EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 18

COM(2017) 607 final

2017/0266(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo (CETS Nr. 217) sudarymo Europos Sąjungos vardu

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO DALYKAS

Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomą protokolą (toliau – Papildomas protokolas) Ministrų Komitetas priėmė 2015 m. gegužės 19 d. Europos Sąjunga Papildomą protokolą pasirašė 2015 m. spalio 22 d. 1 Šis pasiūlymas susijęs su sprendimu Sąjungos vardu sudaryti Papildomą protokolą.

Papildomu protokolu (Konvencija Nr. 217) papildoma Europos Tarybos konvencija dėl terorizmo prevencijos (Konvencija Nr. 196). Kad būtų galima sudaryti Papildomą protokolą, Europos Sąjunga privalo būti sudariusi arba tuo pačiu metu sudaryti Konvenciją Nr. 196 2 . Todėl prie šio pasiūlymo pridedamas Pasiūlymas dėl sprendimo dėl Konvencijos Nr. 196 sudarymo Sąjungos vardu, su kuriuo šis pasiūlymas turi būti skaitomas.

2.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Papildomo protokolo tikslas – Konvenciją Nr. 196 papildyti įvairiomis nuostatomis, kuriomis siekiama įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178(2014) dėl teroro aktų keliamos grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui baudžiamosios teisės aspektus. Šioje rezoliucijoje Saugumo Taryba paragino Jungtinių Tautų valstybes nares imtis įvairių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią užsienio teroristų kovotojų srautui į konflikto zonas ir jį mažinti.

Papildomame protokole atsižvelgiama į šį raginimą skatinant priimti bendrą susitarimą dėl su užsienio teroristais kovotojais susijusių nusikaltimų ir atsako į juos, kuriuo vadovaujantis keičiamasi informacija ir supaprastinami tarpvalstybiniai tyrimai bei traukimas baudžiamojon atsakomybėn už parengiamojo pobūdžio veikas, kuriomis gali būti sudarytos sąlygos teroro aktui įvykdyti.

Papildomu protokolu kriminalizuojamos šios veikos: dalyvavimas teroristiniame susivienijime ar grupuotėje (2 straipsnis), dalyvavimas teroristų mokymuose (3 straipsnis), kelionė arba bandymas keliauti terorizmo tikslais (4 straipsnis), lėšų tokioms kelionėms teikimas arba rinkimas (5 straipsnis) ir tokių kelionių organizavimas ir palengvinimas (6 straipsnis). Galiausiai 7 straipsniu siekiama suaktyvinti keitimąsi informacija įpareigojant Šalis įsteigti kontaktinius punktus, kuriuose būtų laiku teikiama turima informacija arba nagrinėjami informacijos prašymai.

2 straipsnis yra svarbi priemonė veiksmingai vykdyti tyrimus ir persekioti asmenis, kurie savo veiksmais padeda teroristinėms grupuotėmis vykdyti teroristinius nusikaltimus.

3 straipsnyje numatomas parengiamojo pobūdžio veikų kriminalizavimas, t. y. dalyvavimas teroristų mokymuose (taip papildoma jau numatyta mokymų rengimo nusikalstama veika, apibrėžta Konvencijos Nr. 196 7 straipsnyje). Kartu 3 straipsnio nuostata stiprinamas teisinis tikrumas ir Papildomo protokolo 4–6 straipsnių veiksmingumas, nes ja apibrėžiamas dalyvavimas teroristų mokymuose, kuris nurodytas kaip vienas iš kelionės tikslų.

4–6 straipsniais perkeliami JTST rezoliucijos 2178 (2014) 6 rezoliucinės dalies a–c punktai. Jais praplečiama kriminalizavimo apimtis įtraukiant kitas parengiamojo pobūdžio veikas, be tų, kurios jau įtrauktos į Konvenciją CETS Nr. 196 (pvz., viešasis kurstymas, mokymai ir verbavimas terorizmo tikslais).

