EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 06 08

COM(2018) 443 final

2018/0233(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“

{SWD(2018) 323 final}
{SWD(2018) 324 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2018 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė kitos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos paketą 1 . Komisija pasiūlė naują šiuolaikišką ilgalaikį biudžetą, glaudžiai susietą su 27 valstybių narių Sąjungos politiniais prioritetais. Siūlomame biudžete siekiama veiksmingai įgyvendinti Sąjungos prioritetus derinant naujas priemones su šiuolaikiškomis programomis. Šiuo pagrindu Komisija siūlo naują programą „Fiscalis“, įtrauktą į biudžeto išlaidų kategoriją „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“. Pagal šią programą bus gerinamas muitų politikos vykdymas, įskaitant administracinį bendradarbiavimą, ir remiami mokesčių administratoriai, kaip nurodyta prie daugiametės finansinės programos pasiūlymo pridedamame komunikate 2 .

Šiame pasiūlyme nustatyta taikymo diena – nuo 2021 m. sausio 1 d. Pasiūlymas teikiamas 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybos gautą Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Euratomo remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu.

•Pagrindimas ir tikslai

Europos Sąjunga ir nacionaliniai mokesčių administratoriai vis dar neturi pakankamų pajėgumų ir nepakankamai glaudžiai bendradarbiauja tiek ES viduje, tiek su trečiosiomis valstybėmis, kad galėtų efektyviai ir veiksmingai vykdyti savo misiją. Jie turi greitai kartu spręsti kylančias problemas, kaip antai mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo, prisitaikyti prie skaitmeninimo ir naujų verslo modelių ir vengti nereikalingos administracinės naštos piliečiams ir įmonėms dėl tarpvalstybinių sandorių. Dėl šių tendencijų nuolat kyla naujų uždavinių, susijusių su nacionalinių mokesčių administratorių veikla ir rezultatais. Norint juos spręsti reikia ieškoti geresnių naujoviškų būdų, kaip įvykdyti pagrindinę užduotį, t. y. rinkti mokesčius, kurie tiesiogiai patenka į nacionalinį, o netiesiogiai – į Sąjungos biudžetą. Todėl Komisija siūlo programą „Fiscalis“, kurią sudaro priemonės ir biudžetas, kuriais bus remiama mokesčių politika ir mokesčių administratoriai vykdant administracinių gebėjimų stiprinimo ir informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiklą ir operatyvinį bendradarbiavimą.

•Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis

Šis pasiūlymas atitinka Komisijos darbotvarkę, kuria siekiama užtikrinti teisingą ir veiksmingą mokesčių sistemą Sąjungoje, siekiant, inter alia, apsaugoti valstybių narių mokesčių administratorių gebėjimą rinkti mokesčius. Daugelyje pagal tą sistemą priimtų iniciatyvų siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir stiprinti administracinį bendradarbiavimą, inter alia, keičiantis atitinkama informacija apie mokesčius. Siūloma programa „Fiscalis“ bus suteiktos biudžeto lėšos ir numatyti kiti būdai remti ir įgyvendinti šias reguliavimo priemones 3 . Svarbus šio administracinio bendradarbiavimo bruožas – atitinkamos Europos elektroninės sistemos, kuriomis konkrečiai suteikiama galimybė valstybių narių mokesčių administratoriams keistis informacija.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas dera su kitomis siūlomomis ES veiksmų programomis, kuriomis siekiama panašių tikslų susijusiose kompetencijos srityse, visų pirma:

–programa „Muitinė“ 4 , kuria remiamas bendradarbiavimas muitinės klausimais;

–ES kovos su sukčiavimu programa 5 , skirta kovoti su sukčiavimu siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus pagal SESV 325 straipsnį;

–Bendrosios rinkos programa 6 , kuria remiami ES veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti geresnį bendrosios rinkos veikimą;

–Reformų rėmimo programa 7 , kuria padedama konkrečioms ES šalims kurti veiksmingesnes institucijas, tvirtesnes valdymo sistemas ir veiksmingas valdžios institucijas.

Galiausiai, gali būti daugiau galimybių išnaudoti IT srities sąveiką su kitomis Sąjungos iniciatyvomis, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programa 8 , visomis programomis, kuriose numatytas (svarbių) elektroninių sistemų naudojimas, pakartotinio Europos infrastruktūros tinklų priemonės sudėtinių dalių naudojimo iniciatyva 9 , Europos sąveikumo sistema 10 , IRT standartizacijos veiksmų planu 11 , „FinTech“ veiksmų planu 12 , programa „Europos horizontas“ 13 , ES blokų grandinės stebėjimo centro ir forumo 14 darbu, ir kitomis iniciatyvomis, susijusiomis su kova su sukčiavimu ir kibernetinio saugumo rizika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Svarbi programos „Fiscalis“ dalis – valstybių narių informacijos mainų rėmimas vykdant administracinį bendradarbiavimą Europos Sąjungos mokesčių srityje. Atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose dėl administracinio bendradarbiavimo nustatyta, kad valstybės narės turi naudotis Europos elektroninėmis sistemomis. Šiame pasiūlyme nurodoma, kad Komisija ir valstybės narės užtikrins, kad IV skyriuje nurodytos Europos elektroninės sistemos būtų tinkamai išplėtotos ir veiktų. Jame numatyta, kad šiuo tikslu jos reguliariai koordinuos savo intervencinius veiksmus ir susitars dėl visų aspektų, būtinų užtikrinti, kad Europos elektroninės sistemos veiktų ir kad būtų užtikrintas jų sujungiamumas ir nuolatinis tobulinimas. Be to, nustatytos užduotys ir atsakomybė, kurių jos turi imtis siekdamos koordinuoti Europos elektroninių sistemų bendrų ir nacionalinių komponentų diegimą ir funkcionavimą ir užtikrinti jų veikimą, sujungiamumą ir nuolatinį tobulinimą. Šie IT pajėgumų didinimo aspektai ir kiti programos administracinių gebėjimų aspektai padės geriau veikti vidaus rinkai, todėl pateisina tai, kad programa yra pagrįsta SESV 114 straipsniu.

