EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 09 12

COM(2018) 632 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) vertinimas














Europos Komisijos indėlis į 2018 m. rugsėjo 19–20 d. Vadovų tarybos posėdį Zalcburge

Turinys

1.    Įvadas    

2.    Bendra informacija    

3.    EUROSUR vertinimas    

3.1.Vertinimo aprėptis

3.2.EUROSUR įgyvendinimo būklė

3.3.Vertinimo rezultatai

3.3.1.Aktualumas

3.3.2.Veiksmingumas

3.3.3.Efektyvumas

3.3.4.Suderinamumas

3.3.5.ES pridėtinė vertė

3.4.Atitiktis ir poveikis pagrindinėms teisėms

3.4.1.Trečiosios šalys ir negrąžinimo principas

3.4.2.Asmens duomenų tvarkymas

3.4.3.Siūlomi patobulinimai

4.    Klausimai, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio    

4.1.EUROSUR veikimo gerinimas

4.1.1.Nacionalinių koordinavimo centrų kompetencijos stiprinimas

4.1.2.EUROSUR valdymo gerinimas

4.1.3.Techninių reikalavimų mažinimas

4.1.4.Naudojimasis EUROSUR gretinimo paslaugomis

4.2.EUROSUR taikymo srities išplėtimas

4.2.1.Patikrinimo kertant sieną sienos perėjimo punktuose įtraukimas

4.2.2.Oro sienų stebėjimas

4.2.3.Bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis

4.2.4.EUROSUR ir integruotas sienų valdymas

5.    Išvados ir tolesni veiksmai    

0.Įvadas

Veiksmingas Sąjungos išorės sienų valdymas yra svarbiausias prioritetas ir sąlyga, siekiant tinkamai įgyvendinti ir išsaugoti bevizį režimą Šengeno erdvėje, kuris yra vienas didžiausių Europos integracijos pasiekimų.

2013 m. priimtame Reglamente (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukurta Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) 1 , yra numatytas bendras keitimosi informacija ir bendradarbiavimo tarp valstybių narių sienų stebėjimo valdžios institucijų ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) (toliau – Agentūra) teisinis pagrindas. EUROSUR veikia nuo 2013 m. gruodžio 2 d. Reglamente numatyta, kad Komisija kas ketverius metus atlieka bendrą EUROSUR vertinimą ir, prireikus, teikia atitinkamus pasiūlymus iš dalies keisti Reglamentą.

2016 m. rugsėjo 14 d. priimtu Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentu 2 įsteigtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos (EBCG), priskiriamos bendrai Agentūros ir valstybių narių atsakomybei, išplėsti Agentūros įgaliojimai ir apibrėžti Europos integruoto sienų valdymo komponentai. Kadangi Agentūros vaidmuo įgyvendinant EUROSUR yra reikšmingas, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentu įvestos naujovės turi didelės įtakos kasdieniam EUROSUR įgyvendinimui ir į jas turi būti atsižvelgiama, toliau vystant EUROSUR.

Siekiant įvertinti viso Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento įgyvendinimą ir jo poveikį EUROSUR, EUROSUR vertinimas, kuris iš pradžių buvo numatytas 2016 m. gruodžio mėn., atidėtas iki 2018 m. rugsėjo mėn.

1.Bendra informacija

EUROSUR numatytas keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mechanizmas, kuriuo skirtingos sienų stebėjimo veiklą vykdančios nacionalinės valdžios institucijos įgalinamos keistis informacija ir bendradarbiauti taktiniu, operatyviniu ir strateginiu lygmenimis tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų, taip pat su Agentūra.

EUROSUR tikslas yra nustatyti neteisėtą imigraciją ir tarpvalstybinį nusikalstamumą, užkirsti tam kelią ir su tuo kovoti bei prisidėti prie migrantų gyvybių apsaugos ir išsaugojimo užtikrinimo. EUROSUR siekiama gerinti informuotumą apie padėtį ir didinti reagavimo pajėgumus prie išorinių valstybių narių sienų 3 .