7 straipsnyje nustačius nuostatas dėl aktyvesnio keitimosi informacija ir kontaktinių punktų Papildomu protokolu įvykdomas JTST rezoliucijos 2178 (2014) 3 rezoliucinėje dalyje įrašytas aktyvesnio tarptautinio bendradarbiavimo reikalavimas, kuriuo palengvinama išvykimo į trečiąsias šalis siekiant vykdyti teroristinius nusikaltimus arba dalyvauti teroristų mokymo veikloje prevencija ir tyrimas.

Papildomas protokolas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Iki 2017 m. liepos 11 d. Papildomą protokolą buvo ratifikavusios trys ES valstybės narės, o 24 ES valstybės narės buvo jį pasirašiusios 3 . Europos Sąjunga Papildomą protokolą pasirašė 2015 m. spalio 22 d.

3.PASIŪLYMO TEIKIMO PRIEŽASTYS

Pastaraisiais metais terorizmo grėsmė didėjo ir sparčiai kito. Užsienio teroristais kovotojais vadinami asmenys vyksta į užsienį terorizmo tikslu. Grįžtantys užsienio teroristai kovotojai kelia dar didesnę grėsmę saugumui visose valstybėse narėse. Užsienio teroristai kovotojai siejami su neseniai įvykdytais išpuoliais ir sąmokslais keliose valstybėse narėse. Be to, Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms vis didesnę grėsmę kelia asmenys, įkvėpti ar parengti teroristinių grupių užsienyje. Kovos su terorizmu veiksmus reikėtų stiprinti ne tik nacionaliniu, bet ir Europos bei dar platesniu lygmenimis.

Terorizmas – pasaulinis reiškinys, kuris kelia vis didesnę grėsmę pagrindinėms teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje. Teroristiniai išpuoliai paliečia visus. Terorizmo aukomis gali tapti bet kurios šalies piliečiai.

Europos Sąjungoje ir kitur pasaulyje pastaraisiais metais įvykdyti teroristiniai išpuoliai – tai nepriimtinas principų, kuriais grindžiamos mūsų demokratinės visuomenės, pažeidimas. Tokios ilgalaikės grėsmės akivaizdoje Europos Sąjunga kaip niekada anksčiau privalo veikti vieningai ir skatinti laikytis principų, kurie yra jos egzistencijos pamatas, bei juos puoselėti.

Dėl tarpvalstybinio terorizmo pobūdžio reikalingas glaudus tarptautinis bendradarbiavimas. Bendras susitarimas dėl su užsienio teroristais kovotojais susijusių nusikaltimų ir parengiamojo pobūdžio nusikalstamų veikų, kuriomis gali būti sudarytos sąlygos teroro aktui įvykdyti, padeda dar labiau sustiprinti baudžiamosios teisenos priemones ir bendradarbiavimą Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis. Tai, kad šios srities teisės normos, įskaitant taikomas ES, dažnai kyla iš tarptautinių dokumentų, kaip antai iš Papildomo protokolo, dar labiau išryškina poreikį Europos Sąjungai tarptautinėje arenoje kalbėti vienu balsu.

Galiausiai Europos Sąjunga priėmė išsamų kovos su terorizmu teisės priemonių rinkinį, kaip apibūdinta toliau. Šiose priemonės įtvirtintos nuostatos beveik visiškai atitinka Papildomo protokolo nuostatas. Papildomu protokolu gali būti daromas poveikis toms bendroms taisyklėms arba keičiama jų taikymo sritis.

Po Direktyvos (ES) 2017/514 dėl kovos su terorizmu priėmimo Europos Sąjunga yra pasirengusi galutinai įvykdyti įsipareigojimą tapti Papildomo protokolo Šalimi sudarydama tą dokumentą.

4.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

4.1Sąjungos kompetencija sudaryti Papildomą protokolą

SESV 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjunga naudojasi išimtine kompetencija „tarptautiniams susitarimams sudaryti, [...] jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.“ Tarptautinis susitarimas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms arba pakeisti jų taikymo sritį, jeigu susitarimu reglamentuojamą sritį reglamentuoja Sąjungos teisės aktai arba jeigu tą sritį didžiąja dalimi reglamentuoja Sąjungos teisė 4 .

