EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 19

COM(2017) 796 final

2017/0354(COD)

PREKES REGLAMENTUOJANČIŲ DOKUMENTŲ RINKINYS

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2017) 471 final}
{SWD(2017) 472 final}
{SWD(2017) 475 final}
{SWD(2017) 476 final}
{SWD(2017) 477 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Tvirtesnė ir teisingesnė bendroji rinka – vienas iš pagrindinių Europos Komisijos politikos prioritetų 1 . Tolesni veiksmai dėl bendrosios rinkos strategijos ir jos įgyvendinimas, 2015 m. spalio 28 d. priimtas komunikatas „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ 2 , yra vienas iš pagrindinių 2017 m. Komisijos darbo programos 3 tikslų.

Bendrojoje rinkoje laisvas prekių judėjimas yra viena iš keturių labiausiai išplėtotų pagrindinių laisvių ir sukuria apie 25 proc. ES BVP ir sudaro 75 proc. ES vidaus prekybos. ES prekyba sudaro apie šeštadalį visos pasaulio prekybos prekėmis. 2016 m. prekyba prekėmis tarp ES valstybių narių (ES vidaus prekyba) buvo įvertinta 3 110 mlrd. EUR suma 4 . Tačiau dar reikia daug nuveikti, kad būtų užtikrinta tvirta ir teisinga Europos bendroji rinka. Tais atvejais, kai nėra bendrų taisyklių, ne visada yra taikomas abipusio pripažinimo principas. 2017 m. Komisijos darbo programoje paskelbto prekes reglamentuojančio dokumentų rinkinio tikslas – išspręsti šią esminę problemą pasitelkiant abipusio pripažinimo iniciatyvą.

Abipusis pripažinimas yra esminis tinkamo bendrosios prekių rinkos veikimo aspektas. Tais atvejais, kai nėra konkrečių ES teisės aktų, valstybės narės gali nustatyti nacionalines taisykles, kuriomis nustatomi reikalavimai gaminiams. Tokie nacionaliniai reikalavimai gali bendrai egzistuoti skirtingose valstybėse narėse, tačiau jei jie skiriasi, tai gali tapti kliūtimi ES vidaus prekybai. Abipusio pripažinimo principu reikalaujama, jog teisėtai vienoje valstybėje narėje parduodama prekė neturėtų būti uždrausta kitoje valstybėje narėje, nebent pastaroji turi pagrįstų priežasčių uždrausti ar riboti prekybą šia preke. Abipusis pripažinimas taikomas gaminiams, kuriems netaikomi derinamieji Sąjungos teisės aktai arba jie taikomi tik iš dalies, pavyzdžiui, daugybei vartojimo prekių (tekstilei, avalynei, vaikų priežiūros prekėms, juvelyrikos dirbiniams, stalo įrankiams ar baldams).

Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 (toliau – reglamentas) 5 buvo priimtas kaip dalinis 6 atsakas į nepakankamą abipusio pripažinimo taikymą prekių srityje dėl informuotumo apie šį principą trūkumo, teisinio netikrumo jį taikant ir nepakankamo nacionalinių valdžios institucijų administracinio bendradarbiavimo. Reglamentu iš esmės buvo siekiama sukurti procedūrinę sistemą, kuria kuo labiau būtų sumažinta galimybė, jog dėl nacionalinių techninių taisyklių bus sukuriamos neteisėtos kliūtys 7 .

2013 m. gruodžio mėn. Konkurencingumo tarybos priimtose išvadose dėl bendrosios rinkos politikos pažymėta, kad siekiant bendrojoje rinkoje pagerinti pagrindines sąlygas įmonėms ir vartotojams, turėtų būti pasitelktos visos susijusios priemonės, įskaitant suderinimą ir abipusį pripažinimą 8 . Todėl Komisijos buvo paprašyta pateikti Tarybai ataskaitą apie sektorius ir rinkas, kuriuose abipusio pripažinimo principo taikymas yra ekonomiškai naudingiausias, tačiau kuriuose jis taikomas nepakankamai arba jo taikymas kelia problemų. 2015 m. vasario mėn. išvadose dėl bendrosios rinkos politikos Konkurencingumo taryba paragino Komisiją užtikrinti, kad abipusio pripažinimo principas veiktų veiksmingai, ir pateikti atitinkamų pasiūlymų šiuo klausimu 9 .

Reaguojant į požymius, kad principo veikimas gali būti ne optimalus, ir atsižvelgiant į Tarybos prašymą buvo atliktas abipusio pripažinimo principo taikymo išorinis vertinimas 10 . Remiantis šiuo vertinimu, į Komisijos atliekamą abipusio pripažinimo principo veikimo vertinimą (programa REFIT) buvo įtrauktas ir paties reglamento veikimo vertinimas, kad būtų galima įvertinti visas kliūtis, kurios trukdo abipusio pripažinimo principui optimaliai veikti (toliau – vertinimas).

Vertinime padaryta išvada, kad abipusis pripažinimas neveikia taip, kaip turėtų, ir kad principo ir reglamento poveikis siekiant numatytų tikslų, susijusių su informuotumo bei teisinio tikrumo didinimu ir administracinio bendradarbiavimo gerinimu, yra ribotas.

Ši iniciatyva yra reakcija į vertinimo išvadas. Bendras jos tikslas – sukurti teisingesnę ir tvirtesnę bendrąją prekių rinką pasitelkiant didesnio masto ir geresnį abipusį pripažinimą.

Jos konkretus tikslas yra pagerinti abipusio pripažinimo veikimą pasiūlant keletą plataus užmojo priemonių. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų paisoma esamų teisių ir iš abipusio pripažinimo principo kylančių įsipareigojimų. Praktikoje tai reiškia, kad valstybės narės ir toliau galės ginti savo nacionalinius teisėtus viešuosius tikslus ir riboti prekybą prekėmis, net jei jos teisėtai parduodamos kitur, jeigu jų sprendimai bus pagrįsti ir proporcingi.

Pirma, patikslinus abipusio pripažinimo taikymo sritį aiškiai nurodant, kada jis turi būti taikomas, įmonės ir nacionalinės valdžios institucijos turės daugiau teisinio tikrumo dėl to, kada gali būti naudojamas abipusio pripažinimo principas.

Antra, savideklaracijos nustatymas, kad būtų lengviau įrodyti, jog gaminys jau yra tiesėtai parduodamas, ir problemų sprendimo sistemos, skirtos nagrinėti sprendimus neleisti patekti į rinką arba riboti patekimą į rinką, įdiegimas padidins teisinį tikrumą dėl abipusio pripažinimo taikymo ir padės įmonėms jį lengviau taikyti; ir įmonės, ir nacionalinės valdžios institucijos žinos, ko joms pagrįstai tikėtis, kai abipusis pripažinimas yra arba turi būti taikomas.

Galiausiai, administracinio bendradarbiavimo nustatymas ir IT priemonės įdiegimas pagerins nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio ryšius, bendradarbiavimą ir pasitikėjimą ir tokiu būdu sudarys palankesnes sąlygas abipusio pripažinimo veikimui.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

(a)Direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka 11 .

Šia direktyva padedama užtikrinti didesnio masto ir geresnį abipusį pripažinimą; ja reikalaujama, kad valstybės narės praneštų Komisijai ir viena kitai apie visus gaminiams taikomų techninių reglamentų projektus prieš juos priimant nacionalinėje teisėje. Taip padedama išvengti techninių reglamentų forma sukuriamų naujų prekybos kliūčių prieš juos priimant – Komisijai ir valstybėms narėms sudaroma galimybė patikrinti, ar techninė taisyklė dera su ES teise. Šios iniciatyvos tikslas yra kitoks, papildantis. Ja nustatomos taisomosios priemonės siekiant užtikrinti, kad, įsigaliojus taisyklei, ji būtų taikoma teisingai kiekvienu atveju atskirai ir tokiu būdu, kad būtų paisoma abipusio pripažinimo principo.

(b)Direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 12  

Šia direktyva užtikrinama, kad ES rinkai pateikti gaminiai būtų saugūs. Ji taikoma nesuderintoms vartojimo prekėms. Šis reglamento projektas taip pat taikomas nesuderintai sričiai, tačiau juo reglamentuojamos situacijos, kai valstybės narės kompetentingos institucijos ketina neleisti ar uždrausti parduoti arba naudoti nesuderintą kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamą vartojimo prekę dėl kitų priežasčių, kurios nėra tik pavojus vartotojų sveikatai ir saugai . Toks atvejis, pavyzdžiui, yra kai gaminio neleidžiama parduoti dėl priežasčių, susijusių su pavadinimu, dydžiu, sudėtimi ar pakuote, arba dėl aplinkos apsaugos priežasčių.

(c)Reglamentas (ES) Nr. 305/2011 dėl statybos produktų 13  

Šiuo reglamentu nustatomi statybos srities gaminių kontaktiniai centrai, skirti teikti informaciją apie statybos darbams ir statybos produktams taikomas nuostatas. Ši iniciatyva nuosekliai papildo statybos srities gaminių kontaktinius centrus. Tačiau daugelyje valstybių narių statybos srities gaminių kontaktiniai centrai ir gaminių kontaktiniai centrai buvo sujungti siekiant įmonėms suteikti vieną bendrą prieigą. Ši iniciatyva neužkerta kelio tokiam sujungimui ateityje.

(d)Vidaus problemų sprendimo tinklas (SOLVIT) 14  

SOLVIT – tai paslauga, kurią teikia kiekvienos ES valstybės narės ir Islandijos, Lichtenšteino bei Norvegijos nacionalinė administracija. Ja padedama įmonėms, kai jų teises pažeidžia kitos ES valstybės narės valdžios institucijos, rasti sprendimą per 10 savaičių. Taigi įmonės, susidūrusios su nacionaliniais sprendimais neleisti patekti į rinką arba riboti patekimą į rinką remiantis abipusio pripažinimo principu, gali naudotis SOLVIT kaip alternatyva teismo procesui. Ši iniciatyva remiasi SOLVIT tinklu ir neseniai priimtu SOLVIT vaidmens stiprinimo veiksmų planu 15 ; ja sustiprinamas esamas mechanizmas prekių srityje siekiant palengvinti administracinių sprendimų neleisti patekti į rinką arba riboti patekimą į rinką remiantis abipusiu pripažinimu, užginčijimą.

(e)Derinamieji ES teisės aktai

Derinamieji ES teisės aktai ir abipusis pripažinimas visiškai papildo vieni kitus. Laisvas prekių judėjimas vidaus rinkoje yra užtikrinamas ES bendromis taisyklėmis dėl gaminių (derinamieji ES teisės aktai) ir abipusio pripažinimo principu. Derinamuosiuose ES teisės aktuose nustatyti bendri reikalavimai dėl to, kaip gaminiai turi būti gaminami. Tačiau derinamieji ES teisės aktai, taikomi kiekvienam gaminiui ir gaminio aspektui, nėra nei įmanomas, nei pageidautinas tikslas. Tai yra brangus ir daug laiko reikalaujantis procesas, kuriame reikia rasti pusiausvyrą tarp skirtingų požiūrių, ir jis turi būti skirtas tik tiems gaminiams ir gaminių aspektams, kurių atžvilgiu yra didelių kliūčių laisvam judėjimui bendrojoje rinkoje, kurių negalima pašalinti kitu būdu. Tais atvejais, kai nėra bendrų ES taisyklių arba kai gaminiams bendros ES taisyklės taikomos tik iš dalies, valstybės narės gali laisvai priimti nacionalines technines taisykles, kuriomis nustatomi reikalavimai, susiję su pavadinimu, forma, dydžiu, ženklinimu ar pakavimu ir pan., kuriuos turi atitikti tokie gaminiai. Šia iniciatyva užtikrinama, kad valstybės narės, nustatydamos tokius reikalavimus, laikytųsi SESV 34 ir 36 straipsnių ir ypač abipusio pripažinimo principo.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Abipusio pripažinimo veikimui yra svarbios toliau išvardytos jau įgyvendinamos arba planuojamos ES lygmens iniciatyvos:

(a)Bendrieji skaitmeniniai vartai 16 . Šių vartų tikslas – užtikrinti, kad internete būtų pateikiama daugiau informacijos, pagalbos paslaugų ir procedūrų, kurios yra svarbios įmonėms ir piliečiams, taip pat siekiama padidinti tos informacijos, paslaugų ir procedūrų kokybę ir prieinamumą.

