitimų. Joms pasibaigus parengtas Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija, projektas. Įsigaliojus Protokolui, pagrindiniais juo padarytais pakeitimais bus:

(1)praplėsta Konvencijos taikymo sritis, kad ji apimtų ryklių išsaugojimą ir valdymą;

(2)išaiškintos balsavimo ICCAT taisyklės ir kvorumo reikalavimai, visų pirma balsų daugumos reikalavimai tais atvejais, kai neįmanoma pasiekti bendro sutarimo;

(3)nustatyti principai, pagal kuriuos ICCAT ir jos narės turi atlikti darbą pagal ICCAT konvenciją;

(4)nuo šešių iki keturių mėnesių (skaičiuojant nuo pranešimo ICCAT narėms išsiuntimo) sutrumpintas ICCAT priimamų rekomendacijų įsigaliojimo laikotarpis;

(5)paaiškintas prieštaravimo ICCAT priimtoms rekomendacijoms procedūros taikymas;

(6)sudarytos sąlygos bendradarbiaujančioms šalims, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, ir žvejybos subjektams aktyviau dalyvauti ICCAT darbe ir

(7)nustatytas ICCAT ginčų sprendimo mechanizmas, kuris būtų taikomas savanoriškai, tačiau pagal jį priimti sprendimai juo pasinaudojusioms šalims būtų galutiniai ir privalomi.

Be to, iš dalies keičiant Konvenciją pasinaudojama galimybe panaikinti nedidelius Konvencijos redakcijos anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis (teksto redakcija visomis šiomis kalbomis yra autentiška) skirtumus. Todėl Protokole pateikiamos visos nuostatos, kurių redakcija bet kuria iš šių trijų kalbų turi būti iš dalies keičiama.

Protokolą Susitariančiosios Šalys priims 2019 m. lapkričio 18–25 d. vyksiančiame 28-ajame eiliniame ICCAT posėdyje.

Šis pasiūlymas teikiamas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu pasirašyti ir laikinai taikyti Protokolą. Protokolo 13 straipsnyje nustatyta, kad jis kiekvienai jį priėmusiai Susitariančiajai Šaliai įsigalioja devyniasdešimtą dieną po dienos, kai trys ketvirtadaliai Susitariančiųjų Šalių Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui deponuoja priėmimo dokumentą, o kiekvienai likusiai Susitariančiajai Šaliai – kai tik ši jį priima. Todėl būtina numatyti, kad tuo atveju, jei Protokolas įsigaliotų prieš Sąjungai baigiant vidaus ratifikavimo procedūras, jis būtų laikinai taikomas. Be to, nuostata dėl laikino taikymo dera su Tarybos sprendimu, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai derėtis dėl Konvencijos pakeitimų.

Protokolas yra dalis platesnio dokumentų rinkinio, kurį, be kita ko, sudaro:

(1)ICCAT rezoliucija dėl žvejybos subjektų dalyvavimo pagal iš dalies pakeistą ICCAT konvenciją. Šia rezoliucija paaiškinami Konvencijos pakeitimai, susiję su šalių, kurios nėra Susitariančiosios Šalys, dalyvavimu ICCAT darbe: visų pirma turimas omenyje Kinijos Taipėjus – žvejybos subjektas, kuriam turi būti taikomas 2 priedas „Žvejybos subjektai“, kuris prie Konvencijos pridedamas pagal Protokolo 11 straipsnį, ir

(2)ICCAT rekomendacija dėl žuvų, kurios laikomos tunais ir tunams giminingų rūšių žuvimis arba okeaninėmis, pelaginėmis ir toli migruojančiomis plokštėtažiaunėmis žuvimis. Rekomendacijoje paaiškinama, kurioms žuvų rūšims taikoma Konvencija, visų pirma aiškiai apibrėžiant ICCAT rūšių žuvis ir nustatant, kad joms priskiriamos plokštėtažiaunės žuvys (rykliai ir rajos), kurios yra okeaninių, pelaginių ir toli migruojančių rūšių žuvys.

ICCAT rezoliuciją ir rekomendaciją turi priimti tuo pačiu metu, kai Susitariančiosios Šalys priims Protokolą. Pagal ICCAT konvencijos VIII straipsnio 2 dalį rekomendacija įsigalios praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kai apie ją bus pranešta Susitariančiosioms Šalims. Rekomendacija nebus privaloma Susitariančiajai Šaliai, kuri pareiškė jai prieštaraujanti ir prieštaravimą patvirtino. Jei prieštaravimui pritaria dauguma Susitariančiųjų Šalių, rekomendacija neįsigalioja.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Komisijos, remia ICCAT darbą ir prie jo aktyviai prisideda, vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Dalyvavimas regioninėse žuvininkystės organizacijose“ 3 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 4 29 straipsniu ir 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadomis dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 5 . Konvencijos pakeitimai yra būtini siekiant užtikrinti tausų ICCAT valdomų jūrų biologinių išteklių ir jūrų aplinkos, taip pat žuvų, kurios sužvejojamos vykdant ICCAT rūšių žuvų tikslinę žvejybą, išteklių naudojimą, valdymą ir išsaugojimą.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo grindžiamas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 43 straipsnio 2 dalimi kartu su 218 straipsnio 5 dalimi.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2013 m. gegužės 13 d. Taryba įgaliojo Komisiją Europos Sąjungos vardu derėtis dėl Konvencijos pakeitimų.

