EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 22

COM(2018) 271 final

2018/0127(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų

{SWD(2018) 173 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Ankstyvieji žmogaus gyvenimo metai 1 ypač svarbūs asmenybės formavimuisi – šiuo laikotarpiu ugdomi pagrindiniai įgūdžiai ir mokymosi įpročiai, kurie daro didelę įtaką tolesniam mokymuisi, užimtumo perspektyvoms bei bendresnio pobūdžio gyvenimo laimėjimams ir pasitenkinimui.

Europos socialinių teisių ramstyje 2 teigiama, kad vaikai turi turėti teisę į prieinamą ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Toliau jame sakoma, kad nepalankioje padėtyje esantys vaikai turi turėti teisę naudotis specialiomis priemonėmis, kad būtų skatinamos lygios galimybės.

Komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ 3 Komisija apibūdina Europos švietimo erdvę, kurioje sienos nevaržo kokybiško, įtraukaus švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų, o žmonės gali pasinaudoti turtinga švietimo pasiūla Sąjungoje. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra 4 yra šios vizijos dalis; tai – tolesnio mokymosi 5 bei tapatybės ir pilietiškumo formavimo pagrindas.

Kokybiškos paslaugos atlieka lemiamą vaidmenį gerinant ugdymo rezultatus, taip pat ugdant socialinius įgūdžius. Tyrimas rodo, kad dalyvaujant kokybiškame ikimokykliniame ugdyme ir priežiūroje geriau išmokstama pagrindinių įgūdžių, be to, tai labai padeda užkirsti kelią mokyklos nebaigimui 6 . EBPO tarptautinio moksleivių vertinimo programa PISA taip pat rodo, kad penkiolikmečiai moksleiviai, kurie priešmokykliniame ugdyme dalyvavo ilgiau nei vienus metus, pasiekia geresnių matematinio raštingumo rezultatų. Tikimybė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankę penkiolikmečiai mokysis prastai, yra tris kartus didesnė negu tų, kurie tokią įstaigą lankė ilgiau kaip vienus metus 7 .

Įtraukus ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra reikšmingai padeda spręsti nelygybės ir socialinės atskirties problemą. Nesant kokybiško ikimokyklinio ugdymo, tarp vaikų, kilusių iš skirtingos socialinės ir ekonominės aplinkos, anksti atsiranda vystymosi ir gebėjimų skirtumų 8 , todėl sustiprėja nepalankių sąlygų perdavimo iš kartos į kartą ciklas. Patirtis, įgyta dalyvaujant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje, suteikia galimybę užkirsti kelią nepalankioms sąlygoms vaikams, kilusiems iš palankių sąlygų neturinčios romų bendruomenės bei iš migrantų šeimų, ir jas sušvelninti. Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad tarp vaikų, kilusių iš panašių migrantų šeimų, geresnių skaitymo rezultatų pasiekia tie, kurie priimančiojoje šalyje lankė ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas 9 . Be to, kokybiškos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos daro teigiamą poveikį tėvų dalyvavimui darbo rinkoje ir teikia aiškią naudą siekiant lyčių lygybės.

Šio pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos tikslas – remti valstybes nares joms siekiant didinti savo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, kartu pripažįstant, kad šioje srityje atsakomybė pirmiausia tenka valstybėms narėms. Juo siekiama įtvirtinti vienodą Europos supratimą apie tai, kas sudaro ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybę. Jame pateikiami priemonių ir politikos pavyzdžiai, kuriais remiami valstybių narių siekiai užtikrinti kokybiškas įtraukias sistemas ir paslaugas. Naujausioje politikos apžvalgoje 10 nurodyta, kad plėtojant ir tobulinant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą strateginio požiūrio į kokybę besilaikančios šalys daro didesnę pažangą nei kitos šalys. Tačiau šiam paslaugų teikimui reguliuoti tik kelios valstybės narės yra parengusios kokybės sistemą ar lygiavertį politikos dokumentą. Todėl šiame pasiūlyme pateikiami svarbūs ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemos aspektai, kurie gali paskatinti valstybes nares plėtoti strateginį požiūrį į šias paslaugas.

Daugumoje ES šalių lūkesčių neatitinka nei kokybė, nei siūlomų vietų skaičius. Šiuo metu ES yra daugiau nei 32 mln. vaikų, jaunesnių nei privalomasis mokyklinis amžius, bet tik 15 mln. iš jų lanko ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas 11 . Nors dėl to, ar naudotis šiomis paslaugomis, ar ne, sprendžia tėvai, vietų šiose įstaigose paklausa visoje Europoje viršija pasiūlą.

Europos lyginamajame standarte, kuris nustatytas atsižvelgiant į Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą, 12 nurodyta, kad ikimokyklinio ugdymo sistemoje turi dalyvauti bent 95 proc. vaikų nuo 4 metų iki privalomojo pradinio ugdymo pradžios. Šis lyginamasis standartas beveik įgyvendintas 13 . 2002 m. Barselonoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje sutartas tikslas (siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje) – paslaugų prieinamumas 33 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų ir 90 proc. vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus. Šių tikslų įvertinimas pateikiamas kartu su šiuo pasiūlymu 14 .

Paslaugų teikimo kokybė dažnai nepakankama ir labai skiriasi tarp šalių ir jų viduje, tarp privačių ir viešųjų įstaigų, miesto ir kaimo vietovių ar atokių regionų bei amžiaus grupėse (0–3 ir 3–6) 15 .

Prieinamų ir įperkamų vietų trūkumas bei žema paslaugų kokybė turi didelių pasekmių 16 . Ribotas kokybiškų paslaugų prieinamumas ir (arba) jų kainos priimtinumas ypač kelia problemų vaikams, kurie dėl tokių veiksnių kaip skurdas, negalia, diskriminacija ar tai, kad jie kilę iš romų ar migrantų šeimos, gyvenimą pradeda jau būdami nepalankioje socialinėje padėtyje. Šiandienos Europoje skurstantys ar socialiai atskirti vaikai, palyginti su geresnėmis sąlygomis augančiais bendraamžiais, vis dar dažnai prasčiau mokosi, jų sveikatos būklė yra blogesnė ir jiems sunkiau save realizuoti suaugus 17 .

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Poreikis gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę taip pat buvo pabrėžtas Komisijos komunikate „Mokyklų raida ir aukštos kokybės mokymas“ 18 ir susijusiose Tarybos išvadose dėl mokyklų raidos ir aukštos kokybės mokymo 19 .

Komisijos rekomendacijoje „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ 20 pabrėžiama, kaip svarbu suteikti galimybę naudotis kokybiško, įtraukaus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis; užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos ir priderintos prie šeimų poreikių, ypač atsižvelgiant į nepalankioje socialinėje padėtyje esančių vaikų poreikius.

2018 m. sausio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, 21 kuriame aptariamas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra bei paramos gebėjimų lavinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose svarba dėmesį skiriant socialiniams ir emociniams įgūdžiams.

Komisija taip pat priėmė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir mokymo europinio matmens 22 . Šiame pasiūlyme pabrėžiama, kad svarbu teikti įtraukaus švietimo paslaugas visiems besimokantiesiems nuo ikimokyklinio amžiaus ir vėliau.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas yra glaudžiai susijęs su Europos socialinių teisių ramsčiu 23 , kurio 11 principe nustatyta, kad vaikai turi teisę į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą už prieinamą kainą.

Kokybiškų vaikų priežiūros įstaigų prieinamumas, pasiekiamumas ir prieinama jų paslaugų kaina taip pat yra svarbūs veiksniai, leidžiantys tėvams dalyvauti darbo rinkoje. Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje dėl 2002 m. Barselonoje Europos Vadovų Tarybos sutartų tikslų įvertinama valstybių narių padaryta pažanga 24 .

Komunikate dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros 25 pripažintas poreikis visoje Europoje teikti kokybiškas formaliosios priežiūros paslaugas, kad būtų pašalintos užimtumo kliūtys, ypač moterims. Jis gali padėti didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje bei ekonominį vienodą moterų ir vyrų savarankiškumą – šis prioritetas nustatytas Komisijos dokumente „2016–2019 m. strateginiai įsipareigojimai siekiant lyčių lygybės“ 26 . Taigi iniciatyva prisidedama prie Sutartimi grindžiamų tikslų 27  siekti lygių galimybių vyrams ir moterims darbo rinkoje bei skatinti aukšto lygio užimtumą Sąjungoje įgyvendinimo.

ES romų integracijos nacionalinių strategijų plane 28 ir 2013 m. rekomendacijose dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse 29 valstybės narės ragintos išplėsti galimybes gauti ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą ir pagerinti jų kokybę, be kita ko, teikiant tikslinę paramą romų vaikams.

Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plane 30 ir Komunikate dėl vaikų migrantų apsaugos 31 pripažinta, kad ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra yra labai svarbūs integruojant šeimas ir vaikus iš trečiųjų šalių. Iniciatyva padedama pašalinti kliūtis mergaitėms ir berniukams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, dalyvauti ikimokykliniame ugdyme, užtikrinant, kad visiems vaikams būtų suteikta galimybė išnaudoti visą savo potencialą, bei remti vaikų migrantų integraciją.

Vykdant Europos semestro procesą suteikta daugiau reikšmės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros klausimui, o kelios valstybės narės gavo konkrečių joms skirtų rekomendacijų dėl vaikų priežiūros ir įtraukaus švietimo. Užimtumo gairėse pabrėžiama galimybės naudotis kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis už prieinamą kainą svarba. 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje nurodoma jų svarba lygių galimybių, socialinės įtraukties bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos požiūriu. 2018 m. bendroje užimtumo ataskaitoje taip pat nurodoma valstybių narių pažanga šioje srityje, ypač vykdant jaunesnių nei 3 metų vaikų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros pasiekiamumo stebėseną, kuri atliekama rengiant socialinio ramsčio rodiklių suvestinę 32 . Turėtų būti skatinamas darbo ir šeimos gyvenimo derinimas, visų pirma suteikiant galimybę naudotis ilgalaikės priežiūros paslaugomis ir prieinamomis kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis.

Galiausiai, ES struktūriniai ir investicijų fondai taip pat atlieka svarbų vaidmenį remiant investicijas į pasiekiamą, įperkamą, kokybišką infrastruktūrą ir paslaugas.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Ši iniciatyva atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnį. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjunga prisideda prie geros kokybės švietimo plėtojimo skatindama valstybes nares bendradarbiauti, o prireikus – paremdama ir papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už jų švietimo sistemų turinį ir organizavimą“.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

·išnaudoti Sąjungoje turimas žinias ir kompetenciją bei tęsti bendradarbiavimą remiantis siūloma kokybės sistema kaip bendra orientacine priemone;

·toliau remti valstybių narių pastangas reformuoti jų teikimą;

·remti valstybių narių pastangas teikiant europines priemones, pvz., kokybės teiginių rinkinį.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2016 gruodžio mėn. 250 ekspertų, politikos formuotojų ir praktikų dalyvavo konferencijoje „Puiki gyvenimo pradžia! Geriausias įmanomas ugdymas ikimokykliniame amžiuje“ (angl. A Great start in life! The best possible education in the early years). Į konferencijos išvadas 35 buvo deramai atsižvelgta rengiant šį pasiūlymą. Be to, į atitinkamas išvadas atsižvelgta vykstant viešoms konsultacijoms dėl Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros iniciatyvos 36 bei Europos socialinių teisių ramsčio. 37

Atsižvelgdama į kelias ankstesnes konsultacijas, susijusias su pasiūlymais dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemos pagrindinių principų 38 , 2018 m. sausio 31 d. Komisija surengė tikslinį suinteresuotųjų šalių konsultacinį pasitarimą. Jame dalyvavo įvairaus pobūdžio pilietinės visuomenės organizacijų bei valstybių narių atstovai iš organizacijų,,dirbančių švietimo ir mokymosi visą gyvenimą, vaiko apsaugos ir vaiko teisių srityse, iš tėvų ir šeimų asociacijų, kovos su socialine nelygybe tinklų, specialiojo ugdymo ir neįgaliųjų reikalų tarnybų bei mokytojų sąjungų. Suinteresuotųjų šalių pasitarimo dalyviai patvirtino ir teigiamai įvertino bendrą požiūrį bei pateikė daugiau informacijos apie sektoriuje iškilusias problemas ir galimus jų sprendimus.

·Suinteresuotosios šalys pabrėžė, kad yra reikalinga socialinė įtrauktis ir kad reikia nustatyti konkrečias vaikų (ar šeimų) grupes siekiant užtikrinti, jog jos neliktų nuošalyje. Jos priminė, kaip svarbu visur, taip pat kaimo vietovėse, nuosekliai užtikrinti kokybę ir dėmesį skirti vaikų poreikiams, nustatyti amžių atitinkančius uždavinius ir tikslus bei daugiau dėmesio skirti žaidimu pagrįstam mokymuisi.

·Suinteresuotosios šalys taip pat pabrėžė poreikį pripažinti, kad kokybės sistema yra skirta ne tik būtiniausiems standartams nustatyti ir kad valstybės narės turėtų būti skatinamos teikti kokybiškas paslaugas. Be to, remiantis Tarybos rekomendacija turėtų būti užtikrinama parama valstybių narių ar sistemos lygmeniu ir lankstumas, kad įvairios šalys turėtų galimybę peržiūrėti savo pačių požiūrį į kokybę.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Per pastaruosius dvejus metus Komisija bendradarbiavo su pagrindiniais ekspertais visoje ES, kad apibrėžtų kokybės veiksnius 39 ir parengtų savęs vertinimo priemones. Kiti pagrindiniai šaltiniai nurodyti toliau:

(1)duomenys apie prieinamumą, dalyvavimą ir kokybę bus paimti iš tinklo „Eurydice“ skelbiamos ataskaitos „Pagrindiniai duomenys apie ankstyvąjį vaikų ugdymą ir priežiūrą Europoje“ (2016 m.) ir 2017 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio bei EBPO dokumento (2017) „Gera pradžia V. Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros rodikliai“;

(2)projektas „CARE“, Mokymo programų kokybės analizė ir poveikio Europos ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai apžvalga, Politikos rekomendacijos dėl kokybės. Įgyvendinus šį tarpdisciplininį Europos tyrimų projektą buvo parengtos išvados ir rekomendacijos dėl ugdymo programų, kokybės, gerovės, poveikio, prieinamumo, finansavimo ir valdymo bei specialistų vaidmens;

(3)Europos švietimo ekonomikos ekspertų tinklo (EENEE) ataskaita (2017) „Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros nauda bei jų teikimo sąlygos“. Šioje ataskaitoje pasiūlyti įvairių tipų lemiantys veiksniai, kurie gali daryti įtaką tam, ar gali būti realizuota ši galima nauda;

(4)tinklo NESET ataskaita (2017) „Esama padėtis dėl nacionalinių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemų ar lygiaverčių strateginių politinių dokumentų, kuriais reglamentuojama ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybė ES valstybėse narėse“;

(5)Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Rekomendacijos „Investicijos į vaikus“ įgyvendinimas“ 40 , paskelbta kartu su Europos socialinių teisių ramsčiu.

Taip pat Europos investicijų į vaikus platformoje (EPIC) aprašoma įrodymais pagrįsta geroji patirtis įgyvendinant rekomendaciją „Investicijos į vaikus“ bei atnaujinta šalių informacija apie vaiko ir šeimos politiką ES.

•Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma veikla tik papildys valstybių narių iniciatyvas, taip pat į savanorišką siūlomos veiklos pobūdį ir numatomo poveikio aprėptį, poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Rengiant pasiūlymą remtasi atliktais tyrimais, konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir su suinteresuotosiomis šalimis.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

Šioje rekomendacijoje gerbiamos pagrindinės teisės ir vadovaujamasi principais, pripažintais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į mokslą, pagarbą kultūrinei, religinei ir kalbinei įvairovei bei nediskriminavimą. Visų pirma rekomendacijoje skatinamos vaiko teisės, įtvirtintos 24 straipsnyje, ir atsižvelgiama į JT vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 29 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame nurodoma, kad vaiko lavinimo tikslas turi būti ugdyti vaiko pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms, šalies, kurioje vaikas gyvena ar iš kurios gali būti kilęs, nacionalinėms vertybėms ir civilizacijoms, kurios skiriasi nuo jo paties civilizacijos 41 . Ši rekomendacija turi būti įgyvendinta remiantis šiomis teisėmis ir principais.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Su valstybėmis narėmis susijusios nuostatos

Pasiūlyme rekomenduojama, kad valstybės narės gerintų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Pasiūlymo priede išdėstoma ES ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistema.

Šiuo pasiūlymu valstybės narės skatinamos spręsti pagrindines ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektorių problemas bei pateikiamos politikos priemonės, kurių tikslas yra:

·užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos būtų prieinamos, įperkamos ir įtraukios;

·remti darbuotojų profesionalumo didinimą atsižvelgiant į esamus profesinės kvalifikacijos lygius ir darbo sąlygas;

·gerinti ikimokyklinio mokymo programų rengimą, kad jos atitiktų vaikų gerovės ir ugdymo poreikius;

·skatinti skaidrią paslaugų stebėseną ir vertinimą visais valdymo lygiais;

·užtikrinti pakankamą finansavimą ir teisinę paslaugų teikimo sistemą, be kita ko, kuriant ir palaikant pagal poreikius pritaikytas nacionalines ar regionines ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemas.

