EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 09 19

JOIN(2018) 31 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI,

TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys

1.Įvadas

Europos Sąjungos ir Azijos santykiai yra pasaulinės reikšmės ir tikėtina, kad šių regionų ryšiai artimiausiais metais stiprės. Azijai, kurioje gyvena maždaug 60 proc. pasaulio gyventojų, tenka 35 proc. ES eksporto (618 mlrd. EUR) ir 45 proc. ES importo (774 mlrd. EUR) 1 . Didėjantis tarpusavio priklausomumas pasaulyje teikia Europai ir Azijai galimybių stiprinti bendradarbiavimą, taikiai bendradarbiauti politikos klausimais, užtikrinti stipresnius sąžiningus ekonominius santykius, palaikyti išsamų visuomenės dialogą ir bendradarbiauti tarptautinio bei regionų saugumo klausimais. Abi kartu Europa ir Azija gali skatinti aktyvesniu bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį į pasaulio politiką, visuotinį stabilumą ir ekonominį regionų klestėjimą.

Kad galėtų toliau iš esmės keisti šį bendradarbiavimą ir pasinaudoti pasaulio ekonomikos galimybėmis, ES ir Azija turėtų užtikrinti veiksmingą ir tvarų sujungiamumą. Sujungiamumas 2 skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, pasaulinį konkurencingumą ir prekybą, taip pat žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą Europoje, Azijoje ir tarp jų.

Remiantis kai kuriais skaičiavimais, norint išlaikyti šiandienos augimo spartą ir prisitaikyti prie klimato kaitos, artimiausiais dešimtmečiais Azijai reikės daugiau kaip 1,3 trln. EUR infrastruktūros investicijų per metus 3 . Galima palyginti: apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje investuojant į transeuropinį transporto tinklą 2021–2030 m. laikotarpiu prireiks 1,5 trln. EUR. Vis dėlto tai nėra vien investicinis uždavinys. Azija apima įvairius regionus, o juose esančios šalys labai skirtingos, nes taiko skirtingus ekonominius modelius ir yra nevienodai išsivysčiusios. Norint skatinti patekimą į rinką ir tarpvalstybinį prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimą, reikia nuoseklių ir suderintų taisyklių, standartų arba praktikos. Siekiant ilgainiui užtikrinti tvarias sujungiamumo investicijas, reikia aukštų aplinkos ir socialinių standartų, tinkamo planavimo ir išsamios gyvavimo ciklo sąnaudų ir naudos analizės. Kad būtų galima išvengti įsiskolinimo rizikos, reikia užtikrinti infrastruktūros projektų fiskalinį ir finansų tvarumą.

Todėl Komisija siūlo ES strategijos dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų sudedamąsias dalis ir konkrečius politikos pasiūlymus bei iniciatyvas, kuriais būtų galima gerinti Europos ir Azijos jungtis, be kita ko, naudojantis sąveikiais transporto, energetikos ir skaitmeniniais tinklais 4 . Šis komunikatas taip pat yra vienas iš ES dokumentų, skirtų 2018 m. spalio mėn. vyksiančiam 12-ajam Azijos ir Europos susitikimui (ASEM), per kurį bus galima skatinti sujungiamumą ir plėtoti bendradarbiavimą su partneriais Azijoje.

Šis komunikatas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos 5 , kurioje nustatyti aiškūs prioritetai, išsamiau paaiškinti neseniai priimtuose Komisijos komunikatuose 6 , ir kartu suteiktos priemonės skatinti ir remti privačiąsias investicijas visame pasaulyje.

2.Europietiškas tvarus, visapusiškas ir taisyklėmis grindžiamas sujungiamumas

Pastaruosius dešimtmečius ES skatino vidaus sujungiamumą. Sukūrusi vidaus rinką ES sudarė sąlygas laisvam žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Visoje ES galiojančios taisyklės – pvz., ES valstybės pagalbos kontrolės ir viešųjų pirkimų taisyklės, – užtikrina sąžiningą ir skaidrią konkurenciją, o Sąjungos politika taip pat užtikrina aplinkos apsaugą, saugą, saugumą ir socialines bei asmens teises 7 . Be to, ES taip pat skatina kurti žiedinę ekonomiką, užtikrinti mažą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir klimato kaitos poveikiui atsparią ateitį, kad būtų galima įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytus tikslus. Šia politika paskatintos investicijos į tarpvalstybinį sujungiamumą, grindžiamą švariu transeuropiniu tinklu (angl. TEN), kuriam taikomi gerai apibrėžti prioritetai ir standartai. Tai naudinga piliečiams, kaip sujungiamumo vartotojams, ir įmonėms, nes jie gali pasitikėti veiksminga visos Europos infrastruktūra, laisva ir sąžininga konkurencija ir remtis bendrais standartais. ES vidaus rinka padidino našumą ir konkurencingumą, todėl iš jos būtų galima semtis idėjų visame pasaulyje.

ES sujungiamumo politika siekiama skatinti veiksmingumą ES bendrojoje rinkoje ir didinti sujungiamumą pasauliniu mastu, daug dėmesio skiriant naudai žmonėms ir jų teisėms. Šiuos tikslus remia darnaus vystymosi, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, skaitmeninimo, investicijų, inovacijų ir lyderystės pasaulyje politika.

