Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Privaloma Jungtinių Tautų sutartis dėl verslo ir žmogaus teisių“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2020/C 97/02)

Pranešėjas

Thomas WAGNSONNER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 1 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2019 11 28
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 12 11
Plenarinės sesijos Nr.	548
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	136/23/12

1.   Išvados ir rekomendacijos

Išvados

1.1.

EESRK visiškai pritaria tam, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir neatimamos, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, todėl yra privalomas pagrindas bet kokiam visuomenės dalyvavimui. Žmogaus teisės – Europos gerovės ir taikaus gyvenimo pagrindas. EESRK pabrėžia, kad visos socialinės ir politinės žmogaus teisės turi užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas visiems asmenims, o šių teisių pažeidimas neturi duoti nepagrįsto pelno.

1.2.

Užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams paprasčiau, kai yra tarptautiniu lygmeniu suderintas privalomas standartas, kuris nustatomas taip, kad jį įgyvendintų ir gintų valstybės. EESRK palankiai vertina požiūrį, kai pripažįstama, jog tai valstybių pareiga saugoti, propaguoti ir įgyvendinti žmogaus teises ir kad įmonės turi gerbti šias teises.

1.3.

EESRK taip pat teigiamai vertina tai, kad dabartiniame dokumento projekte buvo atsižvelgta į esminius ES pasiūlytus dalykus, pavyzdžiui, į rekomendacijas, kad taikymo sritis apimtų visas įmones ir kad būtų daugiau konceptualaus ryšio su Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principais. Taisyklės turi būti rengiamos nuosekliai atsižvelgiant į esamas išsamaus patikrinimo sistemas, ypač JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kad jas būtų lengviau įgyvendinti ir būtų išvengta dubliavimo.

1.4.

Kadangi sutarties projekto taikymo sritis, remiantis ES rekomendacijomis, dabar apima visą verslo veiklą, paprastai nepriklausomai nuo dydžio, EESRK ragina ES ir jos valstybes nares imtis priemonių padėti įmonėms įgyvendinti savo žmogaus teisių įsipareigojimus, kurie galėtų remtis jų esamais savanoriškais įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimais, visų pirma tarptautinės veiklos požiūriu. EESRK pripažįsta, kad MVĮ gali iškilti sunkumų taikant tokioje sutartyje numatytas priemones ir ragina ES ir jos valstybes nares tvirtai remti MVĮ ir sudaryti sąlygas praktinėms sistemoms, kad įmonės galėtų užtikrinti, kad vykdydamos savo veiklą gerbs žmogaus teises.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad neprivalomos ir privalomos priemonės nėra tarpusavyje nesuderinamos ir turi vienos kitas papildyti.

1.6.

Sistemos, pavyzdžiui, EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms ir JT pagrindinių principų ataskaitų teikimo standartai, rodo, kad jau esama praktinių būdų, kaip įmonėms įgyvendinti griežtus žmogaus teisėmis paremtus elgesio standartus. Įmonėms, kurios jau įsipareigojo laikytis tų standartų, neturėtų būti užkraunama papildoma našta. Kad neatsirastų dubliavimo, fakultatyviame protokole, kurį numato įgyvendinimo mechanizmas, turi būti atsižvelgta į EBPO nacionalinių ryšių palaikymo institucijų sistemą, kurią reikėtų pritaikyti, kad ji remtų privalomas taisykles, arba į kitas veikiančias žmogaus teisių institucijas.

1.7.

Nepaisant labai teigiamai vertintinos didelės pažangos, visų pirma Europoje, neprivalomų žmogaus teisių taikymo verslo kontekste gairių (JT pagrindiniai principai, EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms) požiūriu, privaloma sutartis yra svarbi toms įmonėms, kurios į savo atsakomybę kol kas nežiūri rimtai. Tokiu būdu nukentėjusiems nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų bus užtikrinti pasauliniai vienodi žmogaus teisių standartai, jurisdikcija ir taikytina teisė, taip pat teisė teisingai ir veiksmingai kreiptis į teismą. Tai taip pat užtikrins vienodas sąlygas įmonėms, teisinį tikrumą ir sąžiningesnę konkurenciją tarptautiniu lygmeniu.

1.8.

EESRK rekomenduoja, kad net ir tada, kai įmonės veikia skirtingose šalyse, jurisdikcija būtų patikėta vienam forumui (1), kuris taikytų sąžiningą procesą, ypač tais atvejais, kai neaišku, ar galima atsakomybė tenka patronuojančiai įmonei, vienai iš jos patronuojamųjų įmonių arba tiekėjui. EESRK pabrėžia, kad numačius griežtą nuostatą dėl savitarpio teisinės pagalbos, galima išvengti palankesnio teisinio reglamentavimo paieškų.

1.9.

EESRK mano, kad turi būti tęsiamas neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės darbas. Atitinkamai, EESRK pasirengęs prisidėti prie šio darbo ir išdėstyti organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę. EESRK tvirtina, kad socialinis dialogas, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos ženkliai prisideda prie to, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės.

Rekomendacijos

1.10.