Pakeitimai buvo parengti per šešis darbo grupės Konvencijos pakeitimų klausimais, kurią šiuo tikslu subūrė ICCAT, posėdžius, kurių pirmasis įvyko 2013 m. liepos 10–12 d., o paskutinysis – 2018 gegužės 24 ir 25 d. Valstybės narės buvo nuolat informuojamos apie derybų pažangą.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2019/0223 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2013 m. gegužės 13 d. Taryba įgaliojo Europos Komisiją pradėti derybas dėl Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – ICCAT konvencija) pakeitimų 9 . 2018 m. lapkričio mėn. šios derybos buvo sėkmingai baigtos;

(2)parengtas Protokolas turėtų padėti padidinti ICCAT veiksmingumą ir geriau išsaugoti bei valdyti jos kompetencijai priklausančias žuvų rūšis;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 10  nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtotę, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kuo labiau ją mažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose. Protokolas dera su šiais tikslais;

(4)Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ 11 ir Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato 12 teigiama, kad pagrindinis Sąjungos veiksmų šiuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas ir prireikus gerinamas jų valdymas. Protokolas visiškai dera su šiais tikslais;

(5)Protokolas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu ir laikinai taikomas, kol bus baigtos jam sudaryti būtinos procedūros;

(6)atsižvelgiant į galimybę, kad Protokolas įsigalios prieš Sąjungai baigiant vidaus ratifikavimo procedūras, jis turėtų būti laikinai taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu pasirašyti Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (toliau – Protokolas), su sąlyga, kad Protokolas bus sudarytas.

Pasirašyti numatyto Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos generalinis sekretoriatas parengia įgaliojamąjį raštą, kuriuo Protokolo derybininko nurodytam (-iems) asmeniui (-ims) suteikiami įgaliojimai pasirašyti Protokolą su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3 straipsnis

Protokolas pagal jo 13 straipsnį laikinai taikomas iki jo įsigaliojimo dienos.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

(1)    1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(2)    2013 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos pakeitimų.

(3)    COM(99) 0613 galutinis.

(4)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(5)    COM(2011) 424, 2011 7 13.

(6)    JOIN(2016) 49 final.

(7)    7348/1/17 REV 1.

(8)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(9)    2013 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu pradėti derybas dėl Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos (ICCAT konvencijos) pakeitimų.

(10)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(11)    JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10.

(12)    7348/1/17 REV 1, 2017 3 24.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 10 14

COM(2019) 470 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

PRIEDAS

PROTOKOLAS, KURIUO IŠ DALIES KEIČIAMA TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL ATLANTO TUNŲ APSAUGOS

Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos, sudarytos Rio de Žaneire 1966 m. gegužės 14 d. (toliau – Konvencija), Susitariančiosios Šalys,

   PRISIMINDAMOS ICCAT rekomendaciją sudaryti darbo grupę, kuri parengtų ICCAT konvencijos pakeitimus [Rekomendaciją Nr. 12-10], ir šioje darbo grupėje parengtus pakeitimų pasiūlymų projektus,

   ATSIŽVELGDAMOS į ICCAT rezoliuciją dėl žvejybos subjektų dalyvavimo pagal iš dalies pakeistą ICCAT konvenciją [Rezoliuciją Nr. 19-XX] ir ICCAT rekomendaciją dėl žuvų, kurios laikomos tunais ir tunams giminingų rūšių žuvimis arba okeaninėmis, pelaginėmis ir toli migruojančiomis plokštėtažiaunėmis žuvimis [Rekomendaciją Nr. 19-XX], kurios yra sudedamosios pakeitimų pasiūlymų dalys ir kurias komisija priėmė kartu su baigtu rengti Protokolu,

   ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad šiame dokumente išdėstyti Konvencijos pakeitimų pasiūlymai yra susiję su naujais įsipareigojimais,

   PABRĖŽDAMOS, kad svarbu skubiai užbaigti savo atitinkamas vidaus priėmimo procedūras, kad Protokolas galėtų kuo greičiau įsigalioti visoms Susitariančiosioms Šalims,

susitarė:

1 straipsnis

Konvencijos preambulė iš dalies keičiama ir išdėstoma taip:

„Vyriausybės, kurių tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį dokumentą, atsižvelgdamos į savo bendrą interesą dėl Atlanto vandenyne aptinkamų tunų bei tunams giminingų rūšių žuvų ir okeaninių, pelaginių ir toli migruojančių plokštėtažiaunių žuvų populiacijų ir norėdamos bendradarbiauti išlaikant tokius šių žuvų populiacijų dydžius, kuriems esant bus galima jas ilgą laiką išsaugoti ir tausiai naudoti mitybos bei kitais tikslais, nusprendžia sudaryti Konvenciją dėl šių išteklių išsaugojimo ir tuo tikslu susitaria:“

2 straipsnis

Konvencijos II ir III straipsniai iš dalies keičiami ir išdėstomi taip:

„II straipsnis

Nė viena Konvencijos nuostata nepažeidžiamos valstybių teisės, jurisdikcija ir įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę. Konvencija aiškinama ir taikoma laikantis tarptautinės teisės.

III straipsnis

1.    Susitariančiosios Šalys susitaria įsteigti ir išlaikyti komisiją, vadinamą Tarptautine Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – komisija), kuri turi įgyvendinti Konvencijoje nustatytus tikslus. Kiekviena Susitariančioji Šalis yra komisijos narė.

2.    Kiekvienai komisijos narei komisijoje atstovauja ne daugiau kaip trys atstovai. Šiems atstovams gali padėti ekspertai ir patarėjai.

3.    Paprastai komisijos sprendimai priimami bendru sutarimu. Jei Konvencijoje nenumatyta kitaip, tuo atveju, kai bendro sutarimo pasiekti neįmanoma, sprendimai priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių komisijos narių, balsuojančių „už“ arba „prieš“, dauguma; kiekviena komisijos narė turi po vieną balsą. Du trečdaliai visų komisijos narių sudaro kvorumą.

4.    Komisija kartą per dvejus metus surengia eilinį susirinkimą. Visų komisijos narių daugumos prašymu arba pagal VI straipsnį suformuotos tarybos sprendimu bet kuriuo metu gali būti sušauktas neeilinis susirinkimas.