Siūlomoje programoje „Fiscalis“ nustatyti mechanizmai, priemonės ir reikalingas finansavimas mokesčių politikai remti ir mokesčių administratorių bendradarbiavimui gerinti. Siūloma priemonė, inter alia, apima susitikimus ir panašius ad hoc renginius, projektais grindžiamą struktūrišką bendradarbiavimą ir žmogiškųjų išteklių gebėjimų ugdymą, taip pat gebėjimų stiprinimo veiksmus, kuriuose valstybės narės ir jų pareigūnai gali dalyvauti savanoriškai. Bendras šių veiksmų tikslas – skatinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir tobulinti jų administracinius gebėjimus mokesčių srityje, todėl pateisinamas SESV 197 straipsnio taikymas.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Valstybės narės pavieniui negali pasiekti ES mokesčių tikslų – kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, didinti mokesčių teisingumą ir skaidrumą, taip pat remti bendrosios rinkos veikimą ir konkurencingumą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus ir spręsti visus susijusius uždavinius, valstybių narių mokesčių administratoriai turi laikytis bendrų taisyklių, koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti.

Tokį aukštą bendradarbiavimo ir koordinavimo lygį galima pasiekti tik taikant centralizuotą metodą, geriausia Sąjungos lygmeniu. Programos „Fiscalis“ veikla yra ekonomiškai efektyvesnė nei veikla, kurią turėtų vykdyti kiekviena dalyvaujanti šalis, siekdama dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu sukurti atskiras bendradarbiavimo sistemas ir rasti būdų spręsti tarpvalstybines problemas nacionalinėmis IT priemonėmis. Be to, vykdant programą „Fiscalis“ ir taikant bendradarbiavimo mechanizmus labai didinamas nacionalinių mokesčių administratorių tarpusavio pasitikėjimas, kuris būtinas sklandžiam bendradarbiavimui ir ES mokesčių sistemų bendram veikimui bendrojoje rinkoje.

Atsižvelgiant į tai, pagal programą „Fiscalis“ ES intervenciniai veiksmai bus sutelkti į veiksmingus administracinio bendradarbiavimo mechanizmus (ir būtinas IT priemones), kuriais siekiama nacionaliniams mokesčių administratoriams suteikti veiksmingesnių priemonių kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, kartu netiesiogiai palengvinant mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymą.

•Proporcingumo principas

Didelė siūlomo biudžeto dalis bus išleista IT pajėgumų didinimo veiklai. Pasirinktas metodas grindžiamas IT struktūros modeliu, pagal kurį Europos elektroninės sistemos sudarytos sujungiant bendrus ir nacionalinius komponentus. Toks modelis laikomas geresniu nei visiškai centralizuotos IT struktūros modelis, nes pirmuoju atveju dalis biudžetinės atsakomybės tenka valstybei narei, kuri kurs nacionalinius IT komponentus nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgdama ir į nacionalinius prioritetus, reikalavimus ir apribojimus. Taigi didesnis sąveikumas ir sujungiamumas vidaus rinkos tikslais pasiekiamas proporcingu būdu.

