Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo gerinimo veiksmai“

[COM(2018) 10 final]

(2018/C 283/11)

Pranešėjas:

Arnaud SCHWARTZ

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2018 2 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2018 1 16
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2018 5 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 5 23
Plenarinė sesija Nr.	535
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	192/02/05

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atsargiai vertina nagrinėjamą komunikatą. Atsižvelgiant į dabartinį mūsų aplinkos būklės blogėjimą, Europos Komisijos pateiktam veiksmų planui, kuriuo siekiama pagerinti aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir aplinkos valdymą, labai trūksta užmojo ir priemonių.

1.2.

EESRK yra dar atsargesnis todėl, kad, kaip ir Komisija, pripažįsta, jog nepakankamas mechanizmų, užtikrinančių aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir aplinkos valdymą, taikymas yra vienas iš nesąžiningą konkurenciją ir ekonominę žalą lemiančių veiksnių, dėl kurių tenka apgailestauti.

1.3.

Be to, EESRK pritaria Komisijai, kuri pabrėžia, kad dabartiniai trūkumai pakerta piliečių pasitikėjimą ES teisės aktų veiksmingumu, ir prašo valstybių narių ir Komisijos sutelkti daug lėšų papildomų darbuotojų įdarbinimui, kad būtų galima prižiūrėti, kaip užtikrinamas aplinkos valdymas ir aplinkosaugos reikalavimų laikymasis.

1.4.

Kaip nurodyta komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (1), „ES teisės pažeidimai nėra kasdienis klausimas“ ir negali būti tokiu laikomas. EESRK mano, kad ES teisės nesilaikymo atvejai turi būti nagrinėjami pakankamai aukštu lygmeniu ir nedelsiant, o tai šiame komunikate (2) neaptariama.

1.5.

Komunikate kalbama tik apie gebėjimų stiprinimą ir paramą valstybių narių lygmeniu. Nė viena priemonė nėra susijusi su Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, ES lygmeniu vykdoma stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo veikla. Veiksmų plane nekalbama apie reikalavimų nesilaikymo priežastis, pavyzdžiui, oportunizmą, politinės valios stoką, nurodomas tik apsirikimas ir pajėgumų trūkumas. Nors parama valstybėms narėms yra būtina, šio veiksmų plano neprivalomos priemonės neturėtų būti vienintelė aplinkosaugos reikalavimų laikymosi gerinimo strategija.

1.6.

Be to, EESRK, pateikdamas nuorodą į nuomonę (3), prašo konkrečiai Komisijos į veiksmų planą įtraukti svarbų teisės kreiptis į teismą klausimą. EESRK taip pat prašo apsvarstyti su šiuo kreipimusi į teismą susijusių išlaidų pilietinei visuomenei klausimą.

1.7.

Be to, EESRK pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant visų pirma užkirsti kelią aplinkos būklės blogėjimui ir kad pirmenybė visuomet turėtų būti teikiama prevencijos strategijai, o ne taisomiesiems veiksmams. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės ir Komisija nuosekliai ir griežtai užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų taikymą, nes tai yra stipri atgrasomoji priemonė apsaugoti nuo žalos ateityje. Be to, būtų pageidautina vykdyti suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei skirtas komunikacijos kampanijas siekiant didinti informuotumą ir taip sustiprinti visuomenės atliekamą priežiūros vaidmenį. Kad piliečiai imtųsi šio vaidmens, būtina veiksmingai užtikrinti teisę kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais.

1.8.

Galiausiai EESRK palankiai vertina galimybę į Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumą paskirti EESRK atstovus. Šiuo tikslu EESRK rekomenduoja trims jo nariams (po vieną iš kiekvienos grupės) veikiau suteikti balsavimo teisę, o ne stebėtojo statusą.

1.9.

EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forume būtų užmegztas reikšmingas ir veiksmingas dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas. Komitetas pabrėžia, kad užtikrinant aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi labai svarbus yra pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo, nes jos vykdo teisinės valstybės, bendro turto ir visuomenės apsaugos stebėseną.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Tiek EESRK nuomonėje dėl ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros (4), tiek nuomonėje dėl Teisė kreiptis į teismą nacionaliniu lygmeniu su ES aplinkos teisės įgyvendinimo priemonėmis susijusiais klausimais (5) pabrėžiama, kad nepakankamas, nenuoseklus ir nevienodas ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimas yra rimta problema daugelyje ES valstybių narių.

2.2.

Komisijos komunikate COM(2018) 10 final pateikiamas ES aplinkosaugos reikalavimų laikymosi gerinimo ir aplinkos valdymo tobulinimo veiksmų planas.