EUROSUR taikoma išorės sausumos ir jūros sienų stebėjimui. Savanoriškai ji taip pat gali būti taikoma oro sienų stebėjimui ir patikrinimui kertant sieną sienos perėjimo punktuose. EUROSUR stebėjimo veikla apima neteisėto sienos kirtimo stebėseną, nustatymą, identifikavimą, sekimą, prevenciją ir sulaikymą neteisėtai kirtus sieną.

EUROSUR netaikoma jokioms teisinėms ar administracinėms priemonėms, kurių imamasi, nuo to momento, kai atsakingos valstybės narės valdžios institucijos užkardo tarpvalstybinę nusikalstamą veiką arba asmenų neteisėtą išorinių sienų kirtimą, ir visų pirma neapima su baudžiamuoju persekiojimu susijusių aspektų.

Pagrindiniai EUROSUR komponentai yra šie:

·nacionaliniai koordinavimo centrai, kurie kiekvienoje valstybėje narėje yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija sienų stebėjimo srityje centrai; 

·ryšių tinklas, kuris padeda keistis informacija EUROSUR sistemoje, įskaitant neskelbtiną ir įslaptintą ES informaciją, ir suteikia prieglobą Agentūros valdomai vaizdo konferencijų paslaugai;

·Agentūros teikiamos EUROSUR gretinimo paslaugos, kurias teikiant valstybės narės ir Agentūra aprūpinamos stebėjimo informacija apie išorės sienas ir pasienio teritoriją, pagrįsta stebėjimo veikla ir informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, palydoviniais vaizdais, pranešimų apie laivus teikimo paslaugomis ir meteorologijos bei aplinkos apsaugos paslaugomis;

·skirtingos padėties vaizdo sistemos, kuriose pateikiama informacija apie įvykius ir patruliavimui skirtus išteklius, taip pat analitinė informacija. Kiekviena valstybė narė valdo savo nacionalinę padėties vaizdo sistemą. Agentūra valdo Europos padėties vaizdo sistemą, kuri apima valstybių narių teritorijas, taip pat bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, apimančią teritoriją už išorės sienų 4 .

Reglamente taip pat numatyta padidinti reagavimo pajėgumus, visų pirma valstybėms narėms nustatant išorės sienų ruožus. Remdamasi rizikos analize ir susitarusi su atitinkama valstybe nare, Agentūra priskiria skirtingus poveikio lygius (žemą, vidutinį, aukštą) šiems pasienio ruožams. Atsižvelgdamos į priskirtus poveikio lygius valstybės narės ir Agentūra imasi atitinkamų atsakomųjų priemonių.

Reglamente taip pat apibrėžiamas keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, siekiant EUROSUR tikslų, tokiais klausimais, kaip keitimasis asmens duomenimis, kuris griežtai ribojamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1052/2013.

2.EUROSUR vertinimas

2.0.Vertinimo aprėptis

Vertinimas apima visą Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 taikymo sritį, pagrindinį dėmesį atkreipiant į tai, kaip valstybės narės ir Agentūra jį įgyvendina. Pagal šio Reglamento 22 straipsnio 2 dalį ir geresnio reglamentavimo gaires jame pateikiamas vertinimas dėl:

·EUROSUR svarbumo ir loginio pagrindo tolesnio galiojimo;

·EUROSUR veiksmingumo, vertinant nustatytų tikslų įgyvendinimo rezultatus;

·EUROSUR efektyvumo, apimant ekonominės naudos įvertinimą;

·EUROSUR suderinamumo su kitomis politikos sritimis ir teisės aktais bei

·ES pridėtinės vertės dėl reguliavimo tikrinant, kaip laikomasi subsidiarumo principo.

Vertinimas taip pat apima nepriklausomą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros vertinimą dėl atitikties ir poveikio pagrindinėms teisėms.

