EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 09 24
COM(2018) 656 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl ES atliekų srities teisės aktų, įskaitant ankstyvojo perspėjimo ataskaitą, skirtą valstybėms narėms, kurioms kyla rizika nepasiekti su komunalinių atliekų parengimu pakartotinai naudoti ir perdirbti susijusio 2020 m. tikslo, įgyvendinimo
{SWD(2018) 413 final}
{SWD(2018) 414 final}
{SWD(2018) 415 final}
{SWD(2018) 416 final}
{SWD(2018) 417 final}
{SWD(2018) 418 final}
{SWD(2018) 419 final}
{SWD(2018) 420 final}
{SWD(2018) 421 final}
{SWD(2018) 422 final}
{SWD(2018) 423 final}
{SWD(2018) 424 final}
{SWD(2018) 425 final}
{SWD(2018) 426 final}
1.Įvadas
Geras atliekų tvarkymas – viena iš žiedinės ekonomikos sudedamųjų dalių. Gerai tvarkant atliekas lengviau užkirsti kelią atliekų neigiamam poveikiui aplinkai ir sveikatai. Tinkamai įgyvendinant ES atliekų srities teisės aktus bus galima greičiau pereiti prie žiedinės ekonomikos. Vieną iš svarbiausių vaidmenų tvarkant atliekas atlieka vietos subjektai ir siekiant užtikrinti ES teisės aktų laikymąsi vietos subjektus reikia įtraukti į politikos kūrimą bei įgyvendinimą, taip pat remti jų vykdomą veiklą.
Šioje ataskaitoje apžvelgiama, kaip valstybės narės įgyvendina pagrindinius šių teisės aktų elementus, aprašomi uždaviniai, trukdantys užtikrinti visišką teisės aktų laikymąsi, ir pateikiama rekomendacijų, kaip pagerinti tam tikrų atliekų srautų tvarkymą.
Ataskaita grindžiama nacionalinėse įgyvendinimo ataskaitose (2013–2015 m.) pateikta informacija dėl:
-Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų (Atliekų pagrindų direktyva);
-Direktyvos 2002/96/EB ir Direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA direktyva);
-Direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (Pakuočių direktyva);
-Direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (Sąvartynų direktyva);
-Direktyvos 86/278/EEB dėl nuotekų dumblo (Nuotekų dumblo direktyva).
Kartu su šia informacija remtasi neseniai atliktais nuodugniais tyrimais dėl keleto atliekų srautų, konkrečiai – komunalinių atliekų (ankstyvojo perspėjimo tyrimas), statybos ir griovimo atliekų, pavojingų atliekų bei elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
2.Komunalinės atliekos. Ankstyvojo perspėjimo ataskaita
2016 m. Europos gyventojai sukaupė vidutiniškai 480 kg komunalinių atliekų vienam asmeniui – 46 proc. šių atliekų perdirbta arba kompostuota, o ketvirtadalis išvežta į sąvartyną. Komunalinės atliekos sudaro tik apie 10 proc. visų ES susidarančių atliekų, tačiau šios atliekos yra vienas iš srautų, kuriuos valdyti sudėtingiausia dėl jų mišrios sudėties, didelio atliekas generuojančių subjektų skaičiaus ir nenuosekliai paskirstytos atsakomybės.
Su komunalinių atliekų (namų ūkių atliekų ir panašių atliekų) tvarkymu susijusios teisinės prievolės nustatytos Atliekų pagrindų direktyvoje. Šios prievolės apima siektiną tikslą iki 2020 m. užtikrinti, kad 50 proc. komunalinių atliekų būtų parengiama pakartotinai naudoti / perdirbti. Neseniai atlikta direktyvos peržiūra siekiant įtraukti naujus didesnio užmojo tikslus: 55 proc. komunalinių atliekų minėtu tikslu paruošti iki 2025 m., 60 proc. – iki 2030 m. ir 65 proc. – iki 2035 m.. Peržiūrėtoje direktyvoje taip pat nustatoma ankstyvojo perspėjimo ataskaitų sistema, kurios tikslas – likus trejiems metams iki atitinkamo termino įvertinti valstybių narių padarytą šių tikslų įgyvendinimo pažangą.
