EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 30

COM(2018) 367 final

2018/0191(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2018) 265 final}
{SWD(2018) 276 final}
{SWD(2018) 277 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su galiojančiomis politikos nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir programomis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas

–kalbant apie aktualumą, vertinimo ataskaitoje nurodyta reikmė geriau pritraukti mažiau galimybių turinčius asmenis ir sudaryti palankesnes sąlygas mažesnių organizacijų dalyvavimui, kad padidėtų Programos įtraukumas; sustiprinti priemones, kuriomis padedama geriau suprasti Europos integraciją ir pajusti priklausymo Europai jausmą, ypač tarp pačių jauniausių;

–kalbant apie veiksmingumą, veiklos mastas didžiausio potencialo sektoriuose, kuriems iki šiol buvo skiriamas palyginti nedidelis finansavimas, turėtų išaugti mokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ir jaunimo sektoriuose, tačiau drauge turėtų būti prisidedama prie Programos įtraukumo didinimo;

–kalbant apie efektyvumą, turėtų būti toliau paprastinama paraiškų ir ataskaitų teikimo tvarka, o internetinės procedūros toliau racionalizuojamos, kad sumažėtų administracinė našta naudos gavėjams.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Nepriklausomas tyrimas

•Poveikio vertinimas

(1)tęsti Programą jos nekeičiant ir tik pakoregavus jos biudžetą, kad būtų atsižvelgta į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos (ES 27), kad būtų užtikrinta minimali kritinė Sąjungos lygmens investicijų į švietimą, mokymą, jaunimą ir sportą masė, kad būtų galima ir toliau gauti teigiamus rezultatus. Veiksmingumą būtų galima iš dalies padidinti racionalizuojant tam tikrus veiksmus ir didinant jų tikslingumą;

(2)sustiprinant Programą, didinant jos įtraukumą, ją išplečiant ir patobulinant, kad būtų galima geriau spręsti laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje ir vėlesnėse konsultacijose nustatytus uždavinius, be kita ko, atsižvelgiant į naujausius politikos pokyčius.

–likti tokie patys, su panašiu biudžetu, pagerinant veiksmingumą ir supaprastinant, racionalizuojant ir tikslingiau įgyvendinant tam tikrus veiksmus, kad Programa būtų įgyvendinama taip pat veiksmingai, kaip 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, arba

–padidinus Programos biudžetą, įvairių dabartinių veiksmų taikymo sritis ir mastas galėtų būti išplėsti ir galėtų būti visapusiškai imamasi naujos veiklos (įskaitant daug kainuojančią veiklą), taip išplečiant Programos taikymo sritį ir padidinant europinę pridėtinę vertę.

–Kalbant apie programos tikslus, tinkamiausia politikos galimybė geriausiai tenkina reikmę turėti priemonę, kuri veiksmingai padėtų siekti Sąjungos tikslų po 2020 m., visų pirma reikmę aktyviau vykdyti visų kategorijų besimokančių asmenų judumą ir mainus ir reikmę dėti daugiau pastangų pasiekti mažiau galimybių turinčius besimokančius asmenis ir teikti daugiau bendradarbiavimo, įskaitant mažesnių organizacijų, galimybių, taip sutelkiant europiečius, stiprinant europinę tapatybę ir įsipareigojimą puoselėti bendras Europos vertybes didėjančio populizmo laikais.

–Kalbant apie prioritetus, tinkamiausia politikos galimybė gali padėti geriau suderinti veiksmus su Sąjungos lygmens prioritetais, be to, būtų atsižvelgiama į suinteresuotųjų šalių ir plačiosios visuomenės grįžtamąjį ryšį, gautą atliekant laikotarpio vidurio vertinimą ir vykdant programos „Erasmus“ trisdešimtmečio kampaniją. Galimybė apima tam tikrų dabartinių veiksmų racionalizavimą ir tikslingumo didinimą. Pavyzdžiui, kai kurie veiksmai bus tikslingai orientuoti į veiklą, kuria skatinama kompetencijos perspektyviose srityse plėtotė; kitais veiksmais bus siekiama skatinti inovacijas švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse; „Jean Monnet“ veikla bus iš dalies perorientuota, kad joje galėtų dalyvauti, pavyzdžiui, mokiniai, o suaugusiųjų švietimo sektoriaus veikla bus orientuota į specialias tikslines grupes (nekvalifikuotus asmenis). Tuo pačiu metu, pritaikant tam tikrus dabartinius veiksmus ir nustatant naujas priemones (pavyzdžiui, trumpalaikio ar grupinio judumo, virtualiojo bendradarbiavimo), pasiūlymu didinamas Programos įtraukumas. Be to, tinkamiausia politikos galimybė apima tam tikro lygio lankstumą, kad būtų galima atsižvelgti į naujus prioritetus ir reikmes, kurių gali kilti jau prasidėjus programavimo laikotarpiui.

–Kalbant apie įgyvendinimo mechanizmą, tinkamiausia politikos galimybė, kuria siekiama išsaugoti dabartinį – unikalų – dabartinės programos „Erasmus+“ valdymo būdų derinį, remiantis teigiama programos įgyvendinimo patirtimi, kaip nustatyta atliekant laikotarpio vidurio vertinimą, padės sutelkti dėmesį į įgyvendinimą ir rezultatus ir kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Nacionalinės agentūros, įsteigtos visose dabartinėje programoje „Erasmus+“ dalyvaujančiose šalyse (netiesioginis valdymas), ir toliau bus atsakingos už didžiosios lėšų dalies, t. y. didžiumos judumo ir bendradarbiavimo veiklai skirtų lėšų, valdymą. Nacionalinės agentūros yra pasirengusios valdyti didelės apimties, tačiau palyginti nebrangius veiksmus, tačiau jos turi būti arti naudos gavėjų, prisitaikyti prie nacionalinių švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų įvairovės ir prisiderinti prie nacionalinių prioritetų. Tiesioginis valdymas ir toliau būtų taikomas tam tikriems specialiems veiksmams, kurie 1) neturi kritinės biudžeto masės, kad juos būtų galima decentralizuoti, 2) nereikalauja Europos ar pasaulio lygmens intervencijos, 3) tėra pradėti kurti (koncepcijos lygmens) ir prieš decentralizaciją turi būti išbandyti arba 4) reikalauja meistriškumu grindžiamos konkurencijos. Be to, tinkamiausia politikos galimybė leis tam tikro lygio lankstumą, kad būtų galima atsižvelgti į naujus prioritetus ir reikmes, kurių gali kilti jau prasidėjus daugiamečio programavimo laikotarpiui.

(1)pateikti aiškesnį loginį pagrindą, paaiškinti veiksmingumo padidėjimą ir pridėtinę vertę, kuri būtų sukurta, jei siūlomi veiksmai, visų pirma „Jean Monnet“, sporto ir suaugusiųjų švietimo srityse, būtų tęsiami arba išplėsti;    

(2)geriau išanalizuoti naujų iniciatyvų efektyvumą ir aktualumą ir paaiškinti siūlomus veiksmus, susijusius su mokinių judumu; nustatyti siūlomų naujų ar tęsiamų veiksmų prioritetinį sąrašą ir geriau pabrėžti potencialią riziką ir jos mažinimo būdus;    

(3)paaiškinti įtraukties sąvoką ir jos poveikį programai „Erasmus“ ir toliau nagrinėti potencialią sinergiją su kitomis būsimomis Sąjungos programomis ir priemonėmis.

•Supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2018/0191 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

(1)vykstant staigiems ir dideliems technologinės revoliucijos ir globalizacijos nulemtiems pokyčiams, investicijos į judumą mokymosi tikslais, bendradarbiavimą ir novatoriškos politikos plėtotę švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse daro esminį poveikį įtraukios, glaudžios ir atsparios visuomenės kūrimui ir Sąjungos konkurencingumo palaikymui ir drauge prisideda prie europinės tapatybės stiprinimo ir demokratiškesnės Sąjungos;

(2)2017 m. lapkričio 14 d. komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija išdėstė savo viziją, pagal kurią iki 2025 m. turėtų būti sukurta Europos švietimo erdvė, kurioje sienos netrukdytų mokytis; Sąjunga, kurioje būtų įprasta vykti studijuoti ar mokytis – įvairiais būdais ir įvairioje aplinkoje – į kitą valstybę narę ar, be gimtosios, kalbėti dviem kitomis kalbomis; Sąjunga, kurioje žmonės labai aiškiai jaustų savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvoktų Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę. Tokiomis aplinkybėmis Komisija pabrėžė reikmę stiprinti jau išbandytą programą „Erasmus+“ toms besimokančių asmenų kategorijoms, kurioms ji jau yra taikoma, ir pritraukti mažiau galimybių turinčius besimokančius asmenis;

(3)švietimo, mokymo ir jaunimo svarba Sąjungos ateičiai yra atspindėta 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ 24 , kuriame pabrėžiama, kad būtina įgyvendinti Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį 25 ir jo pirmąjį principą dėl švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą. Komunikate pabrėžta reikmė intensyvinti judumą ir mainus, be kita ko, įgyvendinant gerokai sustiprintą, įtraukią ir išplėstą programą, kaip buvo raginama 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose;

