52017IP0240

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52017IP0240 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52017IP0240

2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos pramonės skaitmeninimo (2016/2271(INI))

OL C 307, 2018 8 30, p. 163–174 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

30.8.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 307/163

P8_TA(2017)0240

Europos pramonės skaitmeninimas

2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos pramonės skaitmeninimo (2016/2271(INI))

(2018/C 307/26)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnį (XVII antraštinė dalis), kuris susijęs su ES pramonės politika ir kuriame kalbama apie Sąjungos pramonės konkurencingumą,

—	atsižvelgdamas į SESV 9, 11 ir 16 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016)0176),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Kvantinės technologijos“ (SWD(2016)0107),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Daiktų interneto tobulinimas Europoje“ (SWD(2016)0110),

—	atsižvelgdama į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014)0442),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto (1),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Bendrijos inovacijų politikos peržiūros besikeičiančiame pasaulyje (4),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010)0614),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politikos vidurio laikotarpio peržiūra. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2007)0374),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192), pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0100) ir vėlesnius pasiūlymus dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013)0627),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (COM(2013)0147),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (COM(2013)0048),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ (COM(2011)0206),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017)0009),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“ (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“ (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto (11),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Pramonė 4.0 ir skaitmeninė pertvarka: tolesni veiksmai“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0183/2017),

kadangi, siekiant suderinti konkurencingumą ir tvarumą bei kokybiškų darbo vietų kūrimą ir įtraukumą, reikia toliau energingai dėti pastangas reindustrializuoti ES ir jos valstybes nares, taikant konkrečią politiką, veiksmus ir paskatas; primindamas ES tikslą užtikrinti, kad 2020 m. 20 proc. ES BVP būtų gaunama iš pramonės sektoriaus, kurio siekiant turi būti atsižvelgiama į struktūrinius pramonės sektoriaus pokyčius dėl skaitmeninio sutrikdymo ir naujų verslo modelių atsiradimo;

B.	kadangi Europos pramonė yra Europos ekonomikos ir gerovės pagrindas ir kadangi dėl greičiau besikeičiančių globalizacijos ir inovacijų tendencijų joje kyla didelių sunkumų;

kadangi pramoninės gamybos skaitmeninimas padeda didinti mūsų ekonomikos atsparumą, energijos ir išteklių vartojimo efektyvumą, inovaciją, tvarumą ir konkurencingumą, taigi ir keisti verslo modelius, gamybos būdus, produktus, procesus ir vertės kūrimą, o tai daro esminį poveikį Europos pramonės ir darbuotojų galimybių ir iššūkių pusiausvyrai;

kadangi dėl savo pramonės paveldo, pramonės sektorių ir vertės grandinių tinklo, inovacinių pranašumų, strateginių viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP), privačiųjų investicijų galimybių, veiksmingo administravimo, kvalifikuotos darbo jėgos ir jos integravimo į pramonės plėtros, keliančios iššūkių visuomenei, procesus ir to, kad vykdo daugiau nei 30 nacionalinių ir regioninių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų, Europa turi tvirtą pagrindą, kuriuo remdamasi ji gali tapti skaitmeninės transformacijos lydere; kadangi, jei sugebėsime sukurti visapusiškai integruotas skaitmeninėmis priemonėmis grindžiamų pramonės gaminių ir gaminių ir paslaugų paketų vertės grandines, galėsime sustiprinti ES pramonę;

E.	kadangi dėl 5G ryšio iš esmės pasikeis mūsų ekonomika – skaitmeninimas taps svarbiausiu pramonės plėtros ir socialinių paslaugų procesu;

F.	kadangi, norint sėkmingai įgyvendinti Europos pramonės strategiją, būtina sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, kuri paskatintų ekonomikos augimą ir užimtumą, atsižvelgiant į socialinius aspektus;

kadangi gerai parengta technologijų požiūriu neutrali pramoninės gamybos skaitmeninimo strategija, visoje vertės grandinėje vis labiau susiejanti žmones, gamybos įrenginius ir tarpvalstybines paslaugas, yra svarbus kertinis akmuo siekiant padidinti mūsų ekonomikos atsparumą, tvarumą ir konkurencingumą bei kurti naujas darbo vietas;

H.	kadangi skaitmeninimu turėtų būti pasinaudojama galimybėmis veiksmingiau naudoti išteklius, energiją ir kapitalas, ir jis turėtų padėti kurti labiau integruotą žiedinę ekonomiką, sumažinti materialinius poreikius ir didinti pramonės bendradarbiavimą;

I.	kadangi skaitmeninimas gali paskatinti turizmo sektoriaus augimą duodamas naudos keliautojams ir jų judumui, nes jiems, be kita ko, suteikiama galimybė lengvai gauti tikrojo laiko informacijos ir naudotis įvairiomis paslaugomis;

J.	kadangi gerai išplėtotos kalbų technologijos gali padėti pramonei peržengti kalbos barjerus, kurie sudaro kliūtis skaitmeninės rinkos plėtrai;

kadangi skaitmeninimas transporto sektoriuje sukuria naujų galimybių gamintojams, veiklos vykdytojams, investuotojams ir keleiviams, be to, skaitmeninti transporto sektoriuje yra būtina, kad sektorius išliktų konkurencingas bei veikiantis ir kad būtų padidintas jo efektyvumas, o transporto paslaugos taptų tvaresnės ir veiksmingesnės;

L.	kadangi skaitmeninimas gali padėti sukurti saugesnes darbo sąlygas, užtikrinti didesnę produktų saugą ir paskatinti gamybos individualizavimą ir decentralizaciją;

M.	kadangi su IRT sektoriumi susijusio užimtumo ir mokymo srityje yra didelė lyčių nelygybė, turinti didelį neigiamą poveikį lygybei darbo rinkoje;

N.	kadangi dėl gamybos skaitmeninimo, individualizavimo ir decentralizavimo darbo sąlygos taps permainingos ir atsiras įvairių reiškinių; kadangi turi išlikti bendras siekis užtikrinti saugias ir deramas darbo sąlygas ir aukštus produktų saugos standartus;

kadangi atlikta daug tyrimų, kuriuose pabrėžiama, kad dėl pramonės gamybos skaitmeninimo Europoje atsiras paklausos darbo rinkoje ir užimtumo pokyčių; kadangi tai gali paveikti esamas taisykles dėl darbuotojų teisių ir dalyvavimo; kadangi yra aišku, kad šiems pokyčiams įveikti reikia ugdyti naujus darbuotojų IRT įgūdžius ir didinti visos visuomenės skaitmeninius įgūdžius;

