EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 10 24

COM(2018) 710 final

2018/0365(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2019 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

·Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, siekiama užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami laikantis tvarių ekonominių, aplinkos ir socialinių sąlygų. Svarbi priemonė šiam tikslui pasiekti yra kasmetinis žvejybos galimybių nustatymas.

Šio pasiūlymo tikslas − nustatyti valstybėms narėms taikytinas verslo atžvilgiu svarbiausių Juodosios jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes 2019 metams.

Siekiant išlaikyti dabartinį atlantinių šprotų mirtingumo dėl žvejybos lygį, siūlomos jų žvejybos galimybės grindžiamos mokslinėmis rekomendacijomis dėl autonominės kvotos.

Siūlomomis paprastųjų otų žvejybos galimybėmis perkeliamas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir kvotos, nustatyti Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) rekomendacijoje (GFCM/41/2017/4) dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos valdymo 29 geografiniame parajonyje (Juodojoje jūroje) plano.

·Bendrosios aplinkybės

·Pasiūlymo aplinkybės išdėstytos Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendros žuvininkystės politikos padėties ir konsultacijų dėl 2019 m. žvejybos galimybių [2018 m. birželio 11 d. COM(2018) 452 final].

·Žvejybos galimybes reikėtų nustatyti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 16 straipsnio 1 dalimi (kurioje minimas santykinio stabilumo principas) ir 16 straipsnio 4 dalimi (kurioje minimi bendros žuvininkystės politikos tikslai ir daugiamečiuose planuose nustatytos taisyklės).

Juodosios jūros išteklius naudojančios Bulgarija ir Rumunija dalijasi jais su ES nepriklausančiomis šalimis, t. y. Turkija, Ukraina, Gruzija ir Rusijos Federacija.

Iki 2017 m. BLSK, dėl kurių ES priklausančios ir jai nepriklausančios šalys būtų susitarusios regioniniu lygmeniu, nebuvo. Siekdama užtikrinti, kad būtų taikomos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, Europos Sąjunga nuo 2008 m. kiekvienais metais nustato paprastųjų otų ir atlantinių šprotų išteklių autonomines kvotas. Tačiau, remiantis 2017 m. 41-ojoje metinėje GFCM sesijoje priimta rekomendacija GFCM/41/2017/4, nuo 2018 m. paprastųjų otų žvejybai taikomas dvejų metų (2018–2019 m.) regioninis BLSK bei paskirtos laikinos kvotos ir jie perkelti į ES reglamentą dėl Juodosios jūros.

Atlantinių šprotų žvejyba socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu labai svarbi Juodosios jūros pakrantės šalims. Remiantis oficialiai praneštais iškrauto laimikio duomenimis, įtrauktais į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtą 2017 m. žvejybos Juodojoje jūroje ataskaitą, ES priklausančių šalių dalis 2014 m. sudarė 4,5 % bendro iškrauto Juodojoje jūroje sužvejoto atlantinių šprotų laimikio, 2015 m. – 3,12 %, o 2016 m. – 2,93 %. Remiantis 2017 m. metinės GFCM sesijos ataskaita, atlantinių šprotų išteklius Juodojoje jūroje naudojamas tausiai. Tačiau siekiant užtikrinti šio ištekliaus tvarumą Juodojoje jūroje būtina išlaikyti dabartinį žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį, t. y. 11 475 tonas.

