Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Socialinės ekonomikos įmonių indėlis kuriant darnesnę ir demokratiškesnę Europą

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Rumunijos prašymu)

(2019/C 240/05)

Pranešėjas Alain COHEUR

Konsultavimasis	2018 m. rugsėjo 20 d. raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2019 4 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 5 15
Plenarinė sesija Nr.	543
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	118/1/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Socialinės ekonomikos įmonės dėl savo veiklos sektorių įvairovės skirtingais būdais padeda kurti darnesnę ir viešojo intereso labiau paisančią visuomenę. Socialinė ekonomika yra pagrindinė ekonominio ir socialinio vystymosi Europoje varomoji jėga: šiame sektoriuje veikia 2,8 mln. įmonių ir yra 13,6 mln. darbo vietų, jis sukuria 8 % ES BVP. Socialinės ekonomikos įmonės atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir išsaugant kokybiškas darbo vietas, užtikrinant Europos socialinių teisių ramsčio ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. sėkmę.

1.2.

Dabartinė socialinės ekonomikos padėtis Europoje yra nevienoda. Vienose valstybėse narėse istoriniais veiksniais ir naujausia nacionaline politika remiamas šio sektoriaus vystymasis, kitose šis sektorius vystosi lėčiau. Tokios aplinkybės, taip pat nepakankami finansiniai ištekliai trukdo išnaudoti socialinės ekonomikos potencialą padėti atgaivinti ekonomiką ir atkurti įmonių dinamiškumą, sušvelninti dėl didėjančios nelygybės ir skurdo kylančią socialinę įtampą, sumažinti nedarbą tam tikruose regionuose ir kovoti su darbo sąlygų neužtikrintumu, o tai yra reiškiniai, kurie palankūs populizmo plitimui.

1.3.

EESRK ragina valstybes nares ir Europos Komisiją pripažinti socialinės ekonomikos įmonių indėlį kuriant aktyvų pilietiškumą ir bendrą gerovę, propaguojant Europos socialinį modelį ir formuojant europinę tapatybę. Šis pripažinimas bus prasmingas tik skiriant pakankamai išteklių, taip pat skatinant inovacijų ir žinių sklaidą ir naudojimą.

1.4.

EESRK pažymi, kad socialinės ekonomikos įmonių modelių beveik nėra mokymo ir įmonių steigimo bei plėtros programose. Turi būti sudarytos sąlygos į švietimo sistemų programas įtraukti mokymą ir švietimą socialinės ekonomikos klausimais, nes tai suteikia tikras galimybes siekti žinių ir ugdyti verslumo dvasią. Taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos socialinės ekonomikos įmonėms dalyvauti programoje „Erasmus+“.

1.5.

EESRK primena, kad labai svarbu remti socialinės ekonomikos įmones įgyvendinant plataus užmojo ir kompleksinę viešąją politiką, taip pat parengiant Europos socialinės ekonomikos veiksmų planą.

1.6.

EESRK ragina, kaip tai jau darė ankstesnėse nuomonėse, ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti konkrečią paramą socialinėms inovacijoms, įskaitant socialinės ekonomikos įmonių ir pilietinės visuomenės pripažinimą pagrindiniais visuomenės subjektais ir jų politinį rėmimą, bei sudaryti joms palankias sąlygas.

1.7.

EESRK ragina Europos Komisiją pateikti aiškesnę socialinės ekonomikos sąvoką remiantis įvairiais jos dabartinių formų ypatumais.

1.8.

EESRK primena Europos Komisijai, valstybėms narėms ir Eurostatui, kad būtina įgyvendinti palydovinių sąskaitų vadove pateiktus pasiūlymus, siekiant sukurti socialinės ekonomikos įmonių statistinių duomenų registrą.

1.9.

EESRK pakartoja, kad reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, norint suprasti aprėptį ir mechanizmus, kuriais socialinės ekonomikos įmonės padeda stiprinti socialinę sanglaudą ir demokratiją bei spartinti ekonomikos augimą. Tokiais veiksmais būtų galima sumažinti esamą atotrūkį tarp naujų valstybių narių ir likusios ES dalies.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Socialinės ekonomikos įmonėms būdinga tai, kad jos veikia bendro arba tam tikros bendruomenės intereso labui ir nesiekia kuo labiau padidinti savo pelną. Šių įmonių tikslas akivaizdžiai socialinis – didinti asmeninę ir kolektyvinę gerovę mažinant nelygybę ir stiprinant socialinę sanglaudą. Jos taip pat siekia prisidėti prie kokybiškų darbo vietų kūrimo socialiai atsakingose įmonėse.