(b)SOLVIT vaidmens stiprinimo veiksmų planas 17 .

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šis reglamentas grindžiamas SESV 114 straipsnio 1 dalimi, susijusia su vidaus rinkos sukūrimu ir veikimu, ir kurioje nurodoma, kad galima nustatyti priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti. Šiuo reglamentu siekiama nustatyti taisykles ir procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad laisvas kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių judėjimas būtų leidžiamas visapusiškai paisant abipusio pripažinimo principo. Jis nedaro poveikio valstybių narių reglamentavimo savarankiškumui nesuderintų prekių srityje.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Abipusis pripažinimas taikomas tik tarpvalstybinėmis aplinkybėmis, kai ekonominės veiklos vykdytojas nori valstybėje narėje parduoti gaminius, kurie jau teisėtai parduodami kitoje valstybėje narėje. Valstybės narės savo veiksmais negali išspręsti problemų, susijusių su abipusio pripažinimo principo taikymu visoje bendrojoje rinkoje. Tam, kad būtų veiksmingas, principo taikymas turi būti grindžiamas bendrais sprendimais, kuriuos vienodai turi taikyti visos nacionalinės valdžios institucijos. Tik tokiomis suderintomis procedūromis galima užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos vienodai taikytų principą ir įmonės turėtų galimybę pasinaudoti tokiomis pačiomis sąlygomis nepriklausomai nuo šalies, kurioje jos bando parduoti savo gaminius. Jei abipusio pripažinimo principo taikymo procedūrinius aspektus nustatytų kiekviena valstybė narė, tai susilpnintų principą, nes jo veikimo būdas būtų išskaidytas į 28 skirtingas ir galbūt viena kitai prieštaraujančias procedūras. Todėl, siekiant užtikrinti veiksmingą principo taikymą, yra tinkama ir pagrįsta imtis veiksmų ES lygiu. ES tenka atsakomybė užtikrinti bendrosios prekių rinkos veikimą. Pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Vienas iš pagrindinių SESV (34–36 straipsniai) principų yra kiekybiniams prekių importo apribojimams lygiaverčių priemonių uždraudimas.

•Proporcingumo principas

Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti tikslią pusiausvyrą tarp valstybių narių reglamentavimo savarankiškumo, kuriuo vadovaudamosi jos nustato apsaugos lygį, kuris, jų nuomone, būtinas siekiant teisėtų viešųjų interesų, ir poreikio pašalinti likusias kliūtis laisvam prekių, kurios teisėtai parduodamos kitose valstybėse narėse ir kurioms taikomi SESV 34–36 straipsniai, judėjimui.

Šiame pasiūlyme numatytos priemonės apima tik veiksmus, kurie yra būtini siekiant išspręsti nustatytas problemas ir pasiekti nustatytus tikslus. Numatytos Komisijai ir valstybėms narėms tenkančios sąnaudos laikomos priimtinomis ir bus kompensuojamos įmonių sutaupytomis lėšomis, taip pat įmonių, vartotojų ir valstybių narių gaunama nauda.

•Priemonės pasirinkimas

Šis reglamentas grindžiamas SESV 114 straipsniu. Jame yra nuostatų, kurių tikslas – pagerinti bendrosios prekių rinkos veikimą nustatant taisykles ir procedūras, skirtas valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir įmonėms, kad būtų užtikrintas sklandus kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių judėjimas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Abipusio pripažinimo prekių srityje, t. y. abipusio pripažinimo principo, ir Abipusio pripažinimo reglamento veikimo vertinime buvo nagrinėjama, kokiu mastu pasiekta abipusio pripažinimo pirminių tikslų, susijusių su veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir ES pridėtine verte. Iš nustatytų faktų matyti, kad prekių srityje abipusis pripažinimas tebėra aktualus ir Europos Sąjungai gali suteikti pridėtinės vertės. Juo suteikiama galimybė kitose valstybėse narėse parduoti gaminius, kurie jau teisėtai parduodami kitur. Tačiau abipusio pripažinimo principas neveikia tinkamai. Dauguma įmonių, kurios nori parduoti gaminius kitoje valstybėje narėje, pasidomi toje valstybėje narėje taikytinomis taisyklėmis ir, jei dėl šių taisyklių jos gaminio parduoti negali, jos nesinaudoja abipusio pripažinimo principu, bet dauguma jų gaminį pritaiko pagal taisykles. Jei įmonės bando naudotis abipusio pripažinimo principu, dažnai nacionalinės valdžios institucijos tų gaminių neleidžia pateikti rinkai. Kalbant apie reglamentą, kuris buvo priimtas siekiant palengvinti abipusio pripažinimo principo taikymą, iš vertinimo apskritai matyti, kad tik keletas ekonominės veiklos vykdytojų mano, jog nuo reglamento įsigaliojimo yra paprasčiau parduoti gaminius kitose valstybėse narėse. Nustatytiems tikslams jo poveikis buvo ribotas daugiausia dėl to, jog paaiškėjo, kad nustatytų procedūrinių reikalavimų nepakako užtikrinti, jog abipusio pripažinimo principą taikyti būtų paprasta, jis būtų patikimas ir patogus jį taikančioms šalims. Jo poveikis didinant informuotumą apie abipusio pripažinimo principą taip pat buvo ribotas.

Veiksmingumas

Nepaisant to, kad egzistuoja principas ir buvo priimtas reglamentas, laisvas nesuderintos srities prekių judėjimas tebėra probleminis daugiausia dėl to, jog trūksta informuotumo ir žinių, trūksta teisinio tikrumo ir nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo. Įmonės tebesusiduria su sunkumais, susijusiais su patekimu į rinką, net jei jų gaminiai jau teisėtai parduodami kitose valstybėse narėse. Todėl jos dažnai pritaiko savo gaminius arba nebemėgina patekti į naujas rinkas. Iš konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis matyti, kad informuotumas apie abipusį pripažinimą bėgant metams padidėjo, tačiau nepakankamai. Visos suinteresuotosios šalys mano, kad informuotumas turėtų būti didinamas ir kad tai turėtų būti vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų. Teisinis tikrumas naudojantis abipusiu pripažinimu tebėra pagrindinė kliūtis nesuderintų gaminių laisvam judėjimui ir viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įmonės ir nacionalinės valdžios institucijos nenoriai naudojasi abipusiu pripažinimu. Kalbant apie administracinį bendradarbiavimą, vertinimas rodo, jog jį reikia toliau stiprinti, kad būtų lengviau taikyti abipusio pripažinimo principą.

Efektyvumas

Su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis buvo konsultuojamasi siekiant įvertinti, kiek taikant principą ir reglamentą patirtos sąnaudos yra proporcingos gaunamai naudai. Kalbant apie sąnaudas, nacionalinės valdžios institucijos dėl reglamento jų patyrė nedaug: gaminių kontaktinių centrų įgyvendinimas ir veikimas (7 417–47 450 EUR pagal 1 etato ekvivalentą) ir sąnaudos, susijusios su kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų gaminių vertinimu (420 000 EUR viename sektoriuje, pavyzdžiui, trąšų). Jos mano, kad šios sąnaudos yra vidutinės. O pagrindinės įmonių patiriamos sąnaudos yra susijusios su netinkamu abipusio pripažinimo taikymu. Jos turėjo pritaikyti savo gaminius, pakartotinai atlikti bandymus ir procedūras (1 000–150 000 EUR vienam gaminiui ir rinkai) arba prarado galimybių (40 000–500 000 EUR vienam gaminiui ir rinkai), nes turėjo atsisakyti patekti į naują rinką. Dauguma šių sąnaudų buvo laikomos svarbiomis. Kalbant apie sąnaudas ir naudą, jos suvokiamos gana įvairiai. Nacionalinės vadžios institucijos linkę sutikti su tuo, kad sąnaudos atitinka naudą, o įmonės daugiausia su tuo nesutinka. Jos mano, kad sąnaudos yra didelės, o naudos negauta.

Suderinamumas

Iš atlikto vertinimo matyti, kad panašu, jog nėra prieštaravimo tarp abipusio pripažinimo ir kitų ES politikos sričių dėl vidaus rinkos sukūrimo ir palankių sąlygų laisvam prekių judėjimui ES. Priešingai – abipusio pripažinimo principas ir reglamentas papildo daugelį iniciatyvų šioje srityje, pavyzdžiui, Direktyvą dėl bendros gaminių apsaugos 2001/95/EB 18 , Direktyvą dėl bendrosios rinkos skaidrumo (ES) 2015/1535, Statybos produktų reglamentą (ES) Nr. 305/2011, SOLVIT tinklą 19 ir derinamuosius ES teisės aktus, ir yra su jomis suderinami.

Aktualumas

Abipusiu pripažinimu siekiama visiškos rinkos integracijos kartu paisant valstybių narių įvairovės ir reglamentavimo savarankiškumo. Jis laikomas derinimo alternatyva, kuria sudaromos sąlygos reglamentavimo savarankiškumui, kai derinimas nėra būtinas, pagrįstas ir proporcingas. Be to, abipusis pripažinimas labai svarbus inovacijų rėmimo klausimu. Naujų naujoviškų gaminių srityje nėra ES suderintų taisyklių ir įmonėms tenka kliautis esamomis taisyklėmis ir (arba) standartais nacionaliniu lygmeniu arba net ieškoti išeities, kai tokių taisyklių nėra. Abipusis pripažinimas yra vienintelė alternatyva įmonėms, kurios nori parduoti savo naujus ir (arba) naujoviškus gaminius kitose valstybėse narėse.    

ES pridėtinė vertė

Iš vertinimo matyti, kad suinteresuotosios šalys apskirtai sutinka su tuo, kad abipusis pripažinimas ES suteikia pridėtinės vertės. Juo suteikiama galimybė kitose valstybėse narėse parduoti gaminius, kurie jau teisėtai parduodami kitur, kartu išlaikant valstybių narių reglamentavimo savarankiškumą ir įvairovę. Plačiai pripažįstama, kad jo nustatytų tikslų galima pasiekti tik veikiant ES lygmeniu. Visų konsultacijų metu suinteresuotosios šalys beveik vienbalsiai pritarė tam, kad reikalinga ES teisinė priemonė, kad abipusis pripažinimas būtų didesnio masto ir geresnis.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Abipusio pripažinimo konsultacinio komiteto narių buvo paprašyta 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. spalio 25 d. įvykusiuose posėdžiuose pateikti pastabų. Kai kurie atstovai nebuvo įsitikinę, kad visapusiška reglamento peržiūra bus naudinga, tačiau visi pritarė tam, kad kai kurie patikslinimai yra būtini ir kad daugelį problemų galima išspręsti privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais.