ES integruotos pramonės skaitmeninimo strategijos kūrimas

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“;

yra tvirtai įsitikinęs, kad pramonės skaitmeninimo strategija yra itin svarbi siekiant opiausius Europai tenkančius ekonominius ir visuomeninius uždavinius spręsti taip:

stiprinti ekonominę dinamiką, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir atsparumą technologiniams pokyčiams ir sutrikimams modernizuojant ir tarpusavyje susiejant Europos pramonės sektorius ir ekonomines vertės grandines, didinant viešąsias ir privačiąsias investicijas į realiąją ekonomiką ir suteikiant investicijų galimybes vykdant tvarią modernizaciją;

skatinti darbo vietų kūrimą ir galimybes sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą, patobulinti darbo standartus ir padidinti darbo vietų pramonės sektoriuje patrauklumą, prisidėti teikiant vartotojams daugiau galimybių ir informacijos, vykdyti socialiniu požiūriu teisingą pertvarkymą ir kurti įtraukią darbo rinką, kurioje darbo modeliai ir darbo laiko sistemos būtų įvairesni, ir gerinti darbo sąlygas ir geriau susieti užimtumą ir mokymąsi visą gyvenimą;

veiksmingiau naudoti išteklius ir sumažinti pramonės gamybos materialinius poreikius sustiprinus Europos žiedinę ekonomiką, neužmirštant, kad tai yra labai svarbu siekiant sudaryti esmines sąlygas Europos aukštųjų technologijų sektoriui, taip pat suskaitmenintos pramoninės gamybos procesams ir jų produktams;

stiprinti Europos sanglaudą įgyvendinant patikimą ir plataus užmojo Europos investicijų politiką (ypač daug dėmesio skiriant šiuolaikinės skaitmeninės infrastruktūros kūrimui), naudojantis įvairiomis Europos finansinėmis priemonėmis, įskaitant ESIF, regioninius fondus, programą „Horizontas 2020“ ir kt., ir užtikrinti, kad būtų vykdoma suderinta ir technologijų požiūriu neutrali Europos pramonės politika, grindžiama sąžininga įvairių veiklos vykdytojų konkurencija, inovacija ir tvaria modernizacija ir technologinėmis, socialinėmis ir verslo modelių inovacijomis, kurios padeda gerinti bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą ir visos Europos pramonės integraciją ir modernizavimą;

remti Europos tikslus klimato politikos srityje didinant energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą pramonės gamyboje, taip pat didinant pačios pramoninės gamybos tvarumą, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiekti, kad pramonės tvarumas taptų neatsiejamas nuo konkurencingumo;

stiprinti ekonomines, politines ir socialines inovacijas įgyvendinant viešųjų ir privačių duomenų ir informacijos atvirumo ir prieinamumo principus, bet įmonėms, darbuotojams ir vartotojams tarpusavyje keičiantis duomenimis visuomet apsaugoti neskelbtinus duomenis, ir sudaryti sąlygas geriau tarpusavyje integruoti visų tipų ekonomikos sektorius ir visas politikos sritis, įskaitant kūrybos ir kultūros sektorius;

g)	gerinti piliečių pragyvenimą miestuose ir ne miesto vietovėse, taip pat didinti jų sąmoningumą ir sugebėjimus pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis;

h)	skatinti technologines ir socialines inovacijas ES mokslinių tyrimų srityje įgyvendinant aiškią kryptį ir viziją turinčią pramonės skaitmeninimo politiką;

i)	didinti energetinį saugumą ir mažinti energijos suvartojimą užtikrinant suskaitmenintą, lankstesnę ir efektyvesnę pramonės gamybą, kuri leis geriau valdyti energijos paklausą;

j)	kurti partnerystes su kitais pasaulio makroregionais kuriant inovatyvias ir sąžiningas atviras skaitmenines rinkas;

k)	suprasti, kad pasaulio lygmeniu susietų skaitmeninių rinkų ir suskaitmenintos gamybos eroje reikia įgyvendinti sąžiningesnę ir veiksmingesnę Europos mokesčių politiką;

l)	pritraukti investicijas ir pasaulinio lygio mokslininkus bei ekspertus ir taip skatinti ekonomikos augimą bei didinti Europos konkurencingumą;

m)	remti skaitmeninimo ir technologinės plėtos procesų skatinamus naujus verslo modelius ir naujovišką veiklą vykdančias pradedančiąsias įmones;

pabrėžia, kad svarbu sukurti konkurencingą verslo aplinką, kurioje būtų sudaromos palankios sąlygos privačioms investicijoms, palankią reglamentavimo sistemą, kurioje būtų vengiama biurokratinių kliūčių, ir sukurti šiuolaikinę Europos infrastruktūrą ir pramonės skaitmeninimo ES lygmens struktūrą, kuri palengvintų nacionalinio, regioninio ir ES lygmens pramonės skaitmeninimo iniciatyvų ir platformų koordinavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pasiekas tikslas iki 2020 m. iš pramonės gauti 20 proc. BVP; pabrėžia, kad tam, kad ES galėtų pasaulyje tapti pramonės lydere, pramonės skaitmeninimas turi būti susietas su platesne pramonės strategija; pabrėžia, kad svarbu skatinti skaitmeninimą, ypač atsiliekančiose valstybėse narėse, regionuose ir tarp žmonių, kurie patiria neigiamą skaitmeninės atskirties poveikį; šiuo požiūriu palankiai vertina pasiūlymus dėl aukšto lygio apskritojo stalo ir Europos suinteresuotųjų šalių forumo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, ir tikisi, kad, be pramonės lyderių ir socialinių partnerių, svarbų vaidmenį atlikti bus pakviesti ir mokslininkai, MVĮ, standartizacijos organizacijos, politikos formuotojai, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė;

prašo Komisiją tęsti savo svarbų darbą, atliekamą tiriant gamybos ir skaitmeninimo tendencijas, taip pat netechninių sričių (pavyzdžiui, teisės, politikos, administravimo, ryšių ir kt.) tendencijas ir atitinkamus pokyčius kituose regionuose, nustatant naujas svarbias technologijas, siekiant užtikrinti, kad Europa toliau pirmautų šiose srityse, o naujos tendencijos, atsižvelgiant į projektuojant numatytos saugumo ir privatumo apsaugos principus, būtų integruotos į politiką ir veiksmus ir ištiriant, ar šis darbas galėtų būti atliktas pasinaudojant specialiu pramonės vertinimo tinklą, kuris apimtų nacionalines mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas;

