—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (1),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (2),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (3) (ES Vandens pagrindų direktyva),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų sektoriaus augimo, jūrų transporto ir Sąjungos turizmo pagerinimas“, (5)

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (COM(2014)0254),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

—

atsižvelgdamas į Europos biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m, ypač į 4 tikslą padaryti žvejybą tausesnę, o jūras sveikesnes, kuriuo ES, be kita ko, įsipareigoja pašalinti neigiamą poveikį žuvų ištekliams, rūšims, buveinėms ir ekosistemoms, šiuo tikslu, be kita ko, taikydama finansines paskatas, numatytas būsimose žuvininkystės ir jūrų politikos finansavimo priemonėse, skirtose saugomoms jūrų teritorijoms (įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir tarptautiniais arba regioniniais susitarimais įsteigtas teritorijas); taip finansuojama galėtų būti tokia veikla: jūrų ekosistemų atkūrimas, žvejybos pritaikymas ir žuvininkystės sektoriaus skatinimas vykdyti kitokią veiklą (pavyzdžiui, verstis ekologiniu turizmu), jūrų biologinės įvairovės stebėsena ir valdymas, taip pat kova su jūrų tarša šiukšlėmis,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012)0494),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014)0086),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0221/2017),

A.

kadangi padėtis tradicinės žvejybos sektoriuje laipsniškai blogėjo;

B.

kadangi veiklos įvairinimas daugeliui smulkių žvejų tapo būtinybe, siekiant padidinti dažnai nepakankamas pajamas;

C.

kadangi, kalbant apie žvejybos veiklos įvairinimą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad didžioji žuvininkystės sektoriaus dalis beveik visiškai priklauso nuo tradicinių žvejybos būdų;

D.

kadangi dauguma pakrančių ir salų regionų išgyvena didelį ekonomikos nuosmukį, dėl kurio mažėja gyventojų ir jie išvyksta, ieškodami galimybių regionuose, kuriuose esama geresnių užimtumo ir švietimo galimybių;

E.

kadangi tam tikri pakrančių žvejybos rajonai yra netoli turizmo vietovių, tačiau, nors žvejybos ir turizmo sektoriai yra suderinami, šiose vietovėse neužtikrinamas pakankamas ekonomikos augimo lygis;

F.

kadangi su žuvininkyste susijęs turizmas gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, socialinės įtraukties, taip pat prie gyvenimo kokybės gerinimo ir nuo žuvininkystės priklausomų bendruomenių atkūrimo, visų pirma tose vietovėse, kuriose vykdoma mažai kitos ekonominės veiklos; pažymi, kad šis potencialas regionuose labai skirtingas, taip pat priklauso nuo žvejybos pobūdžio ir laivo dydžio;

G.

kadangi su žuvininkyste susijęs turizmas gali prisidėti prie poveikio žuvų ištekliams ir aplinkai mažinimo, taip pat padėti gilinti žinias ir didinti suvokimą apie būtinybę užtikrinti aplinkos ir kultūros apsaugą; kadangi žvejybos turizmas ir žvejų teikiamos turizmo paslaugos pakrantėje daugelyje Europos regionų gali būti tikra pirminės veiklos papildymo ir įvairinimo priemonė;

H.

kadangi su žvejyba susijusi turizmo veikla gali prisidėti prie žvejų matomumo ir paskatinti labiau vertinti ir suprasti jų sudėtingą veiklos sritį; kadangi žvejybos turizmas ir kitokia su turizmu susijusi žvejybos veikla (žvejų teikiamos turizmo paslaugos pakrantėje, mėgėjų žvejyba ir pan.) yra dar mažai žinoma plačiajai visuomenei ir kadangi reikia didinti vartotojų informuotumą apie tai, kaip svarbu vartoti vietos žuvininkystės produktus, tiekiamus trumpa tiekimo grandine;

I.