Siekiant toliau plėtoti ir puoselėti žmogaus teises ir sudaryti įmonėms vienodas sąlygas remiantis darniais ir griežtais pasauliniais standartais, EESRK ragina Europos institucijas, ypač Europos Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą, taip pat valstybes nares, remti vykstantį sutarties procesą ir konstruktyviai įsitraukti į derybas.

1.11.

Dabartinį projektą dar galima iš esmės keisti, todėl tokią galimybę reikia išnagrinėti. Europos Komisijai reikia aiškių įgaliojimų, kad ji galėtų koordinuoti būtiną Europos dalyvavimą.

1.12.

EESRK rekomenduoja, kad būtų numatytos nuostatos, suteikiančios lankstumo taikant proporcingas, tačiau ne pernelyg apkraunančias taisykles MVĮ ir griežtesnes taisykles didelės rizikos sektoriams. Be to, ES turi pasiūlyti specialių paramos priemonių, kad padėtų MVĮ atremti tokios sutarties sukeltus iššūkius (tai, pvz., galėtų būti agentūra, parama tarpusavio mokymuisi).

1.13.

EESRK visiškai pritaria Europos Parlamento (EP) priimtoms rezoliucijoms (2), ypač EP raginimui visapusiškai įsipareigoti sukurti privalomą priemonę ir pareiškimui, kad reikia kurti tarptautinį skundų teikimo ir stebėsenos mechanizmą. EESRK pažymi, kad yra tarptautinių sistemų, pavyzdžiui, skundų procedūra TDO, kurios gali tapti platesnio užmojo tarptautinio vykdymo užtikrinimo modeliu, nes privalomos taisyklės nebus veiksmingos, jeigu aktyviai nedalyvaus valstybės ir nebus įvesti vykdymo užtikrinimo mechanizmai.

1.14.

Tais atvejais, kai nėra nacionalinių veiksmų planų, jie turi būti parengti siekiant įgyvendinti išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje; taip pat reikia parengti Europos veiksmų planą. Rengiant, įgyvendinant ir vykdant šiuos veiksmų planus privalo dalyvauti organizuota pilietinė visuomenė.

1.15.

Europos Komisija turėtų išnagrinėti galimybę verslo kontekste įsteigti žmogaus teisių viešąją ES reitingų agentūrą.

1.16.

EESRK rekomenduoja sukurti griežtą tarptautinės stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą, numatant galimybę teikti skundus tarptautiniam komitetui. Be to, asmenims, nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, turi būti numatytas nepriklausomas JT pareigūnas (ombudsmenas), kuris, jei reikia, tirtų jų skundus ir juos patvirtintų, nepriklausomai stebėdamas tariamus pažeidimus ir atkreipdamas į juos komiteto dėmesį.

1.17.

Šiame projekte pateikiama labai plati žmogaus teisių apibrėžtis. Sutarties projekto preambulėje paminėjus TDO trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų ir Darnaus vystymosi tikslų (DVT) turi būti nurodyta, kad jie yra būtini sutarties aiškinimui. Visų pirma, žmogaus teisės – kaip antai, teisė į sveiką aplinką, mokslą ir duomenų apsaugą, – turi būti aiškiau paminėtos ir įtrauktos į sutarties taikymo sritį.

1.18.

Projekte jau numatoma galimybė rinktis kompetentingas jurisdikcijas ir šią nuorodą reikėtų dar tobulinti, taigi, EESRK mano, kad kai įmonė savo verslo veiklą vykdo tarpvalstybinėse tiekimo grandinėse, turi būti užtikrinta galimybė pasirinkti jurisdikciją savo buveinės šalyje. Be to, turi būti aiškiai nurodyta, kad prieš vietos patronuojamąsias įmones ir tiekėjus gali būti iškelta byla arba jie gali būti bent jau įtraukti į ieškinius patronuojančiosios ar įgyjančios įmonės buveinės šalyje.

1.19.

EESRK atkreipia dėmesį į liudytojų ir informatorių vaidmens svarbą. Komitetas palankiai vertina į dabartinį projekto tekstą įtrauktas apsaugos nuostatas. Turi būti remiamos šioje srityje veikiančios NVO.

1.20.

EESRK rekomenduoja paaiškinti, kokia yra išsamaus patikrinimo ir atsakomybės sąveika, įskaitant aiškias ir praktines nuostatas, siekiant užtikrinti, kad išsamus patikrinimas apimtų nuolatinę stebėseną tiekimo grandinėse ir atitinkamą atsakomybę, jeigu ši stebėsena neduotų rezultatų. Tolesnis paaiškinimas turi remtis jau JT pagrindiniams principams sukurtomis sąvokomis.

1.21.

EESRK rekomenduoja didelio aplaidumo atvejais numatyti baudžiamąją atsakomybę. Ne tokių sunkių nusikaltimų atvejais, pavyzdžiui, kai neatliekama pareiga reguliariai pranešti, turi būti nustatoma administracinė atsakomybė.

1.22.

Į projekto tekstą įtraukta nuostata dėl prievolės įrodyti perkėlimo civilinės atsakomybės atvejais – ji turi būti paaiškinta, siekiant užtikrinti nuoseklų taikymą skirtingose jurisdikcijose ir siekiant užtikrinti, kad prireikus nukentėjusieji galėtų pasikliauti jos taikymu.

1.23.

