Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos finansavimas ir prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo problemos“

(tiriamoji nuomonė)

(2020/C 311/04)

Pranešėjas	Toni VIDAN (HR-III)
Bendrapranešėjis	Dimitris DIMITRIADIS (EL-I)

Prašymas pateikti nuomonę	ES Tarybai pirmininkaujanti Kroatija, 2019 9 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2020 5 27
Priimta plenarinėje sesijoje	2020 6 11
Plenarinė sesija Nr.	552
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	227 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK labai palankiai vertina ir remia naujausias Europos Vadovų Tarybos išvadas ir paskelbtą Europos žaliąjį kursą (1), kurių bendras tikslas – užtikrinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos „siekiant, kad iki 2050 m. ES poveikis klimatui būtų neutralizuotas“.

1.2.

Atsižvelgdamas į COVID-19 krizę Komitetas jau ragino (2) valstybes nares parodyti beprecedentį solidarumą ir parengti išsamų Europos ekonomikos gaivinimo planą, kuris padėtų ES valstybėms narėms, jos piliečiams, įmonėms ir darbuotojams veiksmingai atremti COVID-19 pandemijos padarinius ir kurti tvaresnę ir atsparesnę Europos ekonomiką. Dėl „Next Generation ES“, kuriai skirta 750 mlrd. EUR, taip pat dėl ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto tikslingo padidinimo, bendras ES biudžeto finansinis pajėgumas sieks 1,85 trln. EUR. Be to, kad bus remiamas ekonomikos gaivinimas, dėmesys skiriamas Europos žaliajam kursui ir skaitmeninimui siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, mūsų visuomenės atsparumui ir mūsų aplinkos būklei.

1.3.

EESRK remia Europos Parlamento rezoliuciją, kuri 2020 m. balandžio 17 d. buvo priimta didžiąja balsų dauguma; joje raginama būsimame ES ekonomikos atgaivinimo ir atkūrimo priemonių rinkinyje daug dėmesio skirti Europos žaliajam kursui „siekiant suteikti postūmį ekonomikai, padidinti jos atsparumą bei kurti darbo vietas ir kartu padėti vykdant mūsų žemyno ekologinę pertvarką bei užtikrinant jo ekonominį ir socialinį vystymąsi“ (3).

1.4.

EESRK remia Europos žaliojo kurso investicijų planą kaip pirmąjį iš svarbiausių perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos finansinį ramsčių kartu su Teisingos pertvarkos mechanizmu (4). EESRK mano, kad šios iniciatyvos yra pirmasis žingsnis teisinga kryptimi, ir ragina ES institucijas nustatyti skaidrius ir dalyvavimu grindžiamus procesus, skirtus pasirengti tolesniems veiksmams, iš tikrųjų įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir šiuos veiksmus derinant su ekonomikos gaivinimu ir teisingu perėjimu prie gerbūvio ekonomikos (5).

1.5.

Atsižvelgdamas į dabartinę precedento neturinčią krizę, EESRK ragina patvirtinti plataus užmojo atkūrimo planą laikantis Paryžiaus susitarimo. Labai svarbi jo dalis turėtų būti klimato politikos veiksmams skirtas biudžetas, kuris bent jau būtų lygus nustatytam apie 300 mlrd. EUR per metus investicijų deficitui ir pagal kurį didelis prioritetas būtų teikiamas kartu su piliečiais, MVĮ, energetikos bendruomenėmis ir vietos bei regionų viešaisiais subjektais parengtiems ir jiems priklausantiems decentralizuoto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektams.

1.6.

EESRK įsitikinęs, kad pertvarka ir ekonomikos atkūrimas po COVID-19 pandemijos turi būti teisingi ir skatinti kurti teisingesnę ir tvaresnę ES, nes kitaip jie nepavyks ir turės rimtų pasekmių visam Europos projektui. Manome, kad esminė teisingo perėjimo sudėtinė dalis yra politinė, socialinė ir ekonominė piliečių, darbuotojų, bendruomenių ir MVĮ įtrauktis, ypač ES nepakankamai išsivysčiusiuose ir kaimo regionuose, nediskriminuojant valstybių narių, kurios šiuo metu nepriklauso euro zonai. Labai svarbu nustatyti teisingą perėjimą užtikrinančius kriterijus ir visais lygmenimis įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus. EESRK prie šios diskusijos jau yra prisidėjęs (6).

1.7.

EESRK pabrėžia, kad teisingas perėjimas ir ekonomikos atkūrimas po COVID-19 pandemijos turi užtikrinti, kad vartotojai ir bendruomenės taptų aktyviais gaminančiais vartotojais (gamintojais ir vartotojais), kurie gamintų tvarius produktus ir teiktų tvarias paslaugas energetikos ir transporto sektoriuose.

1.8.

EESRK ragina skubiai pašalinti kliūtis, trukdančias perskirstyti viešąsias ir privačias lėšas, visų pirma iš esamų tiesioginių ir netiesioginių subsidijų iškastinio kuro sektoriui, taip pat fiskalines ir mokestines kliūtis.

1.9.

EESRK remia tvirtą Europos Komisijos įgaliojimą parengti naują ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją ir ragina ne mažiau dėmesio skirti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos finansavimui. EESRK mano, kad kuo greičiau reikėtų pradėti įtraukias politines diskusijas dėl prisitaikymo prie klimato kaitos veiklai skirtų inovatyvių finansinių mechanizmų kūrimo ir specialaus Teisingo prisitaikymo prie klimato kaitos fondo.