kadangi su žuvininkyste susijęs turizmas gali suteikti galimybę pritraukti turistus ir užtikrinti didelę vietos produktų ir aplinką tausojančių įmonių teikiamų paslaugų pasiūlą;

J.

kadangi tradicinė gastronomija, susijusi su žuvininkystės produktais, ir tradicinė konservavimo bei perdirbimo pramonė galėtų būti labai vertingos siūlant turizmo paslaugas, susijusias su žvejybos sektoriumi;

K.

kadangi žūklės veikla turi ne vieną socialinį privalumą ir daro teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir žmonių gerovei;

L.

kadangi socialinė ir ekonominė nauda iš turizmo, susijusio su žuvininkyste, labai priklauso nuo metų laikų ir daugiausia gaunama vasaros mėnesiais; kadangi dažnai užsitikrinus didesnį klientų lojalumą to teigiamas poveikis gali būti juntamas visus metus;

M.

kadangi 2018 m. bus Europos kultūros paveldo metai ir šiais metais bus siekiama ugdyti piliečių sąmoningumą apie Europos istoriją ir jos kultūros paveldo vertybes kaip bendrą turtą; kadangi tradicinės žvejybos veikla yra turtingo Europos kultūros paveldo dalis ir prisideda prie vietos bendruomenių tapatybės formavimo, kiek tai susiję su jos indėliu formuojant skonį, mitybą, tradicijas, istoriją ir kraštovaizdį, ir kadangi šis aspektas labai naudingas bendraujant su turistais;

N.

kadangi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) teikia paramą investicijoms ir taip prisideda prie žvejų pajamų įvairinimo plėtojant papildomą veiklą, įskaitant investicijas į papildomą saugumo įrangą laivuose, žvejybos turizmą, su žuvininkyste susijusį turizmą, aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugas, su mėgėjų žvejyba ir sportine žūkle susijusias paslaugas, taip pat į švietimo veiklą, susijusią su žuvininkyste;

O.

kadangi nėra bendros su žuvininkyste susijusio turizmo apibrėžties ir jam skirto teisinio pagrindo; kadangi, pavyzdžiui, Italijoje tokio pobūdžio turizmas laikomas profesine veikla, o Prancūzijoje jis priskiriamas atsitiktinei veiklai; kadangi, atsižvelgiant į teisinį statusą, gali būti didelių skirtumų, susijusių su apmokestinimo tvarka, leidimų išdavimo procedūromis, kvalifikacijų reikalavimais, saugos įranga ir t. t.;

P.

kadangi ES Vandens pagrindų direktyva ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva valstybės narės įpareigojamos užtikrinti gerą pakrančių ir jūrų vandenų būklę, taip pat kadangi Buveinių direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų ir išlaikytų jūrų ir pakrančių buveines steigdamos ir valdydamos „Natura 2000“ teritorijas;

Q.

kadangi daugelyje saugomų jūrų teritorijų ir „Natura 2000“ jūrų ir pakrančių teritorijų turizmo sektorius ypač svarbus ir kadangi esama daug teigiamų dalyvaujamojo valdymo ir saugomų jūrų teritorijų valdymo subjektų bei smulkiųjų žvejų partnerystės pavyzdžių populiarinant žvejybos turizmą ir kitas tradicinės žvejybos turistinės ir kultūrinės vertės didinimo formas;

R.

kadangi nėra pakankamai nuoseklių duomenų apie su žuvininkyste susijusį turizmą Europoje ir už jos ribų ir nėra galimybių juos palyginti;

S.

kadangi įgyvendindama 2012 m. jūrų sektoriaus augimo strategiją, ES nustatė, kad pakrančių ir jūrų turizmas yra labai svarbus sektorius tvarios ir solidarumu grindžiamos ekonomikos plėtrai;

T.

kadangi 2010 m. Komisija, rengdama komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“, pareiškė, kad būtina plėtoti tvaraus pakrančių ir jūrų turizmo strategiją;

U.

