Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52017IP0488

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimo“ (2017/2065(INI))

OL C 369, 2018 10 11, p. 22–31 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

11.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/22

P8_TA(2017)0488

Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimo“ (2017/2065(INI))

(2018/C 369/03)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS),

—

atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) informacinių technologijų susitarimą (ITS),

—

atsižvelgdamas į PPO elektroninės prekybos darbo programą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 29–30 d. Takamacu (Kagava) vykusiame IRT G7 ministrų susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. Kankūne priimtą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių ministrų deklaraciją dėl skaitmeninės ekonomikos,

—

atsižvelgdamas į Interneto valdymo forumo dinamišką prekybos srities koaliciją,

—

atsižvelgdamas į vykstančias ES prekybos derybas su trečiosiomis šalimis,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. liepos 6 d. Komisija paskelbė jog iš esmės sutariama dėl ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (1),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (2),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“ (COM(2016)0180),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 23 d. Komisijos ataskaitą dėl prekybos ir investavimo kliūčių (COM(2017)0338),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017)0009),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB (Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (COM(2017)0010),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje sistemos (COM(2017)0495),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Skaitmeninimas vystymosi labui: skaitmeninių technologijų ir paslaugų integravimas į ES vystymosi politiką“ (SWD(2017)0157),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Europos Komisijai dėl derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo (5),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

—

atsižvelgdamas į tai, kad netrukus, t. y. 2017 m. gruodžio 10–13 d. Buenos Airėse (Argentina) vyks 11-oji PPO ministrų konferencija, kurioje turėtų būti diskutuojama apie elektroninę prekybą,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos iniciatyvas remti besivystančias šalis (ITU-D),

—

atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žodžio laisvės apsaugos klausimais ataskaitas dėl saviraiškos laisvės ir privačiojo sektoriaus skaitmeniniame amžiuje (A/HRC/32/38) ir dėl skaitmeninės prieigos teikėjų vaidmens (A/HRC/35/22),

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (Europos Tarybos sutarčių serija, Nr. 108) ir jos papildomą protokolą,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių duomenų srautų (6),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo. Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017)0491),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0384/2017),

A.

kadangi technologinė plėtra, prieiga prie atviro interneto ir ekonomikos skaitmeninimas skatina augimą, nes taip sudaromos sąlygas įmonėms, visų pirma, pradedančiosioms įmonėms, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, plėtoti naujas galimybes kuriant, užsakant, gaminant, parduodant ar tiekiant produktus ir teikiant paslaugas ir užmegzti ryšį su klientais visame pasaulyje sparčiau ir pigiau nei kada nors anksčiau; kadangi besiformuojančios technologijos, pvz., paskirstytųjų duomenų technologija, gali paskatinti skaitmeninę prekybą didindamos tarptautinių sutarčių skaidrumą ir paspartindamos vertės pervedimą; kadangi prekybą fizinėmis prekėmis keičia vis dažniau tarpvalstybiniu mastu vykdomas skaitmeninio turinio perkėlimas ir kartais prekių ir paslaugų skirtumas pasidaro nelabai aiškus;

B.

kadangi duomenų rinkimas, duomenų kaupimas ir gebėjimas juos perkelti į užsienio šalis gali būti pagrindinis inovacijų, našumo ir ekonominio konkurencingumo skatinimo veiksnys;

C.

kadangi mūsų ekonomikos ir tarptautinės prekybos globalizacija ir skaitmeninimas sudarė įmonėms sąlygas augti, o piliečiams suteikė ekonominių galimybių; kadangi skaitmeninimas tradicinėse pramonės šakose daro poveikį tiekimo grandinėms, gamybos ir paslaugų modeliams, ir tai gali paskatinti naujų darbo vietų kūrimą naujose pramonės šakose, tačiau taip pat gali būti darbo vietų praradimo ir mažų garantijų darbo sąlygų priežastis, nes vis daugiau užduočių, kurias tradiciškai atlieka žmonės, yra automatizuojamos ir (arba) perkeliamos į užsienį; todėl pabrėžia, kad turi būti įdiegtos papildomos socialinės priemonės, kurios būtų naudingos visai visuomenei, pvz., tvirta švietimo ir mokymo politika, aktyvios darbo rinkos strategijos ir priemonės, siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį;

D.

kadangi skaitmeninėje ekonomikoje reikalinga taisyklėmis pagrįsta sistema, įskaitant šiuolaikines prekybos taisykles, kurias taikant būtų galima suderinti greitus pokyčius rinkoje ir vartotojų teises, būtų suteikta politinė erdvė ir galimybės naujoms reguliavimo iniciatyvoms, kurios reikalingos vyriausybėms, kad jos galėtų ginti ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą;

E.

