EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 12 04

COM(2018) 798 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

VISŲ MIGRACIJOS ASPEKTŲ VALDYMAS:
EUROPOS MIGRACIJOS DARBOTVARKĖS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA

.

„<...> Valstybės narės dar nėra pasiekusios tinkamos pusiausvyros tarp atsakomybės, kurią kiekviena turi prisiimti savo teritorijoje, ir solidarumo, kurį visos privalo rodyti, jei norime vėl naudotis Šengeno erdvės be vidaus sienų teikiamomis galimybėmis. Griežtai nesutinku ir nesutiksiu, jog mums reikalingos vidaus sienos. Atkurtos sienos turi būti panaikintos. To nepadarius visa šiandieninė ir ateities Europa žengs žingsnį atgal – to leisti negalime.

Komisija ir kelios Tarybai pirmininkavusios valstybės narės yra pateikusios įvairių kompromisinių sprendimų. Raginu Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę jau dabar imtis ryžtingų veiksmų ir pateikti tvarų sprendimą dėl suderintos reformos migracijos srityje.

Negalime kiekviena kartą, atvykus dar vienam laivui, toliau kivirčytis bandydami rasti ad hoc sprendimų. Laikino solidarumo nepakanka. Mums reikia ilgalaikio solidarumo – šiandien ir visada.“

Jeano-Claude’o Junckerio pranešimas apie Europos Sąjungos padėtį 2018 m.

1.ĮVADAS

Siekdama išspręsti pabėgėlių ir migracijos krizės keliamas problemas, ES turėjo imtis ryžtingų ir visapusiškų atsakomųjų veiksmų: gelbėti žmones, mažinti neteisėtai atvykstančių asmenų skaičių, kurti naujas priemones, kuriomis būtų bendromis pastangomis sprendžiamos tiek ES, tiek kitose šalyse kylančios problemos. Tokių pačių veiksmų reikės imtis ir ateinančiais metais – kuriant sistemą, kuri būtų veiksminga ateityje. Europos migracijos darbotvarkėje 1 Komisija nustatė pagrindinius veiksmus. Taigi dabar ES yra pasirengusi geriau nei bet kada anksčiau. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų darbas baigtas. Krizės aplinkybėmis išryškėjo silpnybės – esamos ES prieglobsčio taisyklės yra tokios, kad taikomas nevienodas požiūris į įvairiose ES šalyse esančius prieglobsčio prašytojus ir skatinama judėti iš vienos valstybės narės į kitą. Šiuo metu į ES atvyksta mažiau asmenų, nei jų atvykdavo iki krizės, tačiau struktūrinis migracijos spaudimas tebėra didelis. Turime galimybę pašalinti trūkumus ir sukurti būsimoms krizėms atsparią sistemą. Tai reiškia, kad reikia pereiti nuo ad hoc atsakomųjų veiksmų prie tvarių sprendimų. Tai taip pat reiškia, kad reikia aktyviai imtis priemonių, suardyti neteisėtai žmones gabenančių asmenų taikomus verslo modelius, apsaugoti mūsų išorės sienas, užtikrinti, kad pagrindiniai procesai (pavyzdžiui, prieglobsčio suteikimo ir asmenų grąžinimo procesai) tinkamai veiktų, gerinti sąlygas teisėtai atvykti į ES ir šalinti pagrindines migracijos priežastis.

Krizės aplinkybėmis pasitvirtino tai, jog ES veiksmai tarpusavyje susiję, – kad visa sistema veiktų, visos jos dalys turi derėti tarpusavyje. Šiame komunikate aptariamos trys pagrindinės visapusiško požiūrio į migracijos valdymą dalys:

·veiksmai, vykdomi su ne Sąjungos partneriais;

·veiksmai, vykdomi prie mūsų išorės sienų;

·Sąjungoje vykdomi veiksmai.

Turime toliau bendradarbiauti su partneriais siekdami pašalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis, bendradarbiauti migracijos valdymo gerinimo ir kovos su neteisėtu migrantų gabenimu klausimais, užtikrinti, kad asmenys, kurie neturi teisės pasilikti ES, būtų grąžinti, parodyti, jog esama alternatyvų neteisėtai migracijai, t. y. teisėtų atvykimo būdų ir patenkinti konkrečius dėl konflikto ir persekiojimo perkeltų asmenų poreikius. Išorės sienos turi būti tvirtos, kad būtų garantuojama pastovi ir patikima kontrolė ir saugumas – užtikrinant aukštą koordinavimo lygį ir nuolatinę stebėseną siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus. Sąjungoje šių tikslų turėtų būti siekiama kartu taikant nuoseklų humanišką požiūrį, o valstybių narių prieglobsčio ir grąžinimo procedūros turėtų veiksmingai viena kitą sustiprinti, taip pat reikėtų ryžtingai kovoti su nusikaltėlių tinklais ir taikyti teisingą, nuoseklią, solidarumu ir atsakomybe grindžiamą ES sistemą.

Šiame komunikate aprašoma esama padėtis ir būsimi veiksmai, kurių bus imamasi siekiant įgyvendinti šiuos tarpusavyje susijusius tikslus. Šie veiksmai turėtų atitikti derėti su ilgalaikiu uždaviniu – suvaldyti būsimas migracijos tendencijas. Kai kurių veiksmų galime ir turime imtis jau dabar. Įvairias ES priemones, kurios padėjo pasiekti realių rezultatų centrinės Viduržemio jūros dalies maršrute, būtų galima taikyti ir kituose maršrutuose. Pradėjus įgyvendinti kitą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų kūrimo etapą, būtų pasiekta esminių mūsų sienų apsaugos pajėgų pasirengimo pokyčių. Dabar priėmus priemones, skirtas akivaizdžiausiems mūsų prieglobsčio, priėmimo ir grąžinimo sistemų trūkumams pašalinti, iš karto sustiprėtų mūsų gebėjimas veiksmingai veikti.

ES ne kartą įrodė, jog yra pajėgi spręsti atsirandančias naujas migracijos keliamas problemas. Tačiau mes dar nesukūrėme tvarios sistemos, kurią taikant būtų įmanoma užkirsti kelią problemų atsiradimui ateityje ir jas sumažinti. Dabar reikėtų pereiti nuo reagavimo veiksmų prie aktyvių veiksmų. Kiekvieną kartą, kai veikėme kartu, pasiekėme rezultatų. Turime tai visada turėti omenyje kurdami ateitį, kai ES ir jos valstybės narės veiks solidariai ir nuosekliai, nes europiečiai to verti.

Kintantis su migracija ir prieglobsčiu susijusių problemų pobūdis

Europos Sąjunga ryžtingai imasi žmonių gelbėjimo jūroje veiksmų. Nuo pat krizės pradžios Europos Sąjunga, vykdydama veiksmus, daugiausia dėmesio skiria humanitarinių poreikių tenkinimui. Per keturias ES operacijas, tebevykdomas Viduržemio jūroje 2 , nuo 2015 m. jūroje išgelbėta daugiau negu 690 000 asmenų, iš kurių daugiau negu 300 000 išgelbėta naudojantis tiesiogine Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros parama valstybėms narėms ir dar 45 000 – vykdant operaciją SOPHIA 3 . Šie veiksmai lėmė ne tik migrantų srautų sumažėjimą, bet ir reikšmingą žūčių jūroje sumažėjimą. Tačiau 2018 m. daugiau negu 2 100 asmenų žuvo bandydami perplaukti Viduržemio jūrą 4 .

Daugiausia migrantų į ES atvyko 2015 m., o dabar jų srautai mažesni, nei buvo iki krizės. Nuo 2018 m. pradžios iki dabar, vykdami pagrindiniais migracijos maršrutais, ES sieną neteisėtai kirto 30 proc. mažiau asmenų nei 2017 m., o per pirmuosius dešimt 2018 m. mėnesių ES sieną neteisėtai kirto apie 116 000 asmenų 5 .

ES sieną neteisėtai kirtusių žmonių skaičius 2014–2018 m.

Pradėjus įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą, rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykstančių asmenų skaičius iš karto sumažėjo 97 proc., t. y. vidutiniškai iki 100 asmenų per dieną. Nuo 2017 m. pavasario iš Turkijos atvykstančių asmenų skaičius padidėjo nedaug, tačiau reikšmingai, o 2018 m., palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, jis padidėjo 30 proc. Tačiau ES sieną neteisėtai kerta apie 90 proc. mažiau asmenų, palyginti su 2015 m., kai šių asmenų skaičius buvo didžiausias. Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute, kuriuo 2014 m., krizės pradžioje, į Europą atvyko daugiausia asmenų, nuo 2017 m. vasaros atvykstančių asmenų skaičius gerokai sumažėjo ir daugiau nedidėjo – nuo šių metų pradžios iki dabar sieną kirto apie 23 000 asmenų. Didžiausias atvykstančių asmenų skaičius šiais metais užregistruotas vakarinės Viduržemio jūros dalies maršrute – nuo 2018 m. pradžios iki dabar šiuo maršrutu neteisėtai atvyko daugiau negu 57 000 asmenų, t. y. 126 proc. daugiau negu 2017 m. 6 . Ši tendencija išryškėjo 2017 m. antrą pusmetį. Iš kitų svarbių tendencijų (pvz., labai išaugusio prie Graikijos ir Turkijos sausumos sienos neteisėtai atvykusių asmenų skaičiaus 7 bei migrantų susitelkimo Bosnijoje ir Hercegovinoje 8 ) matyti, jog būtina nuolat imtis veiksmų visuose maršrutuose 9 .

Atsižvelgiant į Sąjungos politiką palaikyti teisėtą, o ne neteisėtą migraciją, svarbu paminėti, jog padaugėjo teisėtos migracijos keliais atvykstančių asmenų.