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180), tačiau apgailestauja dėl to, kad kalbant apie transporto sektorių minimi tik su susietuoju ir automatizuotu transporto priemonių vairavimu susiję klausimai ir nepakankamai aptariamos visos esamos problemos; primena, kad, nors susietasis ir automatizuotas transporto priemonių vairavimas yra viena iš įdomiausių būsimų skaitmeninių sektoriaus permainų, esama galimybių skaitmeninti visų rūšių transportą, tiek kalbant apie veiklos, tiek apie administracinius procesus ir visoje vertės grandinėje nuo gamintojų iki keleivių ir krovinių vežimo, ir derinti su visomis naujomis sektoriuje naudojamomis technologijomis, pavyzdžiui, Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemomis EGNOS ir GALILEO, kurių rezultatų galima tikėtis artimiausioje ateityje; prašo Komisijos daugiausia dėmesio skirti visų rūšių transporto skaitmeninei pertvarkai, įskaitant su transportu ir turizmu susijusias paslaugas;

atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimo procesas nebuvo vienodai naudingas visame transporto sektoriuje, dėl to vidaus rinkoje atsirado nuostolingas susiskaidymas tiek skirtingų transporto rūšių, tiek tos pačios transporto rūšies atžvilgiu; pabrėžia, kad esama didelių ir vis didėjančių valstybių narių skirtumų, susijusių su transporto konkurencingumu ir skaitmeninimu, kurie taip pat pasireiškia tarp regionų, bendrovių ir MVĮ; mano, kad kuriant suderintą ES pramonės skaitmeninimo strategiją būtų galima išvengti tokio susiskaidymo ir skirtumų ir pritraukti investicijų į skaitmeninius projektus; pabrėžia, kad turėtų būti siekiama parengti ne dar vieną politinį dokumentą, o tikrą naujovių tendencijas ir rinkos potencialą atspindinčią strategiją, kurios įgyvendinimas būtų nuolat vertinamas;

mano, kad pramonės skaitmeninimo strategija padės išspręsti kai kurias skubiausiai spręstinas transporto ir turizmo sektorių problemas; todėl ragina Komisiją toliau remti skaitmeninimą siekiant:

a)	pagerinti bendrą transporto sektoriaus saugą, kokybę ir aplinkosaugos veiksmingumą;

pagerinti nevaržomą prieinamumą visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir riboto judumo arba neįgalius asmenis, ir didinti informuotumą apie alternatyvius judumo sprendimus, suteikiant keleiviams daugiau pasirinkimo galimybių, patogesnių naudoti ir labiau pritaikytų produktų ir daugiau informacijos visoje ES – tiek miestuose, tiek mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

sumažinti transporto išlaidas, pavyzdžiui, techninės priežiūros išlaidas, ir pagerinti esamų transporto infrastruktūros pajėgumų (pvz., transporto priemonių grupavimo (angl. platooning), sąveikiąsias intelektines transporto sistemas (C-ITS), geležinkelių eismo valdymo sistemas (ERTMS) ir upių informacijos paslaugas (RIS)) naudojimo veiksmingumą;

d)	padidinti konkurencingumą skatinant naujų dalyvių atsiradimą, visų pirma MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, kad būtų galima kovoti su veikiančiomis monopolijomis;

sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai ir vienodai užtikrinti ES teisės aktų vykdymą kuriant transporto valdymo sistemas, intelektines transporto sistemas, skaitmeninius tachografus, elektronines rinkliavos sistemas ir pan.) ir sukurti reglamentavimo sistemas, pritaikytas tikroms naujoms situacijoms, kurios gali iš naujo susidaryti taikant pažangias technologijas;

f)	sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms transporto įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, pavyzdžiui, krovinių vežimo ir logistikos sektoriuje supaprastinant administracines procedūras, numatant krovinio buvimo vietos nustatymą ir sekimą, taip pat optimizuojant grafikus ir eismo srautus;

g)	toliau užtikrinti keleivių teises, įskaitant duomenų apsaugą, taip pat tuomet, kai keliaujama daugiarūšiu transportu;

h)	mažinti problemas, susijusias su informacijos asimetrija transporto rinkoje;

i)	skatinti turizmo sektoriaus patrauklumą, nes tai padeda sukurti apie 10 proc. Europos BVP, ir kūrybos sektoriaus patrauklumą miesto, kaimo ir atokiausiose vietovėse, pavyzdžiui, geriau integruojant judumo ir turizmo paslaugas, taip pat susijusias su mažiau žinomomis lankytinomis vietomis;

nurodo, kad nepertraukiamas ir aukštos kokybės junglumas yra būtina greito, saugaus ir patikimo susisiekimo visomis transporto rūšimis ir tolesnio transporto sektoriaus skaitmeninimo sąlyga; apgailestauja, kad Europos Sąjungoje interneto aprėptis yra labai nevienoda; mano, kad transporto sektoriaus skaitmeninimui labai svarbios investicijos į plačiajuostį ryšį ir teisingą dažnių spektro paskirstymą; pabrėžia, kad reikia turėti įvairius sektorius, pavyzdžiui, elektronikos, telekomunikacijų, transporto ir turizmo, apimančią viziją; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimą ne vėliau kaip 2025 m. pagrindiniuose transporto keliuose ir mazguose užtikrinti tokį ryšį ir pradėti siekti visapusiškos aprėpties visoje Europos Sąjungoje;

Sąlygų sėkmingam pramonės skaitmeninimui kūrimas: infrastruktūra, investicijos, inovacijos ir įgūdžiai

pabrėžia, kad pramonės skaitmeninimo strategija suteikia galimybę skatinti inovacijas, didinti efektyvumą, diegti daugiau tvarių technologijų, kuriomis didinamas konkurencingumas ir modernizuojama ES pramoninė bazė, ir panaikinti kliūtis skaitmeninės rinkos plėtrai; pabrėžia, kad integruotas pramonės skaitmeninimas turi būti grindžiamas tvirtomis palankiomis sąlygomis: nuo aukščiausio lygio į ateitį orientuotos skaitmeninės infrastruktūros, MTTP ir investicijoms palankios aplinkos iki tinkamos šiuolaikinės reglamentavimo sistemos, kuria skatinama diegti inovacijas, stipresnės bendrosios skaitmeninės rinkos, aukšto lygio įgūdžių ir verslumo ir geresnio socialinio dialogo;