Sąjunga jau priėmė priemonių Papildomo protokolo reglamentuojamoje srityje, įskaitant materialinės baudžiamosios teisės nuostatas ir nuostatą dėl aktyvesnio keitimosi informacija. ES teisinė sistema, reglamentuojanti su terorizmu susijusias nusikalstamas veikas, nustatyta Direktyvoje (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu 5 , kuria valstybių narių, kurioms ši direktyva privaloma, atžvilgiu pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu. Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje daroma speciali nuoroda į JTST rezoliuciją 2178 (2014) ir Papildomą protokolą. Direktyva nustatoma baudžiamosios teisės sistema, taikytina visiems Papildomame protokole apibrėžtiems nusikaltimams, ir nurodomos papildomos taisyklės dėl sankcijų, jurisdikcijos ir juridinių asmenų atsakomybės.

Papildomo protokolo nuostatas, susijusias su keitimusi informacija, apima Tarybos sprendimas 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje 6 , kuris taip pat iš dalies keičiamas Direktyva (ES) 2017/541.

Kitos svarbios Sąjungos priemonės šioje srityje yra 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo 7 ir 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (Priumo sprendimas) 8 . Šiomis priemonėmis reglamentuojamas keitimasis informacija su terorizmu susijusių baudžiamųjų veikų tyrimo tikslu ir keitimosi informacija kontaktinių punktų steigimas. Europolas 9 , siekdamas tinkamai reaguoti į užsienio teroristų kovotojų reiškinį, visų pirma remia valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir valstybių narių bei trečiųjų šalių bendradarbiavimą.

Papildomu protokolu reglamentuojamą sritį reglamentuoja Sąjungos teisės aktai ir bet kuriuo atveju tą sritį didžiąja dalimi reglamentuoja Sąjungos teisė. Todėl jo sudarymas gali „daryti poveikį bendroms taisyklėms arba pakeisti jų taikymo sritį“, kaip nustatyta SESV 3 straipsnio 2 dalyje. Atitinkamai Sąjunga turi išimtinę kompetenciją sudaryti Papildomą protokolą.

4.2Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas

Teisinio pagrindo Sąjungos teisės aktui parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė; tai apima teisės akto tikslą ir turinį 10 . Jei išnagrinėjus Europos Sąjungos aktą paaiškėja, kad juo siekiama dviejų tikslų arba tikslas turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei vieną iš šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti kaip pagrindinį (pagrindinę) ar dominuojantį (dominuojančią), o kitą tik kaip papildomą, aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti sudedamoji dalis.

Pagrindinis Papildomo protokolo tikslas – nustatyti su terorizmu susijusias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos Sąjungos kompetencijai pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį. Todėl Papildomo protokolo pasirašymo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 83 straipsnio 1 dalis. 7 straipsniu (dėl aktyvesnio keitimosi informacija ir kontaktinių punktų) palengvinamas asmenų, keliaujančių arba ketinančių keliauti nustatymas, jų veiksmų prevencija ir tyrimas; taip palengvinamas Papildomo protokolo 4 straipsnio praktinis taikymas. Todėl jis yra papildomo pobūdžio.

Taip pat, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalimi, buvo priimta Direktyva dėl kovos su terorizmu, kurios pagrindinis tikslas – nustatyti būtiniausias taisykles dėl teroristinių ir su terorizmu susijusių nusikaltimų apibrėžčių bei sankcijų. Joje taip pat įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti paramą terorizmo aukoms bei jų apsaugą.

SESV 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo. SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai susitarimas apima sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra, Taryba, prieš priimdama sprendimą dėl susitarimo sudarymo, turi gauti Europos Parlamento pritarimą.

Papildomas protokolas apima sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra, būtent – būtiniausių taisyklių dėl nusikalstamų veikų kovos su terorizmu srityje nustatymą (SESV 83 straipsnio 1 dalis), kuriam reikia Europos Parlamento pritarimo. Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 6 dalies a punktas.

