Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52017IP0053

2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas“ (2016/2148(INI))

OL C 252, 2018 7 18, p. 273–283 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

18.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 252/273

P8_TA(2017)0053

Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas

2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas“ (2016/2148(INI))

(2018/C 252/27)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – BNR) (1),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (5),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas (6),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (7),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl greitesnio sanglaudos politikos įgyvendinimo (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Sąveika inovacijoms: Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programa „Horizontas 2020“ ir kiti Europos inovacijų fondai ir ES programos“ (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus (11),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 26 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (12),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 9 d. Regionų komiteto nuomonę dėl derybų dėl partnerystės susitarimų ir veiksmų programų rezultatų (13),

—

atsižvelgdamas į Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2014)0473),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“) tyrimą „Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES priemonių sąveikos didinimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų“,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“) tyrimą „Pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“) analizę „2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansinės priemonės. Pirmoji valstybių narių patirtis“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0385/2016),

A.

kadangi sanglaudos politika sudaro didelę ES biudžeto dalį, t. y. apytikriai trečdalį visų išlaidų;

B.

kadangi Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) 2014–2020 m. biudžetą sudaro 454 mlrd. EUR, taigi jie yra pagrindinė ES investicijų politikos priemonė ir daugelyje valstybių narių vienas iš svarbiausių viešųjų investicijų šaltinių; naudojant šių fondų lėšas visoje ES sukuriama daugiau darbo vietų, skatinamas ekonomikos augimas ir investicijos, taip pat, siekiant skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, mažinami regionų ir vietos lygmens skirtumai;

C.

kadangi partnerystės sutartys sudaro pagal 16 straipsnio 3 dalį Komisijos teikiamos ataskaitos pagrindą;

D.

kadangi derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės sutarčių ir veiksmų programų buvo modernizuotas, itin pritaikytas ir intensyvus procesas taikant naują sistemą, grindžiamą rezultatais, ex ante sąlygomis ir paramos telkimo pagal temas principu; tačiau dėl to labai uždelsta iš tiesų pradėti įgyvendinti sanglaudos politiką, taip pat ir dėl kai kurių regionų ir valstybių narių administracinių pajėgumų trūkumo, be to, šis procesas dar labiau sulėtėjo dėl valdymo institucijų paskyrimo procedūros;

E.

kadangi neginčijama, kad dėl ilgų derybų ir vėlai pasiekto susitarimo dėl DFP ir todėl vėlai – 2013 m. pabaigoje – patvirtintos reglamentavimo sistemos nebuvo galima laiku patvirtinti veiksmų programų; kadangi todėl veiksmų programas pradėta įgyvendinti lėtai, o tai turėjo įtakos politikos įgyvendinimui vietos lygmeniu;

F.

kadangi visiems penkiems ESI fondams buvo nustatytos bendrosios nuostatos ir taip sustiprintas jų ryšys;

G.

kadangi sanglaudos politikos srityje šiuo metu kyla daug politinių ir ekonominių sunkumų, susijusių tiek su finansų krize (dėl šios krizės daugelyje valstybių narių skiriama mažiau viešųjų investicijų, o ESI fondai ir bendras valstybių narių finansavimas daugelyje valstybių narių lieka pagrindine viešųjų investicijų priemone), tiek su migracijos krize;

H.

kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu sanglaudos politika buvo vykdoma taikant tikslingesnį politikos metodą, pagal kurį parama telkiama pagal temas ir remiami Sąjungos prioritetai ir tikslai;

I.

kadangi dabartiniu finansavimo laikotarpiu ESI fondai yra labiau nukreipti į rezultatus ir grindžiami investavimo aplinka, kurioje sudaromos sąlygos užtikrinti didesnį veiksmingumą;

J.

kadangi investicijos pagal sanglaudos politiką turi būti labiau suderintos su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro prioritetais;

K.

kadangi Geresnio įgyvendinimo darbo grupė padėjo sumažinti lėšų paskirstymo kliūtis ir vėlavimą;

Dalijimasis rezultatais, informacijos skleidimas ir matomumas

1.

