52018PC0239

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 25.4.2018

COM(2018) 239 final

2018/0113(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2018) 141 final}

{SWD(2018) 142 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

ES ekonomikai reikalingos sunkumų nepatiriančios ir klestinčios bendrovės, galinčios sklandžiai plėtoti veiklą bendrojoje rinkoje. Tokioms bendrovėms tenka esminis vaidmuo skatinant ekonomikos augimą, kuriant darbo vietas ir pritraukiant investicijas į Europos Sąjungą. Jų padedama visuomenė gali sukurti didesnę ekonominę ir socialinę vertę. Siekiant šio tikslo, reikia sudaryti sąlygas bendrovėms plėtoti veiklą tokioje teisinėje ir administracinėje aplinkoje, kuri būtų augimui palanki ir pritaikyta naujiems ekonominiams ir socialiniams iššūkiams atremti globalizuotame skaitmeniniame pasaulyje, o drauge atsižvelgti į kitus teisėtus viešus interesus, tokius kaip darbuotojų, kreditorių ir mažumos akcininkų apsauga, ir suteikti institucijoms reikiamas kovos su apgaulėmis ar piktnaudžiavimu priemones

Būtent šiuo tikslu Komisija teikia šį pasiūlymą kartu su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl vienos valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo, – išsamų priemonių, kuriomis ES užtikrinamos sąžiningos, palankios ir šiuolaikinės bendrovių teisės normos, rinkinį.

Europos Sąjungoje (ES) yra apie 24 mln. bendrovių, iš jų maždaug 80 proc. yra ribotos atsakomybės bendrovės. Apie 98–99 proc. ribotos atsakomybės bendrovių yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ).

Bendrovės savo veikloje vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, joms taip pat reikia palaikyti ryšius su valstybės institucijomis, tačiau tai daryti internetinėmis priemonėmis įmanoma ne visada. Bendrovių galimybės naudotis internetinėmis priemonėmis palaikant ryšius su valstybės valdžios institucijomis bendrovių teisės klausimais ES valstybėse narėse yra labai skirtingos. E. valdžios paslaugas valstybės narės teikia skirtingai – vienos yra labai pažengusios ir suteikia paprastus naudotis, visiškai internetinius sprendimus, kitos apskritai neturi jokių esminiams bendrovių gyvavimo ciklo etapams (pavyzdžiui, bendrovei kaip juridiniam asmeniui registruoti) skirtų internetinių sprendimų.

Stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos sukūrimas ir bendrosios skaitmeninės rinkos plėtra yra vieni iš dešimties pagrindinių Komisijos prioritetų. 2015 m. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje 1 ir 2016 m. e. valdžios veiksmų plane 2 pabrėžtas viešojo administravimo įstaigų vaidmuo padedant įmonėms lengvai pradėti veiklą, vykdyti veiklą internetu ir plėsti savo veiklą kitose valstybėse. E. valdžios veiksmų plane konkrečiai pripažinta, jog svarbu pagerinti skaitmeninių priemonių naudojimą vykdant su bendrovių teise susijusius reikalavimus. Pasiūlyme dėl reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo 3 pabrėžta skaitmeninių priemonių ir procesų svarba padedant įmonėms išnaudoti visas bendrosios rinkos teikiamas galimybes ir reikalaujama visiškai suskaitmeninti svarbiausias administracines procedūras, kad jomis galėtų naudotis tarpvalstybiniai naudotojai.

2017 m. rezoliucijoje dėl e. valdžios veiksmų plano 4 Europos Parlamentas paragino Komisiją apsvarstyti kitus būdus, kaip skatinti diegti skaitmeninius sprendimus, naudojamus atliekant formalumus per visą bendrovės gyvavimo ciklą, ir pabrėžė darbo kuriant verslo registrų jungtis svarbą.

2015 m. išvadose dėl bendrosios rinkos politikos 5 Taryba taip pat paragino Komisiją spręsti bendrovių registravimo internetu klausimą pasinaudojus bendrosios skaitmeninės rinkos srities dokumentų rinkiniu. Atsižvelgdama į tai, Komisija į 2017 m. darbo programą įtraukė bendrovių teisės iniciatyvą, kuria siekiama sukurti palankesnes sąlygas naudotis skaitmeninėmis technologijomis visą bendrovių gyvavimo ciklą (iniciatyva taip pat patvirtinta per bendrosios skaitmeninės rinkos laikotarpio vidurio peržiūrą 6 ). Be to, visai neseniai Taline paskelbtoje deklaracijoje dėl e. valdžios 7 valstybės narės primygtinai paragino dėti daugiau pastangų, kad ES būtų sukurtos efektyvios, naudotojui patogios elektroninės procedūros. Komisija bendrovių teisės srities iniciatyvą įtraukė į 2017 m. darbo programą 8 .

Šiuo metu ES bendrovių teisėje 9 yra tam tikrų skaitmeninimo reikalavimų, pavyzdžiui, valstybės narės įpareigotos internetu teikti informaciją apie ribotos atsakomybės bendroves, įtrauktas į centrinius, komercinius ir bendrovių registrus (toliau – registrai). Tačiau šie reikalavimai yra riboti ir nepakankamai tikslūs, todėl nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami labai skirtingai.

Be to, kai kurių skaitmeninių procesų ES teisė apskritai nereglamentuoja, juos nacionaliniu lygmeniu reglamentuoja tik keletas valstybių narių. Vienos valstybės narės leidžia registruoti bendroves ir teikti informaciją apie pokyčius tik atvykus asmeniškai, kitos leidžia atlikti procedūras ir atvykus asmeniškai, ir internetu arba vien internetu. Filialų registravimo internetu padėtis panaši. Nors filialai neturi teisinio subjektiškumo, juos vis tiek reikia užregistruoti verslo registre 10 . Registruojant filialus iš esmės taikomi tokie patys reikalavimai kaip bendrovėms.

Pagal dabartines ES teisės normas taip pat numatyta visą į registrą įtrauktą bendrovių informaciją arba jos dalį skelbti oficialiajame valstybės leidinyje. Atskleidžiama informacija teisiškai įsigalioja būtent ją paskelbus oficialiajame valstybės leidinyje (arba lygiavertėmis priemonėmis). Šis reikalavimas nustatytas dar ankstyvaisiais ES bendrovių teisės gyvavimo metais, kai paskelbimas oficialiajame valstybės leidinyje buvo vienintelis būdas užtikrinti tam tikrą verslo informacijos tikrumą ir skaidrumą. Oficialiuosius valstybės leidinius valstybės narės gali leisti elektroniniu formatu, tačiau reikalavimų informaciją kartais teikti keletą kartų (pvz. verslo registrui ir paskelbimo oficialiajame valstybės leidinyje tikslais) vis dar yra. Be to kitose ES šalyse filialų turinčios bendrovės turi teikti metines finansines ataskaitas ir registrui, į kurį įtraukta bendrovė, ir valstybės narės, kurioje registruotas filialas, registrui.

Tretiesiems asmenims (investuotojams, piliečiams, kitoms bendrovėms) reikalinga prieiga prie registruose saugomos bendrovių informacijos. ES teisės aktuose apibrėžta, kokius būtiniausius duomenis visada privaloma teikti nemokamai, tačiau tų duomenų vis dar yra nedaug 11 . Už kitą bendrovių informaciją – visą ar jos dalį – dauguma valstybių narių ima mokesčius. Taigi, skirtingose ES valstybėse narėse suteikiama prieiga prie informacijos skiriasi – vienose valstybėse narėse nemokamai teikiama daugiau informacijos negu kitose, dėl to padėtis ES nėra vienoda.

Kadangi taisyklių dėl registracijos, informacijos pateikimo ir paskelbimo internetu valstybėse narėse nėra arba jos yra skirtingos, verslininkai, norintys steigti naują įmonę, užregistruoti patronuojamąją įmonę arba filialą ir taip plėsti veiklą arba įvykdyti konkrečius reikalavimus internetu, patiria nepagrįstų sąnaudų ir jiems užkraunama nepagrįsta našta. Dėl registruojant įmonę sugaišto laiko, savo ruožtu, gali būti prarastos verslo galimybės arba, blogiausiu atveju, priimtas sprendimas įmonės nesteigti apskritai.

Registravimo internetu sprendimus įgyvendinusiose valstybėse narėse procedūros paprastai būna pigesnės ir spartesnės negu valstybėse narėse, kuriose prašymai teikiami asmeniškai ir popierine forma 12 . Galimybės registruotis internetu neturinčios bendrovės patiria didesnes sąnaudas negu visas procedūras internetu atliekančios bendrovės. Laikas, kurio reikia procedūrai atlikti, taip pat prisideda prie bendrovių patiriamų sąnaudų, tad tais atvejais, kai atliekant procedūras reikia fiziškai atvykti į kompetentingą instituciją, registravimas trunka ilgiau negu tada, kai procedūros atliekamos vien internetu. Dėl lėtai diegiamų skaitmeninių sprendimų atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos (būtent verslo registrai) nukenčia ir pačios. Tai daugiausia rodo priešingi šalių, kurios per pastaruosius metus jau padarė pažangos skaitmenindamos savo procesus, pavyzdžiai. Registrai, kuriuose bendrovės dar negali procedūrų lengvai atlikti internetu, patys negali išnaudoti galimybių didinti savo darbo efektyvumą, kurių tokie sprendimai galėtų suteikti jų organizacijoms.

Skaitmeninius bendrovių teisės srities sprendimus, ypač skirtus bendrovėms registruoti, reikėtų taikyti taip, kad neatsirastų galimybių sukčiauti ar piktnaudžiauti. Kai kurios iš suinteresuotųjų šalių atkreipė dėmesį į problemišką priedangos įmonių fenomeną. Šiuo pasiūlymu nesiekiama spręsti būtent priedangos įmonių klausimo, nes juo nederinami esminiai bendrovių steigimo arba veiklos vykdymo reikalavimai. Juo nepažeidžiamos tam tikrų sričių taisyklės, kaip antai dėl darbuotojų komandiravimo 13 , socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 14 ir kelių transporto 15 , siekiant užtikrinti, kad įmonės, kaip priedangos įmonės, iš esmės nevykdančios jokios esminės veiklos, negalėtų netinkamai arba apgaulės būdu naudotis Sutarties laisvėmis. Esminius bendrovių steigimo reikalavimus ir susijusius veiksnius reglamentuoja valstybių narių nacionalinės teisės aktai. Todėl, siekiant spręsti viešų konsultacijų metu kai kurių suinteresuotųjų šalių nurodytas problemas, į pasiūlymo taikymo sritį įtraukta apsaugos priemonių, pavyzdžiui, privaloma atpažinties kontrolė, teisės normos dėl nušalintų direktorių ir galimybė valstybėms narėms reikalauti, kad procese dalyvautų tam tikras asmuo arba įstaiga, pavyzdžiui, notarai arba teisininkai. Siekdama užtikrinti, kad bendrovėmis nebūtų naudojamasi baudžiamajai veiklai vykdyti, Komisija ėmėsi ir kitų, ne vien šiame pasiūlyme numatytų priemonių 16 . Pastaraisiais metais Taryba priėmė įvairių priemonių, kuriomis siekiama kovoti su pelno mokesčio vengiančiomis bendrovėmis: Tarybos direktyvą (ES) 2015/2376 17 , Tarybos direktyvą (ES) 2016/881 18 ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1164 19 . 2018 m. kovo 13 d. Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Komisijos siūlomos direktyvos, kuria nustatomas privalomas informacijos apie mokesčių planavimo schemas atskleidimo reikalavimas tarpininkams 20 ir kuri netrukus turėtų būti priimta.

Bendrovių registravimo skaitmeninimas visuotinai laikomas labai svarbiu dalyku. Remiantis 2016 m. viešų konsultacijų rezultatais, verslo veiklos registravimas, įskaitant bendrovių registravimą, laikomas įmonėms svarbiausia internetine procedūra, kurią turėtų būti įmanoma atlikti internetu. Atsižvelgdama į šią grįžtamąją informaciją, Komisija į pasiūlymą dėl bendrųjų skaitmeninių vartų, kuriuo nustatomos tam tikros bendros internetinių procedūrų taisyklės, įtraukė nuostatas dėl bendros verslo veiklos registravimo internetinėmis priemonėmis, išskyrus SESV 54 straipsnyje apibrėžtų bendrovių steigimą. Ši išimtis padaryta tam, kad speciali, išsami bendrovių registravimo tvarka ir visi kiti procedūriniai bendrovių gyvavimo ciklo klausimai būtų reglamentuojami pagal bendrovių teisės acquis. Tvirtindama pasiūlymą dėl bendrųjų skaitmeninių vartų Komisija įsipareigojo nedelsdama pasiūlyti konkrečias šios srities taisykles.