1.10.

EESRK ragina ženkliai padidinti esamas lėšas, sukurti tikslinę jaunimo programą „Europos klimato politikos solidarumo korpusas“ ir finansuoti vietos valdžios ir organizuotos pilietinės visuomenės bendradarbiavimą kuriant vietinius ir bendruomenei priklausančius su mažo anglies dioksido kiekio energetika ir transportu susijusius projektus.

1.11.

EESRK mano, kad Europos žaliasis kursas turėtų užtikrinti ES ir ypač MVĮ, kurios susiduria su didėjančia sparčiai augančios ekonomikos šalių konkurencija, saugumą ir tarptautinį konkurencingumą, ir remia pasiūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo.

2.   Įžanga ir bendrosios pastabos

2.1.

EESRK pateikia šią nuomonę reaguodamas į ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos Respublikos prašymą ir palankiai vertina tai, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė siekia skatinti ES lygmens diskusijas dėl finansinių priemonių gerinimo, kad būtų patenkintas augantis poreikis pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir reaguoti į prisitaikymą prie klimato kaitos. Gerokai pasistūmėjus šios nuomonės rengimui pasaulį ir ES užklupo COVID-19 pandemija, todėl į šią nuomonę bandoma įtraukti keletą pirminių reakcijų į naujas realijas.

2.2.

Matome, kaip per pasaulį ritasi neregėto masto žmonijos katastrofa: miršta žmonės, plačiai sklinda liga, kyla socialinių problemų ir prarandamos darbo vietos. Netinkamai elgdamiesi galime sulaukti tokių pat sunkių pasekmių kaip ir po 1929 m. Didžiosios depresijos. Jei elgsimės tinkamai, ES šią krizę gali kartu įveikti, išgelbėti gyvybes ir visuomenės gerovę, pakeisti mūsų socialinius ir ekonominius modelius, kad jie būtų orientuoti į žmones ir natūralų pasaulį, ir paskatinti pasaulinę partnerystę siekiant darnaus vystymosi.

2.3.

EESRK labai palankiai vertina ir remia naujausias Europos Vadovų Tarybos išvadas ir paskelbtą Europos žaliąjį kursą (7), kurių bendras tikslas – užtikrinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos „siekiant, kad iki 2050 m. ES poveikis klimatui būtų neutralizuotas“. Jis taip pat remia Europos žaliojo kurso investicijų planą, kaip pirmąjį iš svarbiausių finansinių ramsčių, kartu su Teisingos pertvarkos mechanizmu, kurio tikslas – paremti labiausiai pertvarkos paveiktų regionų darbuotojus ir gyventojus (8).

2.4.

Įrodymai nenuginčijami – susiduriame su ekstremaliąja klimato situacija, egzistencinę grėsmę keliančiu biologinės įvairovės nykimu, socialiai nepriimtina rizika sveikatai dėl cheminių medžiagų ir oro taršos ir nesuvokiamu plastiko taršos lygiu mūsų vandenynuose. Moksliniai tyrimai (9) rodo, kad naujų žmogaus ligų atsiradimas glaudžiai susijęs su aplinkos krizės veiksniais, kuriuos reikėtų šalinti pagal Europos žaliąjį kursą imantis prioritetinių veiksmų aplinkos srityje.

2.5.

Be egzistencinę grėsmę keliančios aplinkos krizės, susiduriame su didele ir augančia nelygybe, demografine krize, politiniu radikalizmu, taip pat mažėjančiu pasitikėjimu Vyriausybėmis, valdymu ir politikos formavimu. COVID-19 krizė išryškino ne vieną mūsų ekonomikos ir valdymo sistemų trūkumą, įskaitant rinkos ekonomikos ribas, ir parodė, kokios svarbios yra veiksmingos valstybės institucijos ir tvirtos visuomenės sveikatos priežiūros sistemos. Be to, ši krizė leido žmonėms suprasti, kas iš tikrųjų yra svarbu. Būtina kuo skubiau peržiūrėti gamybos ir vartojimo masto poveikį ir apsvarstyti teisingo darbo užmokesčio už labai svarbų darbą (pvz., sveikatos priežiūros sektoriaus viešosios paslaugos), apmokestinimo ir darbo užmokesčio politikos klausimus ir naujas priemones, pavyzdžiui, visuotines bazines pajamas, ką padaryti EESRK yra raginęs ankstesnėse savo nuomonėse (10).

2.6.

ES verslo bendruomenė perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir ekonomikos gaivinimą po COVID-19 pandemijos vis dažniau vertina kaip vystymosi galimybę ir būdą į Europą sugrąžinti darbo vietas gamybos pramonėje. Neseniai septynios pirmaujančios Europos energetikos įmonės ES aplinkos ir klimato ministrams skirtame rašte (11) ragino ES padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslą ne mažiau kaip iki 55 % palyginti su 1990 m. lygiu, kad būtų galima prisiderinti prie ekonomiškai efektyvios mažinimo trajektorijos iki 2050 m. Energetikos pertvarkos komisija ragina pasaulio Vyriausybes išmintingai taikyti ekonomines paskatas ir investuoti į ateities ekonomiką (12).

3.   Užmojų klimato srityje didinimas, nauji finansiniai ištekliai teisingai pertvarkai, atkūrimui ir perėjimui prie mažo anglies dioksido ekonomikos ir DVT iki 2030 m. įgyvendinimas

3.1.

