Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Romų moterų padėtis

(tiriamoji nuomonė Europos Parlamento prašymu)

(2019/C 110/04)

Pranešėjas:

Ákos TOPOLÁNSZKY

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 5 30
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2018 11 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 12 12
Plenarinė sesija Nr.	539
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	196/2/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1

Dauguma romų tautybės moterų (ir mergaičių) įvairiuose sektoriuose susiduria su daugialype diskriminacija, todėl ir toliau ribojamos jų galimybės pasinaudoti savo teisėmis. Romų tautybės moterys sudaro labiausiai pažeidžiamą ES mažumų grupę. Svarbiausia Europos demokratinių valstybių pareiga ir prievolė – šią padėtį ištaisyti.

1.2

EESRK dėkoja visoms romų tautybės moterims už jų dabartinį arba ankstesnį apsisprendimą drąsiai kovoti su diskriminacinėmis struktūromis ir institucine prievarta siekiant kartu laisvai gyventi Europoje be diskriminacijos.

1.3

Žemas švietimo lygis glaudžiai susijęs su diskriminacija šioje srityje, todėl reikia nedelsiant užkirsti kelią segregacijai švietimo sistemoje ir romų tautybės mergaitėms taip pat sudaryti galimybę naudotis kokybiško valstybinio švietimo struktūromis. Reikėtų kuo skubiau atidžiai peržiūrėti nuostatas dėl specialiųjų mokyklų ir orientavimo procedūrų.

1.4

EESRK tikisi, kad valstybės narės visų pirma sieks panaikinti sveikatos priežiūros praktiką, kuria pažeidžiami pagrįstas etikos normas ir susijusius teisės aktus atitinkantys paslaugų standartai, ir priskirs baudžiamajai veikai tokią neteisėtą praktiką kaip priverstinė sterilizacija, atsisakymas teikti sveikatos priežiūros paslaugas dėl asmens etninės priklausomybės arba blogesnės kokybės paslaugų teikimas.

1.5

Valstybės narės turi nedelsdamos panaikinti diskriminacines darbo formas bei sąlygas ir kartu įgyvendinti parengtą politiką, kuri leistų padidinti romų tautybės moterų galimybes rasti darbą.

1.6

Svarbu apibrėžti, patvirtinti minimalų priimtiną apgyvendinimo ir viešųjų paslaugų standartą ir jo laikytis kaip pagrindinės teisės, jei reikia, įtvirtinant šį standartą valstybių narių konstitucijose.

1.7

Reikia ryžtingai ir nediskriminuojant kovoti su visų formų prekyba žmonėmis ir nusikaltimais dėl neapykantos, kurių aukomis tampa romai, konkrečiai šios bendruomenės moterys.

1.8

Romų tautybės moterys turi labai mažai galimybių kurti ir vertinti politiką, galinčią turėti įtakos jų pačių likimui. Jų dalyvavimas tokiose programose turi būti užtikrinamas tinkama proporcija.

1.9

Europos ir nacionalinėse atsilikimo mažinimo po 2020 m. strategijose ypatingą dėmesį reikia skirti romų tautybės moterų rūpesčiams ir interesams, o daugelyje valstybių narių šiuo metu pastebima atvirkštinė tendencija.

2.   Romų moterų padėtis Europos Sąjungoje

2.1

Dauguma romų tautybės moterų (ir mergaičių) įvairiuose sektoriuose susiduria su daugialype diskriminacija, todėl ir toliau ribojamos jų galimybės pasinaudoti savo teisėmis. Romų tautybės moterys sudaro labiausiai pažeidžiamą ES mažumų grupę. Tokią padėtį reikia vertinti kaip sistemingą pasikėsinimą į demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principus, iš esmės silpninantį Europos idėją, grindžiama Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje (1) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (2) nurodytomis vertybėmis. Per pastaruosius metus šioje srityje padaryta nedidelė pažanga.

2.2

Nors daugelyje valstybių narių nėra pagal etninę priklausomybę ir lytį suskirstytų duomenų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (toliau – FRA) tiksliai nurodo nepalankią romų tautybės moterų padėtį (iš esmės remiantis antruoju ES tyrimu mažumų ir diskriminacijos klausimais – EU-MIDIS II (3)). Pasirodo, kad visose visuomenės gyvenimo srityse romų tautybės moterys yra nepalankioje padėtyje ne tik palyginti su kitais gyventojais, bet ir palyginti su savo bendruomenės vyrais.