Šiuo pasiūlymu siekiama spręsti pirmiau išdėstytus klausimus ir atsakyti į raginimus bendrojoje rinkoje įdiegti daugiau bendrovėms skirtų skaitmeninių sprendimų. Juo siekiama Europos Sąjungoje sukurti vienodesnes bendrovėms skirtas galimybes ir kartu užtikrinti valstybėms narėms reikalingą lankstumą, kad valstybės narės galėtų koreguoti nacionalines sistemas pagal savo poreikius ir išsaugoti savo teisines tradicijas. Valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas ir skatinti naudoti skaitmenines priemones ir procesus, kai taikomi bendrovių teisės aktai.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šiuo pasiūlymu siekiama papildyti esamas Direktyvoje (ES) 2017/1132 kodifikuotas ES bendrovių teisės normas. Ši iniciatyva visais atžvilgiais dera su esamais ES bendrovių teisėje įtvirtintais skaitmeniniais aspektais ir pagal ją į tuos aspektus bus atsižvelgiama, visų pirma į Verslo registrų sąveikos sistemą (BRIS), sukurta laikantis Direktyvoje 2012/17/ES ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/884 įtvirtintų teisinių įpareigojimų.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Ši iniciatyva padės įgyvendinti keletą Komisijos iniciatyvų, kuriomis siekiama pagerinti bendrosios rinkos veikimą, užtikrinant, kad bendroji rinka būtų tvirtesnė ir sąžiningesnė, ir sukurti skaitmeninę Europą 21 . Įgyvendinant šią iniciatyvą bus patobulinti skaitmeniniai administracinių institucijų, piliečių ir (arba) įmonių ryšiai ir didinamas skaidrumas. Taip pat pažymėtina, kad šiuo pasiūlymu bus skatinama laikytis vienkartinio duomenų pateikimo principo, kuris labai palaikomas Komisijos iniciatyvose, pavyzdžiui, iniciatyvoje dėl e. valdžios veiksmų plano, ir yra numatytas pasiūlytame reglamente dėl bendrųjų skaitmeninių vartų, taip pat neseniai pasirašytoje Talino deklaracijoje dėl e. valdžios. Šiame pasiūlyme išdėstyti konkretūs vienkartinio bendrovių duomenų pateikimo pagal bendrovių teisės normas atvejai, o tokie atvejai padeda plėsti pastangas įgyvendinti vienkartinio duomenų pateikimo principą ES lygmeniu.

Ypač pažymėtina, kad šiuo pasiūlymu bus papildytas Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo, kuriame numatytas bendras verslo veiklos registravimas internetinėmis priemonėmis, išskyrus ribotos atsakomybės bendrovių steigimą. Šis pasiūlymas suderintas su nuostatomis dėl būsimų bendrųjų skaitmeninių vartų. Visų pirma, jame išdėstytos konkretesnės esminės taisyklės dėl ribotos atsakomybės bendrovių ir filialų steigimo ir registravimo, ir šis pasiūlymas bendriesiems skaitmeniniams vartams taikomas kaip lex specialis. Svarbu užtikrinti bendrųjų skaitmeninių vartų ir šio pasiūlymo suderinamumą siekiant plėtoti nuoseklią ir ilgalaikę skaitmeninę politiką. Todėl informacija apie pagal šį pasiūlymą taikomas procedūras turi būti pateikta interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus, ir turėtų atitikti tuos pačius kokybės kriterijus, visų pirma ji turi būti atnaujinama, aiški ir patogi naudotis. Pasiūlymu taip pat bus sukurtos reikiamos teisinės skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimo sąlygos, kad bendrovės vidaus rinkoje galėtų naudotis elektroninės atpažinties priemonėmis ir elektroninėmis operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugomis, kaip numatyta eIDAS reglamente 22 . Be to, laikantis 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų plano, juo bus nustatytas vienkartinio duomenų pateikimo principas, taikomas bendrovių teisės srityje, siekiant paremti visoje ES dedamas pastangas mažinti piliečiams ir įmonėms tenkančią administracinę naštą.

Galiausiai pažymėtina, kad bendrovių registravimui internetu taip pat bus naudingas neseniai priimtas Viešųjų dokumentų reglamentas 23 , pagal kurį valstybės narės iki 2018 m. privalės priimti iš piliečių įvairius dokumentus jų toliau netikrindamos ir neversdamos.

Apskritai šia iniciatyva, į kurią įtraukti ir tiksliniai skaitmeninimo aspektai, bus padidintas tarpvalstybinei veiklai taikomų procedūrų, susijusių su tarpvalstybiniu įmonių susijungimu, skaidymu ir pertvarkymu ir įtrauktų į susijusią iniciatyvą, efektyvumas ir teisinis tikrumas.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Pasiūlymas parengtas vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 50 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriose apibrėžta ES kompetencija imtis veiksmų bendrovių teisės srityje. Ypač pažymėtina, kad SESV 50 straipsnio 2 dalies f punkte numatyta laipsniškai panaikinti įsisteigimo laisvės apribojimus, o 50 straipsnio 2 dalies g punkte numatytos koordinavimo priemonės, siekiant apsaugoti bendrovių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesus.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Bendras šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tikslas – užtikrinti, kad visą bendrovės gyvavimo ciklą, bendrovei palaikant ryšius su institucijomis dėl bendrovės ir filialo registravimo ir teikiant informaciją, ES bendroji rinka veiktų sklandžiai. Šis pasiūlymas skirtas ne kurios nors vienos valstybės narės teritorijai, bet visai ES. Registravimo, informacijos teikimo arba prieigos prie bendrovių duomenų reikalavimais bendroves arba filialus kitose valstybėse narėse registruojantiems pareiškėjams neturėtų būti užkrauta didelė papildoma reglamentavimo našta Tarpvalstybinę bendrovių ir filialų registraciją ekonomiškai daug efektyviau galima atlikti internetinėmis priemonėmis Siekiant visose valstybėse narėse užtikrinti vienodas sąlygas ir atsižvelgiant į tarpvalstybinį bendrosios rinkos pobūdį bei būtinybę spręsti dabartinius tarpvalstybiniais atvejais kylančius klausimus, su bendrovių ir filialų registravimu, informacijos apie pasikeitimus teikimu arba prieiga prie bendrovių duomenų susijusias įmonių sąnaudas veiksmingiausiai bus galima sumažinti ėmusis ES veiksmų. Jei valstybės narės veiks pavieniui, jos ir toliau šioje srityje taikys savas taisykles, tad tikimybės, kad tomis taisyklėmis tarpvalstybiniais atvejais kylantys klausimai bus sprendžiami darniai, bus mažai.

Vadinasi, jeigu jokių veiksmų nebus imtasi ES lygmeniu, bus galima taikyti tik nesuderintus nacionalinius sprendimus, o MVĮ ir toliau patirs sunkumų ir joms bus sunkiau veiksmingai naudotis įsisteigimo laisve; bendrovės ypač nukentės dėl patiriamų sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, numatyti ES intervenciniai veiksmai atitinka subsidiarumo principą.

Proporcingumo principas

Šiame pasiūlyme išdėstytos priemonės yra proporcingos tikslui bendrojoje rinkoje sukurti visam bendrovių gyvavimo ciklui skirtus skaitmeninius sprendimus. Pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų galimybę bendroves registruojant arba teikiant informaciją apie pasikeitimus naudotis internetinėmis priemonėmis, tačiau valstybėms narėms paliekama visiška laisvė šiuos reikalavimus įgyvendinti pagal savus nacionalinės teisės aktus ir sistemas. Prie šio pasiūlymo pridėtoje poveikio vertinimo ataskaitoje, atsižvelgiant į visus reikalingus aspektus, įskaitant naudą visuomenei ir politines įgyvendinimo galimybes, paaiškintos kiekvienos alternatyvos sąnaudos ir nauda bendrovėms, suinteresuotiesiems subjektams ir valstybėms narėms. Pavyzdžiui, registravimas internete trunka dukart trumpiau ir gali kainuoti iki 3 kartų mažiau nei tradicinės popierinės procedūros, o įsigaliojus šiam pasiūlymui kasmet gali būti sutaupyta 42–84 mln. EUR registravimui internete ir tvarkymui numatytų lėšų. Atlikus efektyvumo analizę ir išanalizavus kiekvienos alternatyvos sąnaudas ir naudą bendrovėms, suinteresuotiesiems subjektams ir valstybėms narėms, taip pat nustatyta, jog siūlomais veiksmais neviršijama to, kas būtina tikslui pasiekti ir kad teigiamas siūlomų priemonių poveikis yra didesnis už galimą neigiamą poveikį (poveikio vertinimo ataskaitos 6.3 skirsnis). Pradines su IT kūrimu susijusias investicines sąnaudas kompensuos sutaupytos lėšos – jų ilgainiui sutaupys ir įmonės, ir nacionalinės administracinės institucijos.

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į nacionalines teisines tradicijas, ypač tai, kad bendrovių registravimo procese dalyvauja notarai. Taip pat pažymėtina, kad rengiant šį pasiūlymą atsižvelgta į šiuo metu valstybėse narėse susiklosčiusią padėtį ir remtasi esamais valstybių narių sprendimais ir praktika. Daugelis valstybių narių jau taiko įvairias siūlomas priemones, tad joms tereikės įgyvendinti nedidelius pakeitimus. Šiuo pasiūlymu piliečiams ir įmonėms jokių papildomų prievolių nenustatoma, nes priemonėmis siekiama supaprastinti procedūras ir padaryti jas sklandesnes.

Priemonės pasirinkimas

Bendrovių teisės normų taikymo teisinis pagrindas yra SESV 50 straipsnis, kuriame reikalaujama, kad Europos Parlamentas ir Taryba veiksmų imtųsi priimdami direktyvas. ES lygmeniu bendrovių teisė reglamentuojama pagal Direktyvą (ES) 2017/1132. Kad ES bendrovių teisės normos būtų suderintos ir nuoseklios, šiuo pasiūlymu iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Šiuo pasiūlymu iš esmės siekiama įterpti naujas ir, jei reikia, papildyti esamas nuostatas, kad skaitmeninės priemonės ir procesai būtų taikomi visą bendrovės gyvavimo ciklą. Todėl vertinimas nebuvo atliktas.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Per visą poveikio vertinimo procesą Komisija aktyviai palaikė ryšius su suinteresuotosiomis šalimis ir rengė išsamias konsultacijas. Konsultacijų procesą sudarė viešos konsultacijos internetu, susitikimai su suinteresuotosiomis šalimis, diskusijos su valstybių narių ekspertais ir keletas tyrimų. Pasiūlymas parengtas remiantis visomis šiomis priemonėmis surinkta informacija.

Išnagrinėjus 2016 m. viešų konsultacijų dėl bendrųjų skaitmeninių vartų rezultatus paaiškėjo, kad įmonėms svarbiausia internetinė procedūra, kurią turėtų būti įmanoma atlikti internetu, yra verslo veiklos registravimas, įskaitant bendrovės registravimą.

2017 m. gegužės 10 d. buvo pradėtos viešos konsultacijos internetu „Modernizuota ES bendrovių teisė. Skaitmeninių sprendimų ir efektyvios tarpvalstybinės veiklos teisės normos“ baigėsi 2017 m. rugpjūčio 6 d. Konsultacijų tikslas – surinkti iš suinteresuotųjų šalių informacijos apie bendrovių teisės srities problemas, jų galbūt turimus tokių problemų įrodymus ir apklausti suinteresuotąsias šalis, kaip tas problemas būtų galima spręsti ES lygmeniu.

Gauti 209 atsakymai. Atsakymus pateikė įvairios suinteresuotųjų šalių grupės, pavyzdžiui, nacionalinės valdžios institucijos, regioninės valdžios institucijos, verslo organizacijos, notarų biurai, profesinės sąjungos, privačios įmonės, nacionaliniai verslo registrai, teisės srities akademinio sluoksnio atstovai ir privatūs asmenys.

Daugumos valstybių narių institucijų nuomone, prioritetas turi būti teikiamas palankesnių sąlygų bendrauti skaitmeninėmis priemonėmis sudarymui bendrovėms ir valstybių narių institucijoms. Verslo organizacijos palaikė visas šios srities teisėkūros iniciatyvas (ypač dėl vien internetu vykdomos elektroninės atpažinties standartų ir vienkartinio informacijos pateikimo principo) ir nurodė, jog ekonominės veiklos skatinimas bei nepagrįstų kliūčių tarptautinę veiklą vykdyti norinčioms bendrovėms panaikinimas yra didelis ES prioritetas. Akademinio sluoksnio atstovai ir mokslinių tyrimų institucijos taip pat iš esmės palankiai vertino šios srities teisėkūros iniciatyvą, o apie 68 proc. nurodė, kad klausimas yra prioritetinis. Dauguma profesinių sąjungų šios srities teisėkūros iniciatyvai pritarė tik iš dalies, kadangi iš esmės susirūpino tuo, jog internetinė procedūra keltų didesnę apgaulės riziką. Notarų biurai beveik vieningai atmetė prielaidą, kad dėl teisės aktų trūkumo kyla problemų ir tvirtai palaikė idėją, kad ES apskritai neturėtų spręsti šio klausimo 24 .

Suinteresuotųjų šalių nuomonės klausta per įvairius susitikimus. Konsultacijos dėl bendrovių teisės srities dokumentų rinkinio Bendrovių teisės ekspertų grupės (CLEG) posėdžiuose prasidėjo 2012 m. 2012–2014 m. CLEG posėdžių metu daugiausia dėmesio skirdavo 2012 m. įmonių teisės ir įmonių valdymo veiksmų planui, o 2015 ir 2016 m. dažniausiai buvo svarstomi skaitmeninimo aspektai. 2017 m. įvyko trys CLEG posėdžiai, kurių metų išsamiai apsvarstyti bendrovių teisės dokumentų rinkiniui svarbūs klausimai, būtent skaitmeninimas, tarpvalstybinis įmonių susijungimas, skaidymas ir pertvarkymas. Komisija pristatė ekspertams su atitinkamomis sritimis susijusius ketinimus ir idėjas ir paprašė valstybių narių ekspertų pareikšti nuomonę konkrečiais klausimais. Apskritai valstybių narių atstovai palaikė iniciatyvą.