Su Komisija susijusios nuostatos

Rekomendacijoje siūloma pritarti Komisijos ketinimui:

·sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis patirtimi ir gerosios patirties pavyzdžiais įgyvendinant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“);

·užtikrinti Europos Sąjungos finansavimą, reikalingą siekiant padėti didinti paslaugų prieinamumą ir kokybę, ypač įgyvendinant programą „Erasmus+“ ir panaudojant Europos struktūrinius ir investicijų fondus;

·pasibaigus konsultacijoms su valstybėmis narėmis, pasiūlyti peržiūrėti „ET 2020“ lyginamąjį standartą, Barselonos tikslus, taip pat galbūt nustatyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros lyginamąjį standartą, atsižvelgiant į Europos semestrą ir Socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą.

2018/0127 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Europos socialinių teisių ramstyje 44 nustatytame 11 principe teigiama, kad vaikai turi turėti teisę į prieinamą ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Jis atitinka ES pagrindinių teisių chartiją, 45 kurioje švietimas pripažįstamas kaip teisė, ir Jungtinių Tautų 4.2. darnaus vystymosi tikslu, 46 kuriame numatyta, kad iki 2030 m. visoms mergaitėms ir berniukams turi būti prieinamas kokybiškas ikimokyklinis ugdymas, priežiūra ir priešmokyklinis ugdymas;

(2)Komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ 47 Europos Komisija pateikia Europos švietimo erdvės viziją, pripažindama ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros vaidmenį kuriant tvirtą pagrindą mokymuisi mokykloje ir visą gyvenimą. Tarybos išvadose dėl mokyklų raidos ir aukštos kokybės mokymo 48 bei Komisijos pasiūlyme 49 dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų pakartota, kad ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant visus vaikus mokytis, jų gerovę ir vystymąsi;

(3)ir politikos formuotojai, ir tyrėjai pripažįsta, kad būtent ankstyvame amžiuje 50 vaikai susikuria pagrindą ir išsiugdo gebėjimą mokytis visą gyvenimą. Mokymasis yra augimo procesas; tvirto pagrindo ankstyvame amžiuje sukūrimas yra aukštesnio lygio gebėjimų ugdymo ir sėkmės moksle išankstinė sąlyga, lygiai taip pat jis yra labai svarbus vaikų sveikatai ir gerovei. Todėl ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra turi būti laikomi švietimo ir mokymo sistemų pagrindu bei švietimo tęstinumo dalimi;

(4)lankyti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas naudinga visiems vaikams, ypač vaikams, esantiems nepalankioje socialinėje padėtyje. Tai padeda sutrukdyti anksti formuotis įgūdžių skirtumams ir yra svarbi priemonė, skirta kovoti su nelygybe ir menku išsilavinimu. Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra turi būti teikiami taikant integruotą vaikų teisėmis pagrįstą politikos priemonių rinkinį, kad pagerėtų vaikų mokymosi rezultatai ir būtų nutrauktas iš kartos į kartą pasikartojantis nepalankios socialinės padėties ciklas. Todėl pagerinus šių paslaugų teikimą prisidedama prie įsipareigojimų, prisiimtų Komisijos rekomendacijoje „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios padėties 51 ir 2013 m. rekomendacijose dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse 52 .

(5)dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje teikia įvairiapusę naudą 53 ir pavieniams asmenims, ir visai visuomenei – nuo geresnio išsilavinimo ir poveikio darbo rinkai iki retesnių intervencijų socialiniais ir švietimo tikslais bei glaudesnių ir įtraukesnių visuomenių. Penkiolikmečiai, kurie ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė ilgiau nei vienus metus, PISA tyrimuose pasiekė geresnį matematinio raštingumo rezultatą 54 . Taip pat nustatyta, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra yra svarbus veiksnys užkertant kelią mokyklos nebaigimui 55 ;

(6)švietimas nuo ankstyvųjų etapų atlieka svarbų vaidmenį mokantis kartu gyventi įvairialypėse visuomenėse. Šios paslaugos gali keliais būdais sustiprinti socialinę sanglaudą ir įtrauktį. Jos gali pasitarnauti kaip šeimų susitikimo vieta. Jos gali padėti ugdyti vaikų kalbos – ir tos, kuria teikiama paslauga, ir vaiko gimtosios kalbos – įgūdžius. Per socialinį ir emocinį mokymąsi ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankantys vaikai gali išmokti empatijos, taip pat sužinoti apie savo teises, lygybę, toleranciją ir įvairovę;

(7)investicijų grąža ankstyvaisiais švietimo etapais yra pati didžiausia iš visų švietimo etapų, ypač esantiems nepalankioje socialinėje padėtyje 56 . Išlaidos ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai yra didelę grąžą duodanti ankstyvoji investicija į žmogiškąjį kapitalą;

(8)kokybiškų vaikų priežiūros įstaigų prieinamumas, pasiekiamumas ir jų paslaugų įperkamumas yra pagrindiniai veiksniai, kurie leidžia moterims, taip pat vyrams, turintiems su priežiūra susijusių įsipareigojimų, dalyvauti darbo rinkoje, kaip tai buvo pripažinta 2002 m. Barselonoje Europos Tarybos išvadose „Europos lyčių lygybės paktas“ 57 ir 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos priimtame komunikate dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros 58 . Dirbančios moterys tiesiogiai padeda gerinti namų ūkio socialinę ir ekonominę padėtį bei prisideda prie ekonomikos augimo;

(9)investicijos į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą yra gera investicijos tik tada, jeigu paslaugos yra kokybiškos, prieinamos, įperkamos ir įtraukios. Iš turimų duomenų matyti, kad tik kokybiškos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos teikia naudą; prastos kokybės paslaugos daro didelį neigiamą poveikį vaikams ir visai visuomenei 59 . Politikos priemonėse ir reformose pirmenybė turi būti teikiama kokybės klausimui;

(10)apskritai valstybės narės ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai išleidžia gerokai mažiau lėšų nei pradiniam ugdymui. Kaip matyti iš ataskaitos, kurioje įvertinama pažanga siekiant Barselonos tikslų 60 , šiuo metu yra nepakankamai ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, o paklausa viršija pasiūlą beveik visose šalyse. Nustatyta, kad nepakankamas prieinamumas, pasiekiamumas ir įperkamumas yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių naudotis šiomis paslaugomis 61 ;

(11)2017 m. rugsėjo 14 d. Rezoliucijoje dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės 62 Europos Parlamentas ragina valstybes nares gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybę ir didinti galimybes naudotis šiomis paslaugomis bei spręsti nepakankamos infrastruktūros, teikiančios kokybišką ir prieinamą vaikų priežiūrą visų lygių pajamas gaunantiems asmenims, problemą ir apsvarstyti galimybę skurdžiai ir socialinėje atskirtyje gyvenančioms šeimoms sudaryti sąlygas nemokamai naudotis šiomis paslaugomis;

(12)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos turi būti orientuotos į vaiką; vaikai geriausiai mokosi aplinkoje, kuri grindžiama vaikų dalyvavimu ir noru mokytis. Pedagogai vaikams dažnai praneša apie mokymosi organizavimą, veiklos rūšių pasirinkimą ir mokomuosius dalykus. Paslaugos turi būti teikiamos saugioje, puoselėjančioje ir rūpestingoje aplinkoje, turi būti sukurta socialinė, kultūrinė ir fizinė erdvė, kurioje vaikai turėtų įvairias galimybes plėtoti savo potencialą. Geriausios yra tos paslaugos, kurios grindžiamos esmine prielaida, kad ugdymas ir priežiūra yra neatsiejami vienas nuo kito;

(13)nacionalinių, regioninių ar vietos taisyklių nustatytomis sąlygomis šeimos turėtų dalyvauti savo vaikų ugdymo ir priežiūros procese visais aspektais. Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vieta, kurioje auga ir vystosi vaikas, o tėvai ir globėjai yra atsakingi už kiekvieno vaiko gerovę, sveikatą ir vystymąsi. Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos – tai puiki galimybė suformuoti integruotą požiūrį, nes jas teikiant įvyksta pirmas asmeninis kontaktas su tėvais. Problemų patiriantiems tėvams galėtų būti pasiūlytos individualaus konsultavimo paslaugos lankantis namuose. Kad jie iš tiesų įsitrauktų į procesą, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos turėtų būti kuriamos bendradarbiaujant su šeimomis ir grindžiamos pasitikėjimu ir abipuse pagarba 63 ;