(4)2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos iškilmingai paskelbtuose ir pasirašytuose dokumentuose, reglamentuojančiuose Europos socialinių teisių ramstį, nustatytas pirmasis ramsčio principas, pagal kurį kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti gebėjimus, kurie leistų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje;

(5)2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje 27 valstybių narių lyderiai pabrėžė savo ryžtą suteikti jaunimui geresnių galimybių. 2017 m. kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovai įsipareigojo sukurti Sąjungą, kurioje jaunimas įgytų geriausią išsilavinimą bei gautų geriausią mokymą ir galėtų studijuoti bei rasti darbą visoje Sąjungoje, Sąjungą, kuri saugotų mūsų kultūros paveldą ir skatintų kultūrų įvairovę;

(6)2014–2020 m. programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje patvirtinta, kad sukūrus bendrą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą buvo gerokai supaprastintas ir racionalizuotas programos valdymas ir padidinta jo sinergija, tačiau reikia tolesnių patobulinimų, kad būtų galima dar labiau konsoliduoti 2014–2020 m. programos veiksmingumo didinimo rezultatus. Konsultacijose dėl laikotarpio vidurio vertinimo ir dėl būsimos Programos, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys primygtinai ragino išlaikyti programos taikymo sritį, struktūrą ir įgyvendinimo mechanizmus, tačiau taip pat patobulinti kai kuriuos aspektus, pavyzdžiui, padidinti programos įtraukumą. Jie taip pat išreiškė visapusišką paramą programos integruotumo išsaugojimui ir mokymosi visą gyvenimą paradigmai. Europos Parlamentas 2017 m. vasario 2 d. rezoliucijoje dėl programos „Erasmus +“ įgyvendinimo palankiai įvertino integruotą programos struktūrą ir paragino Komisiją būsimoje Programoje visapusiškai išnaudoti mokymosi visą gyvenimą dimensiją stiprinant ir skatinant bendradarbiavimą sektorių lygmeniu. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys taip pat pabrėžė reikmę išsaugoti programos tarptautiškumą ir išplėsti jį į kitus švietimo ir mokymo sektorius;

(7)viešose konsultacijose dėl Sąjungos finansavimo vertybių ir judumo srityse šios tendencijos buvo patvirtintos ir buvo pabrėžta reikmė didinti būsimos Programos įtraukumą ir toliau pirmenybę teikti švietimo ir mokymo programų modernizavimui, taip pat stiprinti prioritetus, susijusius su europinės tapatybės, aktyvaus pilietiškumo ir dalyvavimo demokratiniame gyvenime skatinimu;

(8)2018 m. gegužės 2 d. priimtame komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ 26 Komisija ragino kitoje finansinėje programoje labiau orientuotis į jaunimą, visų pirma daugiau nei dvigubai padidinti 2014–2020 m. programą „Erasmus+“ – vieną ryškiausių Sąjungos sėkmės pavyzdžių. Naujojoje programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įtraukumui ir mažiau galimybių turinčių jaunuolių pritraukimui. Programa turėtų padėti daugiau jaunuolių išvykti į kitą šalį mokytis ar dirbti;

(9)tokiomis aplinkybėmis būtina parengti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 27 sukurtą 2014–2020 m. švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“ pakeisiančią švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą (toliau – Programa). 2014–2020 m. programos, apimančios mokymąsi įvairiuose kontekstuose (formalųjį, neformalųjį ir savaiminį) ir visais gyvenimo etapais, integruotumas turėtų būti išsaugotas, kad būtų galima paskatinti lankstesnes mokymosi trajektorijas, leidžiančias žmonėms įgyti gebėjimų, kurių reikia XXI a. iššūkiams įveikti;

(10)Programai turėtų būti suteikta dar daugiau galimybių prisidėti prie Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srities politikos tikslų ir prioritetų įgyvendinimo. Nuosekliai taikomas mokymosi visą gyvenimą principas yra esminis aspektas valdant pokyčius, kuriuos žmonėms tenka įveikti įvairiais gyvenimo etapais. Siekiant toliau įgyvendinti šį principą, būsimoje Programoje reikėtų išlaikyti glaudų ryšį su visa strategine Sąjungos politinio bendradarbiavimo švietimo, mokymo ir jaunimo srityje sistema, įskaitant politines mokyklinio ugdymo, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo darbotvarkes, drauge stiprinant ir plėtojant naują sinergiją su kitomis susijusiomis Sąjungos programomis ir politikos sritimis;

(11)Programa – svarbiausias Europos švietimo erdvės kūrimo veiksnys. Ji turėtų būti parengta taip, kad galėtų papildyti programą, pakeisiančią bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, ir „Europos įgūdžių darbotvarkę“ 28 , kuriomis siekiama užtikrinti strateginę įgūdžių ir kompetencijos svarbą išsaugant darbo vietas, ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Ji turėtų padėti valstybėms narėms siekti Paryžiaus deklaracijoje dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą 29 nustatytų tikslų;

(12)remiantis 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatu „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“ 30 , Programa turėtų derėti su atnaujinta naująja Europos Sąjungos jaunimo strategija 31 – Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema (2019–2027 m.);

(13)rengiant Programą turėtų būti atsižvelgta ir į Sąjungos darbo planą sporto srityje – [...] m. Sąjungos lygmens bendradarbiavimo sporto srityje programą 32 . Turėtų būti užtikrintas Sąjungos darbo plano ir pagal Programą remiamų sporto srities veiksmų suderinamumas ir papildomumas. Atsižvelgiant į svarbų sporto vaidmenį skatinant fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną, socialinę įtrauktį ir lygybę, visų pirma daugiausia dėmesio reikia skirti mėgėjiškam sportui. Programa turėtų prisidėti prie Europos bendrų vertybių propagavimo per sportą, gero valdymo ir sąžiningumo sporte, taip pat prie švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo sporte ir per sportą;

(14)Programa turėtų prisidėti prie Sąjungos inovacinio pajėgumo didinimo, visų pirma remiant judumo ir bendradarbiavimo veiklą, kuria skatinama kompetencijos perspektyviose studijų srityse ar disciplinose (tokiose kaip mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika, klimato kaita, aplinka, švari energija, dirbtinis intelektas, robotika, duomenų analizė, menas ir dizainas) plėtotė, kad žmonėms būtų padedama įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kurių prireiks ateityje;

(15)sinergija su programa „Europos horizontas“ 33 turėtų užtikrinti, kad bendrais abiejų programų ištekliais būtų naudojamasi veiklai, kuria stiprinamos ir modernizuojamos Europos aukštojo mokslo institucijos, remti. Prireikus „Europos horizontas“ papildys Programos remiamą Europos universitetų iniciatyvą, visų pirma jos mokslinių tyrimų aspektą, ir taip prisidės prie naujų bendrų ir integracinių ilgalaikių ir tvarių švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų kūrimo. Sinergija su programa „Europos horizontas“ padės užtikrinti švietimo ir mokslinių tyrimų integraciją aukštojo mokslo institucijose;

(16)Programa turėtų būti įtraukesnė – turėtų būti geriau pritraukiami mažiau galimybių turintys asmenys, be kita ko, siūlant lankstesnio formato judumą mokymosi tikslais ir skatinant nedidelių organizacijų, visų pirma naujokių ir bendruomenės lygmens organizacijų, tiesiogiai dirbančių su įvairių amžiaus grupių palankių sąlygų neturinčiais besimokančiais asmenimis, dalyvavimą. Reikėtų skatinti virtualaus formato, pavyzdžiui, virtualiojo bendradarbiavimo, mišriojo ir virtualiojo judumo, naudojimą, kad būtų galima pritraukti daugiau dalyvių, visų pirma tų, kurie turi mažiau galimybių, ir tų, kuriems fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, galėtų kelti problemų;

(17)komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ Komisija pabrėžė esminį švietimo, kultūros ir sporto vaidmenį skatinant aktyvų jaunosios kartos pilietiškumą ir bendras vertybes. Europinės tapatybės stiprinimas ir aktyvaus dalyvavimo demokratiniuose procesuose skatinimas turi lemiamos svarbos Europos ateičiai ir mūsų demokratinėms visuomenėms. Studijos, mokymasis, darbas, dalyvavimas jaunimo ir sporto veikloje užsienyje padeda stiprinti europinę tapatybę ir jos įvairovę, puoselėti priklausymo kultūrinei bendruomenei jausmą ir skatinti aktyvų visų amžiaus grupių asmenų pilietiškumą. Judumo veiklos dalyviai turėtų įsitraukti į savo vietos bendruomenės ir priimančiosios bendruomenės veiklą ir dalytis patirtimi. Taip pat turėtų būti remiama veikla, susijusi su visų kūrybiškumo aspektų stiprinimu švietimo, mokymo ir jaunimo srityse ir svarbiausių asmeninių gebėjimų plėtote;

(18)siekiant suteikti daugiau judumo, bendradarbiavimo ir politinio dialogo su trečiosiomis šalimis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, galimybių, turėtų būti padidintas Programos tarptautiškumas. Remiantis sėkmingu tarptautinės veiklos aukštojo mokslo ir jaunimo srityje įgyvendinimu vykdant ankstesnes švietimo, mokymo ir jaunimo programas, tarptautinio judumo veikla turėtų būti išplėsta į kitus sektorius, pavyzdžiui, į profesinio mokymo sektorių;