2017 m. Komisija į CLEG posėdžius kvietė ne tik valstybių narių ekspertus, bet ir suinteresuotųjų šalių atstovus. Šios suinteresuotosios šalys buvo atrinktos ir apibrėžtos atsižvelgiant į jų dalyvavimą 2013, 2015 ir 2017 m. viešose konsultacijose ir jų veiklą ES bendrovių teisės aktais reglamentuojamose srityse. Suinteresuotosios šalys atstovavo įmonėms, darbuotojams, teisės specialistams. Per šiuos posėdžius paaiškėjo, kad dauguma valstybių narių jau plačiai taiko skaitmeninius sprendimus bendrovių ir valstybių narių institucijų ryšiui palaikyti. Iš esmės jos palaikė skaitmeninimo ES lygmeniu idėją, tačiau nuomonės dėl įvairių pasiūlymo aspektų išliko skirtingos. Įmonių atstovai laikėsi pozicijos, kad skaitmeninimas reikalingas ir labai padėtų Europos bendrovėms. Notarai ir kai kurių valstybių narių atstovai išreiškė susirūpinimą dėl galimo sukčiavimo registruojantis internetu.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Siekiant padėti Komisijai atlikti savo darbą, 2014 m. gegužės mėn. sukurta Neformali bendrovių teisės ekspertų grupė bendrovių teisės klausimams nagrinėti (ICLEG). Į ekspertų grupę įtraukti itin kvalifikuoti ir patyrę įvairių valstybių narių akademinio sluoksnio atstovai ir bendrovių teisės specialistai. ICLEG nariai pateikė rekomendacijų, kaip ateityje plėtoti esamą bendrovių teisės srityje naudojamų skaitmeninių priemonių reguliavimo sistemą 25 .

Komisija taip pat pasinaudojo dviejų 2017 m. tyrimų 26 , kuriuose nagrinėti konkretūs bendrovių teisės srities skaitmeninimo klausimai ir vertintas skaitmeninių priemonių naudojimo poveikis tarpvalstybinei bendrovių veiklai, rezultatais. Taip pat pažymėtina, kad Komisija rinko grįžtamąją informaciją iš ekspertų per įvairias konferencijas, įskaitant 2015 m. spalio mėn. Briuselyje vykusią konferenciją „Įmonių teisė skaitmeniniame amžiuje“, 2017 m. rugsėjo mėn. Taline, Estijoje, vykusią konferenciją, t. y. 21-ąją Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo konferenciją „Tarpvalstybinė veikla skaitmeninėmis priemonėmis“, ir 2017 m. spalio mėn. Vokietijoje Tryre vykusią metinę konferenciją Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo klausimais.

Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimo ataskaitą, kurioje aptarti skaitmeninimo, tarpvalstybinių operacijų ir bendrovių teisės kolizinių normų klausimai, Reglamentavimo patikros valdyba (RSB) išnagrinėjo 2017 m. spalio 11 d Kadangi pradinė RSB nuomonė buvo neigiama, Valdybai pateikta pakoreguota Poveikio vertinimo ataskaitos redakcija, o 2017 m. dėl jos parengta teigiama nuomonė su išlygomis. RSB išdėstytos išlygos daugiausia buvo susijusios su kitomis ataskaitoje vertintomis sritimis, o ne su bendrovių teisės srities skaitmeninimo klausimais. Valdyba ypač pažymėjo, kad, palyginti su pateikta pirmąja redakcija, ataskaita pastebimai patobulinta. Ji papildyta duomenimis ir (arba) įrodymais, šaltiniai ir metodika geriau paaiškinti. Taip pat pripažinta, kad ataskaitoje pateikta daugiau informacijos apie problemų mastą, išsamiau aprašytos politikos alternatyvos. Kuriant iniciatyvą remtasi esamomis darbuotojų, kreditorių ir smulkiųjų akcininkų apsaugos priemonėmis, įskaitant įgytas teises į darbuotojų informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą. Per poveikio vertinimą nagrinėti trys pagrindiniai su skaitmeninių priemonių naudojimu bendrovių teisės srityje susiję klausimai. Nagrinėjant kiekvieną klausimą analizuotos kelios politikos alternatyvos ir kiekvienu atveju, palyginus visas alternatyvas, pristatyta tinkamiausia alternatyva.

Nagrinėjant registravimo internetu (bendrovės kaip juridinio asmens sukūrimo) ir dokumentų pateikimo verslo registrui klausimą buvo pasiūlytos trys alternatyvos, įvertintas ir palygintas jų poveikis. Pagal tinkamiausią alternatyvą visose valstybėse narėse būtų parengtos bendrovių ir filialų registravimo internetu ir bendrovių dokumentų pateikimo internetu taisyklės. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šias procedūras būtų galima atlikti internetu ir kad pareiškėjui (ar jo atstovui) nereikėtų fiziškai vykti į jokią instituciją, pas jokius procese dalyvaujančius asmenis ar į kitas įstaigas. Be to, pagal šią alternatyvą valstybėms narėms leidžiama išimties tvarka tam tikrais konkrečiais atvejais, kai kyla pagrįstas įtarimas dėl sukčiavimo, reikalauti, kad asmuo atvyktų fiziškai. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės taisykles įgyvendintų vienodai, pagal šią alternatyvą taip pat būtų diegiamos ES lygmeniu nustatytos elektroninės atpažinties apsaugos priemonės.

Nagrinėjant klausimą dėl būtinybės bendrovėms keletą kartų teikti tą pačią informaciją, pasiūlytos dvi alternatyvos ir įvertintas bei palygintas jų poveikis. Pagal tinkamiausią alternatyvą siekiama tvarką supaprastinti – nustatyti taisykles, pagal kurias iš valstybių narių būtų reikalaujama užtikrinti, kad tuo atveju, kai registras gauna iš bendrovės tam tikrus duomenis (pvz., apie bendrovės pavadinimo pasikeitimą, registruotos buveinės pasikeitimą arba naujausias metines finansines ataskaitas), registras (ne pati bendrovė) siųstų juos kitos valstybės narės, kurioje bendrovė turi filialą, registrui. Be to, kai bendrovės informacija pateikiama registrui, būtent registras elektroninėmis priemonėmis siunčia ją oficialiajam valstybės leidiniui (o ne bendrovės atstovas šiuos dokumentus teikia dukart). Taip pat pažymėtina, kad pagal tinkamiausią alternatyvą reikalavimas skelbti bendrovės informaciją oficialiajame valstybės leidinyje nebūtų privalomas. Pagal šią alternatyvą numatoma keletas konkrečių vienkartinio informacijos pateikimo principo įgyvendinimo ES lygmeniu atvejų.

Galiausiai nagrinėjant klausimą dėl internetinės prieigos prie verslo registruose saugomos informacijos pasiūlytos dvi alternatyvos ir įvertintas bei palygintas jų poveikis. Pagal tinkamiausią alternatyvą siūloma išplėsti bendrovių duomenų rinkinį, kurį visi verslo registrai teiktų nemokamai, paliekant galimybę valstybėms narėms už kitą informaciją rinkti mokesčius. Šiuo metu nemokamai visada teikiami tik šie duomenys: bendrovės pavadinimas, registruota buveinė, registracijos numeris ir teisinė forma. Į visada nemokamai teikiamų duomenų rinkinį siūloma įtraukti ir kitus duomenis, pvz., informaciją apie bendrovės juridinį statusą, kitus bendrovės pavadinimus (buvusius pavadinimus arba nepagrindinius (alternatyvius) pavadinimus, jeigu jų yra), bendrovės interneto svetainės adresą (jeigu jis yra), bendrovės veiklos objektą (jeigu pagal nacionalinius teisės aktus šią informaciją yra reikalaujama įtraukti į verslo registrą) ir informaciją apie tai, ar bendrovė turi kitoje valstybėje narėje įsteigtų filialų. Be to, į nemokamai teikiamų duomenų rinkinį taip pat būtų įtraukti bendrovės teisinių atstovų vardai ir pavardės – laikoma, kad šie duomenys suinteresuotiesiems subjektams yra svarbūs, o Komisija sulaukė skambučių ir raginimų užtikrinti paprastą prieigą prie šių duomenų.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Tikimasi, kad pasiūlyme numatyti supaprastinimai, kuriais bus sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeniniams valstybių narių ryšiams, bus įmonėms išties naudingi. Suteikus registravimo internetu galimybę, registruojant įmones ir teikiant informaciją apie pasikeitimus, įmonių atstovams nereikės niekur fiziškai vykti. Įvedus reikalavimą dėl ES įregistruotų naujų bendrovių registravimo internetu numatyta sutaupyti nuo 42 iki 84 mln. EUR, tuo atveju, jei galios poveikio vertinime nurodytos prielaidos. Siūlomos teisės normos dėl bendrovių duomenų atskleidimo taip pat atitiks vienkartinio informacijos pateikimo principą. Išplėtus nemokamai teikiamų duomenų rinkinį, įmonėms ir suinteresuotosioms šalims taip pat bus lengviau rinkti ir tikrinti verslo ryšiams svarbią informaciją.

Tai, kad laikantis naujų teisės normų bus patiriama mažiau sąnaudų, o tvarka bus paprastesnė, bus ypač palanku MVĮ.

Pagrindinės teisės

Siūlomomis šios iniciatyvos nuostatomis užtikrinama visapusiška pagarba Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms teisėms ir principams ir padedama ginti kai kurias iš tų teisių. Ypač pažymėtina tai, kad pagrindinis šios iniciatyvos tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas naudotis Chartijos 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įsisteigimo bet kurioje valstybėje narėje teise. Iniciatyva siekiama dar labiau įtvirtinti laisvę užsiimti verslu pagal Sąjungos teisę, nacionalinės teisės aktus ir praktiką (16 straipsnis). Taip pat užtikrinama asmens duomenų apsauga, kaip numatyta Chartijos 8 straipsnyje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Numatoma, kad pasiūlymas turės tam tikrų padarinių bent kai kurių valstybių narių, kurioms gali tekti pritaikyti savo IT sistemas pagal naujas nuostatas, biudžetams. Tačiau, kaip paaiškinta prie šio pasiūlymo pridėtoje poveikio vertinimo ataskaitoje, šias pertvarkymo sąnaudas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu kompensuos tai, kad valstybių narių administracijos sutaupys laiko ir išteklių. Numatoma, kad verslo registrų nemokamai teikiamų duomenų rinkinio išplėtimas taip pat paveiks kai kurių verslo registrų finansinius išteklius. ES biudžetui nėra jokio poveikio.

5.KITI ASPEKTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija padės valstybėms narėms perkelti pasiūlytas priemones į nacionalinę teisę ir stebės, kaip jos įgyvendinamos. Vykdydama šią veiklą Komisija glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis institucijomis, pvz., į Bendrovių teisės ekspertų grupę (CLEG) įtrauktais nacionaliniais bendrovių teisės ekspertais. Tuo tikslu Komisija galbūt teiks pagalbą ir rekomendacijas (pvz. rengs seminarus įgyvendinimo tema arba teiks dvišales rekomendacijas). Dėl teisės normų įgyvendinimo reikia pabrėžti, kad daugelis valstybių narių jau laikosi kai kurių ar daugelio pasiūlytų teisės normų, nes rengiant pasiūlymą atsižvelgta į dabartinius valstybių narių taikomus sprendimus ir geriausią patirtį. Remdamasi įgyta įgyvendinimo ir vertinimo patirtimi, Komisija gali svarstyti galimybę įgyvendinti bandomąjį projektą, pagal kurį būtų sukurti bendri vienos ar kelių tipų ribotos atsakomybės bendrovių steigimo dokumentų šablonai.

Siekdama padėti valstybėms narėms išspręsti praktinius klausimus, pavyzdžiui, dėl eIDAS naudojimo bendrovių teisės srities procedūroms atlikti, Komisija naudosis esamomis bendradarbiavimo sistemomis.

Kiek buvo pasiektas iniciatyvos tikslas sumažinti nereikalingas bendrovių sąnaudas ir bendrovėms tenkančią naštą, bus įvertinta remiantis įvairiais rodikliais, pavyzdžiui, atliekant į iniciatyvos sritį patenkančių bendrovių veiklos sąnaudų stebėseną, t. y. renkant duomenis apie registravimo ir duomenų teikimo internetu sąnaudas. Siekiant surinkti reikalingus duomenis valstybėms narėms reikės nustatyti tam tikrus informacijos teikimo įpareigojimus. Rinkdama reikalingus duomenis iš suinteresuotųjų šalių, Komisija gali rengti tikslines apklausas. Kad būtų galima įvertinti siūlomų priemonių poveikį ir patikrinti, ar tikslai pasiekti, reikės atlikti vertinimą. Vertinimą atliks Komisija, remdamasi per stebėseną surinkta informacija ir papildomai pagal poreikį iš atitinkamų suinteresuotųjų šalių surinktais duomenimis. Vertinimo ataskaitą būtų galima parengti praėjus 5 metams nuo perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos.