2.1.EUROSUR įgyvendinimo būklė 

EUROSUR apima valdymo sistemą ir keitimosi informacija sistemą. Iš esmės EUROSUR įgyvendinimas vyko taip, kaip numatyta Reglamente:

·visos valstybės narės įsteigė savo nacionalinius koordinavimo centrus, kurie yra sienų stebėjimo nacionaliniu lygmeniu ryšių punktai, įprastai veikiantys visą parą kasdien. Priklausomai nuo kompetencijų padalijimo ir valstybių narių geografinės padėties, nacionalinis koordinavimo centras naudojamas arba vadovauti ir kontroliuoti sienos apsaugos pareigūnus, arba tik kaip centras, skirtas sienų stebėjimo veiklai koordinuoti. Visi nacionaliniai koordinavimo centrai bendradarbiauja ir keičiasi informacija su centrais kitose valstybėse narėse ir su Agentūra, ir dauguma jų – su kitomis tos pačios valstybės narės nacionalinėmis valdžios institucijomis. Vis dėlto, keletas valstybių narių dar turi suderinti savo centrų veiklą su Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 reikalavimais, kaip nustatyta Šengeno vertinimo mechanizmu;

·visos valstybės narės nustatė savo sienų padėties nacionalines padėties vaizdo sistemas, kuriomis pranešama apie incidentus pasienyje (įvykių lygmuo) ir teikiamos analizės ataskaitos (analizės lygmuo). Vis dėlto, šiuo metu tik pusė valstybių narių nacionaliniu lygmeniu dalijasi informacija apie patruliavimo išteklių pozicijas, kuri saugoma operaciniame lygmenyje. Pusė valstybių narių taip pat dalijasi informacija iš savo nacionalinės padėties vaizdo sistemos su kaimyninėmis valstybėmis narėmis;

·visos valstybės narės nustatė savo sienų ruožus, kuriems Agentūra, susitarusi su atitinkama valstybe nare, priskyrė ir pritaikė poveikio lygius. Agentūros pagalba, skirta visiems sienų ruožams, kurių poveikio lygis aukštas, buvo suteikta visoms susijusioms valstybėms narėms, pavyzdžiui, Italijai ir Graikijai;

·visos valstybės narės informavo Komisiją apie bendradarbiavimą su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Toks bendradarbiavimas įprastai vyksta per regioninio bendradarbiavimo tinklus arba dvišalių susitarimų pagrindu. Atlikdamos vertinimą valstybės narės Komisijai pateikė pasirinktų dvišalių susitarimų su trečiosiomis šalimis tekstus;

·šiuo metu Agentūra teikia trylika EUROSUR gretinimo paslaugų. Šiomis paslaugomis per EUROSUR ryšių tinklą ir tiesiogiai bendrų operacijų skyriui, kurį koordinuoja Agentūra, suteikiamos aukštos pridėtinės vertės informacinės paslaugos visiems nacionaliniams koordinavimo centrams. Šios paslaugos naudojamos pasienio operacijoms paremti, tarpvalstybinei nusikalstamai veiklai, pavyzdžiui, neteisėto migrantų, ginklų, narkotikų, cigarečių ir kitos kontrabandos gabenimo atvejams, nustatyti ir analizuoti ir siekiant nustatyti sunkumų patiriančius migrantus. Jos taip pat naudojamos valstybių narių patruliavimo veiklai paremti.

EUROSUR gretinimo paslaugos yra kasdienio Agentūros bendradarbiavimo su Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) ir Europos Sąjungos palydovų centru rezultatas. Šios paslaugos buvo išplėstos, gavus finansinę paramą iš ES kosmoso programos „Copernicus“. Šiuo metu bandoma naujoji universalaus stebėjimo iš oro (M.A.S.) paslauga Europos bendradarbiavimo pakrančių apsaugos funkcijų srityje ir pagal trišalį darbinį susitarimą tarp Europos jūrų saugumo agentūros, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros ir Agentūros;

·EUROSUR ryšių tinklas veikia Agentūroje ir yra jos valdomas. Nuo 2013 m. gruodžio mėn.pranešta ir naudojant Europos padėties vaizdą pasikeista informacija apie daugiau nei 184 000 su pasieniu susijusių įvykių. 2018 m. sausio mėn. Agentūra oficialiai pabaigė šio tinklo saugumo akreditavimo procesą ir suteikė teisę keistis ES riboto naudojimo informacija su nacionaliniais koordinavimo centrais.