Atsižvelgdama į savo patirtį ES gali skatinti požiūrį į tvarų, visapusišką ir taisyklėmis grindžiamą sujungiamumą:

·tvarus sujungiamumas – kad būtų galima skatinti našumą, ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, sujungiamumo investicijos turi užtikrinti rinkos efektyvumą ir būti perspektyvios fiskaliniu požiūriu. Siekdama atsižvelgti į klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo problemas, ES, remdamasi poveikio aplinkai vertinimais, turi skatinti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir laikytis aukštų standartų. Siekdama tolesnės socialinės pažangos, ji turi laikytis aukštų skaidrumo ir valdymo standartų ir, rengdama tinkamas viešas konsultacijas, suteikti galimybę su projektais susijusiems žmonėms būti išgirstiems. Sujungiamumo politika turėtų mažinti neigiamą šalutinį poveikį, pvz., poveikį aplinkai, spūstis, triukšmą, taršą ir avarijų skaičių. Trumpai tariant, ilguoju laikotarpiu sujungiamumas turi būti tvarus ekonominiu, fiskaliniu, aplinkos ir socialiniu požiūriais;

·visapusiškas sujungiamumas – sujungiamumą sudaro tinklai ir per juos vykstantys žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo srautai. Tai oro, žemės ar jūrų transporto jungtys. Tai skaitmeniniai tinklai, apimantys judrųjį ir fiksuotąjį ryšius, pagrindinį interneto tinklą ir vietines linijas, kabelius ir palydovus. Tai taip pat energetikos tinklai ir energijos srautai: dujos, įskaitant suskystintas gamtines dujas, elektros tinklai, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir efektyvus energijos vartojimas. Reikėtų gerinti šių trijų sektorių sąsajas, kuriomis kartais užtikrinamas novatoriškas ir naujų formų sujungiamumas. Sujungiamumui labai svarbus žmogiškasis aspektas, todėl įgyvendinant bet kokią politiką daug dėmesio turi būti skiriama žmonių interesams ir teisėms;

·tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamas sujungiamumas – kad žmonės, prekės, paslaugos ir kapitalas galėtų judėti veiksmingai, teisingai ir sklandžiai, reikia taisyklių ir teisės aktų. Tarptautiniu lygmeniu sutarta praktika, taisyklės, konvencijos ir techniniai standartai, kuriuos remia tarptautinės organizacijos ir institucijos, sudaro sąlygas tarpvalstybiniam tinklų ir prekybos sąveikumui. Savo vidaus rinkoje Europos Sąjunga įmonėms užtikrina nediskriminavimą bei vienodas sąlygas ir skatina atvirą ir skaidrią investavimo aplinką, kartu saugodama savo ypatingos svarbos turtą 8 . ES turėtų toliau skatinti atvirus ir skaidrius viešųjų pirkimų procesus, per kuriuos įmonės naudotųsi vienodomis sąlygomis.

Tuo remdamasi ES su savo kaimyninėmis šalimis ir partneriais Azijoje bendradarbiaus trimis kryptimis:

·pirma, padės užtikrinti veiksmingas jungtis ir tinklus tarp Europos ir Azijos, kurdama prioritetinius transporto koridorius, skaitmeninius ryšius ir bendradarbiaudama energetikos srityje žmonių ir atitinkamų šalių ekonomikos labui;

·antra, užmegs sujungiamumo partnerystes, grindžiamas bendrai sutartomis taisyklėmis ir standartais, kuriais sudaromos sąlygos geresniam prekių, žmonių, kapitalo ir paslaugų valdymui;

·trečia, padės mažinti didelį investicijų trūkumą, gerindama išteklių sutelkimą, didindama ES finansinių išteklių poveikį ir stiprindama tarptautines partnerystes.

3.Veiksmingų Europos ir Azijos jungčių kūrimas

Siekdama toliau didinti esamų ir būsimų jungčių veiksmingumą, Sąjunga kartu su savo partneriais turėtų spręsti Europos ir Azijos transporto, energetikos ir skaitmeninių ryšių klausimus, kartu atsižvelgdama į didelį poveikį sujungiamumui darančius sparčius technologinius pokyčius. Spręsdami Europos ir Azijos fizinių jungčių klausimus, ES ir jos partneriai taip pat turėtų skatinti studentų, akademikų ir mokslininkų sujungiamumą ir judumą.

3.1.Transportas

Partnerius iš Azijos ir Sąjungą sieja bendras interesas plėtoti veiksmingus, ekonomiškai perspektyvius ir aplinkos atžvilgiu tvarius prekybos maršrutus ir koridorius tarp Europos ir Azijos. Pagal vertę šiandien 70 proc. prekybos vyksta jūromis, daugiau kaip 25 proc. – oru, o geležinkeliai tebėra palyginti nereikšmingi. Augimo galimybės visuose sektoriuose yra didelės.