2.3

EESRK yra įsitikinęs, kad pirmiau minėtos Europos idėjos stiprybė priklauso nuo to, kiek patys silpniausi ES piliečiai gali ta idėja pasinaudoti. Dėl šios priežasties priemonių, reikalingų romų tautybės moterų ir mergaičių padėčiai gerinti ir jų teisėms didinti, priėmimas yra ne tik ES institucijų ir valstybių narių pareiga, bet ir jų demokratinės struktūros kokybės bei jų teisinės valstybės brandos patikrinimas.

3.   Bendrosios pastabos

3.1

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, be kitų pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos idėja, nurodoma lygybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Apie veiksmingą šių teisių taikymą galėsime kalbėti tik tuo atveju, jei labiausiai atskirtoms ir diskriminuojamoms socialinėms žmonių grupėms taip pat galėsime užtikrinti konkrečius pokyčius. Nes diskriminacija, segregacija ir priešiškumu romams yra akivaizdus šių vertybių atmetimas.

3.2

Romų tautybės moterų ekonominis įgalėjimas ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių taikymas, t. y. principai, kurie moterims turėtų suteikti galimybę dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje bei pilietinėje veikloje ir turėtų būti įtvirtinti konstitucijoje, visų pirma priklauso nuo romų tautybės vyrų ir moterų lygių teisių.

3.3

Šiuo klausimu EESRK, atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones (4), pritaria ES strateginės programos tikslams, tačiau visų pirma atkreipia dėmesį į būtinybę tinkamai įgyvendinti šią programą ir į pažangos stoką.

3.4

Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad priešiškumas romams pastebimas beveik visuose valstybių narių veiklos lygmenyse, tiek administracijose, tiek institucijose, todėl romai neturi vienodos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis, negali naudotis savo lygiomis teisėmis ir vienodo požiūrio į juos principu, negali proporcingai savo skaičiui tarp visų gyventojų dalyvauti priimant politinius sprendimus, susijusius su jiems svarbiais klausimais, taip pat apsiginti nuo diskriminacijos pasekmių. Visa tai ypač aktualu romų tautybės moterims.

3.5

Norėdamas sudaryti romų tautybės moterų teisių sistemingų pažeidimų sąrašą, Komitetas prašo, bendradarbiaujant su nepriklausomomis ir patikimomis romų bendruomenės organizacijomis, parengti „baltąsias knygas“, konsultuotis su tomis organizacijomis bei oficialiai jas pripažinti ir taip padėti pamatus istoriniam susitaikymui.

3.6

EESRK dėkoja visoms romų tautybės moterims už jų dabartinį arba ankstesnį apsisprendimą drąsiai kovoti su diskriminacinėmis struktūromis ir institucine prievarta siekiant kartu laisvai gyventi Europoje be diskriminacijos.

4.   Konkrečios viešosios politikos sritys (5)

4.1   Švietimas

4.1.1

Segreguotas švietimas visuomet yra neteisėtas, todėl šio švietimo rezultatai visada yra neigiami. Neigiamos segregacijos švietimo srityje pasekmės įvairiai paveikia romų tautybės merginas ir užkerta kelią jų socialiniam judumui. Todėl reikia taikyti visas teisines priemones ir teikti kryptingą viešosios politikos paramą, o taip pat užtikrinti diskriminacijos nulemto segreguoto švietimo panaikinimą, kurio siekia ES, reikalingų papildomų išlaidų finansavimą, kartu siekiant, kad romų tautybės merginos taip pat galėtų naudotis visomis kokybiško valstybinio švietimo struktūromis. Vyriausybės turėtų pasirūpinti tinkamais žmogiškaisiais ištekliais, mokymo kursais ir mokymo programomis.

4.1.2

Nepagrįstas protinio atsilikimo diagnozavimas ir segregacija mokyklose, su kuriais gali susidurti romų tautybės vaikai, turi būti vertinami kaip vienas svarbiausių jų teisių pažeidimų, griaunančių jų ateitį; tokius vertinimus turėtų reguliariai atlikti nepriklausomi specializuoti institutai. Būtina užtikrinti, kad patikrinimo procedūra galėtų būti pradėta bet kurios susijusios šalies, visų pirma vieno iš tėvų ar globėjų, taip pat mokyklos, prašymu.