2.2.

Socialinė ekonomika yra tam tikra žmonių veiklos organizavimo forma, grindžiama kolektyvine nuosavybe, solidarumu ir dalyvaujamąja demokratija. Ji priklauso nuo savo priemonių ekonominio efektyvumo, ja užtikrinama prekių gamyba ir paslaugų teikimas, platinimas, prekyba ir vartojimas. Ši veikla padeda išreikšti aktyvų pilietiškumą ir didinti asmeninę bei kolektyvinę gerovę. Socialinė ekonomika siejama su visomis sritimis: ekonomikos, socialine, visuomenės ir aplinkos.

2.3.

Reikia pripažinti, kad yra daug veiksnių, laipsniškai griaunančių mūsų visuomenės pamatus, kuriuos sudaro demokratija ir socialinė sanglauda: viešųjų išlaidų mažinimas ir dėl to silpnėjanti socialinė apsauga, trumpalaikio pelno ir rentabilumo principai finansų ir spekuliacinėse rinkose, didėjantis populizmas, stiprėjanti nelygybė.

2.4.

Norėdama reaguoti į šiuos pokyčius visuomenėje ir didėjantį netikrumą, kartu toliau siekti įgyvendinti savo didelius ekonominio vystymosi uždavinius, ES turi padėti kurti demokratinę ir darnią visuomenę, kuri būtų ekonominės ir socialinės pažangos, kovos su diskriminacija ir socialine atskirtimi sinonimas. ES gali įgyvendinti savo siekius ir kartu ginti bendras vertybes šiuo tikslu įgyvendindama plataus užmojo Europos socialinių teisių ramstį ir darnaus vystymosi tikslus.

3.   Socialinė sanglauda ir pilietinė visuomenė

3.1.

Pasak Europos Tarybos, socialinė sanglauda yra visuomenės gebėjimas užtikrinti visų savo narių gerovę mažinant skirtumus ir užkertant kelią marginalizacijai. Europos Komisijos nuomone, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos tikslas yra sumažinti ES regionų turtinius ir išsivystymo skirtumus. Dėl socialinei sanglaudai kylančios grėsmės didėja nusivylimas ir kultūrinė izoliacija, taip sukuriamas pagrindas antidemokratinėms teorijoms. Demokratija, socialinė sanglauda ir laisvos bei nepriklausomos pilietinės visuomenės organizavimas yra Europos projekto dalys, nors šiandien dėl jų gali būti keliama abejonių. Socialinė ekonomika savo socialiniais arba socialinį poveikį turinčiais siekiais pragmatiškai padeda siekti sanglaudos ir vystymosi tikslų, kartu remdama demokratinį modelį.

3.2.

Dėl istorinių priežasčių ir įvairių aplinkybių pilietinė visuomenė, priklausomai nuo valstybės narės, apibrėžiama labai įvairiai ir gali būti įvairių formų. Jos ištakos siejamos su kultūrinėmis ir politinėmis tradicijomis. Vienos pilietinės visuomenės organizacijos (profesinės sąjungos, asociacijos, labdaros organizacijos ir kt.) yra gerai įsitvirtinusios, kitų atsiradimą nulemia įvairūs pokyčiai laikui bėgant. Kadangi socialinės ekonomikos įmonės yra grindžiamos žmogiškaisiais ištekliais, o ne kapitalu, jos gali būti laikomos šios pilietinės visuomenės sudedamąja dalimi.

3.3.

Pilietinė visuomenė yra tarsi socialinės ekonomikos įmonių plėtros inkubatorius, taigi ir sanglaudos varomoji jėga. Steigdama socialinės ekonomikos įmones pilietinė visuomenė tam tikroms mažumų grupėms gali suteikti teisę būti išgirstoms arba imtis nelabai pelningos veiklos, kurią nebūtinai vykdytų labiau tradicinės įmonės. Šiuo ksenofobinių judėjimų ir demokratijos nuosmukio laikotarpiu socialinės ekonomikos įmonės gali padėti stiprinti demokratiją ir sanglaudą (ES sutarties 2 straipsnis), pavyzdžiui, migrantų integracijos srityje (1).