Nuostatomis dėl informacijos teikimo stebėsenos ir vertinimo tikslais atitinkamoms suinteresuotosioms šalims neturėtų būti užkrauta jokia nepagrįsta administracinė našta.

Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Pasiūlymu iš dalies keičiama 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų. Siekiant užtikrinti, kad ši sudėtinga direktyva būtų įgyvendinama tinkamai, reikės parengti aiškinamąjį dokumentą, pvz., atitikties lenteles.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiama 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų. Toliau pateikti paaiškinimai – tai atitinkamai aptartos siūlomos nuostatos ir išskirti esminiai pasiūlymo aspektai. Techniniai pakeitimai aprašyti tik tada, jei to reikia, kad pasiūlymas būtų suprantamesnis.

Šios direktyvos 1 straipsnyje aprašyti Direktyvos (ES) 2017/1132 pakeitimai.

13 straipsnyje apibrėžta direktyvos taikymo sritis – direktyva taikoma tik prieduose nurodytų formų bendrovėms.

13a straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

13b straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl atpažinties priemonių, kurios yra reikalingos bendroves registruojant ir teikiant informaciją internetu. Siekiant užtikrinti verslo registrų patikimumą ir išvengti tapatybės klastojimo labai svarbu nustatyti tas procedūras atliekančių asmenų tapatybę . Šio straipsnio nuostatomis užtikrinamas privalomas eIDAS atitinkančių Sąjungos piliečių elektroninės atpažinties priemonių, kurias naudoja kita valstybė narė, pripažinimas, valstybėms narėms taip pat leidžiama pripažinti kitas atpažinties priemones. Kad būtų išvengta sukčiavimo, pagal šio straipsnio nuostatas valstybėms narėms leidžiama reikalauti, kad atitinkami asmenys fiziškai atvyktų į kompetentingą instituciją, bet tik tada, kai iš tiesų kyla pagrįstų įtarimų.

13c straipsnyje iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad teisės normos dėl mokesčių už registravimą ir duomenų pateikimą internetu būtų skaidrios ir nediskriminacinės. Jame numatyta, kad registrų renkami mokesčiai negali viršyti paslaugos suteikimo administracinių sąnaudų.

13d straipsnyje paaiškinta, kad tais atvejais, kai už internetu atliekamas procedūras imami mokesčiai, tas procedūras turi būti įmanoma atlikti bet kurioje valstybėje naudojantis visuotinai prieinamomis sistemomis.

13e straipsniu siekiama užtikrinti, kad asmenims, norintiems steigti ir valdyti bendroves ir filialus kitose valstybėse, būtų suteikta paprasta prieiga prie visos svarbios informacijos apie bendrovių ir filialų registravimą ir duomenų teikimą. Pagal šį straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės internetu teiktų išsamią informaciją apie atitinkamas bendrovių teisės srities procedūras, įpareigojimus ir formalumus. Valstybės narės privalo tokią informaciją pateikti bent viena oficialia Sąjungos kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų.

13f straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų galimybę registruoti bendroves internetu. Esminis registravimo internetu aspektas yra tai, kad visą registravimo procedūrą galima atlikti internetu ir kad pareiškėjui arba jo atstovui nereikia asmeniškai vykti į jokią kompetentingą instituciją, pas kitą asmenį ar į kitą įstaigą. Valstybės narės gali nuspręsti nesilaikyti šio įpareigojimo akcinių bendrovių atžvilgiu dėl tokių bendrovių steigimo ir registravimo sudėtingumo. Šio straipsnio nuostatomis valstybės narės įpareigojamos nustatyti išsamias registravimo internetu taisykles, šiame straipsnyje taip pat išdėstyti įvairūs privalomi ir neprivalomi tokių taisyklių elementai. Nustatytas bendras ilgiausias penkių darbo dienų terminas bendrovių registravimo internetu procedūrai užbaigti.

13g straipsnyje iš valstybių narių reikalaujama parengti internetinius steigimo dokumentų šablonus, kuriais būtų galima naudotis registruojant IIA priede nurodytų tipų bendroves. Valstybės narės taip pat gali tokius šablonus parengti kitų negu nurodyta IIA priede, t. y. II priede nurodytų tipų bendrovėms. Šiame straipsnyje paminėtų šablonų turinys ir jų tikrinimo tvarka reglamentuojami pagal nacionalinės teisės aktus. Juo taip pat reikalaujama, kad valstybės narės tokius šablonus pateiktų bent viena oficialia Sąjungos kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų. Svarbu pažymėti, kad šiame straipsnyje minima „derama teisinė forma“ reiškia tik bendrovės įsteigimo būdą; jokiose kitose teisės srityse (pvz., nuosavybės) tai nieko nelemia.

13h straipsnyje išdėstyta teisinė procedūra, kaip valstybėms narėms prašyti iš kitų valstybių narių informacijos apie nušalintus direktorius. Pagal šio straipsnio nuostatas valstybėms narėms leidžiama kreiptis į kitas valstybes nares ir pasitikslinti, ar asmuo, kurį ketinama registruoti bendrovės direktoriumi, kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus nebuvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų. Pagal šio straipsnio nuostatas kitos valstybės narės įpareigojamos suteikti informaciją, jei jos prašoma. Valstybės narės gali atsisakyti bendrovės arba filialo direktoriumi skirti asmenį, kuris tuo metu kitoje valstybėje narėje yra nušalintas nuo direktoriaus pareigų.

13i straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų galimybę visą bendrovės gyvavimo ciklą teikti registrui reikalingą informaciją vien internetu, panašiai kaip internetu registruojant bendrovę.

16 ir 16a straipsniai išdėstyti vietoj Direktyvos (ES) 2017/1132 16 straipsnio. Ankstesnis 16 straipsnis suskaidytas, siekiant supaprastinti tekstą.

Sąvokos „elektroninės priemonės“ apibrėžtis išbraukta, nes pasiūlius naujas teisės normas dėl internetinių procedūrų ji tapo pertekline.

Informacija ir dokumentai atskleidžiami juos įvedant į verslo registrą ir padarant juos viešai prieinamais. Tai reiškia, kad tretieji asmenys gali remtis registre pateikta informacija ir nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų, ypač skelbti tą pačią informaciją oficialiajame valstybės leidinyje. Vis dėlto valstybės narės gali toliau taikyti reikalavimą skelbti bendrovių informaciją oficialiajame valstybės leidinyje, tačiau tokiu atveju informaciją į oficialųjį valstybės leidinį turėtų siųsti registras (o ne bendrovė). Šia nauja nuostata siekiama labiau įtvirtinti vienkartinio informacijos pateikimo principą, pagal kurį bendrovės neturėtų tos pačios informacijos skirtingoms institucijoms teikti dukart.

Šiame straipsnyje iš valstybių narių taip pat reikalaujama užtikrinti, kad visa bendrovę arba filialą registruojant arba teikiant jų duomenis kompetentingai institucijai pateikta informacija ir dokumentai būtų saugomi registre kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu. Valstybės narės per 5 metus turės užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų visapusiškai laikomasi. Bendrovių informaciją saugant struktūriniais formatais duomenų bus lengviau ieškoti arba jais keistis su kitomis sistemomis.

16a straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl prieigos prie bendrovių informacijos suteikimo tretiesiems asmenims. Iš dalies pakeistame straipsnyje valstybės narės įpareigojamos užtikrinti pareiškėjui galimybę gauti iš registrų elektroninius išrašus, kurių autentiškumas būtų patvirtintas naudojantis elektroninėmis patikimumo užtikrinimo paslaugomis.

Direktyvos (ES) 2017/1132 18 straipsnis iš dalies pakeistas, kad valstybės narės per registrų sąveikos sistemą galėtų teikti ir kitos informacijos ir dokumentų, susijusių su bendrovių tipais, ne vien nurodytų kodifikuotos direktyvos II priede, elektronines kopijas.

Direktyvos (ES) 2017/1132 19 straipsnis pakeistas kitu. Naujomis nuostatomis išplečiamas duomenų, kuriuos valstybės narės teikia nemokamai, mastas. Į išplėstą sąrašą dabar įtraukti, be kita ko, ankstesni bendrovės pavadinimai (jei jų yra), interneto svetainės (jei yra), juridinis statusas ir veiklos objektas (jeigu pagal nacionalinę teisę registre tokie duomenys saugomi). Šių nuostatų tikslas – suteikti nemokamą prieigą prie didesnio kiekio bendrovių duomenų, taip padidinant skaidrumą ir pasitikėjimą bendrąja rinka.

Direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnis iš dalies pakeistas, kad būtų galima sukurti registrų sąveikos sistemą ir su tuo susijusią Europos pagrindinę platformą. Tuo tikslu 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad papildomus prieigos punktus gali kurti ne tik valstybės narės, bet ir Komisija arba kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros, kad galėtų vykdyti savo funkcijas arba laikytis ES teisės nuostatų.

Direktyvos (ES) 2017/1132 24 straipsnis iš dalies pakeistas, įgyvendinimo aktų dėl verslo registrų sąveikos teisinį pagrindą patikslinant pagal dabar siūlomus direktyvos pakeitimus. Komisija taip pat priima įgyvendinimo aktus dėl techninių keitimosi tam tikra informacija pagal direktyvą specifikacijų.

28a straipsnyje numatyta filialų registravimo internetu galimybė, panaši į tą, kuri suteikiama bendrovėms.

28b straipsnyje numatyta filialų duomenų pateikimo internetu galimybė, panaši į tą, kuri suteikiama bendrovėms.

28c straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės per verslo registrų sąveikos sistemą viena kitą informuotų apie valstybėje narėje (išskyrus valstybę narę, kurioje įregistruota bendrovė) uždaromus filialus.

30a straipsnyje reikalaujama, kad valstybė narė, kurioje įregistruota bendrovė, per registrų sąveikos sistemą praneštų valstybei narei, kurioje įregistruotas bendrovės filialas, apie tam tikros informacijos, pavyzdžiui, pavadinimo arba registruoto adreso, pasikeitimus. Šia nuostata taip pat siekiama įtvirtinti vienkartinio informacijos pateikimo principą, taikomą tarpvalstybiniais atvejais.

Į pasiūlymą taip pat įtraukta keletas reikalingų techninių Direktyvos (ES) 2017/1132 patikslinimų.

Ankstesnis 43 straipsnis išbrauktas. Šiame kodifikuotos direktyvos straipsnyje (pirmiausia jo nuostatos buvo išdėstytos Direktyvos 89/666/EEB 17 straipsnyje) minimas pagal Tarybos direktyvos 78/660/EEB 52 straipsnį įsteigtas Ryšių komitetas. Vietoj antrosios direktyvos priimta Direktyva 2013/34/ES 27 . Naujojoje direktyvoje 2013/34/ES nenumatytas joks šio komiteto teisinis pagrindas, tad komiteto nebeliko.

Iš dalies pakeistame 161 straipsnyje pateiktos atnaujintos nuorodos į taikytinas duomenų apsaugos teisės normas: Reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

Iš dalies pakeistame 162a straipsnyje minimi įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant užtikrinti, kad bendrovių teisės srities formų sąrašai (I, II ir IIA priedai) valstybėse narėse būtų nuolat atnaujinami. Komisija, priimdama deleguotąjį aktą, priims šių priedų pakeitimą, kai tik gaus tokią informaciją iš valstybių narių.

Galiausiai pažymėtina, kad siekiant užtikrinti didesnį terminų tikslumą I ir II prieduose atnaujinta informacija apie Švedijos bendrovių tipus.

2 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl perkėlimo į nacionalinę teisę.

3 straipsnyje aprašyta ataskaitų apie šią direktyvą teikimo ir jos peržiūros, pradėjus ją taikyti, tvarka.

Įterptas IIA priedas.