(19)bazinė 2014–2020 m. programos struktūra – trys skyriai (švietimas ir mokymas, jaunimas ir sportas) ir trys pagrindiniai veiksmai – laikoma sėkminga ir turėtų būti išsaugota. Reikėtų patobulinti pagal Programą remiamų veiksmų derinimą ir racionalizavimą;

(20)Programa turėtų būti sustiprintos dabartinės judumo mokymosi tikslais galimybės, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose Programa galėtų būti veiksmingiausia, kad jos būtų pasiekiamesnės ir kad būtų patenkinta didelė paklausa. Tai turėtų būti daroma visų pirma teikiant daugiau ir palankesnių judumo veiklos galimybių aukštųjų mokyklų studentams ir mokiniams ar profesinių mokyklų moksleiviams. Menkų įgūdžių suaugusių besimokančių asmenų judumas turėtų būti integruotas į bendradarbiavimo partnerystės programas. Turėtų būti išplėstos neformaliojo mokymosi veikloje dalyvaujančio jaunimo judumo galimybės, kad galėtų dalyvauti daugiau jaunuolių. Taip pat, atsižvelgiant į sverto efektą, reikėtų stiprinti švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto sričių darbuotojų judumo galimybes. Vadovaujantis tikros Europos švietimo erdvės vizija, Programa turėtų būti skatinamas judumas ir mainai ir propaguojamas studentų dalyvavimas švietimo ir kultūrinėje veikloje – to turėtų būti siekiama remiant procesų skaitmenizaciją, pavyzdžiui, Europos studento pažymėjimo iniciatyvą. Ši iniciatyva gali būti svarbus žingsnis užtikrinant, kad judumas taptų realybe visiems – pirmiausia suteikiant aukštojo mokslo institucijoms galimybę siųsti ir priimti daugiau mainuose dalyvaujančių studentų tuo pačiu metu didinant studentų judumo kokybę, tačiau taip pat palengvinant studentų prieigą prie įvairių paslaugų (bibliotekos, transporto, apgyvendinimo) dar iki atvykimo į užsienio įstaigą;

(21)Programa turėtų paskatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko, remiant projektus, kuriuose dalyvaujantis jaunimas įsitraukia ir mokosi dalyvauti pilietinėje visuomenėje, didinant informuotumą apie Europos bendras vertybes (įskaitant pagrindines teises), suburiant jaunuolius ir vietos, nacionalinio ar Sąjungos lygmens sprendimų priėmėjus, taip pat prisidedant prie Europos integracijos proceso;

(22)Programa turėtų pasiūlyti jaunimui daugiau galimybių atrasti Europą per užsienyje įgyjamą mokymosi patirtį. Aštuoniolikmečiams, visų pirma tiems, kurie turi mažiau galimybių, turėtų būti suteikta galimybė pirmą kartą ir bent trumpai vienam ar su grupe patirti, ką reiškia keliauti Europoje, dalyvaujant neformalioje švietimo veikloje, kuria siekiama sustiprinti priklausymo Europos Sąjungai jausmą ir atrasti jos kultūrinę įvairovę. Programa turėtų padėti nustatyti įstaigas, atsakingas už dalyvių pritraukimą ir atranką, ir remti veiklą, kuria skatinamas patirties mokymosi aspektas;

(23)be to, Programa turėtų stiprinti kalbų mokymąsi, visų pirma aktyviau naudojantis internetinėmis priemonėmis, nes e. mokymasis teikia papildomų lankstumo ir prieigos privalumų mokantis kalbų;

(24)Programa turėtų remti priemones, kuriomis stiprinamas švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse veikiančių organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas, pripažįstant esminį jų vaidmenį teikiant žmonėms žinias, ugdant gebėjimus ir kompetenciją, kurių reikia kintančiame pasaulyje, taip pat deramai išnaudojant inovacijų, kūrybiškumo ir verslumo potencialą, ypač skaitmeninėje ekonomikoje;

(25)2017 m. gruodžio 14 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje būtų pakeltas į aukštesnį lygį, be kita ko, skatinant, kad iki 2024 m. atsirastų Europos universitetai, kuriuos sudarytų taikant principą „iš apačios į viršų“ sukurti visos Sąjungos universitetų tinklai. Programa turėtų remti šiuos Europos universitetus;

(26)2010 m. Briugės komunikate raginta remti profesinį meistriškumą siekiant pažangaus ir tvaraus augimo. 2017 m. komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose“ profesinio mokymo ir inovacijų sistemų susiejimas laikomas regiono lygmens pažangiosios specializacijos strategijų dalimi. Programa turėtų suteikti priemonių, kuriomis būtų galima atsiliepti į šiuos raginimus, ir paremti profesinio meistriškumo centrų tarptautinių platformų, glaudžiai integruotų į vietos ir regionines augimo, inovacijų ir konkurencingumo strategijas, kūrimą. Šie meistriškumo centrai turėtų veikti kaip kokybiškų profesinių įgūdžių „varikliai“ sektorinių iššūkių kontekste ir drauge remti bendrus struktūrinius pokyčius ir Sąjungos socialinę ir ekonominę politiką;

(27)siekiant padidinti virtualiojo bendradarbiavimo mastą, Programa taip pat turėtų remti sistemiškesnį interneto platformų (pavyzdžiui, „eTwinning“, „School Education Gateway“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninės platformos, Europos jaunimo portalo ir aukštojo mokslo interneto platformos) naudojimą;

(28)Programa turėtų prisidėti prie įgūdžių ir kvalifikacijos skaidrumo ir pripažinimo didinimo, taip pat prie mokymosi kreditų ar mokymosi rezultatų vienetų perkėlimo, kad būtų geriau užtikrinama kokybė ir remiamas neformaliojo ir savaiminio mokymosi patvirtinimas, įgūdžių valdymas ir orientavimas. Šiuo tikslu Programa taip pat turėtų remti nacionalinio ir Sąjungos lygmens kontaktinius centrus ir tinklus, kurie sudaro palankesnes sąlygas mainams visoje Europoje, ir lankstesnių mokymosi trajektorijų kūrimą, kad būtų galima judėti tarp įvairių švietimo, mokymo ir jaunimo sričių ir formalios bei neformalios aplinkos;

(29)Programa turėtų išnaudoti ankstesnių „Erasmus+“ dalyvių potencialą ir remti visų pirma tokių tinklų kaip buvusių programos dalyvių tinklas, ambasadoriai ir „EuroPeers“ veiklą, skatinant juos populiarinti Programą;

(30)siekiant užtikrinti sąsajas su kitomis Sąjungos priemonėmis ir remti kitas Sąjungos politikos sritis, judumo galimybių turėtų būti suteikta pačiuose įvairiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, viešajame, žemės ūkio ar verslo, dirbantiems žmonėms, kad jie įgytų mokymosi užsienyje patirties, kuri leistų jiems bet kuriuo gyvenimo etapu augti ir tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje, ir visų pirma geriau suvokti savo europinę tapatybę ir suprasti Europos kultūrų įvairovę. Programa turėtų pasiūlyti prieigą prie visų Sąjungos tarpvalstybinio judumo galimybių su stipriu mokymosi aspektu ir supaprastinti judumo programų pasiūlą naudos gavėjams ir šios veiklos dalyviams. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos išplėsti „Erasmus“ projektus; turėtų būti nustatyta specialių priemonių, padedančių „Erasmus“ projektų vykdytojams teikti paraiškas dotacijai gauti ar siekti sinergijos naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir migracijos, saugumo, teisingumo ir pilietybės, sveikatos ir kultūros programomis;

(31)svarbu skatinti mokymą, mokymąsi ir mokslinius tyrimus Europos integracijos srityje, taip pat skatinti diskusijas šiais klausimais aukštojo mokslo ir kitose švietimo ir mokymo sistemos srityse remiant „Jean Monnet“ veiksmus. Šiais laikais, kai kvestionuojamos bendros vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios yra neatskiriama europinės tapatybės dalis, o piliečių dalyvavimo lygis yra menkas, labai svarbu ugdyti europinės tapatybės jausmą ir įsipareigojimą. Programa turėtų toliau prisidėti prie Europos integracijos studijų meistriškumo plėtotės;

(32)atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(33)šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [reference to be updated as appropriate] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 34 17 punkte;

(34)siekiant užtikrinti kritinę asignavimų masę, kad būtų galima pasiekti kiekviename iš toliau nurodytų sektorių numatytą įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, turėtų būti apibrėžtas bazinio paketo, skirto švietimo ir mokymo srities veiklai, kurią valdys nacionalinės agentūros, paskirstymas nustatant minimalius asignavimus kiekvienam sektoriui (aukštojo mokslo, mokyklinio ugdymo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo);

(35)Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [naujasis Finansinis reglamentas] 35 (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir netiesioginiu vykdymu;

(36)finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(37)trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Programoje pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant Sąjungos programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Reglamentu turėtų būti suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų decentralizuotai. Asmenims ir subjektams iš trečiųjų šalių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, asmenims ir subjektams iš labai mažų Europos valstybių galėtų būti nustatyta speciali tvarka;