Paprastųjų otų žvejyba socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu labai svarbi Juodosios jūros pakrantės šalims. Rekomendacijoje GFCM/41/2017/4 2018 ir 2019 metams nustatytas regioninis paprastųjų otų BLSK (644 tonos) ir paskirtos laikinos kvotos visoms Juodosios jūros pakrantės šalims. Į rekomendaciją įtraukta nuostata dėl peržiūros, kuri leidžia 2018 m. iš naujo peržiūrėti BLSK ir kvotas, jei mokslinėse rekomendacijose nebus patvirtinta, kad mirtingumas dėl žvejybos toliau konstruktyviai mažėja. 2018 m. liepos 11–13 d. vykusioje GFCM Juodosios jūros darbo grupės 7-ojoje metinėje sesijoje patvirtinta, kad paprastųjų otų išteklių mirtingumas dėl žvejybos toliau konstruktyviai mažėja. ES ir 2018, ir 2019 metams skirta kvota yra 114 tonų. Šiuo reglamentu turėtų būti įtvirtinti paprastųjų otų BLSK ir kvotos, žvejybos pastangų valdymo taisyklės, žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus ir šiuo metu taikomas dviejų mėnesių (balandžio 15 d. – birželio 15 d.) žvejybos draudimo laikotarpis.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 1 2 straipsnį siūloma, kad 3 ir 4 straipsniai nebūtų taikomi ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas. Vis dėlto pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį ištekliams, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, taikomos toje dalyje numatytos metų sandūros lankstumo priemonės.

·Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Žvejybos galimybės ir jų paskirstymas valstybėms narėms reglamentuojami kasmet. Naujausias toks teisės aktas yra 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/2360 2 , kuriuo nustatomos 2018 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės.

Kartu su metinėmis žvejybos galimybėmis turėtų būti paminėtos toliau nurodytos su Juodojoje jūroje vykdoma žvejyba, kuriai taikomas šis pasiūlymas, susijusios priemonės. Komisijos pasiūlymas perkelti į Sąjungos teisę naujausias GFCM rekomendacijas priimtas 2018 m. kovo 22 d. 3 ir šiuo metu svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje pagal bendrą teisėkūros procedūrą. Be to, reikėtų pažymėti, kad su metinėmis žvejybos galimybėmis iš esmės susiję toliau nurodyti elementai, į kuriuos atsižvelgta šiame pasiūlyme:

–su paprastųjų otų žvejyba Juodojoje jūroje susiję mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys dydžiai ir mažiausi tinklo akių dydžiai, nustatyti 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 227/2013 4 , kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1434/98, nustatantis sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams;

–37-ojoje GFCM sesijoje (Splitas, 2013 m. gegužės mėn.) priimta Rekomendacija GFCM/37/2013/2, kurioje nustatomi minimalieji paprastųjų otų žvejybos statomaisiais dugniniais žiauniniais tinklais ir bangininių būrio gyvūnų išsaugojimo Juodojoje jūroje standartai;

–39-ojoje GFCM sesijoje (Milanas, 2015 m. gegužės mėn.) priimta Rekomendacija GFCM/39/2015/3, kurioje nustatomas priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai paprastųjų otų žvejybai Juodojoje jūroje, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, rinkinys;

–41-ojoje GFCM sesijoje (Budva, 2017 m. spalio mėn.) priimta Rekomendacija GFCM/41/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (29 geografiniame parajonyje) valdymo plano;

–Bukarešto deklaracija 5 , patvirtinta 2016 m. spalio mėn. GFCM surengtame aukšto lygio susitikime dėl žvejybos Juodojoje jūroje valdymo. Šioje per konferenciją priimtoje deklaracijoje pabrėžiama būtinybė pakrantės valstybėms nustatyti bendrus bendradarbiavimu grįstus būdus, padėsiančius didinti žvejybos Juodojoje jūroje tausumą;

–per Aukšto lygio konferenciją dėl žvejybos ir akvakultūros Juodojoje jūroje 2018 m. birželio 7 d. Sofijoje pasirašyta ministrų deklaracija 6 , kurioje konkretizuojami Bukarešto deklaracijoje nustatyti įsipareigojimai ir ateinantiems 10 metų nustatomas specialus veiksmų Juodojoje jūroje planas, kuriuo siekiama užtikrinti tausią žvejybą;

–GFCM (2017–2020 m.) vidutinės trukmės strategija dėl tausios žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose 7 , kurioje, be kita ko, nustatyta įvairių veiksmų, kuriais siekiama daugiašaliu lygmeniu stiprinti žvejybos Juodojoje jūroje valdymą;