Viešos konsultacijos visomis oficialiosiomis ES kalbomis buvo paskelbtos Europa portalo konsultacijų svetainėje. Konsultacijos vyko nuo 2016 m. birželio mėn. iki rugsėjo mėn. Viešų konsultacijų metu gauti 153 atsakymai. Daugiausia atsakymų pateikė įmonės (91), šiek tiek mažiau – valstybės narės (45) ir piliečiai (17). Konsultacijų rezultatai rodo, kad nepaisant to, jog informuotumas apie abipusį pripažinimą yra aukšto lygio, dauguma respondentų mano, kad jį vis dar reikia didinti. Kalbant apie kliūtis abipusio pripažinimo veikimui, įmonės nurodė, jog pagrindinės kliūtys yra tai, kad trūksta greitai veikiančių teisių gynimo priemonių, kuriomis būtų galima užginčyti nacionalinius sprendimus neleisti pateikti į rinką, ir nepakankamas ryšių tarp valdžios institucijų palaikymas. Kalbant apie Komisijos prioritetus, susijusius su abipusiu pripažinimu, įmonės mano, kad pirmenybė turi būti teikiama veiksmingoms teisių gynimo priemonėms, o valstybės narės ir piliečiai pirmenybę teikia informuotumo apie abipusį pripažinimą didinimui.

Viešas konsultacijas papildė 2016 m. birželio 17 d. Komisijos surengta suinteresuotųjų šalių konferencija. Šio renginio tikslas buvo nustatyti pagrindines problemas, susijusias su abipusio pripažinimo veikimu, ir nustatyti galimus tolesnius veiksmus. Renginyje dalyvavo 144 dalyviai, atstovaujantys įmonėms (62), nacionalinėms valdžios institucijoms (60) ir kitiems subjektams (22), pvz., vartotojų organizacijoms, profesinėms sąjungoms. Dalyviai iš esmės pritarė tam, kad reikia pagerinti abipusio pripažinimo veikimą ir padidinti teisinį tikrumą, susijusį su abipusio pripažinimo principo taikymu.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Po įvairių 2014–2016 m. Komisijos ar išorės rangovų atliktų apklausų, konsultacijų ir tyrimų sukaupta tvirta ekspertinių žinių bazė.

2014–2015 m. buvo atliktas abipusio pripažinimo principo veikimo išorinis tyrimas. 2016–2017 m. buvo atliktas problemos masto ir Komisijos numatytų įvairių galimybių poveikio tyrimas.

•Poveikio vertinimas

Rengiant šią iniciatyvą buvo atliktas poveikio vertinimas. Jį atlikus nustatyta, kad prekybos gaminiais, kuriems taikomas abipusis pripažinimas, mastas yra mažesnis. ES vidaus eksporto ir vidaus suvartojimo vertės palyginimas rodo, kad suderintų gaminių ES vidaus eksporto vertė sudaro 55 proc. vidaus suvartojimo vertės, o nesuderintų prekių ir iš dalies suderintų prekių tokia vertė yra tik 35 proc. Taip yra dėl kliūčių, su kuriomis susiduria įmonės, bandydamos parduoti savo gaminius pagal abipusio pripažinimo principą. Finansinės sąnaudos, kurias įmonės patiria dėl abipusio pripažinimo trūkumo, yra didelės. Pavyzdžiui, dėl poreikio pritaikyti gaminius pagal taikytinas nacionalines taisykles, kai abipusį pripažinimą atsisakoma taikyti arba juo nesinaudojama siekiant patekti į rinką, patiriamos sąnaudos yra apytiksliai 1 000–150 000 EUR vienam produktui ir vienai rinkai. Dėl prarastų galimybių, t. y. kai įmonės atsisako patekti į rinką dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, kuriomis reikalaujama pritaikyti gaminius, patiriamos sąnaudos yra apytiksliai 10 000–500 000 EUR vienam produktui ir vienai rinkai. Europos Parlamento užsakytu tyrimu 20 buvo bandyta nustatyti netarifinių prekybos kliūčių poveikio dydį. Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad sumažinus šias kliūtis, ES vidaus prekyba galėtų išaugti daugiau nei 100 mlrd. EUR per metus. Be to, 2008–2014 m. laikotarpiu nesuderintuose sektoriuose veikė apie 0,89 mln. įmonių, kurios sudaro daugiau nei 50 proc. visų gamybos sektoriuje veikiančių įmonių. Apie 87 proc. šių įmonių yra labai mažos įmonės. Pagal 2014 m. Komisijos konkurencingumo ataskaitą tik 14 proc. MVĮ vykdo tarpvalstybinę prekybą ES, palyginti su 85,4 proc. didelių gamybos įmonių.

2017 m. balandžio 7 d. Reglamentavimo patikros valdyba palankiai įvertino poveikio vertinimą. Valdybos nuomone, ataskaitos pristatymas iš esmės buvo geras ir ji rekomendavo, kaip tolesnį patobulinimą, išsamiau paaiškinti galimybių pasirinkimą ir kaip tos galimybės būtų įgyvendintos praktikoje. Ataskaitoje taip pat turėtų būti pateiktos aiškesnės išvados apie tai, kokio masto poveikio iš peržiūros tikimasi abipusio pripažinimo veikimui praktikoje ir kaip tai prisidės prie gero vidaus rinkos veikimo. Galiausiai joje turėtų būti išsamiau įvertinta galimybė supaprastinti administravimą ir sumažinti naštą. Palankioje nuomonėje pateiktos rekomendacijos buvo įtrauktos į ataskaitą. Visų pirma, buvo išsamiau paaiškintos įvairios galimybės ir jų tarpusavio ryšys. Ataskaitoje išsamiau išdėstyta, kaip šios galimybės veikia praktikoje, pabrėžiant tinkamiausios galimybės poveikį rinkai. Ataskaitoje taip pat išsamiau paaiškinta, kodėl dabartinė reglamentavimo našta kyla dėl abipusio pripažinimo neveikimo, ir aiškiai nurodyta, kaip tinkamiausios galimybės ją sumažins. Santrauka ir Reglamentavimo patikros valdybos teigiama nuomonė pateikta šiuo adresu XXXXX.

Be 1 galimybės (esama padėtis), poveikio vertinime numatytos šios politikos galimybės:

2 galimybė: privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, kuriais siekiama pagerinti abipusio pripažinimo veikimą (informuotumo didinimas, mokymai, pareigūnų mainai, ir kt.)

3 galimybė: nedideli Reglamento (EB) Nr. 764/2008 pakeitimai (administracinių sprendimų skaidrumas, ES standartų taikymas, išplėstas gaminių kontaktinių centrų vaidmuo)

4 galimybė: išsamūs Reglamento (EB) Nr. 764/2008 pakeitimai (savanoriška abipusio pripažinimo deklaracija, problemų sprendimo mechanizmas, sustiprinti gaminių kontaktiniai centrai ir bendradarbiavimas)

5 galimybė: savanoriškas išankstinis leidimas pateikti gaminius rinkai

Galimybė, susijusi su reglamento panaikinimu, ir galimybė pasiūlyti tolesnio derinimo priemones, susijusias su konkrečiais baziniais reikalavimais, taikomais tam tikriems gaminių aspektams, buvo atmestos ankstesniu etapu, taip pat nebuvo pritarta pasiūlymui dėl trečiosios šalies atitikties deklaracijos.

Tinkamiausia galimybė yra 4 galimybė (išsamūs Reglamento (EB) Nr. 764/2008 pakeitimai), kurią papildytų 2 galimybė (privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai).

Visos suinteresuotosios šalys pritarė 2 galimybei (privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai), tačiau manė, kad ji būtų veiksminga tik jei ji būtų papildyta kitomis išsamiomis priemonėmis.

Valstybių narių ir ekonominės veiklos vykdytojų nuomone, 3 galimybė (nedideli reglamento pakeitimai) galėtų būti veiksminga, tačiau mažiau nei kitos galimybės.

4 galimybė laikyta pačia veiksmingiausia siekiant politikos tikslų ir mažinant įmonių sąnaudas.

Suinteresuotosios šalys sutarė dėl to, jog 5 galimybė (savanoriškas išankstinis leidimas) negali panaikinti abipusiam pripažinimui šiuo metu kylančių kliūčių. Dėl šios galimybės iš esmės padidėtų sąnaudos. Pavyzdžiui, buvo įvertinta, kad biocidų sektoriuje administracinės sąnaudos, susijusios su šia procedūra, būtų 18–20 mln. EUR per metus.

Dėl gaminių, patenkančių į abipusio pripažinimo taikymo sritį, sudėtingumo ir įvairovės, labai sunku kiekybiškai įvertinti naudą. 4 galimybė kartu su 2 galimybe padidintų informuotumą ir žinias apie abipusį pripažinimą, kartu suteiktų teisinio tikrumo dėl principo taikymo ir pagerintų valstybių narių administracinį bendradarbiavimą. Ne tik daugiau ekonominės veiklos vykdytojų būtų informuoti apie galimybę patekti į naujas rinkas papildomai nekeičiant savo gaminių, bet ir apie abipusį pripažinimą žinantieji, tačiau nenorintys juo naudotis, įgautų pasitikėjimo sistema. Visų pirma tai palengvintų kitose valstybėse narėse teisėtai parduodamų gaminių pateikimą rinkai rengiant ir supaprastinant diskusijas apie tai, ar gaminys gali patekti į rinką remiantis abipusiu pripažinimu, ir sumažinant riziką, kad bus neleista patekti į rinką. Taip būtų gerokai sumažintos įmonių sąnaudos, kylančios dėl informacijos, pritaikymo, vėlavimo patekti į rinką ir prarastų galimybių. Valstybėms narėms šis galimybių derinys taip pat būtų naudingas, nes jos būtų paskatintos nuosekliau ir tinkamiau taikyti abipusio pripažinimo principą. Apskritai sumažinus šias kliūtis (žr. kas išdėstyta pirmiau), ES vidaus prekyba galėtų išaugti daugiau nei 100 mlrd. EUR per metus.

Taip pat labai sudėtinga kiekybiškai įvertinti tinkamiausių galimybių sąnaudas. Ekonominės veiklos vykdytojų patiriamos sąnaudos laikomos minimaliomis ir tai taip pat taikoma savanoriškai abipusio pripažinimo deklaracijai, su kuria susijusios apskaičiuotos sąnaudos būtų minimali administracinė veikla (užpildyti deklaraciją ekonominės veiklos vykdytojui užtruktų apie 20 minučių). Valstybės narės ir Komisija patirtų tam tikrų būtinų sąnaudų, kurios gali būti apskaičiuotos taip: privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų galimybės sąnaudos, susijusios su informuotumo ir mokymo renginių organizavimu ir koordinavimu (500 000 EUR), taip pat sąnaudos, susijusios su pareigūnų mainų programa (100 000 EUR). Dėl problemų sprendimo mechanizmo padidėja darbo krūvis Komisijai – reikės daugiau skundus nagrinėjančių darbuotojų (3–4 papildomi etato ekvivalentai). Valstybių narių administracinio bendradarbiavimo gerinimas taip pat susijęs su tam tikromis sąnaudomis – apie 1 200 000 mln. EUR per metus.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Dėl abipusio pripažinimo prasto veikimo poveikio vidaus rinkos veikimui ši iniciatyva buvo susieta su programa REFIT. Atliekant vertinimą buvo nagrinėjama, kaip galima sumažinti reglamentavimo naštą. Prieita prie išvados, kad tai, jog abipusis pripažinimas neveikia tinkamai, yra, de facto, reglamentavimo našta, dėl kurios susidaro kliūtys prekybai. Todėl bet kokios pastangos pagerinti abipusio pripažinimo veikimą supaprastintų įmonių padėtį, pavyzdžiui, joms būtų lengviau patekti į naujas rinkas. Savanoriškos abipusio pripažinimo deklaracijos nustatymas turės didelį poveikį mažinant ekonominės veiklos vykdytojų administracinę naštą. Patekimo į rinką procedūrų supaprastinimas ir ryšiai su nacionalinėmis valdžios institucijomis sudarys palankesnes sąlygas patekti į rinką ir todėl sumažės ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudos. Be to, dėl geresnio valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir ryšių padidės pasitikėjimas ir dėl to sutrumpės prekių vertinimo rinkoje laikas.    