4.3Keitimosi informacija kontaktinis punktas

Pagal Protokolo 7 straipsnį Šalys turi paskirti kontaktinį punktą, veikiantį visą parą be išeiginių, kad būtų keičiamasi informacija apie užsienio teroristus kovotojus. Siūloma tokiu kontaktiniu punktu paskirti Europolą, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2016/794 dėl ryšių su partneriais ir asmens duomenų perdavimo bei keitimosi jais nustatytas sąlygas.

4.4Teritorinis taikymas

Pagal Europos Sąjungos sutarties 22 protokolą, Europos Sąjungos pasirašytas ir sudarytas Papildomas protokolas yra privalomas visoms ES valstybėms narėms, išskyrus Daniją, ir jose taikomas. Pagal Europos Sąjungos sutarties 21 protokolą Europos Sąjungos pasirašytas ir sudarytas papildomas protokolas yra privalomas Jungtinei Karalystei ir joje taikomas tik jeigu ši valstybė narė praneša Tarybai, kad ji pageidauja dalyvauti priimant ir taikant šią priemonę. Airijai Pamatinis sprendimas 2002/475/TVR yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant šį sprendimą.

2017/0266 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo (CETS Nr. 217) sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 83 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)remiantis 2015 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimu (ES) 2015/1914 11 , Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos (CETS Nr. 196) papildomas protokolas pasirašytas 2015 m. spalio 22 d. su sąlyga, kad bus sudarytas vėliau;

(2)Papildomo protokolo 10 straipsnyje nustatyta, kad jį gali patvirtinti Europos Sąjunga;

(3)Sąjunga jau yra priėmusi priemonių Papildomu protokolu reglamentuojamose srityse;

(4)Papildomame protokole nustatytas reikalavimas Šalims paskirti kontaktinį punktą, siekiant keistis informacija apie asmenis, vykstančius į užsienį terorizmo tikslais;

(5)Airijai Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR 12 yra privalomas, todėl ji dalyvauja priimant šį sprendimą;

(6)[Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Jungtinė Karalystė pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą;
ARBA
pagal Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;]

(7)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis jai nėra privalomas ar taikomas;

(8)todėl Papildomam protokolui turėtų būti pritarta Europos Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos (CETS Nr. 196) papildomas protokolas.

Papildomo protokolo tekstas pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) paskiriama kontaktiniu punktu, nurodytu Papildomo protokolo 7 straipsnyje, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/794 13 .

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, kuris įgaliojamas Europos Sąjungos vardu deponuoti Papildomo protokolo 10 straipsnyje numatytus patvirtinimo aktus ir taip išreikšti Europos Sąjungos sutikimą laikytis Papildomo protokolo.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jį priėmus 14 .

Priimta Briuselyje

(1) 2015 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1913 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos (CETS Nr. 196) pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 280, 2015 10 24, p. 22) ir 2015 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1914 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos (CETS Nr. 196) papildomo protokolo pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 280, 2015 10 24, p. 24).

(2) Žr. Papildomo protokolo 10 straipsnį.

(3) Europos Tarybos sutarčių biuras, Konvenciją Nr. 217 pasirašiusių ir ratifikavusių šalių lentelė , 2017 m. rugpjūčio 29 d. duomenys.

(4) Byla 22/70, Komisija / Taryba [1971], Rink. p. 263, ir 2017 m. vasario 14 d. Nuomonė 3/15 (Marakešo sutartis).

(5) Direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(6) OL L 253, 2005 9 29, p. 22.

(7) OL L 386, 2006 12 29, p. 89.

(8) OL L 210, 2008 6 6, p. 1.

(9) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(10) Byla C-377/12, Komisija / Taryba, 34 punktas.

(11) 2015 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1914 (OL L 280, 2015 10 24, p. 22).

(12) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3).