Pradėjus vykdyti perkėlimą šiek tiek sumažėjo ES valstybėms narėms daromas spaudimas prie išorės sienos, o asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, suteiktas saugus ir teisėtas būdas atvykti. Nuo 2015 m. pagal dvi sėkmingai įgyvendinamas perkėlimo į ES programas beveik 44 000 pažeidžiamiausių asmenų suteiktas būstas ES 10 . 2017 m. rugsėjo mėn.11 Komisija pradėjo įgyvendinti iniciatyvą 11 ; pagal ją valstybės narės kartu įsipareigojo į ES perkelti kaip niekad daug asmenų – 15 900 iš visų sutartų perkeltiems asmenims priimti skirtų 50 000 vietų jau užpildytos.

Sumažėjęs atvykstančių asmenų skaičius reiškia tai, kad nuo 2015 m., kai buvo pateikiama daugiausia prašymų suteikti prieglobstį, šių prašymų skaičius sumažėjo ir jų pateikiama tiek, kiek buvo pateikiama iki krizės (2014 m. duomenys). Nuo 2018 m. pradžios iki dabar valstybėse narėse ir Šengeno asocijuotosiose šalyse 12 pateikti 558 098 prašymai suteikti prieglobstį – palyginti su 2017 m., šių prašymų pateikta 10 proc. mažiau. Tačiau nacionalinėms prieglobsčio sistemoms tebedaromas didelis spaudimas dėl likusių nepatenkintų prašymų, pateiktų krizės įkarštyje.

Valstybėms narėms prašymai suteikti prieglobstį paskirstomi neproporcingai. Nuo 2018 m. pradžios iki dabar, šeštus metus iš eilės, Vokietija gavo didžiausią absoliutinį skaičių prašymų – daugiau negu 130 000, antroje vietoje – Prancūzija, jų gavusi daugiau negu 116 000. Abi šios šalys gauna 44 proc. visų prašymų. Graikija, Ispanija ir Italija visos kartu gauna beveik 30 proc. visų prašymų.

Kalbant apie grąžinimą, 2015–2017 m. grąžinta daugiau negu 692 000 netesėtai esančių trečiųjų šalių piliečių. Nuo 2018 m. pradžios lig šiol Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra padėjo atlikti 288 grąžinimo užsakomaisiais reisais operacijas – grąžinta daugiau negu 10 000 asmenų (taip pat, remiant šiai agentūrai, beveik 1 000 asmenų grąžinta komerciniais skrydžiais). Tačiau nors dedama šių pastangų, grąžinimo priemonės vis dar nepakankamai veiksmingos – per pastaruosius trejus metus grąžintų asmenų dalis vidutiniškai siekia mažiau negu 40 proc.

Grąžinamų neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių procentinė dalis 13

Nors iš diagramų matoma mažėjimo tendencija iš dalies atspindi tai, kad priimama mažiau Vakarų Balkanų šalims (šiose šalyse tinkamai įgyvendinami readmisijos susitarimai) skirtų sprendimų grąžinti, taip pat matyti, jog reikia dirbti tiek ES, tiek su mūsų partneriais siekiant padidinti šiuo metu nuolat mažą faktiškai grąžintų Afrikos ir Azijos šalių piliečių dalį.

Šengeno erdvės svarba

Šengeno erdvė – visame pasaulyje didžiausia erdvė, kurioje asmenys gali laisvai keliauti. Daugiau negu 400 mln. ES piliečių ir svečių gali šioje erdvėje laisvai judėti, o prekės ir paslaugos gali būti nekliudomai teikiamos. Tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria įgyvendinamos ES laisvės, kad klestėtų vidaus rinka ir kad policija ir teisminės institucijos bendradarbiaudamos galėtų padėti didinti mūsų saugumą. Šengeno erdvė padeda žmonėms gyventi ir pragyventi, taip pat ji naudinga mūsų ekonomikai ir visuomenei.

·Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu beveik 1,9 mln. Europos gyventojų dirba Šengeno erdvės šalyje, kurioje jie negyvena, ir iš apskaičiavimų matyti, jog vidaus sienas kasdien kerta maždaug 3,5 mln. asmenų 14 .

·Šengeno erdvė daro nepaprastai didelį poveikį ekonomikai: šioje erdvėje kasmet įvykdoma ne mažiau kaip 62 mln. tarpvalstybinių prekių pervežimų ir 24 mln. verslo kelionių. Vos viena valanda papildomo laukimo gali kainuoti 3 mlrd. EUR per metus 15 . Apskaičiuota, kad su sienų kontrolės atnaujinimu susijusios vienkartinės sąnaudos, patiriamos nesant Šengeno erdvės, siekia 0,05–20 mlrd. EUR. Papildomos metinės veiklos sąnaudos galėtų siekti 2–4 mlrd. EUR 16 .  17

Šie akivaizdūs faktai ir galimybė laisvai kirsti sienas asmeniniais ir laisvalaikio tikslais – priežastis, kodėl visuomenė tvirtai palaiko Šengeno erdvę. Neseniai atlikus „Eurobarometro“ tyrimą patvirtinta, kad didžioji dalis (apie du trečdalius) apklaustų asmenų Šengeno erdvę laiko vienu iš svarbiausių ES laimėjimų, o trys ketvirtadaliai respondentų pritaria, kad ši erdvė svarbi verslui 18 .

Kad šie pranašumai išliktų, labai svarbu vykdyti veiksmingą migracijos ir sienų valdymo politiką. Dėl migracijos ir pabėgėlių krizės bei pastaraisiais metais suaktyvėjusios teroristų veiklos keletas Šengeno valstybių 19 įvedė laikiną vidaus sienų kontrolę. Siekdama kuo greičiau vėl naudotis normaliai veikiančia Šengeno erdve, Komisija jau ėmėsi įvairių svarbių veiksmų, kad būtų pašalintos su Šengeno erdvės veikimu susijusios problemos. 2016 m. kovo mėn. Komisija paskelbė komunikatą „Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų. Veiksmų planas“ ir jame pateikė padėčiai stabilizuoti skirtą veiksmų planą, grindžiamą pažanga, kuri daroma stiprinant išorės sieną Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pagalba ir nuolat įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą 20 .

2017 m. gegužės mėn., kai padėtis tapo stabilesnė, toliau siekdama skatinti laipsniškai nutraukti vidaus sienų kontrolės taikymą, Komisija pateikė rekomendaciją 21 , kuria valstybės narės raginamos vidaus sienų kontrolę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir kurioje rekomenduojamos alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, sustiprinti proporcingi policijos patikrinimai ir policijos bendradarbiavimas Šengeno erdvėje. 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė dar vieną rekomendaciją, kuria ragino valstybes nares, taikančias vidaus sienų kontrolę, stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis narėmis siekiant didinti tarpusavio pasitikėjimą ir mažinti kliūtis 22 . Tuo pačiu metu Komisija taip pat priėmė pasiūlymą dėl atitinkamų Šengeno sienų kodekso taisyklių pakeitimo, kad šis kodeksas būtų atnaujintas atsižvelgiant į esamas problemas, ypač problemas, susijusias su terorizmo keliamomis grėsmėmis 23 . Labai svarbu, kad šiuo metu Europos Parlamentas ir Taryba rastų būdą, kaip patvirtinti siūlomą Šengeno sienų kodekso pakeitimą.

Atsižvelgdama į pastangas, kurios buvo dedamos siekiant pagerinti mūsų išorės sienų valdymą, ir į šiomis pastangomis sumažintą neteisėtai atvykstančių asmenų skaičių, Komisija mano, kad jau laikas panaikinti valstybių narių nuo 2015 m. atnaujintą laikiną vidaus sienų kontrolę.

2.DARBAS SU IŠORĖS PARTNERIAIS MIGRACIJOS KLAUSIMAIS

ES migracijos politikos išorės aspektai labai svarbūs visai Europos migracijos darbotvarkei. Migracijos valdymo prie sienų ir Europos Sąjungoje sėkmė priklauso nuo aktyvaus išorės partnerių dalyvavimo. Ilgalaikės partnerystės su trečiosiomis kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalimis labai svarbios siekiant sudaryti palankesnes grąžinimo ir reintegracijos sąlygas, suteikti pagalbą pabėgėliams ir į sunkią padėtį patekusiems migrantams, bendradarbiauti kovojant su prekybos žmonėmis tinklais ir šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis.

Lig šiol daromą pažangą daugiausia lemia prie kiekvienos šalies aplinkybių pritaikytas bendradarbiavimas su Afrikos partneriais ir pagrindinėmis Azijos šalimis pagal partnerystės modelį 24 . Pagrindiniai šio požiūrio principai – kad migracija yra pagrindinis mūsų santykių su trečiosiomis šalimis prioritetas, kad ES ir valstybių narių veiksmai glaudžiai koordinuojami ir kad visa atitinkama ES politika ir priemonės pasitelkiamos šiai partnerystei stiprinti.

Iš pastarųjų trejų metų patirties matyti, kad geriausių rezultatų pasiekiama visame migracijos maršrute taikant integruotą požiūrį. Tai padėjo pasiekti apčiuopiamų rezultatų centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute: per pastaruosius dvejus metus apie 80 proc. sumažėjo neteisėtos migracijos srautai, be to, suteikta pagalba daugiau negu 40 000 asmenų (daugiausia – iš Libijos ir Nigerio), kad jie galėtų savanoriškai grįžti į savo namus 25 ; evakuota ir perkelta beveik 2 500 pažeidžiamų asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos 26 . Tai pasiekti pavyko dėl to, kad buvo imamasi integruotų veiksmų: buvo kovojama su neteisėtais migrantų srautais iš Nigerio ir Libijos pakrantės 27 , taip pat su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis ir prekiautojais žmonėmis, kuriamos vietos bendruomenėms skirtos ekonominės alternatyvos ir padedama į sunkią padėtį patekusiems migrantams. Buvo integruojama politika ir kartu visi dalyvaujantys subjektai, pradedant valstybėmis narėmis, veikdami Libijoje ir Nigeryje taikė suderintą požiūrį, tačiau taip pat Afrikos Sąjungos, ES ir Jungtinių Tautų darbo grupėje buvo stiprinamas bendradarbiavimas su Jungtinėmis Tautomis ir Afrikos Sąjunga.