(14)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymas gali būti efektyvi priemonė suteikti išsilavinimą vaikams, esantiems nepalankioje socialinėje padėtyje, pvz., kilusiems iš migrantų šeimų ar priklausantiems etninei mažumai (pvz., romų), vaikams pabėgėliams, vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, ar neįgaliems vaikams, alternatyvios globos institucijoje esantiems vaikams ir vaikams, gyvenantiems gatvėje, vaikams, kurių tėvai yra įkalinimo įstaigoje, taip pat vaikams iš namų ūkių, kuriems ypač gresia skurdas ir socialinė atskirtis, pvz., namų ūkių, kuriuos išlaiko tik vienas iš tėvų, ar didelių namų ūkių. Vaikams pabėgėliams dėl jų pažeidžiamos padėties reikia didesnės paramos. Skurdas, fiziniai ir emociniai stresą sukeliantys veiksniai, traumos, nepakankami kalbos įgūdžiai gali jiems sutrukdyti ateityje siekti išsilavinimo ir sėkmingai integruotis į naują visuomenę. Šiuos rizikos veiksnius gali padėti sušvelninti dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje;

(15)teikiant įtraukaus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas galima padėti įvykdyti įsipareigojimus, valstybių narių prisiimtus JT vaiko teisių konvencijoje 64 ir Neįgaliųjų teisių konvencijoje, 65 kurias yra pasirašiusios visos valstybės narės;

(16)2014 m. paskelbtas pasiūlymas dėl pagrindinių kokybės sistemos principų 66 buvo pirmas Europos ekspertų iš 25 šalių teiginys dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros. Teiginiai pagrįsti penkiais aspektais: prieinamumu; darbo jėga; ugdymo programomis; stebėsena ir vertinimu; valdymu ir finansavimu. Iš viso parengta 10 teiginių dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros teikimo kokybės gerinimo. Šiuo dokumentu daugelyje šalių dalijosi vietos suinteresuotieji subjektai, užsiimantys politikos propagavimu, moksliniais tyrimais ir įgyvendinantys mokymo iniciatyvas. Šiose šalyse sistemos projektas veikė kaip galingas pokyčius skatinantis veiksnys, nes padėjo įgyvendinti konsultavimo politikos klausimais procesus, kuriais palaikomos esamos reformos kryptys;

(17)visi penki kokybės sistemos aspektai yra svarbūs užtikrinant paslaugų kokybę. Vaikų gyvenimui ilgalaikį poveikį visų pirma daro ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros specialistų darbas. Tačiau daugelyje šalių šios profesijos atstovai nesulaukia deramo pripažinimo, jų įvaizdis ir statusas gana menki 67 ;

(18)tam, kad atliktų jiems priskirtą profesinį vaidmenį remiant vaikus ir jų šeimas, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojai turi turėti sudėtingų žinių, įgūdžių ir gebėjimų bei gerai išmanyti vaiko vystymosi procesą. Labai svarbu didinti darbuotojų profesionalumą, nes aukštesnis pasirengimo lygis teigiamai koreliuoja su geresne paslaugų kokybe, geresnės kokybės darbuotojų ir vaikų tarpusavio bendravimu ir atitinkamai geresniu vaikų vystymusi 68 ;

(19)daugelis paslaugų teikėjų dirba su padėjėjais, kurių vaidmuo yra padėti pedagogams, tiesiogiai dirbantiems su vaikais ir šeimomis. Paprastai jų kvalifikacija yra žemesnė nei pedagogų; daugelyje šalių nėra jokių kvalifikacijos reikalavimų norintiesiems tapti padėjėjais. Todėl būtina didinti darbuotojų, taip pat padėjėjų profesionalumą 69 . Tęstinis profesinis tobulėjimas yra padėjėjų kvalifikacijos kėlimo dalis;

(20)kokybės sistema arba lygiavertis dokumentas gali būti efektyvi gero ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros valdymo dalis. Remiantis ekspertų nuomone ir naujausia politikos apžvalga 70 , šalys, kurios kuria ir įgyvendina kokybės sistemas, laikosi visapusiškesnio ir nuoseklesnio požiūrio į reformas;

(21)valstybės narės nustatė lyginamuosius standartus ir tikslus, susijusius su vaikų dalyvavimu ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje. 2002 m. Barselonoje Europos Vadovų Taryba nustatė tikslus 71 Sąjungoje teikti formaliąją vaikų priežiūrą ne mažiau kaip 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir iki 2010 m. užtikrinti šių paslaugų prieinamumą bent 33 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų. Šie tikslai dar kartą patvirtinti Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.). Pažangos siekiant šių lyginamųjų standartų analizė pateikiama Komisijos ataskaitoje dėl Barselonos tikslų 72 . Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje 73 nustatytas 95 proc. vaikų nuo 4 metų iki pradinio ugdymo pradžios dalyvavimo sistemoje lyginamasis standartas;

(22)pastaraisiais metais valstybės narės padarė nemažą bendrą pažangą didindamos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumą. „ET 2020“ lyginamasis standartas ir Barselonos tikslas dėl jaunesnių nei 3 metų vaikų pasiekti. Nepaisant pažangos, padarytos nuo 2011 m., Barselonos tikslas dėl vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus nebuvo pasiektas. 2016 m. toje amžiaus grupėje ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas lankė 86,3 proc. vaikų. Tačiau šie vidurkiai neatskleidžia didelių valstybių narių, regionų ir socialinių grupių tarpusavio skirtumų 74 . Reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad visi vaikai galėtų naudotis kokybiškomis ikimokyklinio amžiaus ir priežiūros paslaugomis nuo tėvų pageidaujamo amžiaus. Ypač reikia imtis konkrečių priemonių, kad paslaugos būtų prieinamesnės vaikams, esantiems nepalankioje socialinėje padėtyje 75 ;

(23)šia rekomendacija siekiama pasiekti vienodą Europos supratimą, ką reiškia kokybė ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje. Joje numatyta, kokius galimus veiksmus vyriausybės galėtų apsvarstyti atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes. Ši rekomendacija taip pat skirta tėvams, institucijoms ir organizacijoms, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, siekiantiems gerinti padėtį sektoriuje;

(24)šioje rekomendacijoje 76 ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra turi būti suprantami kaip reguliuojamos ugdymo ir priežiūros priemonės, skirtos vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokyklinio amžiaus, neatsižvelgiant į tai, kokia jų struktūra, kaip jos finansuojamos, koks jų darbo laikas ar koks programų turinys, įskaitant dienos priežiūrą centre ir šeimoje, ugdymo paslaugų teikimą finansuojant privačiomis arba viešosiomis lėšomis ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimą.

(25)šioje rekomendacijoje visapusiškai paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų,

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

Atsižvelgiant į nacionalinius ir Europos teisės aktus, turimus išteklius ir šalies aplinkybes ir glaudžiai bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais:

1.gerinti kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų prieinamumą, remiantis prie šios rekomendacijos pridedamoje „Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemoje“ pateiktais teiginiais ir Europos socialinių teisių ramsčio 11 principu;

2.siekti užtikrinti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos būtų prieinamos, įperkamos ir įtraukios. Todėl būtų galima svarstyti:

(a)galimybę išanalizuoti pasiūlą ir šeimų paklausą, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas būtų galima geriau pritaikyti prie jų poreikių, gerbiant tėvų teisę rinktis;

(b)galimybę išanalizuoti ir šalinti visas kliūtis, su kuriomis gali susidurti šeimos, tai gali būti, pvz., išlaidos, su skurdu susijusios kliūtys, geografinė vieta, nelanksčios darbo valandos, kultūrinis ir kalbos barjeras, diskriminacija bei informacijos trūkumas;

(c)galimybę užmegzti ryšį su visomis šeimomis, ypač šeimomis, esančiomis nepalankioje socialinėje padėtyje, siekiant jas informuoti apie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų lankymo naudą bei skatinti pasitikėjimą paslaugomis;

(d)galimybę užtikrinti, kad visi vaikai galėtų naudotis įperkamomis ir kokybiškomis ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, geriausia – atitinkamame valdymo lygmenyje siekiant nustatyti teisę į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą;

(e)galimybę įtraukias ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas teikti visiems vaikams, įskaitant vaikus, kilusius iš skirtingų socialinių grupių, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių ar neįgalius vaikus, vengiant jų atskyrimo ir skatinant jų dalyvavimą sistemoje, kad ir kokia būtų jų tėvų ir globėjų padėtis darbo rinkoje;

(f)galimybę remti visus vaikus mokantis jų ugdymo kalbos, kartu skatinant ir vertinant jų gimtosios kalbos vartojimą;

3.remti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbuotojų profesionalumo didinimą. Atsižvelgiant į esamą profesinės kvalifikacijos lygį ir darbo sąlygas, sėkmingos pastangos, be kita ko gali būti šios:

(a)ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros profesijos statuso kėlimas sukuriant profesinius standartus, derinant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros pedagogų kvalifikacijos reikalavimus, profesinį statusą ir karjeros galimybes su pradinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos reikalavimais, profesiniu statusu ir karjeros galimybėmis, taip pat nustatant profesionalumo didinimo kryptis žemos kvalifikacijos ar nekvalifikuotiems darbuotojams bei specialias kryptis padėjėjų kvalifikacijai įgyti;

(b)pradinio švietimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo gerinimas siekiant visapusiškai atsižvelgti į vaikų gerovę, mokymosi ir vystymosi poreikius, susijusius pokyčius visuomenėje bei visiškai suprasti vaikų teises;