Kad vartotojams būtų patogiau keistis informacija, dar reikia pagerinti tinklo pasiekiamumą ir vartotojo sąsają. Tai leistų valstybėms narėms greičiau ir geriau panaudoti turimą informaciją. Kadangi EUROSUR pateikiama nevienalytė informacija tiek dėl incidentų pobūdžio, tiek dėl pranešimo padėties vaizdo sistemose laikotarpių, turimos informacijos naudą analizės tikslais būtų galima padidinti labiau automatizuojant informacijos valdymą;

·EUROSUR ryšių tinklas tarp nacionalinių koordinavimo centrų ir Agentūros pradėjo veikti kartu su kita Agentūros valdoma informacine sistema, kuri skirta panašias funkcijas atliekančiai Agentūros bendrų operacijų pranešimų taikomajai programai (JORA). Šis dubliavimas sukėlė valstybių narių sumaištį ir turėjo neigiamos įtakos pranešimų apie išorės sienas kokybei. Situacija gerėja, nes Agentūra palaipsniui jungia JORA ir EUROSUR ryšių tinklą. Vidutinės trukmės laikotarpiu šios priemonės turėtų tapti viena priemone;

·2015 m. Komisija priėmė EUROSUR vadovą 5  , kuriame išdėstytos techninės ir veiksmų gairės, rekomendacijos ir geriausia patirtis, taip pat ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis srityje.

2.2.Vertinimo rezultatai 

2.2.0.Aktualumas

Migracijos krizė, ypač 2015–2016 m. Vakarų Balkanų maršrute, ir teroristų išpuoliai Europoje yra dvi pagrindinės krizės, ištikusios ES nuo EUROSUR priėmimo. Abi krizinės situacijos aiškiai parodė, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms reikia turėti tvirtą ir visapusišką teisinį pagrindą keistis informacija ir bendradarbiauti. EUROSUR turėtų būti toliau vystoma šiuo aspektu.

EUROSUR atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią neteisėtai imigracijai ir kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Pranešta apie daug atvejų, kai panaudojus informaciją, kuria Agentūra ir valstybės narės keitėsi per EUROSUR, buvo užkirstas kelias narkotikų, ginklų, cigarečių ir kitų neteisėtų prekių, taip pat žmonių gabenimui, sulaikant kontrabandininkus, kurie vėliau stojo prieš teismą.

Keletu atvejų naudojant EUROSUR tiesiogiai išgelbėta šimtai migrantų gyvybių, pirmiausia pastebint juos jūroje ir pasitelkiant paieškos ir gelbėjimo mechanizmus. Netiesiogiai EUROSUR dėka išgelbėta daug daugiau gyvybių – nustatant ir užtikrinant bendradarbiavimo ir keitimosi informacija procesus tarp pasienio ir pakrančių apsaugos tarnybų, veikiančių nacionaliniuose koordinavimo centruose ir jūrų gelbėjimo koordinavimo centruose.

2.2.1.Veiksmingumas 

EUROSUR sistema yra veiksminga, siekiant keistis informacija ir bendradarbiauti.

Nacionalinių koordinavimo centrų sukūrimas suteikė pridėtinės vertės – pagerino tarpinstitucinį bendradarbiavimo ir keitimosi informacija procesus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, su kaimyninėmis valstybėmis ir su Agentūra. Nacionalinių koordinavimo centrų vaidmuo galėtų būti toliau stiprinamas, užtikrinant geresnį koordinavimą vietos ir regionų pasienio valdymo lygmenimis, ir galėtų apimti kitus integruoto sienų apsaugos valdymo aspektus, pavyzdžiui, antrinio judėjimo stebėseną.

Informacijos, kuria dalinasi Agentūra ir valstybės narės, naudodamosi Europos padėties vaizdo sistema, kokybė galėtų būti geresnė. Kaip jau minėta pirmiau, skirtingos informacinės sistemos, kurias naudoja Agentūra, pavyzdžiui, bendrų operacijų pranešimų taikomoji programa (JORA) ir EUROSUR ryšių tinklas, turėtų būti sujungtos. Naudojant pažangiausias technologijas reikėtų patobulinti automatizavimo ir vartotojų prijungimo procesus. Agentūra turėtų stebėti ir, esant poreikiui, taip pat gerinti paslaugų ir informacijos, kuria dalinamasi EUROSUR, kokybę.