ES kartu su savo kaimyninėmis šalimis ir partneriais Azijoje turėtų gerinti transporto jungtis. ES turėtų stengtis sujungti gerai išplėtotą transeuropinį transporto tinklą (angl. TEN-T) su Azijoje veikiančiais tinklais. TEN-T apima aiškius prioritetus ir standartus, kuriais siekiama skatinti tarpvalstybinį ir sąveikų daugiarūšį transportą, t. y. geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų kelių derinį. Siekdama šio tikslo, ES prireikus galėtų siūlyti techninę pagalbą, siekdama padėti savo partneriams planuoti transporto sistemas, užtikrinti jų tarpusavio sujungiamumą ir prireikus padėti finansuoti infrastruktūrą (žr. 4 dalį). Naujais sujungiamumo lygių vertinimo metodais, pvz., taikant sujungiamumo indeksus, bus lengviau nustatyti spragas ir galimybes. ES taip pat turėtų padėti gerinti transporto jungčių su Azija saugumą.

·Oro transportas

ES aviacijos susitarimais su trečiosiomis šalimis kuriamos naujos ekonominės galimybės, nes atveriamos rinkos ir skatinamos investavimo galimybės. Siekdama sudaryti sąlygas augti oro transporto sektoriui Europos Sąjungos ir šalių partnerių piliečių bei įmonių labui, ES šiuo metu derasi dėl aviacijos susitarimų su keliomis savo kaimyninėmis ir Azijos šalimis 9 . Dėl jų derėdamasi ES taip pat atsižvelgia į aviacijos poveikį aplinkai ir klimatui, ypač į aviacijos išmetamųjų teršalų problemą. Europos Sąjunga Europoje, Azijoje ir kituose regionuose toliau rems būtiną ilgalaikį oro transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, be kita ko, skatindama veiksmingai įgyvendinti tarptautinius susitarimus 10 ir imdamasi tikslingos gebėjimų stiprinimo veiklos šalyse partnerėse.

·Jūrų transportas

Rengdama visos ES politikos priemones ir prisidėdama, be kita ko, prie Tarptautinės jūrų organizacijos (angl. IMO) aplinkosaugos pastangų, ES remia švarią ir tvarią laivybą. Įgyvendindama savo transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, Komisija toliau skatins Europos ir Azijos uostuose naudoti alternatyviuosius degalus. Toliau bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis Azijoje pagal atitinkamus jūrų transporto susitarimus, ji padės reguliuoti ir lengvinti jūrų eismą. Kad būtų galima sparčiau tvarkyti muitinės formalumus, ji turėtų skatinti savo iniciatyvas skaitmeninti ir paprastinti administracinius formalumus Azijos uostuose 11 . ES taip pat turėtų skatinti plačiau patvirtinti Roterdamo taisykles; jos palengvintų elektroninių dokumentų naudojimą laivybos srityje 12 . Siekdama didinti jūrų saugumą, ES turėtų pasiūlyti papildomų priemonių ir toliau remti tarptautines pastangas, be kita ko, dalyvaudama IMO veikloje. ES turėtų toliau plėtoti tarpininkės vaidmenį Juodosios jūros baseine.

·Sausumos transportas

Geležinkelių transporto sektoriuje ES kartu su savo partneriais turėtų stengtis didinti geležinkelių jungčių konkurencingumą, trumpindama tranzito trukmę ir didindama apkrovos rodiklius. ES išplėtė transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) į Vakarų Balkanus ir neseniai sutarė dėl TEN-T plėtimo su šešiomis Rytų partnerystės šalimis (Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina). Ateityje svarbus vaidmuo galėtų tekti tiek geležinkelių jungtims tarp Šiaurės ir Pietų 13 , tiek tarp Rytų ir Vakarų 14 . Ypač smarkai išaugo geležinkelių jungties tarp ES ir Kinijos svarba. Reikėtų išspręsti šios geležinkelių jungties ilgalaikio ekonominio perspektyvumo ir konkurencinio neutralumo klausimus. ES remia Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (angl. UNECE) suvienodintos geležinkelių teisės iniciatyvą, kuria siekiama suvienodinti teisinę prekių vežimo geležinkeliais per Eurazijos žemyną sistemą. ES kartu su atitinkamomis geležinkelių transporto organizacijomis 15 stengsis išplėsti ES techninių specifikacijų ir saugos valdymo sistemų taikymą. Europos ir Azijos sujungiamumo atžvilgiu kelių transportas paprastai tinkamas vežant vidutinio nuotolio atstumais (pvz., į Vidurinę Aziją), o kaip antrinis transporto tinklas – derinant jį su kitų rūšių transportu. Be to, svarbu užtikrinti tinkamas socialines sąlygas šio sektoriaus darbuotojams ir sąžiningą kelių transporto įmonių konkurenciją. Bendradarbiaudama su Azijos šalimis ES turėtų daug dėmesio skirti kelių saugumo skatinimui, dalydamasi geriausia patirtimi ir tinkamiausiais sprendimais mažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių. ES taip pat padės skatinti keitimąsi muitinių informacija ir plėtoti bendradarbiavimą tranzito klausimais tiek dvišaliu lygmeniu, tiek dalyvaudama Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) veikloje.