Siekiant užtikrinti atitinkamą naujų finansinių išteklių skubiems klimato politikos veiksmams sutelkimą ir gerinti turimų išteklių naudojimą, neabejotinai reikalinga didelio užmojo politinė darbotvarkė, kurioje būtų griežtinami 2030 ir 2050 m. tikslai. Todėl EESRK palaiko raginimą Europos Sąjungai įsipareigoti iki 2050 m. užtikrinti neutralų anglies dioksido poveikį klimatui ir atitinkamai pakoreguoti 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslą ne mažiau kaip iki 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu.

3.2.

EESRK įsitikinęs, kad pertvarka ir ekonomikos atkūrimas po COVID-19 pandemijos turi būti teisingi ir skatinti teisingesnę ES, nes kitaip jie nepavyks ir turės rimtų pasekmių visam Europos projektui. Manome, kad esminė teisingo perėjimo sudėtinė dalis yra politinė, socialinė ir ekonominė piliečių, darbuotojų, bendruomenių ir MVĮ įtrauktis, ypač ES nepakankamai išsivysčiusiuose ir kaimo regionuose, nediskriminuojant valstybių narių, kurios šiuo metu nepriklauso euro zonai. Siekiant šios įtraukties labai svarbu teisingai paskirstyti finansinius išteklius iš būsimo klimato politikos veiksmų biudžeto, todėl turime aktyviai užkirsti kelią tam, kad didžioji išteklių dalis atitektų stipriems suinteresuotiesiems subjektams, turintiems išteklių ir pajėgumų plėtoti bankams patrauklius projektus.

3.3.

EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti aktyvų visų suinteresuotųjų subjektų – vietos bendruomenių, pilietinės visuomenės, socialinių partnerių, pramonės, žinių institutų ir kt. – dalyvavimą ateityje plėtojant ir įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir ekonomikos atgaivinimo ir atkūrimo po COVID-19 pandemijos planą.

3.4.

Po pirmųjų žingsnių – Europos žaliojo kurso ir Europos žaliojo kurso investicijų plano ir atsižvelgdamas į mus užklupusią precedento neturinčią krizę, EESRK palankiai vertina pakankamo dydžio ekonomikos gaivinimo fondą ir ragina patvirtinti plataus užmojo ekonomikos atkūrimo planą laikantis Paryžiaus susitarimo. Labai svarbi jo dalis turėtų būti klimato politikos veiksmų biudžetas, kuris bent jau būtų lygus nustatytam apie 300 mlrd. EUR per metus investicijų deficitui ir pagal kurį svarbus prioritetas būtų teikiamas bendrai piliečiams, MVĮ, energetikos bendruomenėms ir vietos bei regionų viešiesiems subjektams priklausantiems decentralizuoto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektams. EESRK jau yra parengęs pasiūlymų dėl šio finansinių išteklių sutelkimo kviesdamas patvirtinti Kovos su klimato kaita finansavimo paktą (13), o šioje nuomonėje pateiks keletą papildomų pasiūlymų.

3.5.

Tuo pat metu ir siekiant sukurti optimalų būsimo kovos su klimato kaita finansavimo sutelkimo mechanizmų rinkinį, EESRK manymu, būtinas patikimas ir skaidrus 2030 m. DVT įgyvendinimui būtinų finansinių išteklių įvertinimas. Be to, reikėtų sudaryti sąlygas įtraukioms politinėms diskusijoms dėl tvarumo ir teisingo perėjimo pagal demografinės, technologinės ir fiskalinės ir (arba) viešosios politikos sistemą, prie kurių svariai prisidėtų EAA ataskaita (14).

3.6.

EESRK jau ragino patvirtinti Europos kovos su klimato kaita finansavimo paktą, kuriuo būtų siekiama „nukreipti naują finansų burbulą galintį sukurti kapitalą į kovą su klimato kaita ir realiąją ekonomiką. Jam turi būti skirtas naujas finansavimas, visų pirma MVĮ.“ Įvairūs siūlomo finansavimo šaltiniai: — nukreipti finansavimą į tvarias investicijas atsižvelgiant į žalinimo tikslus ir skatinant „žaliuoju ženklu“ paženklintas Europos investicijų banko (EIB) paskolas, — naudoti Europos Centrinio Banko (ECB) kiekybinį skatinimą (angl. quantitative easing) kaip finansavimo priemonę, — apibrėžti tvarių investicijų kriterijus. Pavyzdžiui, kovos su klimato kaita finansavimo paktas suteiktų galimybę vienu metu spręsti su klimato krize ir kokybiškų darbo vietų trūkumu susijusias problemas ir išsklaidyti abejones dėl Europos projekto. Pakte numatytos dvi priemonės: Europos klimato ir biologinės įvairovės bankas ir Europos klimato ir biologinės įvairovės fondas. Abi šios priemonės galėtų tapti Europos kovos su klimato kaita banku.

3.7.

EESRK palankiai vertina ir remia Europos investicijų banko (EIB) pareikštą ketinimą 2021–2030 m. laikotarpiu paremti 1 trilijono EUR dydžio investicijas į klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą. Tačiau pagal dabartines savo taisykles EIB gali turėti didesnį metinį paskolų portfelį. Jei ES arba ECB suteiktų daugiau biudžeto garantijų EIB, būtų galima dar labiau padidinti metinį portfelį.

3.8.