5.    Per savo pirmąjį susirinkimą, o vėliau per kiekvieną eilinį susirinkimą komisija iš Susitariančiųjų Šalių išrenka pirmininką, pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir antrąjį pirmininko pavaduotoją; šie negali būti perrinkti daugiau kaip vienai kadencijai.

6.    Jei komisija nenusprendžia kitaip, jos ir jai pavaldžių įstaigų susirinkimai yra vieši.

7.    Komisijos oficialiosios kalbos yra anglų, prancūzų ir ispanų.

8.    Komisija yra įgaliota priimti tokias darbo tvarkos taisykles ir finansines taisykles, kokių jai reikia savo funkcijoms atlikti.

9.    Komisija kas dvejus metus savo narėms pateikia savo darbo ir išvadų ataskaitą, o gavusi kurios nors komisijos narės prašymą ją taip pat informuoja bet kuriuo klausimu, susijusiu su Konvencijos tikslais.“    

3 straipsnis

Konvencija papildoma nauju IV straipsniu, kuris išdėstomas taip:

„IV straipsnis

Dirbdamos pagal Konvenciją, komisija ir jos narės:

a)    vadovaujasi atsargumo principu ir taiko ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, laikydamosi atitinkamų tarptautiniu mastu sutartų standartų ir, kai tinkama, rekomenduojamos praktikos bei procedūrų;

b)    remiasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais;

c)    saugo jūros aplinkos biologinę įvairovę;

d)    užtikrina, kad sprendimų priėmimo procesai, įskaitant tuos, per kuriuos paskirstomos žvejybos galimybės, ir kita veikla būtų vykdomi teisingai ir skaidriai, ir

e)    visapusiškai atsižvelgia į specialius besivystančių komisijos narių poreikius, įskaitant poreikį pagal tarptautinę teisę stiprinti gebėjimus vykdyti savo įsipareigojimus pagal Konvenciją ir plėtoti savo žuvininkystę.“    

4 straipsnis

Konvencijos IV, V, VI, VII ir VIII straipsnių numeriai keičiami atitinkamais numeriais V, VI, VII, VIII ir IX ir šie straipsniai iš dalies keičiami bei išdėstomi taip:

„V straipsnis

1.    Įgyvendindama Konvencijos tikslus:

a)    Komisija yra atsakinga už tunų bei tunams giminingų žuvų ir okeaninių, pelaginių ir toli migruojančių plokštėtažiaunių žuvų (toliau – ICCAT rūšių žuvų) populiacijų, taip pat kitų tokių rūšių žuvų, kurios sužvejojamos Konvencijos rajone žvejojant ICCAT rūšių žuvis, tyrimus, atsižvelgiant į kitų atitinkamų tarptautinių su žuvininkyste susijusių organizacijų ar pagal atitinkamus tarptautinius su žuvininkyste susijusius susitarimus vykdomą darbą. Tokie tyrimai apima minėtų rūšių mokslinius tyrimus, jų aplinkos okeanografinius tyrimus ir gamtinių bei žmogiškųjų veiksnių poveikio jų gausai mokslinius tyrimus. Be to, komisija gali tirti tai pačiai ekosistemai, kaip ICCAT rūšys, priklausančias rūšis arba nuo ICCAT rūšių priklausančias ar su jomis susijusias rūšis.

b)    Vykdydama šias pareigas, komisija, kiek įmanoma, naudojasi savo narių oficialių agentūrų ir jų politinių padalinių teikiamomis techninėmis ir mokslinėmis paslaugomis bei informacija, ir, kai pageidauja, gali pasinaudoti bet kurios valstybinės ar privačios institucijos, organizacijos ar asmens teikiamomis paslaugomis ir informacija, taip pat neviršydama savo biudžeto ir bendradarbiaudama su atitinkamomis savo narėmis gali atlikti nepriklausomus mokslinius tyrimus, kurie papildytų vyriausybių, nacionalinių institucijų ar kitų tarptautinių organizacijų atliekamą mokslinių tyrimų darbą.

c)    Komisija užtikrina, kad visa iš tokios institucijos, organizacijos ar asmens gauta informacija atitiktų nustatytus mokslinius kokybės ir objektyvumo standartus.

2.    Vykdant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko:

a)    renkama ir analizuojama statistinė informacija, susijusi su dabartinėmis ICCAT rūšių žuvų Konvencijos rajone sąlygomis ir tendencijomis;

b)    tiriama ir vertinama informacija, susijusi su priemonėmis ir metodais, kuriais siekiama Konvencijos rajone išlaikyti arba viršyti tokius ICCAT rūšių žuvų populiacijų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis ir veiksmingas, su šiuo laimikiu suderinamas šių rūšių žuvų naudojimas;

c)    komisijos narėms rekomenduojami tyrimai ir tyrinėjimai ir

d)    leidžiamos ir kitaip platinamos komisijos išvadų ataskaitos ir statistinė, biologinė bei kita mokslinė informacija, susijusi su ICCAT rūšimis Konvencijos rajone.

VI straipsnis

1.    Komisijoje įsteigiama taryba, kurią sudaro komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, taip pat ne mažiau kaip keturių ir ne daugiau kaip aštuonių Susitariančiųjų Šalių atstovai. Susitariančiosios Šalys, kurioms atstovaujama taryboje, renkamos kiekviename eiliniame komisijos susirinkime. Tačiau, jeigu kuriuo nors metu Susitariančiųjų Šalių skaičius viršija keturiasdešimt, komisija gali išrinkti dvi papildomas Susitariančiąsias Šalis, kurioms atstovaujama taryboje. Susitariančiosios Šalys, kurių piliečiai yra pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, į tarybą nerenkamos. Tarybos rinkimuose komisija tinkamai atsižvelgia į Susitariančiųjų Šalių geografinius, tunų žvejybos ir tunų apdorojimo interesus, taip pat į lygias Susitariančiųjų Šalių teises turėti taryboje savo atstovų.