(38)vadovaujantis Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ 36 , Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą šių regionų padėtį. Bus imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus judumo tikslais ir bendradarbiavimą. Šios priemonės bus stebimos ir reguliariai vertinamos;

(39)pagal [reference to be updated as appropriate according to a new Decision on OCTs] Tarybos sprendimo 2013/755/ES 37 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą reikėtų atsižvelgti į suvaržymus, atsirandančius dėl šių šalių ir teritorijų atokumo, o jų dalyvavimas Programoje turėtų būti stebimas ir reguliariai vertinamas;

(40)laikydamasi Finansinio reglamento, Komisija turėtų patvirtinti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Darbo programose turėtų būti nustatytos priemonės, būtinos įgyvendinimui siekiant Bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijų gavėjų atrankos ir skyrimo kriterijai, taip pat kiti būtini elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros;

(41)vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 38 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Į tuos reikalavimus reikėtų įtraukti specialius, išmatuojamus ir realistiškus rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas;

(42)Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, prireikus padedant kitoms svarbiausioms suinteresuotosioms šalims;

(43)siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų tvirtesnio ryšio, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti naudojami koordinuotai komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendruoju šio reglamento tikslu;

(44)siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti esamus įgyvendinimo mechanizmus. Todėl Programos įgyvendinimą reikėtų patikėti Komisijai ir nacionalinėms agentūroms. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nacionalinė agentūra turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta valdyti ankstesnę programą. Atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai, išskyrus pateisinamais atvejais, pavyzdžiui, rimtų atitinkamos nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju;

(45)siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausoma audito įstaiga turėtų būti ta pati įstaiga, kuri buvo paskirta imtis ankstesnėje programoje nurodytų veiksmų;

(46)valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos deramos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Be kita ko, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, reikia spręsti klausimus, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801 39 valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką;

(47)atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygiu. Šie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių;

(48)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 40 ;

(49)siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotomis sumomis, vieneto įkainiais ir fiksuotąja norma finansuojamas dotacijas. Nustatant supaprastintas dotacijas, kuriomis remiama judumo veikla pagal Programą, kaip nustatyta Komisijos, turėtų būti atsižvelgiama į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje. Komisija ir siunčiančiųjų šalių nacionalinės agentūros turėtų turėti galimybę remdamosi objektyviais kriterijais koreguoti šias supaprastintas dotacijas, visų pirma kad užtikrintų prieigą mažiau galimybių turintiems žmonėms. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiami viešieji ar privatieji subjektai, teikiantys tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims;

(50)pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 41 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 42 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 43 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 44 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(51)būtina užtikrinti pagal Programą vykdomų veiksmų papildomumą su valstybių narių veikla ir kita Sąjungos veikla, ypač su veikla, susijusia su švietimu ir mokymu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra itin daug dėmesio skiriant jauniems ūkininkams, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi;

(52)nors dabartinė reguliavimo sistema ankstesniu programavimo laikotarpiu leido valstybėms narėms ir regionams sukurti sinergiją tarp programos „Erasmus+“ ir kitų Sąjungos priemonių, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kurie taip pat remia Sąjungos švietimo, mokymo ir jaunimo sistemų kokybinę plėtotę, potencialas kol kas nėra pakankamai išnaudojamas, todėl sisteminis projektų poveikis ir poveikis politikai yra ribotas; siekiant maksimizuoti poveikį, turėtų būti vykdoma veiksminga nacionalinių įstaigų, atsakingų už įvairių priemonių valdymą, komunikacija ir bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu; Programa turėtų suteikti aktyvaus šių priemonių susiejimo galimybių;

(53)siekiant peržiūrėti ar papildyti Programos veiklos rodiklius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su Priedu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(54)reikėtų užtikrinti tinkamą ankstesnės programos užbaigimą, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal ankstesnę programą vykdytai ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;

(55)šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma tų, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, ir skatinama taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius;

(56)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir nustatyta su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(57)kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl finansuojamos judumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie judumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl didesnio tarptautiškumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(58)Reglamentas (EB) Nr. 1288/2013 turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(59)siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

2 straipsnis

Apibrėžtys

(1)mokymasis visą gyvenimą – įvairių formų (formalusis, neformalusis ir savaiminis) mokymasis, vykstantis visais gyvenimo etapais, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, bendrąjį lavinimą, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, ir padedantis gerinti asmenines, pilietines, kultūrines, socialines ir (arba) su užimtumu susijusias žinias, įgūdžius ir požiūrį arba dalyvavimą visuomenės veikloje, įskaitant konsultavimo ir orientavimo paslaugas;

(2)judumas mokymosi tikslais – fizinis persikėlimas į šalį, kuri nėra gyvenamosios vietos šalis, studijuoti, mokytis ar gauti žinių neformaliojo ar savaiminio mokymosi būdu. Jis gali būti papildytas tokiomis priemonėmis kaip kalbinė pagalba ir mokymas ir (arba) e. mokymasis ir virtualusis bendradarbiavimas. Tam tikrais atvejais gali būti mokomasi naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijų priemonėmis;

(3)neformalusis mokymasis – oficialiai švietimo ir mokymo sistemai nepriklausantis savanoriškas mokymasis, kurio metu užsiimama sąmoninga (tikslinga, metodiška ir planuojama) veikla ir naudojamasi tam tikra mokymosi parama;

(4)savaiminis mokymasis – mokymasis iš kasdienės veiklos ir patirties, kuris nėra organizuotas ar struktūruotas tikslų, laiko ar mokymosi paramos atžvilgiu. besimokančio asmens požiūriu jis gali būti nesąmoningas;

(5)jaunimas – 13–30 m. amžiaus asmenys;

(6)mėgėjiškas sportas – organizuotas sportas, kuriuo vietos lygmeniu užsiima sportininkai mėgėjai, ir sportas visiems;

(7)aukštosios mokyklos studentas – asmuo, besimokantis aukštojo mokslo institucijoje, be kita ko, pagal trumpojo ciklo, bakalauro studijų, magistrantūros, doktorantūros ar lygiavertes programas. Terminas taip pat apima jaunus absolventus;

(8)darbuotojai – asmenys, kurie kaip specialistai arba kaip savanoriai dalyvauja švietimo, mokymo ar neformaliojo mokymosi veikloje; tai gali būti dėstytojai, mokytojai, instruktoriai, mokyklų vadovai, su jaunimu dirbantys asmenys, sporto treneriai, ne švietimo srities darbuotojai ir kiti mokymosi skatinimo veikloje dalyvaujantys specialistai;

(9)profesinės mokyklos moksleivis – asmuo, besimokantis pagal pirminio ar tęstinio profesinio mokymo programą pradedant vidurinio ir baigiant povidurinio lavinimo lygmeniu. Terminas taip pat apima asmenis, neseniai baigusius tokias programas;

(10)mokinys – asmuo, besimokantis bet kokio lygmens, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir baigiant bendruoju lavinimu, bendrojo ugdymo įstaigoje, kurį nacionalinės institucijos laiko galinčiu dalyvauti Programoje atitinkamoje teritorijoje;

(11)suaugusiųjų švietimas – bet kokios formos formaliojo, neformaliojo ar savaiminio pobūdžio neprofesinis suaugusiųjų švietimas, vykstantis po pirminio švietimo;

(12)trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė – trečioji valstybė, kuri Programoje visapusiškai nedalyvauja, tačiau kurios teisės subjektai Programoje dalyvauti gali išimties tvarka ir tinkamai pagrįstais Sąjungos interesus atitinkančiais atvejais;

(13)trečioji valstybė – šalis, kuri nėra valstybė narė;

(14)partnerystė – kelių institucijų ir (arba) organizacijų susitarimas vykdyti bendrą veiklą ir projektus;

(15)jungtinis magistro laipsnis – laipsnis, suteikiamas baigus integruotą ne mažiau kaip dviejų aukštojo mokslo institucijų programą ir patvirtinamas vienu diplomu, kurį drauge išduoda ir parašais patvirtina visos dalyvaujančios institucijos ir kuris oficialiai pripažįstamas tose šalyse, kuriose įsikūrusios dalyvaujančios institucijos;

(16)tarptautinis – bet kuris veiksmas, kuriame dalyvauja bent viena trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė;

(17)virtualusis bendradarbiavimas – bendradarbiavimas naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijų priemonėmis;

(18)aukštojo mokslo institucija – bet kuri aukštojo mokslo institucija, kuri, nepriklausomai nuo jos pavadinimo, pagal nacionalinę teisę ar praktiką suteikia pripažįstamus kvalifikacinius ar mokslo laipsnius arba kitas pripažįstamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, ir bet kuri aukštojo mokslo institucija, kurią nacionalinės institucijos laiko galinčia dalyvauti Programoje atitinkamoje teritorijoje;

(19)tarpvalstybinis – bet kuris veiksmas, kuriame dalyvauja bent dvi šalys, kurios yra valstybės narės arba trečiosios šalys, kurios yra Programos asocijuotosios valstybės;