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Kas penkerius metus Komisija įvertins reglamentą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks ataskaitą apie tai. Ataskaitoje bus vertinamas reglamento ir abipusio pripažinimo principo veikimas, kai tinkama remiantis veiksmingumo, efektyvumo, aktualumo, nuoseklumo ir ES pridėtinės vertės kriterijais, taip pat jų poveikis laisvam prekių judėjimui ir prekių vidaus rinkai remiantis suinteresuotųjų šalių pateiktomis pastabomis, įskaitant atitinkamą valstybių narių pateiktą informaciją. Bus atsižvelgiama į konkrečius rodiklius, pagal kuriuos vertinamas reglamento poveikis, pavyzdžiui, kompetentingų institucijų informacijos ir ryšių palaikymo sistemoje pateiktų pranešimų skaičių, taikomų procedūrų spartą arba kompetentingų institucijų ir gaminių kontaktinių centrų keitimosi informacija kiekį.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2017/0354 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 21 , laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių judėjimas. Tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Šis draudimas taikomas visoms nacionalinėms priemonėms, galinčioms tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai kliudyti Sąjungos vidaus prekybai prekėmis. Laisvas prekių judėjimas vidaus rinkoje užtikrinamas Sąjungos lygmeniu suderinant taisykles, kuriomis nustatomi bendri reikalavimai, taikomi prekybai tam tikromis prekėmis, arba taikant abipusio pripažinimo principą prekėms ar prekių aspektams, kuriems netaikomos Sąjungos suderinimo taisyklės;

(2)nesant Sąjungos suderinimo taisyklių, taikomų prekėms arba tam tikriems prekių aspektams, gali būti neteisėtai sudarytos kliūtys laisvam prekių judėjimui tarp valstybių narių, kai valstybės narės kompetentinga institucija kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamoms prekėms taiko nacionalines taisykles, kuriomis tokioms prekėms nustatomi tam tikri techniniai reikalavimai, pavyzdžiui, reikalavimai, susiję su pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, pateikimo forma, ženklinimu ir pakavimu. Tokių taisyklių taikymas kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamoms prekėms gali prieštarauti Sutarties 34 ir 36 straipsniams net ir tuo atveju, jei jos be išimties taikomos visoms prekėms;

(3)abipusio pripažinimo principas yra pagrįstas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Pagal šį principą valstybės narės negali drausti savo teritorijoje parduoti kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių, net jei prekės buvo pagamintos vadovaujantis kitomis techninėmis taisyklėmis. Tačiau šis principas nėra absoliutus. Valstybės narės gali prieštarauti prekybai kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamomis prekėmis, jei tokie apribojimai yra pateisinami Sutarties 36 straipsnyje nustatytais pagrindais arba kitomis svarbiomis viešojo intereso priežastimis, kurie yra proporcingi siekiamam tikslui;

(4)svarbių viešojo intereso priežasčių sąvoka yra kintama samprata, plėtojama Teisingumo Teismo praktikoje, susijusioje su Sutarties 34 ir 36 straipsniais. Ši sąvoka apima, inter alia, fiskalinės priežiūros veiksmingumą, komercinių sandorių sąžiningumą, vartotojų apsaugą, aplinkos apsaugą, spaudos įvairovės išsaugojimą ir rimto socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros sutrikdymo pavojų. Kai valstybėse narėse yra pagrįstų skirtumų, šiomis svarbiomis priežastimis gali būti pateisinamos kompetentingų institucijų taikomos nacionalinės taisyklės. Tačiau tokie sprendimai turi būti tinkamai pagrįsti ir visuomet turi būti laikomasi proporcingumo principo atsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija tikrai priėmė mažiausiai ribojantį sprendimą. Be to, administraciniai sprendimai riboti arba neleisti patekti į rinką teisėtai kitoje valstybėje narėje parduodamoms prekėms neturi būti grindžiami vien tik tuo, kad vertinamos prekės prisideda prie teisėto viešojo tikslo, kurio siekia valstybė narė, kitu būdu nei valstybės narės vidaus prekės;

(5)Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 22 buvo priimtas siekiant palengvinti abipusio pripažinimo principo taikymą nustatant procedūras, kuriomis kuo labiau sumažinama galimybė atsirasti neteisėtoms kitoje valstybėje narėje jau teisėtai parduodamų prekių laisvo judėjimo kliūtims. Nepaisant to, jog tas reglamentas buvo priimtas, tebėra daug problemų dėl abipusio pripažinimo principo taikymo. 2014–2016 m. atliktas vertinimas parodė, kad principas neveikia taip, kaip turėtų, o Reglamento (EB) Nr. 764/2008 poveikis siekiant palengvinti jo taikymą yra ribotas. Reglamentu (EB) Nr. 764/2008 nustatytomis priemonėmis ir procedūrinėmis garantijomis nebuvo pasiektas tikslas pagerinti abipusio pripažinimo principo taikymą. Pavyzdžiui, ekonominės veiklos vykdytojai beveik nieko nežino apie gaminių kontaktinių centrų tinklą, kuris buvo sudarytas tam, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų teikiama informacija apie taikytinas nacionalines taisykles ir abipusio pripažinimo taikymą, arba juo beveik nesinaudoja. Nacionalinės valdžios institucijos tinkle bendradarbiauja nepakankamai. Retai laikomasi reikalavimo pranešti apie administracinius sprendimus neleisti patekti į rinką arba riboti patekimą į rinką. Dėl šių priežasčių tebėra kliūčių laisvam prekių judėjimui vidaus rinkoje;

(6)2013 m. gruodžio mėn. Konkurencingumo tarybos priimtose išvadose dėl bendrosios rinkos politikos pažymėta, kad siekiant bendrojoje rinkoje pagerinti pagrindines sąlygas verslo subjektams ir vartotojams, turėtų būti pasitelktos visos susijusios priemonės, įskaitant abipusį pripažinimą. Taryba paragino Komisiją pranešti apie atvejus, kai abipusio pripažinimo principo veikimas tebėra netinkamas ar kelia problemų. 2015 m. vasario mėn. išvadose dėl bendrosios rinkos politikos Konkurencingumo taryba paragino Komisiją imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog abipusio pripažinimo principas veiktų veiksmingai, ir pateikti pasiūlymų šiuo klausimu;

(7)Reglamente (EB) Nr. 764/2008 yra keletas trūkumų ir todėl jis turėtų būtų peržiūrėtas ir patobulintas. Siekiant aiškumo, Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 turėtų būti pakeistas šiuo reglamentu. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos aiškios procedūros, kuriomis užtikrinamas kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių laisvas judėjimas ir tai, kad laisvas judėjimas galėtų būti ribojamas tik jei valstybė narė turi teisėtų viešojo intereso priežasčių taip daryti ir ribojimas būtų proporcingas. Juo užtikrinama, kad ir ekonominės veiklos vykdytojai, ir nacionalinės valdžios institucijos paisytų esamų teisių ir iš abipusio pripažinimo principo kylančių įsipareigojimų;

(8)kai taikoma, šiuo reglamentu neturėtų būti pakenkta tolesniam prekybos prekėmis sąlygų suderinimui, siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą;

(9)kliūtys prekybai taip pat gali atsirasti dėl kitų rūšių priemonių, kurioms taikomos Sutarties 34 ir 36 straipsnių nuostatos. Tos priemonės gali būti, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų procedūrų techninės specifikacijos ar reikalavimai vartoti valstybių narių oficialiąsias kalbas. Tačiau tokios priemonės neturėtų būti nacionalinės techninės taisyklės pagal šį reglamentą ir neturėtų patekti į jo taikymo sritį;

(10)kartais nacionalinės techninės taisyklės valstybėse narėse įgyvendinamos taikant išankstinio leidimo procedūrą, pagal kurią prieš pateikiant prekes rinkai iš kompetentingos institucijos reikia gauti oficialų patvirtinimą. Tai, jog egzistuoja išankstinio leidimo procedūra, savaime riboja laisvą prekių judėjimą. Todėl norint tokią procedūrą pagrįsti atsižvelgiant į pagrindinį laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje principą, ja turėtų būti siekiama viešojo intereso tikslo, pripažįstamo Sąjungos teisėje, ir ji turėtų būti nediskriminuojanti ir proporcinga. Tokios procedūros atitiktis Sąjungos teisei vertinama atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje pateikiamus argumentus. Dėl šios priežasties šis reglamentas neturėtų būti taikomas administraciniams sprendimams neleisti patekti į rinką arba riboti patekimą į rinką remiantis išimtinai tuo, jog prekėms nesuteiktas galiojantis išankstinis leidimas. Tačiau, kai prašymas dėl tokio privalomojo išankstinio leidimo dėl prekių pateiktas, numatomas administracinis sprendimas atmesti prašymą remiantis technine taisykle, taikytina toje valstybėje narėje, turėtų būti priimamas laikantis šio reglamento, kad pareiškėjas galėtų pasinaudoti šio reglamento teikiama procedūrine apsauga;

(11)svarbu patikslinti, jog prekių rūšys, kurioms taikomas šis reglamentas, apima ir žemės ūkio produktus. Žemės ūkio produktų sąvoka apima žuvininkystės produktus, kaip numatyta Sutarties 38 straipsnio 1 dalyje;

(12)svarbu patikslinti, jog gamintojo sąvoka apima ne tik prekių gamintoją, bet ir asmenį, kuris prisistato kaip prekių, tokių kaip žemės ūkio produktai, kurios gaunamos ne gamybos procesu, gamintojas;

(13)šis reglamentas neturėtų būti taikomas nacionalinių teismų arba tribunolų sprendimams, kuriais jie įvertina atvejų, kai, pritaikius nacionalinę techninę taisyklę, vienos valstybės narės rinkai neleidžiama pateikti kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių, teisėtumą ir nacionalinių teismų arba tribunolų sprendimams, kuriais taikomos sankcijos;

(14)tam, kad būtų galima taikyti abipusio pripažinimo principą, prekės turi būti teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje. Reikėtų patikslinti, kad tam, jog būtų laikoma, kad prekės teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje, prekės turi atitikti toje valstybėje narėje taikytinas atitinkamas taisykles ir jos turi būti tiekiamos galutiniams naudotojams toje valstybėje narėje;

(15)įrodymai, kurių reikalaujama siekiant įrodyti, jog prekės teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje, skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi. Dėl to ekonominės veiklos vykdytojams atsiranda bereikalinga našta, vėlavimas ir papildomos sąnaudos, o nacionalinės valdžios institucijos negauna informacijos, būtinos laiku įvertinti prekes. Tai gali trukdyti taikyti abipusio pripažinimo principą. Todėl labai svarbu, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų lengviau įrodyti, jog jų prekės teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galėti pasinaudoti savideklaracijos procesu, kuris kompetentingoms institucijoms turėtų suteikti visą reikalingą informaciją apie prekes ir apie jų atitiktį toje kitoje valstybėje narėje taikytinoms taisyklėms. Deklaracija neužkerta kelio nacionalinėms valdžios institucijoms priimti sprendimą riboti patekimą į rinką, jei toks sprendimas yra proporcingas ir juo paisoma abipusio pripažinimo principo ir šio reglamento;