2.    Taryba atlieka Konvencijoje jai paskirtas ar komisijos nustatytas funkcijas ir laikotarpiu tarp eilinių komisijos susirinkimų bent vieną kartą surengia susirinkimą. Laikotarpiu tarp komisijos susirinkimų taryba priima būtinus sprendimus dėl pareigų, kurias turi vykdyti darbuotojai, ir teikia reikalingus nurodymus vykdomajam sekretoriui. Tarybos sprendimai priimami komisijos nustatyta tvarka.

VII straipsnis

Siekdama įgyvendinti Konvencijos tikslus, komisija gali steigti specialistų grupes, atsakingas už tam tikras rūšis, rūšių grupes ar geografinius rajonus. Tokiu atveju kiekviena specialistų grupė:

a)    yra atsakinga už jos kompetencijai priklausančių rūšių, rūšių grupių ar geografinio rajono stebėseną ir su tuo susijusios mokslinės bei kitos informacijos rinkimą;

b)    remdamasi moksliniais tyrimais gali siūlyti komisijai rekomendacijų dėl bendrų komisijos narių veiksmų ir

c)    gali rekomenduoti komisijai atlikti tyrimus ir tyrinėjimus, reikalingus siekiant gauti informacijos apie tos grupės kompetencijai priklausančias rūšis, rūšių grupes ar geografinį rajoną, taip pat koordinuoti tiriamąsias komisijos narių programas.

VIII straipsnis

Komisija paskiria vykdomąjį sekretorių, kuris vykdo komisijos nurodymus. Vykdomasis sekretorius turi įgaliojimus, laikydamasis komisijos nustatytų taisyklių ir procedūrų, atrinkti komisijos darbuotojus ir jiems vadovauti. Be to, vykdomasis sekretorius atlieka, inter alia, tokias komisijos jam pavestas funkcijas:

a)    koordinuoja pagal Konvencijos V ir VII straipsnius vykdomas tiriamąsias programas;

b)    rengia biudžeto sąmatas komisijai svarstyti;

c)    suteikia leidimą išmokėti lėšas, kaip numatyta komisijos biudžete;

d)    atsiskaito už komisijos lėšas;

e)    organizuoja bendradarbiavimą su Konvencijos XIII straipsnyje nurodytomis organizacijomis;

f)    atlieka parengiamąjį duomenų, reikalingų Konvencijos tikslams pasiekti, ypač duomenų, susijusių su esamu momentu sužvejojamu ir didžiausiu galimu ICCAT rūšių išteklių tausios žvejybos laimikiu, rinkimo ir analizavimo darbą ir

g)    rengia komisijai tvirtinti mokslines, administracines ir kitas komisijos ir jai pavaldžių įstaigų ataskaitas.

IX straipsnis

1.    

a)    Remdamasi moksliniais įrodymais, komisija gali teikti rekomendacijas, skirtas:

i)    ilgalaikiam ICCAT rūšių išteklių išsaugojimui ir tausiam naudojimui Konvencijos rajone užtikrinti rūpinantis, kad išlaikyti arba atkurti tų rūšių išteklių dydžiai pasiektų arba viršytų dydžius, kuriems esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis;

ii)    prireikus skatinti išsaugoti kitas rūšis, kurios priklauso nuo ICCAT rūšių arba yra su jomis susijusios, siekiant, kad išlaikyti arba atkurti tų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems esant gali kilti didelė grėsmė jų reprodukcijai.

Šios rekomendacijos komisijos narėms įsigalioja šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis.

b)    Minėtos rekomendacijos teikiamos:

i)    komisijos iniciatyva, jeigu nėra įsteigta atitinkama specialistų grupė;

ii)    komisijos iniciatyva, pritarus ne mažiau kaip dviem trečdaliams komisijos narių, jeigu atitinkama specialistų grupė yra įsteigta, tačiau ji pasiūlymo nepatvirtino;

iii)    atitinkamos specialistų grupės patvirtintu siūlymu arba

iv)    atitinkamų specialistų grupių patvirtintu siūlymu, jeigu aptariama rekomendacija yra susijusi su daugiau kaip vienu geografiniu rajonu, rūšimi ar rūšių grupe.

2.    Kiekviena pagal šio straipsnio 1 dalį pateikta rekomendacija visoms komisijos narėms įsigalioja praėjus keturiems mėnesiams nuo komisijos pranešimo, kuriuo komisijos narėms perduodama rekomendacija, dienos, nebent tuo metu, kai priimama rekomendacija, komisija nusprendžia kitaip ir išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Tačiau jokiomis aplinkybėmis rekomendacija neįsigalioja greičiau nei per tris mėnesius.

3.    

a)    Jeigu tuo atveju, kai rekomendacija teikiama pagal 1 dalies b punkto i ar ii papunktį, kuri nors komisijos narė arba tuo atveju, kai rekomendacija teikiama pagal 1 dalies b punkto iii ar iv papunktį, kuri nors komisijos narė, kuri taip pat yra atitinkamos specialistų grupės narė, per laikantis 2 dalies nustatytą laikotarpį dėl tokios rekomendacijos pateikia komisijai prieštaravimą, rekomendacija toms prieštaravimą pateikusioms komisijos narėms neįsigalioja.

b)    Jei per laikantis 2 dalies nustatytą laikotarpį prieštaravimą pateikia dauguma komisijos narių, rekomendacija neįsigalioja nė vienai komisijos narei.

c)    Prieštaravimą pagal a punktą teikianti komisijos narė tuo pačiu metu komisijai pateikia raštu išdėstytas prieštaravimo priežastis, kurios gali būti grindžiamos vienu ar keliais iš šių elementų:

i)    rekomendacija nedera su Konvencija ar kitomis susijusiomis tarptautinės teisės taisyklėmis;

ii)    rekomendacijos forma arba turiniu nepagrįstai diskriminuojama prieštaraujančioji komisijos narė;

iii)    komisijos narė negali praktiškai laikytis priemonės, nes ji laikosi kitokio požiūrio į išteklių išsaugojimą ir darnų valdymą arba neturi techninių galimybių rekomendacijai įgyvendinti, arba

iv)    esama saugumo apribojimų, dėl kurių prieštaraujančioji komisijos narė negali įgyvendinti priemonės arba jos laikytis.

d)    Kiekviena prieštaravimą pagal šį straipsnį teikianti komisijos narė, kiek praktiškai įmanoma, komisijai taip pat pateikia bet kokių alternatyvių išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurios yra bent tiek pat veiksmingos, kiek priemonė, kuriai ji prieštarauja, aprašymą.