Apskritai, siekiant didesnio veiksmingumo, EUROSUR sistema palaipsniui turėtų tapti bendresnio pobūdžio valdymo sistema, skirta keistis informacija ir bendradarbiauti.

2.2.2.Efektyvumas 

Skaičiuojama, kad EUROSUR įgyvendinimo išlaidos, kurios finansuojamos nacionalinių biudžetų, ES fondų priemonių ir Agentūros lėšomis, turėtų siekti apytiksliai 130 mln. EUR; jos neviršija poveikio vertinime, kuris pateiktas kartu su 2011 m. pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl EUROSUR 6 , planuotų 208 mln. EUR.

ES teikia finansinę paramą valstybėms narėms įgyvendinant EUROSUR, naudodama Išorės sienų fondą, skirtą 2007–2013 m., ir Vidaus saugumo fondo (VSF) išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonę pagal esamą daugiametę finansinę programą tiek pasidalijamojo, tiek tiesioginio valdymo būdu. Atliekamas specialus šių priemonių įgyvendinimo vertinimas.

EUROSUR sistemoje administracinė našta yra ribota. Apklausti suinteresuotieji subjektai nurodė vieną administracinės naštos šaltinį – rankinį įsikišimą keičiantis informacija.

Pasak suinteresuotųjų subjektų, EUROSUR teikiami privalumai – informuotumo apie padėtį ir reagavimo pajėgumų didinimas – nusveria su EUROSUR įgyvendinimu susijusias išlaidas: Dėl EUROSUR sustiprėjo sąveika Europos lygmeniu, taip sumažinant išlaidas nacionaliniu lygmeniu.

2.2.3.Suderinamumas 

EUROSUR skatina sąveiką ir ryšį su kitomis politikos sritimis. Nacionalinis koordinavimo centras yra pagrindinis centras operatyviniam bendradarbiavimui su kitų politikos sričių, pavyzdžiui, jūrų reikalų, saugumo ir muitinio tikrinimo, subjektais. Tai taip pat geras civilinio ir karinio sektorių bendradarbiavimo pavyzdys, nes keliuose nacionaliniuose koordinavimo centruose dirba ir karinio sektoriaus atstovai, pavyzdžiui, laivyno pareigūnai.

ES lygmeniu EUROSUR gretinimo paslaugos yra priemonė, kuri gali būti naudojama kitoms pakrančių apsaugos funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, žuvininkystės kontrolei. Taip pat teikiama abipusė nauda išorės saugumui, pavyzdžiui, EUROSUR informaciniais produktais Agentūra pasidalino su BSGP EUNAVFOR MED operacija SOPHIA.

EUROSUR gretinimo paslaugos taip pat yra priemonė mokslinių tyrimų projektams ir programoms įgyvendinti, ir yra konkretus ES kosmoso programos „Copernicus“ rezultatas.

EUROSUR turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant pritaikyti ją prie naujovių, kurios numatytos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamente, ir kartu atspindėti naujus Agentūros įgaliojimus ir ES integruoto sienų valdymo įgyvendinimą.

2.2.4.ES pridėtinė vertė

EUROSUR teikiamą ES pridėtinę vertę visapusiškai pripažįsta ES sienų valdymo bendruomenė. Dauguma valstybių narių jau nebeįsivaizduoja sienų stebėjimo be EUROSUR sistemos.

EUROSUR gretinimo paslaugos teikia realią pridėtinę vertę galutiniams vartotojams, susijusiems su sienų stebėjimu. Nė viena nacionalinė pasienio apsaugos organizacija viena neišgalėtų naudotis stebėjimo iš kosmoso paslaugomis ir kitomis plataus pobūdžio platformomis, kurias gali pasiūlyti EUROSUR gretinimo paslaugos.