10.

pabrėžia, kad reikia didinti viešąsias ir privačias investicijas į didelės spartos ryšius, pavyzdžiui, plėtojant 5G technologijas, šviesolaidinius tinklus ir palydovinį ryšį, siekiant užtikrinti tvirtą Europos pramonės skaitmeninės infrastruktūros pagrindą miestuose ir pramonės zonose; pabrėžia, kad, siekiant didinti ryšių paklausą ir investicijų į tinklą aplinkos nuspėjamumą, svarbu suderinti spektro paskirstymo procesus; pabrėžia būtinybę toliau pirmauti skaitmeninių pramonės vertės grandinių ir bazinių technologijų srityse, pavyzdžiui, 5G ryšio ir kvantinių technologijų, itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, debesijos kompiuterijos, didžiųjų duomenų analizės, daiktų interneto, robotikos, automatizavimo (įskaitant itin automatizuotą vairavimą) ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos srityse; šiuo požiūriu pritaria prie Komisijos komunikato pridedamiems Komisijos darbiniams dokumentams;

11.

pripažįsta galimybes ir iššūkius, susijusius su pramonės skaitmeninimu; pripažįsta, kad pramonės skaitmeninimas turi teigiamą poveikį, nes didina darbo sąlygų lankstumą, kuris gali sukurti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, judriuoju nuotoliniu darbu įvairinti pasirinkimą ir sudaryti galimybes žmonėms iš kaimo ir atokių vietovių integruotis į darbo rinką su sąlyga, kad jie bus aprūpinti reikiama infrastruktūra, ir tokiu būdu skatinti ekonomikos augimą; taip pat pripažįsta, kad skaitmeninimo sukelta didesnio lankstumo tendencija gali padidinti laikino ir neužtikrinto darbo pavojų; pabrėžia, kad naujų darbo formų negalima naudoti siekiant apeiti galiojančius darbo ir socialinius teisės aktus, susijusius su darbuotojų ir vartotojų teisių apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinės pramonės šakos ir įmonės platformų ekonomikoje turi veikti vienodomis sąlygomis;

12.

pažymi, kad skaitmeniniai transporto ir turizmo sektorių pokyčiai, visų pirma kuriant užsakomąsias paslaugas ir vystant bendradarbiavimo grindžiamą ekonomiką, padeda gerokai keisti keleivių ir vartotojų elgesį judumo ir turizmo srityje ir prisideda prie infrastruktūros pritaikymo būtinybės; ragina Komisiją įvertinti transporto, judumo ir turizmo paslaugų skaitmeninimo poveikį, ypatingą dėmesį skiriant šių paslaugų naudotojų, elgesiui ir pasirinkimui, ir dar labiau atskleisti šių visuomenės pokyčių galimybes;

13.

pažymi, jog dėl to, kad kelionės bilietų platinimas vis labiau skaitmeninamas, naudotojai internetu gali lengvai gauti daugiau informacijos, tačiau tampa vis sunkiau palyginti pasiūlymus; todėl būtina stiprinti skaidrumo ir neutralumo užtikrinimo priemones platinant kelionės bilietus, visų pirma internetu, kad naudotojai galėtų priimti patikima informacija, susijusia ne tik su kaina, bet ir kitais parametrais, įskaitant paslaugos kokybę ir papildomas paslaugas, pagrįstus sprendimus; mano, kad užtikrinus tokį skaidrumą bus skatinama konkurencija ir remiama daugiarūšio transporto plėtra;

14.

mano, kad skaitmeninimas turėtų suteikti vartotojams didesnį pasirinkimą, daugiau naudotojams patogių ir pritaikytų produktų ir daugiau informacijos, visų pirma apie produktų arba paslaugų kokybę;

15.

atkreipia dėmesį, kad kalbos barjerų įtaka pramonei ir jos skaitmeninimui nėra pakankamai gerai atspindėti ir įvertinti skaitmeninės rinkos dokumentuose; ragina Komisiją bei valstybes nares skatinti kalbų technologijų plėtrą, kuri kartu su pramonės skaitmeninimu sumažintų Europos rinkos susiskaidymą;

16.

pabrėžia, kad parama „analoginei“ daugiakalbystei Europoje yra vienodai naudinga ir Europos pramonės skaitmeninimui, ir visapusiškų skaitmeninių įgūdžių lavinimui; todėl pabrėžia, kad gerokai daugiau dėmesio turi būti skiriama moksliniams tyrimams statistinio, išmaniojo ir mašininio vertimo ir mokymuisi skirtų programų srityse;

17.

pabrėžia, kad regionuose reikia sutelkti dėmesį į jų gamybos pranašumus ir skatinti jų vystymąsi pasitelkiant pažangiąją specializaciją, pažangiąsias grandines ir klasterius; mano, kad MVĮ, pramonės ir socialinių subjektų, amatų sektoriaus, pradedančiųjų įmonių, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų centrų, vartotojų organizacijų, kūrybinės pramonės sektorių, finansų ir kitų sričių suinteresuotųjų subjektų klasteriai ir sinergija gali būti sėkmingi pavyzdžiai plėtojant skaitmeninę gamybą ir inovacijas; skatina ES siekti mokslinių tyrimų, inovacijų ir struktūrinės sanglaudos; pabrėžia verslo skatinimo programų ir rizikos kapitalo svarbą siekiant padėti pradedančiosioms įmonėms plėtoti savo veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skaitmeninimą naudoti plėtojant verslo modelių inovacijas, pavyzdžiui, vadinamąsias mokėjimo už produkciją sistemas ir masinį pritaikymą individualiam vartotojui;

18.

mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti konkrečioms problemoms, kurias patiria MVĮ aplinkybėmis, kai santykiniai laimėjimai, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo bei gamybos efektyvumo srityje, pasiekti dedant skaitmeninimo pastangas, galėtų būti didžiausi; palankiai vertina MVĮ asociacijų ir jų galių didinimą taikant skaitmeninimo programas, kuriant taikomųjų mokslų centrus itin daug dėmesio skiriant skaitmeninimui ir bendrai finansuojant MVĮ vidaus MTTP; mano, kad reikia atkreipti dėmesį į duomenų nuosavybę ir prieigą prie duomenų bei sukurti Europos skaitmeninės pameistrystės programą;