4.    Bet kuri rekomendacijai prieštaraujanti komisijos narė gali bet kuriuo metu tą prieštaravimą atšaukti ir rekomendacija tai komisijos narei įsigalioja nedelsiant, jeigu ji jau yra galiojanti, arba tuomet, kai ji gali įsigalioti pagal šio straipsnio sąlygas.

5.    Vykdomasis sekretorius informaciją apie bet kokį pagal šį straipsnį gautą prieštaravimą bei jo priežastis ir apie kiekvieną tokio prieštaravimo atšaukimą nedelsdamas išplatina visoms komisijos narėms ir joms visoms praneša apie bet kurios rekomendacijos įsigaliojimo laiką.“    

5 straipsnis

Konvencija papildoma nauju X straipsniu, kuris išdėstomas taip:

„X straipsnis

1.    Komisijoje dedamos visos pastangos išvengti ginčų ir bet kokio su Konvencija susijusio ginčo šalys konsultuojasi tarpusavyje siekdamos jį draugiškai ir kuo greičiau išspręsti.

2.    Jei ginčas susijęs su techninio pobūdžio klausimu, ginčo šalys gali ginčą drauge perduoti spręsti ad hoc specialistų grupei, kuri suformuojama pagal komisijos priimtas procedūras. Specialistų grupė tariasi su ginčo šalimis ir stengiasi ginčą skubiai išspręsti, netaikydama privalomų procedūrų.

3.    Jei ginčas tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių kyla dėl Konvencijos aiškinimo ar taikymo, dedamos visos pastangos jį išspręsti taikiai.

4.    Bet koks ginčas, kuris nėra išsprendžiamas ankstesnėse dalyse nurodytomis priemonėmis, bendru ginčo šalių prašymu gali būti perduodamas spręsti galutiniam ir privalomam arbitražui. Prieš pateikdamos bendrą prašymą perduoti ginčą arbitražui, ginčo šalys turėtų sutarti dėl ginčo aprėpties. Ginčo šalys gali sutarti, kad arbitražo kolegija būtų sudaryta ir veiktų pagal Konvencijos 1 priedą arba bet kokias kitas procedūras, kurias ginčo šalys gali nuspręsti taikyti bendru sutarimu. Tokia arbitražo kolegija savo sprendimus priima pagal Konvenciją, tarptautinę teisę ir atitinkamus ginčo šalių pripažįstamus jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimo standartus.

5.    Šiame straipsnyje nustatyti ginčų sprendimo mechanizmai taikomi tik ginčams, susijusiems su bet kokiu veiksmu, faktu ar situacija, įvykusiu (-ia) ar nustatytu (-a) po šio straipsnio įsigaliojimo dienos.

6.    Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdoma jokio ginčo šalims siekti ginčą spręsti ne pagal šiame straipsnyje nustatytas ginčų sprendimo procedūras, o pagal kitas sutartis ar tarptautinius susitarimus, kurių šalys jos yra, laikantis tos sutarties ar tarptautinio susitarimo reikalavimų.“    

6 straipsnis

Konvencijos IX, X ir XI straipsnių numeriai keičiami atitinkamais numeriais XI, XII ir XIII ir šie straipsniai iš dalies keičiami bei išdėstomi taip:

„XI straipsnis

1.    Komisijos narės susitaria imtis visų veiksmų, būtinų Konvencijos įgyvendinimui užtikrinti. Kiekviena komisijos narė kas dvejus metus ar kitu komisijos reikalaujamu laiku jai perduoda savo veiksmų, kurių ji tuo tikslu ėmėsi, ataskaitą.

2.    Komisijos narės susitaria:

a)    gavusios komisijos prašymą, teikti bet kokią turimą statistinę, biologinę ir kitą mokslinę informaciją, kurios komisijai gali reikėti Konvencijos tikslais;

b)    jei jų oficialios agentūros minėtos informacijos gauti ir pateikti negali, leisti komisijai savanoriškai per savo nares gauti įmonių ir pavienių žvejų tiesiogiai teikiamą informaciją.

3.    Komisijos narės įsipareigoja bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos priimti tinkamas veiksmingas priemones, kuriomis užtikrinamas Konvencijos nuostatų taikymas.

4.    Susitariančiosios Šalys įsipareigoja sukurti tarptautinio vykdymo užtikrinimo sistemą, taikytiną Konvencijos rajone, išskyrus teritorinę jūrą ir kitus vandenis, kuriuose žvejybos veikla pagal tarptautinę teisę priklauso valstybės jurisdikcijai, jei tokių yra.

XII straipsnis

1.    Komisija dvejų metų laikotarpiui, prasidedančiam po kiekvieno eilinio susirinkimo, patvirtina bendrų komisijos išlaidų biudžetą.

