EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 04 12

SWD(2018) 91 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS APIBENDRINAMOJI ATASKAITA

pridedamas prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje

{COM(2018) 173 final}
{SWD(2018) 92 final}
{SWD(2018) 93 final}

Turinys

1.    Konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procesas    

2.    Konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatų santrauka    

2.1.    Įžanginis poveikio vertinimas    

2.2.    Atviros viešos konsultacijos    

2.3.    Specialus klausimynas, skirtas įmonėms    

2.4.    Specialus klausimynas, skirtas vartotojų organizacijoms    

2.5.    Klausimynas, skirtas valstybių narių valdžios institucijoms    

2.6.    Akademinis Jungtinio tyrimų centro seminaras apie NPP maisto tiekimo grandinėje    

2.7.    Ad hoc susitikimai su maisto tiekimo grandinės suinteresuotaisiais subjektais    

2.8.    Pilietinės visuomenės dialogo grupės    

1.Konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procesas

Konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procesas nustatytas konsultacijų strategijoje 1 ir vyko 2017 m. birželio 17 d. – gruodžio 6 d.

Suinteresuotosios šalys ragintos teikti pastabas ir įrodymus, susijusius su problemos apibrėžimu, politikos tikslais, būtinybe imtis ES lygmens veiksmų, politikos galimybėmis, taip pat su tikėtinu politikos galimybių poveikiu ir įgyvendinimo klausimais, įskaitant stebėseną ir vykdymo užtikrinimą. Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais atitinka geresnio reglamentavimo gairių reikalavimus.

2.Konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatų santrauka

2.1.Įžanginis poveikio vertinimas

Įžanginis poveikio vertinimas sulaukė didelio dėmesio: gauti 66 atsakymai iš įvairių suinteresuotųjų subjektų 2 . Iš jų 33 % buvo ūkininkai arba žemės ūkio organizacijos, 17 % – valstybių narių valdžios institucijos, 15 % – nevyriausybinės organizacijos (NVO), 11 % – perdirbėjai ir jų organizacijos, 8 % – mažmenininkai ir jų organizacijos, o 17 % – kiti respondentai (akademinė bendruomenė, profesinės sąjungos, prekybininkai ir anoniminiai respondentai). Reikėtų pažymėti, kad atsiliepimų apie įžanginį poveikio vertinimą rinkimo procesas nėra vykdomas klausimyno forma. Atsakymų tekstuose atitinkama informacija buvo sistemingai atrinkta ex post.

91 % respondentų sutiko, kad maisto tiekimo grandinėje esama nesąžiningos prekybos praktikos (NPP) (5 % neatsakė ir 5 % nepateikė aiškios nuomonės). 76 % respondentų teigė, kad NPP kelia rimtą problemą, o 14 % – kad ne 3 . 5 % respondentų teigė, kad esama NPP, bet ji daro bendrą teigiamą poveikį maisto tiekimo grandinės veiksmingumui.

71 % respondentų manė, kad ES turi imtis veiksmų (mažiausia dalis taip manančių buvo „kiti“ respondentai (64 %), o didžiausia – NVO (90 %); ūkininkų – 82 %, valstybių narių – 73 % , perdirbėjų – 71 %), išskyrus mažmenininkus (100 % mažmenininkų manė, kad ES neturi imtis veiksmų).

Tik 5 % respondentų pateikė pastabų dėl maisto produktų įtraukimo ar jų neįtraukimo į iniciatyvos taikymo sritį; dauguma jų pritarė įtraukimui. 41 % pateikė pastabų dėl to, kiek turi būti įtraukti maisto produktų tiekimo grandinės dalyviai: 82 % pritarė tam, kad būtų įtraukta visa tiekimo grandinė (išimtis buvo perdirbimo sektorius, kurio tik 57 % respondentų pritarė tam, kad būtų įtraukta visa tiekimo grandinė).