4.1.3

Jei įtariamas pasikartojantis klaidingas vertinimas, ypač jeigu tai vyksta sistemingai, kai šių veiksmų tikslas arba rezultatas yra segregacija, reikia užtikrinti, kad valstybės narės nedelsiant atliktų išsamų priežasčių tyrimą, paskelbtų to tyrimo išvadas, įvertintų jas atsižvelgdamos į nacionalinius kovos su segregacija mechanizmus ir imtųsi būtinų atitinkamų teisinių ir įgyvendinimo priemonių.

4.1.4

Tuo tarpu reikėtų pasirūpinti specialių klasių mokymo lygio suderinimu su bendrojo lavinimo lygiu, kad jos nebūtų vien „atsilikėlių“ klasėmis.

4.1.5

EESRK ragina apriboti, įšaldyti arba, sisteminių problemų atveju, tiesiog nutraukti Europos lėšų skyrimą toms šalims, kuriose segregacija švietimo srityje nemažėja arba net didėja. Komitetas tikisi, kad, esant tokiai padėčiai, Europos Sąjungos teisinės apsaugos mechanizmai (7 straipsnis ir teisinės valstybės apsaugos mechanizmas) bus įgyvendinti greitai ir veiksmingai.

4.1.6

Siekiant padidinti romų tautybės moterų galimybes švietimo srityje ir sumažinti mokyklos nebaigimo riziką, reikėtų įgyvendinti mokymo ir tęstinio „antros galimybės“ mokymosi programas, kad šios moterys galėtų pasinaudoti kitomis galimybėmis nei vyriausybės subsidijuojamos darbo vietos ar antrarūšės, iš dalies deklaruotos ar nestandartinės darbo vietos, dėl kurių moterys netenka socialinio judumo galimybių.

4.2   Sveikata

4.2.1

Romų tautybės moterys, kurios dažnai gyvena getuose ar sunkiai pasiekiamose vietovėse, naudodamosi sveikatos priežiūros paslaugomis dažnai patiria atstumtį, žeminimą ar net fizinę ir psichologinę prievartą. Kalbant apie reprodukcinę sveikatą, moterys paprastai turi labai mažą galimybę pasinaudoti savo teisėmis. EESRK primygtinai ragina valstybes nares kurti mobilius tinkamą įrangą ir specialistus turinčius padalinius, kurie padėtų segregaciją patiriantiems gyventojams. Be to, Komitetas reikalauja peržiūrėti su gimdymu ir vaikų auginimu susijusių įstaigų veiklą ir atlikti reikalingus patobulinimus.

4.2.2

EESRK tikisi, kad valstybės narės pirmenybę teiks sveikatos priežiūros praktikos, kuria pažeidžiamos pagrįstos etikos normos ir susiję teisės aktai, panaikinimui ir, jei reikia, sistemingai trauks atsakomybėn. Reikia užtikrinti nemokamas ir lengvai prieinamas teisių gynimo priemones, skirtas pasinaudoti teisėmis sveikatos srityje, taip pat specialias realius atitinkamų asmenų poreikius atitinkančias paslaugas, pavyzdžiui, steigti informacijos apie sveikatą centrus, mokyti ir įdarbinti sveikatos priežiūros srities tarpininkus arba įgyvendinti visuomenės sveikatos iniciatyvas, skirtas getuose gyvenantiems asmenims.

4.2.3

Vyriausybės turi nedelsiant aiškiai ir viešai įsipareigoti užtikrinti ir įgyvendinti vienodas teises gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir kovoti su šiam tikslui prieštaraujančia praktika, be to, jos turi įgyvendinti visiems susijusiems asmenims skirtas informuotumo didinimo programas. Svarbu imtis visų reikalingų teisinių priemonių siekiant užtikrinti, kad neapdraustos romų tautybės moterys ir vaikai būtų apdrausti pagrindiniu sveikatos draudimu.