Tai vyksta ir dėl to, kad yra plečiama ir stiprinama partnerystė su Afrikos šalimis. Nuo 2015 m. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo 28 pažanga remiama pagal įvairias naujoviškas finansavimo priemones. ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas – lanksti ir naujoviška finansavimo priemonė, finansuojama ES ir valstybių narių lėšomis 29 . Šio fondo lėšomis finansuojami įvairių per Valetos aukščiausiojo lygio susitikimą nustatytų sričių veiksmai, kuriais šalinamos pagrindinės neteisėtos migracijos priežastys ir kurie yra praktinio bendradarbiavimo priemonė.

Kaip įgyvendinamas ES patikos fondas Afrikai

Lig šiol veiksmams pagrindiniuose Afrikos migracijos maršrutuose įgyvendinti sutelkta daugiau negu 4 mlrd. EUR šio patikos fondo lėšų, pavyzdžiui:

·dirbant su Jungtinių Tautų agentūromis, patikos fondo lėšomis suteikta labai svarbi parama pažeidžiamiausiems asmenims. Nuo 2017 m. 61 300 pabėgėlių ir pažeidžiamų migrantų Libijoje suteikta tiesioginė pagalba (ne maisto produktais ir higienos reikmenimis), 89 700 asmenų – medicinos pagalba ir 14 600 vaikų gavo mokymosi reikmenų. Libijos bendruomenėms taip pat suteikta didelė pagalba, įskaitant įrangą, kuria naudojantis būtiniausios paslaugos suteiktos daugiau negu 1,2 mln. asmenų;

·vykdoma daug projektų, kuriais sukuriama darbo vietų ir ekonominių galimybių pagrindinėse kilmės šalyse, ir taip mažinamos neteisėtos migracijos paskatos . Kartu su Gambija įgyvendinama nauja programa, daugiausia skirta patrauklioms užimtumo ir pajamų galimybėms propaguoti 25 000 jaunų grįžtančių migrantų;

·kitomis iniciatyvomis siekiama kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, migrantams suteikiant daugiau teisių ir didesnę apsaugą ir taip juos įgalinant, taip pat siekiama sukurti lengvesnes ir saugesnes migracijos sąlygas. 2018 m. rugsėjo mėn. duomenimis, pagal Somalio pusiasalyje įgyvendinamą migracijos valdymo gerinimo programą, kurios biudžetas siekia 46 mln. EUR, pagalba jau suteikta 11 000 migrantų ir priverstinai perkeltų asmenų, taip pat beveik 1 600 asmenų suteiktas mokymas migracijos valdymo klausimais.

Veiksmai, kuriais šalinamos pagrindinės neteisėtos migracijos priežastys, taip pat sustiprinti pagal Europos išorės investicijų planą. Pagal šį planą jau sutelktas šalims partnerėms skirtas finansavimas. 2018 m. liepos mėn. patvirtinta 12 pirmųjų garantinių priemonių, kurių biudžetas – apie 800 mln. EUR. Jos apima įvairias sritis, įskaitant verslumo, ekologiškos elektros energijos ir plačiajuostės prieigos sritis. Tai dera su maždaug 2 mlrd. EUR, kurie skirti derinimo operacijoms pagrindinėse srityse, kaip antai energijos ir ryšio, miestų, žemės ūkio ir aplinkos srityse 30 .

Kartu su Turkija taikant integruotą požiūrį, svarbių rezultatų pasiekta ir rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute. Bendras darbas pagal ES ir Turkijos pareiškimą suteikė galimybę padėti Turkijos priimtiems pabėgėliams, sutrikdyti neteisėtai žmones gabenančių asmenų taikomą verslo modelį ir užmegzti už migracijos valdymą atsakingų institucijų bendradarbiavimą. Iš 2018 m. liepos mėn. susitarimo dėl ES ir valstybių narių antrosios 3 mlrd. EUR dalies, skirtos Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei, finansavimo ,matyti, jog ES tebėra įsipareigojusi laikytis pareiškimo nuostatų ir remti Turkijoje esančius pabėgėlius ir taip padeda toliau veiksmingai valdyti migraciją rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute. ES migracijos politikai labai svarbu, kad pareiškimas būtų visiškai įgyvendintas.

Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė

Šia priemone labai daug prisidėta prie Turkijos priimtų 3,9 mln. pabėgėlių poreikių tenkinimo. Pagal ją daugiausia dėmesio skiriama humanitarinei pagalbai, švietimui, migracijos valdymui, sveikatos paslaugoms, savivaldybių infrastruktūrai, taip pat socialinei ir ekonominei paramai – taip siekiama pagerinti Sirijos pabėgėlių ir juos priimančių bendruomenių gyvenimo sąlygas. Visa 2016–2017 m. numatyta 3 mlrd. EUR finansavimo suma jau paskirstyta ir sudarytos sutartys dėl šių lėšų – vykdomi 72 projektai ir apie 2 mlrd. EUR jau išmokėta. Pagal antrąją 2018–2019 m. numatytą finansavimo dalį, dėl kurios susitarta šią vasarą, lig šiol skirta 550 mln. EUR 31 .

Pagal šią priemonę pagalba suteikta ne vienam milijonui pabėgėlių:

·daugiau negu 1,4 mln. pabėgėlių pagal neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemą gauna lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti; daugiau negu 340 000 vaikų ir jų šeimų gauna paramą, kad galėtų lankyti mokyklą, o pasamdyti turkų kalbos mokytojai moko daugiau negu 430 000 vaikų;

·įrengiamos 125 tradicinės statybos mokyklos ir 50 mokyklų surenkamuose pastatuose;

·beveik 50 000 mokinių lanko papildomus pagalbinius kursus ir kursus, skirtus atsiradusioms mokslo spragoms užpildyti, arba dalyvauja kitose paspartinto mokymosi programose;

·pabėgėliams suteikta daugiau negu 4,7 mln. pirminės sveikatos priežiūros konsultacijų ir paskiepyta daugiau negu 450 000 pabėgėlių vaikų; nėščioms pabėgėlėms suteikta beveik 1 mln. konsultacijų iki gimdymo, be to, jau veikia 139 migrantams skirti sveikatos centrai ir juose dirba beveik 1 500 pagal priemonę apmokytų ir finansuojamų Sirijos darbuotojų.

Iš šių pavyzdžių matyti, kad visame maršrute taikydamos integruotą požiūrį ES ir valstybės narės padarė didelę pažangą. Turėtume teikti pirmumą šio požiūrio stiprinimui ir platesniam jo taikymui. Jau imamasi veiksmų vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute – čia stiprinamas darbas su Maroku siekiant sukurti naują plataus masto bendradarbiavimo platformą, taip pat kuriamos naujos iniciatyvos su Mauritanija. Kitur stiprinamas dialogas su Egiptu ir Tunisu ir bendradarbiaujama su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, Etiopija. Teikiant paramą šalims, priimančioms daug pabėgėlių, pirmumas taip pat turėtų būti tebeteikiamas sirų poreikiams.

Plačiau kalbant, ES turėtų toliau aktyviai dalyvauti forumuose, pavyzdžiui, Valetos procese, remdama susijusius Rabato ir Chartumo procesus, tačiau taip pat toliau stiprindama dialogą su vis aktyviau dalyvaujančia Afrikos Sąjunga. Įgyvendindama JT pasaulinį susitarimą dėl migracijos, ES turėtų, atsižvelgdama į pasaulio pokyčius, toliau propaguoti atsakomybe ir partneryste grindžiamą visapusišką požiūrį į migraciją.

Grąžinimas ir readmisija

Kadangi grąžinamų asmenų procentinė dalis nedidelė, būtina skubiai imtis veiksmų pagal mūsų vidaus ir išorės politiką migracijos srityje, kad grąžinimo ir readmisijos procesai būtų geriau įgyvendinami. Kad taip įvyktų, valstybės narės, ES ir trečiosios šalys turėtų visos kartu prisiimti atsakomybę.

Pirma, valstybės narės turėtų geriau įgyvendinti esamas taisykles ir pašalinti nacionalinių sistemų spragas, dėl kurių užtrunkama veiksmingai grąžinti asmenis. Antra, reikėtų skubiai priimti pasiūlymą dėl Grąžinimo direktyvos peržiūros, nes taip būtų galima pasiekti geresnių rezultatų: spartesnės procedūros, geresnis ryšys su prieglobsčio sistemomis ir veiksmai, kurių imamasi kovojant su migrantų pasislėpimu ir neteisėtu antriniu judėjimu, reikštų tai, kad grąžinimo sprendimai būtų veiksmingiau įgyvendinami 32 . Tas pats pasakytina kalbant apie siūlomus Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pakeitimus, kuriuos atlikus būtų taip pat užtikrinta labai svarbi ES lygmens parama 33 .

Kita vertus, reikėtų stiprinti readmisijos srityje atliekamą darbą. Nors readmisija yra vienas opiausių politinių klausimų daugelyje kilmės šalių, taikant bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį, trečiosioms šalims lengviau vykdyti su readmisija susijusius įsipareigojimus. Kartu su valstybėmis narėmis buvo nustatyti prioritetiniai tikslai, kuriuose atsižvelgta ne tik į galimą grąžintinų asmenų skaičių, bet ir į tai, kokiose srityse, taikant ES bendrą požiūrį, sukurta didžiausia dvišalių veiksmų pridėtinė vertė. Tai daryta įvairiais būdais – vedant derybas dėl oficialių readmisijos susitarimų, sudarant išsamius veiklos susitarimus ir praktiškai sprendžiant problemas. Nuo 2016 m. susitarta dėl šešių readmisijos susitarimų 34 , o šiuo metu ES yra sudariusi 23 readmisijos susitarimus ir veiklos susitarimus.

Praktinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis stiprinamas taikant visapusiškas priemones ir tinklus, skirtus veiksmingai readmisijai įgyvendinti. Reguliariai susitinkant su partneriais lengviau vykdyti pažangos stebėseną ir aptarti kliūtis. Sukurta informacinių technologijų sistemų, kad būtų geriau valdyti bylas, be to, vietoje dirbantys ES ir valstybių narių paskirti migracijos ryšių palaikymo pareigūnai yra pagrindiniai kontaktiniai asmenys ryšiams palaikyti su trečiųjų šalių institucijomis, o trečiųjų šalių ryšių palaikymo pareigūnai pagrindinėse ES valstybėse narėse gali padėti nustatyti galimus grąžintinus asmenis. ES lėšos sutelkiamos siekiant padėti stiprinti partnerių pajėgumus, kad jie galėtų veiksmingai įgyvendinti susitarimus, taip pat siekiant dirbti grąžintinų asmenų reintegracijos klausimu, kad būtų užkertamas kelias pakartotiniams išvykimams. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra labai sustiprino savo pajėgumus ir gali, glaudžiai bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis, koordinuoti ir organizuoti grąžinimo operacijas. Taip pat veiksmingumą būtų galima iš esmės padidinti suderinant įprastas remiamo savanoriško grįžimo, reintegracijos ir konsultavimo grįžimo klausimais procedūras.

Kitas etapas – išnaudoti visas šių priemonių teikiamas galimybes. Šiuo etapu itin svarbu, kad vienu metu valstybėse narėse būtų vykdomos veiksmingos grąžinimo procedūros, ES lygmeniu taikomos supaprastinimo priemonės ir bendradarbiaujama su trečiosiomis šalimis. Šiuo metu dėl papildomų readmisijos susitarimų deramasi su Nigerija, Tunisu, Maroku ir Kinija. Kartu turėtų būti vykdomos diskusijos su Užsachario Afrikos partneriais siekiant susitarti dėl papildomų readmisijos susitarimų, turi būti ieškoma sprendimų, kaip patenkinti visus poreikius, ir išnaudojami visi svertai bei priemonės.

ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmai

Pagrindiniai neteisėtą migraciją lemiantys veiksniai – organizuotų nusikaltėlių tinklai, neteisėtai gabenantys migrantus. ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų plane aprašomas visapusiškas požiūris ir pateikiama tinkama sistema, kuria turėtų būti remiamasi vykdant veiksmus 35 . Šis planas bus pagrindinė priemonė, įgyvendinama reaguojant į 2018 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose pateiktą raginimą paspartinti kovos su neteisėtu žmonių gabenimu veiksmus.

Veiksmų planas apima tiek ES, tiek su mūsų partneriais vykdomą darbą. Dirbant su partneriais daugiausia dėmesio skiriama kovos su neteisėtu migrantų gabenimu pajėgumų kūrimui suteikiant išteklių, teikiant technines ekspertines žinias ir operatyvinę pagalbą. Taip pat svarbus darbas prevencijos srityje – propaguoti alternatyvius pajamų šaltinius asmenims, kuriems kyla rizika nukentėti nuo neteisėtai žmones gabenančių asmenų tinklų, kovoti su neteisėtai žmones gabenančių asmenų tinklų skleidžiama dezinformacija ir suteikti potencialiems migrantams patikimą ir objektyvią informaciją. Nuo 2015 m. daugiau negu 23 mln. EUR skirta informavimui ir informuotumo didinimui 36 . Bus vykdoma ir daugiau projektų, įtraukiant diasporos bendruomenes į priešingos informacijos sklaidos veiklą.

Siekiant kovoti su nusikaltėlių tinklais, jau įgyvendinama įvairių iniciatyvų, susijusių su informacijos mainais tarp valstybių narių, ES agentūrų, bendros saugumo ir gynybos politikos misijų, tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių. Jungtinės tyrimo grupės vykdo operatyvinį bendradarbiavimą vietoje. Pavyzdžiui, ES remia grupę Nigeryje, kurią sudaro tyrėjai iš Nigerio, Prancūzijos ir Ispanijos. Šios grupės darbo dėka suimta 211 asmenų 37 . Šis modelis netrukus bus taikomas ir kitose kilmės bei tranzito šalyse. 13-oje prioritetinių šalių partnerių dirbantys Komisijos paskirti Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnai taip pat atlieka svarbų vaidmenį gerinant ryšių palaikymą, o priėmus Komisijos neseniai pateiktą šios srities pasiūlymą, ES ir nacionalinių migracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklui bus suteikta papildomų priemonių. Viduržemio jūroje vykdant operaciją SOPHIA buvo taikomas naujoviškas metodas – įsteigtas informacijos apie nusikalstamumą padalinys ir taip suteikta galimybė operaciją SOPHIA vykdančioms pajėgoms, Europolui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai tiesiogiai keistis informacija. Vykdant operaciją SOPHIA tiesiogiai sulaikyta nemažai neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis – iš viso 151 įtariamas asmuo, o iš nusikalstamų organizacijų paimtas 551 laivas. Be to, Libijoje taikant JT lygmeniu patvirtintas naujoviškas sankcijas lengviau kovoti su pavieniais neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis ir prekiautojais žmonėmis, taigi reikėtų apsvarstyti, ar nereikėtų sankcijų plačiau taikyti siekiant spręsti nebaudžiamumo klausimą ir dar labiau atgrasyti nuo neteisėtos veiklos.

Europolas atlieka itin svarbų vaidmenį kovodamas su neteisėtu migrantų gabenimu. Nuo 2016 m. Europolo kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras padėjo valstybėms narėms išardyti sudėtingus modernius nusikaltėlių tinklus. Šis centras remia operacijas vietoje ir teikia ekspertinių žinių, koordinuoja veiksmus, teikia analitinę pagalbą, pritaikytą atsižvelgiant į poreikius, ir atlieka kryžminę duomenų patikrą Europolo duomenų bazėse. Europolo informacijos centras, naudodamasis ES karinių operacijų, teisėsaugos institucijų, ES agentūrų ir tarptautinių organizacijų ekspertinėmis žiniomis, plečia pasaulio žvalgybos informaciją. Kaip pabrėžė Europos Vadovų Taryba, didelės naudos būtų galima pasiekti sutrikdant neteisėtai žmones gabenančių asmenų internetinius ryšius. Nuo praėjusių metų daugiau negu 35 proc. padaugėjo atvejų, kai Europolo ES internetinės informacijos žymėjimo padalinys persiuntė interneto paslaugų teikėjams internetinį turinį ir 98 proc. persiųsto turinio buvo pašalinta. Komisija ieško būdų, kaip padidinti sąveiką su veiksmais, kurių imamasi kovojant su kitų rūšių nusikalstamumu, ir sustiprinti bendradarbiavimą su privačiomis bendrovėmis ir geriau apmokyti nacionalinius tyrėjus bei socialinės žiniasklaidos sektoriaus atstovus, kad būtų lengviau perduoti informaciją.

Sąlygų teisėtai atvekti į ES gerinimas

Patikimumo didinimas siekiant bendradarbiauti su partneriais kuriant visapusišką migracijos politiką reiškia ir tai, kad reikia sudaryti sąlygas teisėtai atvykti į ES. Praėjusiais metais valstybės narės buvo raginamos įsipareigoti ir įsipareigojo skirti 50 000 vietų perkeltiems asmenims priimti – taip užtikrinta, kad asmenys, kuriems reikia apsaugos, galėtų saugiai gyventi Europoje. Tačiau teisėti migracijos būdai – tai ne vien apsauga. Pirmųjų leidimų gyventi, suteiktų teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, skaičius ES išaugo nuo 2,6 mln. 2015 m. iki daugiau negu 3 mln. 2017 m. ir ypač padaugėjo išduodamų su darbu susijusių leidimų gyventi. Tačiau reikia daugiau nuveikti siekiant suteikti galimybių studentams ir specialistams, ypač aukštos kvalifikacijos asmenims. Rugsėjo mėn. Komisija pabrėžė, jog svarbu aktyviai įgyvendinti strateginę ES politiką teisėtos migracijos srityje – siekiant parodyti, kad esama alternatyvų neteisėtai migracijai, ir siekiant prisidėti prie konkurencingesnės ES ekonomikos kūrimo 38 . Vienas svarbiausių elementų – plataus užmojo pasiūlymas dėl naujos mėlynosios kortelės aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečiams , todėl Komisija ragina Tarybą greitai susitarti dėl pozicijos, nes, palyginti su dabartine mėlynąja kortele, atnaujinta mėlynoji kortelė duotų realios pridėtinės vertės ir kartu padėtų siekti Komisijos pasiūlyme nustatytų tikslų.

Be to, toliau dirbama siekiant pažangos įgyvendinant bandomuosius projektus teisėtos migracijos srityje – šiam tikslui planuojama skirti apie 20 mln. EUR finansinės paramos 39 . Šiuo metu rengiami keli bandomieji projektai, jie netrukus bus pradėti įgyvendinti: neseniai baigti du vertinimai, kitus projektus rengia valstybės narės. Jau beveik užbaigtas su Šiaurės Afrikos šalimis vykdomas patikos fondo lėšomis finansuojamas darbo jėgos judumo srities projektas ir Komisija paskelbė naują kvietimą teikti pasiūlymus dėl projektų, finansuotinų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis.