3.4.

Kalbant apie švietimą, mokyklų ir universitetų mokymo programose pernelyg dažnai neįvertinama socialinė ekonomika, jos indėlis į mūsų visuomenę ir jos pridėtinė vertė; tas pats pasakytina ir apie verslo kūrimo iniciatyvas. Todėl valstybės narės ir ES institucijos turėtų suteikti galimybę įgyti išsilavinimą socialinės ekonomikos srityje, kad piliečiai galėtų neprimetant, o savo noru pasinaudoti priemonėmis su ja susipažinti.

4.   Socialinė ekonomika – kitoks ekonominis modelis

4.1.

Socialinės ekonomikos įmonės, kurių ištakos siejamos su piliečių pastangomis organizuoti savo veiklą siekiant patenkinti savo ekonominius, socialinius ir kultūrinius poreikius vykstant neramumams visuomenėje, pirmiausia buvo apibrėžiamos jų teisiniais statusais, pagrindinėmis sutartimis, kurios taikomos susijusioms šalims, laisvai nustatant jų vidaus veikimo taisykles. Taip buvo steigiamos savidraudos įmonės, kooperatyvai ir asociacijos, o vėliau ir fondai. Šiandien šios teisinės priemonės daugiausia naudojamos steigiant socialinės ekonomikos įmones (2).

4.2.

Atsižvelgiant į pokyčius visuomenėje pradėtos kurti ir kitų rūšių struktūros: darbo integracijos socialinės įmonės, vykdančios su socialine ir profesine integracija ir neįgaliųjų klausimais susijusią veiklą, ar socialinės naudos siekiančios įmonės rekuperavimo ir antrinio perdirbimo, asmenų priežiūros, aplinkos apsaugos ir kt. srityse.

4.3.

Įvairaus pobūdžio tekstuose (iniciatyvose, reglamentuose (3)) Europos Komisija skatino remti socialinių įmonių plėtrą, visų pirma tų, kurios priskiriamos socialinės ekonomikos sričiai. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl socialinio verslumo, kuris nėra vienareikšmiškai apibrėžtas, faktinio įtraukimo.

4.4.

EESRK jau seniai ragino parengti socialinės ekonomikos įmonių veiksmų planą, kad Europoje būtų užtikrintas jų vystymasis ir augimas bei išnaudotas visas šio sektoriaus potencialas. EESRK nuomone, socialinės ekonomikos įmonės yra įprastos ekonomikos dalis ir neprieštarauja kitiems verslo modeliams. Tačiau dauguma esamų verslo paramos, vystymo ir steigimo programų, taip pat kitos būtinos sąlygos, pavyzdžiui, teisės aktai ir finansinės priemonės, dažnai būna netinkamos remti socialinės ekonomikos įmones, daugiausia todėl, kad jos yra parengtos standartiniams ir labiau tradiciniams įmonių modeliams bei logikai. Be to, socialinės ekonomikos įmonės turi būti visiškai pripažintos ir turi dalyvauti socialiniame dialoge.

5.   Bendradarbiavimo ir socialinės ekonomikos indėlis siekiant socialinės sanglaudos ir demokratijos tikslų

5.1.

Demokratija yra itin svarbi apibrėžiant socialinę ekonomiką ir socialinės ekonomikos įmonių veikimą. „Vidaus“ demokratija reiškia principą „vienas asmuo – vienas balsas“ sprendimų priėmimo organuose, taip pat įvairių kategorijų subjektų, pavyzdžiui, darbuotojų, naudotojų, paramos gavėjų ir kt. dalyvavimą įmonės valdyme. Tačiau socialinės ekonomikos įmonių vaidmuo mūsų ekonomikos demokratizacijos procese susijęs ne vien su jų vidaus valdymo būdais. Iš tiesų esama demokratinio aspekto, kuriuo piliečiams suteikiama galimybė dalyvauti kolektyvinėje veikloje ir visuomenėje vykstančiose diskusijose. Šiuo požiūriu socialinės ekonomikos įmonės yra tikra dalyvaujamosios demokratijos mokykla.