3.2.Skaitmeninis sujungiamumas

Siekiant remti skaitmeninę ekonomiką, labai svarbios yra didelio pralaidumo tinklų jungtys. Kuriant pagrindinių tinklų jungtis su Azijos ir kitomis trečiosiomis šalimis bus padedama užtikrinti visapusiškai junglų tinklą ir reikiamą dažnių juostos plotį bei kitus šios vis svarbesnės infrastruktūros kokybės kriterijus. Įsitikinta tuo, kad universali ir įperkama prieiga prie interneto sudaro sąlygas socialiniam ir ekonominiam vystymuisi.

Palaikydama santykius su Azijos šalimis ES turėtų skatinti taikią, saugią ir atvirą IRT aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į kibernetinius pavojus ir saugomos žmogaus teisės bei laisvės internete, taip pat asmens duomenys. Norint remti privačiąsias ir viešąsias investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą 16 , taip pat politiką ir paskatas šalinti skaitmeninę atskirtį, pirmiausia – atokiuose regionuose arba žemyninėse šalyse, reikia darnaus reguliavimo požiūrio. Šiuo tikslu Sąjunga prireikus Azijoje toliau įgyvendins savo strategiją Skaitmeninimas vystymosi labui 17 , o ją įgyvendindama propaguos skaitmenines technologijas ir paslaugas, kuriomis skatinamas socialinis ir ekonominis vystymasis.

3.3.Energetikos tinklų sujungiamumas

Su 2020 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo tikslais susietas ES energijos rinkos liberalizavimas ir energetikos sąjungos strategija paskatino rinkos veikiamą pertvarką ir perėjimą prie švarios energijos. Todėl sukurtas nuo iškastinio kuro mažiau priklausomas ir labiau tarpusavyje susietas elektros energijos tinklas, o jis yra nepaprastai svarbus konkurencijai ir svarbus kintančiųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo veiksnys. Remdamasi savo patirtimi, ES turėtų skatinti regionų energetikos tinklų jungčių platformas, kuriose daug dėmesio skiriama rinkos principams, raginti modernizuoti energijos sistemą bei rinktis švarius (decentralizuotus) sprendimus, skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir remti energijos jungtis tarp partnerių Azijoje ir su jais.

3.4.Žmonių sujungiamumas

Tarpusavio supratimui ir ekonomikos augimui labai svarbus studentų, akademikų ir mokslininkų sujungiamumas ir judumas. Nuo 2014 m. pagal įvairias programas buvo finansuotas daugiau kaip 18 000 studentų, mokslininkų ir darbuotojų judumas. Pagal programas Erasmus ir Marie Skłodowskos-Curie veiksmai, užtikrindama abipusį diplomų pripažinimą ir vykdydama regioninius mokslininkų ir inovacijų kūrėjų mainus, ES turėtų toliau stiprinti studentų ir akademikų mainus su Azijos šalimis. ES turėtų skatinti miestų tarpusavio bendradarbiavimą, įskaitant ES kultūros sostinių ir atitinkamų Azijos miestų bendravimą, didinti menininkų judumą ir stiprinti bendradarbiavimą sporto srityje.

4.Tarptautinių tvaraus sujungiamumo partnerysčių plėtojimas

Bendradarbiavimo tvaraus sujungiamumo srityje aspektus nustato įvairūs subjektai ir veiksniai 18 . Siekdama veiksmingai siekti sujungiamumo, ES turėtų stiprinti esamas ir toliau megzti naujas tvarias, atviras, įtraukias ir taisyklėmis grindžiamas dvišales, regionines ir tarptautines partnerystes.

4.1.Dvišalis bendradarbiavimas

ES yra svarbi bendradarbiavimo vystymosi ir investavimo srityse partnerė Azijoje. Per dialogus vystymosi srityje taip pat aptariamos investicijos bei tvarus sujungiamumas ir į juos reikėtų įtraukti galimą bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Šiuo atžvilgiu ES ir jos partneriai iš Azijos gali bendradarbiauti siekdami gerinti reguliavimo aplinką, viešųjų finansų valdymą ir vidaus išteklių sutelkimą. ES taip pat siūlys savo paramą, be kita ko, teikdama techninę paramą, kad, remiantis tarptautiniais standartais ir geriausia patirtimi, būtų galima stiprinti planavimo gebėjimus, rengti ir įgyvendinti tvaraus sujungiamumo projektus, politiką ir reguliavimo sistemas.

Dvišalis bendradarbiavimas su atskiromis šalimis turėtų būti pritaikomas prie konkrečių jų aplinkybių. Pavyzdžiui, kartu su Kinija ES turėtų stiprinti esamą bendradarbiavimą atitinkamų infrastruktūros ir vystomojo bendradarbiavimo iniciatyvų klausimais, skatinti įgyvendinti patekimo į rinką ir vienodų sąlygų principus, o įgyvendinant sujungiamumo iniciatyvas remtis tarptautiniais standartais. Kartu su Japonija ES turėtų atidžiai koordinuoti pastangas skatinti tarptautinius standartus ir regioninį bendradarbiavimą Azijoje, pirmiausia suteikdama naują impulsą ES ir Japonijos dialogui transporto srityje. Pietryčių Azijoje ES turėtų tęsti 2011 m. su Singapūru pradėtą dialogą transporto srityje.