Rengdamasi atlikti šią užduotį ir siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti 2020 m. tikslą, Komisija jau atliko pirmąjį ankstyvojo perspėjimo tyrimą. Atlikus nuodugnią valstybių narių veiklos rezultatų perdirbimo srityje ir atliekų srities politikos peržiūrą nustatyta, kad 14-ai valstybių narių kyla rizika, jog iki 2020 m. 50 proc. tikslas gali būti nepasiektas. Šios šalys yra Bulgarija, Estija, Graikija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Vengrija.
Kuriant pavyzdinį šio patikrinimo scenarijų prieita prie išvados, kad jei nebus imamasi papildomų politikos veiksmų, kai kurios atitinkamos valstybės narės 50 proc. tikslo tikriausiai nepasieks net ir iki 2025 m.
Atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos valstybės narės problemas ir poreikius, taip pat į atotrūkį siekiant 2020 m. tikslo, visapusiškai dalyvaujant nacionalinėms institucijoms buvo nustatyti kiekvienai šaliai skirti veiksmai, įgyvendintini siekiant panaikinti šį atotrūkį. Šioje ataskaitoje pateikiamas ankstyvojo perspėjimo vertinimas taip pat grindžiamas ankstesne reikalavimų vykdymo skatinimo veikla, kurią Komisija vykdė bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Jei nacionalinės ir vietos valdžios institucijos greitai įgyvendins šiuos siūlomus veiksmus, gerokai sumažės rizika, kad tikslai gali būti nepasiekti. Šie veiksmai aprašyti prie šios ataskaitos pridedamuose Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose. Taip pat būtų galima nustatyti keletą susijusių bendrų prioritetų.
|
1 langelis. Komunalinių atliekų tvarkymas
§Nacionalinius perdirbimo tikslus įgyvendinti savivaldybių (atsakingų už atliekų surinkimo sistemas) lygmeniu ir užtikrinti, kad tikslų nepasiekusioms savivaldybėms būtų taikomos sankcijos.
§Siekiant teikti ekonomines paskatas remti atliekų hierarchiją, nustatyti priemones (įskaitant mokesčius), skirtas laipsniškai atsisakyti šalinimo sąvartyne ir galutinių atliekų apdorojimo kitais būdais (pvz., mechaninio biologinio apdorojimo, taip pat deginimo).
§Kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis parengti savivaldybėms skirtas gaires, t. y. minimalųjį atskiro surinkimo paslaugų standartą. Nacionaliniu lygmeniu rengti savivaldybėms skirtas techninės paramos ir gebėjimų stiprinimo programas.
§Nustatyti privalomus biologinių atliekų rūšiavimo reikalavimus ir užtikrinti, kad planuojama arba esama apdorojimo infrastruktūra atitiktų surinkimo sistemas.
§Skatinti savivaldybes bendradarbiauti infrastruktūros planavimo ir (arba) paslaugų pirkimo klausimais siekiant užtikrinti masto efektyvumą ir kad būtų dalijamasi finansine našta.
§Tobulinti didesnės gamintojo atsakomybės (DGA) sistemas, kad jos atitiktų bent jau bendruosius būtiniausius reikalavimus, nustatytus peržiūrėtoje Atliekų pagrindų direktyvoje.
§Nustatyti priemones, kuriomis namų ūkiai būtų skatinami rūšiuoti atliekas, be kita ko, didinti atskirų atliekų srautų surinkimo dažnumą, palyginti su mišrių atliekų surinkimo dažnumu.
§Gerinti stebėsenos ir ataskaitų teikimo tvarką, be kita ko, užtikrinant, kad duomenys būtų renkami savivaldybių lygmeniu.
§Veiksmingiau naudoti ES fondų lėšas kuriant atliekų infrastruktūrą – užtikrinti, kad bendro finansavimo lėšomis būtų padedama gerinti prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo veiklos rezultatus.
|
3.Statybos ir griovimo atliekos
Statybos ir griovimo atliekos – pagal svorį didžiausias ES atliekų srautas. Šių atliekų kasmet sukaupiama daugiau negu 800 mln. tonų, t. y. apie 32 proc. visų susidarančių atliekų.
Kalbant apie šio atliekų srauto tvarkymą, esama didelių galimybių padidinti išteklių naudojimo efektyvumą. Šį srautą sudaro įvairios skirtingos medžiagos, įskaitant inertines, neinertines nepavojingas ir pavojingas atliekas. Iš esmės jį sudaro mineralinės frakcijos (plytos, plytelės, betonas ir pan.), kurios yra palyginti sunkios ir lengvai perdirbamos, tačiau menkavertės. Į šį srautą taip pat įeina medžiagos, kurių rinkos vertė didelė (metalai) arba kurios gali būti vertingos, jeigu atskirai surenkamos švariomis dalimis (pvz., plastikas).