EESRK ragina valstybes nares ir ES institucijas persvarstyti Stabilumo ir augimo pakto taisykles, kad pagal subalansuoto biudžeto taisyklę būtų sudarytos galimybės nacionaliniu lygmeniu vykdyti daugiau su klimato politikos veiksmais susijusių investicijų, kurios nebūtų įtrauktos apskaičiuojant biudžeto deficitą; tai būtų dalis ES klimato politikos veiksmų biudžeto numatant tinkamų apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemonių (15). Pradinės galimybės jau buvo paminėtos Europos fiskalinės valdybos 2019 m. metinėje ataskaitoje (16) ir dabar jas reikėtų išplėtoti ir pradėti taikyti. Dėl COVID-19 krizės laikinai sustabdžius Stabilumo ir augimo paktą, EESRK ragina ES valstybes nares turimus biudžeto išteklius naudoti siekiant kiek įmanoma skatinti su klimato politikos veiksmais susijusias investicijas.

3.9.

EESRK ragina ECB atlikti svarbų vaidmenį tiesiogiai ir netiesiogiai finansuojant klimato politikos veiksmus. Greta ECB turto pirkimo programos ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) poveikio, ECB, priimdamas atitinkamas taisykles, vykdydamas savo reguliavimo įgaliojimus ir koordinuodamas veiksmus su euro zonai nepriklausančiais centriniais bankais pagal Europos centrinių bankų sistemą, gali paskatinti centrinius bankus pasekti jo pavyzdžiu, taigi ir daryti teigiamą poveikį klimato politikos veiksmų finansavimui. Kapitalo pakankamumo rodikliai taip pat galėtų būti aktyviau naudojami lengvatų tvarką taikant paskoloms ir investicijoms, kurios pagal ES taksonomiją laikomos žaliosiomis. ECB „turėtų gebėti užtikrinti likvidumą tolesnėmis netradicinėmis pinigų politikos priemonėmis“ (17) ir šis reikiamo dydžio likvidumo užtikrinimas turėtų daryti teigiamą poveikį klimato politikos veiksmams.

3.10.

Vienas iš būdų padidinti klimato politikos veiksmų finansavimą – viešojo ir privataus sektorių išleistos ir tvirta reguliavimo sistema grindžiamos žaliosios obligacijos, remiantis ES tvarių investicijų taksonomija. Kuo skubiau reikia tai skatinančių sistemų. EIB galėtų dviem būdais atlikti dar svarbesnį vaidmenį: teikdamas paskolas projektams, kuriais prisidedama prie klimato politikos veiksmų, tiesiogiai įsipareigodamas šiuo klausimu ir gerindamas žaliųjų obligacijų išleidimą. Europos Centrinis Bankas per savo turto pirkimo programą galėtų šias obligacijas įsigyti kur kas platesniu mastu, nei tai buvo atliekama anksčiau.

3.11.

Kadangi didžiąją dalį investicijų galiausiai vykdys piliečiai ir privatusis sektorius, EESRK pabrėžia aplinkosauginių fiskalinių priemonių ir visų anglies dioksido kainodaros aspektų svarbą, nes tai yra labai svarbi priemonė, kad tvarios investicijos būtų pelningos. Be to, norėtume pabrėžti, kad „derinant anglies dioksido kainodarą ir žaliąsias obligacijas gerinamas veiksmingumas aplinkos apsaugos požiūriu, kapitalo kaupimas ir skolos tvarumas […] ir užtikrinamas kartų tarpusavio teisingumas“ (18).

3.12.

Kitas galimas finansavimo šaltinis galėtų būti pakeitimas vertybiniais popieriais, užtikrinamas įkaito portfeliu, kurį sudaro paskolos turtas – bendrasis užtikrinamasis įkaitas – kuris galėtų apimti „žaliąjį“ ir galbūt „rudąjį“ turtą. Pakeitimas vertybiniais popieriais bus žalias, jei įplaukos bus naudojamos žaliesiems projektams finansuoti.

3.13.

EESRK mano, kad vienas pagrindinių iššūkių, susijusių su Europos žaliojo kurso investicijų plano įgyvendinimu, yra investicinių projektų, kuriais bus atsižvelgiama į strateginius ES tikslus, portalo kūrimas. Esamas tokių investicinių projektų skaičius kol kas neatitinka paklausos. Techninė pagalba ir konsultacinė parama visais viešojo administravimo lygmenimis padės nustatyti ir parengti tvarius projektus ir projektų vykdytojams suteiks galimybę stiprinti gebėjimus. Nustatant ir kuriant tokius projektus kaip pagrindas turėtų būti naudojama ES lygmens tvarių investicijų (taksonomijos) (19) klasifikavimo sistema.

3.14.

Finansuojant teisingą perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos turi būti užtikrinama, kad naujų technologijų kūrimo ir naujų įmonių steigimo galimybė būtų aktyviai remiama sudarant sąlygas vartotojams ir bendruomenėms, ypač tiems, kurie šiuo metu nedalyvauja atitinkamuose gamybos procesuose, kuo didesniu mastu tapti naujų gamybos pajėgumų savininkais ir aktyviais tvarius produktus gaminančiais ir paslaugas teikiančiais energijos ir transporto sektoriuose vartotojais (gamintojais ir vartotojais).

3.15.

Kadangi atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas iš tiesų yra vertingų gamtos išteklių privatizavimas, viešosiomis lėšomis remiamais projektais turėtų būti pripažįstama, kad vietos bendruomenės yra jų savininkės, ir vietos bendruomenėms turėtų būti numatyta projektų naudos dalis arba jų nuosavybė.