Kalbant apie prekybos ir investicijų susitarimus, turi būti aiškiai nurodyta, kad sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių įgyvendinimo priemonės yra pagrįstos ir jų negalima apeiti sprendžiant investicinius ginčus (3).

1.24.

Dabartinis projektas suteikia galimybę pasirinkti ginčų sprendimo sistemą. Tokia galimybė turi būti persvarstyta dėl didesnio nuoseklumo su esamomis sistemomis, nes devyniose pagrindinėse žmogaus teisių priemonėse, kuriose numatytas ginčų sprendimas, yra atsisakymo dalyvauti nuostata.

1.25.

EESRK palankiai vertina tai, kad dabartiniame dokumento projekte svarstomi savitarpio pagalbos klausimai. Tačiau nuostatos dėl su procesu susijusių išlaidų pasikeitė iš esmės. Išskyrus nepagrįsto bylinėjimosi atvejus, nukentėjusieji neturi dengti bylinėjimosi išlaidų.

1.26.

EESRK pritaria teisiškai privalomai priemonei dėl verslo ir žmogaus teisių, tačiau primygtinai ragina glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

2.   Bendra informacija

2.1.

DVT įvairiais būdais siekiama gerinti darbo santykius, atsakingą gamybą bei vartojimą ir tvirtus įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Privaloma sutartis, sukurdama tarptautinę atsakomybės sistemą, galėtų svariai paremti šias pastangas.

2.2.

Tarptautinės gairės dėl verslo ir žmogaus teisių apima JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, JT pasaulinį susitarimą ir EBPO parengtas rekomendacijas (EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms), kuriomis daugiašalėms įmonėms suteikiama įmonių socialinės atsakomybės strategijų, taip pat teisinio įgyvendinimo struktūruojant savo sutartis, pagrindas, taikomas veikiant užsienyje ir naudojantis pasaulinėmis tiekimo grandinėmis. Be to, EBPO teikia įvairius rekomendacinius dokumentus dėl įvairių sektorių. Jų poveikis skatinant įgyvendinti išsamų patikrinimą tiekimo grandinėse (4), rodo, kad galima valdyti riziką ir įgyvendinti griežtus standartus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais.

2.3.

Žmogaus teisių pažeidimas turi neigiamos įtakos žmonių gyvenimui, jų bendruomenėms, aplinkai ar jų nuosavybei. Todėl EESRK palankiai vertina tokias iniciatyvas (5) ir pabrėžia, kad pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų dalyvavimas išsamaus patikrinimo procedūrose yra svarbus. Atsakingas verslo elgesys tapo problema įmonėms. Pilietinė visuomenė ir profesinės sąjungos mato, kad įmonės imasi veiksmų siekdamos praplėsti praktinį žmogaus teisių ir geresnės profesinės elgsenos įgyvendinimą. Vykstančiose derybose dėl sutarties, verslo atstovai pabrėžia pasaulinių žmogaus teisių, kurios taikomos visiems darbuotojams, svarbą, veiksmingą TDO standartų ir darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių įgyvendinimą. Įmonių socialinės atsakomybės ataskaitos yra ne rinkodaros priemonė, o būdas parodyti, kad prisiimama atsakomybė. EESRK ragina valstybes nares imtis griežtų priemonių savo žmogaus teisių politikai įgyvendinti ir remti įmones joms savanoriškai įsipareigojant laikytis įmonių socialinės atsakomybės, ypač kai tai susiję su tarptautine veikla.

2.4.

Vis dėlto, savanoriškos priemonės negali užkirsti kelio visiems teisių pažeidimams (6). Privalomos priemonės, papildytos tinkamomis sankcijomis, būtų naudingos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių teisinių standartų, taip pat kad jų laikytųsi ir tos įmonės, kurios į savo moralinę atsakomybę nežiūri taip rimtai kaip įmonės, kurios taiko aukštus žmogaus teisių standartus, t. y. remiasi JT pagrindiniais principais. Privalomos taisyklės turi būti suformuluotos nuosekliai derinant jas su išsamaus patikrinimo sistemomis, visų pirma su JT pagrindiniais principais, siekiant užtikrinti lengvesnį įgyvendinimą ir išvengti dubliavimo. Savanoriškos ir privalomos priemonės nėra tarpusavyje nesuderinamos ir vienos kitas papildo.

2.5.

EESRK pripažįsta, kad daugelis įmonių, ypač ES, yra įsipareigojusios gerbti žmogaus teises. Tačiau remiantis TDO statistiniais duomenimis, priverstinis darbas visame pasaulyje statybos, apdirbamosios pramonės, kasybos, komunalinių paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose sukuria 43 milijardus JAV dolerių pelno toms įmonėms, kurios nepakankamai įsipareigojo savo vertės grandinėje įgyvendinti žmogaus teises.

2.6.