Atliekų pagrindų direktyvoje nustatytas tikslas – pasiekti, kad iki 2020 m. bent 70 proc. šio srauto atliekų būtų paruošiamos pakartotinai naudoti, perdirbti ir kitaip naudoti. Valstybių narių veiklos rezultatai labai skiriasi – daugiau negu pusė jų teigia 2020 m. tikslą pasiekusios 2013–2015 m., o kelios valstybės narės nurodo, jog daugiau negu 90 proc. atliekų paruošia kitaip naudoti. Tačiau Graikijoje, Kipre, Slovakijoje ir Švedijoje šis rodiklis dar nesiekia 60 proc.. Kol kas esama neaiškumų dėl kai kurių valstybių narių pateiktų skaičių.
Neseniai atlikus statybos ir griovimo atliekų tvarkymo ES tyrimą nustatyti toliau išvardyti pagrindiniai veiksmai.
|
2 langelis. Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo gerinimas
§Skatinti atliekų prevenciją – taikyti pažangųjį planavimą, pailginti statinių gyvavimo ciklą, pakartotinai naudoti atliekas bei gerinti planavimą ir logistiką statybvietėse.
§Skatinti rūšiuojamąjį griovimą ir rūšiavimą susidarymo vietoje.
§Naudotis ES gairėmis (auditai prieš nugriaunant ir tvarkymo protokolas).
§Taikyti ekonomines priemones siekiant nukreipti šį atliekų srautą nuo sąvartynų.
§Atlikti tik tas užpildymo operacijas, kurios atitinka Atliekų pagrindų direktyvoje pateiktą apibrėžtį.
§Skatinti naudoti perdirbtus produktus – išduoti kokybės sertifikatus ir (arba) taikyti atliekomis nebelaikomų medžiagų kriterijus.
§Plačiau taikyti žaliąjį viešąjį pirkimą kartu taikant reikalavimą nurodyti perdirbto turinio kiekį.
§Gerinti statistikos kokybę.
|
4.Pavojingos atliekos
Pavojingų atliekų srautas yra palyginti nedidelis (mažiau negu 4 proc. visų atliekų), tačiau tam, kad šios atliekos nepadarytų didelio neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, labai svarbu jas tinkamai tvarkyti.
Atliekų pagrindų direktyva nustatomi ženklinimo, registravimo bei atsekamumo reikalavimai, taip pat kontrolės įpareigojimai, kurių turi būti laikomasi nuo gamybos iki galutinio pristatymo vietos. Be to, nustatytas draudimas maišyti pavojingas atliekas su kitomis atliekomis ar medžiagomis.
Remiantis pavojingų atliekų tvarkymo praktikos ES analize (įskaitant PCB / PCT tvarkymo praktikos analizę), galima daryti išvadą, jog esama rimtų spragų, susijusių su pagrindinių teisinių prievolių įgyvendinimu. Tarp šių spragų – netinkamas planavimas, duomenų nesuderinamumas, statistinių duomenų, susijusių su atliekų susidarymu ir tvarkymu, spragos, taip pat netinkamas atliekų klasifikavimas. Atlikus tyrimą pateikta išsamių, konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų – jas būtų galima apibendrinti parengiant bendresnio pobūdžio prioritetinių veiksmų sąrašą.
|
3 langelis. Pavojingų atliekų tvarkymas
§Gerinti atliekų tvarkymo planų kokybę remiantis patikima ir palyginama informacija, kad būtų nustatyti nuodugnesni pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimai ir įtraukta informacija apie tvarkymo pajėgumus.
§Patvirtinti visavertes, patikimas ir sąveikias elektronines registravimo ir sekimo sistemas, kurių duomenys būtų įtraukiami į nacionalinių statistikos sistemų ir ES atliekų vežimo duomenis.
§Rengiant nacionalinės teisės aktus, atliekų tvarkymo galimybių gaires ir leidimų išdavimo sąlygas atsižvelgti į atliekų hierarchiją ir draudimą maišyti atliekas.
§Parengti, paskelbti, išplatinti ir naudoti aiškias ir suderintas gaires dėl atliekų klasifikavimo ir tvarkymo, įskaitant atliekų hierarchiją. Naudotis Komisijos parengtomis atliekų klasifikavimo techninėmis gairėmis.
