Santraukos lentelė

Pasiūlymo iš dalies keisti reglamentus, kuriais įsteigiamos Europos priežiūros institucijos (Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010), poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama? Ne daugiau kaip 11 eilučių.

Praėjus šešeriems EPI veiklos metams, nustatytos šios EPI sistemos problemos:

1) Ribotos EPI galimybės visapusiškai naudotis joms suteiktais įgaliojimais. Ši problema susijusi su dabartiniais suvaržymais, dėl kurių EPI negali visapusiškai naudotis savo įgaliojimais ir, atlikdamos reguliavimo, ypač priežiūros konvergencijos srities užduotis, negali pasiekti reikiamų rezultatų, ir tuo, kad dėl šių suvaržymų, finansinės integracijos procesui tęsiantis, EPI gali patirti dar didesnį spaudimą. Problema kyla dėl trūkumų, susijusių su tuo, kaip jų įgaliojimai įforminti, kaip priimami sprendimai (valdymas) ir kokie ištekliai joms skiriami užduotims atlikti.

2) Dabartiniai įgaliojimai ateityje bus nepakankami. Šią problemą lemia trūkumai, susiję įgaliojimų taikymo mastu, stengiantis toliau integruoti rinkas. Problema daugiausia kyla dėl to, kad tam tikrų įgaliojimų ir užduočių, susijusių su didelėmis visos ES ir tarpvalstybiniu lygmeniu veikiančiomis įmonėmis, produktais arba rinkos infrastruktūra, trečiųjų šalių priemonėmis ir aspektais, nėra. Dėl netinkamo valdymo ir finansavimo ši problema auga ir toliau trukdo veiksmingai išnaudoti platesnius įgaliojimus.

Ko siekiama šia iniciatyva? Ne daugiau kaip 8 eilutės.

EPI įgaliojimų peržiūros tikslas yra sukurti veiksmingą ir efektyvią ES finansų ir kapitalo rinkų priežiūrą, ypač tose srityse, kuriose vykdoma tarpvalstybinė veikla ir veikia tarpvalstybiniai subjektai. Taip bus padidintas finansinis stabilumas, reikiama vartotojų ir investuotojų apsauga bei Sąjungos finansų rinkos ims veikti sklandžiau. EPI valdymo struktūra peržiūrima, siekiant užtikrinti, kad EPI būtų motyvuotos veiksmingai naudotis savo įgaliojimais, vykdyti užduotis pagal tuos įgaliojimus, operatyviai priimti ES naudingus sprendimus, EPI valdymo struktūra būtų tinkama ir jos taip pat galėtų atremti būsimus iššūkius. EPI finansavimo peržiūros tikslas yra užtikrinti, kad išteklių pakaktų EPI užduotims ir įgaliojimams vykdyti, ir kad išlaidos, kurias tenka dengti finansuojančioms šalims, būtų proporcingos.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? Ne daugiau kaip 7 eilutės.

Dėl tarpvalstybinės finansų rinkų integracijos daugėja investavimo galimybių, gerėja finansavimo ir rizikos valdymo paslaugos ir tai naudinga ES ekonomikai. EPI sistemos patobulinimai paskatins rinkos integraciją ir užtikrins, kad ji vyktų saugioje ir patikimoje prižiūrimoje aplinkoje. Kadangi tai, kaip EPI veikia, įtvirtinta ES teisėje, norimus patobulinimus galima įgyvendinti tik imantis ES lygmens veiksmų.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip pageidautina? Kodėl? Ne daugiau kaip 14 eilučių. 

Atsižvelgiant į EPI įgaliojimų, valdymo ir finansavimo srityse nustatytas problemas, reikia iš dalies keisti EPI reglamentus ir tam tikrus sektorinius teisėkūros procedūra priimtus aktus. Pageidautina įgaliojimų srities politikos galimybė – aiškiau apibrėžti, sustiprinti tam tikrus esamus įgaliojimus ir tikslinėse srityse suteikti EPI naujų įgaliojimų. Tai atspindi tarpvalstybinės veiklos ir finansinių paslaugų acquis plėtros svarbą. Antrasis siekis pirmiausia susijęs su tuo, kad ESMA perduodami įgaliojimai, susiję su duomenų teikimo paslaugų teikėjais, Europos ilgalaikių investicijų fondais (ELTIF), ES kolektyvinio investavimo subjektais arba valdytojais (EuVECA ir EuSEF), ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais, tam tikrais prospektais ir tam tikrais lyginamaisiais indeksais.

Pageidautina valdymo srities politikos galimybė apima šiuos siekius: pakoreguoti Priežiūros tarybos sprendimų priėmimo mastą; vietoj administracinės valdybos sukurti vykdomąją valdybą, kurią sudarytų nepriklausomi tikrieji nariai, ir, priimant sprendimus tam tikrais ne reguliavimo klausimais, suteikti jai tvirtesnį vaidmenį; sustiprinti pirmininko įgaliojimus ir skirti jį iš vidaus darbuotojų;

vietoj dabartinės finansavimo sistemos įdiegti mišrų finansavimo modelį, pagal kurį įnašai būtų skiriami iš ES biudžeto ir iš sektoriaus, ir taip užtikrinti, kad daugėjant EPI vykdomų užduočių, joms pakaktų išteklių ir išlaidos būtų paskirstomos proporcingai.

Kas kuriai galimybei pritaria? Ne daugiau kaip 7 eilutės.