Žmogaus teisių įmonėse kriterijų sukūrė profesionalūs investuotojai kartu su žmogaus teisių NVO (7). Kriterijus buvo sukurtas kaip priemonė investuotojams nustatyti atsakingas įmones, kad įmonės būtų suinteresuotos gerais savo rodikliais. Šis kriterijus rodo, kad Jungtinių Tautų pagrindiniai principai nepakankamai įgyvendinami daugelyje pagal jį įvertintų įmonių. Ypač atkreiptinas dėmesys į visame pasaulyje veikiančias įmones, pavyzdžiui, „McDonalds“ ir „Starbucks“, kurios ypač aktyvios Europoje ir jų JT pagrindinių principų įgyvendinimo reitingas yra žemas. Jau ne kartą nutiko taip, kad tarptautinės, ne Europos įmonės įgyja pranašumų prieš Europos įmones, kurios yra įsipareigojusios laikytis žmogaus teisių. Daugiau kaip 40 % pagal kriterijų įvertintų įmonių nesurenka jokių taškų išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje požiūriu ir du trečdaliai įvertintų bendrovių, tarp kurių yra ir Europos įmonių, įgyvendina mažiau kaip 30 % JT pagrindinių principų.

2.7.

Nors didžioji įmonių dauguma mano esanti įsipareigojusi paisyti žmogaus teisių, verslo veiklos kontekste vis tiek nuolat kartojasi žmogaus teisių pažeidimai. Privaloma sutartimi būtų užtikrinta, kad nukentėjusiesiems visame pasaulyje būtų taikomi vienodi žmogaus teisių standartai, ji garantuotų taikytiną teisę ir užtikrintų teisingą galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas ir teismus. Sutartis taip pat padėtų užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms ir sukurtų teisinį aiškumą, taip pat užtikrintų sąžiningesnę pasaulinę konkurenciją.

2.8.

ES savo išorės politikoje laikosi žmogaus teisių skatinimo ir propagavimo darbotvarkės. ES konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentas, Nefinansinės informacijos pateikimo direktyva ir Medienos direktyva – pavyzdžiai, kaip stiprinamas išsamus patikrinimas žmogaus teisių srityje. Į laisvosios prekybos susitarimų nuostatas įtraukti įsipareigojimai ginti šias teises. Kai kurios valstybės narės (labiausiai Prancūzija, taip pat Jungtinė Karalystė bei Nyderlandai) priėmė teisės aktus, kuriais būtų padidinta įmonių atskaitomybė ir sustiprinta išsamių patikrinimų dėl žmogaus teisių sistema. Pagrindinių teisių agentūra (FRA) išanalizavo Europos kompetencijas dėl verslo ir žmogaus teisių ir nustatė, kad yra aiškios ES ir valstybių narių kompetencijos ribos (8). Atitinkamai ji rekomenduoja taikyti atvirąjį koordinavimo metodą. Reikia patikslinti kompetencijos klausimus prieš oficialiai ratifikuojant konvenciją, tačiau iš esmės reikia daryti mišriosios kompetencijos prielaidą. Procesai dėl pagrindinių teisių pažeidimų, kuriuos padaro įmonės, vykdomi netiesiogiai, taikant administracinę, civilinę ar baudžiamąją teisę. Dėl jų kyla problemų, susijusių su tarptautine privatine teise ir tarptautine (įmonių) baudžiamąja teise, teisiniais klausimais, kurie tam tikra prasme yra suderinti Europos Sąjungoje.

2.9.

EP priėmė keletą rezoliucijų šioje srityje ir labai pritaria aktyviam dalyvavimui derybose dėl privalomos teisinės priemonės. EP taip pat užsakė tyrimą „Access to legal remedies for victims of corporate human rights abuses in third countries“ (9) („Nuo įmonių žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse nukentėjusių asmenų galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis“), kuriame formuluojamos konkrečios rekomendacijos ES institucijoms, kaip tą prieigą pagerinti.

2.10.

Taryba paprašė FRA pateikti nuomonę dėl galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimo ES lygmeniu. Pateiktoje nuomonėje pastebėta didelių galimybių tobulėti.

2.11.

2014 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba (JT ŽTT) priėmė Rezoliuciją Nr. 26/9, kurioje nusprendė įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę darbo grupę, kad ji parengtų tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą, kuriuo tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla. Rezoliucijai pritarė nemažai besivystančių šalių. Dabartinis projektas buvo pateiktas 2019 m. liepos mėn.

2.12.

ES dalyvavo darbo grupės veikloje, tačiau, nurodžiusi keletą problemų, atsiribojo nuo 2018 m. spalio mėn. darbo grupės sesijos rezultatų. Atrodytų, kad svarbiausios iš šių problemų susijusios su taikymu visoms įmonėms, o ne tik tarptautinėms, su didesne orientacija į JT pagrindinius principus ir skaidresniu procesu. Kalbant apie dabartinį dokumento projektą, į esminius ES pasiūlytus klausimus, atrodo, buvo atsižvelgta. Atsižvelgiant į teisinius suderinimo klausimus, ES turėtų aktyviai dalyvauti procese, turėdama oficialius derybų įgaliojimus, kad atstovautų Europos Sąjungos ir jos valstybių narių interesams.

2.13.