2.3.Atitiktis ir poveikis pagrindinėms teisėms 

Pagrindinių teisių agentūra (FRA) atliko EUROSUR vertinimą. Savo ataskaitoje 7 FRA apibendrina, kad EUROSUR sistemoje laikomasi pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos principų, nors siūlo keletą galimų patobulinimų.

2.3.0.Trečiosios šalys ir negrąžinimo principas 

FRA ypatingą dėmesį skyrė negrąžinimo principo klausimui bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sienų valdymo srityje ir nenustatė jokių pažeidimų.

Dauguma iš 20 valstybių narių, kurios yra sudariusios susitarimus su trečiosiomis šalimis sienų stebėjimo teritorijoje, naudoja bendrą pagrindinių teisių padėties trečiosiose šalyse vertinimą, o 11 valstybių narių į savo susitarimus įtraukė pagrindinių teisių apsaugos sąlygas.

FRA peržiūrėjo septynis atsitiktinai pasirinktus dvišalius susitarimus, iš jų nė viename nebuvo nuostatų, prieštaraujančių ES pagrindinių teisių chartijoje ir Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 15 konstatuojamojoje dalyje, ir 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms nuostatoms. Remiantis FRA vertinimu, daugumoje susitarimų yra bendra nuoroda apie tai, kad susitarimas turi būti įgyvendinamas, laikantis šalių tarptautinių įsipareigojimų, ir galėtų būti patikslintas, numatant konkrečius saugiklius, siekiant labiau pagrindines teises atitinkančio įgyvendinimo.

2.3.1.Asmens duomenų tvarkymas 

Apskritai asmens duomenys EUROSUR sistemoje yra tvarkomi tinkamai, pasitelkiant tinkamus mokymus ir EUROSUR vadove išdėstytas rekomendacijas.

Jokiais asmens duomenimis, išskyrus laivų identifikavimo numerius, Agentūra ir valstybės narės EUROSUR sistemoje nesikeičia. Tik 6 valstybės narės tvarko asmens duomenis nacionaliniu EUROSUR įgyvendinimo lygmeniu.

2.3.2.Siūlomi patobulinimai 

Savo ataskaitoje FRA pasiūlė keletą galimų EUROSUR patobulinimų, pavyzdžiui, įtraukti konkrečias nuostatas, pagal kurias susitarimas turi būti taikomas atsižvelgiant į pagrindines teises, visa apimtimi taikant negrąžinimo principą ir atspindint esminius duomenų apsaugos saugiklius ateityje sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis. Kaip galimą alternatyvą ji pasiūlė techninių ir procedūrinių sprendimų vystymą, siekiant geriau dokumentuoti įvykius, susijusius su paieška ir gelbėjimu, ir įvykius, susijusius su pažeidžiamų asmenų grupėmis, pavyzdžiui, vaikais. FRA nuomone, tai gali sumažinti žmogaus teisių pažeidimų riziką.

3.Klausimai, kuriems reikia skirti daugiau dėmesio

Toliau išdėstytų patobulinimai gali būti įgyvendinti planuojamais EUROSUR reglamento pakeitimais.

3.0.EUROSUR veikimo gerinimas

EUROSUR sistema palaipsniui turėtų tapti valdymo sistema, skatinanti keistis informacija ir bendradarbiauti nacionaliniu, regioniniu ir ES lygmenimis, taip pat su trečiosiomis šalimis.

3.0.0.Nacionalinių koordinavimo centrų kompetencijos stiprinimas

Vienas didžiausių EUROSUR reglamento pasiekimų yra nacionalinių koordinavimo centrų (NCC) įkūrimas valstybėse narėse. Kai keletas nacionalinių valdžios institucijų atlieka sienų kontrolę, nacionalinis koordinavimo centras dažnai naudojamas kaip platforma, skatinanti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp keleto organizacijų, priklausančių skirtingoms ministerijoms.

Nacionalinis koordinavimo centras taip pat padėjo struktūrizuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir platesniu mastu, taip pat skatinti dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą sienų stebėjimo srityje. Nacionalinio koordinavimo centro modelis perduodamas trečiosioms šalims, taip vystant regioninio bendradarbiavimo tinklus.