(16)gamintojas arba gamintojo atstovas turėtų būti atsakingas už informacijos pateikimą abipusio pripažinimo deklaracijoje, kadangi gamintojas turi daugiausia žinių apie prekes. Tačiau informaciją apie tai, kad prekės tiekiamos galutiniams naudotojams atitinkamoje valstybėje narėje, gali turėti importuotojas arba platintojas, o ne faktinis gamintojas. Todėl turėtų būti leidžiama kitam ekonominės veiklos vykdytojui nei gamintojas pateikti šią informaciją;

(17)abipusio pripažinimo deklaracijoje ir toliau bet kuriuo metu ateityje turėtų būti teikiama tiksli ir išsami informacija apie prekes. Todėl prireikus deklaracija turėtų būti atnaujinama, kad joje atsispindėtų pokyčiai, pavyzdžiui, atitinkamų techninių taisyklių pakeitimai;

(18)siekiant užtikrinti, jog abipusio pripažinimo deklaracijoje pateikta informacija būtų išsami, turėtų būti nustatyta tokių deklaracijų suderinta struktūra, kad ja galėtų naudotis tokias deklaracijas teikti norintys ekonominės veiklos vykdytojai;

(19)svarbu užtikrinti, kad abipusio pripažinimo deklaracija būtų užpildyta sąžiningai ir tiksliai. Todėl reikia nustatyti, jog ekonominės veiklos vykdytojai būtų atsakingi už deklaracijoje pateikiamą informaciją;

(20)siekiant pagerinti nesuderintoje srityje veikiančių įmonių veiksmingumą ir konkurencingumą, turėtų būti galimybė pasinaudoti naujomis informacinėmis technologijomis, kurios palengvintų abipusio pripažinimo deklaracijų teikimą. Todėl ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę teikti deklaracijas internetu;

(21)šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas prekėms, kurių tik kai kuriems aspektams yra taikomi derinamieji Sąjungos teisės aktai. Kai vadovaujantis derinamaisiais Sąjungos teisės aktais ekonominės veiklos vykdytojai turi parengti ES atitikties deklaraciją, kad įrodytų atitiktį tiems teisės aktams, turėtų būti leistina, kad pagal šį reglamentą abipusio pripažinimo deklaracijoje pateikta informacija būtų įtraukta į tą ES atitikties deklaraciją;

(22)jei gamintojai nusprendžia nepasinaudoti abipusio pripažinimo deklaracijos mechanizmu, valstybė narė turėtų galėti prašyti pateikti informaciją, kurią ji mano esant reikalingą įvertinti prekėms, tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą;

(23)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535 reikalaujama, kad valstybės narės praneštų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus nacionalinių techninių reglamentų projektus, susijusius su bet kuriuo gaminiu, įskaitant žemės ūkio ir žuvininkystės produktus, ir pateikti priežastis, dėl kurių yra būtina priimti tą reglamentą. Tačiau būtina užtikrinti, kad priėmus tokį nacionalinį techninį reglamentą abipusio pripažinimo principas būtų teisingai taikomas atskirais konkrečių prekių atvejais. Šiame reglamente turėtų būti nustatytos abipusio pripažinimo principo taikymo atskirais atvejais procedūros, pavyzdžiui, reikalavimas, kad valstybės narės nurodytų nacionalines technines taisykles, kuriomis grindžiamas administracinis sprendimas, ir teisėtą viešąjį interesą, kuriuo pateisinamas administracinis sprendimas. Tačiau šis reikalavimas neįpareigoja valstybių narių pagrįsti pačios techninės taisyklės, bet pagrįsti tos nacionalinės taisyklės taikymą kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamam gaminiui;

(24)kadangi sprendimai neleisti kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamoms prekėms patekti į rinką arba riboti jų patekimą į rinką turėtų būti pagrindinio laisvo prekių judėjimo principo išimtis, tinkama nustatyti aiškią procedūrą, kuria būtų užtikrinama, jog tokiais sprendimais paisoma esamų įsipareigojimų, kylančių iš abipusio pripažinimo principo. Tokia procedūra užtikrinama, kad priimti sprendimai būtų proporcingi ir jais būtų paisoma abipusio pripažinimo principo ir šio reglamento;

(25)nors kompetentinga institucija įvertina prekes prieš priimdama sprendimą, ar leisti joms patekti į rinką arba riboti jų patekimą, ar ne, ji neturėtų galėti priimti sprendimų, kuriais laikinai sustabdomas patekimas į rinką, išskyrus atvejus, kai reikia skubiai imtis veiksmų siekiant, kad nebūtų pakenkta naudotojų saugai ir sveikatai arba neleisti tiekti prekių rinkai, jei tokių prekių tiekimas rinkai yra apskritai draudžiamas dėl visuomenės dorovės ar saugumo priežasčių, įskaitant, pavyzdžiui, nusikalstamumo prevenciją;

(26)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008 23 nustatyta akreditavimo sistema, užtikrinanti abipusį atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos lygmens pripažinimą. Todėl valstybių narių kompetentingos institucijos neturėtų atmesti bandymų ataskaitų ir pažymėjimų, kuriuos išdavė akredituota atitikties vertinimo įstaiga, dėl su tos įstaigos kompetencija susijusių priežasčių. Be to, siekiant kuo labiau išvengti bandymų ir procedūrų, kurios jau atliktos kitoje valstybėje narėje, dubliavimo, valstybės narės taip pat turėtų priimti kitų atitikties vertinimo įstaigų pagal Sąjungos teisę išduotas bandymų ataskaitas ir pažymėjimus. Turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos deramai atsižvelgtų į pateiktų bandymų ataskaitų ar pažymėjimų turinį;

(27)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB 24 nustatyta, kad rinkai gali būti teikiami tik saugūs gaminiai, ir numatyta gamintojų ir platintojų atsakomybė už gaminių saugą. Pagal šią direktyvą institucijoms suteikiama teisė nedelsiant uždrausti bet kokį pavojingą gaminį arba laikinai uždrausti gaminį, kuris gali būti pavojingas, laikotarpiu, kuris yra būtinas atlikti įvairius saugos įvertinimus, patikrinimus ir kontrolę. Joje taip pat aprašyta procedūra, pagal kurią institucijos turi taikyti tinkamas priemones, tokias kaip nurodyta jos 8 straipsnio 1 dalies b–f punktuose, jei gaminiai kelia pavojų, ir nustatytas įsipareigojimas apie tas priemones pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Todėl kompetentingos institucijos turėtų galėti toliau taikyti tą direktyvą ir ypač tos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies d–f punktuose ir 8 straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas;

(28)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 25 nustatyta, inter alia, ankstyvojo perspėjimo sistema, skirta pranešti apie tiesioginį ar netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, kylantį dėl maisto ar pašarų. Pagal tą reglamentą valstybės narės įpareigojamos, taikant ankstyvojo perspėjimo sistemą, nedelsdamos pranešti Komisijai apie visas priemones, kurias jos patvirtina ir kurios yra skirtos riboti maisto ar pašarų pateikimą rinkai, pašalinimą iš rinkos ar atšaukimą, kad būtų apsaugota žmonių sveikata, ir kurioms įgyvendinti būtina imtis skubių veiksmų. Kompetentingos institucijos turėtų galėti toliau taikyti tą reglamentą ir ypač to reglamento 50 straipsnio 3 dalyje ir 54 straipsnyje išdėstytas nuostatas;

(29)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 26 nustatytas suderintas Sąjungos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri nėra oficiali kontrolė, visoje žemės ūkio maisto produktų grandinėje organizavimo sistema atsižvelgiant į oficialios kontrolės taisykles, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 882/2004 ir susijusiuose sektorių teisės aktuose. Reglamente nustatyta konkreti procedūra, skirta užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai ištaisytų padėtį, susidariusią dėl maistą ir pašarus reglamentuojančių teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių nesilaikymo. Kompetentingos institucijos turėtų galėti toliau taikyti tą reglamentą ir ypač to reglamento 138 straipsnyje išdėstytas nuostatas;

(30)visuose valstybių narių kompetentingų institucijų pagal šį reglamentą priimtuose administraciniuose sprendimuose turėtų būti nurodytos galimos teisių gynimo priemonės, kad ekonominės veiklos vykdytojas galėtų kreiptis į kompetentingą teismą arba tribunolą. Sprendime taip pat turėtų būti nurodyta šiame reglamente numatyta problemų sprendimo procedūra;

(31)siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų abipusio pripažinimo principo taikymą, labai svarbu numatyti veiksmingus sprendimus ekonominės veiklos vykdytojams, kurie, ginčydami administracinius sprendimus neleisti patekti į rinką arba riboti patekimą į rinką, pageidauja verslui palankios alternatyvos. Tam, kad būtų užtikrinti tokie sprendimai ir išvengta teisinių išlaidų, ypač MVĮ, ekonominės veiklos vykdytojai turėtų galėti naudotis neteismine problemų sprendimo procedūra;

(32)Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT) yra kiekvienos valstybės narės nacionalinės administracijos teikiama paslauga, kuria siekiama rasti sprendimus piliečiams ir įmonėms, kai jų teises pažeidžia kitos valstybės narės valdžios institucijos. SOLVIT veikimą reglamentuojantys principai išdėstyti Komisijos rekomendacijoje 2013/461/ES 27 ;

(33)SOLVIT sistema pasirodė esantis nemokamai veikiantis veiksmingas neteisminis problemų sprendimo mechanizmas. Jis veikia sparčiai ir siūlo pragmatiškus sprendimus piliečiams ir įmonėms, kurie patiria sunkumų siekdami, kad valdžios institucijos pripažintų jų Sąjungoje galiojančias teises. Todėl ekonominės veiklos vykdytojai pirmiausia turėtų pasitelkti SOLVIT prieš tai, kai galima būtų aktyvuoti pagal šį reglamentą numatytą problemų sprendimo mechanizmą. Kai ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkamas SOLVIT centras ir susijusios valstybės narės sutinka dėl atitinkamo sprendimo, turėtų nebereikėti tolesnių veiksmų;

(34)tačiau kai neformalių SOLVIT metodų taikymas yra nesėkmingas ir tebėra rimtų abejonių dėl administracinio sprendimo suderinamumo su abipusio pripažinimo principu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai išnagrinėti atvejį ir atlikti vertinimą, į kurį turi atsižvelgti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos SOLVIT centro prašymu. Komisija veiksmų turi imtis per pagrįstą laikotarpį laikydamasi Europos gero administracinio elgesio kodekso;

(35)Komisijos nuomonė dėl administracinio sprendimo neleisti patekti į rinką arba riboti patekimą į rinką turėtų apimti tik klausimus, ar administracinis sprendimas atitinka abipusio pripažinimo principą ir ar jis atitinka šio reglamento reikalavimus. Tai nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams pagal Sutarties 258 straipsnį ir valstybių narių įsipareigojimui laikytis Sąjungos teisės nuostatų, kai nustatytas sistemines problemas, susijusias su abipusio pripažinimo principo taikymu, galima toliau spręsti;