Esama didelių ekonomikų, pavyzdžiui, JAV, kurios aktyviai nedalyvauja, arba kurias nelabai domina aktyvus dalyvavimas sutarties procese, pavyzdžiui, Kinija. Suteikus sutarčiai plačią taikymo sritį bus galima skatinti atsakingą įmonių, įskaitant įmonių iš šių didžiųjų ekonomikų, elgesį. NET jeigu jos neratifikuos privalomos sutarties, pradėjusios vykdyti savo veiklą Europos bendrojoje rinkoje, pagal privalomą sutartį jos potencialiai taps atskaitingos Europoje. Jeigu šios šalys nori toliau naudotis Europos rinkų teikiama nauda, jos privalės įgyvendinti griežtesnį išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK visiškai sutinka, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir neatimamos, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, todėl yra privalomas pagrindas bet kokiam visuomenės dalyvavimui, pavyzdžiui, politikos, tarptautinio bendradarbiavimo, socialinio dialogo, ekonomikos ar verslo srityse. Žmogaus teisės – Europos gerovės ir taikaus gyvenimo mūsų žemyne pagrindas. Be to, jos ir Europos socialinės valstybės modelis, įskaitant visuotines švietimo sistemas, užtikrino ekonominę plėtrą ir materialinę gerovę. EESRK pabrėžia, kad visos socialinės ir politinės žmogaus teisės turi užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas visiems pasaulio žmonėms, o šių teisių pažeidimas neturi duoti nepagrįsto pelno.

3.2.

EESRK mano, kad žmogaus teisių pažeidinėjimo prevencija turėtų būti svarbiausias privalomos sutarties tikslas. Jei bus nustatytas tarptautiniu mastu suderintas būtiniausias įmonių elgesio privalomas standartas, įmones reikės dar labiau remti ir teikti joms priemonių įgyvendinimo gaires, o ES ir valstybės narės turės pripažinti joms tenkančią atsakomybę už tai, kad atsakingas įmonių elgesys nelemtų nesąžiningos konkurencijos.

3.3.

EESRK visiškai pritaria EP priimtoms rezoliucijoms ir dar kartą ragina visapusiškai įsipareigoti bei aktyviai dalyvauti Ženevos procese kuriant privalomą priemonę, įskaitant tai, kad rezoliucijose buvo nurodyta, jog reikia skundų teikimo mechanizmo. Europos Komisija turėtų imtis veiksmų dėl šių rezoliucijų ir rodyti tvirtą įsipareigojimą.

3.4.

Be to, EESRK taip pat pritaria būtinam privalomos sutarties turiniui, kaip nurodė EP, t. y.: — remtis JT pagrindinių principų sistema; — apibrėžti tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių, įskaitant jų patronuojamąsias įmones, privalomus įsipareigojimus, susijusius su išsamiu patikrinimu; — pripažinti valstybių ekstrateritorinius su žmogaus teisėmis susijusius įsipareigojimus ir tuo tikslu priimti reguliavimo priemones; — pripažinti įmonių baudžiamąją atsakomybę; — valstybių veiksmų, susijusių su tyrimu, persekiojimu ir vykdymo užtikrinimu tarpvalstybinėse bylose, koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmams, ir — sukurti tarptautinius teisminius ir neteisminius priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus.

3.5.

EESRK taip pat pritaria EP nuomonei, kad, jei ieškovai galės pasirinkti jurisdikciją, valstybės bus skatinamos nustatyti griežtas taisykles ir užtikrinti teisingas teisines sistemas, kad šios bylos liktų jų jurisdikcijoje. Tačiau, vykdymo užtikrinimo mechanizmais turėtų būti užtikrinama, kad valstybės narės būtų suinteresuotos priimti teisės aktus dėl privalomo išsamaus patikrinimo, susijusio su verslu ir žmogaus teisėmis. Tarptautinės sistemos, pavyzdžiui, TDO skundų procedūra galėtų tapti modeliu siekiant platesnio užmojo tarptautinio vykdymo užtikrinimo.

3.6.

Privalomos taisyklės neturi lemti, kad įmonės, kurioms būdingas atsakingas įmonių elgesys, taptų nepagrįsto bylinėjimosi taikiniais. Reikia aiškiai apibrėžti, kiek dėl privalomo akto įmonės yra atsakingos už pažeidimus. Atitinkamai, užkirsti kelią teisių pažeidimams paprasčiau, kai yra privalomas standartas, dėl kurio susitarta tarptautiniu mastu ir kurį įgyvendina bei saugo valstybės. Tai atsispindi dokumento projekto dabartiniame požiūryje, pagal kurį nenustatomi tiesioginiai įsipareigojimai įmonėms, tačiau valstybės yra įpareigojamos įgyvendinti sutartą standartą pagal savo teisines sistemas.

3.7.

EP tyrime ir pirmiau minėtoje FRA nuomonėje nagrinėjami konkretūs klausimai, kurių nuolat iškyla, kai žmonės Europos teismams bando teikti ieškinius dėl įmonių, jų patronuojamųjų įmonių arba jų tiekimo grandinėje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.

3.7.1.

Paprastai Europos teismų jurisdikcija apsiriboja atsakovais iš Europos. Tai reiškia, kad Europos teisme gali būti pateiktas ieškinys prieš Europoje įsteigtą įmonę, tačiau paprastai negalima pateikti ieškinio prieš jos patronuojamąsias įmones, įsteigtas šalyje, kurioje padaryta žala. Tiekėjai ir tarpininkai tiekimo grandinėje yra dar labiau atitolę nuo atitinkamos Europos įmonės. EESRK pažymi, kad turi būti užtikrinta, kad asmenys, nukentėję nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų, kaip vieną iš žmogaus teisių turėtų teisę į sąžiningus procesus ir teisę kreiptis į teismus bei valdžios institucijas. Jurisdikciją turi turėti vienas sąžiningus procesus vykdantis forumas, ypač kai neaišku, kas yra galimai atsakingas – patronuojančioji įmonė, viena iš jos patronuojamųjų įmonių ar tiekėjai.