Finansavimas

Ilgalaikėms partnerystėms sustiprinti reikalingos investicijos ir tvarūs ištekliai. Taigi reikės sustiprinti ES patikos fondą Afrikai. Šiuo metu esamų lėšų nepakanka numatytai 2019 m. fondo darbotvarkei įgyvendinti – trūksta apie 500 mln. EUR. Lig šiol 89 proc. patikos fondo lėšų skiriama iš ES fondų, tačiau bus svarbu, kad valstybės narės būtų pasirengusios padidinti finansavimą likusiu šio finansavimo laikotarpio etapu, laikydamosi Europos Vadovų Tarybos birželio mėn. išvadų, kuriose raginama papildyti patikos fondą. Yra keletas programų, dėl kurių su valstybėmis narėmis glaudžiai bendradarbiaujama nuo kūrimo iki įgyvendinimo,– taip sudaryta galimybė sukurti aiškią valstybių narių ir ES biudžeto įnašų sąsają ir Komisija palankiai vertintų tolesnį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis dėl programų, kuriomis įgyvendinami strateginiai patikos fondo tikslai.

3.STIPRESNIS SIENŲ VALDYMAS

Stipri ir patikima išorės sienų apsauga yra būtinoji laisvo judėjimo erdvės be vidaus sienų kontrolės sąlyga. Taip užtikrinamas pasitikėjimas bendru saugumu ir tai, kad į ES vyktų tik tokią teisę turintys asmenys. Tai bendra užduotis, tenkanti valstybėms narėms, kurios turi užtikrinti savo išorės sienų valdymą ir savo, ir bendrais interesais, padedant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms. Sienų valdymas taip pat turi tiesioginį poveikį veiksmingam vidaus taisyklių taikymui, pavyzdžiui, prieglobsčio ir grąžinimo srityse, ir mūsų santykiams su trečiosiomis šalimis.

Nuo 2015 m. ES ir valstybės narės taip pat vykdo iki šiol neregėto masto koordinavimą ES jūrų sienų srityje siekdamos gelbėti gyvybes jūroje, stiprinti sienų kontrolę ir išardyti neteisėtų prekiautojų ir neteisėtai žmones gabenančių asmenų verslo modelį. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra su labiausiai paveiktomis valstybėmis narėmis koordinavo bendras operacijas Egėjo jūroje, centrinėje Viduržemio jūros dalyje ir Vakarų Viduržemio jūros regione, kuriomis buvo stiprinamas sienų stebėjimas, didinami gebėjimai gelbėti gyvybes jūroje ir teikiama pagalba siekiant patobulinti registravimą ir tapatybės nustatymą. Šias operacijas rėmė valstybės narės, o koordinavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, skyrusi sienos apsaugos pareigūnus, laivus, orlaivius ir kitus išteklius.

Sukurta FRONTEX pagrindu Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra buvo įsteigta 2016 m. ir tapo žingsniu į priekį: joje įdiegtos kai kurios inovacijos, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms valdyti išorės sienas ir vykdyti asmenų grąžinimą. Šiuo metu Agentūra yra nusiuntusi 1 100 sienos apsaugos pareigūnų, kurie padeda prie išorės sienos esantiems ų nacionaliniams pajėgumams . Nepaisant pokyčių, buvo nustatyti keli trūkumai, dėl kurių sumažėja kolektyvinis ES gebėjimas apsaugoti išorės sienas dabar ir ateityje. Tai, be kita ko, savanoriškas valstybių narių įnašo (personalu ir įranga) pobūdis, dėl kurio nuolat prisiimama nepakankamai įsipareigojimų ir sumažėja vykdomų bendrų operacijų veiksmingumas 40 . Taip pat nepavyksta suburti greito reagavimo 1 500 sienos apsaugos pareigūnų pajėgų dėl griežtų pareigūnų siuntimo sąlygų.

Atsakydama į 2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2018 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė dar labiau stiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, kad Agentūros pajėgumai būtų patikimesni ir nuolat remiami. Pagal Komisijos pasiūlymą pagrindinė atsakomybė už išorės sienų apsaugą ir toliau tenka valstybėms narėms, bet Agentūrai bus numatytos priemonės joms padėti pasitelkiant nuolatinį 10 000 Europos sienos apsaugos pareigūnų būrį. Būrį sudaro 8,7 proc. 115 000 nacionalinių sienų apsaugos pareigūnų ES 41 . Laipsniškai, bet sparčiai jį sukūrus kolektyviniai ES gebėjimai apsaugoti išorės sienas ir veiksmingai vykdyti asmenų grąžinimą iš ES iš karto padidėtų.

Nuolatinis būrys bus ilgalaikis, bet lankstus sprendimas, kaip užpildyti esamas Agentūros operacijų spragas ir užtikrinti ES parengtį įveikti bet kokią krizę ateityje. Pagrindinę Agentūros operatyvinę pagalbą teiks statutiniai darbuotojai ir ilgam laikotarpiui deleguoti valstybių narių pareigūnai , o trumpam laikotarpiui siunčiami valstybių narių darbuotojai bus pasirengę, kad juos siųstų atsiradus realiam poreikiui, visų pirma, ekstremaliosios situacijos atveju.

Pastaraisiais metais ES kuria didelio masto centralizuotas informacinių technologijų sistemas, kuriose būtų renkama ir tvarkoma su sienų valdymu, migracija ir saugumu susijusi informacija ir būtų ja dalijamasi laikantis duomenų apsaugos reikalavimų. Dabar ES jau baigia susitarti arba jau pradėtas įgyvendinimas.

Kitas svarbus žingsnis į priekį bus padarytas pagal naująją daugiametę finansinę programą. Bus užtikrinama didesnė parama Europos integruoto sienų valdymo veiklai ir bendrai vizų politikai, pavyzdžiui, padedant nacionalinėms valdžios institucijoms įdiegti pagrindines informacinių technologijų sistemas. Dabar itin svarbu, kad kuo greičiau prasidėtų Europos Parlamento ir Tarybos derybos ir kad būtų išlaikytas aukštas Komisijos pasiūlymų užmojo lygis.

4.VIDAUS VEIKSMAI TAIKANT VISAPUSĮ POŽIŪRĮ

2015 m. prasidėjus migracijos ir pabėgėlių krizei išaiškėjo mūsų prieglobsčio sistemos apribojimai. Tai buvo mūsų įgimto teisingumo ir solidarumo jausmo išbandymas. Iš šių metų vasaros patirties, kai laivai su migrantais ieškojo išlaipinimo uosto, paaiškėjo, kad koordinuotomis Europos lygmens pastangomis galima surasti veiksmingų sprendimų ir iš jų pasisemti įkvėpimo. Tačiau kartu paaiškėjo, kad rengiantis ateities iššūkiams reikia vadovautis labiau nuspėjamu, bendradarbiavimu grindžiamu ir tvariu požiūriu.

Aiškiai sutariama, kad Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės turi būti išsaugota, bet drauge turi būti užtikrintas geras bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimas. Prašymus teikiantiems asmenims neturėtų būti leidžiama laisvai rinktis, kurioje valstybėje narėje prašyti tarptautinės apsaugos. Taip pat sutariama, kad veikiančią Dublino sistemą reikia iš esmės pertvarkyti. Komisija yra įsitikinusi, kad pertvarkius šią sistemą turi būti tvirčiau užtikrinama, kad kiekviena valstybė narė tvarkytų prašymus, už kuriuos atsako, taip pat turi būti sukurtas nuspėjamas aiškios struktūros solidarumo mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinama, kad nė vienai valstybei narei netektų neproporcinga našta.

Šiuo metu ES skiriama parama

Ateities iššūkiams parengta prieglobsčio sistema turi būti kuriama taip, kad galėtų patenkinti neatidėliotinus poreikius. ES operatyvinė ir finansinė parama nuo pat 2015 m. padeda valstybėms narėms spręsti su migracija susijusias problemas. Ši parama daro tiesioginį poveikį veiksmams vietoje. Migrantų antplūdžio valdymo požiūris padeda valstybėms narėms, kurios prie išorės sienų patiria didžiausią spaudimą. Tai, kas buvo kuriama kaip krizės paramos mechanizmas, tapo patvaria ir veiksminga Europos solidarumo priemone – pasitelkus Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, Europos prieglobsčio paramos biurą, Europolą ir Eurojustą buvo pasiekta praktiškai naudingų rezultatų, susijusių su naujai atvykstančių migrantų srautų tvarkymu (nuosekliu tapatybės nustatymu, registravimu ir pirštų atspaudų ėmimu), žvalgybos duomenimis, kurių reikia siekiant išardyti neteisėto migrantų gabenimo tinklus, ir kasdieniais valstybių narių valdžios institucijų poreikiais. ES taip pat deda daug pastangų siekdama gerinti migrantų gyvenimo sąlygas, nors neretai tai sunku užtikrinti.

Apskritai ES parama buvo naudinga valstybėms narėms vykdant įsipareigojimus, susijusius su galimybės pasinaudoti apsauga užtikrinimu asmenims, kuriems jos reikia, tinkamų sąlygų užtikrinimu asmenims, kuriems jų reikia, ir asmenų, kurie neturi teisės pasilikti, grąžinimu. Pasitelkdama ES agentūras, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą ir sanglaudos politikos fondus 45 ES rėmė geresnius priėmimo pajėgumus, suderino prieglobsčio procedūras su ES standartais, padidino grąžinimo programų veiksmingumą ir padėjo integruoti pabėgėlius ir teisėtus migrantus vietos ir regioniniu lygmeniu laikydamasi Trečiųjų šalių piliečių integracijos veiksmų plano 46 . Buvo sukurta struktūrinė asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo programa ir taip iš dalies sumažintas Italijai ir Graikijai daromas spaudimas. Tokios priemonės parodo, kaip ES taikant lankstų ir į rezultatus orientuotą požiūrį galima gauti praktinės solidarumo naudos.