•Priemonės pasirinkimas

ES intervencija vykdant finansavimo programą yra tinkama. Komisija siūlo programą, pakeisiančią programą „Fiscalis 2020“, pateikiamą reglamentu.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į galutinio „Fiscalis 2013“ vertinimo rekomendacijas ir į preliminarius dabartinio programos „Fiscalis 2020“ laikotarpio vidurio vertinimo rezultatus. Iš jų matyti, kad programa teikia didelę ES pridėtinę vertę, kuria didinamas pasitikėjimas ir skatinamas tvirtas valstybių narių ir kitų dalyvaujančių šalių (šalių kandidačių ir potencialių kandidačių) bendradarbiavimas. Pagal šią programą taip pat lengviau įgyvendinti ES teisės aktus ir kartu padidinti veiksmingumą (sutelkiant išteklius), visų pirma elektroninių sistemų (dėl ES intervencinių veiksmų atsiranda masto ekonomija ir sumažėja plėtojimo sąnaudos) ir mokymo modulių (sprendžiant iš pranešimų, dėl ES intervencinių veiksmų kai kurios institucijos sutaupo laiko ir pinigų) srityse. Be to, dalyviai pranešė apie didelį ir augantį susidomėjimą bendrais veiksmais (visų pirma darbo vizitais, seminarais ir praktiniais mokymais), nes tai veiksminga priemonė, padedanti mokesčių administratoriams bendradarbiauti ir gerinti informacijos mainus. Kalbant apie programą „Fiscalis 2020“, siekiant glaudžiau bendradarbiauti (regioniniu arba teminiu lygmeniu) svarbia priemone, atsižvelgiant į jos konkrečią finansavimo tvarką ir veiklos struktūrą, laikomos ekspertų grupės. Kai kurie dalyviai atkreipė dėmesį į galimybę padidinti šiuo metu administracinių gebėjimų stiprinimo veiklai skiriamas lėšas.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Komisija užsakė atlikti išorės tyrimą, kad pagrįstų ex ante vertinimą, ir į jį įtraukė specialias konsultacijas, kuriomis siekė surinkti platesnio rato suinteresuotųjų šalių nuomonę. Atsižvelgiant į konkrečią programos taikymo sritį (mokesčių administratoriai yra vieninteliai tiesioginiai paramos gavėjai), šiose konsultacijose daugiausia dėmesio skirta mokesčių administratorių klausimams, kurie aptarti per projekto grupių susitikimus, šalių vizitus, konkrečių atvejų tyrimus ir specialias apklausas. Šią veiklą papildė pokalbiai su verslo asociacijomis, ne pelno organizacijomis, akademinės bendruomenės nariais, programos „Fiscalis 2020“ dalyviais, konsultantais ir tarptautinėmis organizacijomis (pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija).

Išorės tyrimas ir susijusios konsultacijos patvirtino, kad ateityje mokesčių administratoriams teks spręsti sunkius uždavinius ir kad reikia plataus užmojo programos, kuri apimtų du pagrindinius aspektus: viena vertus, tęsti ir sustiprinti IT pajėgumų didinimo ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimo bei bendradarbiavimo veiksmus, kad būtų galima tinkamai taikyti ES ir nacionalines mokesčių nuostatas, kita vertus, stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą ir diegti daugiau inovacijų.

Vyko atviros viešos konsultacijos dėl ES lėšų investavimo, mokslinių tyrimų, inovacijų, MVĮ ir bendrosios rinkos srityse. Per jas surinkta piliečių nuomonė, be kita ko, dėl politikos uždavinių ir dėl ES įsikišimo, susijusių su apmokestinimu, reikalingumo.

•Nepriklausomas tyrimas

Siekdama pagrįsti šį ex ante vertinimą ir pateikti kiekybinės ir kokybinės informacijos, Komisija užsakė atlikti išorės tyrimą. Šios užduoties tikslas – nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius apmokestinimo sąlygas po 2020 m., taip pat problemas, su kuriomis susidurs valstybių narių mokesčių administratoriai ir kurias būtų galima spręsti taikant būsimus ES finansavimo intervencinius veiksmus, atsižvelgiant į nustatytų veiksnių pobūdį ir jų pasekmes.

Tyrimas padėjo Komisijai: - nustatyti ES lygmens intervencijos, grindžiamos nustatytais veiksniais ir problemomis, tikslus; - nustatyti ES politikos galimybes pasiekti šiuos tikslus, vykdyti būsimą ES finansavimo intervenciją reaguojant į nustatytus veiksnius ir problemas ir įvertinti numatomą nustatytų galimybių poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai; - palyginti šias galimybes pagal nustatytus kriterijus (pvz., veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, nuoseklumą) ir jas išdėstyti eilės tvarka.

•Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į pasiūlytos programos „Fiscalis“ biudžeto turinio, struktūros ir dydžio, palyginti su ankstesne programa „Fiscalis 2020“, tęstinumą, nuspręsta, kad poveikio vertinimas nereikalingas. Laikoma, kad siekiant proporcingai įgyvendinti geresnio reglamentavimo reikalavimus ex ante vertinimas yra tinkamesnis.

•Supaprastinimas

Šiuo metu vykdoma programa jau racionalizuota, daugiausia dėmesio skiriant produktams ir rezultatams. Ją vykdant įgyvendinami visi per ankstesnius vertinimus nustatyti supaprastinimai. Pagrindinis papildomas nustatytas supaprastinimas – platesnis vienkartinių išmokų ir (arba) vieneto įkainių naudojimas ir galimybė priimti daugiametes darbo programas, kad būtų išvengta metinės komiteto procedūros administracinės naštos.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas neturi poveikio pagrindinėms teisėms.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

ES finansavimo programų peržiūros laikas susietas su 2018 m. gegužės 2 d. pateiktu naujos daugiametės finansinės programos pasiūlymu 15 . Pagal šį pasiūlymą šiame reglamente programai „Fiscalis“ nustatyta 270 mln. EUR (dabartinėmis kainomis) 2021–2027 m. laikotarpio biudžeto sistema.

Programa „Fiscalis“ bus įgyvendinama laikantis tiesioginio valdymo principo ir nustatytų prioritetų. Kartu su suinteresuotosiomis šalimis parengtos darbo programos, kuriose numatyti konkretaus laikotarpio prioritetai.