3.7.2.

EP tyrime taip pat nurodomos tarpininkavimo procedūros, kuriomis gali naudotis nukentėjusieji teikdami savo ieškinius. EESRK itin palankiai vertina vertingas savanoriškas procedūras, kurias išpopuliarino EBPO, JT pagrindiniai principai ir Pasaulinis susitarimas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šios procedūros neišsprendžia žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos padaro įmonės, nesilaikančios įmonių socialinės atsakomybės žmogaus teisių aspektų, problemos. Taigi reikalingas ir oficialus persekiojimas.

3.7.3.

Dažnai dėl praktinių priežasčių ieškovams sudėtinga rinkti įrodymus. Neretai bylos yra susijusios su dideliu asmenų skaičiumi ir kalbos barjerais. Nors dažnai paprasta įrodyti, kad vietos įmonė yra Europos įmonės patronuojamoji įmonė arba tiekėja, nukentėjusiems labai sudėtinga įrodyti vykdomos kontrolės mastą. Kai galima taikyti Europos jurisdikciją, bylinėjimosi išlaidos gali būti labai didelės, net jei nukentėjusieji nuo pažeidimų laimi. Yra daug galimybių patobulinti tarptautinį teisminį bendradarbiavimą. EESRK palankiai vertina faktą, kad dabartinis sutarties projekto tekstas apima savitarpio pagalbos klausimus, tačiau reikalauja, kad nukentėjusieji neturi padengti bylinėjimosi išlaidų, išskyrus nepagrįsto bylinėjimosi atvejus.

3.8.

Jeigu kiekviena ES valstybė narė atskirai pradėtų nustatyti griežtesnes privalomo išsamaus patikrinimo sistemas, ES atsirastų tokių standartų neatitikimas. ES valstybėse narėse, kuriose yra griežtesni reikalavimai dėl išsamaus patikrinimo, įsikūrusios įmonės neturi būti nukonkuruotos įmonių, kurios įsikūrusios kitur. EESRK pažymi, kad įmonės turi turėti vienodas sąlygas, teisinį tikrumą ir aiškias pareigas.

3.9.

Todėl EESRK mano, kad aktyvus ES atstovų įsitraukimas ir dalyvavimas būsimame procese yra labai svarbus. ES ir jos valstybės narės negali būti nesuinteresuotos aktyviai dalyvauti rengiant sutartį dėl žmogaus teisių, kuri gali turėti didelių pasekmių tarptautinei prekybos sistemai (10). Dabartinį projektą dar galima iš esmės keisti, todėl tokią galimybę reikia išnagrinėti. Europos institucijos ir valstybės narės turi aktyviai dalyvauti, o Europos Komisijai reikia aiškių įgaliojimų, kad ji galėtų koordinuoti Europos dalyvavimą.

3.10.

Kadangi valstybės narės ir ES turės įgyvendinti sutartį ir užtikrinti jos vykdymą, tais atvejais, kai taip nėra, valstybės narės turi parengti nacionalinius veiksmų planus, nustatydamos, kaip bus įgyvendinamas išsamus patikrinimas dėl žmogaus teisių. Taip pat turi būti parengtas Europos veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad, priklausomai nuo savo kompetencijos, dalyvautų visi Europos valdymo lygmenys. Rengiant, įgyvendinant ir vykdant šiuos veiksmų planus turi dalyvauti organizuota pilietinė visuomenė.

3.11.

Europos Komisija turi išnagrinėti galimybę verslo kontekste įsteigti žmogaus teisių viešąją ES reitingų agentūrą, sukuriant sistemą, kuria remiantis galėtų būti sertifikuojamos ir reguliariai kontroliuojamos audito įmonės (kriterijai, stebėsena). Tokia agentūra galėtų remti įmones (ypač MVĮ) stengdamasi apibrėžti ir pagerinti jų poveikį žmogaus teisėms, o tai duotų teigiamų rezultatų įmonėms atsakomybės klausimais. Išsamiau šią koncepciją būtų galima aptarti paskesnėje nuomonėje.

3.12.

Atsakomybė už žmogaus teises turėtų tapti privalomu ekonomikos, verslo ir susijusių mokymo programų ir mokymų dalyku ir tokį švietimo aspekto akcentavimą galėtų remti ES švietimo programos.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Šią sutartį rengia Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) darbo grupė, atsakinga už JT žmogaus teisių paktų įgyvendinimą. Kadangi ši sutartis iš esmės adresuojama valstybėms, o ne asmenims (pvz., korporacijoms arba nukentėjusiems nuo pažeidimų), tai, kad įsteigta tokia JT ŽTT darbo grupė, yra logiška, o kitos organizacijos, pavyzdžiui, TDO ir PPO, gali lengvai prisijungti. EESRK mano, kad neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių žmogaus teisių srityje (OEIGWG) darbas turi būti tęsiamas.