(20)jaunimo dalyvavimo veikla – neformalių jaunimo grupių ir (arba) jaunimo organizacijų vykdoma nemokyklinė veikla, kuriai būdingas neformalusis ugdymas;

(21)su jaunimu dirbantis asmuo – specialistas ar savanoris, dalyvaujantis neformaliojo ugdymo(si) veikloje ir teikiantis paramą jauniems žmonėms jų asmeninės socialinės ir profesinės raidos metu;

(22)ES jaunimo dialogas – dialogas su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, kurio metu nuolat bendrai apžvelgiami Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje prioritetai, įgyvendinimas ir tolesnė veikla;

(23)Programos asocijuotoji trečioji valstybė – trečioji valstybė, kuri yra Susitarimo su Sąjunga, pagal kurį jai leidžiama dalyvauti Programoje, šalis, vykdanti visas šiame reglamente nustatytas pareigas, susijusias su valstybėmis narėmis;

(24)teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą;

(25)mažiau galimybių turintys asmenys – žmonės, dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar sveikatos priežasčių, dėl savo kaip migrantų kilmės arba dėl negalios ar mokymosi sunkumų susiduriantys su kliūtimis, kurios neleidžia jiems veiksmingai naudotis Programos teikiamomis galimybėmis;

(26)nacionalinė institucija – nacionalinio lygmens institucija, atsakinga už Programos valdymo stebėseną ir priežiūrą valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;

(27)nacionalinė agentūra – viena ar daugiau atitinkamos valstybės narės ar Programos asocijuotosios trečiosios valstybės įstaigų, atsakingų už Programos įgyvendinimo valdymą nacionaliniu lygmeniu. Valstybėje narėje ar Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje gali būti daugiau nei viena nacionalinė agentūra.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.Bendrasis Programos tikslas – švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto priemonėmis remti žmonių išsilavinimą, profesinį ir asmeninį tobulėjimą Europoje ir už jos ribų, taip prisidedant prie tvaraus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos ir europinės tapatybės stiprinimo. Todėl Programa yra svarbi Europos švietimo erdvės kūrimo priemonė, remianti Europos strateginio bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje ir susijusių sektorinių darbotvarkių įgyvendinimą, padedanti toliau vykdyti bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje pagal 2019–2027 m. Sąjungos jaunimo strategiją ir plėtoti europinį sporto aspektą.

2.Konkretūs Programos tikslai:

(a)skatinti asmenų judumą mokymosi tikslais, taip pat bendradarbiavimą, įtrauktį, meistriškumą, kūrybiškumą ir inovacijas organizacijų ir švietimo ir mokymo politikos lygmeniu;

(b)skatinti jaunimo judumą neformaliojo mokymosi tikslais ir aktyvų dalyvavimą, taip pat bendradarbiavimą, įtrauktį, kūrybiškumą ir inovacijas organizacijų ir jaunimo politikos lygmeniu;

(c)skatinti sporto trenerių ir darbuotojų judumą mokymosi tikslais, taip pat bendradarbiavimą, įtrauktį, kūrybiškumą ir inovacijas sporto organizacijų ir sporto politikos lygmeniu.

3.Programos tikslų siekiama trijų rūšių veikla:

(a)judumas mokymosi tikslais (1 pagrindinis veiksmas);

(b)organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas (2 pagrindinis veiksmas) ir

(c)politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas (3 pagrindinis veiksmas).

II SKYRIUS

ŠVIETIMAS IR MOKYMAS

4 straipsnis

1 pagrindinis veiksmas
Judumas mokymosi tikslais

(a)aukštųjų mokyklų studentų ir darbuotojų judumas;

(b)profesinių mokyklų moksleivių ir darbuotojų judumas;

(c)mokinių ir mokyklų darbuotojų judumas;

(d)suaugusiųjų švietimo darbuotojų judumas;

(e)kalbų mokymosi galimybės, įskaitant tas, kuriomis remiama judumo veikla.

5 straipsnis

2 pagrindinis veiksmas
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas

(a)bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę, kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;

(b)partnerystė, kuria siekiama meistriškumo, visų pirma Europos universitetų, profesinio meistriškumo centrų ir jungtinio magistro laipsnio partnerystė;

(c)inovacijų partnerystė, kuria didinamas Europos inovacinis pajėgumas;

(d)interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės, įskaitant „eTwinning“ paramos tarnybas, taip pat Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninių platformų priemonės.

6 straipsnis

3 pagrindinis veiksmas
Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas

(a)Sąjungos švietimo ir mokymo bendros ir sektorių politikos darbotvarkių rengimas ir įgyvendinimas, be kita ko, prisidedant tinklui „Eurydice“ ar kitų atitinkamų organizacijų veiklai;

(b)Sąjungos priemonių, kuriomis skatinama kompetencijos, įgūdžių ir kvalifikacijos kokybė, skaidrumas ir pripažinimas 45 , rėmimas;

(c)politinis dialogas ir bendradarbiavimas su svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant švietimo ir mokymo srities Sąjungos masto tinklus, Europos nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas;

(d)priemonės, kuriomis prisidedama prie kokybinio ir įtraukaus Programos įgyvendinimo;

(e)sąsajos su kitomis Sąjungos priemonėmis ir kitų Sąjungos politikos sričių rėmimas;

(f)informacijos sklaidos ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla.

7 straipsnis

„Jean Monnet“ veiksmai

(a)„Jean Monnet“ veiksmai aukštojo mokslo srityje;

(b)„Jean Monnet“ veiksmai švietimo ir mokymo srityje;

(c)tokių institucijų, kaip Europos universitetinis institutas (Florencija), įskaitant jo Tarptautinio valdymo mokyklą. Europos kolegija (Briugė ir Natolinas). Europos viešojo administravimo institutas (Mastrichtas). Europos teisės akademija (Tryras). Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra (Odensė) ir Tarptautinis Europos mokymo centras (Nica), rėmimas, siekiant Europos interesus atitinkančio tikslo.

III SKYRIUS

JAUNIMAS

8 straipsnis

1 pagrindinis veiksmas
Judumas mokymosi tikslais

(a)jaunimo judumas;

(b)jaunimo dalyvavimo veikla;

(c)„DiscoverEU“ veikla;

(d)su jaunimu dirbančių asmenų judumas.

9 straipsnis

2 pagrindinis veiksmas
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas

(a)bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę, kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;

(b)inovacijų partnerystė, kuria didinamas Europos inovacinis pajėgumas;

(c)interneto platformos ir virtualiojo bendradarbiavimo priemonės.

10 straipsnis

3 pagrindinis veiksmas
Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas

(a)Sąjungos jaunimo politikos darbotvarkės rengimas ir įgyvendinimas, be kita ko, prisidedant tinklui „Youth Wiki“;

(b)Sąjungos priemonės, kuriomis skatinama kompetencijos ir įgūdžių kokybė, skaidrumas ir pripažinimas, visų pirma naudojant „Youthpass“;

(c)politinis dialogas ir bendradarbiavimas su atitinkamomis svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant jaunimo srities Europos masto tinklus, Europos nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas, ES jaunimo dialogas ir parama Europos jaunimo forumui;

(d)priemonės, kuriomis prisidedama prie kokybinio ir įtraukaus Programos įgyvendinimo;

(e)sąsajos su kitomis Sąjungos priemonėmis ir kitų Sąjungos politikos sričių rėmimas;

(f)informacijos sklaidos ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla.

IV SKYRIUS

SPORTAS

11 straipsnis

1 pagrindinis veiksmas
Judumas mokymosi tikslais

12 straipsnis

2 pagrindinis veiksmas
Organizacijų ir institucijų bendradarbiavimas

(a)bendradarbiavimo ir patirties mainų partnerystė, įskaitant nedidelio masto partnerystę, kuria skatinamos platesnės ir įtraukesnės galimybės dalyvauti Programoje;

(b)pelno nesiekiantys sporto renginiai, kuriais siekiama toliau plėtoti europinį sporto aspektą.

13 straipsnis

3 pagrindinis veiksmas
Politikos plėtotės ir bendradarbiavimo rėmimas

(a)Sąjungos sporto ir fizinio aktyvumo politikos darbotvarkės rengimas ir įgyvendinimas;

(b)politinis dialogas ir bendradarbiavimas su atitinkamomis svarbiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant sporto srities Europos nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas;

(c)informacijos sklaidos ir informuotumo apie Europos politikos rezultatus ir prioritetus ir apie Programą didinimo veikla, įskaitant sporto prizus ir apdovanojimus.

V SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

14 straipsnis

Biudžetas

1.Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 30 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.Programa įgyvendinama pagal tokį preliminarų paskirstymą:

(a)24 940 000 000 EUR – švietimo ir mokymo srities veiklai; iš jų:

(1)bent 8 640 000 000 EUR turėtų būti skirti aukštojo mokslo srities veiklai, nurodytai 4 straipsnio a punkte ir 5 straipsnio a punkte;

(2)bent 5 230 000 000 EUR turėtų būti skirti profesinio mokymo srities veiklai, nurodytai 4 straipsnio b punkte ir 5 straipsnio a punkte;

(3)bent 3 790 000 000 EUR turėtų būti skirti mokyklinio ugdymo srities veiklai, nurodytai 4 straipsnio c punkte ir 5 straipsnio a punkte;

(4)bent 1 190 000 000 EUR turėtų būti skirti suaugusiųjų švietimo srities veiklai, nurodytai 4 straipsnio d punkte ir 5 straipsnio a punkte;

(5)450 000 000 EUR turėtų būti skirti „Jean Monnet“ veiklai, nurodytai 7 straipsnyje;

(b)3 100 000 000 EUR turėtų būti skirti jaunimo srities veiklai, nurodytai 8–10 straipsniuose;

(c)550 000 000 EUR turėtų būti skirti sporto srities veiklai, nurodytai 11–13 straipsniuose, ir

(d)bent 960 000 000 EUR nacionalinių agentūrų veiklos išlaidoms padengti.