20 % respondentų paminėjo baimės faktorių; dauguma jų manė, kad šis faktorius egzistuoja ir yra svarbus. 62 % manė, kad turėtų būti sudaryta galimybė pateikti anoniminius skundus (38 % manė, kad tokia galimybė nėra reikalinga). 92 % manė, kad tiems, kurie užsiima NPP, turėtų būti taikomos sankcijos, o 8 % manė, kad tokios sankcijos neturėtų būti taikomos. 17 % respondentų paminėjo valstybių narių institucijų bendradarbiavimą; dauguma jų tokiam bendradarbiavimui pritarė.

2.2.Atviros viešos konsultacijos 4

RESPONDENTŲ APŽVALGA

Atvirų viešųjų konsultacijų (AVK) rezultatai sutapo su pradinio poveikio vertinimo rezultatais. AVK buvo vykdomos tris mėnesius nuo 2017 rugpjūčio mėn. 25 d. iki lapkričio mėn. 17 d. Į jų klausimus atsakė 1 432 respondentai (asmenys sudarė 56 % – 803 atsakymai, organizacijos sudarė 44 % – 628 atsakymai). 71 % asmenų teigė esantys susiję su žemės ūkiu (570 atsakymų), o 29 % teigė su juo nesantys susiję (233 atsakymai). Dauguma atsakiusių organizacijų buvo privačios bendrovės (38 % organizacijų atsakymų), verslo ir profesinės organizacijos (31 %) ir NVO (20 %). Atsakymai gauti iš šių veiklų sektorių: žemės ūkio produktų gamintojų (53 % atsakiusių organizacijų), žemės ūkio ir maisto sektoriaus (22 %), prekybos sektoriaus (7 %), pilietinės visuomenės organizacijų (7 %), mažmeninės prekybos sektoriaus (4 %), mokslinių tyrimų organizacijų (1 %) ir kitų organizacijų (6 %).

„Privačių bendrovių“ dalį galima skirstyti smulkiau pagal bendrovių dydį (darbuotojų skaičių). Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudarė 81 % privačių bendrovių, atsakiusių į klausimus. Didelės įmonės (turinčios daugiau nei 250 darbuotojų) sudarė 19 % visų privačių bendrovių, atsakiusių į klausimus.

Daugiausia atsakymų gauta iš Vokietijos (29 % visų atsakymų), Austrijos (14 %), Prancūzijos ir Ispanijos (7 %). Mažiausiai – iš Kroatijos, Liuksemburgo ir Kipro (po 1 atsakymą iš kiekvienos valstybės).

Respondentų nuomonė

a)Problemos apibūdinimas 5

90 % respondentų sutiko arba iš dalies sutiko, kad maisto tiekimo grandinėje pasitaiko praktikos, kurią būtų galima laikyti NPP. Panašūs rezultatai iš esmės gauti visose suinteresuotųjų subjektų grupėse, išskyrus mažmeninės prekybos sektorių (12 % sutiko arba iš dalies sutiko, kad maisto tiekimo grandinėje esama NPP, 88 % nesutiko arba iš dalies nesutiko – dauguma iš jų nesutiko iš dalies (72 %)).

Respondentų klausta, ar tam tikrus praktikos atvejus būtų galima laikyti NPP: nuo 80 % iki 93 % respondentų sutiko arba iš dalies sutiko, kad šie atvejai yra NPP (atitinkamai tai buvo ilgesnis kaip 30 dienų mokėjimo už žemės ūkio ir maisto produktus terminas ir vienašališki atgaline data taikomi sutarčių pakeitimai). Į klausimą, kaip dažnai NPP atvejų pasitaiko maisto tiekimo grandinėje, 87 % atsakė, kad jų pasitaiko dažnai arba labai dažnai. Visi respondentai sutiko, kad jų pasitaiko dažnai arba labai dažnai, išskyrus mažmeninės prekybos sektorių, kurio atstovai teigė, kad jų nepasitaiko arba pasitaiko retai (84). 88 % asmenų teigė, kad NPP atvejų pasitaiko dažnai arba labai dažnai.