–Bulgarija ir Rumunija aktyviai palaikė Rekomendacijoje GFCM/41/2017/4 numatytą GFCM bandomąjį kontrolės ir inspektavimo projektą, susijusį su paprastųjų otų žvejyba, ir dalyvavo jį įgyvendinant. GFCM bandomąjį projektą parengė Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA), o Bulgarija ir Rumunija aktyviai bendradarbiavo su EŽKA ir sudarė sąlygas vykdyti jungtinę operaciją savo atitinkamose išskirtinėse ekonominėse zonose;

–veiksmingai įgyvendinami Bulgarijos ir Rumunijos 2017 m. gruodžio mėn. pagal 2018 m. žvejybos galimybių reglamentą prisiimti įsipareigojimai, kuriais siekiama įgyvendinant tam tikrų priemonių rinkinį 2018 m. pagerinti paprastųjų otų ir paprastųjų dygliaryklių išteklių valdymą, taip pat gerinti kontrolę, kovoti su NNN žvejyba ir geriau rinkti duomenis. Ir Bulgarija, ir Rumunija įvykdė nemažai veiksmų, t. y. mažino su nedeklaruotu laimikiu susijusią riziką registruodamos visą paprastųjų otų ir paprastųjų dygliaryklių laimikį (net mažesnius nei 50 kg kiekius), taip pat didino inspektavimo (jūroje, rinkoje, sausumoje, jungtinio inspektavimo) atvejų skaičių, rėmė ir toliau gerino mokslines rekomendacijas dėl Juodosios jūros išteklių žvejybos ir susijusių biologinių duomenų.

·Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Siūlomos priemonės atitinka BŽP tikslus ir taisykles ir yra suderinamos su Sąjungos vykdoma darnaus vystymosi politika.

2.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Mokslinė organizacija, su kuria konsultuotasi, yra Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), taip pat Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) Juodosios jūros darbo grupė.

Sąjunga prašo ŽMTEK pateikti mokslinių rekomendacijų dėl svarbių žuvų išteklių būklės. ŽTMEK teikia rekomendacijas pagal Komisijos jam suteiktus įgaliojimus. Tuo metu, kai šis pasiūlymas bus svarstomas Taryboje, dėl Juodosios jūros išteklių, kuriems siūloma nustatyti kvotas, bus pateiktos tikslios naujausios rekomendacijos.

Pagrindinis tikslas – pasiekti ir išlaikyti tokį išteklių lygį, kuris galėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY). Šis tikslas aiškiai išdėstytas pagrindiniame BŽP reglamente – jo 2 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad šis tikslas „turi būti pasiektas, kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m. ir <...> vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju“. Šį tikslą atitinka ir įsipareigojimas, kurį Sąjunga prisiėmė atsižvelgdama į 2002 m. Johanesburge vykusio pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais išvadas ir į susijusį įgyvendinimo planą.

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotasi remiantis Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendros žuvininkystės politikos padėties ir konsultacijų dėl 2019 m. žvejybos galimybių [2018 m. birželio 11 d. COM(2018) 452 final]. Pasiūlymą moksliškai pagrindė ŽMTEK. Visos ŽMTEK ataskaitos skelbiamos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato interneto svetainėje.

·Poveikio vertinimas

Neigiamo poveikio paprastųjų otų ištekliaus populiacijos atkūrimui rizika ES lygmeniu mažinama papildomomis duomenų registravimo, kontrolės ir stebėsenos priemonėmis, kurias Rumunija ir Bulgarija įvedė ir įgyvendino laikydamosi įsipareigojimų, prisiimtų priimant Reglamentą, kuriuo nustatomos 2018 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės.