3.16.

EESRK norėtų pabrėžti, kad būtina skubiai teikti didelę finansinę pagalbą institucijoms, kurios galėtų aktyviai padėti piliečiams, bendruomenėms ir MVĮ kurti nedidelius decentralizuotus projektus ir juos telkti į didesnius, bankams patrauklesnius projektus. Kadangi akivaizdu, kad pilietinė visuomenė imasi nemažai tokių iniciatyvų, EESRK labai norėtų prisidėti prie institucinės sistemos ir gairių dėl ES lygmens paramos kūrimo ir aktyvaus bendradarbiavimo įgyvendinant šias iniciatyvas.

4.   Esami finansavimo mechanizmai, viešųjų ir privačių lėšų investavimo kliūtys ir valstybės pagalba

4.1.

Remiantis Paryžiaus susitarimu, finansiniai srautai turi atitikti būtiną išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi. Atsižvelgdamas į tai ir į Europos žaliojo kurso tikslus, EESRK ragina užtikrinti, kad visi esami ES finansiniai mechanizmai būtų suderinti su Paryžiaus susitarimu arba jais būtų siekiama didinti atsparumą klimato kaitai ir kad jie taip pat derėtų su Europos žaliojo kurso tikslais ir Darbotvarke iki 2030 m.

4.2.

Atsižvelgdamas į esamus finansinius mechanizmus EESRK jau priėmė (20) šias rekomendacijas: — iki 40 % padidinti Europos strateginių investicijų fondo dalį, skirtą kovai su klimato kaita, — ES užmojai turi būti tokie, kad atitiktų kovos su klimato kaita iššūkį, — šiam tikslui turi būti skirta vidutiniškai 40 % viso biudžeto (2021–2027 m. DFP), didinant atitinkamą Europos sanglaudos fondo dalį virš dabartinių 20 %.

4.3.

Yra keletas didelių kliūčių atitinkamam viešojo ir privataus klimato politikos veiksmų finansavimo ES ir valstybių narių lygmenimis mastui ir lemiančių gana mažą ir nepakankamą klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos finansavimą (21). Norėtume pabrėžti tris iš jų.

4.4.

Pirma, vis dar egzistuoja didelės iškastiniam kurui skirtos tiesioginės ir netiesioginės subsidijos, kurios, kaip neseniai nustatė TVF (22), 2015 m. ES siekė 289 mlrd. JAV dolerių. Jos egzistuoja nacionaliniu ir ES lygmenimis ir lemia dideles aplinkos, socialines ir ekonomines (alternatyviąsias) sąnaudas, panaikinančias veiksmų klimato kaitos srityje padarytą pažangą. Kadangi jos taip pat mažina anglies dioksido kainą, EESRK mano, kad jų reikia kuo greičiau atsisakyti, o valstybių narių nacionaliniuose ir klimato srities planuose turi būti numatyti aiškūs tam skirti tvarkaraščiai.

4.5.

Antra, kadangi ES valstybių narių fiskalinė politika paprastai yra varžoma Stabilumo ir augimo pakto, o valstybės pagalbos taisyklės valstybei neleidžia atlikti svarbesnio vaidmens – vykdyti pokyčius skatinančią politiką, klimato politikos veiksmų finansavimas išlieka ribotas. Dabartinis šio pakto bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymas (23) ir laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos taisyklės (24) yra išimtys, kurios, kaip Komitetas tikisi, bus kiek galima plačiau taikomos klimato politikos veiksmams.

4.6.

Trečia, esama kliūčių privačiojo sektoriaus finansavimui, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas. EESRK mano, kad greta Europos žaliojo kurso, reikėtų baigti kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą, ypatingą dėmesį skiriant visuotinėms ir paprastoms galimybėms MVĮ gauti įvairesnį ir didesnį finansavimą perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui technologijų ekonomikos.

4.7.

Be to, dalyvavimas pagrindinių ES programų valdyme neretai yra ribotas, taigi neįmanoma visapusiškai išnaudoti tikrą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą – demokratinį dalyvavimą ir priežiūrą, taip pat viešųjų lėšų nukreipimą socialiniu požiūriu svarbiausioms reikmėms. Todėl būtinas platesnis Vyriausybių suinteresuotųjų subjektų, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių, akademinio sektoriaus ir įmonių dalyvavimas.

4.8.

ES anglies dioksido rinkos kainos sparčiai krenta dėl COVID-19 krizės sukelto ekonomikos sustabdymo ir tai rodo, kad sistemą reikia sustiprinti siekiant geriau atremti panašius sukrėtimus. Prieš pat krizę ES ATLPS kaina buvo 25 EUR už toną ir tai padėjo palaipsniui atsisakyti anglies. Dėl dabartinio kainos kritimo, rusvųjų anglių gamyklų pelningumas, deja, jau pagerėjo. Kainų sumažėjimas taip pat reiškia, kad valstybės narės gauna mažiau pajamų iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione. Mažesnė anglies dioksido kaina reiškia silpnesnį anglies dioksido kainos signalą, skatinantį mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Tai ypač svarbu dideliems taršiems pramonės sektoriams (plieno, cheminių medžiagų, cemento) ir aviacijos sektoriui. Nuo 2019 m. pradžios ES ATLPS rinkos stabilumo rezervas (RSR) iš rinkos perima perteklinius apyvartinius taršos leidimus, o tai ir yra pagrindinė 25 EUR kainos priežastis. Jis ir toliau perims perteklinius leidimus ir juos vėliau panaikins. Tačiau RSR buvo sukurtas reguliuoti ankstesnį, per daugelį metų susikaupusį perteklių. Jis netinka dabartiniam ar būsimam pertekliui reguliuoti. RSR reikės sustiprinti (25) įgyvendinant ES klimato teisės aktą ir ateityje peržiūrint ES anglies dioksido rinkos taisykles.