(c)laiko skyrimas darbuotojų profesinei veiklai, pvz., apmąstymui, planavimui, bendravimui su tėvais ir bendradarbiavimui su kitais specialistais ir kolegomis;

(d)siekimas suteikti darbuotojams įgūdžių, kurie yra būtini tenkinant individualius vaikų, kilusių iš įvairių šeimų ir turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ar neįgalių vaikų poreikius, rengiant darbuotojus dirbti su įvairiomis grupėmis;

4.gerinti ikimokyklinio mokymo programų rengimą, kad jos atitiktų vaikų gerovės ir ugdymo poreikius. Metodai, kuriais remiamas mokymo programų rengimas bei vaikų socialiniai, emociniai, mokymosi ir kalbos įgūdžiai, be kita ko, galėtų būti:

(a)užtikrinti pusiausvyrą kuriant socialinę ir emocinę aplinką, užtikrinant gerovę ir mokymąsi, pripažinti žaidimo, ryšio su gamta, muzikos, menų ir fizinės veiklos svarbą;

(b)skatinti empatiją, užuojautą bei lygybės ir įvairovės suvokimą;

(c)suteikti galimybių anksti pradėti mokytis kalbos ir mokytis žaidžiant; įvertinti galimybę vykdyti dvikalbes ikimokyklinio ugdymo programas;

(d)konsultuoti paslaugų teikėjus dėl pagal amžių tinkamų skaitmeninių priemonių ir atsirandančių naujų technologijų naudojimo;

(e)skatinti tolesnį ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros integravimą siekiant švietimo tęstinumo, remti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų bei pradinių mokyklų darbuotojų bendradarbiavimą ir sklandų vaikų perėjimą į pradinę mokyklą;

5.visais lygmenimis skatinti skaidrią ir nuoseklią ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų stebėseną ir vertinimą, siekiant plėtoti politiką. Efektyvūs metodai, be kita ko, galėtų būti:

(a)naudoti savęs vertinimo priemones, klausimynus, stebėjimo gaires vykdant kokybės valdymą sistemos ar paslaugų lygmeniu;

(b)taikyti priimtinus ir pagal amžių tinkamus metodus siekiant, kad vaikai dalyvautų sistemoje, taip pat įsiklausyti į vaikų nuomonę, išsakomas problemas ir idėjas ir į jas atsižvelgti vertinimo procese;

(c)įgyvendinti esamas priemones, pvz., Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros parengtą įtraukaus ikimokyklinio ugdymo mokymosi aplinkos savianalizės priemonę, siekiant didinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įtraukumą;

6.siekti užtikrinti pakankamą finansavimą ir teisinę sistemą, skirtą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugoms teikti. Todėl būtų galima svarstyti:

(a)galimybę didinti investicijas į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą dėmesį skiriant paslaugų prieinamumui, kokybei ir įperkamumui, be kita ko, pasinaudojant Europos struktūrinių ir investicijų fondų teikiamomis finansavimo galimybėmis;

(b)galimybę sukurti ir palaikyti pritaikytas nacionalines ar regionines kokybės sistemas;

(c)galimybę skatinti tolesnį šeimoms ir vaikams skirtų paslaugų integravimą, visų pirma į socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

(d)galimybę ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje įtvirtinti veiksmingą vaiko apsaugos politiką, siekiant padėti apsaugoti vaikus nuo visų smurto apraiškų;

7.teikti ataskaitas naudojantis esamomis sistemomis ir priemonėmis ir daryti pažangą prieigos prie ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų ir jų kokybės srityje.

PRITARIA KOMISIJOS KETINIMUI:

8.sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis patirtimi ir gerosios patirties pavyzdžiais įgyvendinant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą ir vėlesnes schemas, taip pat vykdant Socialinės apsaugos komiteto veiklą;

9.remti valstybių narių bendradarbiavimą pagal jų poreikius organizuojant tarpusavio mokymąsi ir konsultacijas;

10.remti kokybiškų įtraukių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų kūrimą užtikrinant ES finansavimą, visų pirma pagal programą „Erasmus+“ ir iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, įskaitant iniciatyvą INTERREG, bet nedarant poveikio deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos;

11.pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, pasiūlyti atnaujintus europinius lyginamuosius standartus arba tikslus, susijusius su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, siekiant teikti paslaugas vadovaujantis galbūt peržiūrėtu „ET 2020“ lyginamuoju standartu ir Barselonos tikslais;

12.teikti Tarybai ataskaitas dėl tolesnės pažangos įgyvendinant rekomendaciją, laikantis pagal esamas sistemas ir priemones nustatytos tvarkos.

Priimta Briuselyje

(1)    Šioje rekomendacijoje „ankstyvieji gyvenimo metai“ reiškia pirmuosius šešerius gyvenimo metus.

(2)    Europos Sąjungos Taryba (2017), Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13129-2017-INIT/lt/pdf .

(3)    Komisijos komunikatas (2017) „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime, 2017 m. lapkričio 17 d.“, COM(2017) 673 final .

(4)    Ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra – reguliuojamos ugdymo ir priežiūros priemonės, skirtos vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokyklinio amžiaus, neatsižvelgiant į tai, kokia jų struktūra, kaip jos finansuojamos, koks jų darbo laikas ar programų turinys, įskaitant dienos priežiūrą centre ir šeimoje, ugdymo paslaugų teikimą finansuojant privačiomis arba viešosiomis lėšomis ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimą.

(5)    Stringher, C. (2016), Assessment of learning to learn in early childhood: an Italian framework. Italian Journal of Sociology of Education, 1/2016.

(6)    Europos Komisija (2014), Efektyvaus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros taikomo užkertant kelią mokyklos nebaigimui tyrimas (angl. Study on the effective use of early childhood education and care in preventing early school leaving), https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/7548dd37-c626-4e2d-bd70-625edf707adc/language-en .

(7)    EBPO (2016), Blogai besimokantys moksleiviai. Kodėl jie atsilieka ir kaip jiems padėti sėkmingai mokytis (angl. Low-performing students: why they fall behind and how to help them succeed), https://www.mecd.gob.es/dctm/inee/internacional/low-performers-ebook-final.pdf?documentId=0901e72b82011e68 .  

(8)    Naujausiais tyrimais galima įrodyti, kad toks poveikis pasireiškia jau vienų metų vaikams: Hurt H. and Betancourt M. (2017), Turning 1 Year of Age in a Low Socioeconomic Environment: A Portrait of Disadvantage, Journal of Developmental & Behavioral Pediatrics: Volume 38 - Issue 7 - p. 493–500.

(9)

   EBPO ir Europos Sąjunga (2015), Indicators of Immigrant Integration 2015, Settling In, http://www.oecd.org/els/mig/Indicators-of-Immigrant-Integration-2015.pdf .

(10)    Lazzari A. et al. (2017), The current state of national ECEC quality frameworks, or equivalent strategic policy documents, governing ECEC quality in EU Member States, NESET II report, http://nesetweb.eu/en/library/the-current-state-of-national-ecec-quality-frameworks-or-equivalent-strategic-policy-documents-governing-ecec-quality-in-eu-member-states/ .

(11)    Europos politinės strategijos centras (2017), 10 mums pažįstamo ugdymo pertvarkymo tendencijų (angl. 10 Trends Transforming the Education as We Know It), https://ec.europa.eu/epsc/publications/other-publications/10-trends-transforming-education-we-know-it_en .

(12)    Europos Komisija / Eurostatas, Your key data to European statistics- European benchmarks, http://ec.europa.eu/eurostat/web/education-and-training/eu-benchmarks .

(13)    Remiantis naujausiu 2017 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuleteniu, 94,8 proc. vaikų nuo 4 metų iki pradinio ugdymo (ISCED 1) pradžios dalyvauja ugdymo sistemoje, https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/monitor2017-lt_lt.pdf .

(14)    Komisijos ataskaita dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai), COM(2018) 273 final; http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2018/LT/COM-2018-273-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF

(15)    Lazzari, A.; Vandenbroeck, M. (2013), Accessibility of ECEC for children from ethnic minority and low-income families https://www.researchgate.net/publication/236347188_Accessibility_of_Early_Childhood_Education_and_Care_ECEC_for_children_from_ethnic_minority_and_low--income_families ; Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2017), 2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ apžvalga, COM (2017)258.

(16)    Vandenbroeck M. et al. (2018), Benefits of early childhood education and care and the conditions for obtaining them, EENNEE Report, https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/14194adc-fc04-11e7-b8f5-01aa75ed71a1/language-en ; taip pat žr. Europos Komisija (2016), 2015 m. užimtumo ir socialinės tendencijos Europoje.

(17)    Komisijos rekomendacija (2013) „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES), OL L 59, 2013 3 2.