Kartu ES turėtų plėsti dialogą tvaraus sujungiamumo klausimais su kitais partneriais, įskaitant Afganistaną, Indiją, Indoneziją, Iraną, Pakistaną, Rusiją, Korėjos Respubliką, Turkiją ir Vidurinės Azijos šalis, taip pat Australiją ir Jungtines Amerikos Valstijas.

4.2.Regioninis bendradarbiavimas 

ES turi patirties, įgytos kuriant tokias regionų bendradarbiavimo struktūras kaip aplink Baltijos jūros regioną. Bendradarbiaudama su savo šalimis partnerėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir finansų įstaigomis, ES turėtų apsvarstyti galimybę parengti Azijai skirtus regioninio bendradarbiavimo sujungiamumo srityje metodus ir šiuo tikslu pateikti su sujungiamumu susijusios konkrečiuose regionuose vykdomos veiklos, sujungiamumo spragų ir bendradarbiavimo, siekiant remti ES ir Azijos sujungiamumą, galimybių analizę.

Azijoje veikia kelios tarptautinės organizacijos ir mechanizmai, kurių įgaliojimai susiję su sujungiamumu 21 . ES bendradarbiavimo su šiomis organizacijomis pobūdis priklauso nuo šių organizacijų veiklos ir veiksmų apimties. ASEM yra svarbi bendradarbiavimo su pagrindiniais partneriais Azijoje platforma. ES turėtų toliau stiprinti savo bendradarbiavimą su svarbia sujungiamumo srityje veikiančia organizacija ASEAN, remdama ASEAN pagrindinį 2025 m. sujungiamumo planą ir standartų konvergenciją jame, be kita ko, palaikydama vykstantį dialogą transporto srityje 22 . Galiausiai ES taip pat turėtų skatinti regionų bendradarbiavimą tvaraus sujungiamumo, kaip pagrindinio savo Vidurinės Azijos strategijos aspekto, klausimu.

4.3.Tarptautinis bendradarbiavimas

Tarptautinis bendradarbiavimas atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant teisines sistemas ir konkrečias sujungiamumo formas. Kaip įsitikinta neseniai įgyvendinant ES vandenynų valdymo iniciatyvą, jis labai svarbus didinant šių sistemų tvarumą.

Tarptautinės organizacijos 24 rengia tarptautinius susitarimus ir standartus. Siekiant kovoti su klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimu, skatinti patekimo į rinką galimybes, laisvą bei sąžiningą prekybą ir užtikrinti tinklų sąveikumą 25 , reikia užtikrinti jų vykdymą ir juos pripažinti. Bendrai patvirtintais tarptautiniais standartais užtikrinamas techninis derinimas, kuriuo sudaromos sąlygos įvairių tinklų sąveikumui. Tarptautinės ir Europos standartizacijos organizacijos 26 yra labai svarbios ES partnerės, užtikrinančios techninį derinimą Europoje ir Azijoje, paremtą susitarimu grindžiamu pramonės inicijuotų standartų rengimu. Komisija bendradarbiaus su šiomis organizacijomis ir atitinkamos pramonės atstovais, siekdama apsvarstyti būtinybę rengti su sujungiamumu susijusius standartus. Komisija plės techninės paramos teikimą ir geriau derins veiklą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio partneriais, siekdama užtikrinti pagrindinių trečiųjų šalių įsipareigojimą laikytis šių standartų ir platesnį šių standartų patvirtinimą. Apskritai ES turėtų stiprinti savo bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, taip pat savo išorės atstovavimą, dalyvavimą ir koordinavimą.

5.Gausesnės ir geresnės investicijos į tvarų sujungiamumą

Į investicijų sujungiamumo srityje poreikius pasaulyje nėra pakankamai atsižvelgiama. Pasaulio Banko tyrimo dokumente nurodyta, kad neturtingiausiose šalyse šis poreikis, vertinant pagal procentinę dalį, yra didžiausias (sudaro vidutiniškai 12,5 proc. BVP); jose taip pat didžiausia išlaidų infrastruktūrai spraga (7,5 proc. BVP). Norint mažinti šį didelį investicijų trūkumą, reikia užtikrinti visapusišką požiūrį į finansus. Pirmiausia reikia geresnio vidaus išteklių sutelkimo, geresnių naudojimosi infrastruktūra kainodaros modelių ir reguliavimo sistemų. Tai pasakytina ir apie Aziją, kuriai būdingi dideli regioniniai skirtumai 27 .  

5.1.Naujas ir novatoriškas ES finansavimas sujungiamumui

Šiuo komunikatu nesiekiama nustatyti investicijų plano, nors esamomis ir būsimomis ES finansavimo priemonėmis būtų galima pasiūlyti perspektyvų remti privačiąsias investicijas į su sujungiamumu susijusius projektus.