4.3   Priverstinė sterilizacija

4.3.1

Daugelyje šalių, kuriose praeityje buvo sistemingai pažeidžiamos moterų teisės į reprodukciją ir buvo masiškai vykdoma priverstinė ir privaloma sterilizacija kaip valstybės politikos priemonė, valstybės vadovai net neatsiprašė ir neprisiėmė atsakomybės. Šalyse, kuriose visa tai vyko, nebuvo pasiūlyta teisinė pagalba ar finansinė kompensacija. Komitetas siūlo, kad Europos teisės aktų leidėjas imtųsi visų Europos baudžiamosios teisės aktų suderinimo priemonių, reikalingų, kad valstybės narės gerokai prailgintų arba net visiškai panaikintų senaties terminą tokio pobūdžio baudžiamosioms veikoms – savo esme prilyginamoms nusikaltimams žmoniškumui – ir priimtų konkrečius teisės aktus, kad aukos galėtų gauti veiksmingą pagalbą ir finansinę kompensaciją.

4.3.2

Siekiant paskatinti susitaikymą ir norint užkirsti kelią bet kokiems valdžios institucijų vykdomiems pažeidimams ateityje, reikėtų sąžiningai atskleisti šią padėtį ir užtikrinti visišką skaidrumą. Todėl EESRK valstybėms narėms rekomenduoja steigti nepriklausomų istorikų komitetus, kurie, bendradarbiaudami su aukomis ir jų atstovais, gilintųsi į praeityje šioje srityje padarytus nusikaltimus ir savo darbo rezultatus skelbtų visuomenės susitaikymo procedūros tikslais, kaip tai buvo padaryta Švedijoje paskelbiant „baltąją knygą“.

4.4   Užimtumas

4.4.1

Romų tautybės moterys darbo rinkoje atsiduria dar blogesnėje nei jų bendruomenės vyrai padėtyje; visi su moterų užimtumu susiję rodikliai yra dramatiškai žemi.

4.4.2

EESRK ragina valstybes nares imtis reikalingų tikslingų ir bendrų priemonių, skirtų romų tautybės moterų ekonominiam įgalinimui skatinti, o taip pat suteikti joms šiam tikslui reikalingų įgūdžių. Kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi ypatingą reikšmę turi socialinės ekonomikos įmonių skatinimas, mikrokreditų programų įgyvendinimas ir galimybė laisvai bei nepatiriant diskriminacijos gauti su darbo rinka susijusias išmokas.

4.4.3

Išaugo verslininkų svarba kuriant darbo vietas ir prisidedant prie vietos bei regionų bendruomenių gerovės. Tai ypač svarbu romų bendruomenėms. Įgyvendinant politiką, susijusią su romų tautybės moterų verslininkių ir MVĮ poreikiais, būtina imtis konkrečių priemonių, skirtų ne tik romų moterų įgalėjimui, bet ir jų iniciatyvų, susijusių su Bendrijos projektais ir verslo kūrimu, rėmimui. Kadangi šiuo metu daugelyje valstybių narių visiškai nėra tokios specialios politikos, skirtos konkrečiai remti romų tautybės moteris, EESRK ragina Komisiją įsipareigoti išnagrinėti, kokias galimybes ji galėtų pasiūlyti.

4.4.4

Komitetas ragina valdžios institucijas rengti įvairiems visuomenės sluoksniams prieinamus pasiruošimo darbo rinkai mokymus, kurti darbo vietas, taip pat steigti pakankamai subsidijuojamų darbo vietų. Svarbu, kad jos numatytų išmokas už kelionę ir paramą tęstiniam mokymui bei profesiniam tobulėjimui ir taikydamos tikslines viešosios politikos priemones remtų pažeidžiamų romų tautybės moterų galimybes suderinti darbą ir šeimos gyvenimą.

4.4.5

Valstybės narės turi stengtis padėti romų tautybės moterims išsivaduoti iš pažeidžiamos padėties darbo rinkoje ir panaikinti (beveik) priverstinio darbo formas, atlyginimų mokėjimą vokeliuose ir nelegalų darbą.

4.4.6

Atsižvelgiant į šių moterų integracijos į darbo rinką svarbą, reikia įgyvendinti „antros galimybės“ darbo rinkoje programas, taip pat numatyti šioms moterims galimybę pasinaudoti tarpininkų pagalba ir gauti išmokas už kelionę į darbą bei paramą mokymuisi. Be to, reikia dėti visas pastangas siekiant panaikinti diskriminaciją darbo vietose ir didinti įmonių vadovų informuotumą.

4.5   Būstas, viešosios paslaugos

4.5.1

Esant segregacijai būtent moterys ir vaikai labiausiai nukenčia nuo pražūtingų segregacijos pasekmių kasdieniam gyvenimui. Todėl EESRK pabrėžia, kad konkrečiose vietovėse būtina nustatyti minimalų priimtiną būsto, viešųjų paslaugų ir infrastruktūros standartą, kuris turėtų būti taikomas kaip pagrindinė teisė ir kuris, pageidautina, turėtų būti įtvirtintas valstybių narių konstitucijose.