kadangi galimybė naudotis laisvu, atviru ir saugiu internetu yra pirminė sąlyga siekiant užtikrinti taisyklėmis grindžiamą prekybą ir skaitmeninės ekonomikos vystymąsi; kadangi tinklo neutralumo principas turėtų būti pagrindinė ES skaitmeninės prekybos strategijos dalis, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei inovacijas skaitmeninėje ekonomikoje ir kartu žodžio laisvę internete;

F.

kadangi investicijos į infrastruktūrą ir galimybė įgyti įgūdžių išlieka pagrindiniais iššūkiais, susijusiais su junglumu, taigi ir skaitmenine prekyba;

G.

kadangi JT darnaus vystymosi tiksluose pabrėžiama, kad skatinant vystymąsi bus ypač svarbu iki 2020 m. užtikrinti visuotinę ir prieinamą prieigą prie interneto žmonėms mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, nes skaitmeninės ekonomikos vystymasis galėtų paskatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir elektroninė prekyba – tai viena iš galimybių didinti mažųjų eksportuotojų skaičių, eksporto apimtis ir eksporto įvairinimą;

H.

kadangi moterims kaip verslininkėms ir darbuotojoms gali būti naudinga geresnė prieiga prie pasaulinių rinkų ir kaip vartotojos jos gali pasinaudoti mažesnėmis kainomis, tačiau vis dar kyla daugybė problemų ir yra daug nelygybės, todėl tai kliudo moterims dalyvauti pasaulinėje ekonomikoje, nes dauguma moterų iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių vis dar neturi prieigos prie interneto;

I.

kadangi elektroninė prekyba klesti ir besivystančiose šalyse;

J.

kadangi vyriausybės visame pasaulyje vykdo skaitmeninį protekcionizmą kurdamos kliūtis, trukdančias patekti į rinką ir vykdyti tiesiogines investicijas, arba sukuria nesąžiningų pranašumų vietos įmonėms; kadangi nemažai plačiai naudojamų priemonių trečiosiose šalyse, kurių imamasi dėl nacionalinio (kibernetinio) saugumo, daro neigiamą poveikį prekybai IRT produktais;

K.

kadangi šiuo metu užsienio įmonės turi gerokai daugiau galimybių patekti į Europos rinką nei Europos įmonės trečiosiose šalyse; kadangi daugelis mūsų prekybos partnerių vis dažniau uždaro savo vidaus rinkas ir vykdo skaitmeninį protekcionizmą; kadangi ES turėtų grįsti savo skaitmeninės prekybos strategiją abipusiškumo, sąžiningos konkurencijos, pažangaus reglamentavimo ir skaidrumo principais, kad atkurtų vartotojų pasitikėjimą ir vėl užtikrintų vienodas sąlygas įmonėms;

L.

kadangi turėtų būti panaikintas geografinis blokavimas ir ateityje neturėtų būti jokio nepateisinamo diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje;

M.

kadangi visose prekybos derybose turėtų būti skatinama kurti elementus, padedančius užtikrinti atvirą internetą ES bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir principų, pvz., sąžiningos konkurencijos, tinklo neutralumo ir tarpininkų apsaugos nuo atsakomybės, laikymąsi; kadangi dėl visuotinio skaitmeninės prekybos pobūdžio PPO natūraliai tampa vieta, tinkama derėtis dėl taisyklėmis grindžiamos daugiašalės sistemos; kadangi 11-oji PPO ministrų konferencija, vyksianti 2017 m. gruodžio mėn., suteikia galimybę pradėti tokį procesą;

N.

kadangi Europos Sąjunga privalo laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, įskaitant jos 8 straipsnį dėl teisės į asmens duomenų apsaugą, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnio dėl tos pačios pagrindinės teisės, taip pat Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnio; kadangi teisė į privatumą – visuotinė žmogaus teisė; kadangi aukšti asmens duomenų apsaugos standartai padeda stiprinti Europos piliečių pasitikėjimą skaitmenine ekonomika ir taip skatina elektroninės prekybos vystymąsi; kadangi skaitmeniniame amžiuje paraleliai turi būti skatinami aukšti duomenų apsaugos standartai, visų pirma, neskelbtinų duomenų atveju, ir sudaromos palankesnės sąlygos tarptautinei prekybai siekiant remti saviraiškos ir informacijos laisvę, elektroninę prekybą ir šifravimą ir paskatinti atsisakyti skaitmeninio protekcionizmo, masinio sekimo, kibernetinio šnipinėjimo ir interneto cenzūros;

O.

kadangi vykdant skaitmeninę prekybą turi būti saugomos nykstančios laukinės gyvūnijos ir augalijos rūšys ir kadangi interneto rinkose turi būti draudžiama jos platformose parduoti laukinės gyvūnijos ir augalijos produktus;

P.