4.9.

EESRK remia Europos Komisijos pasiūlymą, kad naujame ES biudžete, kuris bus įgyvendinamas 2021–2027 m., didelių kapitalo sąnaudų šalims Europoje turėtų būti siūloma galimybė kurti atsinaujinančiosios energijos projektus, finansiškai remiamus ES biudžeto garantijų mechanizmo. Sumažinus investicines sąnaudas, bendros išlygintos energijos gamybos sąnaudos Graikijos sausumos vėjo elektrinių parke (26), pagal scenarijų be rizikos mažinimo priemonių, būtų sumažintos 20 % (nuo 5,7 euro cento/kWh iki 4,6 euro cento/kWh).

4.10.

EESRK mano, kad jei valstybės pagalbos taisyklės būtų suprantamesnės ir skaidresnės tiek valstybinio, tiek nevalstybinio sektoriaus subjektams būtų aiškiau, kokios politikos sritys ir sektoriai turėtų būti finansuojami ir kaip. Be to, EESRK ragina griežčiau įvertinti nacionalines valstybės pagalbos schemas, atsižvelgiant į teršėjų finansavimo ir jų indėlio pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pusiausvyrą.

4.11.

EESRK pažymi, kad norint visapusiškai pasinaudoti BBIR ir VPAAEG galimybėmis formuoti energetikos pertvarką, peržiūrėtas BBIR ir VPAAEG (27) turi būti parengti aiškiai, pateikiant projektų ar veiklos vykdytojų (pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendruomenių) pavyzdžių, kuriuos valstybės narės galėtų paremti, o aplinkos apsaugos srityje veikiančias pilietinės visuomenės organizacijas reikėtų pripažinti kaip įgijusias suinteresuotųjų šalių statusą pagal Procedūrų reglamento 1 straipsnio h dalį (28) (29).

5.   Prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo iššūkiai

5.1.

Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos raginama imtis veiksmų, tiek susijusių su klimato kaitos priežastimis, tiek su pasekmėmis. Klimato kaitos priežasčių klausimas sprendžiamas drastiškai mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (t. y. klimato kaitos poveikio švelninimas), o pasekmių – teikiant vienodą svarbą investicijoms į atsparumą klimato kaitai (t. y. prisitaikymas prie klimato kaitos).

5.2.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad prisitaikymo prie klimato kaitos programų, pavyzdžiui, išankstinio perspėjimo sistemų, veiksmų siekiant atsparios infrastruktūros, sausringų vietovių žemės ūkio gerinimo ar vandens išteklių valdymo, sąnaudų ir naudos santykis svyruoja nuo 5:1 iki 10:1 (30). Tas pats tyrimas rodo, kad prisitaikymas prie klimato kaitos gali duoti trigubų dividendų, kuriuos sudarytų dėl klimato kaitos nepatirti nuostoliai, investicijų programų teikiama ekonominė nauda ir socialinė bei aplinkosauginė nauda.

5.3.

EESRK remia tvirtą įpareigojimą parengti naują ES prisitaikymo strategiją ir pabrėžia, jog reikia nedelsiant sukurti žiniomis pagrįstą ir patikimą sprendimų priėmimo procesą ES ir valstybių narių lygmenimis, siekiant teikti vienodą svarbą tiek klimato kaitos švelninimo, tiek ir prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimui optimaliai paskirstant turimas ir būsimas lėšas šiems dviem prioritetams. Taip pat svarbu pažymėti, kad reikalinga diskusija dėl inovatyvių finansinių išteklių sutelkimo prisitaikymui prie klimato kaitos.

5.4.

EESRK mano, kad prisitaikymo veiksmais galima reikšmingai padėti užtikrinti, kad pertvarka ir ekonomikos atkūrimas po COVID-19 pandemijos būtų įgyvendinami teisingiau. Bendruomenėms ir regionams, patyrusiems didesnį nei vidutinį neigiamą klimato kaitos poveikį, reikėtų padėti atremti šį poveikį ir pastebimą riziką. Tai ypač taikoma bendruomenėms ir regionams, kuriuose dabartinis ir ankstesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra žemiau vidurkio.

5.5.

EESRK, siekdamas užtikrinti vienodas galimybes pasinaudoti sutelktais finansiniais ištekliais prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams, ragina paveiktiems regionams teikti techninę ir organizacinę paramą ir inicijuoti specialaus Teisingo prisitaikymo prie klimato kaitos fondo sukūrimą galimai ES, valstybių narių ir regionų lygmeniu.

5.6.

Nors klimato kaitos švelninimo tikslai yra aiškūs (pvz., užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 1,5 oC, arba tam tikru mastu sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su baziniais metais), prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus nustatyti sudėtinga. Tačiau jie yra būtini veiksmingam prisitaikymo procesui užtikrinti. EESRK pritaria tam, kad būtų sukurti pažeidžiamumo indeksai, kurie būtų prisitaikymo strategijos orientyras ir būdas nustatyti prisitaikymo tikslus. Pažeidžiamumo indeksai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į tris aspektus: geografinį arba regioninį pažeidžiamumą, sektorių arba ekonominį pažeidžiamumą ir socialinį pažeidžiamumą.