kadangi 2012 m. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kuriose aptariami su Europos pakrančių ir jūrų turizmu susiję iššūkiai ir galimybės, o po jų, 2014 m. vasario 20 d., paskelbė komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“;

V.

kadangi su turizmu susijusią žvejybos veiklą vykdo versline žvejyba užsiimantys žvejai, kurie kai kuriais atvejais plukdo turistus žvejybos laivais, siekdami diferencijuoti savo veiklą, populiarinti savo profesiją, sustiprinti jos statusą ir didinti socialinio ir kultūros paveldo vertę, taip pat gerinti tausų vandens ekosistemų naudojimą; kadangi akivaizdu, kad minėtos veiklos paskirtis yra turizmas ir rekreacija, tačiau nėra aiškios norminės jos apibrėžties;

W.

kadangi sąvoka „žvejybos turizmas“ (it. pescaturismo)) apibūdina su žvejyba susijusią turizmo ir laisvalaikio veiklą, kurią vykdo versline žvejyba užsiimantys žvejai, plukdantys tam tikrą turistų skaičių savo laivais, kad galėtų jiems parodyti žvejybos pasaulį;

X.

kadangi su žvejų teikiamos turizmo paslaugos pakrantėje (it. ittiturismo) apima su gastronomija ir svetingumu susijusias iniciatyvas, kurias rengia versline žvejyba užsiimantys žvejai; kadangi vienas pagrindinių skirtumų tarp su žuvininkyste susijusio turizmo ir žvejybos turizmo yra tas, kad su žuvininkyste susijusio turizmo veikla negali būti vykdoma žvejybos laivuose;

Y.

kadangi mėgėjų žvejyba yra veikla, vykdoma išimtinai rekreacijos ir (arba) sporto tikslais, kurioje naudojami gyvieji vandens ištekliai ir draudžiamas bet koks sužvejoto laimikio pardavimas; kadangi nors vykdant mėgėjų žvejybą nesiekiama gauti pelno, ji priskiriama prie šešėlinę ekonomiką skatinančių turizmo veiklos rūšių ir ją turėtų valdyti versline žvejyba užsiimantys žvejai teikdami paslaugas ir leisdami naudotis įranga bei infrastruktūromis žvejams mėgėjams; tačiau kadangi nekontroliuojama ir intensyvi mėgėjų žvejyba kai kuriuose rajonuose gali turėti neigiamą įtaką žuvininkystės ištekliams;

Z.

kadangi nėra patikimų socialinių bei ekonominių ir su aplinka susijusių duomenų, kokį poveikį mėgėjų žvejyba turi atsargoms, ypač rajonuose, kuriuose ši veikla intensyvi, taip pat aiškiai nereglamentuojamas ir nuodugniai nekontroliuojamas žvejybos laimikis ir juo labiau neteisėtas su šia veikla susijusio žvejybos laimikio tiekimas rinkai naudojantis neoficialiomis struktūromis, paprastai susijusiomis su maitinimo įmonėmis;

AA.

kadangi, remiantis 2015 m. pakrantės veiksmų grupės (PVG) (6)„Il mare delle Alpi“ atlikto tyrimo apie šios vietovės gyventojų įpročius ir nuomones duomenimis, paaiškėjo, kad trečdalis apklaustųjų vartoja žuvį keletą kartų per savaitę ir valgo tik keturių rūšių žuvis, iš kurių dvi yra gėlavandenės žuvys, o kitos dvi – jūros žuvys (silkės, lašišos, menkės ir upėtakiai); kadangi su turizmu susijusi žvejybos veikla skatina geresnį informuotumą apie rūšių įvairovę ir maisto ruošimo tradicijas, apie kurias plačioji vartotojų visuomenė dažnai nežino; kadangi poveikis žvejybos pastangų įvairinimui yra akivaizdus;

AB.