2018/0113 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PALAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies b, c, f ir g punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 28 ,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132 29 , be kitų dalykų, išdėstytos teisės normos dėl duomenų atskleidimo ir valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos;

(2)galimybė naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir procesais, kad, įsteigus bendrovę arba bendrovės filialą kitoje valstybėje narėje, būtų galima lengviau, greičiau ir ekonomiškai efektyviau pradėti ekonominę veiklą, yra viena iš būtinų efektyvaus konkurencingos bendrosios rinkos veikimo ir bendrovių konkurencingumo užtikrinimo sąlygų;

(3)Komunikate dėl Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos 30 ir Komunikate „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ 31 Komisija pabrėžė viešojo administravimo įstaigų vaidmenį padedant įmonėms pradėti verslą, naudotis internetu ir plėsti veiklą kitose valstybėse. ES e. valdžios veiksmų plane konkrečiai pripažinta, jog svarbu pagerinti skaitmeninių priemonių naudojimą siekiant laikytis reikalavimų, susijusių su bendrovių teise. 2017 m. Taline paskelbtoje deklaracijoje dėl e. valdžios valstybės narės taip pat primygtinai paragino dėti daugiau pastangų, kad Sąjungoje būtų sukurtos efektyvios, į naudotoją orientuotos elektroninės procedūros;

(4)2017 m. birželio mėn. ėmė veikti valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema, tad gerokai palengvėjo tarpvalstybinė prieiga prie bendrovių informacijos Sąjungoje ir gali būti palaikomas valstybių narių registrų tarpusavio elektroninis ryšys, kai tam tikros tarpvalstybinės operacijos turi poveikio bendrovėms;

(5)kad bendroves ir jų filialus registruoti būtų lengviau, o registravimo sąnaudos ir su tuo susijusi administracinė našta būtų mažesnės, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB 32 , reikėtų nustatyti tvarką, kurią taikant registravimo procedūras būtų galima atlikti vien internetu. Sąnaudos patiriamos ir našta užkraunama ne vien dėl administracinių mokesčių už bendrovės steigimą, bet ir dėl kitų reikalavimų, dėl kurių visas procesas ilgiau užtrunka, ypač kai reikalaujama, kad pareiškėjas arba jo atstovai jame dalyvautų fiziškai. Be to, informacija apie šias procedūras turėtų būti teikiama internetu ir nemokamai;

(6)Reglamentu (ES) Nr [COM (2017) 256], kuriuo nustatomi bendrieji skaitmeniniai vartai 33 , numatyta priimti bendrąsias taisykles dėl bendrosios rinkos veikimui svarbios informacijos teikimo, procedūrų atlikimo ir pagalbos paslaugų teikimo internetu. Šia direktyva nustatomos specialios taisyklės dėl į minėto reglamento taikymo sritį neįtrauktų ribotos atsakomybės bendrovių registravimo ir veikimo. Visų pirma, valstybės narės turėtų teikti informaciją apie šioje direktyvoje nustatytas procedūras, atliekamas svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus, o ta informacija turėtų atitikti [Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamento] X straipsnyje nustatytus kokybės reikalavimus;

(7)suteikus galimybę bendroves ir filialus registruoti ir dokumentus bei informaciją teikti vien internetu, bendrovės galėtų ryšius su valstybių narių kompetentingomis institucijomis palaikyti skaitmeninėmis priemonėmis. Kad padidintų pasitikėjimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tarpvalstybiniai naudotojai galėtų naudotis saugiomis elektroninės atpažinties priemonėmis ir elektronines patikimumo užtikrinimo paslaugomis, kaip to reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 34 . Be to, kad tarpvalstybines elektroninės atpažinties priemones būtų galima taikyti, valstybės narės turėtų sukurti elektroninės atpažinties schemas, kuriose būtų įdiegtos patvirtintos elektroninės atpažinties priemonės. Tokios nacionalinės schemos būtų naudojamos kaip pagrindas kitoje valstybėje narėje išduotoms elektroninės atpažinties priemonėms pripažinti. Siekiant tarpvalstybiniais atvejais užtikrinti aukštą patikimumo lygį, reikėtų pripažinti tik tas elektroninės atpažinties priemones, kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnį. Tačiau valstybės narės gali pripažinti ir kitas atpažinties priemones, pavyzdžiui, skenuotas paso kopijas. Bet kuriuo atveju pagal šią direktyvą valstybės narės turėtų būti tik įpareigojamos leisti Sąjungos piliečiams atlikti bendrovių registraciją internetu ir teikti duomenis internetu naudojantis savomis elektroninės atpažinties priemonėmis;

(8)siekiant palengvinti bendrovėms taikomas internetines procedūras, valstybių narių registrų imamas mokestis už registravimą internetu arba informacijos pateikimą internetu neturėtų viršyti faktinių administracinių paslaugos teikimo sąnaudų. Valstybės narės taip pat turėtų padėti bendrovę arba filialą norintiems steigti subjektams – teikti naują, aiškią, glaustą ir naudotojams lengvai suprantamą informaciją apie ribotos atsakomybės bendrovių ir jų filialų steigimo ir valdymo procedūras bei reikalavimus. Dėl uždarųjų akcinių bendrovių pažymėtina, kad pareiškėjams ir direktoriams turėtų būti teikiama išsamesnė informacija, nes valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti galimybę tokioms bendrovėms registraciją atlikti vien internetu;

(9)pirmuoju bendrovių gyvavimo ciklo etapu bendroves steigti ir registruoti turėtų būti įmanoma vien internetu. Tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę akcinių bendrovių atveju nukrypti nuo šio reikalavimo atsižvelgiant į tokių bendrovių steigimo ir registravimo sudėtingumą ir siekiant gerbti esamas valstybių narių bendrovių teisės tradicijas. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų nustatyti išsamias registravimo taisykles. Turėtų būti suteikta galimybė registruotis internetu, dokumentus pateikus elektroniniu formatu;

(10)siekiant užtikrinti, kad bendrovė būtų registruojama laiku, valstybės narės neturėtų nustatyti sąlygos, kad bendrovę arba filialą registruoti internetu galima tik tada, kai prieš bendrovės arba filialo registraciją gaunama licencija arba leidimas, nebent tai būtina tam tikrai veiklai tinkamai kontroliuoti. Atvejai, kuriais bendrovės negali vykdyti veiklos be licencijos arba leidimo, po registracijos reglamentuojami pagal nacionalinės teisės normas;

(11)siekiant padėti įmonėms, ypač startuoliams, pradėti verslą, reikėtų suteikti galimybę registruojant uždarąją akcinę bendrovę naudotis pavyzdiniais steigimo dokumentų šablonais, o šablonai turėtų būti skelbiami internete. Pavyzdiniuose dokumentuose gali būti pateiktas iš anksto pagal nacionalinės teisės normas apibrėžtų alternatyvų sąrašas. Pareiškėjai turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudotis šiais pavyzdiniais dokumentais, ar registruojant bendrovę naudotis specialiais steigimo dokumentais, tad valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti šablonus ir kitų tipų bendrovėms;

(12)siekiant gerbti esamas valstybių narių bendrovių teisės tradicijas, svarbu leisti valstybėms narėms lanksčiai nuspręsti, kaip užtikrinti, kad bendrovių ir filialų registravimo sistema, įskaitant procese dalyvaujančių notarų ar teisininkų funkcijas, būtų vien internetinė. Pagal šią direktyvą nereglamentuojami bendrovių ir filialų registravimo internetu klausimai turėtų būti reglamentuojami pagal nacionalinę teisę;

(13)be to, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir bendrovių užgrobimui, taip pat suteikti nacionaliniuose registruose saugomų dokumentų ir informacijos patikimumo ir teisingumo apsaugos priemonių, nuostatose dėl bendrovių ir jų filialų registravimo internetu taip pat reikėtų numatyti bendrovę arba filialą steigti norinčių asmenų tapatybės ir teisinio veiksnumo kontrolės priemones. Tačiau priemones ir metodus, kuriais būtų užtikrinta tokia kontrolė, reikėtų leisti kurti ir tvirtinti valstybėms narėms. Tose teisės normose, be kita ko, būtų galima numatyti galimybę atlikti patikrinimą surengus vaizdo konferenciją arba pasinaudojus kitomis internetinėmis priemonėmis, leidžiančiomis užmegzti tikralaikį audiovizualinį ryšį. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad registravimo internetu procese dalyvautų notarai arba teisininkai, tačiau jų dalyvavimas neturėtų būti kliūtis visą registravimo procedūrą atlikti internetu;

(14)kilus pagrįstam įtarimui dėl sukčiavimo, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus imtis priemonių, tarp jų – reikalauti (ne sistemiškai, bet tam tikrais atvejais), kad pareiškėjas arba jo atstovas fiziškai atvyktų į kurią nors valstybės narės, kurioje ketinama registruoti bendrovę arba filialą, instituciją. Pagrįstas įtarimas dėl sukčiavimo turėtų turėti pakankamą pagrindą, pavyzdžiui, reikėtų remtis tikrųjų savininkų registruose saugoma informacija, informacija apie teistumą, tapatybės klastojimo arba mokesčių slėpimo požymiais;

(15)siekiant užtikrinti visų su bendrovėmis ryšius palaikančių asmenų apsaugą, valstybės narės turėtų turėti galimybę užkirsti kelią sukčiavimui atsisakydamos savo teritorijoje esančios bendrovės arba filialo direktoriumi skirti asmenį, kuris kitoje valstybėje narėje šiuo metu nušalintas nuo direktoriaus pareigų. Prašymus pateikti tokią informaciją apie ankstesnes direktoriaus pareigas turėtų būti galima teikti per registrų sąveikos sistemą, todėl valstybės narės turėtų sukurti reikiamą tvarką, kuria būtų užtikrinta, kad nacionaliniai registrai galėtų teikti tokią informaciją. Direktorių nušalinimo tvarka ir informacijos perdavimo konfidencialumas turėtų būti reglamentuojami pagal nacionalinę teisę. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi taikytinų teisės normų dėl asmens duomenų apsaugos, visus su direktoriaus nušalinimu susijusius duomenis nacionaliniai registrai turėtų tvarkyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 35 ;

(16)su registravimu internetu susijusiais įpareigojimais neturėtų būti pažeidžiami kiti, ne bendrovių teisės srities formalumai, kuriuos bendrovė turi įvykdyti, kad galėtų pradėti veiklą pagal ES ir nacionalinę teisę;

(17)dėl bendrovių registravimo internetu taip pat pažymėtina, kad, siekiant sumažinti bendrovių sąnaudas ir naštą, per bendrovės gyvavimo ciklą dokumentus ir informaciją registrams taip pat turėtų būti galima teikti vien internetu. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę leisti bendrovėms teikti dokumentus ir informaciją kitomis priemonėmis, įskaitant popierinius dokumentus. Be to, bendrovių informacija turėtų būti atskleidžiama, informaciją tuose registruose padarius viešai prieinama, nes jie dabar yra susieti tarpusavyje ir teikia visapusišką informaciją naudotojams. Kad nebūtų trikdoma esamų informacijos atskleidimo priemonių veikla, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę visą bendrovių informaciją ar jos dalį skelbti ir oficialiajame valstybės leidinyje, tik turėtų tuo pačiu užtikrinti, kad informaciją oficialiajam valstybės leidiniui elektroniniu būdu siųstų registras;

(18)siekdamos palengvinti registruose saugomos informacijos paiešką ir keitimąsi ja su kitomis sistemomis, valstybės narės turėtų laipsniškai užtikrinti, kad visi dokumentai ir informacija, kurie yra teikiami kompetentingai institucijai registruojant bendrovę ar filialą arba teikiant jų informaciją, registruose būtų saugomi kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu. Kadangi dėl to gali tekti keisti esamas valstybių narių informacines sistemas, šio reikalavimo perkėlimo į nacionalinę teisę terminas turėtų būti ilgesnis;

(19)siekiant sumažinti bendrovių sąnaudas ir administracinę naštą, valstybės narės, taikydamos bendrovių teisę, turėtų laikytis vienkartinio informacijos pateikimo principo. Vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymas reiškia, kad iš bendrovių nereikalaujama teikti tą pačią informaciją valdžios institucijoms daugiau nei kartą. Pavyzdžiui, bendrovės neturėtų teikti tos pačios informacijos ir nacionaliniam registrui, ir oficialiajam valstybės leidiniui. Atvirkščiai, registras turėtų pateikti informaciją, kuri jau buvo tiesiogiai pateikta oficialiajam valstybės leidiniui. Taip pat jeigu bendrovė yra įsteigta vienoje valstybėje narėje ir nori įregistruoti filialą kitoje, ji turėtų turėti galimybę pasinaudoti prieš tai registrui pateikta informacija arba dokumentais. Be to, jeigu bendrovė yra įsteigta vienoje valstybėje narėje, o jos filialas yra kitoje, ji turėtų turėti galimybę teikti duomenis apie tam tikrus bendrovės informacijos pasikeitimus tik tam registrui, kuriame įregistruota bendrovė, nereikalaujant tą pačią informaciją teikti registrui, kuriame įregistruotas filialas. Vietoj to, registras, kuriame įregistruota bendrovė, ir registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamiesi registrų sąveikos sistema, turėtų keistis elektroniniu būdu informacija, pavyzdžiui, apie bendrovės pavadinimo arba registruotos buveinės pasikeitimą;

(20)siekiant užtikrinti, kad apie bendroves Sąjungoje būtų teikiama nuosekli ir nauja informacija, ir dar labiau padidinti skaidrumą, pagal nacionalinę teisę reikėtų suteikti galimybę naudojantis registrų sąveikos sistema keistis valstybių narių registruose saugoma informacija apie visų tipų įregistruotas bendroves. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę per šią sistemą teikti elektronines dokumentų kopijas ir informaciją apie kitų tipų bendroves;

(21)siekiant užtikrinti skaidrumą ir skatinti pasitikėjimą verslo sandoriais, įskaitant bendrojoje rinkoje sudaromus tarpvalstybinius sandorius, svarbu, kad investuotojai, suinteresuotosios šalys, verslo partneriai ir institucijos turėtų paprastą prieigą prie bendrovių informacijos. Kad informacija būtų labiau prieinama, visose valstybėse narėse daugiau informacijos turėtų būti teikiama nemokamai. Prie tokios informacijos reikėtų priskirti informaciją apie bendrovės interneto svetainę (jeigu ji yra) ir bendrovės bei kitose valstybėse narėse esančių jos filialų juridinį statusą (jeigu tokia informacija nacionaliniuose registruose saugoma). Prie tokios informacijos taip pat reikėtų priskirti informaciją apie asmenis, įgaliotus atstovauti bendrovėms, ir darbuotojų skaičių (jeigu tokia informacija saugoma);