Finansiškai remdama sujungiamumą ES jau yra pasiekusi gerų rezultatų 28 . Finansavimas ir techninė parama infrastruktūrai ir sujungiamumui buvo užtikrinti naudojantis tokiomis geografinėmis investicinėmis priemonėmis kaip Kaimynystės investicinė priemonė (angl. NIF), Investicinė priemonė Vidurinei Azijai (angl. IFCA) ir Azijos investicinė priemonė (angl. AIF). Vien Azijos investicine priemone ir Investicine priemone Vidurinei Azijai, derinant dotacijas ir paskolas, nuo 2010 m. iki 2018 m. vidurio pritraukta daugiau kaip 4,2 mlrd. EUR investicijų 29 . Investicijų planas Europai taip pat teikia konkrečių galimybių bendroms investicijoms Europoje.

Kitai daugiametei finansinei programai (2021–2027 m.) Komisija yra pasiūliusi kelias naujoviškas priemones, kuriomis būtų galima paspartinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į sujungiamumą. Į Komisijos pasiūlymą pirmiausia įtraukta išorės veiksmams skirta investicijų programa, grindžiama dabartiniu Europos darnaus vystymosi fondu 30 (jis yra įtrauktas į ES išorės investicijų planą ir yra taikomas Afrikai bei kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms šalims), siekiant teikti finansavimą, kad būtų galima paskatinti papildomą viešąjį ir privatųjį kapitalą. Nors juo daugiausia dėmesio bus skiriama Afrikai ir ES kaimynystės priemonėje dalyvaujančioms šalims, dalis jo išteklių taip pat bus skiriama kitoms geografinėms vietovėms.

Be to, Komisija remia visas pastangas užtikrinti dar veiksmingesnę ir operatyvesnę su institucijomis ir veikla susijusią ES išorės investicijų sistemą, kad būtų galima atsižvelgti į pagrindinius mūsų investicinius uždavinius. Neseniai priimtame Komisijos komunikate 31 atkreipiamas dėmesys į būtinybę bendradarbiauti tarptautiniu mastu, kad būtų galima kliautis finansavimo šaltinių deriniu, ypač sutelkiant daugiau privačiųjų investicijų, ir pabrėžiama, kad reikia kuo geriau pasinaudoti esamomis priemonėmis, pradedant nuo Europos darnaus vystymosi fondo. Šiame komunikate pagrindinės vystymosi finansavimo srityje veikiančios finansų įstaigos ir vystymosi institucijos raginamos stiprinti savo bendradarbiavimą.

ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą su ES valstybių narių viešosiomis ir privačiosiomis finansų įstaigomis, įskaitant nepriklausomus fondus, ir stengtis geriau derinti veiklą su jomis. Siekdamos skatinti tvarius finansus, ES ir Europos skolinančiosios įstaigos, laikydamosi Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano 34 , taip pat turėtų gerinti dialogą su trečiųjų šalių viešosiomis ir privačiosiomis finansų įstaigomis. Šiuo veiksmų planu grindžiamos tarptautinių forumų diskusijos, kuriomis siekiama užtikrinti tvaresnį finansų sistemos valdymą. Komisija ragina Europos bankus, įskaitant viešuosius bankus, ir kitus ES nepriklausančių šalių bankus bendradarbiauti tvarių finansų klausimais ir keistis geriausia patirtimi. Ji taip pat rems įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas, kuriomis, finansuojant su sujungiamumu susijusius projektus, siekiama įgyvendinti tarptautinius standartus. ES rems Didžiojo septyneto (G 7), Didžiojo dvidešimtuko (G 20) ir EBPO procesus, kad viešųjų finansų įstaigų skolinimo praktika būtų suderinta su tvaraus sujungiamumo principais.

5.2.Tarptautinės partnerystės finansų srityje

Tarptautinės finansų įstaigos (TFĮ) ir daugiašaliai plėtros bankai (DPB) yra pagrindinė sudedamoji pasaulinės sujungiamumo finansavimo struktūros dalis. Europos investicijų bankas (EIB), kaip ES bankas ir investavimo partneris, ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) išplėtė savo skolinimo operacijas, todėl atvėrė naujų bendradarbiavimo galimybių. Tarptautinis valiutos fondas (TVR) ir Pasaulio bankas yra svarbūs partneriai bendradarbiaujant skolų tvarumo ir sujungiamumo srityse. ES taip pat turėtų stiprinti savo bendradarbiavimą su Azijos plėtros banku (angl. ADB) ir Azijos infrastruktūros investicijų banku (angl. AIIB) ir kartu užtikrinti, kad palaikant šiuos santykius būtų visapusiškai atsižvelgiama į ES prioritetus. Daugiašalių plėtros bankų parama labai svarbi įgyvendinant G 20 Infrastruktūros kaip turto klasės veiksmų gaires, o, plačiau taikant infrastruktūros valdymo platformas, būtų lengviau gerinti projektų įgyvendinimą 35 . Reikėtų toliau gerinti ES narystės koordinavimą daugiašaliuose vystymosi bankuose.