(18)    Komisijos komunikatas (2017), „Mokyklų raida ir aukštos kokybės mokymas gerai gyvenimo pradžiai“, COM(2017)248 .

(19)    Tarybos išvados dėl mokyklų raidos ir aukštos kokybės mokymo, 2017/C 421/03 .

(20)    2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES), OL L 59, 2013 3 2.

(21)    Europos Komisija (2018), Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, COM(2018)24 .

(22)    Europos Komisija (2018), Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir mokymo europinio matmens, COM (2018)23 final .

(23)    Europos Sąjungos Taryba (2017), Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13129-2017-INIT/lt/pdf .

(24)    Komisijos ataskaita dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai), COM(2018) 273 final; http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2018/LT/COM-2018-273-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF .

(25)    Komisijos komunikatas (2017), Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva, COM(2017) 252 final .

(26)    Europos Komisija (2015), 2016–2019 m. strateginiai įsipareigojimai siekiant lyčių lygybės , https://ec.europa.eu/anti-trafficking/eu-policy/strategic-engagement-gender-equality-2016-2019_en .

(27)    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 153 straipsnis.

(28)    Komisijos komunikatas (2011) dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano , COM(2011)173 .

(29)     2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos (EPSCO) rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse,   https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/139979.pdf .

(30)    Komisijos komunikatas (2016), Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planas, COM(2016) 377 final .

(31)    Komisijos komunikatas (2017), Vaikų migrantų apsauga, COM(2017)211 final .

(32)    Social Scoreboard. Monitoring EU Member States Performance under the European Pillar of Social Rights, https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/social-scoreboard-2018-country-reports_en.pdf .

(33)    2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendra ataskaita „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“, 2015/C 417/04 .  

(34)    Teminė ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbo grupė (2014), Proposal for key principles of a Quality Framework for Early Childhood Education and Care, http://ec.europa.eu/assets/eac/education/policy/strategic-framework/archive/documents/ecec-quality-framework_en.pdf .

(35)    Europos Komisija (2016), Great Start in Life. Conference Report , https://ec.europa.eu/education/sites/education/files/great-start-life-report_en.pdf

(36)    Europos Komisija (2017), Report on the public consultation on possible action addressing the challenges of work-life balance faced by working parents and caregivers,  http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1311&langId=en&moreDocuments=yes .

(37)    Viešos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=699&consultId=22&visib=0&furtherConsult=yes .

(38)    Pavyzdžiui, Neįgaliesiems skirtų paslaugų teikėjų Europos asociacija (2016), Statement on Early Childhood Intervention, http://www.easpd.eu/sites/default/files/sites/default/files/Policy/Education/easpd_statement_on_early_childhood_intervention.pdf , Europos tėvų asociacija (2015), The Best Interest of the Young Child: Position Paper on Early Childhood Education and Care Needs and Provisions from the Parents’ Perspective.

(39)    Europos Komisija (2018), Monitoring the Quality of Early Childhood Education and Care – Complementing the 2014 ECEC Quality Framework proposal with indicators, https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/825252b4-3ec6-11e8-b5fe-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-69837044 .

(40)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2017), 2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ apžvalga, COM (2017)258. Taip pat žr. 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES), OL L 59, 2013 3 2.

(41)    JT (1989), Vaiko teisių konvencija, priimta 1989 11 20.

(42)    2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvados, dok. Nr. SN 100/1/02 REV 1., http://ec.europa.eu/invest-in-research/pdf/download_en/barcelona_european_council.pdf .

(43)    2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendra ataskaita „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“, 2015/C 417/04 .

(44)    Taryba (2017), Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13129-2017-INIT/en/pdf .

(45)    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, 2012/C 326/02.

(46)    4 darnaus vystymosi tikslas, UN SDG 4.2 .

(47)    Komisijos komunikatas (2017) „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime, 2017 m. lapkričio 17 d.“, COM(2017)673 final .

(48)    Tarybos išvados dėl mokyklų raidos ir aukštos kokybės mokymo, 2017/C 421/03 .

(49)    Europos Komisija (2018), Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, COM(2018)24 .

(50)    Ankstyvuoju gyvenimo amžiumi paprastai laikomas amžius nuo gimimo iki 6 metų – jis atitinka švietimo lygį ISCED 0.

(51)    2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendacija „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES), OL L 59, 2013 3 2.

(52)     2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos (EPSCO) rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse,

(53)    Vandenbroeck M. et al (2017), Benefits of early childhood education and care and the conditions for obtaining them, Report of the European Expert Network on Economics of Education, http://www.eenee.de/eeneeHome/EENEE/Analytical-Reports.html .  

(54)    EBPO (2016), Education at a Glance, http://www.oecd.org/education/education-at-a-glance-19991487.htm .  

(55)    Europos Komisija (2014), Efektyvaus ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros taikomo užkertant kelią mokyklos nebaigimui tyrimas (angl. Study on the effective use of early childhood education and care in preventing early school leaving), https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/7548dd37-c626-4e2d-bd70-625edf707adc/language-en .  

(56)

   Heckman, J.J. and Mosso, S. (2014), The Economics of Human Development and Social Mobility. Annual Reviews of Economics, 6, 689-733.

(57)    2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvados. Europos lyčių lygybės paktas (2011–2020 m.), http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011XG0525(01)&from=LT

(58)    Komisijos komunikatas (2017), Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva, COM(2017) 252 final .

(59)    Melhuish, E.; et al.; (2015). A Review of Research on the Effects of Early Childhood Education and Care on Child Development. Projekto „CARE“ ataskaita, http://ecec-care.org/ .

(60)    Komisijos ataskaita dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai), COM(2018) 273 final; http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2018/LT/COM-2018-273-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF

(61)

   EBPO (2017), Starting Strong 2017: Key OECD Indicators on Early Childhood Education and Care http://dx.doi.org/10.1787/9789264276116-en ; ir Tarybos rekomendacija (2013) dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013H1224(01)&from=LT; ir Eurofound (2015), Early childhood care: Accessibility and quality of services, https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1512en.pdf .

(62)    2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės, (2017/2002(INI)) P8_TA-PROV(2017)0360 .

(63)    A Children in Europe policy paper (2008), Young children and their services: developing a European approach, http://www.edizionijunior.com/public/INSERTI/CiE%20Policy%20Paper_april%202008_INGLESE.pdf .

(64)    Vaiko teisių konvencija (1989), http://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/ Pages/CRC.aspx .

(65)    Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija (2006), United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities .

(66)

   Teminė ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbo grupė (2014), Pasiūlymas dėl ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemos pagrindinių principų. Europos Komisijos remiamos Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros darbo grupės ataskaita, http://ec.europa.eu/assets/eac/education/policy/strategic-framework/archive/documents/ecec-quality-framework_en.pdf .

(67)    Eurofound (2015), Early Childhood Care: working conditions, training and quality-A systematic review https://www.eurofound.europa.eu/de/publications/report/2015/working-conditions-social-policies/early-childhood-care-working-conditions-training-and-quality-of-services-a-systematic-review .  

(68)    Europos Komisija (2011), CoRe: Competence Requirements in Early Childhood Education and Care, https://download.ei-ie.org/Docs/WebDepot/CoReResearchDocuments2011.pdf .

(69)    Peeters, J.; Sharmahd, J.; Budginaitė I. (2016), Professionalisation of Childcare Assistants in Early Childhood Education and Care (ECEC): Pathways towards Qualification, NESET II report, http://www.earlychildhoodworkforce.org/node/228 .  

(70)    Lazzari A. (2017), The current state of national ECEC quality frameworks, or equivalent strategic policy documents, governing ECEC quality in EU Member States , NESET II ataskaita.

(71)    2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvados, dok. Nr. SN 100/1/02 REV 1. http://ec.europa.eu/invest-in-research/pdf/download_en/barcelona_european_council.pdf

(72)    Komisijos ataskaita dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai), COM(2018) 273 final; http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2018/LT/COM-2018-273-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF

(73)    2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendra ataskaita „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“, 2015/C 417/04 .

(74)    Komisijos ataskaita dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai), COM(2018) 273 final; http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2018/LT/COM-2018-273-F1-LT-MAIN-PART-1.PDF

(75)    Europos Komisija (2017), Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis .

(76)    ISCED 0.1 ir ISCED 0.2.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 05 22

COM(2018) 271 final

PRIEDAS

prie

Tarybos rekomendacijos

dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų

{SWD(2018) 173 final}

PRIEDAS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO IR PRIEŽIŪROS
KOKYBĖS SISTEMA

Vaikai turi teisę į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą už prieinamą kainą 1 .