4.2.

OEIGW yra įgaliota dėmesį sutelkti į tarptautines bendroves. Verslo asociacijos ir profesinės sąjungos pasisakė už platesnę taikymo sritį, kuri apimtų visas įmones (pvz., valstybės valdomas įmones ir vietos verslo įmones). EESRK palankiai vertina tai, kad persvarstytame teksto projekte iš esmės buvo atsižvelgta į šiuos reikalavimus. Tačiau teksto projektą reikia dar labiau patikslinti. Todėl EESRK reikalauja aktyvaus ES institucijų įsitraukimo.

4.3.

Turi būti vykdoma griežta tarptautinė stebėsena ir veikti vykdymo užtikrinimo mechanizmas su galimybe teikti individualius skundus tarptautiniam komitetui. Be kita to, nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų turi būti paskirtas nepriklausomas JT pareigūnas (ombudsmenas), kuris, jei reikia, tirtų ieškinius ir juos patvirtintų ir nepriklausomai tirtų tariamus pažeidimus, atkreipdamas į juos komiteto dėmesį.

4.4.

Šiame projekte pateikiama labai plati žmogaus teisių apibrėžtis. EESRK palankiai vertina, kad preambulėje minima TDO 190 konvencija. Tačiau TDO Trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, taip pat pateikiamas išsamus deklaracijų ir teisių, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis bei verslu, sąrašas, kuriame konkrečiai nurodomos konvencijos ir rekomendacijos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. Pastarieji poslinkiai žmogaus teisių srityje taip pat reiškė, kad daugiau dėmesio skiriama teisėms į sveiką aplinką ir duomenų apsaugą, tad į juos turi būti atkreiptas dėmesys. Pirmiau nurodyti dokumentai ir teisės sudaro žmogaus teisių pagrindo visumą, kuri taikytina visame pasaulyje, todėl į juos turi būti atsižvelgta nustatant sutarties taikymo sritį. EESRK palankiai vertina tai, kad žmogaus teisių pažeidimų lyties aspektas (dažnai ignoruojamas aspektas) yra giliau įtvirtintas privalomos sutarties prevencinėje dalyje.

4.5.

Į projektą jau iš esmės įtraukta kompetentingų jurisdikcijų pasirinkimo galimybė, kurią reikia dar patobulinti. Kai savo verslo veiklą vykdanti įmonė dalyvauja tarptautinėse tiekimo grandinėse (pvz., gauna prekių ar išteklių), turi būti užtikrinta, kad būtų galima pasirinkti jos buveinės šalies jurisdikciją. Be to, turi būti aiškiai nurodyta, kad vietos patronuojamosioms įmonėms ir tiekėjams gali būti iškelta byla arba jie gali būti bent jau įtraukti į ieškinius patronuojančiosios ar įgyjančios įmonės buveinės šalyje.

4.6.

Turi būti papildomai paaiškinta išsamaus patikrinimo ir atsakomybės sąveika, įskaitant aiškias ir praktines nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad išsamus patikrinimas – t. y. patikrinimų ir kontrolės sistema – apimtų vykdomą stebėseną tiekimo grandinėse ir atsakomybę, jeigu ši stebėsena neduotų rezultatų. Anglijos teismų praktikoje įsivyravo standartas, kad patronuojančiosios įmonės turi vykdyti savo patronuojamųjų įmonių kontrolę dėl pažeidimų (11); toks standartas galėtų pastūmėti parengti aiškesnę nuostatą dėl atsakomybės konkrečiai patronuojamųjų įmonių atveju. Dabartiniame dokumento projekte dėmesys skiriamas sutartiniams santykiams, dėl kurių gali būti sudėtinga patikimai nustatyti atsakomybę pasaulinėje vertės grandinėje, nes verslo santykiai šiose grandinėse gali būti įvairūs. Dabartinį tekstą dar galima patobulinti – ES turi tam teikti prioritetą, o tolesnis paaiškinimas turi būti grindžiamas jau JT pagrindiniams principams suformuluotomis sąvokomis.

4.7.

Kadangi taikymo sritis jau apima visą verslo veiklą, o ne tik tarpvalstybinę, turi būti nuostatos, kurios leistų lanksčiai taikyti, proporcingas, tačiau ne pernelyg apkraunančias taisykles MVĮ ir griežtesnes taisykles didelės rizikos veiklai. Be to, ES turi pasiūlyti specialių paramos priemonių, kad padėtų MVĮ atremti tokios sutarties sukeltus iššūkius (tai, pvz., galėtų būti agentūra, parama tarpusavio mokymuisi).

4.8.

EESRK šio dokumento projekte atkreipia dėmesį į savitarpio teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo taisykles. Šioms funkcijoms galbūt būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudojant pirmiau minėtais tarptautiniais JT ombudsmeno biurais.

4.9.