Programa darys poveikį Sąjungos ir valstybių narių pajamoms. Nors kiekybiškai neįmanoma įvertinti, tai palengvins ir supaprastins mokesčių administratorių atliekamą darbą renkant tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Bendradarbiaudami ir taip pagerindami darbo kokybę, padidindami IT pajėgumus bei žmogiškųjų išteklių gebėjimus, mokesčių administratoriai veiksmingiau apsaugos Sąjungos ir valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Siūlomos programos „Fiscalis“ poveikis bus vertinamas atliekant tarpinius ir galutinius vertinimus, taip pat nuolat stebint aukšto lygio pagrindinių veiklos rezultatų rodiklius. Šie vertinimai bus atliekami pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo 16 22 ir 23 punktus, kuriuose visos trys institucijos patvirtino, kad esamų teisės aktų ir politikos vertinimai turėtų būti pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima vertinti tolesnių veiksmų galimybes. Vertinimuose bus vertinamas priemonės poveikis vietoje remiantis rodikliais ir siektinomis reikšmėmis bei išsamia priemonės analize, ar priemonę galima laikyti aktualia, efektyvia ir veiksminga, ar ja sukuriama pakankama ES pridėtinė vertė ir ar ji yra suderinama su kitomis ES politikos sritimis. Jie apims įgytą patirtį, siekiant nustatyti bet kokį trūkumą ar problemas arba bet kokį potencialą toliau tobulinti veiksmus ar jų rezultatus ir padėti kuo labiau didinti jų poveikį. Jie taip pat apims reguliavimo išlaidų, naudos ir sutaupytų lėšų nustatymą ir kiekybinį vertinimą.

Vertinimo ataskaitų teikimo sistema užtikrins, kad programos vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir būtų pakankamai išsamūs; tokie duomenys ir informacija būtų perduodami Komisijai taip, kad atitiktų kitas teisines nuostatas, pavyzdžiui, prireikus asmens duomenys turėtų būti anoniminiai. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams bus nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

Programos rezultatai ir produktai bus reguliariai vertinami taikant išsamią stebėsenos sistemą, pagrįstą nustatytais rodikliais atsižvelgiant į atskaitomybę už tai, kad būtų gauta ekonominė nauda.

Rezultatai bus renkami naudojant įvairias duomenų rinkimo priemones. Pagrindinės šiuo metu numatomos priemonės – veiksmų pažangos stebėjimo formas tolesnių veiksmų, renginių vertinimo formos ir reguliarios mokesčių pareigūnų apklausos.

Kadangi programa atlieka pagalbinį vaidmenį, padėdama dalyvaujančių šalių administratoriams dalytis informacija ir stiprinti jų gebėjimus, stebėsenos sistemoje daugiausia dėmesio skiriama programos veiklos pažangos vertinimui pagal rodiklius, susijusius su produktų lygiu. Kai įmanoma, taip pat remiamasi su programos aukšto lygio tikslais susijusių sričių rodikliais.

Komisija kasmet skelbs programos pažangos ataskaitą, kurioje bus pateikta veiklos rezultatų santrauka siekiant programos tikslų ir susiję produkto ir rezultatų rodikliai.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

I skyrius „Bendrosios nuostatos“

Programos taikymo sritis buvo patikslinta, kad atsižvelgiant į naujus poreikius būtų galima visapusiškiau remti mokesčių politiką ir mokesčių administratorius. Vykdoma programa „Fiscalis 2020“ siekiama bendro tikslo – užtikrinti tinkamesnį mokesčių sistemų veikimą vidaus rinkoje, o pagal siūlomą programą bus teikiama parama mokesčių politikai ir nacionaliniams mokesčių administratoriams, taigi bus labiau atsižvelgiama į paramos poreikius, be kita ko, susijusius su kitomis ES ir nacionalinio lygmens politikos iniciatyvomis. Šia programa siekiama padėti užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ir vengimui bei kovoti su šiais reiškiniais, vengti nereikalingos administracinės naštos piliečiams ir įmonėms vykdant tarpvalstybines operacijas, sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis bendrosios rinkos potencialu ir skatinti ES konkurencingumą bei skatinti laikytis bendro Sąjungos požiūrio ir jį remti tarptautiniuose forumuose. Todėl, nors ir pateikti šiek tiek kitaip ir supaprastinti (be veiklos tikslų), programos tikslai iš esmės išlieka tokie patys.

Kaip ir dabar vykdomoje programoje „Fiscalis 2020“, naujojoje programoje galės dalyvauti valstybės narės, stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės. Atsižvelgiant į bendrą Sąjungos politiką, galimybę dalyvauti programoje tam tikromis sąlygomis taip pat turės Europos kaimynystės politikos šalys ir trečiosios valstybės, laikydamosi konkrečių susitarimų su Sąjunga sąlygų.

II skyrius „Tinkamumas“

Veiksmų, kurie laikomi tinkamais finansuoti pagal programą, rūšys iš esmės yra panašios į veiksmų, vykdomų pagal dabartinę programą, rūšis. Tačiau siekiant užtikrinti didesnį lankstumą jų tipologija supaprastinta ir sumažinta. 1 priede pateiktame orientaciniame sąraše pateikiama konkrečių veiksmų, kurie galėtų būti finansuojami pagal Programą, apžvalga.