(36)prekių vidaus rinkai yra svarbu, kad įmonės, ir ypač MVĮ, galėtų gauti patikimą ir tikslią informaciją apie atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius įstatymus. Gaminių kontaktiniai centrai turėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant palengvinti nacionalinių valdžios institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio ryšius, skleisdami informaciją apie konkrečias gaminiams taikomas taisykles ir apie tai, kaip abipusio pripažinimo principas yra taikomas jų teritorijoje. Todėl yra būtina stiprinti gaminių kontaktinių centrų, kaip pagrindinių informacijos apie visas su gaminiais susijusias taisykles, įskaitant nacionalines taisykles, kurioms taikomas abipusis pripažinimas, teikėjų vaidmenį;

(37)siekiant sudaryti palankias sąlygas laisvam prekių judėjimui gaminių kontaktiniai centrai turėtų nemokamai teikti informaciją apie jų nacionalines technines taisykles ir abipusio pripažinimo principo taikymą. Gaminių kontaktiniai centrai turėtų turėti tinkamą įrangą ir išteklių. Pagal reglamentą [Bendrieji skaitmeniniai vartai – COM(2017) 256] jie turėtų teikti informaciją interneto svetainėje ir jiems turėtų būti taikomi tuo reglamentu nustatyti kokybės kriterijai;

(38)kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas yra labai svarbus tam, kad sklandžiai veiktų abipusio pripažinimo principas ir būtų sukurta abipusio pripažinimo kultūra. Todėl gaminių kontaktiniai centrai ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti ir keistis informacija bei ekspertinėmis žiniomis, kad būtų užtikrintas teisingas ir nuoseklus principo ir šio reglamento taikymas;

(39)tam, kad būtų galima pranešti apie administracinius sprendimus neleisti patekti į rinką arba riboti patekimą į rinką, sudaryti sąlygas gaminių kontaktiniams centrams palaikyti ryšius ir užtikrinti administracinį bendradarbiavimą, valstybėms narėms turi būti suteikta prieiga prie informacijos ir ryšių palaikymo sistemos;

(40)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 28 ;

(41)kai taikant šį reglamentą būtina tvarkyti asmens duomenis, tai turėtų būti daroma laikantis Sąjungos teisės akto dėl asmens duomenų apsaugos. Taikant šį reglamentą visi asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 29 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 30 , atsižvelgiant į konkretų atvejį;

(42)informacijai apie šio reglamento taikymą ir jo poveikį laisvam prekių judėjimui teikti turėtų būti nustatyti patikimi ir veiksmingi stebėsenos mechanizmai. Tokiais mechanizmais neturėtų būti viršijama to, kas būtina šiems tikslams pasiekti;

(43)siekiant didinti informuotumą apie abipusio pripažinimo principą ir užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas teisingai ir nuosekliai, Sąjunga turėtų finansuoti informuotumo didinimo kampanijas ir kitą susijusią veiklą, skirtą kompetentingų institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo stiprinimui;

(44)tam, kad būtų išspręsta tikslių duomenų, susijusių su abipusio pripažinimo principo veikimu ir jo poveikiu bendrajai prekių rinkai, trūkumo problema, Sąjunga turėtų finansuoti tokių duomenų rinkimą;

(45)Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracines ir finansines sankcijas;

(46)Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais: veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte, ir turėtų būti galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimų pagrindas;

(47)tam, kad kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie šiame reglamente nustatytų reikalavimų, tikslinga atidėti šio reglamento taikymą;

(48)Komisija turėtų atlikti vertinimą, kaip siekiama šiuo reglamentu nustatytų tikslų. Komisija, vertindama šį reglamentą, turėtų naudotis surinktais duomenimis apie abipusio pripažinimo principo veikimą ir jo poveikį bendrajai prekių rinkai, taip pat informacijos ir ryšių palaikymo sistemoje esančia informacija. Komisija turėtų galėti prašyti valstybių narių papildomos informacijos, reikalingos vertinimui. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 31 22 punktu, vertinimai, grindžiami veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte, turėtų būti tolesnių veiksmų pasirinkimo poveikio vertinimų pagrindas;

(49)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti sklandų, nuoseklų ir teisingą abipusio pripažinimo principo taikymą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės ir procedūros, susijusios su valstybių narių konkrečiais atvejais taikomu abipusio pripažinimo principu, kiek tai susiję su kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamomis prekėmis, ir kurioms taikomi Sutarties 34 ir 36 straipsniai.

Šiame reglamente taip pat numatyta įsteigti ir prižiūrėti gaminių kontaktinius centrus valstybėse narėse ir bendradarbiauti bei keistis informacija laikantis abipusio pripažinimo principo.

2 straipsnis
Taikymo sritis 

1.Šis reglamentas taikomas visų rūšių prekėms, įskaitant žemės ūkio produktus, ir administraciniams sprendimams, kuriuos dėl visų tokių kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių priima arba turi priimti valstybės narės (paskirties valstybė narė) kompetentinga institucija, kai sprendimas atitinka toliau išvardytus kriterijus:

(a)sprendimas grindžiamas paskirties valstybėje narėje taikoma nacionaline technine taisykle;

(b)tiesiogiai arba netiesiogiai siekiama neleisti patekti į paskirties valstybės narės rinką arba riboti patekimą į rinką.

2.1 dalyje nurodyti administraciniai sprendimai apima bet kokį administracinį veiksmą, kurio teisinis poveikis yra toks pat arba iš esmės toks pat kaip sprendimo.

3.Taikant šį reglamentą, techninė taisyklė – bet kuri valstybės narės įstatymo ar kito teisės akto nuostata, turinti šiuos elementus:

(a)nuostata taikoma sričiai arba aspektui, kurie nėra suderinti Sąjungos lygmeniu;

(b)nuostata arba uždraudžiama tiekti prekes arba prekių rūšį tos valstybės narės vidaus rinkai, arba nustatoma, kad nuostata tampa privaloma de facto ar de jure, kai prekės arba tam tikros rūšies prekės tiekiamos tai rinkai;

(c)nuostata atliekama bent viena iš toliau nurodytų funkcijų:

i)nustatomos tų prekių ar tos rūšies prekių būtinos charakteristikos, pavyzdžiui, jų kokybės, veiksmingumo ar saugos lygiai, arba matmenys, įskaitant prekėms ar prekių rūšiai taikomus pavadinimo, kuriuo jos parduodamos, terminijos, simbolių, bandymų ir bandymų metodų, pakuotės, žymėjimo arba ženklinimo etiketėmis reikalavimus;

ii)toms prekėms ar tos rūšies prekėms nustatomi kiti reikalavimai, kurie nustatomi siekiant apsaugoti vartotojus arba aplinką ir kurie turi įtakos prekių gyvavimo ciklui po jų pateikimo tos valstybės narės vidaus rinkai, kaip antai naudojimo, perdirbimo, pakartotinio naudojimo arba pašalinimo sąlygos, kai tokios sąlygos gali turėti didelį poveikį arba prekių ar prekių rūšies sudėčiai arba pobūdžiui, arba galimybėms tiekti jas tos valstybės narės vidaus rinkai.

4.3 dalies c punkto i papunktis taip pat apima gamybos metodus ir procesus, susijusius su žemės ūkio produktais, kaip nurodyta Sutarties 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, arba produktais, skirtais žmonėms ir gyvūnams vartoti, taip pat su kitais produktais susijusius gamybos metodus ir procesus, jei šie turi įtakos jų charakteristikoms.

5.Išankstinio leidimo reikalavimas savaime nėra nacionalinė techninė taisyklė pagal šį reglamentą, tačiau nacionaline technine taisykle pagrįstas sprendimas atsisakyti suteikti išankstinį leidimą gali būti sprendimas, kuriam taikomas šis reglamentas, jeigu jis atitinka kitus 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

6.Šis reglamentas netaikomas:

(a)teisminio pobūdžio sprendimams, kuriuos priima nacionaliniai teismai ar tribunolai;

(b)teisminio pobūdžio sprendimams, kuriuos priima teisėsaugos institucijos, vykdydamos nusikaltimų, susijusių su terminologija, simboliais ar esminiais įrodymais, susijusiais su nekonstitucinėmis ar nusikalstamomis organizacijomis arba rasistinio, diskriminacinio ar ksenofobinio pobūdžio nusikaltimais, tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą.

7.5 ir 6 straipsniai nedaro poveikio toliau nurodytų nuostatų taikymui:

(a)Direktyvos 2001/95/EB 8 straipsnio 1 dalies d–f punktai ar 8 straipsnio 3 dalis;

(b)Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnio 3 dalies a punktas ir 54 straipsnis;

(c)Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnis.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamos – galutiniams naudotojams toje valstybėje narėje tiekiamos ir atitinkamas toje valstybėje narėje taikomas taisykles atitinkančios prekės ar prekių rūšis;

(2)tiekimas valstybės narės vidaus rinkai – prekių, skirtų platinti, vartoti ar naudoti vidaus rinkoje valstybės narės teritorijoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

(3)patekimo į rinką ribojimas – sąlygų, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima tiekti prekes atitinkamos valstybės narės vidaus rinkai, arba prekių pardavimo toje rinkoje sąlygų nustatymas, dėl kurio bet kuriuo atveju reikia keisti vieną ar kelias tų prekių charakteristikas, kaip apibūdinta 2 straipsnio 3 dalies c punkto i papunktyje, arba atlikti papildomus bandymus;

(4)neleidimas patekti į rinką – bet kuris iš šių dalykų:

(a)draudimas tiekti prekes atitinkamos valstybės narės vidaus rinkai arba jas parduoti toje rinkoje;

(b)reikalavimas pašalinti arba atšaukti prekes iš tos rinkos;

(5)išankstinis leidimas – pagal valstybės narės teisę nustatyta administracinė procedūra, pagal kurią tos valstybės narės kompetentinga institucija turi, remdamasi ekonominės veiklos vykdytojo paraiška, suteikti oficialų leidimą prieš tai, kai galima pradėti tiekti prekes tos valstybės narės vidaus rinkai;

(6)gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina prekes arba užsako jas suprojektuoti ar pagaminti ir jas parduoda savo vardu, pavadinimu arba naudodamas savo prekių ženklą, arba bet koks kitas fizinis arba juridinis asmuo, kuris suteikdamas prekėms savo vardą, pavadinimą, prekių ženklą arba kitą skiriamąjį ženklą, prisistato kaip jų gamintojas;

(7)įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam gamintojas suteikė rašytinį įgaliojimą veikti gamintojo vardu tiekiant prekes atitinkamai vidaus rinkai;

(8)importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, pirmą kartą Sąjungos rinkai tiekiantis prekes iš trečiosios šalies;

(9)platintojas – Sąjungoje įsisteigęs, tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia prekes atitinkamos valstybės narės vidaus rinkai, išskyrus gamintoją ar importuotoją;

(10)ekonominės veiklos vykdytojas – bet kuris iš toliau nurodytų su prekėmis susijusių subjektų: gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas arba platintojas;

(11)galutinis naudotojas – Sąjungoje gyvenantis fizinis asmuo ar Sąjungoje įsisteigęs juridinis asmuo, kuriam prekės, nesusijusios su prekyba, jo amatu, verslu ar profesija, pateiktos arba tiekiamos kaip vartotojui arba kaip profesionaliam pramoninę ar profesinę veiklą vykdančiam galutiniam naudotojui;

(12)teisėto viešojo intereso pagrindas – Sutarties 36 straipsnyje išvardyti pagrindai arba kitos svarbios viešojo intereso priežastys.