Toliau vystant EUROSUR sistemą, siekiant pagerinti Europos sienų valdymą, turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių administracinių struktūrų ir kultūrų įvairovę. Sustiprinus Nacionalinių koordinavimo centrų vaidmenį ir kompetencijas būtų galima išlaikyti įgyvendinimo lankstumą, kuris būtinas didinant keitimosi informacija ir bendradarbiavimo mastus.

3.0.1.EUROSUR valdymo gerinimas

EUROSUR reglamente turėtų būti geriau apibrėžtas įvairių dalyvių vaidmuo ir atsakomybė, siekiant gerinti keitimosi informacija procesą ir stiprinti suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimą.

Pavyzdžiui, EUROSUR sistemoje turėtų būti išsamiau paaiškinta, kaip teikti pranešimus apie įvykius ir informacijos paslaugas, visų pirma nustatant atsakingus subjektus ir informacijos valdytojus bei pranešimų apie incidentus laiko tarpą.

Siekiant pagerinti įrenginių sąveikos ryšius, turėtų būti nustatyti standartai, pagal kuriuos būtų suderintos pranešimo procedūros, įvykių, apie kuriuos pranešama, pobūdis ir techninės sąsajos. Turėtų būti sukurtas automatinis mechanizmas, siekiant kontroliuoti informaciją, kuria keičiamasi EUROSUR sistemoje, ir užtikrinti jos kokybę.

3.0.2.Techninių reikalavimų mažinimas 

Greitas technologijų vystymasis sudaro sąlygas naujai ir veiksmingiau įgyvendinti keitimosi informacija sprendimus.

Kadangi siekiant per labai trumpą laiką sukurti EUROSUR buvo svarbu nustatyti griežtus techninius reikalavimus, pavyzdžiui, dėl padėties vaizdo sistemų struktūros, šie reikalavimai greitu laiku gali tapti kliūtimi greitai ir veiksmingai keistis informacija ir taip trukdyti toliau tobulinti sistemą.    

Pavyzdžiui, greta keitimosi informacija nacionaliniu ir ES lygmenimis, kuris aprašytas EUROSUR reglamente, taktine ir operatyvine informacija greičiau pasikeisti galima vietos lygmeniu tarp valstybių narių dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu pasaulinėje EUROSUR sistemoje.

Tas pats pasakytina apie keitimąsi informacija Bendrųjų operacijų skyriuje per Agentūros JORA sistemą, kuri taip pat yra pirminis EUROSUR informacijos šaltinis.

3.0.3.Naudojimasis EUROSUR gretinimo paslaugomis

EUROSUR gretinimo paslaugos yra informacinių paslaugų priemonių rinkinys, sukurtas glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ES lygmeniu dėka. Bendrai sutariama, kad šis mechanizmas suteikia realią ES pridėtinę vertę sienų valdymo operacijų srityje.

Kintant sienų stebėjimui, vystomos naujos priemonės, pavyzdžiui, universalaus stebėjimo iš oro paslauga. EUROSUR turėtų sudaryti sąlygas greitai pasinaudoti tokiomis naujomis paslaugomis, užtikrinant, kad būtų laikomasi pagrindinių laisvių ir duomenų apsaugos reikalavimų.

3.0.EUROSUR taikymo srities išplėtimas

Remiantis įgyta patirtimi ir EUROSUR, kaip teisinio pagrindo keistis informacija ir bendradarbiauti tarp valstybių narių ir Agentūros, sėkme, Reglamento taikymo sritis galėtų būti palaipsniui plečiama, siekiant įtraukti keletą sienų valdymo aspektų.

3.0.0.Patikrinimo kertant sieną sienos perėjimo punktuose įtraukimas

Kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 2 straipsnio 2 dalyje, informaciją, susijusią su patikrinimais sienos perėjimo punktuose ir oro sienų stebėjimu, savanoriškai teikia nemažai valstybių narių. Šiuo metu Europos padėties vaizdo sistemoje gali likti nepastebėta daug incidentų, nutinkančių pasienyje, nes ne visos valstybės narės apie juos praneša.