Remiantis patirtimi, įgyta pagal dabartinę programą „Fiscalis 2020“ taikant ekspertų grupių priemonę, pasiūlyme ypatingas dėmesys skiriamas projektais pagrįstam struktūriniam bendradarbiavimui, kurio tikslas – stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškam ir integruotam dalyvaujančių šalių bendradarbiavimui.

Palyginti su dabartine programa, naujovė – nustatyti veiksmai, būtini Europos elektroninėms sistemoms pritaikyti ar išplėsti, kad būtų galima bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir tarptautinėmis organizacijomis. Šis mechanizmas yra lengviau taikomas ir paprastesnis už į programą „Fiscalis 2020“ įtrauktą mechanizmą, pagal kurį negalima finansuoti jokių Europos elektroninių sistemų naudojimo pakeitimų be tarptautinio susitarimo, sudaryto su atitinkama trečiąja valstybe pagal SESV 218 straipsnį. Siekiant užtikrinti optimalų tokio sujungiamumo su trečiosiomis valstybėmis nustatymo laiką, pasiūlyme numatyta galimybė finansuoti reikiamą pritaikymą ar išplėtimą ir priimti administracinius susitarimus, kuriuose būtų nustatytos atitinkamos sąlygos, įskaitant galimą atitinkamos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos finansinį įnašą. Tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jei veikla būtų naudinga Sąjungai.

Atsižvelgiant į globalizacijos svarbą, Programoje ir toliau bus numatyta galimybė kaip išorės ekspertus įtraukti vyriausybinių institucijų, įskaitant trečiųjų valstybių institucijas, atstovus, taip pat tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų ar pilietinės visuomenės organizacijų atstovus, kai tai naudinga Programos tikslams įgyvendinti skirtiems veiksmams.

III skyrius „Dotacijos“

Programa bus įgyvendinama naudojant dažniausiai taikomus Sąjungos biudžeto išlaidų mechanizmus, t. y. viešuosius pirkimus ir dotacijas. Kalbant apie dotacijas, pasiūlyme nustatyta, kad reikalavimas teikti paraiškas nebus taikomas, jei reikalavimus atitinkantys subjektai yra mokesčių administratoriai.

Kaip ir anksčiau, programos lėšomis turėtų būti finansuojama iki 100 % veiksmų išlaidų, atsižvelgiant į didelę jų pridėtinę vertę ES. Tais atvejais, kai reikia skirti dotacijas, darbo programose bus nustatyta taikytina bendro finansavimo norma.

IV skyrius „Specialios IT pajėgumų didinimo nuostatos“

Šio skyriaus nuostatomis siekiama pagerinti IT pajėgumų didinimo veiksmų, vykdomų pagal Programą, struktūrą ir valdymą. Remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant ankstesnes programas „Fiscalis“, ir atsižvelgiant į didėjantį Europos elektroninių sistemų skaičių, siūlomos kelios naujovės. Įtraukta patobulinta bendrų komponentų ir nacionalinių komponentų apibrėžtis, kuri geriau atspindi, kokie iš tiesų yra IT projektai ir jų savybės. Į sąrašą įtrauktos ir Komisijos, ir valstybių narių užduotys. Galiausiai pagal Mokesčių daugiametį strateginį planą (DSP–MO), kurį turi parengti Komisija kartu su valstybėmis narėmis, bus galima geriau planuoti tiek šalies, tiek ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius. Siekiant sudaryti sąlygas geriau stebėti IT pajėgumų didinimo veiksmus, nustatytos papildomos atskaitomybės pareigos.

V skyrius „Programavimas, stebėsena, vertinimas ir kontrolė“

Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Tai naujovė, palyginti su dabartine programa „Fiscalis 2020“, kurioje numatytos metinės darbo programos. Rengiant daugiametes programas sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta, o poveikis Programos įgyvendinimui nebus daromas.

Komisijai padės programos „Fiscalis“ komitetas (nagrinėjimo procedūra).

Siekiant pagerinti programos ir jos veiklos rezultatų stebėjimą nuo pat pradžių, 2 priede pateiktas pagrindinių rodiklių sąrašas. Komisijai bus suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais plėtojamos nuostatos dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, be kita ko, darant 2 priedo pakeitimus siekiant peržiūrėti ir (arba) papildyti rodiklių sąrašą.

Tarpiniai ir galutiniai vertinimai bus atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

VI skyrius „Įgaliojimų delegavimas ir komiteto procedūra“

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius įgaliojimus, susijusius su veiklos rezultatų stebėsenos sistemos ir susijusių rodiklių peržiūra.

Komisijai padės programos „Fiscalis“ komitetas (nagrinėjimo procedūra).