2.3.

Plane numatomas glaudus Komisijos, valstybių narių ir atitinkamų specialistų (inspektorių, auditorių, policijos pareigūnų ir prokurorų) bendradarbiavimas siekiant sukurti pažangaus ir bendradarbiavimu grindžiamo ES aplinkosaugos taisyklių laikymosi kultūrą, nors tai tik menka dalis to, ką būtina nuveikti siekiant užtikrinti aplinkos teisės aktų įgyvendinimą.

2.4.

Šios srities teisės aktų įgyvendinimui trukdo didelės kliūtys, susijusios su nuolatinėmis problemomis (pavyzdžiui, pasklidoji vandens tarša, prasta miestų oro kokybė, nepatenkinamas atliekų šalinimas ir gyvūnų rūšių bei buveinių nykimas).

2.5.

Komisijos teigimu, neįgyvendinimo sąnaudos siekia 50 mlrd. EUR per metus.

2.6.

Užtikrinus veiksmingesnį šių teisės aktų taikymą, be jau minėtos ekonominės naudos, būtų galima pasiekti ir daug kitų privalumų (įskaitant visuomenės sveikatą ir visuomenei reikalingus ilgalaikius išteklius).

2.7.

Be to, viena iš nepakankamo ES taisyklių įgyvendinimo priežasčių yra silpni reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir veiksmingo Europos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens valdymo užtikrinimo mechanizmai (įskaitant nepakankamą priežiūrą).

2.8.

Šie nepakankami mechanizmai yra ir vienas iš nesąžiningos įmonių konkurencijos ir ekonominės žalos, pavyzdžiui, mokesčių įplaukų praradimo, veiksnių. Tai mažina visuomenės pasitikėjimą ES teisės aktų veiksmingumu.

2.9.

Todėl Komisija siūlo parengti devynių punktų veiksmų planą ir įsteigti ekspertų grupę (6) (Aplinkosaugos reikalavimų laikymosi ir aplinkos valdymo forumą).

2.10.

Devynių rūšių veiksmai, kurių siūloma imtis veiksmų plane, išdėstyti tarnybų darbinio dokumento (7) 1 priede.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Sukurti pavyzdinę Europą ir užtikrinti visuomenės apsaugą

3.1.1.

Atsižvelgiant į pasaulines aplinkybes, ES turėtų siekti pirmauti užtikrindama veiksmingą aplinkos ir savo piliečių apsaugą ir primygtinai reikalauti, kad šiam klausimui būtų teikiamas prioritetas. Turint omenyje, kad teisės aktai jau taikomi ir padaryta didelė pažanga, ES nepakankamai užtikrinamas šių teisės aktų laikymasis yra praleista galimybė parodyti, kad ji vadovaujasi savo vertybėmis, ir paskatinti realius pokyčius.

3.1.2.

EESRK įspėja Komisiją, kad piliečių apsauga tam tikromis aplinkybėmis yra labai menka. Labai svarbu, kad ES teisės aktų būtų laikomasi visose valstybėse narėse, nes dėl netinkamų nacionalinės teisės aktų nuolat kyla grėsmė piliečių galimybėms visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis ir visais ES teisės aktų teikiamais privalumais. Tai ypač svarbu taikant aplinkos teisės aktus, nes, pavyzdžiui, oro kokybės standartų nesilaikymas daro didelį poveikį žmonių sveikatai.

3.1.3.

EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į savo nuomonę (8) ir tikisi, kad Komisijos veiksmų plane į šią nuomonę bus atsižvelgta. Be to, jis tikisi, kad veiksmų plane bus nagrinėjami ne tik su atliekomis ir laukine gyvūnija susijusių pažeidimų, bet ir, pavyzdžiui, nanomedžiagų ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų reguliavimo, kontrolės ir valdymo klausimai.

3.1.4.

Vis dėlto EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis teigiamai vertina Komisijos norą skatinti, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių ir išmaniųjų telefonų programų naudojimą norint pranešti apie žalą aplinkai arba ją nustatyti ir raginti valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas (taip yra, pavyzdžiui, Airijoje) arba pačioms jais naudotis, arba remti viešąsias iniciatyvas, kurios gali pagerinti aplinkos apsaugos taisyklių įgyvendinimą taikant tokio pobūdžio priemonę.

3.2.   Bendroji rinka ir ekonominiai aspektai

3.2.1.

Aplinkos teisės aktų taikymo nuoseklumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuriais grindžiama bendroji rinka. Nenuosekliai taikant aplinkos teisės aktus atsiranda nesąžininga nauda įmonėms valstybėse narėse, kuriose nepakankamai laikomasi reikalavimų. Tai lemia nesąžiningas rinkos sąlygas ir netinkamas paskatas ES įmonėms.