Į projekto tekstą įtraukta nuostata dėl prievolės įrodyti perkėlimo civilinės atsakomybės bylose, kuri turi būti paaiškinta, siekiant užtikrinti nuoseklų taikymą skirtingose jurisdikcijose ir užtikrinti, kad prireikus nukentėjusieji galėtų pasikliauti jos taikymu. Tai reikštų tai, kad ieškovų, pateikusių ieškinį dėl žmogaus teisių pažeidimų, turi būti reikalaujama tik įrodyti, kad esama neabejotino ryšio tarp pažeidėjo (pvz., tiekėjo arba patronuojamosios įmonės) ir (įgyjančiosios arba patronuojančiosios) įmonės, kurios atitinkamai turi būti reikalaujama įtikinamai paaiškinti, kad pažeidimai nebuvo jos galioje. EESRK abejoja, ar prievolės įrodyti perkėlimas teismams, užuot pasikliovus teisės aktais, užtikrins teisinį tikrumą ir nuoseklų taikymą.

4.10.

EESRK atkreipia dėmesį į liudytojų ir informatorių vaidmens svarbą. Komitetas palankiai vertina į dabartinį projekto tekstą įtrauktas apsaugos nuostatas. Turi būti remiamos šioje srityje veikiančios NVO.

4.11.

Didelio aplaidumo bylose turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ne tokių sunkių nusikaltimų atvejais, pavyzdžiui, kai neatliekama pareiga reguliariai pranešti, turi būti nustatoma administracinė atsakomybė.

4.12.

EESRK palankiai vertina nuostatos dėl nuoseklumo su kitais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais įtraukimą. Tačiau, kalbant apie prekybos ir investicijų susitarimus, turi būti aiškiai nurodyta, kad sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių įgyvendinimo priemonės yra pagrįstos ir jų negalima apeiti sprendžiant investicinius ginčus.

4.13.

Valstybės turi turėti galimybę užtikrinti privalomos sutarties įgyvendinimą. Jau dabar esama procedūrų, kurios gali suteikti tokių galimybių, pavyzdžiui, skundų pateikimo procedūra pagal TDO įstatus, kuri socialiniams partneriams ir valstybėms suteikiama galimybė teikti skundus dėl TDO konvencijų nesilaikymo. Jei valstybės gali teikti skundus viena dėl kitos, įgyvendinimas gali būti užtikrintas visame pasaulyje. Atsakingos įmonės būtų geriau apsaugotos nuo nesąžiningos konkurencijos. Socialinių partnerių organizacijos ir NVO taip pat turi turėti galimybę teikti tokius skundus. Jeigu tokia sistema būtų sukurta nepriklausomai nuo TDO procedūrų, ji turi veikti nepažeidžiant TDO sistemos ir jos nuostatų.

4.14.

Dabartinis projektas suteikia galimybę pasirinkti ginčų sprendimo sistemą. Tokia galimybė turi būti persvarstyta dėl didesnio nuoseklumo su esamomis sistemomis, nes devyniose pagrindinėse žmogaus teisių priemonėse, kuriose numatytas ginčų sprendimas, yra atsisakymo dalyvauti nuostata.

4.15.

Persvarstytame teisės akto projekte, palyginti su pirmine versija nuostatos dėl statuto ir taikytinos teisės buvo sušvelnintos. Kadangi šios nuostatos apima svarbias procedūrines nukentėjusiųjų teises, EESRK rekomenduoja grįžti prie pirminės versijos teksto.

4.16.

Organizuotos pilietinės visuomenės atstovai, ypač verslo atstovai, nurodė, kad vėluoja dokumentų projektų pateikimas ir jų paskelbimas, vykstant sutarties rengimo procesui Ženevoje. Šią padėtį reikėtų ištaisyti, kad būtų galima teikti subalansuotas ir konstruktyvias pastabas. Skaidrumas turi būti užtikrintas visiems dalyviams visais proceso etapais.

4.17.

EESRK pritaria teisiškai privalomai priemonei dėl verslo ir žmogaus teisių, tačiau primygtinai ragina glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

---

(1)  Oxford Dictionary of Law (7th ed.) – vieta arba šalis, kurioje nagrinėjama byla.

(2)  Inter alia, 2018 m. spalio 4 d. EP rezoliucija (2018/2763(RSP)).

(3)  OL C 110, 2019 3 22, p. 145.

(4)  http://www.oecd.org/daf/inv/mne/oecd-portal-for-supply-chain-risk-information.htm.

(5)  OL C 303, 2016 8 19, p. 17.

(6)  Keletas naujausių pavyzdžių: lazdyno riešutų skynėjai Turkijoje, https://www.nytimes.com/2019/04/29/business/syrian-refugees-turkey-hazelnut-farms.html; išnaudojant vaikus gaminami antkapiai, https://kurier.at/politik/ausland/blutige-grabsteine-was-friedhoefe-mit-kinderarbeit-zu-tun-haben/400477447; naudingųjų iškasenų gavyba elektromobilių baterijoms https://www.dw.com/de/kinderarbeit-f%C3%BCr-elektro-autos/a-40151803.

(7)  https://www.corporatebenchmark.org/

(8)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) nuomonė „Galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimas ES lygmeniu“, p. 62.

(9)  EP/EXPO/B/DROI/FWC/2013–08/Lot4/07, Feb. 2019 – PE 603.475

(10)  EESRK atkreipė dėmesį į privalomos JT sutarties svarbą (OL C 110, 2019 3 22, p. 145), 2.19 punktas.

(11)  Žr. 9 išnašą, p. 40.