VII skyrius „Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos“

Bus užtikrinta nuoseklios, veiksmingos ir proporcingos tikslinės informacijos teikimas įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2018/0233 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 197 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 17 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)programa „Fiscalis 2020“, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 18 ir Komisijos įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis, ir ankstesnės programos labai prisidėjo prie Sąjungos mokesčių administratorių bendradarbiavimo palengvinimo ir sustiprinimo. Dalyvaujančių šalių mokesčių administratoriai pripažino, kad šios programos suteikė pridėtinės vertės, be kita ko, saugojo Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinius ir ekonominius interesus. Jei valstybės narės apsiribos tik savo administracinėmis teritorijomis ar aktyviai nebendradarbiaus su kitomis valstybėmis narėmis, nustatytų ateinančio dešimtmečio uždavinių nepavyks išspręsti;

(2)programoje „Fiscalis 2020“ valstybėms narėms siūloma tos bendradarbiavimo veiklos plėtojimo Sąjungoje sistema, kuri yra ekonomiškai naudingesnė, nei kiekvienai valstybei narei kurti atskiras bendradarbiavimo sistemas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu. Todėl reikėtų užtikrinti tos programos tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą, t. y. programą „Fiscalis“ (toliau – Programa);

(3)nustatant veiksmų, kuriais remiama bendroji rinka, sistemą, kuria skatinamas Sąjungos konkurencingumas ir saugomi Sąjungos bei jos valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, Programa turėtų padėti užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ir mokesčių vengimui bei kovoti su šiais reiškiniais; vengti nereikalingos administracinės naštos piliečiams ir įmonėms vykdant tarpvalstybines operacijas; sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis bendrosios rinkos potencialu ir skatinti Sąjungos konkurencingumą bei palaikyti bendrą Sąjungos požiūrį tarptautiniuose forumuose;

(4)šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 19 17 punkte;

(5)siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės konkrečiuose Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių susitarimuose, kurie apima jų dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis;

(6)šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/XXX 20 (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir kompensacijomis išorės ekspertams;

(7)vykdyti programos „Fiscalis 2020“ veiksmai buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Fiscalis“ turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius mokesčių srities prioritetus;

(8)atsižvelgiant į didėjantį mokesčių mokėtojų judumą, tarpvalstybinių sandorių skaičių ir finansinių priemonių, kuriomis naudojamasi ne tik Sąjungos valstybėse narėse, bet kur kas plačiau, tarptautiškumą, Sąjungai ar valstybėms narėms galėtų būti naudingas Europos elektroninių sistemų pritaikymas ar išplėtimas į trečiąsias šalis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir tarptautines organizacijas . Visų pirma tai padėtų išvengti administracinės naštos ir išlaidų, susijusių su dviejų panašių elektroninių sistemų, skirtų atitinkamai Sąjungos ir tarptautiniams informacijos mainams, plėtojimu ir veikimu. Todėl, tinkamai pagrindus šiuo interesu, Europos elektroninių sistemų pritaikymo ir išplėtimo į su Programa nesusijusias trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Programos lėšų išlaidomis;

(9)atsižvelgiant į globalizacijos svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybinių institucijų, įskaitant neasocijuotųjų trečiųjų valstybių institucijas, atstovai ir tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų, mokesčių mokėtojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai;

(10)atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“ 21 Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetama dvigubo finansavimo galimybė. Siekiant remti mokesčių politiką ir mokesčių administratorius, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą;

(11)informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti didžiausią Programos biudžeto dalį. Todėl konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė.

(12)šiuo metu nėra reikalavimo parengti Mokesčių daugiametį strateginį planą (toliau –DSP–MO), kad Sąjungoje būtų sukurta nuosekli ir sąveiki elektroninė apmokestinimo aplinka. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų didinimo veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta sukurti tokį DSP–MO;

(13)šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas vykdant darbo programas. Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Metines programas pakeitus daugiametėmis programomis sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta.

(14)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 22 ;

(15)Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 23 22 ir 23 punktais, šią programą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje;

(16)siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(17)pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 24 , Tarybos reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 25 , (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 26 ir (ES) 2017/1939 27 Sąjungos finansiniai interesai turi būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 28 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(18)šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinė valstybė – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlyga;

(19)finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(20)kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.Šiuo reglamentu sukuriama bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“ (toliau – Programa).

2.Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)mokesčiai – su toliau nurodytais mokesčiais ir muitais susiję klausimai, įskaitant sandarą, administravimą, vykdymo užtikrinimą ir atitiktį:

(a)Tarybos direktyvoje 2006/112/EB 29 numatytu pridėtinės vertės mokesčiu;

(b)Tarybos direktyvoje 92/83/EEB 30 numatytu akcizu alkoholiui;

(c)Tarybos direktyvoje 2011/64 31 /ES numatytu akcizu tabako produktams;

(d)Tarybos direktyvoje 2003/96/EB 32 numatytais energetikos produktų ir elektros energijos mokesčiais;

(e)kitais mokesčiais ir muitais, nurodytais Tarybos direktyvos 2010/24/ES 33 2 straipsnio 1 dalies a punkte, tiek, kiek jie svarbūs bendrajai rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

(2)mokesčių administratoriai – valdžios institucijos ir kitos įstaigos, kurios atsako už mokesčių ar su mokesčiais susijusią veiklą;

(3)Europos elektroninės sistemos – apmokestinimui ir mokesčių administratorių misijai vykdyti reikalingos elektroninės sistemos;

(4)trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.Bendras programos tikslas – remti mokesčių administratorius ir apmokestinimą siekiant stiprinti bendrosios rinkos veikimą, skatinti Sąjungos konkurencingumą ir apsaugoti Sąjungos bei jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus.