Respondentų buvo paprašyta nurodyti tris praktikos rūšis, kurios, jų nuomone, yra NPP ir daro didžiausią poveikį. Iš aštuonių dažniausiai nurodytų praktikos atvejų šeši įtraukti tarp Tiekimo grandinės iniciatyvos (TGI) Gerosios patirties principų, o septyni Žemės ūkio rinkų darbo grupės (ŽŪRDG) ataskaitoje nurodyti kaip NPP (ilgesnis kaip 30 dienų mokėjimo už gedžiuosius, žemės ūkio ir maisto produktus terminas minimas du kartus).

Klausimyne respondentų prašyta nurodyti maisto tiekimo grandinės suinteresuotuosius subjektus, kuriems NPP gali daryti pastebimą neigiamą poveikį. 94 % respondentų sutiko arba iš dalies sutiko, kad toks pastebimas neigiamas poveikis daromas ūkininkams. 83 % respondentų sutiko arba iš dalies sutiko dėl neigiamo poveikio perdirbėjams, 66 % – dėl neigiamo poveikio MVĮ, 60 % – dėl neigiamo poveikio vartotojams, 55 % – dėl neigiamo poveikio trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams, gaminantiems produkciją ES rinkai, 39 % – dėl neigiamo poveikio prekybininkams, ir 35 % – dėl neigiamo poveikio mažmenininkams. Respondentų taip pat klausta, ar jie sutinka, kad šioms grupėms NPP gali daryti neigiamą netiesioginį poveikį; atsakymai buvo iš esmės panašūs.

b)Poreikis imtis veiksmų

95 % respondentų sutiko arba iš dalies sutiko, kad reikėtų šalinti NPP maisto tiekimo grandinėje apraiškas. Tuo atveju, jei respondentai teigė, kad reikia imtis veiksmų, jų buvo paprašyta nurodyti, kas turėtų imtis tokių veiksmų.

– 87 % manė, kad veiksmų turėtų imtis Europos Sąjunga (kartu su valstybėmis narėmis – 58 % arba ES viena – 29 %);

– 8 % manė, kad valstybės narės turėtų veikti savarankiškai;

– 4 % manė, kad reikia imtis veiksmų vykdant savanoriškas iniciatyvas (iš jų 54 % sudarė mažmeninės prekybos organizacijos).

Iš 87 % respondentų, maniusių, kad Europos Sąjunga turėtų imtis veiksmų, 51 % manė, kad tinkamiausia priemonė yra teisėkūros veiksmai, 46 % – teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmų derinys, o 2 % – ne teisėkūros veiksmai. 97 % šių respondentų manė, kad ES veiksmai pagerintų taisyklių įgyvendinimą, 95 % manė, kad ES veiksmai suteiktų daugiau teisinio aiškumo įmonėms, 94 % – kad jie suvienodintų sąlygas vidaus rinkoje, 84 % – kad jie palengvintų ES tarpvalstybinius sandorius, 84 % – kad jie sumažintų maisto atliekų kiekį, 80 % – kad jie paskatintų daugiau inovacijų ir 75 % – kad jie suteiktų platesnį pasirinkimą vartotojams. 67 % pasisakė už suderintos apibrėžties ir konkrečių NPP pavyzdžių sąrašo derinį, 21 % – už konkrečių NPP rūšių sąrašą, 11 % – už bendruosius principus, o 1 % nepasisakė už nė vieną iš pirmiau nurodytų.