3.2.2.

Būtinas nuoseklus ir užtikrintas taisyklių taikymas visose valstybėse narėse, kad reikalavimų nesilaikymo atveju būtų baudžiama vienodai visoje ES. Tai užtikrina teisinės valstybės apsaugą ir suteikia galimybę įmonėms remtis ES teise taip sukuriant vienodas sąlygas įmonėms visose valstybėse narėse.

3.2.3.

Komunikate Komisija nurodo, kad nesilaikymo sąnaudos sudaro 50 mlrd. EUR per metus. Komisijos tyrime, kuriuo siekiama įvertinti naudą, gautą užtikrinant ES aplinkos teisės aktų vykdymą (9), taip pat skelbiama, kad užtikrinant aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi galima gauti didelės ekonominės naudos. Be naudos aplinkos, sveikatos ir teisinės valstybės požiūriu, turėtų būti ir aiškus ekonominis interesas užkirsti kelią tolesnei žalai užtikrinant veiksmingą priežiūrą ir tinkamai taikant ES aplinkos teisės aktus.

3.2.4.

EESRK primena Komisijai, kad reikia daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų galima patikrinti aplinkos apsaugos taisyklių ir valdymo įgyvendinimą, kaip jau paaiškinta nuomonėje „Veiksmų planas gamtai, žmonėms ir ekonomikai“ (10). Visų pirma trūksta lėšų, kurių reikia sutartiems tikslams, pavyzdžiui, biologinės įvairovės srityje, pasiekti.

3.2.5.

Be to, EESRK pageidauja, kad dvišalėse arba daugiašalėse derybose dėl prekybos ES nuosekliai užtikrintų lygiaverčių socialinių ir aplinkosaugos teisės aktų taikymą importuojamiems produktams.

3.3.   Komisijos vykdymo užtikrinimo procedūros

3.3.1.

Nors valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už teisingą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą, Komisija yra Sutarčių sergėtoja (11). Todėl ji privalo užtikrinti, kad aplinkos apsaugos priemonės būtų taikomos ir kad valstybės narės nesiimtų jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti Sąjungos tikslų aplinkos politikos srityje (12). Tokiu būdu ji gali savo nuožiūra pradėti vykdymo užtikrinimo procedūras pagal SESV 258 straipsnį.

3.3.2.

Atsižvelgiant į tarpvalstybiniu mastu aplinkai daromą žalą, reikalavimų laikymasis vienoje valstybėje narėje yra labai svarbus visoms valstybėms narėms, siekiančioms apsaugoti savo piliečius ir išvengti žalos aplinkai savo teritorijoje. Todėl Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį ginant šį bendrą ES interesą ir suteikiant teisę kreiptis į teismą kilus tarptautiniams konfliktams.

3.3.3.

2013 m. Europos Parlamentas ir Taryba pareiškė, kad „geresnis Sąjungos aplinkos acquis įgyvendinimas valstybių narių lygmeniu bus vienas iš pagrindinių prioritetų kelerius ateinančius metus“ (13). Komisijos komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (14) pabrėžiama, kad svarbu pastangas sutelkti į svarbiausius ES teisės pažeidimus, kuriais daromas neigiamas poveikis piliečių ir įmonių interesams, ir jas prioretizuoti, savo diskrecija naudojantis strategiškai. Aplinkos apsaugos taisyklių laikymasis yra ES gyvybiškai svarbus klausimas, nes jis daro tiesioginę įtaką bendrajai rinkai ir Europos piliečių sveikatai, todėl jam turėtų būti suteiktas aiškus prioritetas Komisijos vykdymo užtikrinimo procedūrose.

3.3.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūros teikia naudos ne tik jas neatidėliotinai taikant konkrečiu atveju (15). Veiksmingos vykdymo užtikrinimo procedūros siunčia aiškų signalą valstybėms narėms, kad ES pirmenybę teikia savo piliečių ir aplinkos, kurioje jie gyvena, apsaugai.

3.3.5.

Sisteminis persekiojimas reikalavimų nesilaikymo atveju taip pat daro stiprų atgrasomąjį poveikį, dėl kurio mažėja nesilaikymo atvejų platesniu mastu. Tai padėtų sustiprinti pasitikėjimą ES teise ne tik aplinkos apsaugos srityje, bet ir turėtų teigiamo šalutinio poveikio kitose ES teisės aktų srityse.

3.4.   Teisės veiksmingumas

3.4.1.