Neigiamo poveikio išteklių populiacijos atkūrimui rizika daugiašaliu lygmeniu mažinama įvairiais naujais veiksmais: 1) birželio 7 d. Sofijoje pasirašyta ministrų deklaracija, kurioje patvirtinami Juodosios jūros pakrantės šalių įsipareigojimai imtis bendrų veiksmų remiantis konkrečiu veiksmų planu, kuriuo siekiama užtikrinti tausią žvejybą Juodojoje jūroje; 2) 41-ojoje metinėje GFCM sesijoje priimtu ir vėliau pradėtu įgyvendinti GFCM regioniniu kovos su NNN žvejyba veiksmų planu; 3) daugiašaliu lygmeniu įgyvendinamu GFCM projektu „BlackSea4Fish“, susijusiu su regioniniu bendradarbiavimu mokslinių duomenų, tyrimų ir vertinimo srityje; 4) 41-ojoje metinėje GFCM sesijoje priimtu ir vėliau pradėtu įgyvendinti daugiamečiu paprastųjų otų žvejybos valdymo Juodojoje jūroje (29 geografiniame parajonyje) planu. Plane nustatytas daugiašalis 2018 ir 2019 m. BLSK ir laikinas jo paskirstymas Juodosios jūros pakrantės šalims. Esminė daugiamečio valdymo plano dalis yra bandomojo jungtinio inspektavimo ir kontrolės projekto įgyvendinimas jūroje. Į planą įtrauktos nuostatos dėl peržiūros, kurios leis iš naujo peržiūrėti BLSK ir kvotas, jei mokslinėse rekomendacijose nebus patvirtinta, kad mirtingumas dėl žvejybos toliau konstruktyviai mažėja. Be to, plane numatyta, kad iki 2020 m. bus pradėta taikyti BLSK nuolatinio paskirstymo sistema ir nuolatinė inspektavimo programa. Šis planas padės regioniniu lygmeniu veiksmingai kovoti su NNN žvejybos veikla ir tinkamai valdyti paprastųjų otų išteklių.

Pasiūlymas yra ne tik trumpalaikis sprendimas, bet ir per ilgesnį laiką įgyvendintino metodo, kuriuo žvejybos mastas palaipsniui pritaikomas tol, kol bus užtikrintas ilgalaikis tausus žvejybos lygis, dalis.

Todėl taikant pasiūlyme nustatytą metodą, vidutiniu laikotarpiu žvejybos pastangos gali sumažėti, tačiau kvotos ilguoju laikotarpiu išliks stabilios arba didės. Manoma, kad, taikant šį metodą, ilguoju laikotarpiu poveikis aplinkai sumažės, nes žvejybos pastangos ir žvejybos galimybės bus atitinkamai pritaikytos. Žvejybos veikla ilguoju laikotarpiu taps tausesnė.

3.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

·Siūlomų veiksmų santrauka

Pasiūlymu nustatomi Juodojoje jūroje Sąjungos vykdomai žvejybai taikomi laimikio limitai, siekiant BŽP tikslo užtikrinti biologiškai, ekonomiškai ir socialiai tvarų žvejybos lygį.

·Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalis.

Sąjungos prisiimti tausaus gyvųjų vandens išteklių naudojimo įsipareigojimai yra susiję su pagrindinio BŽP reglamento 2 straipsnyje nustatytais įpareigojimais.

·Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

·Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios priežasties:

bendra žuvininkystės politika yra bendra politika. Pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba privalo priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones.

Siūlomu Tarybos reglamentu valstybėms narėms paskirstomos žvejybos galimybės. Atsižvelgdamos į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 bei 7 dalis ir 17 straipsnį, valstybės narės tokias galimybes gali paskirstyti su savo vėliava plaukiojantiems laivams taip, kaip jos mano esant tinkama. Taigi valstybės narės turi daug laisvės priimdamos sprendimus dėl pasirenkamo socialinio ir ekonominio paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelio.

Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kasmet, todėl viešosios bei privačiosios priemonės jam įgyvendinti jau parengtos.

·Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Tai žvejybos valdymo pasiūlymas pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

2018/0365 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2019 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 8 reikalaujama, kad išteklių išsaugojimo priemonės būtų tvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtas ataskaitas;

(3)Taryba privalo priimti su žvejybos Juodojoje jūroje galimybių nustatymu ir paskirstymu pagal žvejybą arba žvejybos grupes susijusias priemones, įskaitant tam tikras funkciškai su jomis susietas sąlygas, jei tokių yra. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos atžvilgiu;

(4)2017 m. 41-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/40/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos 29 geografiniame parajonyje (Juodojoje jūroje) valdymo plano. Toje rekomendacijoje ateinantiems dvejiems metams (2018–2019 m.) nustatytas paprastųjų otų bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir paskirtos laikinos kvotos. Ši priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;