6.   Naujas nevalstybinių subjektų finansavimas klimato kaitos politikos srityje

6.1.

Pilietinės visuomenės organizacijos (PVO), nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos ne tik turi turėti galimybių naudotis finansinėmis priemonėmis, bet ir turi būti aktyvios dalyvės kuriant ir įgyvendinant projektus, iniciatyvas ir veiklą, kuriomis prisidedama prie išmetamų teršalų mažinimo ir bendruomenių atsparumo klimato kaitai didinimo (31).

6.2.

EESRK remia Europos solidarumo korpuso programą, kuri „sutelkia jaunus žmones kurti įtraukesnę visuomenę, padėti pažeidžiamiems žmonėms ir reaguoti į visuomenės iššūkius“ (32). Atsižvelgiant į ekstremaliąją klimato situaciją ir akivaizdžią jaunimo visoje ES motyvaciją, EESRK siūlo ženkliai padidinti esamas lėšas ir įkurti Europos klimato kaitos politikos solidarumo korpusą – tikslinę paprogramę, kuria visiems susidomėjusiems jauniems žmonėms ir priimančiosioms organizacijoms būtų suteikta galimybė prisidėti prie bendruomenės iniciatyvų Europoje skubiems veiksmams klimato kaitos srityje įgyvendinti.

6.3.

EESRK ragina ženkliai padidinti esamą ES ir valstybių narių finansavimą, ypač vietos valdžios institucijų ir organizuotos pilietinės visuomenės bendradarbiavimui kuriant vietinius ir bendruomenei priklausančius su mažo anglies dioksido kiekio energetika ir transportu susijusius projektus. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos gaivinimo po COVID-19 laikotarpiu gali būti dar sunkiau finansuoti kovą su klimato kaita, nes tikėtina, kad bus mažiau viešųjų ir privačių finansavimo šaltinių, nors finansavimo poreikis ir toliau augs.

6.4.

EESRK laikosi bendros nuomonės, kad ES turi pradėti investuoti į tai, kas skatina mūsų socialinės ir ekonominės sistemos atsparumą krizėms, padėdama pagrindą žaliajai žiedinei ekonomikai, kuri būtų grindžiama gamtos procesais pagrįstais sprendimais ir orientuota į visuomenės gerovę. Atėjo laikas imtis sisteminių ekonominių pokyčių. Džiugu, kad turime savo planą: JT darbotvarkės iki 2030 m. (17 DVT) ir Europos Komisijos Europos žaliojo kurso derinį.

7.   Pasaulinis ir geopolitinis aspektas

7.1.

COVID-19 krizė mums primena apie nepakeičiamą elektros energijos vaidmenį mūsų gyvenime ir išryškina lemiamą elektros energijos infrastruktūros ir praktinės patirties svarbą. Krizė leidžia suvokti, kaip ateityje šį vaidmenį reikėtų išplėsti ir toliau vystyti. Kaip perėjimas prie švarios energijos gali suteikti postūmį ekonomikai? Jis gali paskatinti nustatyti plataus užmojo darbo vietų kūrimo ir tikslų klimato kaitos srityje darbotvarkę: pavyzdžiui, modernizuojant energetikos sistemas galima prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo kartu užtikrinant klimato apsaugą. Vyriausybės tiesiogiai arba netiesiogiai skatina daugiau kaip 70 % pasaulinių investicijų į energetiką. Šios krizės metu jų veiksmai yra kaip niekad svarbūs. Sudarius tam tikras politines sąlygas galima su energetika susijusias investicijas nukreipti tvaresniu keliu. Pagal energetikos sektoriaus skatinimo programas pirmiausia turėtų būti remiami dabartiniai darbuotojai, naujų darbo vietų kūrimas ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas.

7.2.

Pasaulinės naftos rinkos atsidūrė precedento neturinčioje situacijoje. Ar tai reiškia skubėjimą pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių, o gal delsimą? Dėl apskritai žemų (neigiamų) naftos kainų sumažėja žaliosios energijos konkurencingumas, tačiau naftos eksportuotojams nuostolingos kainos reiškia didesnes ekonomines paskatas investuoti į atsinaujinančiuosius išteklius, o investuotojai šį poslinkį galėtų suprasti kaip ženklą, kad naftos maržos bus žemos, taigi daugiau savo kapitalo skirti žaliesiems ištekliams.

7.3.

EESRK mano, kad Europos žaliasis kursas turėtų užtikrinti tarptautinį ES ir ypač MVĮ konkurencingumą. MVĮ susiduria su didėjančia besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių konkurencija, atsižvelgiant į perėjimo riziką, susijusią su politika, nukreipta į pageidaujamą anglies dioksido poveikio neutralumo tikslą, ir jos gali patirti nepageidaujamo poveikio tarptautinės konkurencijos požiūriu.

7.4.

Akivaizdu, kad įgyvendinant Europos žaliąjį kursą kils pavojus į ES iškastinį kurą importuojančių subjektų interesams, tiek įmonių, tiek valstybių, kuriose jos yra, lygmeniu. EESRK mano, kad ES reikia kuo skubiau įgyti atsparumą galimam visų ne ES, interesais grindžiamų mėginimų sulėtinti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, sustiprėjimui ir sukurti tvirtesnių mechanizmų tokiems mėginimams nustatyti ir į juos reaguoti.

7.5.