19.

teigiamai vertina sukurtą pramonės modernizavimo pažangiosios specializacijos platformą ir ypač į Pramonės skaitmeninimo veiksmų planą įtrauktą Komisijos pasiūlymą sukurti kompetencijos centrų ir skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, kuriuo siekiama visuose regionuose sustiprinti pramonės skaitmeninimą ir MVĮ skirtas skaitmenines inovacijas; pažymi, kad šioje srityje nereikėtų pamiršti amatų sektoriaus; ragina Komisiją visų pirma skatinti steigti skaitmeninių inovacijų ir skaitmeninės kompetencijos centrus mažiau skaitmenizuotuose Europos regionuose; ragina Komisiją padidinti skaitmeninių inovacijų centrų finansavimą naudojantis įvairiais Europos ištekliais, pvz., programa „Horizontas 2020“, struktūriniais fondais ir kt., remti valstybių narių pastangas ir strategijas, kuriomis siekiama sukurti nacionalinį skaitmeninių inovacijų centrų tinklą ir apsvarstyti galimybę išbandyti vadinamąjį smėlio dėžės metodą, pagal kurį, taikant galiojančias taisykles, neblokuojami kontroliuojamoje aplinkoje atliekami kelių sektorių eksperimentai; ragina valstybes nares stiprinti savo skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimą tarpvalstybiniu lygmeniu; mano, kad įsteigtų skaitmeninių inovacijų centrų specializacija turėtų būti pramoninės skaitmeninės inovacijos, padedančios spręsti Europos visuomenės problemas; mano, kad pagal programą „Horizontas 2020“ skaitmeniniams inovacijų centrams skiriamą finansavimą būtų galima derinti su pagal programą „Horizontas 2020“ šios srities visuomenės problemoms spręsti skiriamu finansavimu; atkreipia dėmesį į MVĮ galimybę pasinaudoti IRT inovacijų kuponais siekiant gauti konsultacijas, dalytis geriausia patirtimi ir skaitmeninių inovacijų centrų specialistų žiniomis;

20.

atkreipia dėmesį į svarbų miestų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį kuriant naujus verslo modelius ir užtikrinant MVĮ ir pramonės subjektams skaitmeninę infrastruktūrą ir paramą ir į didžiules galimybes, kurias miestams teikia skaitmeninės pramonės inovacijos, pavyzdžiui, susijusios su gamyba vietos lygmeniu nesukuriant jokių atliekų, didesne pramoninės gamybos ir logistikos vietos lygmeniu bei miestuose, taip pat transporto procesų integracija, energijos gamyba, vartojimu, gamyba ir trimačiu spausdinimu; mano, kad miestai taip pat turėtų turėti galimybę naudotis skaitmeninių inovacijų centrais; prašo Komisiją išnagrinėti vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis sukauptos geriausios patirties pavyzdžius ir skatinti jais keistis; teigiamai vertina tai, kad buvo paskelbtas Europos skaitmeninių miestų indeksas, taip pat iniciatyvas, kuriomis skatinamas Europos miestų duomenų ir sistemų sąveikumas; pažymi, kad šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka Pažangiųjų miestų iniciatyva; atkreipia dėmesį į teigiamą patirtį, sukauptą regioniniuose patariamuosiuose forumuose;

21.

atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti viešieji pirkimai ir teisiniai verslo įmonių registracijos, ataskaitų apie verslo veiklą teikimo ar informacijos atskleidimo reikalavimai plėtojant naujas pramonines skaitmenines technologijas; prašo Komisijos apsvarstyti, kaip viešaisiais pirkimais būtų galima pasinaudoti kaip inovacijų skatinimo priemone; prašo Komisijos, siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų atnaujinamos atsižvelgiant į skaitmenines aplinkybes, skaitmeninę patikrą įtraukti į programą REFIT ir sudaryti palankesnes sąlygas valdžios institucijoms keistis geriausia patirtimi, susijusia su inovacijų kriterijų taikymu vykdant viešuosius konkursus; rekomenduoja sparčiau pritaikyti teisinę ir technologinę aplinką prie pramonės skaitmeninimo ir daiktų interneto diegimo poreikių, pavyzdžiui, pereiti prie interneto protokolo 6 versijos (IPv6);

22.

pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamą viešąjį ir privatųjį finansavimą Europos pramonės skaitmeninimui geriau panaudojant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas; mano, kad būtina padidinti šių lėšų dalį, taip pat skirti gerokai daugiau viešųjų investicijų skaitmeninei infrastruktūrai; pabrėžia didžiulę finansavimo, gaunamo ir privačių ir bendradarbiavimu grindžiamų platformų, svarbą; prašo Komisijos vykdyti pramonės skaitmeninimui skirtų finansų srities apskritojo stalo diskusijas, kurių metu būtų išnagrinėti ir parengti naujoviški finansavimo pasiūlymai; apgailestauja, kad ES biudžete skaitmeninei politikai skirtų išteklių nepakanka, kad būtų galima daryti realų poveikį; pripažįsta, kad reikia skatinti Europos ekonomiką investuojant į gamybą; mano, kad galimybės naudotis esamomis Europos finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais, programa „Horizontas 2020“, turėtų padėti užtikrinti, kad šis tikslas būtų pasiektas; mano, kad finansavimo iš šių fondų galimybės turėtų būti suderintos su nacionaliniais ištekliais ir valstybės pagalbos taisyklėmis; pripažįsta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir bendrųjų įmonių atliekamą vaidmenį;

23.

ragina valstybes nares, siekiant remti veiksmingą pramonės skaitmeninimą, teikti mokesčių paskatas skaitmeninės ir pažangios gamybos sistema besinaudojančiam verslui ir įmonėms;

Europos technologinės lyderystės ir saugumo pramonės skaitmeninimo srityje užtikrinimas: susijungimai ir įsigijimai, kibernetinis saugumas, duomenų srautai, standartizacija

24.