(5)žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus ir per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis pareikštas nuomones, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visuose žvejybos sektoriuose;

(6)remiantis ŽMTEK pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų ištekliaus Juodojoje jūroje tvarumas, būtina išlaikyti dabartinį žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį;

(7)šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 9 , ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą teikimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius;

(8)pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 10 2 straipsnį privaloma nustatyti išteklius, kuriems taikomos įvairios jame nurodytos priemonės;

(9)turėtų būti imtasi papildomų paprastųjų otų ištekliaus išsaugojimo priemonių. Palikus galioti šiuo metu taikomą dviejų mėnesių (balandžio 15 d. – birželio 15 d.) žvejybos draudimo laikotarpį šis išteklius būtų apsaugotas neršto sezonu. Žvejybos pastangų valdymas ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus turėtų teigiamą poveikį paprastųjų otų ištekliaus išsaugojimui;

(10)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad atitinkamą žvejybą Juodojoje jūroje būtų galima pradėti 2019 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(11)žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis taikytinos Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu Sąjungos žvejybos laivams, plaukiojantiems su Bulgarijos ar Rumunijos vėliava, nustatomos šių išteklių 2019 m. žvejybos galimybės:

a) atlantinių šprotų (Sprattus sprattus) Juodojoje jūroje,

b) paprastųjų otų (Psetta maxima) Juodojoje jūroje.

2 straipsnis
Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, plaukiojantiems su Bulgarijos ar Rumunijos vėliava ir vykdantiems veiklą Juodojoje jūroje.

3 straipsnis.
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)GFCM – Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija;

(b)Juodoji jūra – 29 geografinis parajonis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 11 I priede;

(c)žvejybos laivas – laivas, turintis versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą;

(d)Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

(e)išteklius – jūrų biologinis išteklius konkrečiame valdymo rajone;

(f)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – ištekliaus kiekis, kuris gali būti sužvejojamas per metus;

(g)Sąjungos autonominė kvota – laimikio limitas, autonomiškai nustatomas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK;

(h)analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota – Sąjungos autonominė kvota, dėl kurios atliktas analitinis įvertinimas.

(i) analitinis įvertinimas – kiekybinis tam tikrų išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas tinkamos kokybės, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimų būsimų laimikių.

II SKYRIUS
Žvejybos galimybės

4 straipsnis
Žvejybos galimybių paskirstymas

1. Atlantinių šprotų Sąjungos autonominė kvota, tokios kvotos paskirstymas valstybėms narėms ir su tuo funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti priede.

2. Sąjungos vandenyse ir Sąjungos žvejybos laivams taikomas paprastųjų otų BLSK, jo paskirstymas valstybėms narėms ir su tuo funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti priede.

5 straipsnis
Specialiosios paskirstymo nuostatos

Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)žvejybos galimybėms, kuriomis apsikeista pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

6 straipsnis

Paprastųjų otų žvejybos pastangų valdymas

Sąjungos žvejybos laivams, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius otus Juodojoje jūroje, skiriama ne daugiau kaip 180 žvejybos dienų per metus, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio.

III SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos

7 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautus laimikio kiekius, naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.

8 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(2)    OL L 337, 2017 12 19, p. 1.

(3)    COM(2018) 143 final, 2018 m. kovo 22 d.

(4)    OL L 78, 2013 3 20, p. 1.

(5)    Žr. http://www.fao.org/gfcm/meetings/blackseaconference2016/en/.

(6)    Žr. https://ec.europa.eu/fisheries/black-sea-countries-pledge-promote-sustainable-fisheries-and-aquaculture_en.

(7)    Žr. http://www.fao.org/gfcm/reports/statutory-meetings/detail/en/c/454522/.

(8)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(9)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(10)    1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(11)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 10 24

COM(2018) 710 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento

kuriuo nustatomos 2019 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės

PRIEDAS

Šio priedo lentelėse nustatyti BLSK ir kvotos gyvojo svorio tonomis bei funkciškai su jais susietos sąlygos, jei jų yra.