(22)valstybės narės gali kurti papildomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus. Tačiau Komisija šiuo metu negali prijungti kitų suinteresuotųjų šalių prie registrų sąveikos sistemos. Kad kitos suinteresuotosios šalys galėtų pasinaudoti registrų sąveikos sistema ir užtikrinti, kad jų sistemose būtų saugoma tiksli, nauja ir patikima informacija apie bendroves, Komisijai turėtų būti leidžiama kurti papildomus prieigos punktus. Prieigos punktais turėtų būti laikomos Komisijos sukurtos ir valdomos sistemos, skirtos Komisijos arba kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų administracinėms funkcijoms atlikti arba Sąjungos teisės nuostatoms vykdyti;

(23)siekiant padėti bendrojoje rinkoje įsteigtoms bendrovėms lengviau plėsti savo verslą kitose valstybėse, bendrovėms reikėtų suteikti galimybę steigti ir registruoti internetu filialus kitose valstybėse narėse. Todėl valstybės narės turėtų suteikti galimybę registruoti filialus ir teikti informaciją bei dokumentus internetu, panašiai kaip bendrovėms;

(24)registruodamos kitoje valstybėje narėje įregistruotos bendrovės filialą, valstybės narės, kuriose registruojamas filialas, taip pat turėtų turėti galimybę pasinaudodamos registrų sąveikos sistema patikrinti tam tikrą informaciją apie bendrovę. Taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai filialas kurioje nors valstybėje narėje uždaromas, tos valstybės narės registras per registrų sąveikos sistemą turėtų informuoti valstybės narės, kurioje įregistruota bendrovė, registrą, ir abu registrai turėtų įtraukti tą informaciją;

(25)siekiant užtikrint Sąjungos ir nacionalinės teisės nuoseklumą reikėtų išbraukti nuostatą dėl Ryšių komiteto, kurio nebėra, ir atnaujinti Direktyvos (ES) 2017/1132 I ir II prieduose nurodytus bendrovių tipus;

(26)tam, kad į valstybių narių ir Sąjungos teisės aktus ateityje būtų galima įtraukti su bendrovių tipais susijusius pakeitimus, Komisijai reikėtų suteikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje numatytus įgaliojimus priimti aktus, kad Komisija galėtų atnaujinti Direktyvos (ES) 2017/1132 I, II ir IIA prieduose išvardytus bendrovių tipus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija rengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 36 nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti deleguotuosius aktus rengiančių Komisijos ekspertų grupių posėdžiuose;

(27)šios direktyvos nuostatos neturi poveikio su valstybių narių mokesčių priemonėmis arba jų teritoriniu ir administraciniu suskirstymu susijusioms nacionalinės teisės nuostatoms arba administracinėms normoms, įskaitant reikalavimus dėl bendrovių registravimo;

(28)ši direktyva neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 37 , kuria kovojama su pinigų plovimo ar teroristų finansavimo keliamais pavojais, nuostatoms, visų pirma reikalavimams imtis atitinkamų deramo klientų tikrinimo priemonių, atsižvelgiant į rizikos lygį, ir nustatyti bet kokio naujai įsteigto subjekto tikrąjį savininką įregistravimo valstybėje narėje ir jį užregistruoti;

(29)ši direktyva turėtų būti taikoma laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų ir užtikrinant privatumo ir asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose. Visi fizinių asmenų asmens duomenys pagal šią direktyvą turėtų būti tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679;

(30)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 38 28 straipsnio 2 dalį konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę 2018 m. ... d.;

(31)kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. suteikti daugiau bendrojoje rinkoje veikiančioms bendrovėms skirtų skaitmeninių sprendimų, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios, ir kadangi šio tikslo dėl jo masto ir poveikio tikslingiau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, vadovaudamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali patvirtinti priemones. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(32)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų 39 valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(33)Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 40 22 dalimi, šis vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir turėtų būti naudojamas kaip pagrindas galimų papildomų priemonių poveikiui įvertinti;

(34)reikėtų surinkti informacijos, kuria remiantis būtų galima įvertinti teisės aktų veiksmingumą, palyginti su nustatytais tikslais, ir atlikti teisės aktų vertinimą pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalį;

(35)todėl Direktyvą (ES) 2017/1132 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis
Direktyvos (ES) 2017/1132 pakeitimai

Direktyva (ES) 2017/1132 iš dalies keičiama taip:

(1)1 straipsnyje po antros įtraukos įterpiama ši įtrauka:

„— bendrovių ir jų filialų registravimo internetu ir informacijos teikimo taisyklių,“;

(2)I antraštinės dalies III skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„Registravimas ir informacijos teikimas internetu, informacijos atskleidimas ir registrai“;

(3)13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis
Taikymo sritis

Šiame skirsnyje nurodytos koordinavimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl II priede išvardytų bendrovių tipų ir, jei taip nurodyta, I ir IIA prieduose išvardytų bendrovių tipų.“;

(4)įterpiami šie 13a–13e straipsniai:

„13a straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)elektroninės atpažinties priemonės – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014(*) 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos atpažinties priemonės;

(2)elektroninės atpažinties schema – Reglamento (ES) Nr. 910/2014 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžta elektroninės atpažinties schema;

(3)registravimas – bendrovės kaip juridinio asmens sukūrimas;

(4)šablonas – valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus parengtas bendrovės steigimo dokumento pavyzdys, naudojamas bendrovę registruojant internetu;

(5)bendrovių ir filialų Europos unikalus atpažinties kodas (EUID) – unikalus atpažinties kodas, naudojamas informacijos tarp registrų keitimosi tikslais, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/884(**) priedo 8 punkte.“

13B straipsnis
Atpažinties priemonių pripažinimas, kai procedūros atliekamos internetu

1.Valstybės narės užtikrina, kad registruojant ir teikiant duomenis internetu būtų galima naudoti šias elektroninės atpažinties priemones ES piliečiams identifikuoti:

(a)pagal savo valstybės narės patvirtintą elektroninės atpažinties schemą išduotas elektroninės atpažinties priemones;

(b)kitoje valstybėje narėje išduotas ir tarpvalstybinio tapatumo nustatymo tikslais pripažįstamas elektroninės atpažinties priemones, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 910/2014 6 straipsnyje.

2.Valstybės narės taip pat gali pripažinti kitas, ne tik 1 dalyje nurodytas atpažinties priemones.

3.Jeigu valstybė narė pripažįsta 2 dalyje nurodytas atpažinties priemones registracijai internetu atlikti ir duomenims internetu teikti, ji taip pat pripažįsta kitos valstybės narės išduotas to paties tipo atpažinties priemones.

4.Nepažeidžiant 1–3 dalių nuostatų, valstybės narės gali imtis priemonių ir reikalauti, kilus pagrįstam ir pakankamą pagrindą turinčiam įtarimui dėl sukčiavimo, kad asmuo fiziškai atvyktų į bet kurią registracijos internetu ir duomenų teikimo internetu reikalus tvarkyti kompetentingą instituciją asmens tapatybei patvirtinti.

13c straipsnis
Mokesčiai už registravimą internetu ir duomenų teikimą internetu

1.Valstybės narės užtikrina, kad šiame skyriuje nurodytoms procedūroms taikomos mokesčių taisyklės būtų skaidrios ir nediskriminacinės.

2.Visi 16 straipsnyje nurodyti registrų už bendrovės arba filialo registravimą internetu arba duomenų teikimą internetu imami mokesčiai negali viršyti administracinių paslaugos teikimo sąnaudų.

13d straipsnis
Mokėjimai

Jeigu, norint užbaigti šiame skyriuje nustatytą procedūrą, reikia sumokėti mokestį, valstybės narės užtikrina, kad mokestį būtų galima sumokėti naudojantis mokėjimo paslauga, kuri teikiant tarpvalstybinio mokėjimo paslaugas yra plačiai prieinama.

13e straipsnis
Informacijos reikalavimai

1.Valstybės narės užtikrina, kad naudotojui internetu būdu būtų teikiama ši informacija:

(a)reikalavimai dėl bendrovių ir jų filialų registravimo ir valdymo, įskaitant registravimą ir duomenų teikimą internetu pagal nacionalinės teisės aktus;

(b)reikalavimai dėl šablonų naudojimo, įskaitant informaciją apie nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos reglamentuojamas tokių šablonų naudojimas ir turinys;

(c)reikalavimai dėl dokumentų autentiškumo patvirtinimo ir informacija, kurią reikia pateikti taikant registravimo internetu procedūrą;

(d)registracijai atlikti ir informacijai teikti internetu reikalingos taisyklės dėl atpažinties priemonių.

2.Valstybės narės užtikrina, kad apie IIA priede nurodytų tipų bendroves būtų teikiama ši būtiniausia informacija:

(a)visi bendrovės arba filialo registravimo internetu ir duomenų teikimo internetu formalumai, įskaitant procedūras ir terminus, taip pat duomenys apie visus reikalingus dokumentus ir informaciją ir visus taikytinus mokesčius;

(b)visi reikalavimai dėl kitomis kalbomis parengtų dokumentų pateikimo, įskaitant tokių dokumentų vertimą arba patvirtinimą;

(d)bendrovės arba filialo administravimo, valdymo ir priežiūros organų įgaliojimai ir atsakomybės sritys, įskaitant bendrovės arba filialo atstovavimą palaikant ryšius su trečiaisiais asmenimis;

(e)reikalavimai norint tapti bendrovės arba filialo administravimo, valdymo ir priežiūros organo nariu;

(f)duomenys apie bendrovės arba filialo administravimo, valdymo ir priežiūros organo sprendimų priėmimo procesą;

(g)duomenys apie akcininkų teises ir pareigas;

(h)duomenys apie dividendų mokėjimą ir kitų formų lėšų paskirstymą;

(i)informacija apie teisės aktuose nustatytus rezervus, jei tai aktualu;

(j)sąlygos, turinčios įtakos iki įsteigimo sudarytų sutarčių galiojimui;

(k)visi bendrovės filialo valdymo ir veiklos reikalavimai, taip pat visi filialo atidarymo ir uždarymo reikalavimai;

(l)visi 14 ir 30 straipsniuose nurodytų dokumentų ir informacijos keitimo reikalavimai.

3.Valstybės narės teikia 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. [COM (2017) 256] (***). Informacija turi atitikti to reglamento X straipsnyje nustatytus kokybės reikalavimus. Tokią informaciją privaloma teikti nemokamai bent viena oficialia Sąjungos kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų.

(*) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(**) 2015 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/884, kuriuo nustatomos techninės specifikacijos ir procedūros, reikalingos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/101/EB sukurtai registrų sąveikos sistemai, (OL L 144, 2015 6 10, p. 1).

(***) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas […] dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L […], […], p. […]).“

(5)I antraštinės dalies III skyriuje įterpiamas šis 1a skirsnis:

„1a skirsnis

Registravimas internetu, duomenų teikimas internetu ir atskleidimas

13f straipsnis
Bendrovių registravimas internetu

1.Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies nuostatų, bendrovių registraciją būtų galima atlikti vien internetu ir kad pareiškėjams arba jų atstovams nereikėtų asmeniškai vykti į jokią kompetentingą instituciją, pas jokį kitą registravimo prašymus nagrinėjantį asmenį ar į kitą įstaigą. Tačiau valstybės narės gali nuspręsti neleisti I priede nurodytų tipų bendrovėms visas registracijos procedūras atlikti vien internetu.

2.Valstybės narės nustato išsamias bendrovių registravimo internetu taisykles, įskaitant taisykles dėl 13g straipsnyje nurodytų šablonų naudojimo ir bendrovei registruoti reikalingų dokumentų ir informacijos. Pagal šias taisykles valstybės narės užtikrina, kad registraciją internetu būtų galima atlikti informaciją ar dokumentus pateikus elektronine forma, įskaitant elektronines 16a straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas.

3.2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatomi bent šie dalykai:

(a)procedūros, kuriomis užtikrinamas pareiškėjo teisinis veiksnumas ir jo įgaliojimas atstovauti bendrovei;

(b)priemonės, kuriomis tikrinama bendrovę registruojančio asmens ar asmenų arba jų atstovų tapatybė;

(c)reikalavimai, kad pareiškėjas naudotųsi Reglamento (ES) Nr. 910/2014 nurodytomis elektroninėmis patikimumo užtikrinimo paslaugomis.

4.2 dalyje nurodytose taisyklėse taip pat gali būti nustatyta:

(a)procedūros, kuriomis užtikrinamas bendrovės veiklos objekto teisėtumas;

(b)procedūros, kuriomis užtikrinamas bendrovės pavadinimo teisėtumas;

(c)procedūros, kuriomis užtikrinamas steigimo priemonių teisėtumas, įskaitant patikrinimą, ar teisingai naudojamasi šablonais;

(d)procedūros, kuriomis tikrinamas direktorių paskyrimas, atsižvelgiant į tai, ar kitų valstybių narių kompetentingos institucijos nenušalino direktorių nuo pareigų;

(e)procedūros, pagal kurias numatomas notaro arba valstybės narės įgalioto kito asmens ar įstaigos dalyvavimas teikiant registravimo prašymus;

(f)aplinkybės, kuriomis gali būti neleista registracijos atlikti internetu, kai bendrovės akcinis kapitalas turi būti apmokėtas įnašais natūra.