kadangi privačios įmonės vis dažniau nustato normas ir standartus skaitmeninės ekonomikos srityje ir tai darys tiesioginį poveikį piliečiams ir vartotojams, taip pat vidaus ir tarptautinei prekybai ir taip kartu bus spartinamas technologinių sprendimų, kuriais siekiama apsaugoti įmones ir klientus, kūrimas;

Q.

kadangi EBPO rekomendacijos, kaip išvengti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, ir ES planai nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę parodė, kad būtina spręsti keletą, be kita ko, ir skaitmeninės ekonomikos keliamų mokesčių problemų; kadangi mokesčiai turėtų būti mokami ten, kur gaunamas pelnas; kadangi skaidresnė, veiksmingesnė ir sąžiningesnė tarpvalstybinių bendrovių mokesčių bazės apskaičiavimo sistema turėtų užkirsti kelią pelno perkėlimui ir mokesčių vengimui; kadangi būtinas nuoseklus ES požiūris į apmokestinimą skaitmeninėje ekonomikoje, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir veiksmingas visų įmonių apmokestinimas ir sudarytos vienodos sąlygos; primena, kad į prekybos susitarimus turėtų būti įtraukta gero mokesčių valdymo nuostata, kurioje būtų pakartotinai patvirtintas šalių įsipareigojimas įgyvendinti sutartus tarptautinius standartus kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu;

R.

kadangi, kaip teigia EBPO, iki 5 proc. importuojamų į ES prekių yra suklastotos, todėl prarandama daug darbo vietų ir mokestinių pajamų;

S.

kadangi jautrūs sektoriai, pvz., audiovizualinių paslaugų sektorius, ir pagrindinės teisės, pvz., asmens duomenų apsauga, neturėtų būti įtraukiami į prekybos derybas;

T.

kadangi skaitmenine prekyba taip pat turi būti siekiama skatinti ne tik tarptautinių įmonių, bet ir MVĮ bei pradedančiųjų įmonių augimą;

U.

kadangi Meksika atitinka prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos Nr. 108 dėl duomenų apsaugos sąlygas;

V.

kadangi sudarant prekybos susitarimus negali būti jokių derybų dėl asmens duomenų apsaugos ir kadangi duomenų apsauga niekada nebuvo įtraukiama į ES prekybos derybų įgaliojimus;

W.

kadangi prekybos susitarimai gali būti svertas skaitmeninėms teisėms stiprinti; kadangi į prekybos susitarimus įtraukiant nuostatas dėl tinklo neutralumo, draudimo taikyti priverstinius nepagrįstus duomenų vietos nustatymo reikalavimus, duomenų saugumo, duomenų tvarkymo ir duomenų saugojimo saugumo, šifravimo ir tarpininkų atsakomybės galima ypač sustiprinti žodžio laisvės apsaugą;

1.

 pabrėžia, kad ES, kaip vertybių bendrija ir didžiausia pasaulyje paslaugų eksportuotoja, turėtų nustatyti tarptautinių taisyklių ir susitarimų dėl skaitmeninės prekybos srautų standartus, remdamasi trimis uždaviniais: 1) užtikrinti prieigą prie rinkos skaitmeninių prekių ir paslaugų srityje trečiosiose šalyse, 2) užtikrinti, kad prekybos taisyklėmis būtų sukurta akivaizdi nauda vartotojams, ir 3) užtikrinti ir skatinti pagarbą pagrindinėms teisėms;

2.

 pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje numatoma, kaip spręsti daugelį skaitmeninės prekybos problemų, tačiau ES įmonės vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis visame pasaulyje, pvz., neskaidriomis taisyklėmis, valdžios institucijų intervencija ir nepagrįstais duomenų vietos nustatymo ar duomenų saugojimo reikalavimais; pažymi, kad kai kurie svarbūs veiksmai pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, pvz., ES debesijos iniciatyva ir autorių teisių reforma, turi tarptautinį aspektą, į kurį būtų galima atsižvelgti Europos skaitmeninės prekybos strategijoje;

3.

 pabrėžia, kad būtina panaikinti skaitmeninę atskirtį siekiant kuo labiau sumažinti galimą neigiamą poveikį socialinei apsaugai ir vystymuisi; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse, pašalinti kliūtis mokymuisi visą gyvenimą ir panaikinti lyčių nelygybę, susijusią su galimybe naudotis naujomis technologijomis; ragina Komisiją toliau tirti, kaip esama prekybos politika ir lyčių lygybė yra tarpusavyje susijusios ir kaip prekyba gali skatinti moterų ekonominį įgalėjimą;

4.