2.Konkretus Programos tikslas – remti mokesčių politiką, bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

4 straipsnis

Biudžetas

1.Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 270 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.Iš 1 dalyje nurodytos sumos taip pat gali būti finansuojamos su Programos valdymu ir pasiektų Programos tikslų vertinimu susijusios pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

(a)stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

(b)šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis, jei tos šalys yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais;

(c)kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu:

–užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

–nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Reglamento 2018/XXX [naujojo Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

–garantuoja Sąjungos teises užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

2.Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir išorės ekspertų kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

2.1 dalyje nurodyti veiksmai apima:

(a)posėdžius ir panašius ad hoc renginius;

(b)projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą;

(c)IT pajėgumų didinimo veiksmus, visų pirma Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą;

(d)žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus;

(e)rėmimo ir kitus veiksmus, įskaitant:

(1)tyrimus;

(2)inovacinę veiklą, visų pirma koncepcijų įrodymo, bandomųjų projektų ir prototipų kūrimo iniciatyvas;

(3)bendrai plėtojamus komunikacijos veiksmus;

(4)visus kitus veiksmus, nustatytus 13 straipsnyje nurodytose darbo programose, kurių reikia siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų arba juos remiant.

Galimos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos pateikiamos 1 priedo nebaigtiniame sąraše.

3.Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus.

4.Jeigu 2 dalies c punkte nurodytas IT pajėgumų didinimo veiksmas yra susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, tinkamos finansuoti pagal Programą yra tik išlaidos, susijusios su Komisijai pagal 11 straipsnio 2 dalį patikėta atsakomybe. Išlaidas, susijusias su valstybėms narėms pagal 11 straipsnio 3 dalį patikėta atsakomybe, apmoka valstybės narės.

8 straipsnis

Išorės ekspertai

1.Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, tarptautinių ir kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai.

2.1 dalyje nurodytų išorės ekspertų išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Programą, remiantis Finansinio reglamento 238 straipsniu.

3.Išorės ekspertus atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia konkrečiam veiksmui, vengdama galimo interesų konflikto.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

9 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir jungtinis finansavimas

1.Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

2.Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tuo įnašu nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienos Sąjungos programos, iš kurios lėšų skiriamas įnašas, taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui į veiksmą. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendros tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos gali būti apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

3.Remiantis Finansinio reglamento 198 straipsnio f punktu, dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu reikalavimus atitinkantys subjektai yra valstybių narių arba šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų su programa nesusijusių trečiųjų valstybių mokesčių administratoriai ir jeigu tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

10 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1.Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100 % tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2.Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiksmams būtina skirti dotacijas, nustatoma daugiametėse darbo programose, nurodytose 13 straipsnyje.

IV SKYRIUS

Konkrečios IT pajėgumų didinimo nuostatos

11 straipsnis

Atsakomybė

1.Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina 12 straipsnyje nurodytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane išvardytų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.

2.Komisija visų pirma užtikrina:

(a)bendrų komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

(b)bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos;

(c)Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu būtų skatinama jas diegti ir jos būtų įdiegtos;

(d)Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą, susijusį su sistemų sąveika su trečiosiomis šalimis, išskyrus veiksmus, skirtus nacionaliniams reikalavimams vykdyti;

(e)Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia.

3.Valstybės narės visų pirma užtikrina:

(a)nacionalinių komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

(b)Europos elektroninių sistemų nacionalinių komponentų plėtojimo ir veikimo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

(c)Europos elektroninių sistemų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

(d)reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai;

(e)Europos elektroninių sistemų diegimą nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Mokesčių daugiametis strateginis planas (DSP–MO)

1.Komisija parengia ir nuolat atnaujina Mokesčių daugiametį strateginį planą, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba jos dalį priskirdama šioms kategorijoms:

(a)bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrą;

(b)nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai;

(c)abiejų komponentų deriniui.

2.Į Mokesčių daugiametį strateginį planą taip pat įtraukiami inovaciniai ir bandomieji veiksmai ir pagalbinės metodikos ir priemonės, susijusios su Europos elektroninėmis sistemomis.

3.Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Mokesčių daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduoties vykdymo pažangą.

4.Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines pažangos ataskaitas apie 1 dalyje nurodyto Mokesčių daugiamečio strateginio plano įgyvendinimą nuo prieš tai ėjusių metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šios metinės ataskaitos yra iš anksto nustatyto formato.

5.Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą, ir šią ataskaitą paskelbia viešai.

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

13 straipsnis

Darbo programa

1.Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 108 straipsnyje nurodytas daugiametes darbo programas.

2.Komisija daugiametes darbo programas priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

14 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede.

2.Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

15 straipsnis

Vertinimas

1.Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

3.Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos.

4.Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

16 straipsnis

Auditas ir tyrimai

Jeigu trečioji valstybė dalyvauja Programoje remiantis sprendimu, priimtu pagal tarptautinį susitarimą, arba remiantis kita teisine priemone, trečioji valstybė suteikia visas būtinas teises ir reikalingą prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti atitinkamus įgaliojimus. OLAF suteikiamos teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

VI SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas, vadinamas programos „Fiscalis“ komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

20 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę programą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013, prie šios programos.

3.Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

◻ nauja priemone 

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 34  

X esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

X trukmė ribota

–X    galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

–X    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 iki 2030 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 35  

XTiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės subjektams;

–◻ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–X    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–X    nuosaviems ištekliams

–◻     kitoms pajamoms

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    COM(2018) 322 final.