(13) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(14) Papildomo protokolo įsigaliojimo Europos Sąjungoje datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 18

COM(2017) 607 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo (CETS Nr. 217) sudarymo Europos Sąjungos vardu

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo (CETS Nr. 217) sudarymo Europos Sąjungos vardu

28-asis plenarinis posėdis

Strasbūras (Prancūzija), 2015 m. balandžio 8–10 d.

Europos Tarybos valstybės narės ir kitos Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos (CETS Nr. 196) šalys, pasirašiusios šį Protokolą,

manydamos, kad Europos Tarybos tikslas – siekti didesnės savo narių vienybės;

trokšdamos dar labiau stiprinti visų formų terorizmo prevencijos ir kovos su juo tiek Europoje, tiek pasauliniu mastu pastangas ir kartu laikytis žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų;

atsižvelgdamos į žmogaus teises ir pagrindines laisves, įtvirtintas visų pirma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (ETS Nr. 5) bei jos protokoluose ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

reikšdamos didelį susirūpinimą dėl grėsmės, kurią kelia į užsienį vykstantys asmenys, siekiantys kitos valstybės teritorijoje vykdyti teroristinius nusikaltimus, prisidėti prie jų vykdymo arba dalyvauti juos vykdant, arba rengti teroristų mokymus ar juose dalyvauti;

atsižvelgdamos į 2014 m. rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 7272-ame posėdyje priimtą 2178 (2014) rezoliuciją, ypač į jos 4–6 punktus;

manydamos, kad reikia tam tikrais aspektais papildyti Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos,

susitarė:

1 straipsnis. Tikslas

Šio Protokolo tikslas – papildyti Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos, pateiktos pasirašyti 2005 m. gegužės 16 d. Varšuvoje, (toliau – Konvencija) nuostatas, susijusias su šio Protokolo 2–6 straipsniuose aprašytų veikų kriminalizavimu, ir taip sustiprinti Šalių pastangas užkirsti kelią terorizmui ir jo neigiamam poveikiui, daromam galimybei naudotis visomis žmogaus teisėmis, visų pirma teise į gyvybę, ir imtis tiek nacionalinių, tiek tarptautinio bendradarbiavimo priemonių, deramai atsižvelgiant į Šalių sudarytas galiojančias daugiašales ar dvišales sutartis arba susitarimus.

2 straipsnis. Dalyvavimas teroristiniame susivienijime ar grupuotėje

1.Šiame Protokole „dalyvavimas teroristiniame susivienijime ar grupuotėje“ – dalyvavimas susivienijimo ar grupuotės veikloje siekiant įvykdyti vieną ar daugiau teroristinių nusikaltimų arba prisidėti prie susivienijimo ar grupuotės vykdomų tokių nusikaltimų.

2.Kiekviena Šalis patvirtina tokias priemones, kokių gali prireikti, kad dalyvavimas teroristiniame susivienijime ar grupuotėje, apibrėžtas 1 dalyje, kai tai daroma neteisėtai ir tyčia, pagal jos nacionalinę teisę būtų laikomas nusikaltimu.

3 straipsnis. Dalyvavimas teroristų mokymuose

1.Šiame Protokole „dalyvavimas teroristų mokymuose“ – kito asmens nurodymų, įskaitant žinias ar praktinius įgūdžius, kaip pasigaminti ar naudoti sprogmenis, šaunamuosius ginklus ar kitokius ginklus arba kenksmingąsias ar pavojingąsias medžiagas, vykdymas, ar kitokių specifinių metodų ar būdų mokymasis, siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą arba prisidėti prie jo vykdymo.

2.Kiekviena Šalis patvirtina tokias priemones, kokių gali prireikti, kad dalyvavimas teroristų mokymuose, apibrėžtas 1 dalyje, kai tai daroma neteisėtai ir tyčia, pagal jos nacionalinę teisę būtų laikomas nusikaltimu.

4 straipsnis. Vykimas į užsienį terorizmo tikslais

1.Šiame Protokole „vykimas į užsienį terorizmo tikslais“ – vykimas į valstybę, kuri nėra vykstančio asmens pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybė, siekiant įvykdyti teroristinį nusikaltimą, prie jo prisidėti arba dalyvauti jį vykdant, arba rengti teroristų mokymus ar juose dalyvauti.