Respondentų klausta, ar, jų manymu, Savanoriška maisto tiekimo grandinės iniciatyva yra pakankama NPP problemai spręsti. 75 % nesutiko arba iš dalies nesutiko, 22 % sutiko arba iš dalies sutiko. Visų tipų organizacijos iš esmės nesutiko arba iš dalies nesutiko, išskyrus mažmeninės prekybos organizacijas (88 % sutiko arba iš dalies sutiko, kad Savanoriška maisto tiekimo grandinės iniciatyva yra pakankama). Žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo ir prekybos organizacijos santykinai dažnai atsakė „sutinku arba iš dalies sutinku“, nors apskritai tai nebuvo pagrindinis pasirinkimas (atitinkamai 43 % ir 40 %). 81 % su žemės ūkiu susijusių asmenų ir 69 % kitų asmenų nesutiko ar iš dalies nesutiko.

c)Vykdymo užtikrinimas

92 % respondentų sutiko ar iš dalies sutiko, kad apsaugos nuo NPP taisyklės ES turėtų būti įgyvendinamos laikantis minimalių standartų. Tokiems minimaliems taisyklių įgyvendinimo standartams pritarė nuo 20 % iki 100 % respondentų (atitinkamai mažmeninės prekybos organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos). Jiems pritarė ar iš dalies pritarė 96 % žemės ūkio organizacijų ir 87 % žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo organizacijų.

Respondentų taip pat klausta, kurie elementai, jų nuomone, yra reikšmingi siekiant viešosiomis priemonėmis veiksmingai įgyvendinti apsaugos nuo NPP taisykles. 94 % nurodė tyrimų ir rezultatų skaidrumą, 93 % – galimybę taisyklių pažeidimo atveju skirti baudas, 92 % – galimybę teikti kolektyvinius skundus, 89 % – galimybę gauti ir nagrinėti konfidencialius skundus, 89 % – kompetentingos institucijos paskyrimą, 73 % – galimybę savo iniciatyva atlikti tyrimus, 36 % – kitus aspektus. Skirtingų tipų organizacijos ir asmenys iš esmės sutiko ar iš dalies sutiko su šiais elementais, išskyrus mažmeninės prekybos sektorių (kuris nesutiko ar iš dalies nesutiko su kiekvienu elementu – nuo 72 % iki 80 %).

2.3.Specialus klausimynas, skirtas įmonėms

Specialus klausimynas, skirtas įmonėms, buvo skelbiamas nuo lapkričio mėn. 6 d. iki gruodžio mėn. 10 d. Buvo gauti 122 atsakymai. 35 % respondentų buvo susiję su žemės ūkiu, 48 % – su perdirbimu, 10 % – su mažmenine prekyba, 4 % – su didmenine prekyba (kitų respondentų sektorius nenurodytas). 70 % respondentų sudarė MVĮ. 7 % respondentų priskyrė save pirkėjams, 49 % – tiekėjams, 40 % – ir pirkėjams, ir tiekėjams. Didelė atsakymų dalis yra iš Belgijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos (18 valstybių narių tenka trys ar mažiau atsakymų.)

54 % perkančių bendrovių ir 89 % tiekėjų teigia, kad pavėluoti mokėjimai atliekami bendrovių sandoriuose. Nuo 14 % iki 30 % perkančių bendrovių teigė, kad įmonių sandoriuose yra kitai įmonei primetusios NPP. Nuo 44 % iki 82 % prekes tiekiančių bendrovių teigė, kad yra susidūrusios su pirmiau nurodyta NPP.

30 % prekes tiekiančių bendrovių teigė prašiusios raštiškos sutarties, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta, Tiekėjų klausta, ar jie yra nukentėję nuo NPP, kai pirkėjai buvo kitose valstybėse narėse įsteigtos bendrovės. 24 % respondentų teigė, kad tokiose situacijose yra buvę „dažnai arba gana dažnai“. 19 % tiekėjų teigė, kad derantis su užsienio pirkėjais, jiems buvo sunkiau užginčyti NPP.

60 % tiekėjų teigė, kad išlaidos dėl NPP sudaro daugiau nei 0,5 % jų verslo veiklos metinės apyvartos. Priskiriant tam tikrą svorį kiekvienai klausimų kategorijai 6 , atitinkamai įvertinta komercinė su NPP susijusių išlaidų reikšmė gali būti nuo 1,8 % (atsižvelgiant į 94 tiekėjų atsakymus) iki 1,5 % (neįskaitant kraštutinių atsakymų, pvz. „jokių išlaidų“ ir „didesnės nei 5 % išlaidos) bendrovių metinės apyvartos. 44 % pirkėjų teigė, kad reikalavimų laikymosi išlaidos yra „didelės arba vidutinės“.