Europos socialinių teisių ramstis

Mokymasis ir ugdymas prasideda nuo pat gimimo, o ankstyvieji vaiko gyvenimo metai yra patys svarbiausi jo formavimuisi, nes jie padeda pagrindus viso gyvenimo raidai. Šioje kokybės sistemoje, remiantis gerąja ES valstybių narių patirtimi ir naujausiais moksliniais tyrimais, nurodyti pagrindiniai principai bei Europos požiūris į kokybiškas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemas. Joje pateikta dešimt kokybės teiginių, suskirstytų pagal penkias platesnes kokybės sritis. Tai prieinamumas, darbo jėga, ugdymo programos, stebėsena ir vertinimas bei valdymas ir finansavimas. Šiais dešimtimi kokybės teiginių aprašomos pagrindinės patirtimi nustatytų kokybiškų paslaugų ypatybės. Kokybės sistema yra valdymo priemonė, kurios paskirtis – suteikti orientyrus kuriant ir palaikant ikimokyklinio ugdymo sistemas. Tam, kad būtų įmanomas savęs vertinimas ir tolesni svarstymai, joje taip pat pateikiamas rodiklių, kurie gali būti naudojami nacionaliniu, regionų ar vietos lygmenimis, sąrašas.

Pagrindinis šios sistemos tikslas – visiems vaikams užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Ji kuriama vadovaujantis toliau nurodytais principais:

·norint skatinti vaikų vystymąsi ir mokymąsi, o ilguoju laikotarpiu – padidinti jų tolesnes mokymosi galimybes, be galo svarbu užtikrinti paslaugų kokybę;

·esminės svarbos dalykas – tėvų kaip tokių paslaugų partnerių dalyvavimas, nes šeima yra svarbiausia vieta, kurioje auga ir vystosi dauguma vaikų, o tėvai (ir globėjai) atsako už kiekvieno vaiko gerovę, sveikatą ir vystymąsi;

·ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos turi būti orientuotos į vaiką, aktyviai įtraukti vaikus ir turi būti teikiamos paisant vaikų nuomonės.

ES ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistema

Visiems vaikams PRIEINAMOS kokybiškos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos prisideda prie tinkamo vaikų vystymosi ir sėkmės mokantis, padeda sumažinti socialinę nelygybę ir mažina vaikų, kilusių iš skirtingos socialinės ir ekonominės aplinkos, gebėjimų skirtumus. Vienodos prieinamumo sąlygos taip pat labai svarbios norint užtikrinti, kad tėvai, ypač motinos, turėtų lankstumo (vėl) integruotis į darbo rinką.

Kokybės teiginiai

1.Paslaugų prieinamumas ir įperkamumas visoms šeimos ir jų vaikams.

Visuotinė teisės aktuose įtvirtinta teisė į ikimokyklinio švietimo ir priežiūros paslaugas suteikia tvirtą pagrindą tam, kad būtų įtraukti visi vaikai. Gyventojų statistiniai duomenys ir tėvų apklausos dėl vietų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose paklausos gali būti naudojami vertinant būsimus poreikius ir siekiant pakoreguoti pajėgumus.

Tokios paslaugos gali padėti šalinti kliūtis, kurios šeimoms ir vaikams neleidžia dalyvauti sistemoje. Tam, kad šios paslaugos būtų prieinamos ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, gali reikėti pakoreguoti mokesčius už ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą. Taip pat esama duomenų, kad darbo laiko lankstumas ir kiti susitarimai gali sudaryti sąlygas sistemoje dalyvauti vaikams, kurių motinos dirba, arba kurie priklauso etninių mažumų ar palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms.

Paslaugos turėtų būti vienodai prieinamos tiek miesto ir kaimo vietovėse, tiek pasiturinčiuose ir skurdesniuose rajonuose, o regionai galėtų padidinti prieinamumą palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių nariams. Yra duomenų, kad kokybiškų paslaugų prieinamumas ir įperkamumas rajonuose, kuriuose gyvena neturtingos, etninėms mažumoms priklausančios ar migrantų šeimos, yra veiksnys, turintis didžiausią įtaką užtikrinant lygybę ir socialinę įtrauktį.

2.Paslaugos, kurios skatina dalyvavimą, didina socialinę įtrauktį ir puoselėja įvairovę.

Ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigos gali aktyviai skatinti dalyvavimą į sprendimų priėmimo procesus įtraukdamos tėvus, šeimas ir globėjus (pvz., per tėvų komitetus). Šeimų, ypač moterų ir nepalankioje socialinėje padėtyje esančių, etninių mažumų ar migrantų šeimų, įtraukimas taikant tikslines iniciatyvas joms suteikia galimybę išsakyti savo poreikius, o paslaugų teikėjai gali į juos atsižvelgti pritaikydami paslaugas prie vietos bendruomenių poreikių.

Gali būti skatinama į darbą atitinkamose įstaigose priimti marginalizuotų, migrantų ar mažumų grupių narius, nes įrodyta, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų darbuotojų sudėtis, atspindinti bendruomenės įvairovę, teikia privalumų.

Sudaryta vaikams palanki aplinka, kurioje vertinama jų gimtoji kalba ir gerbiama jų šeimos kilmė, ugdo vaikų bendrumo jausmą. Priimti dvikalbius vaikius ir jiems padėti darbuotojus taip pat parengia tinkamas tęstinis profesinis tobulėjimas.

Visos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigos gali kurti gerąją patirtį šeimose, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas iš namų aplinkos į įstaigą, taip pat, organizuodamos specialias iniciatyvas, jos gali skatinti tėvus aktyviai įsitraukti.

DARBUOTOJAI yra svarbiausias veiksnys, lemiantis vaiko gerovę, mokymąsi ir vystymosi rezultatus. Todėl darbuotojų darbo sąlygos ir profesinis tobulėjimas laikomas esminiais kokybės elementais.

Kokybės teiginiai

3.Kvalifikuoti darbuotojai, išėję pirminius mokymus ir dalyvaujantys tolesniuose mokymuose, kurie jiems leidžia atlikti savo profesinį vaidmenį.

Pagal veiksmingą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemą rūpinamasi darbuotojų, kurie, kaip plačiai pripažįstama, yra vienas pagrindinių kokybės veiksnių, profesinio statuso kėlimu, keliant jų kvalifikaciją, siūlant lanksčias karjeros perspektyvas bei alternatyvas padėjėjams. Tokie veiksmai gali būti remiami orientuojantis į tai, kad pedagoginį personalą (neskaitant padėjėjų) sudarytų specialistai, įgiję visapusišką ISCED 6 lygmens ikimokyklinio ugdymo srities profesinę kvalifikaciją.

Pažangiausios pirminio rengimo programos rengiamos drauge su praktikuojančiais specialistais, jose tinkamai subalansuoti teoriniai ir praktiniai aspektai. Vertybe taip pat laikomos tokios rengimo programos, kurios darbuotojus tinkamiau parengia dirbti komandoje ir sustiprina jų gebėjimą mąstyti. Būtų vertinga, jei pagal tokias programas darbuotojai būtų mokomi dirbti su vaikais iš kitakalbių, įvairioms kultūrinėms grupėms priklausančių, etninių mažumų, migrantų ir mažas pajamas gaunančių šeimų.

Darbuotojai, tinkamai pasirengę atsižvelgti į mažų vaikų vystymosi poreikius ir pajėgūs nustatyti galimas vystymosi problemas, gali aktyviau padėti vaikams vystytis. Reguliaraus, prie konkrečių poreikių pritaikyto ir tęstinio profesinio tobulėjimo galimybės naudingos visiems darbuotojams, įskaitant padėjėjus ir pagalbinius darbuotojus.

Atsižvelgiant į būtinus vaiko vystymosi ir psichologijos elementus, į darbuotojų kompetenciją reikėtų įtraukti taikomąjį vaiko apsaugos ar bendresnį vaiko teisių modulį.

4.Palankios darbo sąlygos ir profesionalus vadovavimas, sudarantis galimybes stebėjimui, apmąstymui, planavimui, kolektyviniam darbui ir bendradarbiavimui su tėvais.

Taikant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemas, kuriomis siekiama užtikrinti geresnes darbo sąlygas, įskaitant tinkamesnį darbo užmokesčio lygį, gali padaryti, kad darbas ikimokyklinio ugdymo sistemoje taptų patrauklesnė galimybė deramos karjeros perspektyvų ieškantiems aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams.

Suaugusiųjų ir vaikų skaičiaus santykis ir grupių dydžiai tinkamiausi tada, kai jie nustatomi deramai atsižvelgiant į grupės vaikų amžių ir sudėtį, nes mažesniems vaikams reikia daugiau dėmesio.

Nustatyta, kad įstaigose ir už jų ribų veikiančios profesionalios besimokančios bendruomenės daro teigiamą poveikį, nes suteikiama laiko ir vietos darbuotojų kolegialiai ir bendrai veiklai.

Naujų darbuotojų kuravimas ir priežiūra darbo pradžioje gali padėti, kad jie kuo greičiau atitiktų profesinius reikalavimus.