kadangi Italijoje nuolat daugėja prašymų išduoti leidimus vykdyti su žvejyba susijusią turizmo veiklą; kadangi, remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, Italijos regionai, kuriuose išduodama daugiausiai leidimų yra Ligūrija (290), Emilija-Romanija (229), Sardinija (218), Kalabrija (203), Kampanija (200) ir Sicilija (136); kadangi 2002–2012 m. iš viso registruotų leidimų skaičius siekia 1 600; kadangi 2003 m. regionai, kuriuose išduota daugiausiai leidimų buvo Kampanija (63), Ligūrija (62), Sicilija (60) ir Sardinija (59); nuo jų nedaug atsiliko Apulija (46), Kalabrija (39) ir Toskana (37) (7);

AC.

kadangi trečdalis laivų, kuriems leidžiama vykdyti su žvejyba susijusią turizmo veiklą, gali plukdyti ne daugiau kaip keturis keleivius, 29 proc. jų gali plukdyti nuo 5 iki 8 keleivių, o likę 37 proc. gali plukdyti nuo 9 iki 12 turistų (8);

AD.

kadangi beveik visos turistinės išvykos rengiamos liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl su žvejybos sektoriumi susijęs turizmas yra labai sezoninis ir svarbu skatinti įvairinimą;

AE.

kadangi, taip pat kaip ir amžiaus grupių atveju, šioje srityje dirbančių asmenų išsilavinimo lygis yra aukštesnis, palyginti su vien profesionalia žvejyba užsiimančių žvejų; kadangi daugiau nei 30 proc. laivo kapitonų turi diplomą ar yra įgiję profesinę kvalifikaciją ir turi bent elementarias anglų (64 proc.), prancūzų (34 proc.), ispanų (16 proc.) ar vokiečių (7 proc.) (9) kalbų žinias;

AF.

kadangi Italijoje buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo žvejybos turizmo veiklos vykdytojai ir iš kurios paaiškėjo, kad žvejybos turizmas gali prisidėti prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius ir jūrų ekosistemas, visų pirma todėl, kad sugaunama mažiau žuvų, ir gali būti naudingas taip pat ir socialiniu aspektu, kalbant apie žvejų ir jų šeimų fizinę ir dvasinę gerovę, nes sumažėja darbo valandų skaičius jūroje (10);

AG.

kadangi vis daugiau moterų užsiima ne tik antraeile su žvejyba susijusia veikla, bet ir plėtoja savo veiklą su žvejyba susijusio turizmo srityje;

AH.

kadangi jaunimas taip pat gali būti laikomas viena iš tikslinių grupių siekiant plėtoti žvejybos turizmo vietoves;

AI.

kadangi tradicinė žvejyba yra pirminio sektoriaus veikla, apie kurią iki šiol mažiausiai žinoma ir kuri švietimo sistemos pagrindiniu ir viduriniu lygmenimis pasirenkama mažiausiai kaip studijų dalykas ir mokymo priemonė;

AJ.

kadangi yra daug galimybių tradicinės žvejybos veiklą įtraukti į švietimo sistemą, naudojant tokius modelius kaip ūkiai-mokyklos;

AK.

kadangi plėtojant su turizmu susijusią žvejybos veiklą labai svarbios partnerystės – žuvininkystės vietos veiklos grupės (angl. FLAG), kuriose žvejybos sektoriaus dalyviai ir kiti vietos viešieji ir privatūs subjektai kartu rengia ir įgyvendina strategiją „iš apačios į viršų“, pritaikytą atitinkamos vietovės ekonominiams, socialiniams ir aplinkosaugos poreikiams; kadangi, nors FLAG grupės Europoje veikia labai skirtingoje aplinkoje ir taiko labai skirtingas strategijas, didžioji dauguma jų nustatė, kad turizmas yra pagrindinis vystymosi elementas;

AL.