2.4.Specialus klausimynas, skirtas vartotojų organizacijoms

Konsultuojantis su vartotojų organizacijomis, buvo gauti trys atsakymai. Šiomis konsultacijomis daugiausia dėmesio skirta išsiaiškinti, ar, vartotojų organizacijų nuomone, NPP maisto tiekimo grandinėje darytų poveikį vartotojams ir koks šis poveikis būtų.

Respondentai nesutiko, kad, priėmus teisės aktus dėl NPP, vartotojų kainos kiltų, ir sutiko, kad stiprėtų pasitikėjimas maisto produktų tiekimo grandinėje ir būtų sudarytos geresnės investavimo sąlygos. Du respondentai pritarė, kad tuo atveju pagerėtų maisto tiekimo grandinės darbuotojų darbo sąlygos (vienas respondentas neturėjo nuomonės). Visi respondentai sutiko, kad, priėmus apsaugos nuo NPP taisykles, vartotojai ilgainiui gautų naudos. Du respondentai sutiko ir vienas iš dalies nesutiko, kad būtų gauta naudos trumpuoju laikotarpiu.

Vienas respondentas sutiko, kad, priėmus apsaugos nuo NPP taisykles, padidėjo vartotojų galimybės rinktis, sustiprėjo pasitikėjimas, veiklos vykdytojams pagerėjo investavimo sąlygos, pagerėjo maisto tiekimo grandinės darbuotojų darbo sąlygos, ir nesutiko, kad dėl to pakilo vartotojų kainos (kiti du respondentai neturėjo nuomonės). Du respondentai nesutiko ir vienas iš dalies nesutiko, kad savireguliacijos iniciatyvos yra pakankamos. Du respondentai nesutiko ir vienas sutiko, kad NPP srities teisės aktų daromas galimas neigiamas poveikis vartotojams nusveria galimą naudą (ES lygmeniu).

2.5.Klausimynas, skirtas valstybių narių valdžios institucijoms

Su valstybių narių institucijomis konsultuotasi klausimynu, kuriame prašyta nuomonės dėl faktinių ir (arba) apskaičiuotų administracinių išlaidų, susijusių su NPP srities teisės aktų įgyvendinimu tam tikromis sąlygomis, 2015 m. pateiktos informacijos apie apsaugos nuo NPP taisyklių statusą jų nacionalinėse jurisdikcijose ir vykdymo užtikrinimo aspektus atnaujinimo, taip pat siekta gauti informacijos apie poveikio vertinimus ir kitus valstybėms narėms prieinamus šios srities tyrimus. Šie duomenys naudoti išorės specialistų atliktame tyrime ir šioje poveikio vertinimo ataskaitoje (žr. 1 priedą). Klausimynas, skirtas valstybėms narėms, buvo oficialiai skelbiamas nuo 2017 m. spalio 2 d. iki lapkričio 3 d., bet pavėluotai pateikti atsakymai buvo priimti ir panaudoti išorės specialistų atliekamame tyrime.

2.6.Akademinis Jungtinio tyrimų centro seminaras apie NPP maisto tiekimo grandinėje

2017 m. liepos 17–18 d. Briuselyje surengtas Jungtinio tyrimų centro (JRC) ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato bendrai organizuotas seminaras. Seminare dalyvavo tarptautiniai ekspertai. Jame buvo siekiama aptarti mokslinę literatūrą apie NPP metodiką, poveikį ir reglamentavimo aspektus. Kelių ekspertų ir JRC redaguota ataskaita yra prieinama viešai (daugiau informacijos apie seminaro rezultatus galima rasti 1 priede) 7 .