pripažįsta, kad būtinai reikia stiprinti MTTP; ragina Komisiją remti ir vidaus, ir išorės MTTP veiklą ir skaitmeninėje ekosistemoje skatinti inovacijų tinklus bei pradedančiųjų įmonių, pripažintų verslo subjektų, MVĮ, universitetų ir kitų subjektų bendradarbiavimą; prašo komisijos ištirti, kaip būtų galima kuo labiau padidinti pagal programą „Horizontas 2020“ atliktų mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimo į rinką bei Europos įmonių naudojimosi šiais rezultatais mastą; prašo Komisijos didinti programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų projektų, kuriuos įgyvendinant išduodami patentai ir sukuriama intelektinė nuosavybė, skaičių;

25.

pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti ES kritinės svarbos technologijas ir praktinę patirtį, nes jos yra būsimo pramonės pranašumo ir ekonominio atsparumo pagrindas; atkreipia dėmesį į riziką, kuri gali kilti dėl strateginių, įgyvendinant valstybės ir pramonės politiką skatinamų tiesioginių užsienio investicijų, ypač dėl susijungimų ir įsigijimų būdu įsteigtų valstybės įmonių; atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginių užsienio investicijų srityje tam tikri išorės investuotojai buvo vis labiau domisi galimybėmis susijungimų ir įsigijimų būdu įsigyti kritinės svarbos ES technologijų; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą išnagrinėti JAV užsienio investicijų komiteto (CFIUS) patirtį; pabrėžia, kad, nustačius pasaulines taisykles, turėtų būti užtikrinamos vienodas galimybes patekti į investicijų rinką;

26.

pabrėžia, kad dėl pokyčių, susijusių su automatika, robotika, naudojimusi dirbtiniu intelektu gamybos procesuose, taip pat aukšto lygio įvairios kilmės techninių sudedamųjų dalių integracija, kyla naujų klausimų dėl atsakomybės už produktus ir gamybos įrenginius; ragina Komisiją kuo skubiau išaiškinti galimas autonomiškai veikiančių sistemų saugumo ir atsakomybės taisykles, įskaitant bandymų sąlygas;

27.

pripažįsta, kad dėl atvirumo ir ryšių taip pat gali padidėti pažeidžiamumas, susijęs su kibernetiniais išpuoliais, sabotažu, manipuliavimu duomenimis ar pramoniniu šnipinėjimu, ir dėl to pabrėžia, kad svarbu taikyti bendrą Europos požiūrį į kibernetinį saugumą; pripažįsta būtinybę ugdyti sąmoningumą kibernetinio saugumo didinimo klausimu; mano, kad už kibernetinį atsparumą itin didelė atsakomybė tenka verslo lyderiams ir nacionalinės bei Europos pramonės ir saugumo politikos formuotojams; mano, kad gamintojai yra atsakingi už tai kad saugos ir saugumo standartai taptų pagrindiniais visų skaitmeninių inovacijų projektavimo parametrais, taikant pažangiausias technologijas ir projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir projektuojant numatyto saugumo principus, tačiau tam tikromis sąlygomis bei taikant tikrus kriterijus gamintojai gali būti nelaikomi atsakingais; pažymi, kad daiktų internetui taikomi kibernetinio saugumo reikalavimai ir IT saugumo standartai, pavyzdžiui, grindžiami pavyzdiniu pramonės architektūros modeliu (RAMI) 4.0 ir pramonės kontrolės sistemomis, turėtų padėti stiprinti Europos kibernetinį atsparumą; mano, kad šiuo klausimu Europos standartizacijos institucijoms šioje srityje tenka ypatingas vaidmuo ir kad jų nereikėtų palikti nuošalyje; prašo Komisijos išnagrinėti įvairius kibernetinio saugumo daiktų internete didinimo modelius; tačiau prašo viešųjų institucijų, vykdant viešuosius pirkimus IT įrangai ir daiktų interneto produktams įsigyti, nustatyti privalomus kibernetinio saugumo reikalavimus; mano, kad labai svarbu MVĮ teikti kibernetinio saugumo patikrinimo paslaugas ir konsultacijas jų suskaitmenintų pramonės gaminių klausimais; mano, kad, ES valstybėms narėms keičiantis geriausia patirtimi, Europoje būtų galima užtikrinti didesnį kibernetinį atsparumą šioje srityje;

28.

mano, kad reikėtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir jų skaitmeniniam saugumui taikyti bendrus kriterijus ir kad ES direktyva dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (Tinklų ir informacijos saugumo direktyva) yra pirmasis žingsnis siekiant Sąjungoje užtikrinti aukštą bendrą tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygį; ragina Komisiją skatinti valstybes nares šią direktyvą nuosekliai ir laiku perkelti į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad būtina stiprinti vaidmenį, kurį Tinklų ir informacijos saugumo direktyvoje nurodyti valdymo organai atlieka užtikrinant pasitikėjimą ateities technologijomis; pažymi, kad reikėtų pripažinti, jog kibernetinės grėsmės stebėsenos mechanizmai ir perspektyvų vertinimas yra svarbios ES skaitmeninės pramonės saugumo užtikrinimo priemonės, visų pirma užtikrinant MVĮ ir vartotojų apsaugą;

29.

pabrėžia, kad itin daug dėmesio reikia skirti su pramone arba gamyba susijusių duomenų ir informacijos rinkimo ir galimybių su jais susipažinti klausimams; todėl pabrėžia, kad itin daug dėmesio taip pat reikia skirti duomenų suverenumo, atvirosios ir standartizuotos prieigos ir duomenų prieinamumo principams, taip pat inovacijų stiprinimui ir našumo didinimui, naujiems paslaugų ir verslo modeliams ir galimybėms atlikti saugumo auditą, kartu sudarant sąlygas sąžiningai konkurencijai; pabrėžia, kad naujų formų reglamentavimo taisykles dėl duomenų nuosavybės ir prieigos prie duomenų reikia priimti labai atsargiai ir tik išsamiai pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, mano, kad reikia apsaugoti ir ginti ir inovacijas, ir darbuotojų ir vartotojų privatumą, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; be to, pabrėžia, kad reikėtų skatinti atskleisti informaciją ir sudaryti sąlygas su ja susipažinti viešojo intereso ir moksliniais tikslais; atkreipia dėmesį į Komisijos šios srities pasiūlymą dėl duomenimis grindžiamos ekonomikos, kuriuo siekiama skatinti bendrą Europos duomenų rinką; mano, kad per šiuo metu vykstančias diskusijas dėl duomenų apsaugos tvarkos, siekiant skatinti kurti techninius sprendimus, skirtus patikimiems atpažinties ir keitimosi duomenimis sprendimams, reikia pabrėžti du esminius aspektus – viena vertus, numatytąsias sutarčių taisykles, kita vertus, nesąžiningos veiklos kontrolės įmonėms palaikant sutartinius santykius priemonių nustatymą;