Padėtis Graikijoje

Migrantų antplūdžio valdymo požiūris Graikijoje yra itin svarbus, siekiant padėti stabilizuoti padėtį Graikijos salose dėl nuolatinio su migracija susijusio spaudimo ir nedidelio grąžinamų asmenų skaičiaus. Veiksmai daugiausia susiję su gyvenimo sąlygų gerinimu: aprūpinimu geresne infrastruktūra (elektra, vandeniu, kanalizacija), kvalifikuotų medicinos, psichologinių ir socialinių paslaugų teikimu ir, visų pirma, pažeidžiamų asmenų apsaugos užtikrinimu ir vaikų apsaugos stiprinimu. Taip pat padidinti priėmimo pajėgumai žemyne ir patobulinti teisės aktai dėl nacionalinės nepilnamečių globos sistemos. Teisės aktai, kuriais toliau supaprastinama prieglobsčio suteikimo tvarka, vertinami palankiai, bet Graikijos valdžios institucijos turi užtikrinti jų visišką įgyvendinimą.

Vis dėlto, padėtį Graikijoje reikėtų gerinti toliau. Geresnės sąlygos nevisiškai atitinka poreikius salose. Graikijos valdžios institucijos turi dėti daugiau pastangų, kad sparčiai reaguotų į didėjančius poreikius, kaip šiuo metu yra Samo saloje. Reikėtų dėti daugiau pastangų, visų pirma, sutelkiant dėmesį į:

·geresnes priėmimo sąlygas atsižvelgiant į artėjantį žiemos sezoną, taip pat nelydimų nepilnamečių atvejais. Reikia skubiai pakankamai apsirūpinti gydytojais siekiant atlikti pirminius patikrinimus ir pažeidžiamumo vertinimus;

·spartesnį prieglobsčio prašymų tvarkymą ir pirmosios, ir antrosios instancijos institucijose. Kiekviename proceso etape turi būti pakankamas darbuotojų skaičius, kad būtų sumažintas neišnagrinėtų bylų skaičius ir laiku išnagrinėtos naujos bylos;

·grąžinamų asmenų skaičiaus didinimą, numatant galimybę tam tikrais atvejais sistemingiau naudotis sulaikymo priemonėmis ir nustatyti galimų grąžintinų asmenų buvimo vietą.

Siekdama spręsti šias problemas Graikija turėtų skubiai įgyvendinti nacionalinę strategiją, pagal kurią būtų sukurta tinkama prieglobsčio ir priėmimo sistema, įskaitant nenumatytų atvejų planavimą siekiant padidinti atsparumą ekstremaliosioms situacijoms ateityje ir aiškius ir veiksmingus koordinavimo mechanizmus. Komisija ir toliau teiks visokeriopą paramą bendradarbiaudama su ES agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis, be kita ko, pasirūpindama tuo, kad visose salose, į kurias plūsta migrantai, ir Atėnuose nuolat būtų personalo. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad agentūrose būtų pakankamai ekspertų.

ES paramą sudarė iki šiol neregėto masto finansinė parama iš ES biudžeto partneriams – ne tik nacionalinėms valdžios institucijoms, bet ir tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Nuo 2015 m. parama Graikijos valdžios institucijoms iš viso siekė daugiau nei 525 mln. EUR (pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju), be 561 mln. EUR iš ES biudžeto, kurie buvo skirti dar pagal 2014–2020 m. nacionalines programas. Italijai jau skirta 219 mln. EUR pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju ir 654 mln. EUR ES finansavimo, skirto dar pagal nacionalines programas. Ši parama naudojama įvairiais tikslais, pavyzdžiui, vertimo žodžiu paslaugoms, medicininei pagalbai ir atvykstančių pažeidžiamų migrantų nustatymui, taip pat sienų kontrolei, pavyzdžiui, naudojant karinius sraigtasparnius ir įsigyjant svarbiausią įrangą. Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes taip pat sukurta nauja skubios paramos priemonė, pagal kurią galima sparčiai imtis kryptingų veiksmų didelės krizės atvejais. Ši priemonė gali padėti valstybėms narėms susitvarkyti su dideliais pabėgėlių skaičiais nukreipiant humanitarinę pagalbą į Jungtinių Tautų Organizacijos agentūras, nevyriausybines organizacijas ir kitas tarptautines organizacijas, glaudžiai koordinuojant veiksmus ir konsultuojantis su valstybėmis narėmis. Dėl visos pagal skubios paramos priemonę skiriamos finansavimo sumos, kuri siekia beveik 645 mln. EUR, jau sudarytos sutartys.

Pažanga pertvarkant prieglobsčio acquis

2016 m. Komisija pateikė septynis pasiūlymus dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos pertvarkymo. Šiuo metu dėl penkių pasiūlymų jau beveik pasiektas subalansuotas politinis sutarimas, o netrukus toks susitarimas galbūt bus pasiektas dėl dar vieno pasiūlymo, tad jau artėjama prie finišo tiesiosios. Išsamesnė informacija apie šiuos pasiūlymus pateikiama priede.

Kas pasikeistų priėmus beveik sutartus pasiūlymus

·Priskyrimo reglamentu 47 bus užtikrinama didesnė pripažinimo lygio konvergencija visoje ES ir pripažintų pabėgėlių teisės bei atgrasoma nuo antrinio judėjimo.

·Priėmimo sąlygų direktyva 48 bus užtikrinama, kad prieglobsčio prašytojai būtų visuomet priimami tinkamomis sąlygomis visoje ES. Išaiškinus prieglobsčio prašytojams jų teises ir pareigas, bus lengviau užkirsti kelią antriniam judėjimui.

·Europos prieglobsčio agentūros reglamentu 49 bus užtikrinama, kad sustiprinta ES prieglobsčio agentūra galėtų skubiai teikti didesnę visapusę pagalbą valstybėms narėms. Padidės prieglobsčio procedūros efektyvumas: bus galima greičiau nustatyti (be kita ko, pasienyje), kuriems asmenims apsauga reikalinga, o kuriems – ne. Be to, prieglobsčio prašytojams bus užtikrintos bendros garantijos ir nustatytos griežtesnės taisyklės dėl piktnaudžiavimo

·EURODAC reglamentu 50 bus išplėsta ES tapatybės nustatymo duomenų bazė, todėl institucijoms bus lengviau sekti antrinį judėjimą, kovoti su neteisėta migracija ir nustatyti asmenų, neturinčių teisės pasilikti ES, tapatybę.

·Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos reglamentas 51 padės sumažinti neteisėtos migracijos mastus užtikrinant saugias ir teisėtas alternatyvas. Juo bus pakeistos galiojančios ad hoc sistemos ir parengti ES lygmens dvejų metų tikrų pabėgėlių perkėlimo į ES planai. Bendrai prisidėdama prie visuotinių perkėlimo į ES pastangų ES stiprins partnerystę ir solidarumą su trečiosiomis šalimis, priimančiomis daug asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.

Kiekviena iš tų priemonių net atskirai būtų labai naudinga mūsų migracijos valdymo veiklai. Jos yra vertingas tarpinis etapas siekiant susitarti dėl išsamios bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos ir jų patvirtinimo nederėtų vilkinti. Nėra jokių techninių arba teisinių kliūčių priimti vieną arba kelis pasiūlymus atskirai, nors jie visi yra platesnio užmojo reformos dalis. Iš tikrųjų, po daugiau nei dvejų metų diskusijų dabar prieš Europos rinkimus ES itin svarbu parodyti piliečiams, kad ji sugeba daryti pažangą, kad ir po truputį. Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turėtų atlikti paskutinius veiksmus, kad bendras sutarimas, jau pasiektas dėl visų šių pasiūlymų, virstų galutiniu priėmimu.

Kalbant apie Prieglobsčio procedūros reglamentą, Komisija palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas jau susitarė dėl derybų įgaliojimų. Taryba taip pat netrukus pasieks sutarimą dėl šio pasiūlymo. Dabar itin svarbu, kad būtų pradėtos Europos Parlamento ir Tarybos derybos, siekiant susitarti kuo greičiau. Peržiūrėjus reglamentą prieglobsčio suteikimo tvarka bus supaprastinta ir veiksmingesnė, o prieglobsčio prašytojams bus užtikrintos bendros garantijos, kartu taikant griežtesnes taisykles siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Bendra prieglobsčio procedūra yra vienas iš svarbiausių veiksmingos ir teisingos prieglobsčio sistemos ramsčių, duodančių apčiuopamų rezultatų.

   Laikas daryti pažangą dėl Dublino reglamento

Pagrindinė stabilios ateičiai parengtos prieglobsčio sistemos sudedamoji dalis yra teisingas ir tvarus už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakingos valstybės narės nustatymo mechanizmas. Turėdama omenyje šį tikslą, 2016 m. gegužės mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Dublino reglamento reformos. Pasiūlymo tikslas – padaryti sistemą teisingesnę ir veiksmingesnę į Dublino taisykles įtraukiant mechanizmą, kurį taikant prašymus pateikiančius asmenis būtų galima iš valstybių narių, kurioms tenka pernelyg didelė našta, siųsti kitur atsižvelgiant į migracijos spaudimo lygį.