5.3.Vienodos sąlygos įmonėms

Svarbiausios išankstinės sąlygos, kad įmonės galėtų plėtoti ir skatinti ES ir Azijos sujungiamumą, yra tinkamos vienodos sąlygos, susijusios su patekimu į rinką ir tiesioginėmis užsienio investicijomis; sąžiningumas ir skaidrumas viešųjų pirkimų srityje; nediskriminacinė rinkos praktika ir subalansuota intelektinės nuosavybės teisų apsauga 36 . Todėl labai svarbu užtikrinti stiprias makroekonominio ir fiskalinio stabilumo sistemas, patikimą sektorių politiką ir reformas, visapusiškas metines ir vidutinės trukmės laikotarpio fiskalines ir biudžeto sistemas ir patikimo viešųjų finansų valdymo sistemas. ES toliau rems iniciatyvas, kuriomis užtikrinamos vienodos sąlygos verslui. Padaryti konkrečią pažangą būtų galima daugiau šalių prisijungus prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Sutarties dėl viešųjų pirkimų (angl. GPA). Sparčiai priėmus Komisijos pasiūlymą dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės 37 , partneriai būtų paskatinti prisijungti ir būtų labiau linkę prisiimti su patekimo į rinką galimybėmis susijusius įsipareigojimus. ES turėtų toliau skatinti partnerius per viešųjų pirkimų procedūras taikyti kokybės standartus ir atsižvelgti į gyvavimo ciklo sąnaudas. Norint užtikrinti vienodas sąlygas, taip pat reikės padidinti eksporto kreditų sistemų skaidrumą. Reikėtų panaikinti diskriminacinę praktiką. Tarptautinė eksporto kreditų darbo grupė turėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamos vienodos sąlygos įvairių šalių eksportuotojams.

ES ketina didinti savo ekonominės diplomatijos 38 srities pastangas Azijoje. Ji ketina remti Europos ir Azijos įmonių poreikius derinančias platformas, daug dėmesio skirdama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir yra numačiusi įsteigti Europos ir Azijos sujungiamumui skatinti skirtą įmonių patariamąją grupę. ES turėtų toliau reklamuoti savo Europos investicinių projektų portalą (ateityje – portalą InvestEU), kuris užtikrina investavimo galimybių Europos Sąjungoje matomumą visiems suinteresuotiems investuotojams.

6.Išvados

Šis bendras komunikatas sudaro ES strategijos dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų pagrindą. Ši strategija grindžiama tvaraus, visapusiško ir tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamo sujungiamumo principais. Pagal šį požiūrį ES, semdamasi įkvėpimo iš savo vidaus rinkos, gerins sujungiamumo reguliavimo kokybę ir vienodas sujungiamumo sąlygas. Remdamasi su tarpvalstybiniu sujungiamu susijusia savo patirtimi, ji padės plėtoti transporto, energetikos ir skaitmeninius tinklus. Ji stengsis stiprinti savo partnerystes su trečiosiomis šalimis, regionais ir tarptautinėmis organizacijomis. Ji stiprins bendradarbiavimą švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų, kultūros, sporto ir turizmo srityse, kartu padėdama skatinti įvairovę ir laisvą idėjų srautą. Siekdama remti šią įvairią politiką ir veiksmus, ES turėtų naudotis visais savo finansinės programos svertais ir priemonėmis, kad galėtų paskatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į tvarų sujungiamumą. Kad ši strategija būtų sėkminga, taip pat bus svarbu sutelkti ES ir jos valstybių narių pastangas, siekiant gerinti kartu su Azijos partneriais įgyvendinamų sujungiamumo projektų ir programų komunikacinę, ženklų kūrimo ir rinkodaros veiklą.

Todėl Komisija ragina Europos Parlamentą, Tarybą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Regionų komitetą, Europos investicijų banką ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus aptarti ir remti šiame bendrame komunikate nurodytus veiksmus.

(1)

Žr. 2016 m. duomenis adresu http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2011/january/tradoc_147207.pdf.

(2)

Sujungiamumas apibrėžtas 2017 m. lapkričio 20–21 d. Neipide (Mianmare) vykusio 13-ojo Azijos ir Europos susitikimo (angl. ASEM) užsienio reikalų ministrų pirmininkų pareiškime.

(3)

Azijos plėtros bankas. „Meeting Asia’s Infrastructure Needs“, 2017 m.

(4)

Sujungiamumo svarba gerovei pripažinta dešimtyje Europos Komisijos prioritetų, Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje ir Europos konsensuso dėl vystymosi pareiškime.

(5)

Komunikatas Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, COM(2018) 321.

(6)

Komunikatai Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansai, COM(2018) 643, ir Veiksmingesnės investicijų už Europos Sąjungos ribų finansinės struktūros kūrimas, COM(2018) 644.

(7)

Įpareigojimas atlikti infrastruktūros projektų poveikio aplinkai vertinimus Europos Sąjungos teisės aktuose pirmąkart buvo nustatytas 1985 m. Turėtų būti laikomasi atsargumo principo, prevencijos principo, žalos aplinkai atitaisymo ten, kur yra jos šaltinis, principo ir principo „teršėjas moka“. Žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnio 2 dalį.

(8)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema (COM(2017) 487).

(9)

Su Armėnija derybos užbaigtos, o derybos su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (angl. ASEAN), Azerbaidžanu, Turkija ir Kataru tęsiasi. Komisija yra parafavusi bendrosios aviacijos erdvės susitarimą su Ukraina, dvišalį aviacijos saugos susitarimą su Kinija ir derasi dėl atitinkamo susitarimo su Japonija.

(10)

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) susitarimai.