3.Be 1 dalyje nurodyto finansinio paketo, siekiant skatinti Programos tarptautiškumą, galimi papildomi finansiniai įnašai pagal Reglamentą …/… [Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė] 46 ir pagal Reglamentą …/… [IPA III] 47 , kuriais būtų remiami pagal šį reglamentą įgyvendinami ir valdomi veiksmai. Tokie įnašai bus finansuojami pagal reglamentus, kuriais sukuriamos tos priemonės.

4.1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

5.Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

6.Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

15 straipsnis

ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

1.Programa įgyvendinama nuosekliai taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai.

3.Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos reglamento X [successor of the Regulation on the Guarantee Fund] [X straipsnio] nuostatos.

VI SKYRIUS

DALYVAVIMAS PROGRAMOJE

16 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

1.Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

(a)Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

(b)stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

(c)šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

(d)kitos trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarimas:

–užtikrina tinkamą trečiosios valstybės, dalyvaujančios Sąjungos programose, įmokų ir naudos pusiausvyrą;

–nustato dalyvavimo programose sąlygas, įskaitant finansinių įnašų į atskiras programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–nesuteikia trečiajai valstybei sprendimų priėmimo įgaliojimų programos atžvilgiu;

–užtikrina Sąjungos teises užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti jos finansinius interesus.

2.1 dalyje nurodytos šalys visapusiškai Programoje dalyvauja tiek, kiek jos vykdo visas šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatytas pareigas.

17 straipsnis

Trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės

(a)16 straipsnyje nurodytos trečiosios valstybės, netenkinančios to straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos;

(b)bet kuri kita trečioji valstybė.

18 straipsnis

Tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui taikytinos taisyklės

1.Programoje gali dalyvauti viešieji ir privatieji teisės subjektai, veikiantys švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse.

2.Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos Programą, be kita ko, atrinkdamos dalyvius ir skirdamos dotacijas, užtikrina, kad būtų dedamos pastangos siekiant propaguoti socialinę įtrauktį ir geriau pasiekti mažiau galimybių turinčius asmenis.

3.Tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo atrankos tikslais vertinimo komitetą, nurodytą Finansinio reglamento [145 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje], gali sudaryti išorės ekspertai.

4.Viešieji subjektai, taip pat institucijos ir organizacijos, veikiančios švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse, per pastaruosius dvejus metus daugiau kaip 50 proc. metinių pajamų gavusios iš viešųjų šaltinių, laikomi turinčiais finansinius, profesinius ir administracinius pajėgumus, reikalingus Programos veiklai vykdyti. Iš jų nereikalaujama pateikti jokių papildomų tuos pajėgumus patvirtinančių dokumentų.

5.Siekdama pagerinti prieigą mažiau galimybių turintiems asmenims ir sklandų Programos įgyvendinimą, Komisija, remdamasi objektyviais kriterijais, gali koreguoti dotacijas, skirtas pagal Programą vykdomai judumo veiklai remti, arba įgalioti tą daryti 23 straipsnyje nurodytas nacionalines agentūras.

6.Komisija kartu su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ar jų organizacijomis ir agentūromis gali skelbti bendrus kvietimus teikti paraiškas dėl projektų finansavimo atitinkamais partnerių įnašais. Projektai gali būti vertinami ir atrenkami pagal bendrą vertinimo ir atrankos tvarką, dėl kurios susitaria atitinkamos finansuojančios organizacijos ar agentūros, vadovaudamosi Finansiniame reglamente nustatytais principais.

VII SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS

19 straipsnis

Darbo programa

20 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti Priede.

2.Siekiant veiksmingai įvertinti Programos įgyvendinimo pažangą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies keisti Priedą, kad prireikus būtų peržiūrėti ar papildyti rodikliai, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenis Sąjungos lėšų gavėjai rinktų veiksmingai, efektyviai, laiku ir reikiamu išsamumo lygiu pagal Finansinio reglamento [2 straipsnio 5 dalį]. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

21 straipsnis

Vertinimas

1.Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Taip pat pridedamas galutinis ankstesnės programos vertinimas.

3.Nedarant poveikio IX skyriuje nustatytiems reikalavimams ir 24 straipsnyje nurodytiems nacionalinių agentūrų įsipareigojimams, valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 30 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio jų atitinkamose teritorijose ataskaitą.

4.Įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

5.Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

VIII SKYRIUS

INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA IR VIEŠINIMAS

22 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.24 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros parengia nuoseklią veiklos viešinimo ir pagal Programą remiamos veiklos rezultatų veiksmingos sklaidos ir panaudojimo strategiją ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus bei informuoja atitinkamas tikslines grupes apie jų šalyje vykdomus veiksmus ir veiklą.

2.Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

3.Sektoriuose, kuriuose įgyvendinama Programa, veikiantys teisės subjektai su Programa susijusios komunikacijos ir informacijos viešinimo tikslais vartoja pavadinimą „Erasmus“.

4.Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

IX SKYRIUS

VALDYMO IR AUDITO SISTEMA

23 straipsnis

Nacionalinė institucija

1.Ne vėliau kaip […] valstybės narės per savo nuolatinę atstovybę oficialiu pranešimu praneša Komisijai apie asmenį (-is), teisiškai įgaliotą (-us) veikti jų vardu kaip nacionalinė institucija šio reglamento tikslais. Jeigu nacionalinė institucija Programos įgyvendinimo laikotarpiu pakeičiama, atitinkama valstybė narė nedelsdama ir laikydamasi tokios pačios tvarkos praneša apie tai Komisijai.

2.Valstybės narės imasi visų reikiamų ir tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos bet kokios teisinės ir administracinės kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti Programą, įskaitant, kai įmanoma, priemones, skirtas klausimams, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, spręsti.

3.Ne vėliau kaip […] nacionalinė institucija paskiria nacionalinę agentūrą arba nacionalines agentūras. Tais atvejais, kai yra daugiau nei viena nacionalinė agentūra, valstybės narės nustato nacionaliniu lygmeniu taikomą tinkamą Programos įgyvendinimo valdymo koordinavimo mechanizmą, visų pirma siekiant užtikrinti nuoseklų ir ekonomiškai efektyvų Programos įgyvendinimą ir veiksmingus kontaktus su Komisija šioje srityje ir sudaryti palankesnes sąlygas galimam lėšų perdavimui iš vienos agentūros į kitą, tokiu būdu sudarant sąlygas veikti lanksčiai ir geriau panaudoti valstybėms narėms skirtas lėšas. Kiekviena valstybė narė nustato savo nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros santykių organizavimą, taip pat užduotis, pavyzdžiui, nacionalinės agentūros darbo programos sukūrimą.
Nacionalinė institucija pateikia Komisijai tinkamą ex ante atitikties vertinimą, kuriame nurodoma, ar nacionalinė agentūra atitinka Finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto v ir vi papunkčius ir 60 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir Sąjungos reikalavimus, taikomus nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartams, ir dotacijoms skirtų Programos lėšų valdymo taisykles.

4.Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą, kaip nurodyta 26 straipsnyje.

5.Nacionalinė institucija ex ante atitikties vertinimą grindžia savo ir (arba) nepriklausomos audito įstaigos, nurodytos 26 straipsnyje, kontrolės ir audito rezultatais. Jeigu paskirtoji Programos nacionalinė agentūra yra ta pati, kaip ankstesnės programos, atliekant ex ante atitikties vertinimą vertinami tik tie reikalavimai, kurie yra nauji ir būdingi Programai.

6.Jeigu Komisija, atsižvelgdama į ex ante atitikties vertinimą, nepritaria siūlomai nacionalinei agentūrai arba jeigu nacionalinė agentūra neatitinka būtiniausių Komisijos nustatytų reikalavimų, nacionalinė institucija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų taisomųjų veiksmų, kad nacionalinė agentūra atitiktų būtiniausius Komisijos nustatytus reikalavimus, arba paskiria kitą nacionalinę agentūrą.

7.Nacionalinė institucija stebi ir prižiūri Programos valdymą nacionaliniu lygmeniu. Ji laiku informuoja Komisiją ir konsultuojasi su ja prieš priimdama bet kokius Programos valdymui didelį poveikį padaryti galinčius sprendimus, ypač susijusius su jos nacionaline agentūra.

8.Nacionalinė institucija teikia adekvatų bendrą savo nacionalinės agentūros veiklos finansavimą, kad būtų užtikrintas Programos valdymas vadovaujantis taikytinomis Sąjungos taisyklėmis.