4.5.2

EESRK siūlo, kad šių poreikių patenkinimas (pvz., geriamojo vandens, elektros energijos tiekimas, nuotekų valymas ar apdorojimas, kelių asfaltavimas, atliekų išvežimas, galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis ir pan.) taptų išankstine sąlyga norint toliau investuoti į miesto plėtrą ir gauti subsidijas bei jomis naudotis.

4.5.3

Reikia nutraukti nepagrįstas bei neteisėtas iškeldinimo procedūras ir pasirūpinti, kad tokius iškeldinimus patiriančios romų tautybės moterys galėtų pasinaudoti konkrečia ir laisvai prieinama teismine apsauga. Tokių priverstinių iškeldinimų traumuotos moterys turi gauti kompensaciją.

4.6   Prievartos struktūrų panaikinimas

4.6.1

Esant diskriminacijai ir segregacijai romų tautybės moterys ir mergaitės yra labai pažeidžiamos, todėl dažnai tampa nusikaltimų ir prievartos aukomis. Jos neproporcingai dažnai susiduria su įvairiomis žinomomis išnaudojimo ir prekybos žmonėmis formomis.

4.6.2

Komitetas pripažįsta, kad visų formų prekyba žmonėmis bei smurtas prieš romų tautybės moteris yra akivaizdūs Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai ir kad valstybės narės turi imtis priemonių šioje srityje (6). Tai rimtos baudžiamosios veikos, kurias dar labiau skatina paklausa, pasireiškiančios labai įvairiomis formomis ir nešančios didelį pelną tarptautinėms organizuotų nusikaltėlių grupuotėms, į kurių pinkles įkliūva neproporcingai daug romų tautybės moterų ir vaikų.

4.6.3

EESRK tikisi, kad valstybės narės nedelsdamos į savo nacionalinę baudžiamąją teisę įtrauks baudžiamumą už šias naujas didėjančio masto nusikaltimų formas ir šių veikų atžvilgiu imsis suderintų bei tikslingų teisinių priemonių, taip pat nutrauks arba, kiek tai yra įmanoma, panaikins tokiu būdu gaunamo pelno kanalus. Reikia įsigilinti į platesnį socialinį bei ekonominį kontekstą, kuriame vykdomi tokie nusikaltimai, nustatyti skurdo, diskriminacijos bei pažeidžiamumo situacijas ir nuosekliai įgyvendinti reikiamas socialinės politikos priemones (strategines, teisines, finansines, švietimo, mokslo ir kt.), kurios leistų ištaisyti susidariusią padėtį.

4.6.4

Smurtą romų tautybės moterys patiria ne tik iš visuomenės pusės apskritai, bet ir iš savo bendruomenės. Bet kuriuo atveju svarbu ryžtingai kovoti su visomis pavienėmis ir organizuotomis smurto formomis ir atsižvelgiant į lytį atsigręžti į auką, didelį dėmesį skiriant ypatingam moterų bei vaikų pažeidžiamumui ir specialiai apsaugai, kurią jie turi gauti atsižvelgiant į žmogaus teises.

4.6.5

Komitetas palankiai vertina tai, kad pritarus Europos Komisijai ES prisijungė prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo, kuri paprastai vadinama Stambulo konvencija. Komitetas ragina visas ES valstybes nares ratifikuoti šią konvenciją ir ryžtingai be išlygų pradėti ją įgyvendinti atsižvelgiant į tai, kad šioje srityje romų tautybės moterys yra ypač pavojingoje padėtyje.

4.6.6

Be to, romų tautybės moterys ir mergaitės neproporcingai dažnai nukenčia nuo nusikaltimų dėl neapykantos, visų pirma nuo neapykantą kurstančių kalbų. Reikia priimti priemones, skirtas palengvinti atitinkamų asmenų galimybę kreiptis į teismą ir kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis įgyvendinti priemones, leidžiančias didinti sąmoningumą tokio pobūdžio baudžiamųjų nusikaltimų nustatymo srityje.