UGDYMO PROGRAMOS yra veiksminga priemonė vaikų gerovei, vystymuisi ir mokymosi patirčiai gerinti. Plataus užmojo pedagogikos sistemoje išdėstomi principai, kaip per vaikų interesus, poreikius ir galimybes atitinkančią ugdymo ir priežiūros veiklą palaikyti vaiko vystymąsi.

Kokybės teiginiai

5.Ugdymo programos, paremtos pedagoginiais tikslais, vertybėmis ir metodais, kurie vaikams suteikia galimybes išnaudoti visą savo potencialą, atsižvelgiančios į jų socialinį, emocinį, pažintinį ir fizinį vystymąsi ir paisančios jų gerovės.

Į vaiką orientuoti pedagoginiai metodai gali labiau prisidėti prie bendro vaiko vystymosi, padėti jam atrasti savo mokymosi strategiją ir skatinti pažintinį ir kitokio pobūdžio vystymąsi, sistemingiau remiantis patirtiniu mokymusi, žaidimu ir socialiais ryšiais.

Esama tvirtų įrodymų, kad aiškios ugdymo programos yra privalumas, nes jos gali sudaryti nuoseklų priežiūros, ugdymo ir socializacijos kaip neatsiejamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros elementų pagrindą. Idealiu atveju pagal tokią sistemą apibrėžiami atitinkamo amžiaus tarpsnio mokymosi tikslai, kartu švietimo specialistams suteikiant galimybę savo metodus pritaikyti prie individualių vaikų poreikių, ir nustatomos gairės, kokia turėtų būti kokybiška mokymosi aplinka. Pagal tokią sistemą deramas dėmesys skiriamas tam, kad vaikams būtų pasiekiamos knygos ir kiti spaudos leidiniai ir taip būtų ugdomas jų raštingumas.

Veiksmingomis ugdymo programomis, pagal kurias skatinama įvairovė, lygybė ir kalbinis sąmoningumas, prisidedama prie migrantų integracijos. Pagal jas gali būti puoselėjama tiek vaikų gimtųjų kalbų, tiek ugdymo ir priežiūros įstaigos kalbos raida.

6.Ugdymo programos, pagal kurias darbuotojai skatinami bendradarbiauti su mokiniais, kolegomis ir tėvais ir apmąstyti savo patirtį.

Ugdymo programos gali padėti geriau įtraukti tėvus, suinteresuotuosius subjektus ir darbuotojus ir užtikrinti, kad jos labiau patenkintų vaikų poreikius, atitiktų jų interesus ir galimybes.

Ugdymo programose gali būti nustatyti darbuotojų vaidmenys ir procedūros, kaip darbuotojai galėtų reguliariai bendradarbiauti su tėvais ir kolegomis iš kitų vaikams paslaugas teikiančių įstaigų (be kita ko, iš sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir švietimo sektorių).

Visais įmanomais atvejais ugdymo programos gali būti gairės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sektoriaus darbuotojams, padedančios megzti ryšius su mokyklų darbuotojais dėl vaikų perėjimo į pradines mokyklas ir (arba) priešmokyklinio ugdymo įstaigas.

STEBĖSENA IR VERTINIMAS sudaro ilgalaikės kokybės prielaidas. Šios procedūros gali būti svarbūs elementai, leidžiantys sustiprinti ikimokyklinio ugdymo sistemų kokybę, nes jos atskleidžia privalumus ir trūkumus. Jos gali padėti suinteresuotiesiems subjektams ir politikos formuotojams imantis iniciatyvų, kurios atitiktų vaikų, tėvų ir vietos bendruomenių poreikius.

Kokybės teiginiai

7.Stebėsena ir vertinimas suteikia informacijos atitinkamu vietos, regionų ir (arba) nacionaliniu lygmeniu ir padeda nuolat tobulinti politikos priemonių ir praktinio įgyvendinimo kokybę.

Skaidri informacija apie paslaugas ir darbuotojus ar apie ugdymo programų įgyvendinimą atitinkamu (nacionaliniu, regionų ir vietos) lygmeniu gali padėti užtikrinti geresnę kokybę.

Reguliari grįžtamoji informacija gali palengvinti politikos priemonių vertinimo procesą, be kita ko ir tuo, kad ji sudaro galimybę analizuoti tai, kaip naudojamos viešosios lėšos, kas ir kokiomis aplinkybėmis yra veiksminga.

Tam, kad būtų nustatyti mokymosi poreikiai ir priimti tinkami sprendimai dėl geriausių paslaugų kokybės tobulinimo būdų, ikimokyklinio ugdymo srities vadovams vertinga laiku surinkti atitinkamus duomenis.

8.Stebėsena ir vertinimas, labiausiai užtikrinantys vaiko interesus.

Tam, kad būtų apsaugotos vaiko teisės ir kad vaikai būtų apsaugoti nuo bet kokio smurto, ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje reikėtų įtvirtinti vaiko apsaugos politiką. Vaiko apsaugos politika turėtų apimti keturias plačias sritis: 1) politikos priemones, 2) žmones, 3) procedūras ir 4) atskaitomybę. Daugiau informacijos apie šias sritis pateikiama organizacijos „Keeping Children Safe“ paskelbtame dokumente „Vaikų apsaugos standartai ir kaip juos įgyvendinti“ (angl. Child safeguarding standards and how to implement them) 2 .

Stebėsenos ir vertinimo procesai gali skatinti visų suinteresuotųjų subjektų įsitraukimą ir bendradarbiavimą. Visi su kokybės vystymu susiję asmenys gali prisidėti prie stebėsenos ir vertinimo praktikos ir pasinaudoti jų teikiama nauda.

Turimi duomenys rodo, kad įvairių stebėsenos metodų (pvz., stebėjimo, dokumentavimo, vaikų gebėjimų aprašomojo įvertinimo) derinys gali suteikti naudingos informacijos ir žinių apie vaiko patirtį ir vystymąsi, be kita ko, padėti sklandžiai pereiti į pradinę mokyklą.

Stebėsenos priemonės ir dalyvaujamojo vertinimo procedūros gali būti kuriamos tam, kad vaikai galėtų išreikšti savo nuomonę ir aiškiai apibūdinti mokymosi bei socialinę patirtį ugdymo ir priežiūros įstaigose.

VALDYMAS IR FINANSAVIMAS yra ypač svarbūs, norint pasiekti, kad ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos atliktų savo vaidmenį vaiko asmenybės vystymuisi, kad būtų sumažintos išsilavinimo lygio spragos ir skatinama socialinė sanglauda. Valdymas turi priklausyti nuoseklios viešosios politikos visapusiškai sistemai, pagal kurią ikimokyklinį ugdymas ir priežiūra susiejamas su kitomis atitinkamomis mažų vaikų ir jų šeimų gerove besirūpinančiomis tarnybomis.

Kokybės teiginiai

9.Visi suinteresuotieji subjektai aiškiai supranta savo atliekamą vaidmenį ir atsakomybę ir žino, kad tikimasi jų bendradarbiavimo su organizacijomis partnerėmis.

Būtų idealu, jei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikėjai glaudžiai bendradarbiautų su visomis vaikų reikalais besirūpinančiomis tarnybomis, įskaitant teikiančias socialinės ir sveikatos apsaugos tarnybas, mokyklas ir vietos suinteresuotuosius subjektus. Patirtis rodo, kad toks agentūrų tarpusavio bendradarbiavimas veiksmingiausias yra tada, kai jis valdomas pagal nuoseklią politikos sistemą, kuri gali aktyviai skatinti bendradarbiavimą ir ilgalaikes investicijas į vietos bendruomenes.

Taip pat nustatyta, kad planuojant ir teikiant ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas labai svarbu, kad įsitrauktų suinteresuotieji subjektai.

Geriausiu atveju už visą su ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra susijusį reguliavimą ir finansavimą turėtų būti atsakinga ta pati tarnyba.

10.Teisės aktais, reguliavimu ir (arba) finansavimu skatinama pažanga, siekiant užtikrinti visuotinę teisę į viešojo sektoriaus lėšomis subsidijuojamą ar finansuojamą ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, o apie pasiektą pažangą reguliariai pranešama visiems suinteresuotiesiems subjektams.

Visiems vaikams teikiamų paslaugų kokybę galima būtų pagerinti, jei palaipsniui būtų nustatyta visuotinė teisė į jas. Būtų vertinga įvertinti, ar rinka grindžiamos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugos lemia nevienodą prieinamumą ar prastesnę kokybę palankių sąlygų neturintiems vaikams, p prireikus parengti planus, kad padėtis būtų ištaisyta.

Būtų vertinga palaikyti glaudų ryšį su darbo, sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų politika, nes tai gali paskatinti veiksmingiau perskirstyti išteklius ir papildomą finansavimą tikslingai nukreipti į palankių sąlygų neturinčias grupes ir atitinkamus rajonus.

(1)     https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-20-principles_lt  

(2)     http://ec.europa.eu/justice/fundamental-rights/files/rights_child/standards_child_protection_kcsc_en.pdf