 atkreipia dėmesį į tai, kad dėl skaitmeninės ekonomikos tinklo poveikio viena įmonė arba nedaug įmonių gali turėti didelę rinkos dalį, todėl rinkoje gali susidaryti pernelyg didelė koncentracija; pabrėžia, kad prekybos susitarimuose svarbu skatinti sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją, visų pirma, tarp skaitmeninių paslaugų teikėjų, pvz., interneto platformų, ir vartotojų, pvz., labai mažų įmonių, MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, ir stiprinti vartotojų pasirinkimo galimybes, sumažinti sandorių sąnaudas, užtikrinti nediskriminacines sąlygas visiems rinkos dalyviams ir išvengti dominuojančios padėties, kuri iškraipo rinkas, kūrimo; ryšium su tuo pabrėžia, kad svarbu, jog skaitmeninės prekybos strategijoje tinklo neutralumas būtų numatytas kaip esminis elementas; mano, kad skaitmeninę prekybos strategiją reikia papildyti pasinaudojant sustiprinta ir veiksminga tarptautine konkurencijos politikos sistema ir, be kita ko, numatant didesnį konkurencijos institucijų bendradarbiavimą ir aiškius konkurencijos skyrius prekybos susitarimuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonės ir bendrovės laikytųsi konkurencijos taisyklių ir kad nebūtų diskriminuojami konkurentai, pakenkiant vartotojų interesams;

5.

 pabrėžia, kad galimybė naudotis saugiu plačiajuosčiu interneto ryšiu ir skaitmeniniais mokėjimo metodais, veiksminga vartotojų apsauga ir, visų pirma, teisių gynimo mechanizmais tarpvalstybinių pardavimų internetu atvejais, taip pat nuspėjamos muitinės procedūros yra esminiai aspektai siekiant užtikrinti skaitmeninę prekybą, darnų vystymąsi ir integracinį augimą;

6.

 mano, kad prekybos susitarimais turėtų būti užtikrintas glaudesnis vartotojų apsaugos agentūrų bendradarbiavimas, ir teigiamai vertina prekybos derybose iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti vartotojų pasitikėjimą didinančias priemones, pvz., įsipareigojimus, susijusius su elektroniniais parašais bei sutartimis ir neužsakytais pranešimais; pabrėžia, kad vartotojų teisės turi būti saugomos ir jokiu būdu negali būti sumažintos;

7.

 pabrėžia, kad MVĮ besivystančiose šalyse sudaro daugumą verslo įmonių ir jose dirba dauguma gamybos ir paslaugų sektoriaus darbuotojų; primena, kad tarpvalstybinės elektroninės prekybos palengvinimas gali turėti tiesioginį poveikį gyvenimo sąlygų gerinimui, aukštesnio gyvenimo lygio užtikrinimui ir ekonominio vystymosi skatinimui;

8.

 primena, kad niekas prekybos susitarimuose neturi trukdyti ES ir jos valstybėms narėms išlaikyti, tobulinti ir taikyti savo duomenų apsaugos taisykles; primena, kad asmens duomenys gali būti perduoti trečiosioms šalims ir nesiremiant prekybos susitarimuose numatytais bendraisiais įsipareigojimais, jei įvykdyti (dabartiniai ir būsimi) reikalavimai, numatyti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7) IV skyriuje ir Reglamento (ES) 2016/679 V skyriuje; pripažįsta, kad sprendimai dėl tinkamumo, įskaitant sprendimus dėl dalinio tinkamumo ar dėl konkrečių sektorių, yra esminė priemonė siekiant užtikrinti asmens duomenų perdavimo iš ES į trečiąją šalį apsaugą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES priėmė sprendimus dėl tinkamumo tik su keturiais partneriais iš 20 didžiausių jos prekybos partnerių; primena, kad svarbu užtikrinti galimybę, visų pirma, vykdant dialogus tinkamumo klausimais, perduoti duomenis iš trečiosios šalies į ES;

9.

 ragina Komisiją sprendimų dėl tinkamumo priėmimui skirti prioritetą ir jį pagreitinti, su sąlyga, kad trečiosios šalys, remdamosi savo vidaus teise arba tarptautiniais įsipareigojimais, užtikrins „iš esmės lygiavertę“ apsaugą tai, kuri garantuojama ES; ragina Komisiją priimti bei viešai paskelbti atnaujintas ir išsamias privalomas procedūras ir kartu numatyti konkrečius tokių sprendimų priėmimo terminus, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimus ir Parlamento nuomonę;

10.

 primena, kad bet kokio tipo įmonei, tiekiančiai prekes ir teikiančiai paslaugas tarptautiniu mastu, vis svarbesnis yra gebėjimas rinkti, apdoroti ir perduoti duomenis į užsienio šalis; pažymi, kad tai svarbu tiek asmens, tiek ne asmens duomenų atveju, įskaitant įrenginių tarpusavio ryšius;

11.

 primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau parengti plataus užmojo tarpvalstybinių duomenų srautų taisykles, kurios visapusiškai derėtų su dabartinėmis ir būsimomis ES duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis; taip pat ragina Komisiją į ES prekybos susitarimus įtraukti horizontaliąją nuostatą, pagal kurią būtų visapusiškai išsaugoma šalies teisė apsaugoti asmens duomenis ir privatumą, su sąlyga, kad šia teise nebus nepagrįstai naudojamasi dėl priežasčių, nesusijusių su asmens duomenų apsauga, siekiant apeiti tarpvalstybinius duomenų srautų taisykles; mano, kad tokios taisyklės ir nuostatos turėtų būti įtrauktos į visas naujas ir neseniai pradėtas prekybos derybas su trečiosiomis šalimis; pabrėžia, kad bet kokie šio tipo įsipareigojimai neturėtų būti įtraukiami į būsimų skyrių, skirtų investicijų apsaugai, nuostatų taikymo sritį;

12.

 ragina Komisiją griežtai drausti laisvosios prekybos susitarimuose nustatyti nepagrįstus duomenų lokalizavimo reikalavimus; mano, kad tokių reikalavimų panaikinimas turėtų būti svarbus prioritetas, ir pabrėžia, kad turėtų būti laikomasi atitinkamų duomenų apsaugos teisės aktų; apgailestauja dėl to, kad tokiais reikalavimais bandoma pasinaudoti kaip netarifine kliūtimi prekybai ir kaip skaitmeniniu protekcionizmu; mano, kad dėl šio protekcionizmo labai varžomos Europos įmonių galimybės trečiųjų šalių rinkose ir mažėja skaitmeninės prekybos veiksmingumo nauda;

13.

 ragina Komisiją kuo skubiau, paisant Parlamento pozicijos, pateikti savo poziciją dėl tarpvalstybinio duomenų perdavimo, nepagrįstų duomenų lokalizavimo reikalavimų ir duomenų apsaugos išlygų prekybos derybose, kad ja būtų galima vadovautis visose naujose ir neseniai pradėtose derybose, siekiant išvengti, kad Sąjunga neatsidurtų nuošalyje, kai vyksta tarptautinės prekybos derybos;

14.

 ragina Komisiją kovoti su trečiosiose šalyse taikomomis priemonėmis, pvz., „pirk vietos produktą“ politika, vietos turinio reikalavimais arba priverstiniu technologijų perdavimu, jei tai nėra pateisinama remiantis JT inicijuotomis programomis dėl skaitmeninės atskirties pašalinimo arba su TRIPS susijusiomis išimtimis, kad būtų galima užtikrinti Europos įmonių galimybes veikti sąžiningoje ir nuspėjamoje aplinkoje;

15.

 pabrėžia, kad ES turėtų toliau dėti pastangas dvišaliu, keliašaliu ir daugiašaliu lygmenimis, kad būtų užtikrinta, kad trečiosios šalys būtų atviros užsienio investicijoms taip pat kaip ES ir sudarytų ES veiklos vykdytojams vienodas sąlygas; teigiamai vertina ES pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema, ir pritaria jos tikslams geriau apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir technologijas;

16.

 pabrėžia, kad skaitmeninės prekybos strategijoje turi būti visapusiškai paisoma tinklo neutralumo principo ir užtikrintos vienodos interneto srauto sąlygos be diskriminacijos, apribojimų ar trukdžių, nepriklausomai nuo siuntėjo, gavėjo, tipo, turinio, įrenginio, paslaugos ar taikomosios programos; taip pat primena, kad srauto valdymo priemones turėtų būti leidžiama naudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai iš tiesų būtina, ir tik tiek laiko, kiek būtina tam, būtų įvykdyti teisiniai reikalavimai, užtikrintas tinklo vientisumas ir saugumas arba užkirstas kelias gresiančiai tinklo perkrovai;

17.

 atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant skaitmeninti Europos pramonę ir plėsti e. valdymą, itin svarbu, visų pirma, kaimo, kalnų ir atokiose vietovėse, diegti tinkamos apimties, kokybės ir saugumo infrastruktūrą, kuria būtų remiamas tinklo neutralumas, ir užtikrinti prieigą prie jos;

18.

 labai apgailestauja, kad kai kuriose šalyse galimybė patekti į rinką suteikiama tik su sąlyga, kad bus atskleisti arba valdžios institucijoms perduoti programinės įrangos, kurią įmonės ketina parduoti, šaltinio kodai; mano, kad kaip bendras reikalavimas, taikomas norint patekti į rinką, tokios priemonės yra neproporcingos; ragina Komisiją drausti laisvosios prekybos susitarimus pasirašiusių šalių vyriausybėms vykdyti tokią veiklą; pabrėžia, kad pirmiau nurodytos nuostatos neturėtų trukdyti valstybės valdžios institucijoms skatinti programinės įrangos skaidrumą ir tuo tikslu raginti viešai atskleisti šaltinio kodą naudojant nemokamą ir atvirąją programinę įrangą, taip pat dalytis duomenimis suteikiant atvirųjų duomenų licencijas;