4.6.7

EESRK remia bendros Europos Tarybos ir Europos Komisijos programos JUSTROM, skirtos užtikrinti romų tautybės moterų galimybę kreiptis į teismą, geografinę plėtrą ir įgyvendinimą.

4.6.8

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad visos institucinės priešiškumo romams ir segregacijos formos gali būti laikomos smurtinio nusikaltimo formomis. Komitetas pabrėžia būtinybę užtikrinti apsaugą nuo tokio tipo nusikaltimų valstybės finansuojamose institucijose (vaikų apsaugos centruose, socialinėse ir sveikatos priežiūros tarnybose), taip pat viešosios tvarkos palaikymo ir panašiose valstybės institucijose (policijoje, baudžiamojo teisingumo institucijose ir įkalinimo įstaigose), nes yra tiek daug sričių, kuriose romų tautybės moterys yra labai pažeidžiamos. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad tokiais atvejais svarbu užtikrinti galimybę nesudėtingai ir nemokamai naudotis teisine apsauga.

4.6.9

Nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ankstyvos priverstinės santuokos sąvoka turėtų būti vertinama kaip prekybos žmonėmis forma ir turi būti numatyti atitinkami veiksmai. Visos prevencijos ir apsaugos priemonės ir programos, numatytos kovojant su prekyba žmonėmis, turi būti prieinamos priverstinių vaikų santuokų aukoms.

4.7   Įtrauktis ir dalyvavimas

4.7.1

Romų tautybės moterys turi labai mažai galimybių plėtoti ir vertinti politikos sritis, galinčias turėti įtakos jų pačių likimui. Todėl EESRK pabrėžia, kad remiantis principu „tai, kas susiję su mumis, negali būti sprendžiama be mūsų“, būtina atitinkamuose lygmenyse įtraukti romų tautybės moteris į visų su jomis arba jų bendruomene susijusių programų kūrimą, planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą. EESRK siūlo, kad aktyvių romų tautybės moterų skaičius sudarytų bent daugumą, kalbant apie su romų tautybės moterimis susijusias programas, ir bent 30 proc., kalbant apie romų bendruomenei skirtas programas. Turėtų būti nustatyta vertinimo sistema, leidžianti patikimai apskaičiuoti šį santykį.

4.7.2

EESRK siūlo, kad tokio dalyvavimo lygio būtų aiškiai laikomasi už nacionalinės ir regioninės įtraukties politiką atsakingose institucijose (nacionalinio, regioninio ir departamentų koordinavimo tarybose, kovos su segregacija komisijose ir pan.).

4.7.3

Komitetas ragina vyriausybes ir valdžios institucijas visuose visuomeninės sąrangos lygmenyse pradėti rimtą principinį politinį dialogą kartu su romų tautybės moterų atstovėmis ir įsteigti šiam dialogui reikalingas institucines struktūras. Šiuo tikslu Komitetas rekomenduoja sukurti konkrečias teisines institucijas, pavyzdžiui, moterų komitetus nacionalinėse romų platformose, kuriose romų moterys galėtų tikslingai užtikrinti savo atstovavimą, arba įsteigti nepriklausomo tarpininko romų tautybės moterims pareigybes.

4.7.4

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad į romų tautybės moterų požiūrį dažnai neatsižvelgiama arba jam yra mažai atstovaujama tiek dabartinėje Europos strateginėje programoje, tiek nacionalinėse romų integracijos strategijose. Reikia skirti gerokai daugiau dėmesio romų tautybės moterų atstovių nuomonei kalbant ne tik apie procesus po 2020 m., bet ir apie būsimų socialinės įtraukties strategijų kūrimą.

---

(1)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A12012M%2FTXT.

(2)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:12012P/TXT&from=lt.

(3)  Prieinama tik anglų kalba: http://fra.europa.eu/en/project/2015/eu-midis-ii-european-union-minorities-and-discrimination-survey/publications.

(4)  OL C 248, 2011 8 25, p. 16, OL C 67, 2014 3 6, p. 110, OL C 11, 2013 1 15, p. 21.

(5)  Iš daugelio pasiūlymų, kuriuos iki šiol pateikė romų bendruomenės, romų teises ginančios pilietinės visuomenės organizacijos, mokslo bendruomenė, tarptautinės organizacijos ir EESRK, šioje nuomonėje bus paminėta tik keletas, kurie yra ypač svarbūs siekiant įgyvendinti romų tautybės moterų teises.

(6)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnio 3 dalis.