2.    

a)    Kiekviena komisijos narė kasmet į komisijos biudžetą sumoka įnašo sumą, kuri apskaičiuojama pagal komisijos patvirtintose finansinėse taisyklėse nustatytą sistemą. Patvirtindama šią sistemą, komisija turėtų atsižvelgti į, inter alia, kiekvienos komisijos narės fiksuotus bazinius narystės komisijoje ir specialistų grupėje mokesčius, bendrą gyvąjį Atlanto tunų bei tunams giminingų žuvų laimikio svorį ir grynąjį konservuotų Atlanto tunų bei tunams giminingų žuvų produktų svorį ir komisijos narės ekonominio išsivystymo lygį.

b)    Finansinėse taisyklėse nustatyta metinių įnašų apskaičiavimo sistema nustatoma arba keičiama tik visų dalyvaujančių ir balsuojančių komisijos narių sutarimu. Komisijos narės apie tai informuojamos prieš devyniasdešimt dienų.

3.    Taryba savo eiliniame susirinkime, rengiamame laikotarpiu tarp komisijos susirinkimų, peržiūri antrąją dvimečio biudžeto dalį ir, atsižvelgdama į esamus ir numatomus pokyčius, gali leisti komisijos biudžeto lėšas, skirtas antriesiems metams, perskirstyti neviršijant viso komisijos patvirtinto biudžeto.

4.    Komisijos vykdomasis sekretorius kiekvienai komisijos narei praneša apie jai nustatytą metinį mokesčio dydį. Įnašai tampa mokėtini metų, už kuriuos paskirtas nustatytas mokestis, sausio pirmą dieną. Įnašai, negauti iki paskesnių metų sausio pirmos dienos, laikomi įsiskolinimu.

5.    Dvimečio biudžeto įnašai mokami komisijos nustatytomis valiutomis.

6.    Komisija savo pirmajame susirinkime patvirtina pirmųjų komisijos veiklos metų biudžeto balansą ir paskesnių dvejų metų biudžetą. Šių biudžetų kopijas kartu su pranešimais apie atitinkamus nustatytus jų pirmųjų metinių įnašų dydžius ji nedelsdama nusiunčia komisijos narėms.

7.    Tuomet likus ne mažiau kaip šešiasdešimt dienų iki eilinio komisijos susirinkimo, po kurio prasideda dvejų metų laikotarpis, vykdomasis sekretorius kiekvienai komisijos narei pateikia dvimečio biudžeto projektą ir siūlomų nustatytų mokesčių dydžių planą.

8.    Jei kurios nors komisijos narės įsiskolinta įnašų suma yra lygi jos už dvejus praėjusius metus mokėtinai sumai arba ją viršija, komisija gali sustabdyti šios komisijos narės balsavimo teisę.

9.    Prieš pradėdama gauti metinius įnašus, komisija įsteigia apyvartinio kapitalo fondą savo operacijoms finansuoti ir kitiems tikslams, kuriuos komisija gali numatyti. Komisija nustato fondo dydį, įvertina jam įsteigti būtinas išankstines įmokas ir priima fondo lėšų naudojimą reglamentuojančias taisykles.

10.    Komisija organizuoja kasmetinį nepriklausomą komisijos sąskaitų auditą. Tokių auditų ataskaitas peržiūri ir tvirtina komisija arba, jeigu tais metais eilinis komisijos susirinkimas nevyksta, taryba.

11.    Komisija gali priimti kitus, nei numatyti šio straipsnio 2 dalyje, įnašus savo darbui atlikti.

XIII straipsnis

1.    Susitariančiosios Šalys sutinka, kad komisiją ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizaciją turėtų sieti darbo ryšiai. Šiuo tikslu komisija pradeda derybas su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, siekdama sudaryti susitarimą pagal organizacijos įstatų XIII straipsnį. Tokiame susitarime turėtų būti, inter alia, numatyta, kad Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius turi skirti atstovą, kuris be balsavimo teisės dalyvautų visuose komisijos ir jai pavaldžių įstaigų susirinkimuose.

2.    Komisijos narės sutinka, kad komisija turėtų bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis žuvininkystės komisijomis ir mokslo organizacijomis, kurios galėtų prisidėti prie komisijos darbo. Komisija gali su tokiomis komisijomis ir organizacijomis sudaryti susitarimus.

3.    Komisija gali paprašyti bet kurios atitinkamos tarptautinės organizacijos ar valstybės, kuri yra Jungtinių Tautų arba bet kurios specializuotos Jungtinių Tautų agentūros narė, tačiau nėra komisijos narė, vyriausybės atsiųsti stebėtojų į komisijos ir jai pavaldžių įstaigų susirinkimus.“    

7 straipsnis

Konvencijos XII straipsnio numeris keičiamas numeriu XIV. Šio straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama ir išdėstoma taip:

„2.    Bet kuriuo metu praėjus dešimt metų nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos bet kuri Susitariančioji Šalis gali bet kurių metų, įskaitant dešimtuosius metus, gruodžio trisdešimt pirmą dieną pasitraukti iš Konvencijos, prieš tai ėjusių metų gruodžio trisdešimt pirmą dieną ar anksčiau Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui pateikusi rašytinį pranešimą apie pasitraukimą.“    

8 straipsnis

Konvencijos XIII straipsnio numeris keičiamas numeriu XV. Šio straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama ir išdėstoma taip:

„1.    

a)    Komisija bet kurios Susitariančiosios Šalies ar savo iniciatyva gali siūlyti atlikti Konvencijos pakeitimus. Visi tokie pasiūlymai teikiami bendru sutarimu.

b)    Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius patvirtintą bet kokio pasiūlyto pakeitimo teksto kopiją perduoda visoms Susitariančiosioms Šalims.

c)    Visi pakeitimai, dėl kurių neatsiranda naujų įsipareigojimų, visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja trisdešimtą dieną po to, kai juos priima trys ketvirtadaliai Susitariančiųjų Šalių.