19.

 primena, kad tam tikrais atvejais būtini vietos reikalavimai, siekiant užtikrinti veiksmingą rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą arba reguliavimo priežiūrą ir vykdymą; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai prisiimti ribotus įsipareigojimus pagal 1-ą režimą, siekiant išvengti reglamentavimo arbitražo;

20.

 mano, kad skaitmeninei prekybai turėtų būti sudarytos dar palankesnės sąlygos vykdant viešųjų pirkimų politiką, be kita ko, pasinaudojant galimybėmis teikti paslaugas nuotoliniu būdu ir užtikrinant, kad Europos įmonės, visų pirma MVĮ, galėtų dalyvauti viešuosiuose ir privačiuosiuose pirkimuose;

21.

 pažymi, kad remiantis su skaitmenine prekyba susijusiais įsipareigojimais neturėtų būti atmetami reikalavimai dėl technologijų perdavimo vystymosi labui;

22.

 ragina Komisiją uždrausti trečiųjų šalių valdžios institucijoms taikyti reikalavimą atskleisti ar perduoti produktuose naudojamas (kriptografines) technologijas kaip sąlygą gaminti, parduoti ar platinti šiuos produktus;

23.

 atkreipia dėmesį į tai, kad intelektinės nuosavybės apsauga ir investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra pirminė ES žinių ekonomikos sukūrimo sąlyga ir kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus kovojant su suklastotų prekių prekyba visoje vertės grandinėje; todėl skatina Komisiją aktyviai raginti įgyvendinti tarptautinius standartus, kaip antai, PPO sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) interneto sutartis, visame pasaulyje; primena, kad naujiems kūriniams reikalinga teisinė apauga internete ir realiame gyvenime visoje ES, nes tai paskatins investicijas ir tolesnes inovacijas; pažymi, kad visgi prekybos susitarimai nėra tinkama priemonė intelektinės nuosavybės teisių turėtojų apsaugos lygiui sustiprinti suteikiant platesnes autorių teisių vykdymo užtikrinimo galias; pabrėžia, kad galimybės gauti vaistų trečiosiose šalyse neturėtų būti ribojamos remiantis intelektinės nuosavybės teisių apsauga; pabrėžia, kad dėl prekybos suklastotomis prekėmis būtinas kitoks požiūris į intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus skaitmeninėje ekonomikoje;

24.

 primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacijos (ICANN) programą „gTLD“ (bendrieji aukščiausiojo lygio domenai), pagal kurią išauga domenų vardų skaičius – jais tampa tūkstančiai bendrųjų pavadinimų, ir, vadovaujantis savo įsipareigojimu dėl laisvo ir atviro interneto, užtikrinti teisių turėtojų apsaugą, visų pirma, geografinių nuorodų atveju;

25.

 ragina Komisiją pasinaudoti prekybos susitarimais ir neleisti šalims numatyti užsienio kapitalo ribojimų, nustatyti konkurenciją skatinančias didmeninės prieigos taisykles įsitvirtinusių veiklos vykdytojų tinklams, numatyti skaidrias ir nediskriminacines taisykles ir mokesčius už licencijų suteikimą, taip pat užtikrinti ES telekomunikacijų paslaugų teikėjams realias galimybes naudotis galutinės paskirties infrastruktūra eksporto rinkose; primena, kad taisyklėmis grindžiama konkurencija telekomunikacijų sektoriuje lemia aukštesnės kokybės paslaugas ir mažesnes kainas;

26.

 ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant PPO parengti privalomų daugiašalių elektroninės prekybos principų rinkinį ir toliau sutelkti dėmesį į konkrečius ir realius rezultatus;

27.

 ragina Komisiją skubiai atnaujinti derybas dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA), atsižvelgiant į Parlamento priimtas rekomendacijas; pritaria nuomonei, kad ES turėtų pasinaudoti galimybe imtis iniciatyvos nustatant naujausius pasaulinius skaitmeninius standartus;

28.

 primena, kad nuo 1998 m. PPO nariai laikosi muitų tarifų taikymo elektroniniam perdavimui moratoriumo; pabrėžia, kad dėl tokių tarifų atsirastų nereikalingų papildomų išlaidų ir įmonėms, ir vartotojams; ragina Komisiją moratoriumą paversti nuolatiniu susitarimu dėl draudimo taikyti muitus elektroniniam perdavimui, kai bus atlikta nuodugni padarinių trimačio spausdinimo srityje analizė;

29.