Remdamasis Komisijos pasiūlymu, 2017 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas priėmė savo poziciją ir dar sustiprino tą teisingumo mechanizmą paversdamas jį privaloma paskirstymo sistema, kuri būtų taikoma bendrai, neatsižvelgiant į migracijos spaudimą. Tarybai pirmininkavusios valstybės narės, įskaitant šiuo metu pirmininkaujančią Austriją, kuri prisidėjo prie sąvokos „privalomas solidarumas“, siekė sukurti solidarumo mechanizmą, kuriame būtų subalansuota atsakomybė. Taryba atliko didelį parengiamąjį darbą nustatant bendrus solidarumo mechanizmo metmenis, įskaitant finansinę ir materialinę paramą spaudimą patiriančioms valstybėms narėms ir valstybėms narėms, dalyvaujančioms solidarumo veikloje, ir prioritetinę galimybę suinteresuotosioms ES agentūroms gauti paramą. Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams po Komisijos pasiūlymo pateikimo valstybių narių pozicijos vis dar skiriasi, tad Taryba negali patvirtinti įgaliojimų, kad būtų pradėtos derybos su Europos Parlamentu, nepaisant to, kad teisėkūros institucijos šiam dokumentų rinkiniui suteikė prioritetinį statusą. Tuo tikslu Taryba turi ir toliau ryžtingai dirbti, kad rastų sprendimą ir kad būtų galima kuo greičiau kartu su Europos Parlamentu priimti sprendimą ir užbaigti Dublino reglamento reformą visoms šalims pasiekus kompromisą.

   Vadovaujantis 2018 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, toliau dirbant ties Dublino reglamento reforma reikėtų sutelkti dėmesį į subalansuoto kompromiso paieškas remiantis atsakomybės ir solidarumo principais, atsižvelgiant į asmenis, išlaipintus vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas. Komisija yra pasiryžusi toliau dirbti siekdama kompromiso, kuriuo būtų sukurta tikroji pridėtinė vertė palyginti su galiojančiu Dublino reglamentu ir kuriuo būtų patikslinta tiesioginė pagalbos spaudimą patiriančioms valstybėms narėms garantija, kartu veiksmingai užtikrinant atsakomybę. Šias dvi viena kitą papildančias solidarumo ir atsakomybės sąvokas reikėtų taikyti taip, kad jos turėtų prevencinį poveikį. Visų pirma, solidarumas turėtų būti paskirstomas taip, kad būtų užtikrinamos kuo įvairesnės valstybių narių dedamo įnašo galimybės, atitinkančios visapusį migracijos problemos pobūdį. Taigi valstybės narės turėtų prisidėti prie kiekvieno iš trijų visapusio požiūrio elementų: išorės aspekto, išorės sienų ir vidaus aspekto. Dėl prevencinio ir visapusio tokio požiūrio pobūdžio turėtų būti užtikrinama, kad neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius nuolat būtų mažas.

Tikimasi, kad valstybės narės prisiims savanoriškus įsipareigojimus prisidėti prie kiekvieno iš šių trijų elementų. Toks požiūris visų pirma būtų grindžiamas, kiekvienos valstybės narės išreikštu noru stiprinti galiojančią sistemą nurodant, kokią pagalbą ir paramą ji gali skirti. Pasitelkiant bendradarbiavimu grindžiamo koordinavimo mechanizmus įnašus galima patikslinti ir tinkamiau pritaikyti prie poreikių vietoje. Tokią sistemą taip pat reikės remti pagal solidarumo principą užtikrinant veiksmingą įvairių sistemos elementų pusiausvyrą, visų pirma, atsižvelgiant į vidaus aspektą, tinkamai paskirstant prie išorės sienų atvykstančius arba išlaipinamus asmenis. Kai patiriamas ypač didelis spaudimas, sistemoje turi būti įtvirtinta apsauginė sąlyga, kuria būtų užtikrinama, kad nesant pakankamai savanoriškų valstybių narių įsipareigojimų suinteresuotajai valstybei narei būtų galima užtikrinti tikrąją paramą ir teisingai paskirstyti ją visoms valstybėms narėms.

Solidarumo mechanizmas glaudžiai susijęs su atsakomybe, užtikrinant, kad visose valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje visuomet būtų gerai veikianti prieglobsčio sistema. Svarbus dabartinės Dublino sistemos trūkumas yra tas, kad atsakomybės laikotarpis yra trumpas, o tai skatina prieglobsčio prašytojus slėptis. Šios problemos sprendimas vis dar itin svarbus norint užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir antriniam judėjimui. Valstybės narės turi sparčiai nagrinėti prieglobsčio prašymus ir užtikrinti priimamų sprendimų kokybę, kad tarptautinė apsauga asmenims, kuriems jos reikia, būtų suteikiama nedelsiant. Be to, valstybės narės turėtų kovoti su neteisėta migracija ir toliau siekti išardyti neteisėtai asmenis gabenančių asmenų verslo modelį. Tam reikia sparčiai nagrinėti asmenų, kurie neturi teisės į tarptautinę apsaugą, prašymus, kad juos būtų galima greitai grąžinti. Reikia naudotis veiksmingais prieglobsčio ir grąžinimo procesais, be kita ko, numatant galimybę pasitelkti kontroliuojamus centrus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į patirtį vasarą įgyvendinant ad hoc sprendimus, būtų galima diegti laikinąsias tikro solidarumo ir atsakomybės priemones. Tokių priemonių galiojimo laikas būtų ribotas ir jos būtų naudojamos, kol nebus pradėtas taikyti naujasis Dublino reglamentas; jas būtų galima naudoti siekiant numatyti pagrindinius būsimos sistemos elementus. Visas valstybes nares reikėtų raginti dalyvauti dedant bendras pastangas, nes iš patirties vasarą matyti, jog tam, kad tokios priemonės būtų veiksmingos, reikalinga valstybių narių kritinė masė. Tokios laikinosios priemonės galėtų reikšti, kad jau dabar ES geba būti solidaresnė imdamasi atsakomųjų priemonių, kai laikinai itin padidėja atvykstančių asmenų skaičius, ir kartu užtikrindama veiksmingą antrinio judėjimo prevenciją. Dėl jų taikymo neturėtų būti vilkinama Dublino reglamento reforma, kurią reikia visiškai įgyvendinti kuo greičiau vykdant bendresnę migracijos ir prieglobsčio reformą. Valstybėms narėms paprašius jos galėtų pasinaudoti visapuse ES parama laikinosioms priemonėms per agentūras ir pagal finansines programas.

Komisija ir toliau ketina dirbti kartu su Europos Parlamentu ir Taryba ties visais Dublino reglamento reformos elementais siekdama sukurti sistemą, kuria būtų užtikrinta Europa be vidaus sienų ir kuri būtų grindžiama solidarumo ir atsakomybės principais.

Didelio masto finansavimas migracijos problemoms spręsti ir padėti įgyvendinti reformą

Siekiant įgyvendinti siūlomą reformą taip, kad būtų pasiekti norimi rezultatai, valstybėms narėms reikės didelės finansinės paramos. Pasiūlymais dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo bus užtikrinama parama bendrai Europos prieglobsčio sistemai stiprinti, be kita ko, tobulinant prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, kad jis būtų spartesnis ir kad būtų priimami kokybiškesni sprendimai. Fondą galima naudoti skiriant ankstyvą integracijos paramą trečiųjų šalių piliečiams, įskaitant kalbų ir pilietinio orientavimo kursus. Jis gali būti naudingas grąžinimo sistemoms ir veiksmingam savanoriškam ir priverstiniam grąžinimui. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, fondo lėšomis būtų remiamas asmenų perkėlimas į ES, perkėlimas Europos Sąjungoje ir perdavimas. Dabar itin svarbu, kad kuo greičiau prasidėtų Europos Parlamento ir Tarybos derybos ir kad būtų išlaikytas aukštas Komisijos pasiūlymų užmojo lygis.

5.IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

Per pastaruosius ketverius metus Sąjunga ir jos valstybės narės taiko visapusį požiūrį spręsdamos su migracija susijusias problemas. Toks požiūris aprėpia visus aspektus – bendradarbiavimo su partneriais už ES ribų stiprinimą, išorės sienų stiprinimą ir tinkamų sistemų diegimą ES viduje siekiant įgyvendinti poreikius atitinkančią migracijos, prieglobsčio, sienų ir saugumo politiką. Taikant tokį požiūrį sulaukta apčiuopiamų rezultatų, kuriais remdamiesi turime kurti ateičiai parengtą solidarumo ir atsakomybės sistemą. Atėjo laikas atsisakyti laikinųjų vidaus sienų kontrolės ir ad hoc migracijos valdymo priemonių ir pereiti prie tvarių sprendimų.

Tam reikia konkrečių veiksmų, susijusių su šiais tolesniais veiksmais:

·Europos Parlamentas ir Taryba iki Europos Parlamento rinkimų turėtų priimti penkis pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos reformos, dėl kurių jau beveik susitarta 52 .

·Taryba turėtų patvirtinto savo derybinę poziciją dėl Prieglobsčio procedūros reglamento iki šių metų pabaigos ir pradėti derybas su Europos Parlamentu.

·Taryba turėtų nuspręsti dėl tolesnių su Dublino reglamentu susijusių veiksmų nustatydama pagrindinius solidarumo ir atsakomybės mechanizmo elementus, kad reformą būtų galima užbaigti kuo greičiau priimant sprendimą kartu su Europos Parlamentu.

·Europos Parlamentas ir Taryba turėtų kuo greičiau patvirtinti savo pozicijas dėl pasiūlymo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos ir peržiūrėtos Grąžinimo direktyvos, kad jie būtų patvirtinti iki Europos Parlamento rinkimų.

·Visiškas Šengeno erdvės be laikinųjų vidaus sienų kontrolės priemonių atkūrimas.

·Tolesnis integruoto požiūrio taikymas imantis veiksmų visuose vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies migracijos maršruto etapuose, kaip jau daroma stiprinant centrinės ir rytinės Viduržemio jūros regiono dalių maršrutus.

·Užbaigti vykdomas derybas dėl readmisijos ir sudaryti naujus susitarimus su partneriais Užsachario Afrikoje ir Azijoje užtikrinant veiksmingą jau sudarytų susitarimų ir priemonių įgyvendinimą.

·ES patikos fondas Afrikai turėtų būti toliau papildomas lėšomis.

·Europos Parlamentas ir Taryba turėtų susitarti dėl ES mėlynosios kortelės direktyvos reformos iki Europos Parlamento rinkimų.