kadangi Europos Komisija įsteigė Europos žuvininkystės rajonų tinklo (FARNET) pagalbos skyrių, padedantį įgyvendinti Europos žuvininkystės fondo 4 prioritetinę kryptį; kadangi FARNET pagalbos skyrius yra tinklų platforma, skirta žvejybos rajonams, kuri remia FLAG grupes plėtojant vietos strategijas, iniciatyvas ir projektus;

AM.

kadangi vietos subjektai, padedami FLAG grupių, suprato, kad turizmo paslaugų pasiūla žvejybos rajone gali būti plėtojama ir apimti visą veiklos paketą, todėl taip pat gali išlikti patraukli net ir labai konkurencingame turizmo sektoriuje; kadangi taip turizmas gali tapti svarbiu papildomų pajamų šaltiniu žvejybos veikla užsiimančioms bendruomenėms ir ilgainiui prisidėti prie bendro pakrančių ir salų vietovių vystymosi;

AN.

kadangi sėkmingi pavyzdžiai byloja apie vertingą FLAG grupių bendradarbiavimą smulkios žvejybos srityje Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje; kadangi FARNET tinklas taip pat atkreipė dėmesį į gerą praktiką Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Italijoje (11);

AO.

kadangi Suomijoje priimtas su žvejyba susijusios turizmo veiklos poveikio vertinimo modelis, atsižvelgiant į kelionių trukmę ir paskirties vietoves, taip pat į lankytojų skaičių; kadangi atlikus vertinimus buvo nustatytos problemos, susijusios su „žvejybos turisto“ apibrėžtimi, taip pat su faktiniu kelionių skaičiavimu (12);

AP.

kadangi įvairiuose valstybių narių pakrantės kaimuose švenčiamos tam tikros šventės ir svarbu pradėti taikyti kitas skatinamąsias priemones, dėl kurių šie kaimai būtų patrauklesni turistams, pavyzdžiui, šventes derinti su kita kokybiška pirminio sektoriaus pasiūla, skleisti žinias apie smulkiąją žvejybą, žvejų gyvenimą, ryšį su regiono tradicinėmis kultūromis, enologija ir gastronomija arba žinias apie aukščiausios kokybės konservavimo ir perdirbimo pramonės produkciją, atspindint įvairovę Sąjungoje;

AQ.

kadangi Ispanijoje įsteigtos specializuotosios agentūros, kaip antai „Turismo marinero – Costa del Sol“, siekiant populiarinti tradicinę žvejybos pramonę ir padėti vietos gyventojams plėtoti ir reklamuoti turizmo veiklą, susijusią su šiuo sektoriumi; kadangi ši agentūra rengia maisto gaminimo kursus vietos žvejų naudojamuose laivuose, taip pat organizuoja žuvų rūšių stebėjimo ir mėgėjų žvejybos išvykas; taip pat rengiamos ekskursijos į „Bioparc“ – specialiai vaikams sukurtą parką muziejų, kuriame jie gali susipažinti su jūrų biologijos sąvoka, tradicine žvejyba (tradiciniais žvejybos įrankiais ir būdais) ir vietos kultūra; pažymi, kad pakrančių ir kaimo bendruomenėms, ypač periferiniuose regionuose, būtų naudinga dalytis tokių iniciatyvų pavyzdžiais ir valstybių narių praktine patirtimi šioje srityje (13);

AR.

kadangi dėl to Komisija, Parlamentas ir valstybės narės negali be jokios atrankos uždrausti tradicinių šeimos žvejybos verslo technikų; pirma turi būti atliktas tinkamas poveikio vertinimas, kad nebūtų užkirstas kelias vystytis naujoms tvarioms nedidelio masto ir autentiško žvejybos turizmo formoms naudojant tradicinius įrankius;

AS.

kadangi vasarą Kroatijos pakrantės ir salų turizmo vietovėse rengiamos vadinamosios žvejybos šventės, per kurias daugiausia dėmesio skiriama tradicinei žvejybai, kultūros ir istorijos paveldui, gastronomijai ir tradiciniam gyvenimo būdui;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.