Pilietinei visuomenei atstovaujančios organizacijos daugelyje šalių nustatė, kad plačiai naikinama baudžiamoji aplinkos teisė, taip pat yra kliūčių piliečių prieigai prie aplinkosauginio teisingumo ir valdymo. Tai galėjo atsitikti dėl klaidingo tam tikrų ES politikos gairių aiškinimo (pavyzdžiui, dėl geresnio reglamentavimo strategijos, kuri skatina supaprastinimą ir eksperimentavimą, todėl suteikia galimybių laužyti taisykles).

3.4.2.

Be to, daugelyje ES aplinkos politikos sričių valstybės narės veikiau turėtų spręsti netinkamo teisės aktų įgyvendinimo problemą, o ne tariamai imtis perteklinio reglamentavimo. Šis perteklinis reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu gali lemti klaidingą supratimą, kad valstybės narės turi didelių ambicijų, nors iš tikrųjų jos nevykdo savo pagrindinės prievolės pakankamai neužtikrindamos ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo, o dėl to yra nesilaikoma reikalavimų.

3.4.3.

Nors komunikate pateikiamos trys reikalavimų laikymosi užtikrinimo veiksmų grupės, nė vienai iš jų nesiūloma priemonių. Visi siūlomi veiksmai yra skirti skatinti reikalavimų laikymąsi ir stiprinti pajėgumus valstybių narių lygmeniu. Nė vienas iš siūlomų veiksmų nėra susijęs su pačios Komisijos stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis, todėl šis veiksmų planas yra labai švelnus ir neatrodo, kad padėtis aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi srityje gali labai pagerėti.

3.4.4.

Taigi Komisija savo veiksmų plane nenumato ES lygmens stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo priemonių. Netgi siūlydama paramos mechanizmus, ji praleido galimybę kiekvienam veiksmui nustatyti aiškius tikslus, kad įvertintų jų veiksmingumą. Finansinė parama nepriklauso nuo jokių valstybių narių praktikos pokyčių, todėl negalima iš anksto aiškiai numatyti rezultatų ir kyla abejonių dėl siūlomų priemonių veiksmingumo ir tinkamumo.

3.4.5.

Be to, EESRK apgailestauja, kad neaptartas skundų ir patikrų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu nacionaliniu lygmeniu, klausimas. EESRK reiškia didelį susirūpinimą, kad dėl politinės valios Komisijoje trūkumo skundų nagrinėjimas atidėliojamas. Siūlomos neprivalomos priemonės dar labiau sustiprina šį susirūpinimą.

3.4.6.

EESRK nuomone, be tinkamo aplinkos teisės taikymo ir gero aplinkos valdymo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į regreso vengimo principą aplinkos teisėje, kad būtų užtikrintas darnus vystymasis.

3.4.7.

Komunikate pripažįstama, kad reikalavimų gali būti nesilaikoma dėl įvairių priežasčių, įskaitant apsirikimą, nepakankamą taisyklių išmanymą arba nepritarimą joms, investicijų trūkumą, oportunizmą ir nusikalstamus ketinimus. Deja, Komisija tinkamai neaptaria visų šių priežasčių ir tik pasiūlo priemonių, kaip išvengti apsirikimo ir nepakankamo taisyklių išmanymo. Būtina parama valstybėms narėms negali būti vienintelė strategija pagerinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi, nes neatsižvelgiama į daugelį priežasčių, nesusijusių su apsirikimu ir ribotais pajėgumais.

3.5.   Teisė kreiptis į teismą nacionaliniu ir Europos lygmenimis

3.5.1.

EESRK primena Komisijai, kad sistemingas reikalavimų nesilaikymas valstybėse narėse ir nepakankamas tinkamo vykdymo užtikrinimas pasitelkiant nacionalinius teismus yra aiški problema, susijusi su teisingumo vykdymu nacionaliniu lygmeniu.

3.5.2.

EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į jo nuomonėje dėl teisės kreiptis į teismą (16) pateiktą rekomendaciją dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą stebėsenos. EESRK pabrėžia prašymų priimti prejudicinį sprendimą svarbą užtikrinant ES teisės nuoseklumą ir primygtinai ragina Komisiją parengti pranešimą dėl šios priemonės naudojimo nacionaliniuose teismuose ir jos taikymo masto.

3.5.3.

EESRK pakartoja (17), kad nevaržoma galimybė susipažinti su informacija apie aplinką yra labai svarbi visuomenei ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos galėtų atlikti savo, kaip visuomeninio gyvenimo sergėtojų, vaidmenį.

3.5.4.