 atkreipia dėmesį į PPO pastangas, dėtas siekiant parengti elektroninės prekybos darbo programą; prašo Komisijos siekti, kad būtų labiau išplėstas PPO informacinių technologijų susitarimas į jį įtraukiant daugiau produktų ir daugiau PPO narių, ir atkreipia dėmesį į PPO ministrų konferenciją, kurią numatoma surengti Buenos Airėse 2017 m. gruodžio mėn.; prašo Komisijos kuo greičiau pasikonsultuoti su Europos įmonėmis ir valstybėmis narėmis dėl savo pozicijos elektroninės prekybos ir kitais skaitmeninės prekybos klausimais, dėl kurių turi būti susitarta konferencijoje, siekiant užtikrinti vieningą Europos poziciją;

30.

 ragina Komisiją pasinaudoti prekybos susitarimais siekiant skatinti IRT standartų sąveikumą, nes tai naudinga tiek vartotojams, tiek gamintojams, visų pirma, turint mintyje saugų daiktų internetą, 5G technologiją ir kibernetinį saugumą, neapeinant teisėtų daugiašalių suinteresuotųjų subjektų valdymo forumų, kurie tinkamai pasitarnavo atviro interneto labui;

31.

 pritaria 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatui „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016)0176); pabrėžia, kad, nors IRT standartizacija ir toliau pirmiausiai turi būti valdoma pramonės, būti savanoriška ir paremta sutarimu, grindžiama skaidrumo, atvirumo, nešališkumo, sutarimo, veiksmingumo, aktualumo ir suderinamumo principais, tačiau nustačius aiškesnį IRT standartizacijos prioritetų rinkinį ir teikiant aukšto lygio politinę paramą bus skatinamas konkurencingumas; pažymi, kad, vykstant šiam procesui, turėtų būti naudojamasi Europos standartizacijos sistemos priemonėmis ir įtraukiama daug įvairių ES ir tarptautinio lygmens suinteresuotųjų subjektų, siekiant užtikrinti, kad standartų nustatymo procesai būtų patobulinti, atsižvelgiant į Bendrą standartizacijos iniciatyvą; ragina Komisiją skatinti parengti pagrindinių 5G ryšio technologijų ir tinklo struktūros pasaulinius pramonės standartus vadovaujant ES, visų pirma, naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės 5G technologijų srityje rezultatais svarbiausių ES ir tarptautinių standartizacijos institucijų lygmeniu;

32.

 pabrėžia tarptautinių skaitmeninės įrangos ir paslaugų standartų svarbą, visų pirma, kibernetinio saugumo srityje; prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytos pagrindinės kibernetinio saugumo priemonės daiktų interneto produktų ir debesijos paslaugų srityse;

33.

 mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas aplinkybei, kad daugėja vartotojų ir asmenų, parduodančių bei perkančių prekes internetu ir susiduriančių su sudėtingomis muitinės procedūromis, taikomomis internetu įsigyjant prekes; primena, kad reikia numatyti supaprastintas muitinės procedūras atleidžiant nuo mokesčių ir muitų prekes, kurios yra parduodamos internetu ir grąžinamos nepanaudotos; primena, kad PPO prekybos lengvinimo susitarimo tikslas – paspartinti muitinės procedūras ir pagerinti jų atskaitomybę ir skaidrumą; pabrėžia, kad reikia skaitmeninti muitinės informaciją ir valdymą registruojant ir tvarkant informaciją internetu, nes tai palengvintų muitinį įforminimą pasienyje, bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu ir padidintų muitinės procedūrų kainų skaidrumą; mano, kad vartotojams būtų naudinga plačiau naudotis tokiomis priemonėmis, kaip antai, ginčų sprendimo internetu galimybė;

34.

 ragina Komisiją skatinti prekybos susitarimus pasirašiusias šalis į laisvosios prekybos susitarimų telekomunikacijų skyrių įtraukti nuostatas, pagal kurias tarptautinio tarptinklinio ryšio mokesčiai ir tarptautiniams skambučiams ir pranešimams taikomi mokesčiai būtų skaidrūs, sąžiningi, pagrįsti ir orientuoti į vartotojus; ragina Komisiją remti politiką, kuria būtų skatinamos į sąnaudas orientuotos mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos, siekiant sumažinti kainas, didinti skaidrumą ir užkirsti kelią nesąžiningai ar neigiamą poveikį vartotojams darančiai prekybos praktikai;

35.

 pripažįsta, kad Elektroninės komercijos direktyvoje (2000/31/EB) numatyti principai padėjo plėtoti skaitmeninę ekonomiką, nes buvo sudarytos palankios sąlygos inovacijoms ir užtikrinta žodžio laisvė ir laisvė užsiimti verslu; primena, kad Komisija, vesdama prekybos derybas, privalo laikytis ES acquis;

36.