(11)

Komunikatas Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginiai tikslai ir rekomendacijos iki 2018 m., COM(2009) 8.

(12)

Jungtinių Tautų Konvencija dėl tarptautinio prekių vežimo jūra sutarčių (2008 m.).

(13)

Geležinkelių jungtys tarp Šiaurės ir Pietų sujungia Viduržemio jūros, Juodosios jūros ir Persijos įlankos regionus su Šiaurės jūros, Baltijos jūros ir Arkties regionais.

(14)

Geležinkelių jungtys tarp Rytų ir Vakarų jungia Europos Sąjungą su Kinija ir Vidurine Azija.

(15)

Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybine organizacija (pranc. OTIF) ir Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija.

(16)

Žr. komunikatą Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina, COM(2018) 321; jame Komisija siūlo pagal 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę skatinti skaitmeninį sujungiamumą su Azijos ir kitomis šalimis.

(17)

Žr. tarnybų darbinį dokumentą Skaitmeninimas vystymosi labui: skaitmeninių technologijų ir paslaugų integravimas į ES vystymosi politiką, SWD(2017) 157.

(18)

Įvairios ES partnerių įgyvendinamos sujungiamumo iniciatyvos nurodytos bendrame tarnybų darbiniame dokumente SWD(2017) 436 Europos ir Azijos sujungiamumo analizė. Pagrindinės išvados.

(19)

Komunikatas Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų

šalims, COM(2018) 65.

(20)

Sofijos deklaracija (2018 m. gegužės mėn.). Pateikta adresu http://www.consilium.europa.eu/media/34776/sofia-declaration_en.pdf.

(21)

Įskaitant ASEM, ASEAN, Bengalijos įlankos daugiasektorio techninio ir ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvą, Vidurinės Azijos regioninio ekonominio bendradarbiavimo programą, Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociaciją, Pietų Azijos subregioninio ekonominio bendradarbiavimo programą ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją.

(22)

 Prireikus ES techniniu lygmeniu galėtų bendradarbiauti su Eurazijos ekonomine sąjunga ir jos valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti geresnę jų techninių reglamentų ir standartų konvergenciją su tarptautiniais teisės aktais ir standartais.

(23)

Bendras komunikatas Tarptautinis vandenynų valdymas., JOIN(2016) 49.

(24)

Įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisiją (angl. UNECE) ir jos Vidaus transporto komitetą; geležinkelių transporto srityje – OTIF ir Geležinkelių bendradarbiavimo organizaciją (rus. OSŽD); energetikos srityje – Tarptautinę energetikos agentūrą ir Tarptautinę atsinaujinančiosios energijos agentūrą. Iš kitų pagrindinių pasaulinius įgaliojimus turinčių organizacijų būtų galima paminėti IMO, ICAO, Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą (angl. ITU), o socialinių teisių srityje – Tarptautinę darbo organizaciją (TDO).

(25)

Įskaitant, bet ne tik, UNECE Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, taip pat UNECE Espo konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ir šios konvencijos Strateginio aplinkos vertinimo protokolą.

(26)

Tarptautinė elektrotechnikos komisija, Tarptautinė standartizacijos organizacija ir Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga; Europos standartizacijos komitetas, Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas ir Europos telekomunikacijų standartų institutas.

(27)

Inderst, George (2018). Infrastructure Investment, Private Finance, and Institutional Investors: Asia from a Global Perspective. Azijos plėtros banko institutas.

(28)

Nuo 2014 m. iki 2018 m. vidurio Vakarų Balkanų investicine priemone pritraukta apie 2,4 mlrd. EUR investicijų į sujungiamumą, o Kaimynystės investicine priemone – apie 2,9 mlrd. EUR investicijų į sujungiamumą Rytų partnerystės šalims.

(29)

Pavyzdžiui, Europos investicijų bankas (EIB) prisideda 70 mln. EUR prie Vidurinės Azijos ir Pietų Azijos elektros energijos perdavimo ir prekybos ja projekto (CASA-1000), kurį įgyvendinant sudaromos sąlygos perduoti elektros energiją iš Kirgizijos ir Tadžikistano į Afganistaną ir Pakistaną.

(30)

2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas.

(31)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir Europos investicijų bankui Veiksmingesnės investicijų už Europos Sąjungos ribų finansinės struktūros kūrimas, COM(2018) 644.

(32)

Komunikatas Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, COM(2018) 321. Komisijos komunikate Veiksmingesnės investicijų už Europos Sąjungos ribų finansinės struktūros kūrimas (COM(2018) 644) nustatyta pasiūlyta išorės investavimo struktūra.

(33)

Žr. pirmiau 30 išnašoje nurodytą komunikatą.

(34)

Komunikatas Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas COM(2018) 97.

(35)

Pavyzdžiui, valdymo platformą SOURCE galima rasti fondo Sustainable Infrastructure Foundation svetainėje adresu https://public.sif-source.org/.

(36)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prekybos ir investavimo kliūčių 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.

(37)

Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, COM(2016) 34. Šį pasiūlymą šiuo metu svarsto Europos Parlamentas ir Taryba.

(38)

Diskusijoms skirtas Komisijos dokumentas dėl globalizacijos suvaldymo, COM(2017) 240.