2.Kiekviena Šalis patvirtina tokias priemones, kokių gali prireikti, kad iš jos teritorijos arba jos piliečių vykimas į užsienį terorizmo tikslais, apibrėžtas 1 dalyje, kai tai daroma neteisėtai ir tyčia, pagal nacionalinę teisę būtų laikomos nusikaltimu. Tai darydamos Šalys gali nustatyti sąlygas, kurių reikalauja jų konstituciniai principai ir kurios tuos principus atitinka.

3.Kiekviena Šalis taip pat patvirtina tokias priemones, kokių gali prireikti, kad pagal nacionalinę teisę mėginimas padaryti šiame straipsnyje nurodytus nusikaltimus būtų laikomas nusikaltimu.

5 straipsnis. Vykimo į užsienį terorizmo tikslais finansavimas

1.Šiame Protokole „vykimo į užsienį terorizmo tikslais finansavimas“ – bet koks tiesioginis ar netiesioginis teikimas ar rinkimas lėšų, kuriomis visiškai arba iš dalies finansuojamas bet kokio asmens vykimas į užsienį terorizmo tikslais, apibrėžtas šio Protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, žinant, kad šios lėšos visiškai arba iš dalies skiriamos šiam tikslui.

2.Kiekviena Šalis patvirtina tokias priemones, kokių gali prireikti, kad vykimo į užsienį terorizmo tikslais finansavimas, apibrėžtas 1 dalyje, kai tai daroma neteisėtai ir tyčia, pagal nacionalinę teisę būtų laikomas nusikaltimu.

6 straipsnis. Vykimo į užsienį terorizmo tikslais organizavimas ar kitoks palengvinimas

1.Šiame Protokole „vykimo į užsienį terorizmo tikslais organizavimas ar kitoks palengvinimas“ yra bet koks organizavimo ar palengvinimo veiksmas, kuriuo bet kuriam asmeniui sudaromos sąlygos vykti į užsienį terorizmo tikslais, kaip apibrėžta šio Protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, žinant, kad tokia pagalba teikiama terorizmo tikslais.

2.Kiekviena Šalis patvirtina tokias priemones, kokių gali prireikti, kad vykimo į užsienį terorizmo tikslais organizavimas ar kitoks palengvinimas, apibrėžtas 1 dalyje, kai tai daroma neteisėtai ir tyčia, pagal nacionalinę teisę būtų laikomas nusikaltimu.

7 straipsnis. Keitimasis informacija

1.Šalys, nepažeisdamos Konvencijos 3 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatų ir laikydamosi nacionalinės teisės ir galiojančių tarptautinių įsipareigojimų, imasi tokių priemonių, kokių gali prireikti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos Šalims laiku keistis visa turima svarbia informacija apie asmenis, vykstančius į užsienį terorizmo tikslais, kaip apibrėžta 4 straipsnyje. Tuo tikslu kiekviena Šalis paskiria kontaktinį punktą, veikiantį visą parą be išeiginių.

2.Šalis pagal 1 dalį gali nuspręsti paskirti jau esamą kontaktinį punktą.

3.Vienos Šalies kontaktinis punktas turi būti pajėgus skubos tvarka palaikyti ryšius su kitos Šalies kontaktiniu punktu.

8 straipsnis. Sąlygos ir apsaugos priemonės

1.Šalys užtikrina, kad šio Protokolo įgyvendinimas, įskaitant kriminalizavimo nustatymą, įgyvendinimą ir taikymą pagal 2–6 straipsnius, būtų atliekami laikantis žmogaus teisių apsaugos įsipareigojimų, visų pirma teisės į judėjimo laisvę, saviraiškos laisvę, asociacijų laisvę ir religijos laisvę, nustatytų, jei taikytina tai Šaliai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, taip pat kitų įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę.