2.7.Ad hoc susitikimai su maisto tiekimo grandinės suinteresuotaisiais subjektais

Suorganizuoti keli dvišaliai susitikimai su suinteresuotaisiais subjektais jų prašymu. Surengti susitikimai su „Independent Retail Europe“, „FoodDrinkEurope“, „EuroCommerce“, Europos prekių ženklų asociacija (AIM), Danijos prekybos rūmais, Vokietijos mažmeninės prekybos federacija, Europos Sąjungos mėsos perdirbimo pramonės ryšių palaikymo centru (CLITRAVI), Europos prekybos gyvuliais ir mėsa sąjunga (UECBV), „Edeka“, „REWE“, Prekybos ir platinimo įmonių asociacija (fr. Federation du Commerce et de la Distribution), Europos pienininkų asociacija, Tarptautine pienininkystės federacija, Jungtinės Karalystės nacionaline mėsos ir maisto prekiautojų federacija, „Europatat“ ir „Euro Fresh Foods“. Dvišaliuose susitikimuose daugiausia dėmesio skirta atsakyti į suinteresuotųjų subjektų klausimus dėl poveikio vertinimo proceso ir turinio. Suinteresuotieji subjektai taip pat galėjo pareikšti pritarimą arba nepritarimą iniciatyvai ir iškelti jų sektoriui rūpimų klausimų.

2.8.Pilietinės visuomenės dialogo grupės

Bendros žemės ūkio politikos pilietinio dialogo grupėse, kuriose atstovaujamos kelios suinteresuotųjų subjektų grupės, buvo perskaityti du pranešimai ir apsikeista nuomonėmis 8 , Tai įvyko 2017 m. lapkričio 6 d. (Pilietinio dialogo alyvuogių klausimais grupė) ir 2017 m. lapkričio 22 d. (Pilietinio dialogo sodininkystės ir vaisių bei daržovių klausimais grupė).

(1)

   Europos Komisija, Konsultacijų strategija – Maisto tiekimo grandinės gerinimo iniciatyva, 2017 m.

(2)

   Atskiri atsakymai paskelbti įžanginio poveikio vertinimo  tinklalapyje.

(3)

   Į kitą įžanginio poveikio vertinimo poskyrį nebuvo įtrauktos neatsakytų klausimų ir klausimų su atsakymais „neturiu aiškios nuomonės“ procentinės dalys.

(4)

   Tais atvejais, kai procentinių dalių suma nesudaro 100 %, taip yra dėl to, kad atsakymai „neturiu aiškios nuomonės“ nebuvo įtraukti. Kai kurie klausimai priklausė vienas nuo kito (kai kurie jų buvo matomi tik kai kuriems respondentams priklausomai nuo jų ankstesnių atsakymų). Tai ypač pasakytina apie mažmeninės prekybos sektorių: kai kuriems klausimams teko labai mažas šio sektoriaus respondentų atsakymų skaičius (3 ar 4 atsakymai iš 25 mažmeninės prekybos organizacijų). Atsakymai nebuvo privalomi ir kai kurie respondentai pasirinko į kai kuriuos klausimus neatsakyti.

(5)

   Procentinės dalys pagrįstos į kiekvieną klausimą atsakiusių respondentų skaičiumi.

(6)

   Atskaitos taškai: „daugiau nei 5 %“ (14 atsakymų) = 5 %, „nuo 2 % iki 5 %“ (18 atsakymų) = 3,5 %, „nuo 0,5 % iki 2 %“ (22 atsakymai) = 1,25 %, „> 0.5 %“ (24 atsakymai) = 0,25 %, „jokių išlaidų arba nereikšmingos išlaidos“ (16 atsakymų) = 0 %.

(7)

   Jungtinio tyrimų centro ataskaita , „Nesąžiningos prekybos praktika maisto produktų tiekimo grandinėje“, 2017 m.

(8)

   Bendros žemės ūkio politikos  Pilietinio dialogo grupės .