9.Remdamasi metine nacionalinės agentūros valdymo deklaracija, nepriklausomos audito įstaigos nuomone ir Komisijos atlikta nacionalinės agentūros atitikties ir veiklos analize, nacionalinė institucija kiekvienais metais pateikia Komisijai informaciją apie Programos veiklos stebėsenos ir priežiūros rezultatus.

10.Nacionalinė institucija atsako už tinkamą Sąjungos lėšų, kurias Komisija perveda nacionalinei agentūrai Programos įgyvendinimo tikslais, valdymą.

11.Nacionalinės agentūros įvykdytų pažeidimų, aplaidumo ar sukčiavimo arba rimtų nacionalinės agentūros veiklos trūkumų ar nepatenkinamų rezultatų atveju, dėl kurio Komisija gali reikšti pretenzijas nacionalinei agentūrai, už neišieškotų lėšų kompensavimą Komisijai atsako nacionalinė institucija.

12.11 dalyje nurodytomis aplinkybėmis nacionalinė institucija savo iniciatyva arba Komisijos prašymu gali atšaukti nacionalinės agentūros įgaliojimus. Jei nacionalinė institucija nori atšaukti tuos įgaliojimus dėl kitų pateisinamų priežasčių, ji praneša apie tai Komisijai likus bent šešiems mėnesiams iki numatytos nacionalinės agentūros įgaliojimų pabaigos datos. Tokiais atvejais nacionalinė institucija ir Komisija oficialiai susitaria dėl specifinių ir savalaikių pereinamojo laikotarpio priemonių.

13.Atšaukus įgaliojimus, nacionalinė institucija įgyvendina reikiamas kontrolės priemones, susijusias su nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, perduotomis Sąjungos lėšomis, ir užtikrina, kad tos lėšos ir visi su Programos valdymu susiję dokumentai bei valdymo priemonės būtų tinkamai perduoti naujai nacionalinei agentūrai. Nacionalinė institucija teikia nacionalinei agentūrai, kurios įgaliojimai buvo atšaukti, reikiamą finansinę pagalbą, kad ši galėtų toliau įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu tol, kol tie įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.

14.Komisijos prašymu nacionalinė institucija nustato institucijas ar organizacijas, kurios galėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dalyvauti konkrečioje Programos veikloje savo šalies teritorijoje, arba tokių institucijų ar organizacijų rūšis.

24 straipsnis

Nacionalinė agentūra

1.Nacionalinė agentūra:

(a)turi juridinio asmens statusą arba yra juridinio asmens statusą turinčio subjekto dalis, o jos veiklą reglamentuoja atitinkamos valstybės narės teisė; ministerija negali būti paskirta nacionaline agentūra;

(b)turi pakankamus valdymo pajėgumus, darbuotojus ir infrastruktūrą, kad galėtų tinkamai atlikti savo uždavinius, užtikrinti veiksmingą Programos ir patikimą finansinį Sąjungos lėšų valdymą;

(c)turi veiklos ir teisines priemones, kad galėtų taikyti Sąjungos lygmeniu nustatytas administracinio, sutartinio ir finansinio valdymo taisykles;

(d)teikia adekvačias finansines garantijas, už kurias, pageidautina, laiduoja valdžios institucija, atitinkančias Sąjungos lėšų, kurias ji turės valdyti, dydį;

(e)skiriama visam Programos įgyvendinimo laikotarpiui.

2.Nacionalinė agentūra atsako už visų projekto ciklo etapų valdymą įgyvendinant veiksmus, išvardytus 19 straipsnyje nurodytoje darbo programoje, laikantis Finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto v ir vi papunkčių nuostatų.

3.Nacionalinė agentūra perduoda dotacijas naudos gavėjams pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį pasirašius dotacijos susitarimą arba priėmus dotacijos sprendimą, kaip nustatyta Komisijos atitinkamai Programos veiklai.

4.Nacionalinė agentūra kasmet Komisijai ir savo nacionalinei institucijai teikia ataskaitą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 60 straipsnio 5 dalyje. Nacionalinė agentūra atsako už atsižvelgimą į Komisijos pastabas, pateiktas išanalizavus metinę valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie ją.

5.Nacionalinė agentūra, negavusi išankstinio rašytinio nacionalinės institucijos ir Komisijos sutikimo, negali perduoti trečiajai šaliai jokių jai pavestų Programos ar biudžeto įgyvendinimo uždavinių. Nacionalinė agentūra – vienintelė institucija, atsakinga už trečiajai šaliai perduotus uždavinius.

6.Jeigu nacionalinės agentūros įgaliojimai atšaukiami, ta nacionalinė agentūra lieka teisiškai atsakinga už jos sutartinius įsipareigojimus Programos naudos gavėjų ir Komisijos atžvilgiu, kol tie įgaliojimai bus perduoti naujai nacionalinei agentūrai.

7.Nacionalinė agentūra atsako už finansinių susitarimų, susijusių su ankstesne programa ir tebegaliojančių prasidėjus Programai, valdymą ir užbaigimą.

25 straipsnis

Europos Komisija

1.Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais 23 straipsnio 3 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, visų pirma remdamasi nacionalinės institucijos jai pateiktu ex ante atitikties vertinimu, metinės nacionalinės agentūros valdymo deklaracijos įvertinimu ir nepriklausomos audito įstaigos nuomone apie ją, atsižvelgdama į nacionalinės agentūros kasmet pateikiamą informaciją apie Programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.

2.Komisija, gavusi iš nacionalinės institucijos ex ante atitikties vertinimą, nurodytą 23 straipsnio 3 dalyje, per du mėnesius pritaria, su tam tikromis išlygomis pritaria arba nepritaria siūlomos nacionalinės agentūros skyrimui. Komisija neužmezga sutartinių santykių su nacionaline agentūra, kol nepriimtas ex ante atitikties vertinimas. Jeigu nacionalinės agentūros skyrimui pritariama su tam tikromis išlygomis, Komisija sutartyje su agentūra gali nustatyti proporcingas atsargumo priemones.

3.Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria tokias lėšas Programai įgyvendinti:

(a)atitinkamos valstybės narės dotacijoms skirtas lėšas Programos veiklai, už kurios valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti;

(b)finansinę paramą, skirtą nacionalinei agentūrai nustatytiems Programos valdymo uždaviniams įgyvendinti ir nustatomą remiantis Sąjungos dotacijoms skirtų lėšų, už kurias atsako nacionalinė agentūra, suma;

(c)prireikus, papildomas lėšas 6 straipsnio d punkte ir 10 straipsnio d punkte nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

4.Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Programai įgyvendinti, skiria tik tuomet, kai oficialiai patvirtina nacionalinės agentūros darbo programą.

5.Įvertinusi metinę nacionalinės valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.

6.Jeigu Komisija metinę valdymo deklaraciją ar nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė agentūra netinkamai įgyvendina Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet kokių prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, kaip nustatyta Finansinio reglamento 60 straipsnio 4 dalyje.

7.Siekiant užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir visose 17 straipsnyje nurodytose trečiosiose valstybėse, rengiami reguliarūs nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžiai.

26 straipsnis

Nepriklausoma audito įstaiga

1.Nepriklausoma audito įstaiga pateikia auditoriaus nuomonę apie metinę valdymo deklaraciją, kaip nurodyta Finansinio reglamento 60 straipsnio 5 dalyje. Ši nuomonė – bendro užtikrinimo pagal Finansinio reglamento 123 straipsnį pagrindas.

2.Nepriklausoma audito įstaiga:

(a)turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;

(b)užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniais audito standartais;

(c)užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto su teisės subjektu, kuriam nacionalinė agentūra priklauso. Visų pirma ji yra funkciškai nepriklausoma nuo teisės subjekto, kuriam nacionalinė agentūra priklauso.

3.Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia auditoriaus nuomonei apie metinę nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją parengti.

X SKYRIUS

KONTROLĖS SISTEMA

27 straipsnis

Kontrolės sistemos principai

1.Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir kitokiai neteisėta veiklai, atliekant veiksmingą kontrolę ir, jei nustatoma pažeidimų, išieškant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2.Komisija atsako už nacionalinių agentūrų valdomų Programos veiksmų ir veiklos priežiūros kontrolę. Ji nustato būtiniausius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.

3.Nacionalinė agentūra atsako už pirminę dotacijos gavėjų vykdomų Programos veiksmų kontrolę, kaip nustatyta 24 straipsnio 2 dalyje. Tos kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių.

4.Programos įgyvendinimui skirtas lėšas pervedus nacionalinėms agentūroms, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši nuostata netaikoma Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliekamiems tyrimams.

28 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip nustatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

XI SKYRIUS

PAPILDOMUMAS

29 straipsnis

Kitų Sąjungos politikos sričių, programų ir fondų papildomumas

1.Įgyvendinant Programą siekiama užtikrinti bendrą nuoseklumą ir papildomumą su kita atitinkama Sąjungos politika, programomis ir fondais, ypač su tais, kurie yra susiję su švietimu ir mokymu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir solidarumu, užimtumu ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, aplinkosauga ir klimatu, sanglauda, regionine politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir vystymusi.

2.Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos.