Nors EESRK pripažįsta, kad įvairių valstybių narių teisingumo sistemos skiriasi, jis apgailestauja, kad dokumente neaptariama nei teisė pareikšti ieškinį (locus standi), nei bylos sprendimo nacionaliniu lygmeniu išlaidos. Teisės pareikšti ieškinį ir išlaidų klausimai piliečiams ir vartotojams atstovaujančioms ar socialinius ir aplinkos interesus ginančioms organizacijoms sudaro rimtų kliūčių siekiant, kad jų Vyriausybės ir didelės įmonės būtų atskaitingos nacionaliniams teismams.

3.5.5.

NET jeigu teisė pareikšti ieškinį suteikiama, EESRK pakartoja tai, ką jis jau nurodė savo nuomonėje (18), kad daugumos pilietinės visuomenės organizacijų finansiniai ištekliai yra labai riboti, todėl dažnai susiduriama su nukentėjusių asmenų atsisakymu vykdyti teisingumą. Be to, šios kliūtys trukdo pilietinės visuomenės organizacijoms vykdyti savo darbą padedant tinkamai įgyvendinti galiojančius teisės aktus, o tai labai svarbu siekiant užtikrinti teisinės valstybės apsaugą.

3.5.6.

Be to, EESRK įspėja, kad svarbu turėti sistemas, kurios padėtų išvengti piktnaudžiavimo teismų sistema. Į tai turėtų būti atsižvelgta suteikiant pilietinės visuomenės organizacijoms teisę laisvai kreiptis į teismą. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą suteikimas šioms organizacijoms užtikrinant vartotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugą yra naudingas visai visuomenei. Todėl piktnaudžiavimo prevencijos priemonės turi būti konkrečios ir tikslinės, kad neapsunkintų svarbaus pilietinės visuomenės organizacijų darbo padedant įgyvendinti teisės aktus.

3.5.7.

Tai, kad Komisija ir Europos teismai neužtikrina ES teisės taikymo, kelia pavojų teisinei valstybei ir silpnina piliečių, valstybių narių ir įmonių pasitikėjimą ES teisės aktais. Taip užkertamas kelias piliečiams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir įmonėms kreiptis į teismą, o dėl to didėja nepasitikėjimas Komisijos ir teismų veiksmingumu ir mažėja pasitikėjimas ES apskritai.

3.5.8.

Be to, komunikate neaptariami du Europos lygmeniu svarbūs aspektai, susiję su galimybe kreiptis į Europos teismus: — galimybė kreiptis į ES teismus, akcentuota Orhuso konvencijos šalių susitikime ir susijusi su ES institucijų vidaus veikimu (pavyzdžiui, Komisija per greitai nusprendžia nesiimti veiksmų dėl skundų); — kai kurių nacionalinių teismų įpročiai atsisakyti pateikti klausimus dėl prejudicinio sprendimo ir vietoj to patiems imtis aiškinti ES teisę pažeidžiant Sutartis, kartais priimant groteskiškus sprendimus (pavyzdžiui, Prancūzijoje Valstybės Tarybos (Conseil d’État) pranešėjas pasakė teisėjams, kad neverta teikti klausimo dėl prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, nes šis niekada nenagrinėjo šios temos).

3.5.9.

Todėl EESRK ragina Komisiją aiškiai įtraukti paminėtus aspektus, susijusius su teise kreiptis į teismą nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant užtikrinti visuomenei naudingą holistinį požiūrį apsaugant žmonių sveikatą ir dabartines bei būsimas buveines.

---

(1)  OL C 18, 2017 1 19, p. 10.

(2)  COM(2018) 10.

(3)  OL C 129, 2018 4 11, p 65.

(4)  OL C 345, 2017 10 13, p. 114.

(5)  OL C 129, 2018 4 11, p. 65.

(6)  OL C 19, 2018 1 19, p. 3.

(7)  SWD(2018) 10.

(8)  OL C 345, 2017 10 13, p. 114.

(9)  https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/219e8506-9adf-11e6-868c-01aa75ed71a1

(10)  OL C 129, 2018 4 11, p. 90.

(11)  Europos Sąjungos sutarties (ESS) 17 straipsnis.

(12)  ESS 4 straipsnio 3 dalis.

(13)  Sprendimas 1386/2013/ES dėl 7-osios ES aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

(14)  OJ C 18, 19.1.2017, p. 10.

(15)  OL C 81, 2018 3 2, p. 88.

(16)  OL C 129, 2018 4 11, p. 65.

(17)  OL C 345, 2017 10 13, p. 114.

(18)  OL C 129, 2018 4 11, p 65.