§Sukurti visapusišką tikrinimo neįspėjus ir suderinto tikrinimo sistemą. Visais lygmenimis imtis veiksmų dėl įgaliojimų neturinčių veiklos vykdytojų.
§Nustatyti ir visiškai laikytis atliekų gamintojų ir kitų pavojingų atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančių veiklos vykdytojų atsakomybės pasidalijimo principo.
§Toliau dirbti siekiant pašalinti PCB / PCT iš nebetaikomų ir tebetaikomų naudojimo metodų.
|
5.Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮA)
Įvertinta, kad 2014 m. ES sukaupta apie 10 mln. tonų (0,4 proc. visų susidarančių atliekų) elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), – manoma, jog iki 2020 m. šis kiekis išaugs iki daugiau negu 12 mln. tonų. Šį atliekų srautą sudaro sudėtinis įvairių medžiagų ir sudėtinių dalių mišinys, įskaitant įvairias medžiagas, kurios, jų tinkamai netvarkant, kelia didelę riziką aplinkai ir žmonių sveikatai. Be to, ribotų ir vertingų išteklių naudojimas reikalingas gaminant šiuolaikinius elektronikos įrenginius.
Direktyva 2012/19/ES siekiama pagerinti EEĮA surinkimą, apdorojimą ir perdirbimą. 2013–2015 m. iš ES 28 privačių namų ūkių surenkamas įrangos atliekų kiekis išaugo 8 proc. 2014 m. iš privačių namų ūkių surinkta vidutiniškai po 6,21 kg įrangos atliekų vienam asmeniui.2015 m. 23 valstybės narės pasiekė mažiausiąjį surinkimo tikslą, t. y. 4 kg namų ūkių EEĮA vienam asmeniui. Švedija ir Danija surinko po 12 kg, o Kipras, Latvija, Malta ir Rumunija nuo šio tikslo smarkiai nukrypo.
Nuo 2016 m. kiekvienai valstybei narei taikomas reikalavimas pasiekti tikslą surinkti 45 proc. parduotos įrangos, o nuo 2019 m. šis tikslas bus 65 proc. kasmet parduotos įrangos arba 85 proc. kasmet susidarančių elektroninių atliekų. Valstybės narės galės pasirinkti, kuriuo iš šių lygiaverčių būdų bus vertinama tikslo siekimo pažanga.
Siekdama nustatyti pagrindines įgyvendinimo spragas ir pasidalyti gerąja patirtimi, Komisija atliko patikrinimą, kaip skatinama vykdyti su EEĮA susijusius reikalavimus. Po šio tyrimo parengtos visoms valstybėms narėms taikytinos rekomendacijos ir tam tikroms valstybėms narėms skirti patarimai.
|
4 langelis. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas
§Įtraukti visų susijusių valdžios lygmenų (savivaldybių, regionų, nacionalinio) institucijas.
§Nustatyti (arba suintensyvinti) kontrolę visais tvarkymo grandinės etapais ir organizuoti patikrinimus, visų pirma siekiant nustatyti neteisėtą arba reikalavimų neatitinkančią veiklą.
§Gerinti duomenų kokybę, be kita ko, vykdant kokybės patikrinimus ir stiprinant atsekamumo procedūras siekiant jas taikyti visoms įrangos atliekoms.
§Tobulinti DGA sistemas, kad jos atitiktų bent jau bendruosius būtiniausius peržiūrėtos Atliekų pagrindų direktyvos reikalavimus.
§Gerinti surinkimą imantis šių veiksmų:
oplėsti surinkimo infrastruktūrą;
odidinti vartotojų informuotumą;
oaiškiai nurodyti atsakomybės už įrangos atliekas perdavimo atliekų tvarkymo grandinėje tvarką;
oreikalauti, kad visi surinkėjai taikytų atitikties sistemą.
§Užtikrinti direktyvoje nustatytų tinkamo apdorojimo reikalavimų vykdymą; apsvarstyti, ar nereikėtų patvirtinti minimaliųjų kokybės standartų, taikytinų apdorojant EEĮA.
§Įgyvendinti / kurti su gaminiais susijusios informacijos, aktualios apdorojant atliekas ir paruošiant jas pakartotinai naudoti, mainų tarp gamintojų ir perdirbėjų mechanizmus (pvz., platformą „I4R“ (angl. Information for Recyclers, liet. „Informacija perdirbėjams“)).