(2)    COM(2018) 321 final.

(3)    Reguliavimo priemonių pavyzdžiai:    
- 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, OL L 64, 2011 3 11, p. 1;    
- 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, OL L 347, 2006 12 11, p. 1;    
- 2012 m. gegužės 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 389/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje, OL L 121, 2012 5 8, p. 1;    
- 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, OL L 84, 2010 3 31, p. 1.

(4)    COM(2018) 442.

(5)    COM(2018) 386.

(6)    COM(2018) 441.

(7)    COM(2018) 391.

(8)    COM(2018) 434.

(9)     https://ec.europa.eu/cefdigital/wiki/display/CEFDIGITAL/CEF+Digital+Home.  

(10)    COM(2017) 134.

(11)     https://ec.europa.eu/growth/industry/policy/ict-standardisation_en.  

(12)     https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/banking-and-finance/fintech_en#action-plan.  

(13)    https://ec.europa.eu/info/designing-next-research-and-innovation-framework-programme/what-shapes-next-framework-programme_en

(14)     https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/european-commission-launches-eu-blockchain-observatory-and-forum.  

(15)    COM(2018) 322 final.

(16)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14.

(17)    OL C , , p. .

(18)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25).

(19)    OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(20)    COM(2016) 605 FINAL.

(21)    COM (2010) 700 final.

(22)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(23)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14.

(24)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(25)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(26)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(27)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(28)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(29)    2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(30)    1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21).

(31)    2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011 7 5, p. 24).

(32)    2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(33)    2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).

(34)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(35)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(36)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(37)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(38)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(39)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(40)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(41)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JES – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(42)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(43)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 06 08

COM(2018) 443 final

PRIEDAI

prie Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS RELAMENTO

dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais proramos „Fiscalis“

{SWD(2018) 323 final}
{SWD(2018) 324 final}

1 PRIEDAS

Nebaigtinis galimų veiksmų, nurodytų 7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose, formų sąrašas

7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos, be kitų, gali būti tokios:

a)    posėdžiai ir kiti ad hoc renginiai:

–seminarai ir praktiniai mokymai, kuriuose paprastai dalyvauja visos valstybės ir kuriuose vyksta pristatymai, o dalyviai aktyviai diskutuoja ir vykdo veiklą tam tikru klausimu;

–darbo vizitai, organizuoti taip, kad pareigūnai galėtų įgyti žinių ir praktinės patirties mokesčių politikos klausimais arba šias žinias ir patirtį pagerinti;

–lankymasis administracinėse patalpose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus;

b)    struktūriškas bendradarbiavimas:

–projektų grupės, kurias paprastai sudaro ribotas valstybių skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;

–darbo grupės (struktūriškos bendradarbiavimo formos), kurios yra nenuolatinės arba nuolatinės ir kuriose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, prireikus naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

–daugiašalis arba vienalaikis tikrinimas, kurį sudaro koordinuotas vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį organizuoja viena ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;

–bendras auditas, kurį sudaro bendras vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį atlieka viena audito grupė, sudaryta iš vienos ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;

–bet koks kitas administracinis bendradarbiavimas, nustatytas Direktyva 2011/16/ES, Reglamentu (ES) 904/2010, Reglamentu (ES) 389/2012 ar Direktyva 2010/24/ES;

d)    žmogiškųjų išteklių gebėjimų stiprinimo ir pajėgumų didinimo veiksmai:

–bendrieji mokymai arba e. mokymosi plėtojimas siekiant padėti ugdyti būtinus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su mokesčiais;

–techninė parama, kuria siekiama tobulinti administracines procedūras, stiprinti administracinius gebėjimus ir gerinti mokesčių administratorių veikimą bei operacijas, inicijuojant ir vykdant gerosios patirties mainus.

2 PRIEDAS

Rodikliai

Konkretus tikslas: remti mokesčių politiką, bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

1. Administracinių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas ir IT pajėgumų didinimas

1.Sąjungos teisės ir politikos taikymo bei įgyvendinimo rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų ir po šių veiksmų pateiktų rekomendacijų skaičius);

2.mokymosi rodiklis (panaudoti mokymosi moduliai; išmokytų pareigūnų skaičius; kokybinis dalyvių įvertinimas);

3.Europos elektroninių sistemų prieinamumas (laiko procentais);

4.bendro ryšio tinklo prieinamumas (laiko procentais);

5.supaprastintos IT procedūros, kuriomis naudojasi nacionalinės administracijos ir ekonominės veiklos vykdytojai (registruotų ekonominės veiklos vykdytojų skaičius, pateiktų prašymų skaičius ir konsultacijų skaičius pagal Programą finansuojamose skirtingose elektroninėse sistemose).

2. Dalijimasis žiniomis ir tinklų kūrimas

1.Bendradarbiavimo aktyvumo rodiklis (tinklų kūrimo mastas, tiesioginių susitikimų skaičius, internetinių bendradarbiavimo grupių skaičius);

2.geriausios patirties ir gairių rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų skaičius; mokesčių administratorių, besilaikančių pagal Programą sukurtos darbo praktikos ir (arba) gairių, procentinė dalis).