3.Jei pagal Programą ir Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, nurodytus Reglamento (ES) XX [CPR] 1 straipsnyje, bendra finansinė parama teikiama vienam veiksmui, tas veiksmas įgyvendinamas pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, įskaitant neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo taisykles.

4.Finansavimui iš Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų gali būti atrinkti veiksmai, kurie yra tinkami finansuoti pagal Programą, buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus ir atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus, tačiau negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų. Šiuo atveju taikomos bendro finansavimo normos ir tinkamumo finansuoti taisyklės, nustatytos šiame reglamente. Veiksmus įgyvendina Reglamento (ES) XX [CPR] [65] straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija pagal tame reglamente nustatytas taisykles ir konkretiems fondams skirtas taisykles, įskaitant finansinių pataisų taisykles.

XII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

31 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atitinkamu sektoriumi susiję klausimai. Prireikus ir laikantis komiteto darbo tvarkos į posėdžius ad hoc kaip stebėtojai gali būti pakviesti dalyvauti išorės ekspertai, įskaitant socialinių partnerių atstovus.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

32 straipsnis

Panaikinimas

33 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šis reglamentas neturi poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013 pradėtų veiksmų tęsimui ar keitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, prie šios Programos užtikrinti.

3.Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 130 straipsnio 2 dalies ir tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su remiamų veiksmų įgyvendinimu ir kurios buvo patirtos per 2021 m. pirmuosius šešis mėnesius, laikyti atitinkančiomis finansavimo reikalavimus nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei naudos gavėjas patyrė jas prieš pateikdamas paraišką dėl dotacijos.

4.Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 14 straipsnio 5 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus ir veiklą.

5.Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina sklandų perėjimą nuo veiklos, vykdomos pagal programą „Erasmus+“ (2014–2020 m.), prie naujos Programos įgyvendinimo veiklos.

34 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

☑ nauja priemone 

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 48  

◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę 

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

⌧ trukmė ribota

–⌧     galioja nuo 2021.01.01 iki 2027.12.31

–⌧    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 m. iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 m. iki 2032 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,
vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 52  

⌧ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–⌧ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–⌧    vykdomųjų įstaigų. 

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis. 

⌧ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–⌧ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–⌧ viešosios teisės subjektams;

–⌧ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama 

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 56

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–⌧    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

–◻    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻     kitoms pajamoms

(1)    COM(2018) 98 final.

(2)    COM(2018) 321 final.

(3)    COM(2017) 673 final.

(4)    70 proc. europiečių šiuo metu jaučiasi esą Europos Sąjungos piliečiais (tai 2 proc. punktais daugiau nei 2017 m. ir didžiausias įvertis nuo 2010 m. pavasario). Daugiau nei pusė respondentų (54 proc.) žino savo, kaip ES piliečių, teises, tačiau daugiau nei du trečdaliai norėtų žinoti dar daugiau (Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 88 „Dėl ES pilietybės“, 2017 m. lapkričio mėn.). Taip pat žr. 2017 m. ES pilietybės ataskaitą, COM(2017) 30 final/2.

(5)    Pavyzdžiui, tik trečdalis (35 proc.) keturiolikmečių žino, kas balsuoja renkant Europos Parlamento narius; IEA (2010) ICCS 2009 „European Report Civic knowledge, attitudes, and engagement among lower-secondary students in 24 European countries“; http://www.iea.nl/fileadmin/user_upload/Publications/Electronic_versions/ICCS_2009_European_Report.pdf .

(6)    TNS Europos Komisijos užsakymu (2017 m.); „Eurobarometro“ apklausa „Europos jaunimas“; https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/1fa75943-a978-11e7-837e-01aa75ed71a1/language-en .

(7)    Tyrimas „Learning Europe at School“; https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/83be95a3-b77f-4195-bd08-ad92c24c3a3c .

(8)    Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (IPA III).

(9)    Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.

(10)    [Reference]

(11)    COM(2018) 366.

(12)    COM(2018) 267.

(13)    COM(2018) 50 final ir SWD(2018) 40 final.

(14)    COM(2018) 40 final.

(15)    Programos šalys – 28 valstybės narės, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Makedonija ir Turkija.

(16)    Konsultacijos, kurias vykdė Europos Komisijos Generalinis sekretoriatas, apėmė įvairias švietimo ir mokymo, kultūros, pilietiškumo ir teisingumo programas. Buvo gauti 1 127 atsakymai, tiesiogiai susiję su programa „Erasmus+“. Viešos konsultacijos dėl vertybių ir judumo sričių ES fondų .

(17)    Žr. http://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/documents.evaluations_en.

(18)    COM(2018) 265. Ši nuomonė yra susijusi su preliminaria poveikio vertinimo ataskaita, kuri nėra tapati priimtajai.

(19)    [Reference]

(20)    Pasirengimo narystei paramos priemonė (IPA); Europos kaimynystės priemonė (ENI); Vystomojo bendradarbiavimo priemonė (DCI); Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (PI).

(21)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(22)    OL C , , p. .

(23)    OL C , , p. .

(24)    COM(2018) 98 final.

(25)    OL C 428, 2017 12 13, p. 10.

(26)    COM(2018) 321 final.

(27)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

(28)    COM(2016) 381 final.

(29)    [Reference]

(30)    COM(2018) 269 final.

(31)    [Reference - to be adopted by the Council by the end of 2018].

(32)    [Reference]

(33)    COM(2018) [ ].

(34)    OL L […], […], p. […].

(35)    OL L […], […], p. […].

(36)    COM(2017) 623 final.

(37)    2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(38)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(39)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).

(40)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(41)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(42)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(43)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(44)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(45)    Pavyzdžiui, Sąjungos kvalifikacijų ir kompetencijos skaidrumo užtikrinimo priemonė, Europos kvalifikacijų sandara, Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema, Europos profesinio mokymo kreditų sistema, Europos kreditų perkėlimo sistema, Europos kokybės užtikrinimo registras, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacija, Europos regiono informacijos centrų ir Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų Europos Sąjungoje tinklas ir „Euroguidance“ tinklai.

(46)    [Reference]

(47)    [Reference]

(48)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(49)    Nustatyta teigiama dalyvavimo programoje ir priklausymo Sąjungai jausmo koreliacija visuose sektoriuose ir pagal visas dalyvavimo formas. Asmenų, dalyvavusių programoje „Erasmus+“, teigusių, kad jaučiasi esą europiečiai, yra 19 proc. daugiau, palyginti su programoje nedalyvavusiais asmenimis, o programoje dalyvavusių asmenų, kurie palankiai vertina Sąjungą, yra 6 proc. daugiau, palyginti su programoje nedalyvavusiais asmenimis. Šaltinis: Tarnybų darbinis dokumentas „Programos „Erasmus+“ laikotarpio vidurio vertinimas“.

(50)     https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/documents.evaluations_en . 

(51)    Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (IPA III).

(52)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx . 

(53)    Tai apima nacionalinių agentūrų veiklos dotacijas ir tiesioginio valdymo administracines išlaidas.

(54)    Nepriklausoma audito įstaiga pateiks auditoriaus nuomonę apie metinę valdymo deklaraciją, kaip nurodyta Finansinio reglamento 60 straipsnio 5 dalyje. Ši nuomonė – bendro užtikrinimo pagal (naujojo) Finansinio reglamento 123 straipsnį pagrindas.

(55)    Preliminarus darbuotojų skaičius grindžiamas 2018 m. Komisijos darbuotojų (išskyrus Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos darbuotojus) lygiu ir bus didinamas palaipsniui. Į šį skaičių neįtraukiami darbuotojai, kurių reikės decentralizuotoms įstaigoms, ir jokie papildomi darbuotojai, kuriems bus mokama iš Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių įnašų.

(56)    Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai grindžiami dabartine padėtimi ir vėliau gali būti keičiami. Numatoma, kad šie poreikiai 2021–2027 m. išaugs maždaug 25 proc.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 05 30

COM(2018) 367 final

PRIEDAS

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013

{SEC(2018) 265 final}
{SWD(2018) 276 final}
{SWD(2018) 277 final}

PRIEDAS

Rodikliai

(1)Kokybiškas įvairios socialinės padėties žmonių judumas mokymosi tikslais

(2)Organizacijų ir institucijų europinimas ir tarptautinimas

Kas vertinama?

(3)Asmenų, dalyvaujančių pagal Programą vykdomoje judumo veikloje, skaičius

(4)Mažiau galimybių turinčių asmenų, dalyvaujančių pagal Programą vykdomoje judumo mokymosi tikslais veikloje, skaičius

(5)Dalyvių, manančių, kad dalyvauti pagal Programą vykdomoje judumo mokymosi tikslais veikloje buvo naudinga, dalis

(6)Institucijų ir organizacijų, remiamų pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą (judumas mokymosi tikslais) ir 2 pagrindinį veiksmą (bendradarbiavimas), skaičius

(7)Organizacijų naujokių, remiamų pagal Programos 1 pagrindinį veiksmą (judumas mokymosi tikslais) ir 2 pagrindinį veiksmą (bendradarbiavimas), skaičius

(8)Pagal Programą remiamų institucijų ir organizacijų, kurioms dalyvavimas Programoje padėjo pradėti taikyti itin kokybišką praktiką, dalis