EESRK ragina Paryžiaus susitarimą kaip svarbią sąlygą įtraukti į visus būsimus ES prekybos susitarimus ir vykdyti aktyvią ES klimato diplomatiją, kuria siekiama, bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis, visame pasaulyje spręsti klimato kaitos ir jos pasekmių klausimą bei prie jų prisitaikyti. ES turėtų spręsti klausimus, susijusius su augančiomis draudimo išlaidomis dėl didėjančio klimato kaitos keliamo fizinio pavojaus, Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio įgyvendinimu ir pasaulinės anglies dioksido kainos nustatymu susiejant anglies dioksido rinkas pasaulio lygmeniu.

7.6.

EESRK remia pasiūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo ir ragina imtis priemonių, šalinančių kliūtis energiją taupantiems ir mažo išmetamo ŠESD kiekio produktams ir skatinančių investicijas į atsinaujinančiąją energiją prekybos susitarimuose.

---

(1)  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/european-green-deal-communication_en.pdf

(2)  https://www.eesc.europa.eu/lt/news-media/presentations/eus-response-covid-19-outbreak-and-need-unprecedented-solidarity-amongst-member-states

(3)  https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0054_LT.pdf

(4)  „Europos žaliojo kurso investicijų plano ir Teisingos pertvarkos mechanizmo paaiškinimas“, 2020 m. sausio 14 d., Briuselis.

(5)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/opinions-information-reports/opinions/sustainable-economy-we-need-own-initiative-opinion

(6)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/opinions-information-reports/opinions/leaving-no-one-behind-when-implementing-2030-sustainable-development-agenda-own-initiative-opinion

(7)  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/european-green-deal-communication_en.pdf

(8)  „Europos žaliojo kurso investicijų plano ir Teisingos pertvarkos mechanizmo paaiškinimas“, 2020 m. sausio 14 d., Briuselis.

(9)  https://www.nature.com/articles/s41893-019-0293-3#ref-CR101

(10)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/opinions-information-reports/opinions/european-framework-directive-minimum-income-own-initiative-opinion

(11)  https://www.statkraft.com/media/news/2019/energy-companies-call-for-more-ambitious-EU-2030-climate-target/

(12)  http://www.energy-transitions.org/sites/default/files/COVID-Recovery-CoverLetter.pdf

(13)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/opinions-information-reports/opinions/european-finance-climate-pact-own-initiative-opinion

(14)  EAA ataskaita The sustainability transition in Europe in an age of demographic and technological change.

(15)  https://www.bruegel.org/2019/12/the-european-green-deal-needs-a-reformed-fiscal-framework/

(16)  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2019-efb-annual-report_en.pdf

(17)  https://www.eesc.europa.eu/lt/news-media/presentations/eus-response-covid-19-outbreak-and-need-unprecedented-solidarity-amongst-member-states

(18)  http://documents.worldbank.org/curated/en/808771566321852359/pdf/Financing-Low-Carbon-Transitions-through-Carbon-Pricing-and-Green-Bonds.pdf

(19)  https://ec.europa.eu/info/publications/sustainable-finance-teg-taxonomy_lt

(20)  https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/opinions-information-reports/opinions/european-finance-climate-pact-own-initiative-opinion

(21)  EESRK nuomonė „Nevalstybinių subjektų galimybių pasinaudoti kovos su klimato kaita finansavimu gerinimas“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 14).

(22)  https://www.imf.org/en/Publications/WP/Issues/2019/05/02/Global-Fossil-Fuel-Subsidies-Remain-Large-An-Update-Based-on-Country-Level-Estimates-46509

(23)  https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2020/03/23/statement-of-eu-ministers-of-finance-on-the-stability-and-growth-pact-in-light-of-the-covid-19-crisis/

(24)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_496

(25)  https://carbonmarketwatch.org/publications/avoiding-a-carbon-crash-how-to-phase-out-coal-and-strengthen-the-eu-ets/

(26)  https://www.agora-energiewende.de/fileadmin2/Projekte/2019/De-risking_SEE/161_Unlocking_SEE_EN_WEB.pdf

(27)  Taip pat žr. 2019 m. liepos mėn. ClientEarth pasiūlymus, pateiktus viešosios konsultacijos dėl VPAAEG tinkamumo patikros metu https://www.documents.clientearth.org/library/download-info/clientearths-response-to-the-targeted-consultation-for-the-evaluation-of-the-guidelines-on-state-aid-for-environmental-protection-and-energy-2014-2020/.

(28)  2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9).

(29)  Žr. EESRK nuomonės „Konstruktyvesnis pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant aplinkosaugos teisės aktus“ (OL C 47, 2020 2 11, p. 50) 2.1.13 punktą ir EESRK nuomonės „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“ (OL C 283, 2018 8 10, p. 83) 3.5.8. ir 3.5.9 punktus.

(30)  Pasaulinė komisija prisitaikymo klausimais, Pasaulio išteklių institutas, 2019 m. rugsėjo mėn.

(31)  EESRK nuomonė „Nevalstybinių subjektų galimybių pasinaudoti kovos su klimato kaita finansavimu gerinimas“ (OL C 110, 2019 3 22, p. 14) ir tyrimas „Daugiašalių suinteresuotųjų subjektų partnerystėms klimato klausimais skirtas priemonių rinkinys. Politikos sistema kovos su klimato kaita veiksmams pagal principą „iš apačios į viršų“ paskatinti“.

(32)  https://europa.eu/youth/solidarity_lt