5.2.

Šią demokratinę funkciją socialinės ekonomikos įmonės atlieka įvairiais lygmenimis: tiekdamos prekes ir paslaugas, siūlydamos alternatyvas, teikdamos sprendimus dėl nepatenkintų poreikių, dalyvaudamos saviraiškos ir diskusijų forumuose, kuriuos padeda rengti, vykdydamos lobistinę veiklą ir rengdamos informuotumo didinimo iniciatyvas. Jos turi taikyti tokį verslo modelį, kuriuo labiau tausojama aplinka, atsižvelgiama į socialinius santykius ir jų darbuotojų darbo sąlygas.

5.3.

Kalbėdami apie socialinės ekonomikos indėlį į sanglaudą, paprastai pirmiausia atkreipiame dėmesį į jos „atkuriamuosius“ pajėgumus, paramą sunkumų patiriančioms gyventojų grupėms ir jos vaidmenį socialiniame, medicinos ir socialinės apsaugos sektoriuose. Ši tendencija socialinei ekonomikai priskirti atkuriamąją funkciją yra nediskutuojama ir neatsiejama nuo asociacijų veiklos. Tačiau taip pat svarbu sanglaudą ir demokratiją vertinti iš socialinės ekonomikos įmonių vykdomos politikos ir taikomų procedūrų perspektyvos, siekiant įvertinti jų socialinį poveikį.

6.   Socialinė ir teritorinė sanglauda. Europos integruotos erdvės stiprinimas pasitelkiant socialinę ekonomiką

6.1.

Globalizacija, Europos bendrosios rinkos kūrimas, didžiosios pramonės revoliucijos sukėlė didelių pokyčių regionuose. Kai kurie jų nukentėjo arba vis dar kenčia nuo deindustrializacijos ir nedarbo.

6.2.

Naujų valstybių narių ekonomikai turėjo įtakos ilgi ir tam tikrais atvejais sudėtingi procesai pereinant nuo komunistinių planavimo sistemų prie reguliuojamos rinkos ekonomikos. Instituciniai ir politiniai pertvarkymai turėjo įtakos jų visuomenei ir ekonomikai, taip pat migracijos srautams. Šie pokyčiai turėjo įtakos ir MVĮ, ypač visų šių šalių kooperatyvų sektoriui, kuriuo buvo naudojamasi keletą dešimtmečių ir netgi perėjimo prie rinkos sistemos laikotarpiu. Socialinės ekonomikos vystymas šiose šalyse galėtų padėti siekti ES tikslo sustiprinti integruotą Europos erdvę, kurioje būtų sumažinti ir panaikinti tarp ES 15 ir 12 naujų Rytų ir Pietų Europai priklausančių valstybių narių egzistuojantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai.

6.3.

Daugelyje šio regiono šalių socialinė ekonomika darėsi vis mažiau vertinama. Tačiau šis sektorius neišnyko. Kita vertus, praėjus pusei amžiaus po beveik visiško išnykimo, pamažu vėl atrandamos ir plečiamos savidraudos įmonės, asociacijos bei fondai, kartu šiose šalyse kuriama pilietinė visuomenė, socialiniai judėjimai ir profesinės sąjungos. Šio „trečiojo ramsčio“ vystymas naujosiose valstybėse narėse turėtų būti laikomas jų tinkamos integracijos į Europos socialinį modelį dalimi.

6.4.

Švietimo ir informavimo kampanijos socialinės ekonomikos istorijos, tradicijų ir nacionalinių ištakų klausimais, taip pat kooperatyvų judėjimai turėtų padėti sušvelninti neigiamą su komunistiniam režimui priklausiusiais privalomais kooperatyvais sietą įvaizdį ir naujas socialinės įmonės formas susieti su socialinės ekonomikos tradicijomis.

6.5.

Be to, tvirtas socialinės ekonomikos tradicijas turinčiose šalyse išrinktieji atstovai, verslininkai ir gyventojų grupės stengėsi suteikti naują impulsą savo teritorijoms ir spręsti ekonominio ir socialinio disbalanso problemą, kuri jiems buvo iškilusi. Daugeliu atveju įgyvendinant vietos politiką didelis dėmesys buvo skiriamas tradicinėms ir naujoms socialinės ekonomikos formoms, kurios padėjo siekti sanglaudos ir demokratinio gyvenimo.