Todėl būtina sistemingai įtraukti incidentus sienos perėjimo punktuose.

3.0.1.Oro sienų stebėjimas 

Greta oro uostų klausimų, kurie buvo aptarti pirmiau, atskiro dėmesio nusipelnė klausimas dėl oro sienų stebėjimo. Pranešama apie naujas nusikalstamas veikas mažus orlaivius, taip pat nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas naudojant narkotikų ir cigarečių kontrabandai. Tiek techninius, tiek organizacinius sprendimus galima aptarti toliau vystant EUROSUR sistemą.

3.0.2.Bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis 

Siekiant valdyti migrantų srautus ir užkirsti kelia nusikaltimams ties išorės sienomis būtina keistis informacija ir glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

Šiuo požiūriu Reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų 54 ir 55 straipsniuose Agentūrai suteikiamos naujos ir didesnės galimybės nei EUROSUR reglamento 20 straipsnyje.

Būtina labiau suderinti keitimosi informacija ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis teisinius pagrindus dviejuose reglamentuose, siekiant išvengti dubliavimo ir užtikrinti papildomumą su kitais teisės aktais, pavyzdžiui, Reglamentu dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų 8 .

3.0.3.EUROSUR ir integruotas sienų valdymas 

Reglamente dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų Europos integruotas sienų valdymas (ISV) apibrėžiamas kaip pasidalijamoji atsakomybė tarp valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų agentūros. Šiuo požiūriu nėra bendro teisinio pagrindo keistis informacija ir bendradarbiauti ISV srityje.

EUROSUR sėkmingai nustatytas toks teisinis pagrindas sienų stebėjimo srityje. Galimybė išplėsti bendro teisinio pagrindo koncepciją integruoto sienų valdymo srityje turėtų būti svarstoma, įtraukiant antrinio judėjimo stebėseną.

5.Išvados ir tolesni veiksmai

Atsižvelgdama į vertinimo SWD(2018) 410 išvadas ir diskusijas su valstybių narių ir Agentūros ekspertais, Komisija daro šias išvadas:

Nors EUROSUR sistema padarė pažangą, siekiant tikslų, jos veikimas galėtų būti pagerintas, vystantis nuo techninio pobūdžio informacinės sistemos iki keitimosi informacija ir bendradarbiavimo valdymo sistemos, kuri apimtų sienų kontrolę ir galbūt kitus pasirinktus Europos integruoto sienų valdymo komponentus.

Tolesni veiksmai

Todėl, remdamasi EUROSUR reglamento 22 straipsnio 3 dalimi, Komisija kartu su šia EUROSUR vertinimo ataskaita teikia pasiūlymą iš dalies pakeisti EUROSUR reglamentą ir įtraukti EUROSUR į pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento.

(1)       Reglamentas (ES) Nr. 1052/2013 .

(2)      Reglamentas (ES) Nr. 2016/1624.

(3)      EUROSUR reglamentas taikomas 30 valstybių narių, t. y. 26 ES valstybėse narėse (be Jungtinės Karalystės ir Airijos) ir keturiose Šengeno asocijuotosiose šalyse (Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje).

(4)      EUROSUR sistemoje kiekviena valstybė narė ir Agentūra keičiasi informacija ir ją platina decentralizuotai. EUROSUR ryšių tinkle nesikeičiama asmens duomenimis, ir tik keletas valstybių narių keičiasi asmens duomenimis per nacionalinius koordinavimo centrus.

(5)      2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos rekomendacija, kuria priimtas Praktinis Europos sienų stebėjimo sistemos įgyvendinimo ir valdymo vadovas (EUROSUR vadovas).

(6)      KOM(2011) 873 galutinis.

(7)    Pagrindinių teisių agentūra: How the Eurosur Regulation affects fundamental rights (liet. EUROSUR reglamento poveikis pagrindinėms teisėms), http://fra.europa.eu/en/publication/2018/evaluation-impact-eurosur-fundamental-rights .

(8)      2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 377/2004 dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų tinklo sukūrimo.