30.

pabrėžia, kad Europos debesijos iniciatyva, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl laisvo duomenų judėjimo, kuriuo siekiama panaikinti nepagrįstus duomenų vietos apribojimus, gali dar labiau paskatinti Europos pramonės, visų pirma MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, skaitmeninimo procesą ir panaikinti ES bendrosios rinkos susiskaidymą; ragina Komisiją stebėti, kaip patvirtinama ir nuosekliai įgyvendinama Europos debesijos iniciatyva, siekiant užtikrinti teisingą, greitą, patikimą ir sklandų duomenų srautą ir naudojimą; primena Komisijai jos įsipareigojimą savo komunikate pristatyti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl laisvo duomenų judėjimo ES, kad būtų pašalinti nepagrįsti nacionaline teise ar reglamentavimu keliami lokalizavimo reikalavimai;

31.

tvirtai mano, kad ypač transporto sektoriuje atvirieji ir didieji duomenys bei duomenų analizės išlieka esminiai aspektai siekiant visapusiškai pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais ir skatinti naujoves; apgailestauja, kad iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti laisvesnį duomenų srautą, tebėra suskaidytos; pabrėžia, kad reikia daugiau teisinio tikrumo, visų pirma kalbant apie nuosavybę ir atsakomybę, remiantis visišku privatumo užtikrinimu ir duomenų apsauga;

32.

pripažįsta galimybes, kurias pramonės skaitmeninimas teikia sektorių duomenų paieškai ir viešųjų ir pusiau viešųjų institucijų bei rinkos dalyvių vykdomam valdymui;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus vaidmuo tenka struktūros atvirumo kaip skaitmeninių komponentų kūrimo principo integravimui;

34.

pripažįsta, kad svarbu apsaugoti praktinę patirtį keičiantis pramonės skaitmeniniais komponentais ir siejant juos tarpusavyje ir tuo pat metu sudaryti sąlygas sąveikumui ir tarpusavio sujungiamumui ir šiuos procesus skatinti;

35.

pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti Europos pirmavimą pramonės skaitmeninimo srityje, būtina įgyvendinti tvirtą su valstybėmis narėmis ir Komisija suderintą standartizacijos strategiją, taip pat sąveikumą skaitmeninėje srityje; atkreipia dėmesį į svarbią ir unikalią Europos standartizacijos institucijų struktūrą ir į tai, kad jos laikosi įtraukaus ir sutariamu grindžiamo požiūrio, įtraukdamos visuomenės suinteresuotuosius subjektus ir ypač MVĮ; ragina Komisiją skatinti ir plėtoti atvirųjų standartų kūrimą ir palankiai vertina Komisijos ketinimą užtikrinti prieigą prie su standartais susietų patentų ir veiksmingą jų licencijavimą, laikantis teisingų, pagrįstų ir nediskriminacinių (angl. fair, reasonable and non-discriminatory, FRAND) sąlygų, taip pat pripažįsta, kad tai labai svarbu siekiant ES skatinti inovacijas ir MTTP; mano, kad žiedinė ekonomika galėtų būti pagrindinė varomoji nuoseklios informacijos srautų standartizacijos pramonės vertės grandinėse jėga; ragina laikytis ES mastu Europos standartizacijos organizacijose (CEN, CENELEC ir ETSI) suderinto požiūrio į tarptautinius forumus ir konsorciumus; mano, kad pageidautina siekti nustatyti pasaulinius ir visuotinius standartus, tačiau taip pat pabrėžia, kad yra pasirengęs toliau plėtoti Europos standartus, jeigu tarptautinis bendradarbiavimas standartizacijos forumuose nebus konstruktyvus; mano, kad sąveikumas yra būtina sąlyga, visų pirma daiktų interneto srityje, siekiant užtikrinti, kad kuriamos naujos technologijos pagerins galimybes vartotojams, kurie neturėtų būti susaistyti tik su keliais konkrečiais paslaugų teikėjais;

36.

pabrėžia, kad skaitmeninimo srities kliūtys prekybai trukdo plėtoti tarptautinę Europos pramonės veiklą ir daro neigiamą poveikį Europos konkurencingumui; mano, kad ES ir trečiųjų šalių sąžiningos prekybos susitarimai gali labai padėti plėtoti bendras tarptautines duomenų apsaugos, duomenų srautų, duomenų naudojimo ir standartizacijos srities taisykles;

Socialinis aspektas: įgūdžiai, švietimas ir socialinės inovacijos

37.

mano, kad, siekiant įtraukti pertvarkos poveikį į Europos socialinius ir ekonominius modelius, reikia dėti daug pastangų švietimo, apmokestinimo ir socialinės apsaugos sistemų srityse; atkreipia dėmesį, kad pramonės skaitmeninė transformacija daro didelį socialinį poveikį: pradedant užimtumu, darbo sąlygomis ir darbuotojų teisėmis ir baigiant švietimu ir įgūdžių lavinimu, e. sveikata, aplinka ir darniu vystymusi; pabrėžia būtinybę šių pokyčių metu ir toliau užtikrinti saugumą; ragina Komisiją deramai ištirti pramonės skaitmeninimo socialinį poveikį ir imtis veiksmų dėl jo, taip pat prireikus pasiūlyti tolesnių priemonių, skirtų skaitmeninei atskirčiai mažinti ir įtraukiai skaitmeninei visuomenei skatinti, tuo pat metu didinant Europos konkurencingumą;

38.

primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apibrėžė darbuotojo sąvoką remdamasis tam tikrais darbo santykius apibrėžiančiais kriterijais, pvz., pavaldumas, atlyginimas ir darbo pobūdžiu (12); ragina užtikrinti sąvokos „darbas“ skaitmeninėje darbo rinkoje apibrėžties teisinį tikrumą, siekiant užtikrinti atitiktį darbo ir socialiniams teisės aktams; tvirtina, kad visi platformų ekonomikos darbuotojai dirba arba pagal sutartis, arba savarankiškai, ir todėl turėtų būti atitinkamai klasifikuojami, nesvarbu, kokia jų sutartinė padėtis;