§Sukurti registruotų ir įgaliotų / patvirtintų veiklos vykdytojų nacionalinio lygmens tinklą, skirtą paruošimo pakartotinai naudoti klausimams spręsti.
§Apsvarstyti galimybę nacionaliniu lygmeniu nustatyti atskirą su paruošimu pakartotinai naudoti susijusį tikslą.
|
6.Pakuočių atliekos
2015 m. bendras ES susidariusių pakuočių atliekų kiekis siekė apie 85 mln. tonų, t. y. apie 3,4 proc. viso susidariusių atliekų kiekio. Pastaraisiais metais susidarančių atliekų kiekis po truputį didėja.
Pakuočių direktyvoje nustatyti konkretūs iki 2008 m. pabaigos pasiektini tikslai (kai kurioms valstybėms narėms taikyti ilgesni terminai, tačiau jie visi baigėsi 2015 m.): bendri naudojimo medžiagoms gauti ir perdirbimo tikslai (atitinkamai 60 proc. ir 55 proc.) ir kartu su konkrečiomis medžiagomis susiję perdirbimo tikslai (60 proc. – popieriaus ir kartono, 60 proc. – stiklo, 50 proc. – metalo, 22,5 proc. – plastiko ir 15 proc. – medienos).
Nuo 2005 m. ES vidutinis pakuočių perdirbimo rodiklis nuolat didėja (iki 65,8 proc. 2015 m.). Tačiau 2013–2015 m. susidariusių pakuočių atliekų kiekis ES išaugo 6 proc. – iš to matyti, kad daugiau nuveikti reikia atliekų prevencijos srityje. Atlikus ankstyvojo perspėjimo tyrimą, keliose valstybėse narėse taip pat nustatyta su pakuotėmis susijusių duomenų neatitikčių – iš to galima spręsti, jog gali būti taip, kad ataskaitose nurodomas ne visas rinkai pateikiamas pakuočių kiekis.
Peržiūrėtoje Pakuočių direktyvoje nustatyti platesnio užmojo bendri pakuočių perdirbimo tikslai (65 proc. 2025 m. ir 70 proc. 2030 m.) ir aukštesni su konkrečiomis medžiagomis susiję perdirbimo tikslai (pvz., plastiko – 55 proc. 2030 m.). Šiems tikslams pasiekti reikės visoje ES dėti daugiau pastangų siekiant efektyviau sukurti atskiro surinkimo sistemas, kad jos apimtų daugiau perdirbti tinkamų atliekų, be kita ko, taikant patobulintas DGA sistemas.
Dauguma valstybių narių laikosi šiuo metu taikomų bendrų perdirbimo tikslų, nors Vengrija (nuo 2012 m.) ir Malta (nuo 2013 m.) smarkiai atsilieka. Kelios valstybės narės nepasiekė vieno ar daugiau su konkrečiomis medžiagomis susijusių tikslų: popieriaus ir kartono (Malta), medienos (Kroatija, Malta, Kipras, Suomija), metalo (Kroatija, Malta) ir stiklo (Graikija, Malta, Kipras, Vengrija, Portugalija, Lenkija ir Rumunija) tikslų. Komisija susisiekė su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir, vykdydama reikalavimų vykdymo skatinimo ir kitokią veiklą, skirtą veiklos rezultatams pagerinti, parengė tikslines rekomendacijas.
7.Šalinimas sąvartyne
Šalinimas sąvartyne – mažiausiai tinkama atliekų tvarkymo galimybė. Nors apskritai sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų kiekis ES nuolat mažėja (2013–2016 m. jis sumažėjo 18 proc.), 2016 m. vidutinis sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų ES rodiklis vis dar siekė 24 proc. ES šalių padėtis ir toliau labai skiriasi: 2016 m. 10 valstybių narių sąvartynuose šalino daugiau negu 50 proc. komunalinių atliekų, o penkios pranešė, kad šie jų rodikliai viršija 70 proc.
Sąvartynų direktyva valstybės narės įpareigotos sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekį, kad jis neviršytų 75 proc. iki 2006 m., 50 proc. iki 2009 m. ir 35 proc. iki 2016 m., palyginti su pradinėmis, t. y. 1995 m., reikšmėmis. Peržiūrėtoje direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės sumažintų sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį tiek, kad jis neviršytų 10 proc. iki 2035 m., taip pat šioje direktyvoje uždraudžiama sąvartyne šalinti atskirai surinktas atliekas, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas.