2.Be to, kriminalizavimui nustatyti, įgyvendinti ir taikyti pagal šio Protokolo 2–6 straipsnius turėtų būti taikomas proporcingumo principas, atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą ir svarbą demokratinėje visuomenėje, taip pat turėtų būti draudžiama visų formų savivalė arba diskriminacinis ar rasistinis požiūris.

9 straipsnis. Protokolo ir konvencijos santykis

Protokole vartojami žodžiai ir sąvokos aiškinami taip kaip Konvencijoje. Visos Konvencijos nuostatos, išskyrus 9 straipsnį, atitinkamai taikomos Konvencijos šalims.

10 straipsnis. Pasirašymas ir įsigaliojimas

1.Protokolas teikiamas pasirašyti Konvenciją pasirašiusioms šalims. Jis ratifikuojamas, priimamas arba patvirtinamas. Pasirašančioji šalis gali šį Protokolą ratifikuoti, priimti arba patvirtinti tik jeigu ji yra anksčiau ratifikavusi, priėmusi arba patvirtinusi Konvenciją arba jeigu drauge ratifikuoja, priima arba patvirtina ir Konvenciją, ir Protokolą. Ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

2.Protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams po to, kai šešios Šalys, iš jų – ne mažiau kaip 4 Europos Tarybos valstybės narės, deponuoja ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentus.

3.Kiekvienai šį Protokolą pasirašančiai Šaliai, vėliau deponuojančiai ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentus, šis Protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią deponuojamas ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas.

11 straipsnis. Prisijungimas prie Protokolo

1.Įsigaliojus šiam Protokolui, kiekviena prie Konvencijos prisijungusi valstybė taip pat gali prisijungti prie šio Protokolo, arba tuo pačiu metu prisijungti ir prie Konvencijos, ir prie Protokolo.

2.Kiekvienoje pagal pirmiau nurodytą 1 dalį prisijungiančioje valstybėje Protokolas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią prisijungimo dokumentai deponuojami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

12 straipsnis. Teritorinis taikymas

1.Bet kuri valstybė arba Europos Sąjunga gali, pasirašydama arba deponuodama ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus, nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms bus taikomas šis Protokolas.

2.Bet kuri Šalis bet kada vėliau Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu pareiškimu gali išplėsti Protokolo taikymą bet kuriai kitai pareiškime nurodytai teritorijai. Tokioje teritorijoje Protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią Generalinis sekretorius gauna tokį pareiškimą.

3.Pagal abi pirmesnes šio straipsnio dalis pateikti pareiškimai, kuriuose nurodoma teritorija, gali būti atšaukti pranešimu Europos Tarybos generaliniam sekretoriui. Atšaukimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią Generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

13 straipsnis. Denonsavimas

1.Bet kuri Šalis Europos Tarybos generaliniam sekretoriui adresuotu pranešimu bet kuriuo metu gali denonsuoti šį Protokolą.

2.Toks denonsavimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kurią Europos Tarybos generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

3.Konvencijos denonsavimas savaime reiškia šio Protokolo denonsavimą.

14 straipsnis. Pranešimai

Europos Tarybos generalinis sekretorius praneša Europos Tarybos ir Europos Sąjungos valstybėms narėms, joms nepriklausančioms valstybėms, dalyvavusioms rengiant šį Protokolą, ir visoms prie šio Protokolo prisijungusioms ar pakviestoms prisijungti valstybėms apie:

a.    kiekvieną pasirašymą;

b.    kiekvieno ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimą;

c.    visas šio Protokolo įsigaliojimo pagal jo 10 ir 11 straipsnius datas;

d.    bet kokį kitą veiksmą, pareiškimą, pranešimą ar informaciją, susijusią su šiuo Protokolu.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

Priimta [vieta] 2015 m. ... ... anglų ir prancūzų kalbomis (tekstas autentiškas abiem kalbomis) vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius patvirtintas Protokolo kopijas nusiunčia kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei, Europos Sąjungai, valstybėms, dalyvavusioms rengiant šį Protokolą, kurios nėra narės, ir visoms prie šio Protokolo prisijungti pakviestoms valstybėms.