5.Valstybės narės negali nustatyti sąlygos, kad bendrovę registruoti internetu galima tik tada, kai prieš bendrovės registraciją gaunama licencija arba leidimas, nebent tai būtina nacionalinės teisės aktuose numatytai tam tikrai veiklai tinkamai kontroliuoti.

6.Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pagal bendrovės registravimo procedūras reikia apmokėti bendrovės kapitalą, kapitalą būtų galima apmokėti internetu pagal 13d straipsnį į Sąjungoje atidarytą banko sąskaitą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad mokėjimo įrodymus taip pat būtų galima pateikti internetu.

7.Valstybės narės užtikrina, kad registravimas internetu būtų baigtas per penkias darbo dienas nuo vėliausio iš šių įvykių:

(a)kai kompetentinga institucija arba, jei taip nustatyta, pagal nacionalinę teisę bendrovės registravimo prašymus pateikti įgaliotas asmuo arba įstaiga, gauna visus reikalaujamus dokumentus ir informaciją;

(b)kai sumokamas registracijos mokestis, akcinis kapitalas apmokamas pinigais arba, jei akcinis kapitalas turi būti apmokėtas natūra, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Jeigu deramai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis šio termino laikytis būtų neįmanoma, valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjas būtų iš karto informuotas apie kiekvieno vėlavimo priežastis.

13g straipsnis
Bendrovėms registruoti skirti šablonai

1.Registravimo portaluose arba interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus, valstybės narės pateikia IIA priede nurodytų tipų bendrovėms skirtus šablonus. Valstybės narės internete taip pat gali pateikti II priede nurodytų tipų bendrovėms, kurios nėra nurodytos IIA priede, registruoti skirtus šablonus.

2.Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus šablonus pareiškėjai galėtų naudoti atlikdami 13f straipsnyje nurodytą registravimo internetu procedūrą. Jeigu naudodamas šiuos šablonus pareiškėjas laikosi 13f straipsnio 4 dalies c punkte nurodytų taisyklių (kai jos taikomos), laikoma, kad 10 straipsnyje nustatytas reikalavimas parengti ir patvirtinti reikiamos teisinės formos bendrovės steigimo dokumentus yra įvykdytas.

3.Valstybės narės šablonus pateikia bent viena oficialia Sąjungos kalba, kurią suprastų kuo didesnis skaičius tarpvalstybinių naudotojų.

4.Šablonų turinys reglamentuojamas pagal nacionalinės teisės aktus.

13h straipsnis
Nušalinti direktoriai

1.Jeigu valstybės narės nustato 13f straipsnio 4 dalies d punkte paminėto direktorių nušalinimo taisykles, registras, kuriame ketinama registruoti bendrovę, per 22 straipsnyje nurodytą registrų sąveikos sistemą gali reikalauti patvirtinimo iš kitų valstybių narių registrų, ar asmuo, kurį ketinama skirti bendrovės direktoriumi, kitose valstybėse narėse nebuvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų. Taikant šį straipsnį direktoriais laikomi visi 14 straipsnio d punkte nurodyti asmenys.

2.Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, jog jų registrai, naudodamiesi 22 straipsnyje nurodyta sistema, galėtų pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir informaciją apie kiekvieno nušalinimo trukmę. Ši informacija teikiama registravimo tikslais, o valstybės narės taip pat gali nurodyti nušalinimo pagrindus.

3.Valstybės narės gali atsisakyti skirti asmenį bendrovės direktoriumi, jeigu tas asmuo kitoje valstybėje narėje šiuo metu yra nušalintas nuo direktoriaus pareigų.

4.1, 2 ir 3 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos, kai bendrovė pateikia registrui 16 straipsnyje nurodytą informaciją apie naujo direktoriaus paskyrimą.

13i straipsnis
Bendrovių duomenų teikimas internetu

1.Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės turėtų galimybę iki valstybės narės, kurioje ketinama registruoti bendrovę, teisės aktuose nurodyto termino internetu pateikti 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, įskaitant visus informacijos pakeitimus. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies nuostatų, visą informaciją būtų galima pateikti vien internetu ir kad pareiškėjui arba jo atstovui nereikėtų asmeniškai vykti į jokią kompetentingą instituciją, pas jokį kitą internetu teikiamus duomenis tvarkantį asmenį ar į kitą įstaigą.

Valstybės narės užtikrina, kad internetu pateiktų dokumentų kilmė ir vientisumas būtų patikrinti elektroninėmis priemonėmis.

2.Valstybės narės gali reikalauti, kad tam tikros bendrovės arba visos bendrovės pateiktų tam tikrus arba visus 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją internetu.“;

(6)16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis
Paskelbimas registre

1.Kiekvienos valstybės narės centriniame, komerciniame ar bendrovių registre (toliau – registras) yra užvedama kiekvienos joje registruotos bendrovės byla.

Valstybės narės užtikrina, kad bendrovėms būtų suteiktas unikalus atpažinties kodas, pagal kurį jas būtų galima aiškiai identifikuoti registrams keičiantis informacija, naudojantis pagal 22 straipsnį sukurta registrų sąveikos sistema (toliau – registrų sąveikos sistema). Unikalų atpažinties kodą sudaro bent elementai, pagal kuriuos galima identifikuoti registro valstybę narę, nacionalinį kilmės registrą ir tame registre nurodytą bendrovės numerį, taip pat, atitinkamais atvejais, žymos, kurios padeda išvengti identifikavimo klaidų.

2.Visi dokumentai ir informacija, kuriuos reikalaujama atskleisti pagal 14 straipsnį, saugomi 1 dalyje nurodytoje byloje ar įtraukiami tiesiogiai į registrą; tai, kas įtraukiama į registrą, užregistruojama byloje.

Visi 14 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija, nepriklausomai nuo to, kaip buvo pateikti, laikomi registro byloje arba įtraukiami tiesiogiai į registrą elektronine forma. Valstybės narės užtikrina, kad visų tokių popieriuje pateiktų dokumentų ir informacijos forma registre būtų pakeista į elektroninę.

Valstybės narės užtikrina, kad gavus prašymą atskleisti informaciją elektroninėmis priemonėmis, 14 straipsnyje nurodytų iki 2006 m. gruodžio 31 d. popieriuje pateiktų dokumentų ir informacijos forma registre būtų pakeista į elektroninę.

3.Valstybės narės užtikrina, kad 14 straipsnyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų atskleidžiami registre padarant juos viešai prieinamais. Valstybės narės taip pat gali skelbti kai kuriuos arba visus dokumentus ir informaciją tam tikslui skirtame oficialiajame valstybės leidinyje. Tokiais atvejais registras užtikrina, kad registras tuos dokumentus ir informaciją elektroninėmis priemonėmis nusiųstų oficialiajam valstybės leidiniui.

4.Bendrovė gali remtis dokumentais ir duomenimis prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai jie buvo atskleisti 3 dalyje nurodyta tvarka, nebent bendrovė įrodo, kad tretiesiems asmenims jie buvo žinomi.

Tačiau operacijų, vykdomų anksčiau nei šešioliktą dieną po minėto atskleidimo, atžvilgiu šiais dokumentais ir duomenimis remtis prieš trečiuosius asmenis negalima, jeigu jie įrodo, kad apie juos negalėjo žinoti.

5.Valstybės narės užtikrina, kad visi bendrovę arba filialą registruojant internetu arba teikiant jų informaciją internetu kompetentingai institucijai pateikti dokumentai ir informacija būtų saugomi registruose kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu.“;

(7)įterpiamas šis 16a straipsnis:

„16a straipsnis
Prieiga prie atskleistos informacijos

1.Valstybės narės užtikrina, kad pateikus prašymą iš registro būtų galima gauti visų 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos ar bet kurios jų dalies kopijas ir kad prašymus būtų galima pateikti registrui popieriuje arba elektroninėmis priemonėmis.

Tačiau valstybės narės gali nuspręsti, kad tam tikrų rūšių dokumentų ir informacijos, pateiktų popierine forma ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 31 d., ar jų dalies negalima gauti iš registro elektroninėmis priemonėmis, jei pasibaigė nustatytas laikotarpis nuo pateikimo dienos iki prašymo padavimo registrui dienos. Nurodytas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip dešimt metų.

2.Kaina už 14 straipsnyje nurodytų visų dokumentų ir informacijos ar bet kurios jų dalies kopijos pateikimą popieriuje ar elektroninėmis priemonėmis neturi viršyti administracinių jų pateikimo sąnaudų.

3.Pareiškėjui pateikiamos elektroninės kopijos patvirtinamos, kad yra tikros, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas atsisako tokio patvirtinimo.

4.Valstybės narės užtikrina, kad registro pateikiamų dokumentų ir informacijos elektroninių išrašų autentiškumas būtų patvirtintas naudojantis Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis elektroninėmis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, taip siekiant garantuoti, kad elektroninius išrašus pateikė registras, išrašuose pateikiama tikra registre saugomo dokumento turinio kopija arba kad išrašai atitinka jame esančią informaciją.“;

(8)18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Elektroninės 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijos taip pat padaromos viešai prieinamomis, naudojantis registrų sąveikos sistema. Valstybės narės taip pat gali prieinamais padaryti 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją apie kitų, ne II priede nurodytų tipų bendroves.“;

(b)3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) 14 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, įskaitant dokumentus ir informaciją apie kitų, ne II priede nurodytų tipų bendroves, jeigu valstybės narės teikia tokius dokumentus;“;

(9)19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis
Mokesčiai už dokumentus ir informaciją

1.Mokesčiai už 14 straipsnyje nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimą per registrų sąveikos sistemą negali viršyti administracinių jų pateikimo sąnaudų.

2.Valstybės narės užtikrina, kad per registrų sąveikos sistemą nemokamai būtų teikiama ši informacija:

(a)bendrovės pavadinimas arba pavadinimai ir teisinė forma;

(b)bendrovės registruota buveinė ir valstybė narė, kurioje ji įregistruota;

(c)bendrovės registracijos numeris ir EUID;

(d)duomenys apie bendrovės interneto svetainę, jei ji yra;

(e)bendrovės juridinis statusas, pavyzdžiui, tai, ar ji uždaryta, išbraukta iš registro, jos veikla nutraukta, ji likviduota, vykdo nacionalinės teisės aktuose apibrėžtą ekonominę veiklą ar jos nevykdo, jeigu tokia informacija saugoma nacionaliniuose registruose;

(f)bendrovės veiklos objektas, jei jis nacionaliniame registre įrašytas;

(g)bendrovės darbuotojų skaičius, jeigu pagal nacionalinės teisės aktus jį reikalaujama nurodyti bendrovės finansinėse ataskaitose;

(h)bet kurio asmens, kurį bendrovė šiuo metu yra įgaliojusi jai atstovauti palaikant ryšius su trečiaisiais asmenimis ir teisminiuose procesuose arba dalyvauti administruojant, prižiūrint ar kontroliuojant bendrovę, vardas ir pavardė, kaip nurodyta 14 straipsnio d dalyje;

(i)informacija apie kitoje valstybėje narėje įsteigtus bendrovės filialus, įskaitant pavadinimą, registracijos numerį, EUID ir valstybę narę, kurioje filialas įregistruotas.

Valstybės narės gali nemokamai teikti ir daugiau informacijos bei dokumentų.“;

(10)22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Komisija taip pat gali kurti papildomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus. Prieigos punktai bus sudaryti iš Komisijos sukurtų ir valdomų sistemų, skirtų Komisijos arba kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų administracinėms funkcijoms atlikti arba Sąjungos teisės nuostatoms vykdyti. Komisija pernelyg nedelsdama praneša valstybėms narėms apie tokių prieigos punktų sukūrimą ir visus svarbius jų veikimo pasikeitimus.“;

(b)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Prieiga prie registrų sąveikos sistemoje esančios informacijos užtikrinama per portalą ir per valstybių narių ir Komisijos sukurtus papildomus prieigos punktus.“;

(11)24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)d punktas pakeičiamas taip:

„d) technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami 20 straipsnyje, 28a straipsnio 4 ir 6 dalyse, 28c straipsnyje, 30a ir 34 straipsniuose nurodytų bendrovės registro ir filialo registro keitimosi informacija metodai;“;

(b)n punktas pakeičiamas taip:

„n) papildomų prieigos punktų prijungimo prie platformos tvarką ir techninius reikalavimus, kaip nurodyta 22 straipsnyje;“;

(c)papildomas šiuo o punktu:

„o) technines specifikacijas, kuriose apibrėžiami registrų keitimosi 13h straipsnyje nurodyta informacija metodai.“;

(12)I antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Registravimo ir informacijos atskleidimo taisyklės, taikomos kitų valstybių narių bendrovių filialams“;

(13)į I antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnį įterpiami šie 28a, 28b ir 28c straipsniai:

„28a straipsnis
Filialų registravimas internetu

1.Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės filialą vienoje valstybėje narėje būtų galima registruoti vien internetu pagal kitos valstybės narės teisės aktus, laikantis 13b straipsnio 4 dalies nuostatų, ir kad pareiškėjui arba jo atstovui nereikėtų asmeniškai vykti į jokią kompetentingą instituciją ar pas jokį kitą registravimo prašymus nagrinėjantį asmenį.