d)    Visi pakeitimai, dėl kurių atsiranda naujų įsipareigojimų, kiekvienai pakeitimus priėmusiai Susitariančiajai Šaliai įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai juos priima trys ketvirtadaliai Susitariančiųjų Šalių, o vėliau kiekvienai likusiai Susitariančiajai Šaliai – tada, kai tik ji juos priima. Laikoma, kad bet kokiu pakeitimu, dėl kurio, vienos ar daugiau Susitariančiųjų Šalių nuomone, atsiranda naujų įsipareigojimų, sukuriama naujų įsipareigojimų ir jis įsigalioja atitinkama tvarka.

e)    Vyriausybė, kuri Susitariančiąja Šalimi tampa po to, kai pagal šio straipsnio nuostatas pateikiamas priimti Konvencijos pakeitimas, yra saistoma Konvencijos su pakeitimais, kai tas pakeitimas įsigalioja.“    

9 straipsnis

Konvencija papildoma nauju XVI straipsniu, kuris išdėstomas taip:

„XVI straipsnis

Priedai yra neatsiejama Konvencijos dalis ir nuorodos į Konvenciją apima nuorodas į priedus.“    

10 straipsnis

Konvencijos XIV, XV ir XVI straipsnių numeriai keičiami atitinkamais numeriais XVII, XVIII ir XIX ir šie straipsniai iš dalies keičiami bei išdėstomi taip:

„XVII straipsnis

1.    Konvencija teikiama pasirašyti visų valstybių, kurios yra Jungtinių Tautų ar bet kurios specializuotos Jungtinių Tautų agentūros narės, vyriausybėms. Bet kuri Konvencijos nepasirašiusi vyriausybė gali bet kuriuo metu prie jos prisijungti.

2.    Konvenciją pasirašiusios šalys turi ją ratifikuoti ar patvirtinti pagal savo konstitucijas. Ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui.

3.    Konvencija įsigalioja, kai ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus deponuoja septynios vyriausybės, o kiekvienai ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą vėliau deponavusiai vyriausybei ji įsigalioja deponavimo dieną.

4.    Konvencija teikiama pasirašyti bet kuriai tarpvyriausybinei ekonominės integracijos organizacijai, kurią sudaro valstybės, jai perdavusios kompetenciją Konvencijos reglamentuojamais klausimais, įskaitant kompetenciją tais klausimais sudaryti sutartis, arba tokios organizacijos gali prie Konvencijos prisijungti.

5.    Deponavusi savo oficialaus patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą, bet kuri 4 dalyje nurodyta organizacija tampa Susitariančiąja Šalimi, pagal Konvenciją turinčia tokias pat teises ir pareigas, kaip ir kitos Susitariančiosios Šalys. Konvencijos teksto XI straipsnio 4 dalyje nuoroda į sąvoką „valstybė“ ir preambulėje bei XV straipsnio 1 dalyje nuoroda į sąvoką „vyriausybė“ aiškinamos tokiu pat būdu.

6.    4 dalyje nurodytai organizacijai tapus Konvencijos Susitariančiąja Šalimi, tos organizacijos valstybės narės ir vėliau į ją įstojusios valstybės nustoja būti Konvencijos šalimis; apie tai jos raštu praneša Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui.

XVIII straipsnis

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius apie deponuotus ratifikavimo, patvirtinimo, oficialaus patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, Konvencijos įsigaliojimą, pakeitimų pasiūlymus, pranešimus apie pakeitimų priėmimą, pakeitimų įsigaliojimą ir pranešimus apie pasitraukimą informuoja visas XVII straipsnio 1 dalyje nurodytas vyriausybes ir visas to paties straipsnio 4 dalyje nurodytas organizacijas.

XIX straipsnis

Konvencijos originalas deponuojamas Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui, o jis patvirtintas jos kopijas nusiunčia XVII straipsnio 1 dalyje nurodytoms vyriausybėms ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytoms organizacijoms.“    

11 straipsnis

Konvencija papildoma dviem priedais, kurie išdėstomi taip:

„1 PRIEDAS

GINČŲ SPRENDIMO PROCEDŪROS

1.    X straipsnio 4 dalyje nurodytą arbitražo kolegiją turėtų sudaryti atitinkami trys arbitrai, kurie gali būti skiriami taip:

a)    viena iš ginčo šalių turėtų nurodyti arbitro vardą ir pavardę kitai ginčo šaliai, o ši per keturiasdešimt dienų nuo to pranešimo gavimo dienos turėtų nurodyti antrojo arbitro vardą ir pavardę. Jei ginče dalyvauja daugiau nei dvi komisijos narės, tą patį interesą turinčios šalys turėtų kartu paskirti vieną arbitrą. Ginčo šalys per šešiasdešimt dienų nuo antrojo arbitro paskyrimo turėtų paskirti trečiąjį arbitrą, kuris neturi būti nė vienos komisijos narės pilietis ir neturi turėti tos pačios pilietybės kaip pirmasis ar antrasis arbitras. Trečiasis arbitras turėtų pirmininkauti arbitražo teismui;

b)    jei antrasis arbitras per nustatytą laikotarpį nepaskiriamas arba šalys per nustatytą laikotarpį negali sutarti dėl trečiojo arbitro skyrimo, tą arbitrą ginčo šalių prašymu per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos gali paskirti komisijos pirmininkas.

2.    Arbitražo kolegijos sprendimas turėtų būti priimamas jos narių, kurie neturėtų susilaikyti balsuojant, balsų dauguma.

3.    Arbitražo kolegijos sprendimas ginčo šalims yra galutinis ir privalomas. Ginčo šalys sprendimą turėtų vykdyti nedelsdamos. Vienos iš ginčo šalių prašymu arbitražo kolegija sprendimą gali išaiškinti.