·Europos Parlamentas ir Taryba turėtų užtikrinti tvarų finansavimą per kitą finansavimo laikotarpį, sparčiai priimdami pasiūlymus dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Sienų valdymo fondo, taip pat įgyvendindami Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę.

(1)    COM(2015) 240 final, 2015 5 13.

(2)    Operacijos „Poseidon“, „Themis“ ir „Indalo“ (operacijos, kurias Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra vykdo su atitinkamai Graikija, Italija ir Ispanija) ir bendros saugumo ir gynybos politikos operacija SOPHIA.

(3)    Taryboje vyksta diskusijos dėl įgaliojimo vykdyti EUNAVFORMED operaciją SOPHIA atnaujinimo.

(4)    Iki 2018 m. lapkričio mėn. užregistruoti duomenys: http://missingmigrants.iom.int/region/mediterranean . Iš šių duomenų matyti, jog neteisėtai žmones gabenantys asmenys pradėjo naudoti mažiau tinkamus jūroje plaukioti laivus. ES dirba siekdama panaikinti šį verslo modelį.

(5)    Jei kitaip nenurodyta, duomenų apie neteisėtai atvykstančių asmenų skaičių šaltinis – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra.

(6)    Ispanijos vidaus reikalų ministerijos duomenys iki 2018 m. lapkričio 25 d. Šie duomenys apima Atlanto vandenyno maršrutą, Seutą ir Melilją.

(7)    Remiantis Graikijos policijos duomenimis, iki 2018 m. spalio mėn. sausuma neteisėtai atvyko 14 053 asmenys, palyginti su 4 464 asmenimis, užregistruotais per pirmuosius dešimt 2017 m. mėnesių.

(8)    Neseniai atsivėrė šalutinis maršrutas iš Graikijos per Albaniją, Juodkalniją bei Bosniją ir Hercegoviną – apskaičiuota, jog šiuo metu Bosnijoje ir Hercegovinoje yra apie 6 000 migrantų.

(9)    Pagrindinės šalys, iš kurių 2017 m. į ES neteisėtai atvyko daugiausia asmenų, – Nigerija, Gvinėja ir Dramblio Kaulo Krantas, o nuo 2018 m. pradžios iki dabar daugiausia asmenų neteisėtai atvyksta iš Afganistano, Gvinėjos, Irako, Maroko ir Sirijos. Šie skirtumai atspindi pokyčius trijuose pagrindiniuose maršrutuose. Dar vienas pokytis – didėjanti atvykstančių Turkijos ir Tuniso piliečių dalis: beveik pusę visų 2018 m. prie Graikijos sausumos sienos neteisėtai atvykusių asmenų sudaro Turkijos piliečiai, o Tuniso piliečių skaičius išaugo ir siekia 24 proc. visų centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykstančių asmenų.

(10)    Šaltinis – valstybių narių ataskaitos Komisijai.

(11)    C(2017) 6504 final, 2017 9 27.

(12)    Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Duomenys iki 2018 m. lapkričio 25 d.

(13)    Eurostato duomenų bazės duomenys.

(14)    COM(2016) 120 final, 2016 3 4 (pateikti atnaujinti 2017 m. duomenys, susiję su tarpvalstybiniais darbuotojais).

(15)    „Šengeno erdvės veikimo sustabdymo ekonominis poveikis“ (angl. „The economic impact of suspending Schengen“), Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2016 m. kovo mėn. (pateikti atnaujinti duomenys, susiję su tarpvalstybinio vežimo operacijomis).

(16)    „Sąnaudos, patiriamos nesant Šengeno erdvės. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų aspektai“ (angl. „The Cost of Non-Schengen: Civil Liberties, Justice and Home Affairs aspects“), Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2016 m. rugsėjo mėn.

(17)    Pavyzdžiui, vien skubių siuntų sektoriaus apytikrės sąnaudos galėtų siekti daugiau negu 80 mln. EUR per metus.

(18)    Specialus „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 474.

(19)    2015 m. pabaigoje dėl migracijos krizės ir vėlesnio antrinio migrantų judėjimo Austrija, Danija, Norvegija, Švedija ir Vokietija atnaujino vidaus sienų kontrolę. Siekdamos pašalinti rimtą grėsmę viešajai tvarkai arba vidaus sienų saugumui, susijusią visų pirma su nepakankama išorės sienos kontrole Graikijoje, o vėliau – su neteisėtų migrantų antriniu judėjimu, 2016 m. gegužės mėn. – 2017 m. lapkričio mėn. Austrija, Danija, Norvegija, Švedija ir Vokietija, taikydamos specialią Šengeno sienų kodekso 29 straipsnyje nustatytą procedūrą, atnaujino vidaus sienų kontrolę. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2019 m gegužės mėn. (Švedijoje – iki 2019 m. vasario mėn.) vidaus sienų kontrolė vykdoma pagal kodekso 25 straipsnį (dėl numatomų įvykių). Be to, 2015 m. lapkričio mėn. Prancūzija atnaujino vidaus sienų kontrolę visų pirma dėl terorizmo grėsmių.

(20)    COM(2016) 120 final, 2016 3 4.

(21)    C(2017) 3349 final, 2017 5 12.

(22)    C(2017) 6560 final, 2017 9 27.

(23)    COM(2017) 571 final, 2017 9 27.

(24)    COM(2016) 385 final, 2016 6 7.

(25)    Nuo 2017 m. gegužės mėn., bendradarbiaujant su Tarptautine migracijos organizacija, 17 226 asmenys grįžo į savo namus iš Nigerio ir 18 329 asmenys – tiesiogiai iš Libijos. ES lėšomis taip pat remiama grįžusių asmenų reintegracija.

(26)    Lig šiol Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras pasiūlė iš Nigerio į ES ir ne ES valstybes perkelti iš viso 3 434 asmenis, o 1 174 asmenys jau išvyko ir bus perkelti. Dar 312 asmenų evakuoti tiesiogiai iš Libijos į Italiją ir 95 – į Rumuniją.

(27)    Be to, naudojantis ES parama lig šiol apmokyti 238 Libijos pakrančių apsaugos tarnybos darbuotojai. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro vertinimu, nuo 2018 m. pradžios Libijos pakrančių apsaugos tarnyba išgelbėjo arba sulaikė 14 795 migrantus (duomenys iki 2018 m. lapkričio 30 d.).

(28)    2015 m. lapkričio mėn. Afrikos ir Europos šalių vadovai susitiko Valetoje ir susitarė dėl naujo bendradarbiavimo migracijos srityje metodo.

(29)    ES skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti (toliau – ES patikos fondas Afrikai); Komisijos sprendimas C(2015) 7293 final.

(30)    Be to, Komisija pasiūlė sukurti platesnio masto Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansą – jo poveikio Afrikos ekonomikai padariniai bus teigiami, nes bus šalinamos pagrindinės neteisėtos migracijos priežastys. Žr. COM(2018) 643 final, 2018 9 12.

(31)      Tai apima 100 mln. EUR pagal pakeistą specialią priemonę švietimui, kuri jau baigiama rengti.

(32)    COM(2018) 634 final, 2018 9 12.

(33)    COM(2018) 631 final, 2018 9 12.

(34)    Su Afganistanu, Gvinėja, Bangladešu, Etiopija, Gambija ir Dramblio Kaulo Krantu.

(35)    COM(2015) 285 final, 2015 5 27.

(36)    Tebevykdomi projektai Afganistane, Bangladeše, Dramblio Kaulo Krante, Gambijoje, Gvinėjos Konakryje, Malyje, Nigerijoje, Nigeryje, Somalio Pusiasalyje ir Tunise.

(37)    151 sulaikytas asmuo apkaltintas už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, taip pat išardyta 17 tarptautinių 12 nacionalinių nusikaltėlių tinklų.

(38)    COM(2018) 635 final, 2018 9 12.

(39)    2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė įgyvendinti bandomuosius teisėtos migracijos srities projektus. Tikslas – dar labiau sustiprinti visapusišką ES požiūrį į migraciją siekiant sustabdyti neteisėtos migracijos srautus pasiūlant saugių, organizuotų ir tinkamai valdomų teisėtos migracijos būdų ir siekiant skatinti bendradarbiauti įvairiais klausimais, pavyzdžiui, neteisėtos migracijos prevencijos, readmisijos ir neteisėtų migrantų grąžinimo kausimais.

(40)    Pavyzdžiui, 2018 m. nuolat mažėjo pakviestųjų pareigūnų skaičius vykdant Europos sienų ir pakrančių apsaugos operacijas prie Graikijos sienų su Turkija, buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija ir Albanija.

(41)    Į šį skaičių nėra įtraukti nacionaliniu lygmeniu veikiantys grąžinimo ekspertai, nes jų bendras skaičius nėra žinomas.

(42)    Siekiant ištirti nuolatinio būrio poreikius buvo išsamiai išnagrinėti keturi skirtingo intensyvumo scenarijai, sukurti remiantis pastarojo dešimtmečio patirtimi.

(43)    Žr., pavyzdžiui, Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaitos (COM(2018)301 final, 2018 5 16) 3 priedą.

(44)    Atsižvelgiant į vidutinį civilinių misijų pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką dydį Afrikoje.

(45) Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas.

(46) COM(2016) 377 final, 2016 6 7.

(47)    COM(2016) 466, 2016 7 13.

(48)    COM(2016) 465, 2016 7 13.

(49)    COM(2016) 271, 2016 5 4, ir pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto su pakeitimais, COM(2018) 633, 2018 9 12.

(50)    COM(2016) 272, 2016 5 4.

(51)    COM(2016) 468, 2016 7 13.

(52)    Pasiūlymai dėl Priskyrimo reglamento, Priėmimo sąlygų direktyvos, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros reglamento, EURODAC reglamento ir Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos reglamento.