39.

pabrėžia, kad švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra socialinės sanglaudos skaitmeninėje visuomenėje pagrindas; pabrėžia, kad Europa susiduria su skaitmenine atskirtimi šioje srityje; ragina, pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir jiems dalyvaujant, įgyvendinti Įgūdžių garantijos iniciatyvą ir ragina valstybes nares rasti būdų patenkinti piliečių poreikiams dėl tęstinio mokymo ir perkvalifikavimo, kvalifikacijos didino ir mokymosi visą gyvenimą siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie išmaniosios ekonomikos; pabrėžia, kad per šiuos procesus svarbu užtikrinti skaitmeninių įgūdžių plėtojimą ir pripažinimą, ir atkreipia dėmesį į naują tendenciją tuo pačiu metu ugdyti keletą įgūdžių; mano, kad darbdaviai turėtų naudotis Europos socialinio fondo lėšomis tokiam mokymui organizuoti ir skatindami naudotis skaitmeninių priemonių rinkiniu kvalifikacijai kelti bendradarbiaujant su pramonės atstovais ir socialiniais partneriais; palankiai vertina mokymo medžiagos ir konkretiems sektoriams pritaikytų mokymo programų rengimą; prašo Komisiją išnagrinėti galimybes nustatyti tęstinio skaitmeninių įgūdžių ugdymo programų sertifikavimo sistemą;

40.

pabrėžia, kad skaitmeniniai įgūdžiai turi būti įtraukti į nacionalines švietimo programas; pažymi, kad, siekiant šio tikslo, reikėtų toliau plėtoti tokias Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) remiamas iniciatyvas kaip Europos kibernetinio saugumo mėnuo ir Europos kibernetinio saugumo iššūkis; pabrėžia, kad svarbu specialiai rengti mokytojus ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir kad reikėtų ugdyti visų vaikų skaitmeninius įgūdžius; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visose mokyklose būtų įdiegtas belaidis vietinis tinklas ir joms būtų suteikta šiuolaikinė IT įranga; pažymi, kad programavimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, kad būtų galima pasimokyti iš nusistovėjusios praktikos, pavyzdžiui, iš programos „Fit4Coding“, skaitmeninės akademijos iniciatyvų, e. mokymosi programų arba iš tokių kodavimo mokyklų kaip „Webforce3“; prašo Komisiją skatinti į EBPO ir (arba) PISA vertinimus įtraukti skaitmeninių įgūdžių tikrinimą, kad būtų galima didinti konkurenciją ir palyginti ES valstybių narių rezultatus; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, parengti tarpdalykines studijų programas, kuriomis būtų siekiama integruoti kelių rūšių kompetenciją, pavyzdžiui, IT ir verslo valdymo arba inžinerijos ir duomenų mokslų; pabrėžia, kad visos valstybės narės turėtų parengti išsamias nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas ir nustatyti jų tikslus, kaip padaryti jas paragino Komisija; pabrėžia, kad, rengiant ir įgyvendinant tokias strategijas, itin svarbų vaidmenį gali atlikti socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai; pažymi, kad iki šiol tik pusė ES valstybių narių sudarė nacionalines koalicijas užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti; pabrėžia, kad, nustačius specialią biudžeto eilutę, skirtą su skaitmeniniais įgūdžiais ir koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti susijusiai veiklai remti, būtų galima stiprinti informacijos sklaidą ir tolesnę veiklą;

41.

pabrėžia, kad svarbu investuoti į profesinio mokymo skaitmeninimą ir amatų sektorių; pabrėžia, kad skaitmeninius įgūdžius taip pat reikia papildyti inžineriniais įgūdžiais ir kad kartu reikia skatinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) studijas, taip pat tokius socialinius emocinius įgūdžius kaip gebėjimas bendrauti, komandos koordinavimas ir kelis sektorius aprėpiantis mąstymas;

42.

reikalauja į visas skaitmeninimo iniciatyvas įtraukti lyčių aspektą, užtikrinant, kad vykdoma skaitmeninė transformacija taip pat taptų postūmiu užtikrinti lyčių lygybę; pabrėžia būtinybę skirti dėmesio didelei lyčių nelygybei IRT sektoriuje, kadangi jis yra labai svarbus ilgalaikiam Europos ekonomikos augimui ir gerovei užtikrinti;

43.

atkreipia dėmesį į skaitmeninimo potencialą užtikrinant socialinių ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumą ir neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų atskirtį įtrauktį darbo rinkoje; visų pirma pabrėžia nuotolinio darbo svarbą šiomis aplinkybėmis;

44.

pažymi, kad, kaip parodė iniciatyva EUROPEANA, Europos kūrinių skaitmeninimas suteikia didžiulę galimybę pagerinti jų prieinamumą, platinimą ir propagavimą, o skaitmeninės inovacijos gali būti postūmis kultūros kūrinių eksponavimo ir prieinamumo revoliucijai; pabrėžia, kad visų pirma svarbu skatinti 3D technologijų naudojimą siekiant rinkti duomenis apie prarastas kultūros vertybes ir paveldą ir norint juos atkurti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti Europos kultūros paveldo skaitmeninimo, išsaugojimo ir jo prieinamumo internete finansavimą;

45.

apgailestauja dėl to, kad kultūros objektai dažnai yra sunkiai pasiekiami negalią turintiems asmenims, ir atkreipia dėmesį į galimybes, kurių stipresnė skaitmeninė kultūrinė platforma teikia gerinant dalyvavimą ir užtikrinant geresnį kultūrinės patirties, objektų ir meno kūrinių prieinamumą visoje Europoje, nepaisant to, kokioje geografinėje vietovėje jie yra;

46.

ragina vykdyti mokslinius tyrimus pagalbinių technologijų srityje ir jas plėtoti – jos gali tapti naujais pramonės produktais, gerinančiais neįgalių asmenų įtrauktį.

47.

rekomenduoja pradėti nuolat keistis geriausios patirties pavyzdžiais, parengti dvejų metų pažangos peržiūrą ir rekomendacijas dėl pramonės skaitmeninimo;

o o

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

(2) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 131.

(3) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57.

(4) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 41.

(5) OL C 482, 2016 12 23, p. 89.

(6) OL C 468, 2016 12 15, p. 19.

(7) OL C 93, 2016 3 9, p. 120.

(8) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 22.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0486.