2.Valstybės narės nustato išsamias filialų registravimo internetu taisykles, įskaitant taisykles dėl to, kokius dokumentus ir informaciją reikia pateikti kompetentingai institucijai. Pagal tas taisykles valstybės narės užtikrina, kad registraciją internetu būtų galima atlikti informaciją ar dokumentus pateikus elektronine forma, įskaitant elektronines 16a straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos kopijas, arba naudojantis prieš tai registrui pateikta informacija ar dokumentais.

3.2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatomi bent šie dalykai:

(a)procedūra, kuria užtikrinamas pareiškėjo teisinis veiksnumas ir įgaliojimas atstovauti bendrovei;

(b)priemonės, kuriomis tikrinama filialą registruojančio asmens ar asmenų arba jų atstovų tapatybė.

4.Registruodamos kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės filialą, valstybės narės gali tikrinti informaciją apie bendrovę, naudodamosi registrų sąveikos sistema.

Valstybės narės negali nustatyti sąlygos, kad filialą registruoti internetu galima tik tada, jei prieš filialo registraciją gaunama licencija arba leidimas, nebent tai būtina nacionalinės teisės aktuose numatytai tam tikrai veiklai tinkamai kontroliuoti.

5.Valstybės narės atlieka filialo registraciją internetu per penkias darbo dienas nuo tada, kai kompetentinga institucija arba, atitinkamais atvejais, pagal nacionalinės teisės aktus registravimo prašymus pateikti įgaliotas asmuo ar įstaiga gauna visus reikalingus prašytus dokumentus ir informaciją.

6.Įregistravus pagal kitos valstybės narės teisės aktus įsteigtos bendrovės filialą, valstybės narės registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamasis registrų sąveikos sistema, praneša valstybei narei, kurioje įregistruota bendrovė, kad filialas įregistruotas. Valstybė narė, kurioje įregistruota bendrovė, patvirtina, kad pranešimas gautas, ir nedelsdama įtraukia informaciją į registrą.

28b straipsnis
Filialų duomenų pateikimas internetu

Valstybės narės užtikrina, kad 30 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją arba jų pakeitimus būtų įmanoma pateikti internetu iki valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, teisės aktuose nustatyto termino. Valstybės narės užtikrina, kad, laikantis 13b straipsnio 4 dalies nuostatų, šią informaciją būtų galima pateikti vien internetu ir kad pareiškėjui arba jo atstovui nereikėtų asmeniškai vykti į jokią kompetentingą instituciją ar pas jokį kitą internetu teikiamus duomenis tvarkantį asmenį.

28c straipsnis
Filialų uždarymas

Valstybės narės užtikrina, kad, gavęs 30 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytus dokumentus ir informaciją, valstybės narės, kurioje įregistruotas bendrovės filialas, registras, naudodamasis registrų sąveikos sistema, praneštų valstybės narės, kurioje įregistruota bendrovė, registrui, kad filialas uždarytas. Bendrovės valstybės narės registras, taip pat naudodamasis ta sistema, patvirtina, kad pranešimas gautas, ir abu registrai nedelsdami įtraukia šią informaciją į atitinkamus savo registrus.“;

(14)įterpiamas šis 30a straipsnis:

„30a straipsnis
Bendrovės dokumentų ir informacijos pakeitimai

1.Valstybė narė, kurioje įregistruota bendrovė, naudodamasi registrų sąveikos sistema, nedelsdama praneša valstybei narei, kurioje įregistruotas bendrovės filialas, jei pateikiama informacija, kad pasikeitė:

(a)bendrovės pavadinimas;

(b)bendrovės registruota buveinė;

(c)registre įrašytas bendrovės registracijos numeris;

(d)bendrovės teisinė forma;

(e)14 straipsnio d ir f punktuose nurodyti dokumentai ir informacija.

Gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamasis registrų sąveikos sistema, patvirtina, kad pranešimas gautas, ir užtikrina, kad 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir informacija būtų nedelsiant atnaujinti.“;

(15)31 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai bendrovė atskleidžia valstybės narės registrui, kuriame jį įregistruota, informaciją pagal 14 straipsnio f punktą, 30 straipsnio 1 dalies g punkte nurodyti privalomi atskaitomybės dokumentų atskleidimo reikalavimai laikomi įvykdytais.“;

(16)43 straipsnis išbraukiamas.

(17)161 straipsnis pakeičiamas taip:

„161 straipsnis
Duomenų apsauga

Visi asmens duomenys pagal šią direktyvą tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679.“;

(18)įterpiamas šis 162a straipsnis:

„162a straipsnis
Priedų pakeitimai

Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus jų nacionalinės teisės aktuose nustatytus ribotos atsakomybės bendrovių tipų pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos I, II ir IIA priedų turiniui.

Tokiu atveju Komisija įgaliojama patikslinti I, II ir IIA prieduose pateikiamus bendrovių tipų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pagal 163 straipsnį priimdama deleguotuosius aktus.“;

(19)163 straipsnis pakeičiamas taip:

„163 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.25 straipsnio 3 dalyje ir 162a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo datos].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 25 straipsnio 3 dalyje ir 162a straipsnyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal 25 straipsnio 3 dalį ir 162a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

(20)I priedo dvidešimt septinta įtrauka pakeičiama taip:

„— Švedija.

publikt aktiebolag;“;

(21)II priedo dvidešimt septinta įtrauka pakeičiama taip:

„— Švedija.

privat aktiebolag

publikt aktiebolag;“;

(22)Įterpiamas IIa priedas.

2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip [OP turėtų įrašyti datą praėjus 24 mėnesiams nuo įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Nepažeidžiant pirmos pastraipos, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 5 straipsnio 16 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies g punkto būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [OP turėtų įrašyti datą praėjus 60 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos].

2.Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis
Ataskaitos ir peržiūra

1.Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo [OP turėtų įrašyti laikotarpio, skirto šiai direktyvai perkelti į nacionalinę teisę, pabaigos datą] Komisija atlieka šios direktyvos vertinimą ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą su savo išvadomis. Valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitai parengti būtiną informaciją, būtent duomenis apie registracijų internetu skaičių ir su tuo susijusias sąnaudas.

2.Komisijos ataskaitoje, be kitų dalykų, įvertinama:

(a)būtinybė suteikti galimybę registruoti I priede nurodytų tipų bendroves vien internetu ir galimybės tai padaryti;

(b)būtinybė, kad valstybės narės pateiktų visų tipų ribotos atsakomybės bendrovėms skirtus šablonus, ir galimybės tai padaryti, taip pat būtinybė pateikti suderintą šabloną, kuris galiotų visoje Sąjungoje ir kurį visos valstybės narės naudotų IIA priede nurodytų tipų bendrovėms, ir galimybės tai padaryti;

(c)duomenų pateikimo internetu ir internetinės prieigos metodai, įskaitant naudojimąsi prašymų programavimo sąsaja.

(d)būtinybė sudaryti sąlygas nemokamai gauti daugiau informacijos nei nustatyta 19 straipsnio 2 dalyje ir užtikrinti nesuvaržytą prieigą prie jos bei galimybės tai padaryti;

(e)būtinybė taikyti vienkartinio informacijos pateikimo principą ir galimybės tai padaryti.

3.Jei tikslinga, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl Direktyvos (ES) 2017/1132 pakeitimo.

4 straipsnis
Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis
Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) COM(2015)192 final.

(2) COM(2016)179 final.

(3) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012, COM(2017)256.

(4) 2017 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų plano; ( 2016/2273(INI) ).

(5) 2015 m. kovo 2–3 d. Tarybos išvados dėl bendrosios rinkos politikos, 6197/15.

(6) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra. Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ (COM (2017) 0228 final).

(7) Talino deklaracija dėl e. valdžios buvo pasirašyta Estijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu 2017 m. spalio 6 d. vykusiame ministrų susitikime.

(8) COM(2016) 710 final.

(9) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų, (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(10) Pagal ES bendrovių teisę verslo registrai vadinami „centriniais, komerciniais arba bendrovių registrais“ (žr. Direktyvos (ES) 2017/1132 16 straipsnį).

(11) Bendrą nemokamai teikiamų duomenų rinkinį sudaro bendrovės pavadinimas, registracijos adresas, teisinė forma ir bendrovės registracijos numeris.

(12) Pvz., Airijoje registravimas internetu trunka 5 dienas, o ne 10–15 dienų, kai taikoma popierinė procedūra, ir kainuoja dukart mažiau. Panašiai yra ir Suomijoje, JK ir Estijoje: registravimas čia trunka daug greičiau ir kainuoja mažiau.

(13) Žr. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).

(14) Komisijos siūlomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (COM(2016) 815 final).

(15) Komisijos siūlomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo, derinant prie sektoriaus pokyčių, iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 (COM(2017) 281 final).

(16) Pavyzdžiui, žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl tolesnių PVM veiksmų plano veiksmų „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas veikti“ (COM(2017) 566 final).

(17) Joje nustatyta, kad valstybės narės tarpusavyje automatiškai privalo keistis apmokestinimo srities informacija apie išankstinius sprendimus dėl mokesčių ir išankstinę kainodaros tvarką; 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).

(18) Joje nustatyta, kad privaloma automatiškai keistis informacija apie tarptautinių įmonių teikiamas ataskaitas pagal šalis; 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).

(19) Joje nustatytos kovos su vidaus rinkos veikimui tiesioginio poveikio turinčia mokesčių vengimo praktika taisyklės , įskaitant perkėlimo apmokestinimo nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad bendrovės neišvengtų mokesčių perkeldamos turtą; 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).

(20) COM(2017) 335 final.

(21) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 550 final).

(22) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB.

(23) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.

(24) Išsamesnė informacija pateikta II priede. Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis atliekant poveikio vertinimą.

(25) Neformalios bendrovių teisės ekspertų grupės „Skaitmeninimo bendrovių teisės srityje ataskaita“ (angl. Report on digitalisation in company law ), 2016 m. kovo mėn. https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/icleg-report-on-digitalisation-24-march-2016_en.pdf

(26) „Bendrovių teisės srities skaitmeninimo tyrimas“ (angl. Study On Digitalisation Of Company Law), „Everis“, 2017 m., ir „Skaitmeninių priemonių naudojimo bendrovių tarpvalstybinėje veikloje poveikio vertinimas“ (angl. Assessment of the impacts of using digital tools in the context of cross-border company operations), „Optimity Advisors“ ir „Tipik Legal“, 2017 m.

(27) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (Tekstas svarbus EEE).

(28) OL C , ,, , p. ..

(29) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų, (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

(30) COM(2015) 192 final, 2015 m. gegužės 6 d.

(31) COM(2016) 179 final, 2016 m. balandžio 19 d.

(32) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(33) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas […] dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.

(34) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(35) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(36) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(37) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(38) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(39) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(40)

OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 04 25

COM(2018) 239 final

PRIEDAS

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2017/1132 nuostatos dėl skaitmeninių priemonių ir procesų, naudojamų taikant bendrovių teisės aktus

{SWD(2018) 141 final}

{SWD(2018) 142 final}

IIA PRIEDAS

13, 13e, 13 g ir 162a STRAIPSNIUOSE NURODYTI BENDROVIŲ TIPAI

— Belgija:

société privée à responsabilité limitée/besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid,

société privée à responsabilité limitée unipersonnelle/Eenpersoons besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid;

— Bulgarija:

дружество с ограничена отговорност

еднолично дружество с ограничена отговорност

— Čekija:

společnost s ručením omezeným;

— Danija:

Anpartsselskab;

— Vokietija:

Gesellschaft mit beschränkter Haftung;

— Estija:

osaühing;

— Airija:

private company limited by shares or by guarantee/cuideachta phríobháideach faoi theorainn scaireanna nó ráthaíochta,

designated activity company/cuideachta ghníomhaíochta ainmnithe;

— Graikija:

εταιρεία περιορισμένης ευθύνης,

ιδιωτική κεφαλαιουχική εταιρεία;

— Ispanija:

sociedad de responsabilidad limitada;

— Prancūzija:

société à responsabilité limitée,

entreprise unipersonnelle à responsabilité limitée,

société par actions simplifiée,

société par actions simplifiée unipersonnelle;

— Kroatija:

društvo s ograničenom odgovornošću,

jednostavno društvo s ograničenom odgovornošću;

— Italija:

società a responsabilità limitata,

società a responsabilità limitata semplificata;

— Kipras:

ιδιωτική εταιρεία περιορισμένης ευθύνης με μετοχές ή/και με εγγύηση;

— Latvija:

sabiedrība ar ierobežotu atbildību;

— Lietuva:

uždaroji akcinė bendrovė;

— Liuksemburgas:

société à responsabilité limitée;

— Vengrija:

korlátolt felelősségű társaság;

— Malta:

private limited liability company/kumpannija privata;

— Nyderlandai:

besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid;

— Austrija:

Gesellschaft mit beschränkter Haftung;

— Lenkija:

spółka z ograniczoną odpowiedzialnością;

— Portugalija:

sociedade por quotas;

— Rumunija:

societate cu răspundere limitată;

— Slovėnija:

družba z omejeno odgovornostjo;

— Slovakija:

spoločnosť s ručením obmedzeným;

— Suomija:

yksityinen osakeyhtiö/privat aktiebolag;

— Švedija:

privat aktiebolag;

— Jungtinė Karalystė:

Private Limited by shares or guarantee

Top