II skyrius
Abipusio pripažinimo principo taikymo konkrečiais atvejais procedūros

4 straipsnis
Abipusio pripažinimo deklaracija

1.Prekių arba tam tikros rūšies prekių, kurios tiekiamos arba bus tiekiamos valstybės narės vidaus rinkai (toliau – paskirties valstybė narė) gamintojas gali parengti deklaraciją (toliau – abipusio pripažinimo deklaracija), siekdamas įrodyti paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai, kad prekės arba tos rūšies prekės teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje.

Gamintojas taip pat gali įgalioti savo įgaliotąjį atstovą parengti deklaraciją jo vardu.

Vis dėlto abipusio pripažinimo deklaracijoje konkrečią informaciją, susijusią su prekių ar prekių rūšies pardavimu, gali įrašyti bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas.

2.Abipusio pripažinimo deklaracijos struktūra ir joje pateikta informacija turi atitikti nurodytąsias priede.

Deklaracija pildoma viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų ir, jeigu ta kalba nėra paskirties valstybės narės reikalaujama kalba, ekonominės veiklos vykdytojas išverčia ją į paskirties valstybės narės reikalaujamą (-as) kalbą (-as).

3.Ekonominės veiklos vykdytojai atsako už turinį ir informacijos, kurią jie pateikia abipusio pripažinimo deklaracijoje, tikslumą.

4.Ekonominės veiklos vykdytojai užtikrina, kad deklaracijoje pateikiama informacija būtų nuolat atnaujinama, siekiant atsižvelgti į bet kokius deklaracijoje jų pateiktos informacijos pokyčius.

5.Abipusio pripažinimo deklaracija gali būti pateikta paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai siekiant atlikti vertinimą pagal 5 straipsnį. Ji gali būti pateikta popierine forma arba naudojant elektronines priemones.

6.Ekonominės veiklos vykdytojai deklaraciją gali skelbti interneto svetainėje, jeigu įvykdomos toliau nurodytos sąlygos:

(a)interneto svetainėje galima nesunkiai nustatyti prekių rūšį arba seriją, kurioms skirta deklaracija;

(b)vykdoma interneto svetainės stebėsena siekiant užtikrinti deklaracijos prieinamumą ir prieigą prie jos;

(c)pateiktos naršymo interneto svetainėje ir prieigos prie deklaracijos instrukcijos.

7.Jeigu laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai pateikiama abipusio pripažinimo deklaracija, siekiant atlikti bet kokį prekių vertinimą pagal 5 straipsnį:

(a)kompetentinga institucija deklaraciją kartu su visais įrodymais, kurių kompetentinga institucija pagrįstai reikalauja, kad galėtų patikrinti joje pateiktą informaciją, priima kaip pakankamus, kad būtų įrodyta, jog prekės teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje, ir

(b)kompetentinga institucija nereikalauja jokios kitos informacijos ar dokumentų iš ekonominės veiklos vykdytojų įrodymo, kad prekės teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje, tikslu.

8.Jeigu laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai abipusio pripažinimo deklaracija nepateikiama, kompetentinga institucija gali pareikalauti bet kurio iš ekonominės veiklos vykdytojų pateikti toliau nurodytus dokumentus ir informaciją, kuriais vertinimo pagal 5 straipsnį tikslu įrodoma, kad prekės teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje:

(a)bet kokią susijusią informaciją apie konkrečių prekių ar prekių rūšies charakteristikas;

(b)bet kokią susijusią informaciją apie teisėtą prekių pardavimą kitoje valstybėje narėje;

(c)bet kokią kitą informaciją, kurią kompetentinga institucija laiko naudinga jos atliekamam vertinimui.

9.Kai prekėms, dėl kurių pateikiama abipusio pripažinimo deklaracija, taip pat taikomas Sąjungos aktas, pagal kurį turi būti parengta bendra ES atitikties deklaracija, abipusio pripažinimo deklaracija gali būti įtraukta kaip ES atitikties deklaracijos dalis.

5 straipsnis
Prekių vertinimas 

1.Kai valstybės narės kompetentingai institucijai kyla abejonių dėl prekių, kurios, ekonominės veiklos vykdytojo tvirtinimu, teisėtai parduodamos kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija nedelsdama susisiekia su atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ir atlieka prekių vertinimą.

2.Atlikdamos 1 dalyje nurodytus vertinimus valstybių narių kompetentingos institucijos tinkamai atsižvelgia į bandymų ataskaitų arba atitikties vertinimo įstaigos išduotų pažymėjimų, kuriuos atliekant vertinimą pateikia bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, turinį. Valstybių narių kompetentingos institucijos neatsisako priimti pažymėjimų ar bandymų ataskaitų, kuriuos išdavė atitikties vertinimo įstaiga, akredituota vykdyti atitikties vertinimo veiklą atitinkamoje srityje pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, dėl su tos įstaigos kompetencija susijusių priežasčių.

3.Kai, pabaigusi vertinimą pagal 1 dalį, valstybės narės kompetentinga institucija priima administracinį sprendimą dėl prekių, ji per 20 darbo dienų apie savo sprendimą praneša atitinkamam 1 dalyje nurodytam ekonominės veiklos vykdytojui, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama naudojantis 11 straipsnyje nurodyta sistema.

4.3 dalyje nurodytame administraciniame sprendime išdėstomos sprendimo priežastys, kurios yra pakankamai išsamios ir pagrįstos, kad būtų galima įvertinti, ar jis atitinka abipusio pripažinimo principą ir šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

5. Visų pirma įtraukiama ši informacija:

(a)nacionalinė techninė taisyklė, kuria grindžiamas sprendimas;

(b)teisėto viešojo intereso pagrindas, kuriuo sprendimas pateisinamas;

(c)svarstomi techniniai arba moksliniai įrodymai, įskaitant visus techninius ar mokslinius pokyčius, įvykusius nuo techninės taisyklės priėmimo;

(d)atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktų argumentų santrauka;

(e)įrodymai, kad sprendimas yra tinkamas siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas nustatytas tikslas, ir neviršija to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

6.3 dalyje nurodytame administraciniame sprendime nurodomos teisių gynimo priemonės, kuriomis galima pasinaudoti pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią teisę, ir tokioms priemonėms taikomi terminai, taip pat pateikiama nuoroda į procedūrą pagal 8 straipsnį.

7.3 dalyje nurodytas administracinis sprendimas įsigalioja tik po to, kai apie jį pagal minėtą dalį pranešama atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui.

6 straipsnis
Laikinas patekimo į rinką sustabdymas

1.Kol valstybės narės kompetentinga institucija atlieka prekių vertinimą pagal 5 straipsnį, ji laikinai nesustabdo tų prekių tiekimo tos valstybės narės vidaus rinkai, išskyrus vienu arba kitais iš toliau nurodytų atvejų:

(a)kai įprastinėmis ar pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis prekės kelia rimtą pavojų, įskaitant vėlesnio poveikio pasireiškimo pavojų, dėl kurio reikalingas skubus kompetentingos institucijos įsikišimas;

(b)prekių arba tos prekių rūšies tiekimas tos valstybės narės vidaus rinkai apskritai draudžiamas dėl visuomenės dorovės ar visuomenės saugumo priežasčių.

2.Valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie bet kokį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sustabdymą. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama naudojantis 11 straipsnyje nurodyta sistema. Tais atvejais, kai taikomas šio straipsnio 1 dalies a punktas, prie pranešimo pridedami techniniai arba moksliniai įrodymai, kuriais pagrindžiama, kodėl laikoma, kad atvejui taikomas minėtas punktas.

7 straipsnis
Pranešimas naudojantis skubaus pasikeitimo informacija sistema (RAPEX)

1.Jeigu 5 straipsnyje nurodytas administracinis sprendimas arba 6 straipsnyje nurodytas sustabdymas taip pat yra priemonė, apie kurią turi būti pranešama naudojantis RAPEX, kaip nurodyta Bendros gaminių saugos direktyvoje 2001/95/EB, pagal šį reglamentą nereikalaujama pateikti atskiro pranešimo Komisijai, jeigu įvykdomos toliau nurodytos sąlygos:

(a)RAPEX pranešime nurodoma, kad pranešimas apie priemonę taip pat yra pranešimas pagal šį reglamentą;

(b)prie RAPEX pranešimo pridedami patvirtinamieji dokumentai, reikalingi administraciniam sprendimui pagal 5 straipsnį arba laikinam sustabdymui pagal 6 straipsnį.

8 straipsnis
Problemų sprendimo procedūra

1.Šis straipsnis taikomas, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam administracinis sprendimas daro poveikį, pateikia sprendimą Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklui (SOLVIT) ir vykstant SOLVIT procedūrai vietos centras paprašo Komisijos pateikti nuomonę, siekiant padėti išspręsti bylą.

2.Komisija per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo susisiekia su atitinkamu (-ais) ekonominės veiklos vykdytoju (-ais) ir kompetentingomis institucijomis, priėmusiomis administracinį sprendimą, kad įvertintų, ar administracinis sprendimas atitinka abipusio pripažinimo principą ir šį reglamentą.

3.Atlikusi vertinimą Komisija gali paskelbti nuomonę, kurioje nurodo susirūpinimą keliančius klausimus, kurie, jos nuomone, turėtų būti išspręsti SOLVIT byloje, ir, kai tinkama, pateikia rekomendacijas, siekdama padėti išspręsti bylą.

4.Į Komisijos nuomonę atsižvelgiama vykdant 1 dalyje nurodytą SOLVIT procedūrą.

III skyrius
Administracinis bendradarbiavimas, stebėsena ir ryšių palaikymas

9 straipsnis
Gaminių kontaktinių centrų užduotys

1.Valstybės narės savo teritorijoje paskiria ir išlaiko gaminių kontaktinius centrus ir užtikrina, kad jų gaminių kontaktiniai centrai turėtų pakankamus įgaliojimus ir būtų tinkamai aprūpinti, kad galėtų tinkamai atlikti jiems pavestas užduotis. Jos užtikrina, kad gaminių kontaktiniai centrai savo paslaugas teiktų pagal Reglamentą (Bendrieji skaitmeniniai vartai – COM(2017) 256).

2.Gaminių kontaktiniai centrai interneto svetainėse pateikia toliau nurodytą informaciją:

(a)informaciją apie abipusio pripažinimo principą ir šio reglamento taikymą tos valstybės narės teritorijoje, įskaitant informaciją apie 5 straipsnyje nurodytą procedūrą;

(b)kompetentingų institucijų toje valstybėje narėje kontaktinius duomenis, kuriais naudojantis į jas galima kreiptis tiesiogiai, įskaitant institucijų, atsakingų už tos valstybės narės teritorijoje taikomų nacionalinių techninių taisyklių įgyvendinimo priežiūrą, duomenis;

(c)teisių gynimo priemones ir procedūras, kuriomis galima pasinaudoti tos valstybės narės teritorijoje, jei kiltų ginčas tarp kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojo, įskaitant 8 straipsnyje apibūdintą procedūrą.

3.Prireikus papildyti pagal 2 dalį interneto svetainėje pateiktą informaciją, gaminių kontaktiniai centrai ekonominės veiklos vykdytojo arba kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu pateikia visą naudingą informaciją, kaip antai konkrečioms prekėms ar konkrečiai prekių rūšiai teritorijoje, kurioje įsteigti gaminių kontaktiniai centrai, taikomų nacionalinių techninių taisyklių elektroninę kopiją arba elektroninę nuorodą į jas, ir informaciją apie tai, ar prekėms arba tos rūšies prekėms pagal nacionalinę teisę taikomas išankstinio leidimo reikalavimas.