Kalbant apie biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo tikslų įgyvendinimą, valstybių narių pateikti duomenys nevienodai išsamūs. Remiantis pateiktais duomenimis, 2015 m. pusė valstybių narių buvo jau pasiekusios 35 proc. tikslą, kuris turėjo būti pasiektas iki 2016 m. Kroatijai nepavyko iki 2013 m. pasiekti 75 proc. tikslo. Kiprui, Čekijai, Graikijai, Latvijai ir Slovakijai taip pat nepavyko pasiekti iki 2013 m. įgyvendintino 50 proc. tikslo. Malta, kurios bendras sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų rodiklis yra aukštas, naujausių duomenų nepateikė. Komisija susisiekė su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir, vykdydama reikalavimų vykdymo skatinimo ir kitokią veiklą, skirtą veiklos rezultatams pagerinti, parengė tikslines rekomendacijas.
Neseniai Komisijos užsakymu atlikus tyrimą nustatyta, kad 15 valstybių narių nevisiškai vykdo direktyvoje nustatytą įpareigojimą rūšiuoti atliekas prieš jas šalinant sąvartyne.
Nors, valstybių narių teigimu, reikalavimų neatitinkantys sąvartynai buvo uždaryti, susirūpinimą tebekelia direktyvos reikalavimų neatitinkančių įrenginių skaičius.
8.Nuotekų dumblas
Nuotekų dumblo direktyva siekiama kontroliuoti nuotekų dumblo naudojimą žemės ūkyje. Joje nustatytos sunkiųjų metalų koncentracijos dumble, kurį ketinama naudoti žemės ūkyje ir dirvožemiui tręšti, ribinės vertės.
Ši direktyva taikoma ilgiau nei 30 metų ir ji visoje ES tinkamai įgyvendinama. Visos valstybės narės yra nustačiusios šios direktyvos reikalavimus atitinkančias arba netgi daug griežtesnes sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje ribines vertes.
9.Išvados
ES atliekų srities teisės aktai daro didelį poveikį gerinant atliekų tvarkymą. Tačiau tam, kad ES galėtų naudotis žiedinės ekonomikos teikiamais aplinkosauginiais ir ekonominiais pranašumais ir konkuruoti vis labiau senkančių išteklių pasaulyje, labai svarbu visapusiškai įgyvendinti šiuos teisės aktus.
Iš šioje ataskaitoje aprašytų ankstyvojo perspėjimo ataskaitų dėl komunalinių atliekų, taip pat iš reikalavimų vykdymo skatinimo veiksmų, kurių imasi Komisija, matyti, jog valstybės narės nuolat daro pažangą, tačiau matyti ir tai, kad esama skubiai šalintinų rimtų spragų bei spręstinų uždavinių.
Jeigu atitinkamos valstybės narės skubiai imtųsi veiksmų siekdamos įgyvendinti šioje ataskaitoje bei prie jos pridedamose konkrečioms šalims skirtose ataskaitose nurodytus veiksmus, būtų galima padaryti nemenką pažangą. Veiksmingesnis atskiras surinkimas, efektyvios DGA sistemos, ekonominės priemonės, pavyzdžiui, sąvartynų ir atliekų deginimo mokesčiai, bei geresnė duomenų kokybė – visa tai labai svarbu siekiant užtikrinti ES atliekų srities teisės aktų laikymąsi dabar ir ateityje.
Po šios ataskaitos paskelbimo Komisija valstybėse narėse, kurioms kyla rizika, kad su komunalinėmis atliekomis susiję 2020 m. tikslai gali būti nepasiekti, pradės vykdyti aukšto lygio vizitus dėl žiedinės ekonomikos ar atliekų. Šiuo tikslu Komisija bendradarbiaus su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų veiklos vykdytojų asociacijas.
Komisija ir toliau skirs didelius išteklius valstybėms narėms remti siekdama joms padėti įgyvendinti įsipareigojimus. Be kita ko, ji teiks techninę paramą (pvz., atlikdama aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą ir keisdamasi geriausia patirtimi) ir skirs ES lėšų. Tačiau intensyvinti reikiamos politikos reformos įgyvendinimo procesą ir paspartinti veiksmus vietoje gali tik nacionalinės institucijos.