7.   Socialinės ekonomikos įmonės – socialinių ir ekonominių inovacijų skatintojos

7.1.

Ankstesnėse savo nuomonėse EESRK jau ne kartą yra nagrinėjęs inovacijų, dažnai vadinamų socialinėmis arba visuomeninėmis inovacijomis, kurios yra ne tik naudingos visuomenei, bet ir stiprina jos gebėjimą veikti, klausimą. Socialinių inovacijų pagrindas – etinis, ideologinis arba bendro intereso požiūris, kaip tai patvirtina pilietinės visuomenės vaidmuo kuriant socialinės apsaugos sistemas. Socialinės ekonomikos įmonės yra socialinių inovacijų katalizatorius, nes jos savo veikla sutelkia dėmesį į konkrečias naudotojų grupes, nepatenkintus visuomenės poreikius arba spragų užpildymą.

7.2.

Atsiranda daugybė naujų verslo modelių, kurie keičia gamintojų, platintojų ir vartotojų santykius (pvz., funkcionalumo ekonomika, dalijimosi ekonomika ir atsakingas finansavimas). Socialinės ekonomikos įmonės nėra naujas reiškinys, tai alternatyvūs verslo modeliai, nes jų tikslas – spręsti kitus žmonėms ir planetai svarbius klausimus, kurie daro lemiamą poveikį darniam vystymuisi, pavyzdžiui, socialinis teisingumas, dalyvaujamasis valdymas ir gamtos išteklių bei kapitalo išsaugojimas. ES turi galimybę tapti lydere diegiant novatoriškus verslo modelius, pagal kuriuos ekonominio klestėjimo, kokybiškos socialinės apsaugos ir ekologinio tvarumo sąvokos tampa neatsiejamos ir kurie apibrėžia „Europos prekių ženklą“. Todėl šioje srityje ES turi užsibrėžti plataus užmojo tikslus.

7.3.

Belgijoje kooperatinė asociacija SMART savo savarankiškai dirbantiems nariams sudaro sąlygas vystyti ekonominę veiklą saugioje aplinkoje. SMART šiuo metu veikia devyniose Europos šalyse ir jai priklauso 120 000 specialistų.

7.4.

Ispanijos kooperatinė grupė „Mondragon“ daugiau kaip 70 metų labai aktyviai dalyvauja Baskų krašto ekonominiame ir socialiniame vystymesi. „Mondragon“ korporacijoje šiuo metu dirba daugiau kaip 90 000 žmonių.

7.5.

Prancūzijoje kolektyviniam interesui atstovaujantys kooperatyvai (pranc. SCIC) aktyviai dalyvavo teikiant paramą sunkumų patiriančioms visuomenės grupėms ir užtikrinant jų reintegraciją. Jie tapo svarbiais teritorinio vystymosi dalyviais ir vadovauja vietos plėtros projektams.

7.6.

Vis daugiau skaitmeninės srities specialistų ir mokslininkų vykdo veiklą pagal kooperatyvų ir įmonių, grindžiamų „bendru nematerialiu turtu“, modelį.

7.7.

Panašūs veiksmai vykdomi ir sąžiningos prekybos, kokybiškų ekologinio arba tvaraus žemės ūkio produktų gamybos ir platinimo srityse. Aplinkos apsaugos sektoriuose įgyvendinama vis daugiau socialinės ekonomikos įmonių iniciatyvų.

7.8.

Ne visos socialinės ekonomikos įmonės yra mažos įmonės. Kai kurios iš šių bankininkystės ir draudimo srities įmonių (pvz., „Crédit Cooperative“ Prancūzijoje ir „P&V Group“ Belgijoje) pirmauja savo nacionalinėse rinkose. Vartojimo ir platinimo kooperatyvai taip pat užima svarbią vietą Europos bendruomenės vykdomoje prekyboje.

---

(1)  OL C 283, 2018 8 10, p. 1.

(2)  2017 m. EESRK tyrimas „Naujausi socialinės ekonomikos pokyčiai Europos Sąjungoje“.

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 247, 2013 12 20, p. 238).