4.Gaminių kontaktiniai centrai į bet kokį 3 dalyje nurodytą prašymą atsako per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

5.Gaminių kontaktiniai centrai neima mokesčio už 3 dalyje nurodytos informacijos teikimą.

10 straipsnis
Administracinis bendradarbiavimas

1.Komisija sudaro sąlygas ir užtikrina, kad įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos ir gaminių kontaktiniai centrai veiksmingai bendradarbiautų ir keistųsi informacija.

2.Gaminių kontaktiniai centrai, veikiantys valstybėje narėje, kurioje ekonominės veiklos vykdytojas teigia teisėtai parduodantis savo prekes, paprašius ir per 15 darbo dienų kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia visą reikalingą su tomis prekėmis susijusią informaciją.

3.Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos ir gaminių kontaktiniai centrai dalyvautų vykdant 1 dalyje nurodytą veiklą.

11 straipsnis
Informacinė ir ryšių palaikymo sistema

1.Taikant 5, 6 ir 10 straipsnius naudojama [Reglamente dėl suderintų teisės aktų laikymosi ir užtikrinimo] nurodyta Sąjungos informacinė ir ryšių palaikymo sistema, išskyrus 7 straipsnyje nurodytus atvejus.

2.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiami išsamūs 1 dalyje nurodytos sistemos duomenys ir funkcijos, susijusios su šiuo reglamentu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV skyrius
Finansavimas

12 straipsnis
Pagal šį reglamentą vykdomos veiklos finansavimas

1.Sąjungos lėšomis gali būti finansuojama tokia pagal šį reglamentą vykdoma veikla:

(a)informacinės kampanijos:

(b)švietimas ir mokymas;

(c)pareigūnų mainai;

(d)gaminių kontaktinių centrų bendradarbiavimas ir tokiam bendradarbiavimui reikalinga techninė bei logistinė parama;

(e)duomenų, susijusių su abipusio pripažinimo principo veikimu ir jo poveikiu prekių bendrajai rinkai, rinkimas.

2.Sąjungos finansinė parama pagal šį reglamentą vykdomai veiklai skiriama remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 32 tiesiogiai arba pavedant biudžeto vykdymo užduotis to reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkte išvardytiems subjektams.

3.Asignavimus šiame reglamente nurodytai veiklai kiekvienais metais nustato biudžeto valdymo institucija atsižvelgdama į galiojančioje finansinėje programoje nustatytas ribas.

13 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų – susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

2.Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų subsidijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, pagal šį reglamentą gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 33 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 34 nustatytų procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant pagal šį reglamentą finansuojamą dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį, nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

4.Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, į bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis, sutartis, dotacijų susitarimus bei dotacijų sprendimus, sudaromus ir priimamus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą ir tyrimus, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją.

V skyrius
Peržiūra ir komiteto procedūra

14 straipsnis
Vertinimas

1.Komisija ne vėliau kaip [...] ir vėliau kas penkerius metus atlieka šio reglamento vertinimą atsižvelgdama į jo tikslus ir pateikia vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2.1 dalyje nurodytais tikslais Komisija naudojasi 11 straipsnyje nurodytoje sistemoje pateikiama informacija ir pagal 12 straipsnio 1 dalies e punktą surinktais duomenimis. Komisija taip pat gali paprašyti valstybių narių pateikti bet kokią aktualią informaciją, siekiant atlikti laisvo kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių judėjimo ir šio reglamento veiksmingumo vertinimą, taip pat – gaminių kontaktinių centrų veikimo vertinimą.

15 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VI skyrius
Baigiamosios nuostatos

16 straipsnis
Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 panaikinamas.

17 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.    

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1,6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 35  

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

☒ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 36  

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikis (-iai) arba ilgalaikis (-iai) reikalavimas (-ai)

1.5.2.Papildoma ES dalyvavimo nauda

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

–◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☒ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2018 iki 2020 m.;

–vėliau – visapusiškas veikimas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 37  

☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–√ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

Šioms priemonėms lėšos bus skiriamos pagal Komisijos oficialioje finansinėje programoje jau numatytus asignavimus; jokių papildomų išteklių nereikia.

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu).

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu).

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu).

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu).

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

–☒    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu).

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

PRIEDAS

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

(1)REIKALINGŲ ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ SKAIČIUS IR SU JAIS SUSIJUSIOS SĄNAUDOS

(2)KITŲ ADMINISTRACINIŲ IŠLAIDŲ SĄNAUDOS

(3)APYTIKRIŲ IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODAI

(a)Žmogiškieji ištekliai

(b)Kitos administracinės išlaidos

(1)Su reikalingais žmogiškaisiais ištekliais susijusios sąnaudos    

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu).

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.    

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

(2)Kitos administracinių išlaidų sąnaudos

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu).

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu).

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Administracinių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

(3)Apytikrių išlaidų apskaičiavimo metodai

(a) Žmogiškieji ištekliai

Šioje dalyje nustatomas skaičiavimo metodas, taikomas siekiant įvertinti reikalingus žmogiškuosius išteklius (darbo krūvio prielaidos, įskaitant konkrečias darbo vietas (SYSPER 2 darbo vietų aprašas), darbuotojų kategorijos ir atitinkamos vidutinės sąnaudos)

(b)Kitos administracinės išlaidos

Aprašykite kiekvienai biudžeto eilutei taikomą apskaičiavimo metodą,

visų pirma, svarbiausias prielaidas (pavyzdžiui, posėdžių skaičius per metus, vidutinės sąnaudos ir kt.)

(1)    Jeanas-Claude‘as Junckeris, „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“, politinės gairės būsimai Europos Komisijai, įžanginė kalba 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento plenariniame posėdyje; http://ec.europa.eu/about/juncker-commission/priorities/index_en.htm .

(2)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 550/2).

(3)    COM(2016) 710 final – http://ec.europa.eu/atwork/key-documents/index_lt.htm.

(4)    Šaltinis: Eurostatas.

(5)    COM(2014) 910 final – http://ec.europa.eu/atwork/pdf/cwp_2015_lt.pdf .

(6)    Yra keletas kitų priemonių, kurios padeda teisingai taikyti abipusio pripažinimo principą, pvz., abipusio pripažinimo nuostata ir skundai bei pažeidimai, susiję su SESV 34–36 straipsniais. Daugiau informacijos pateikta dalyje apie vertinimą.

(7)    Žr. dalį apie vertinimą.

(8)    Išvados dėl bendrosios rinkos politikos, Konkurencingumo tarybos posėdis; 2013 m. gruodžio 2–3 d., Briuselis http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/intm/139846.pdf .

(9)    Išvados dėl bendrosios rinkos politikos, Konkurencingumo tarybos posėdis; 2015 m. kovo 2–3 d., Briuselis http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%206197%202015%20INIT .

(10)    Europos Komisijos užsakymu Technopolis group atliktas tyrimas (2015 m.) „Abipusio pripažinimo principo taikymo prekių srityje vertinimas“, ENTR/172/PP/2012/FC – LOT 4, atliktas 2014 m. balandžio mėn. – 2015 m. gegužės mėn. http://ec.europa.eu/growth/single-market/goods/free-movement-sectors/mutual-recognition_lt .

(11)    OL L 241, 2015 9 17, p. 1.

(12)     OL L 11, 2002 1 15, p. 47 .

(13)    OL L 88, 2011 4 4, p. 5.

(14)     http://ec.europa.eu/solvit/what-is-solvit/index_lt.htm .

(15)    COM(2017) 255 final.

(16)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (COM(2017) 256).

(17)    COM(2017) 255.

(18)    OL L 001, 2002 1 15.

(19)     http://ec.europa.eu/solvit/what-is-solvit/index_lt.htm .

(20)    „The Cost of Non- Europe in the Single Market, 'Cecchini Revisited', An overview of the potential economic gains from further completion of the European Single Market“, CoNE 1/2014.    http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2014/510981/EPRS_STU(2014)510981_REV1_EN.pdf.

(21)    OL C, , p. .

(22)    OL L 218, 2008 8 13, p. 21.

(23)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(24)    OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(25)    OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(26)    2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(27)    2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos rekomendacija 2013/461/ES dėl SOLVIT principų (OL L 249, 2013 9 19, p. 10).

(28)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai.

(29)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(30)    2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(31)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(32)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(33)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(34)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 14, p. 2).

(35)    VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(36)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(37)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html .

(38)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(39)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(40)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(41)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(42)    Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(43)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(44)    Įsipareigojimai 2018 m. ir įgyvendinimas 2018–2020 m. laikotarpiu

(45)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(46)    AC – sutartininkas („Contract Staff“); AL – vietinis darbuotojas („Local Staff“); END – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“);

(47)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(48)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

(49)    AC – sutartininkas („Contract Staff“); AL – vietinis darbuotojas („Local Staff“); END – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(50)    AC – sutartininkas („Contract Staff“); AL – vietinis darbuotojas („Local Staff“); END – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(51)    Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.

(52)    IRT: informacinės ir ryšių technologijos. Turi būti konsultuojamasi su Informatikos GD.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2017 12 19

COM(2017) 796 final

PREKES REGLAMENTUOJANČIŲ DOKUMENTŲ RINKINYS

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo

PRIEDAS

Abipusio pripažinimo deklaracija pagal Reglamentą [XXX/YYYY]

1.Prekių arba prekių rūšies unikalusis žymuo: [Pastaba. Įrašykite prekių numerį arba kitą nuorodos žymenį, kuriuo unikaliai žymimos prekės arba prekių rūšis]

2.Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas:

3.Prekių arba prekių rūšies, kurioms taikoma deklaracija, aprašymas: [Pastaba. Aprašymo turi pakakti, kad būtų galima prekes identifikuoti atsekamumo sumetimais. Atitinkamais atvejais gali būti pridėta nuotrauka]

4.Prekių arba prekių rūšies pardavimo teisėtumo deklaravimas ir informacija apie tai:

4.1.Pirmiau aprašytos prekės arba prekių rūšis atitinka toliau nurodytoje valstybėje narėje taikytinas taisykles: Atitinkamų taisyklių, taikytinų toje valstybėje narėje, pavadinimas kiekvienu atskiru atveju:

4.2.Atitikties vertinimo procedūros, taikytinos prekėms arba prekių rūšiai, ir (arba) atitikties vertinimo įstaigos atliktų bandymų nuoroda (jei tokia procedūra buvo vykdoma arba jei tokie bandymai buvo atlikti):

5.Prekybos prekėmis arba prekių rūšimi deklaravimas ir informacija apie tai:

5.1.Prekės arba prekių rūšis teikiamos galutiniams naudotojams vidaus rinkai valstybėje narėje.

5.2.Informacija apie tai, kad prekės arba prekių rūšis teikiamos galutiniams naudotojams toje valstybėje narėje, įskaitant išsamią informaciją apie atitinkamą valstybę narę ir datą, kurią prekės pirmą kartą pradėtos teikti galutiniams naudotojams tos valstybės narės vidaus rinkoje.    

6.Visa papildoma informacija, laikoma aktualia vertinant, ar prekės ar prekių rūšis parduodama toje valstybėje narėje.

7.Ši deklaracija teikiama tik ją pasirašiusiųjų asmenų atsakomybe:

Už ką ir kieno vardu pasirašyta

(išdavimo data ir vieta):

(vardas, pavardė, pareigos) (parašas):

Jei 5 punktą pildo kitas ekonominės veiklos vykdytojas:

Už ką ir kieno vardu pasirašyta:

(išdavimo vieta ir data)

(vardas, pavardė, pareigos) (parašas)