2 PRIEDAS

ŽVEJYBOS SUBJEKTAI

1.    Įsigaliojus<priėmimo data> priimtiems Konvencijos pakeitimams, tik tas žvejybos subjektas, kuris bendradarbiaujančiosios šalies statusą pagal komisijos nustatytas procedūras įgijo iki 2013 m. liepos 10 d., kaip nurodyta pagal šį priedą priimtoje Rezoliucijoje Nr. <XX-XX>, gali komisijos vykdomajam sekretoriui pateikti raštišką dokumentą ir jame pareikšti esąs tvirtai įsipareigojęs laikytis Konvencijos sąlygų ir pagal ją priimtų rekomendacijų. Toks įsipareigojimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo dokumento gavimo dienos. Toks žvejybos subjektas savo įsipareigojimą gali atšaukti pateikdamas komisijos vykdomajam sekretoriui adresuotą raštišką pranešimą. Įsipareigojimas nustoja galioti praėjus vieniems metams nuo pranešimo apie atšaukimą gavimo dienos, nebent pranešime nurodyta vėlesnė data.

2.    Jei pagal XV straipsnį atliekami kiti Konvencijos pakeitimai, 1 dalyje nurodytas žvejybos subjektas gali komisijos vykdomajam sekretoriui pateikti raštišką dokumentą ir jame pareikšti esąs tvirtai įsipareigojęs laikytis iš dalies pakeistos Konvencijos sąlygų ir pagal ją priimtų rekomendacijų. Šis žvejybos subjekto įsipareigojimas įsigalioja kurią nors iš XV straipsnyje nurodytų datų arba šioje dalyje nurodyto raštiško pranešimo gavimo dieną, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių datų vėlesnė.

3.    Vykdomasis sekretorius apie tokių įsipareigojimų ar pranešimų gavimą praneša Susitariančiosioms Šalims; leidžia joms su tokiais pranešimais susipažinti; teikia Susitariančiųjų Šalių pranešimus, įskaitant pranešimus apie Konvencijos bei jos pakeitimų ratifikavimą, patvirtinimą ar įsigaliojimą arba prisijungimą prie jos, žvejybos subjektui ir patikimai saugo visus tokius žvejybos subjekto ir vykdomojo sekretoriaus vienas kitam perduotus dokumentus.

4.    1 dalyje nurodytas žvejybos subjektas, pateikęs 1 bei 2 dalyse nurodytą raštišką dokumentą ir jame pareiškęs esąs tvirtai įsipareigojęs laikytis Konvencijos sąlygų ir pagal ją priimtų rekomendacijų, gali dalyvauti atitinkamame komisijos darbe, įskaitant sprendimų priėmimą, ir, mutatis mutandis, turi tas pačias, kaip komisijos narės, teises ir įsipareigojimus, nurodytus Konvencijos III, V, VII, IX, XI, XII ir XIII straipsniuose.

5.    Jei ginčas susijęs su 1 dalyje nurodytu žvejybos subjektu, kuris pagal šį priedą pareiškė esąs įsipareigojęs laikytis Konvencijos sąlygų, ir negali būti išspręstas draugiškai, ginčo šalims tarpusavyje sutarus ir atsižvelgiant į konkretų atvejį, ginčas gali būti perduodamas spręsti ad hoc specialistų grupei arba, prieš tai susitarus dėl ginčo aprėpties, galutiniam ir privalomam arbitražui.

6.    Šio priedo nuostatos, susijusios su 1 dalyje nurodyto žvejybos subjekto dalyvavimu, taikomos tik Konvencijos tikslais.

7.    Bet kuri šalis, kuri nėra Susitariančioji Šalis, subjektas ar žvejybos subjektas, kuris bendradarbiaujančiosios šalies statusą įgyja po 2013 m. liepos 10 d., šiame priede nelaikomas žvejybos subjektu ir todėl neturi tų pačių, kaip komisijos narės, teisių ir įsipareigojimų, nurodytų Konvencijos III, V, VII, IX, XI, XII ir XIII straipsniuose.“    

12 straipsnis

Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis yra vienodai autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui. Jis teikiamas pasirašyti 2019 m. lapkričio <XX> d. <Maljorkos Palmoje, Ispanijoje>, o vėliau iki 2020 m. lapkričio <XX> d. Romoje. Nepaisant to, Protokolo nepasirašiusios Konvencijos Susitariančiosios Šalys gali bet kuriuo metu deponuoti patvirtinimo, ratifikavimo ar priėmimo dokumentus. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius patvirtintą Protokolo kopiją nusiunčia kiekvienai Konvencijos Susitariančiajai Šaliai.    

13 straipsnis

Protokolas kiekvienai jį priėmusiai Konvencijos Susitariančiajai Šaliai įsigalioja devyniasdešimtą dieną po dienos, kai patvirtinimo, ratifikavimo ar priėmimo dokumentą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui deponuoja trys ketvirtadaliai Konvencijos Susitariančiųjų Šalių, o kiekvienai likusiai Konvencijos Susitariančiajai Šaliai – kai tik ši jį patvirtina, ratifikuoja ar priima. Vyriausybė, kuri Konvencijos Susitariančiąja Šalimi tampa po to, kai Protokolas pateikiamas pasirašyti pagal 12 straipsnį, laikoma priėmusia Protokolą.    

14 straipsnis

Kai Protokolas įsigalioja tiems trims ketvirtadaliams Konvencijos Susitariančiųjų Šalių, kurios Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui deponuoja patvirtinimo, ratifikavimo ar priėmimo dokumentą, tokių dokumentų nedeponavusios Konvencijos Susitariančiosios Šalys toliau laikomos komisijos narėmis. Komisija priima priemones, skirtas savo tinkamam veikimui užtikrinti tol, kol Protokolas įsigalios visoms Konvencijos Susitariančiosioms Šalims. Konvencijos Susitariančioji Šalis, kuriai Protokolas dar neįsigaliojo, vis dėlto gali nuspręsti šiuos pakeitimus laikinai taikyti ir gali apie savo sprendimą pranešti Maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam direktoriui.

Priimta <Maljorkos Palmoje, Ispanijoje,> 2019 m. lapkričio <XX> d.