 ragina Komisiją įtraukti skaitmenines technologijas ir paslaugas į ES vystymosi politiką, kaip, be kita ko, nurodyta Skaitmeninimo vystymosi labui darbotvarkėje; ragina Komisiją pasinaudoti prekybos susitarimais siekiant stiprinti ir skatinti skaitmenines teises; pripažįsta, kad tik 53,6 proc. visų namų ūkių pasaulyje turi galimybę naudotis internetu; apgailestauja dėl to, kad vis dar egzistuoja didelė skaitmeninė atskirtis; ragina Komisiją padidinti investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą pietinėse pasaulio šalyse, siekiant, kad būtų pašalinta minėta skaitmeninė atskirtis, ir šiuo tikslu, be kita ko, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, laikantis vystymosi veiksmingumo principų; ryšium su tuo pažymi, kad JT Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos už telekomunikacijų iniciatyvas besivystančiose atsakingas padalinys (ITU-D) prisidėjo kuriant, plėtojant ir tobulinant telekomunikacijų ir IRT įrangą bei tinklus; primygtinai ragina Komisiją pasirūpinti, kad investicijomis į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą besivystančiose šalyse būtų visapusiškai prisidedama užtikrinant laisvą, atvirą ir saugų internetą ir kad šių investicijų sąlyga būtų tokio interneto užtikrinimas, taip pat ieškoti tinkamų sprendimų siekiant skatinti prieigą prie mobiliojo interneto; pabrėžia, kad tokios investicijos yra ypač svarbios labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms vietos įmonėms, visų pirma, besivystančiose šalyse, kad jos galėtų skaitmeniniu būdu bendrauti su tarptautinėmis įmonėmis ir naudotis pasaulinėmis vertės grandinėmis; primena, kad tarpvalstybinės elektroninės prekybos palengvinimas gali turėti tiesioginį poveikį gyvenimo sąlygų gerinimui, aukštesnio gyvenimo lygio užtikrinimui ir ekonominio vystymosi skatinimui; primena, kad imantis tokių veiksmų būtų labai prisidedama prie lyčių lygybės, nes dauguma tokių įmonių priklauso moterims ir yra jų valdomos; dar kartą pabrėžia, kad skaitmeninė prekyba taip pat gali būti naudinga viešojo administravimo sektoriui ir prisidėti prie e. valdžios plėtojimo;

37.

 pabrėžia, kad bet kokia skaitmeninės prekybos strategija privalo visiškai atitikti politikos nuoseklumo vystymosi labui principą ir, visų pirma, ja turėtų būti siekiama skatinti pradedančiąsias įmones ir labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones ir sudaryti joms sąlygas užsiimti tarpvalstybine elektronine prekyba, turint omenyje, kad taip būtų labai prisidedama prie lyčių lygybės;

38.

 mano, kad skaitmeniniai klausimai taip pat turėtų būti labiau pabrėžti ES pagalbos prekybai politikoje, siekiant palengvinti elektroninės prekybos plėtrą didinant paramą inovacijoms ir infrastruktūrai bei galimybes gauti finansavimą, visų pirma, įgyvendinant mikrofinansų iniciatyvas, taip pat teikiant pagalbą elektroninės prekybos įmonėms besivystančiose šalyse matomumui internete didinti, sudarant palankesnes sąlygas naudotis platforma ir skatinant e. mokėjimo galimybių prieinamumą, taip pat prieigą prie ekonomiškai efektyvių logistikos ir pristatymo paslaugų;

39.

 pabrėžia, kad bet kokia skaitmeninės prekybos strategija, įskaitant papildomas priemones, turi visiškai atitikti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir padėti ją įgyvendinti; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo požiūriu ypač svarbūs šie tikslai: 4 DVT – kokybiškas ugdymas (užtikrinti nemokamą, teisingą ir kokybiškas pradinį ir vidurinį išsilavinimą visoms mergaitėms ir berniukams), 5 DVT – lyčių lygybės užtikrinimas ir visų moterų ir mergaičių įgalinimas, 8.10 DVT – integracinio ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimas, visų pirma, stiprinant vietos finansų įstaigų pajėgumus ir gerinant prieigą prie finansinių paslaugų, 9.1 DVT – patikimos ir atsparios infrastruktūros kūrimas sutelkiant dėmesį į lygiavertės prieigos galimybes visiems asmenims ir 9.3 DVT – mažųjų įmonių, visų pirma, besivystančiose šalyse, prieigos prie finansinių paslaugų, įskaitant prieinamus kreditus, gerinimas ir jų integracija į vertės grandines ir rinkas;

40.

 įsipareigoja kas penkerius metus atnaujinti savo skaitmeninės prekybos strategiją;

41.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT.

(1)  OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(2)  OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(3)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0299.

(4)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0041.

(5)  OL C 265, 2017 8 11, p. 35.

(6)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0233.

(7)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

Top