Suinteresuotųjų subjektų nuomonės dėl EPI stiprinimo ir naujų įgaliojimų joms suteikimo yra mišrios. Kitos ES institucijos anksčiau pažymėjo pritariančios tam, kad EPI būtų stiprinamos ir kad joms būtų suteikiami nauji įgaliojimai. Viešos konsultacijos respondentai išreiškė nuomones tik dėl PSŠ, duomenų teikimo paslaugų teikėjų ir tam tikrų ES fondų. Dauguma respondentų neatsakė į klausimą dėl tiesioginės priežiūros. Įvairūs suinteresuotieji subjektai (tarptautinės organizacijos, ES institucijos, sektorius ir kai kurios valdžios institucijos) pritaria tam, kad valdymo modelis būtų koreguojamas, siekiant sukurti veiksmingesnius ir daugiau paskatų apimančius mechanizmus. Finansavimo pokyčiams ir perėjimui prie sektoriaus finansavimo pirmiausia pritaria Parlamentas, kiek mažiau – valdžios institucijos. Dauguma suinteresuotųjų subjektų neturi nuomonės dėl EPI finansavimo mechanizmų veikimo ar vidaus valdymo.

C. Pageidautinos galimybės poveikis

Kokie būtų pageidautinos galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai? Ne daugiau kaip 12 eilučių.

Tam tikras užduotis ir įgaliojimus centralizavus ir perdavus ESMA, priežiūros efektyvumas ir veiksmingumas visoje ES ženkliai padidėtų. Pagal pageidautiną politikos galimybę sumažėtų įmonių ir nacionalinių kompetentingų institucijų išlaidos, ES teisė būtų taikoma daug vienodžiau ir sumažėtų netinkamo jos aiškinimo rizika. Į EPI valdybas ir tarybas įtraukus nepriklausomus, nuolatinius narius, priimant sprendimus būtų vadovaujamasi vien ES interesais, atsveriamos nacionalinių kompetentingų institucijų, kurių interesų konfliktų tikimybė daug didesnė, pozicijos. Nuolatiniai nariai taip pat užtikrintų didesnį EPI sprendimų tęstinumą ir ilgalaikiškumą. Pirmininkui suteikus balsavimo teisę, padidėtų jo autoritetingumas. Mišriu finansavimo modeliu užtikrinama, kad naudojant EPI biudžetą būtų galima tiksliau reaguoti į poreikius, bet kartu išsaugoti esamą biudžeto kontrolę ir atskaitomybę ES institucijoms. Be to, pagal šią politikos galimybę proporcingai paskirstomos išlaidos.

Kokios būtų pageidautinos galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos? Ne daugiau kaip 12 eilučių.

Numatoma, kad pasirinkus pageidautinas įgaliojimų, valdymo ir finansavimo sričių politikos galimybes, ES biudžetui neigiamo poveikio nebūtų. Taip yra dėl to, kad pagal siūlomą finansavimo metodiką laikomasi dabartinėje DFP nustatytų ribų ir kartu suteikiama galimybė EPI surinkti papildomas joms reikalingas lėšas iš privačiojo sektoriaus. Be to, tiesioginė priežiūra bus finansuojama iš tiesiogiai prižiūrimų subjektų tiesiogiai mokamų mokesčių. Dėl likusių išlaidų pažymėtina, kad EPI intensyviau naudojantis esamais įgaliojimais ir galbūt naujais netiesioginės priežiūros įgaliojimais, EPI savo veikloje patirs daugiau išlaidų, tačiau jas turėtų kompensuoti tai, kad dėl veiksmingesnės priežiūros bus sutaupoma lėšų.

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms? Ne daugiau kaip 8 eilutės.

Visų dydžių įmonėms turėtų būti naudingos labiau integruotos finansų rinkos, kuriose daugiau investavimo, finansavimo, rizikos valdymo galimybių, taip pat bus naudinga tai, kad labiau integruota priežiūra integruotose rinkose užtikrinamas saugumas ir patikimumas. Be to, kaip mokesčių mokėtojams, jiems bus naudinga tai, kad eiliniams mokesčių mokėtojams teks dengti mažiau EPI išlaidų. Kalbant apie mažąsias ir vidutines finansines paslaugas teikiančias įmonės, pažymėtina, kad įnašai ir mokesčiai bus paskirstomi proporcingai pagal jų veiklos mastą.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administravimo subjektams? Ne daugiau kaip 4 eilutės.

Nacionalinės kompetentingos institucijos bus atleistos nuo dabartinės pareigos mokėti įnašus į EPI biudžetą. Kitaip perskirsčius kai kuriuos įgaliojimus priimti sprendimus (suteikus galimybę aktyviau dalyvauti naujai sukurtai vykdomajai valdybai) ir tam tikrose srityse EPI suteikus naujus įgaliojimus, tose srityse, kuriose kuriama tikra ES pridėtinė vertė, nacionalinių kompetentingų institucijų vaidmuo susilpnės. Poveikį apibendrinus matyti, kad nacionaliniams biudžetams poveikio nebus arba poveikis bus teigiamas (kadangi nebereikės mokėti įnašų į EPI biudžetą, bus sutaupyta papildomų lėšų).

Ar bus dar koks nors didelis poveikis? Ne daugiau kaip 6 eilutės.

Pertvarkytos EPI galės geriau išnaudoti savo įgaliojimus, o tai finansų įstaigoms ir finansų rinkų dalyviams suteiks papildomos naudos. EPI peržiūra duos bendros naudos finansinių paslaugų teikėjams ir naudotojams visoje ES ir už jos ribų. Visų sričių pageidautinos politikos galimybės daro tiesioginį poveikį tam, kaip EPI finansuojamos, jų valdymo modeliui ir įgaliojimams.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma? Ne daugiau kaip 4 eilutės.

EPI reglamentuose numatyta Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS) vertinti kas trejus metus nuo pat jos veiklos pradžios. Pirmąją ataskaitą Komisija pateikė 2014 m. Komisija toliau stebės, kaip EFPIS veikia ir teiks atitinkamas ataskaitas.