 pažymi, kad Europa išgyvena sudėtingą etapą tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir politiniu atžvilgiais, todėl kaip niekada reikia veiksmingos, į ekonomikos augimą ir užimtumą orientuotos, su piliečiais glaudžiai susijusios ir konkrečioms teritorijų galimybėms labiau pritaikytos investicijų politikos, kuria turėtų būti siekiama kovoti su nedarbu ir socialine nelygybe Sąjungoje, kartu kuriant Europos pridėtinę vertę; pažymi, jog siekdama atgauti piliečių pasitikėjimą ES turi inicijuoti prisitaikymo procesus, kad būtų laikomasi SESV 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2.

 pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu sanglaudos politika buvo nuodugniai pertvarkyta, dėl to reikia pakeisti mąstymą ir darbo metodus visais valdymo lygmenimis, įskaitant horizontalų veiksmų koordinavimą ir suinteresuotųjų subjektų bei, kiek tai įmanoma, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros subjektų įtraukimą; atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai neatsižvelgiama į naujausias ateities perspektyvomis grindžiamas ir pavyzdines reformas ir kad sanglaudos politika neretai vis dar suvokiama kaip įprastinė išlaidų politika, o ne apčiuopiamų rezultatų galinti duoti vystymosi ir investicijų politika;

3.

 mano, kad, teikiant informaciją apie sanglaudos politikos projektus, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Europos pridėtinei vertei, solidarumui ir sėkmės istorijų matomumui, ir pabrėžia, kaip svarbu keistis geriausia patirtimi ir padaryti išvadas iš projektų, kuriuos įgyvendinant nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų; primygtinai ragina informaciją apie ESI fondus skleisti modernesnėmis priemonėmis ir intensyviau; pabrėžia būtinybę nustatyti ir taikyti naujas informacijos apie sanglaudos politikos rezultatus teikimo priemones; mano, kad būtina investuoti į žinių kaupimą ir duomenų rinkimą regionų lygmeniu, kaip proceso, kurio metu dedamos nuolatinės pastangos kurti ir atnaujinti duomenų bazes, atsižvelgiant į vietos ir regionų reikmes, ypatumus ir prioritetus, dalį, kaip tai daroma jau veikiančios pažangiosios specializacijos platformos (S3 platforma) atveju, nes tai padės suinteresuotiems visuomenės atstovams veiksmingai patikrinti, kokią Europos pridėtinę vertę kuria tam tikri projektai;

4.

 atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant geriau informuoti apie ESI fondus ir didinti jų matomumą, reikia skirti daugiau dėmesio suinteresuotųjų subjektų ir naudos gavėjų dalyvavimui ir tikslingam piliečių įtraukimui į sanglaudos politikos kūrimo ir įgyvendinimo procesus; be to, primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir miestus teikti daugiau informacijos apie laimėjimus sanglaudos politikos srityje ir įgytą patirtį bei pasiūlyti suderintą tikslinį veiksmų planą;

Paramos telkimas pagal temas

5.

 palankiai vertina tai, kad parama telkiama pagal temas, kadangi, kaip paaiškėjo, tai naudinga priemonė siekiant sukurti orientuotą politiką ir veiksmingiau įgyvendinti ES prioritetus ir strategiją „Europa 2020“, taip pat stiprinti žinių panaudojimo skatinant inovacijas, kuriant darbo vietas ir remiant ekonomikos augimą procesą; taigi ragina valstybes nares ir regionų bei vietos institucijas priimti aiškius sprendimus dėl investicijų prioritetų, parinkti projektus remiantis ESI fondams nustatytais prioritetais, ir taikyti nesudėtingus ir veiksmingus jų įgyvendinimo procesus;

6.

 pažymi, kad, atliekant paramos telkimo pagal temas analizę, reikėtų nurodyti, kokiu mastu strateginiai valstybių narių sprendimai ir išteklių paskirstymas teminiams tikslams padeda patenkinti konkrečius teritorijų poreikius; apgailestauja, kad Komisijos pagal 16 straipsnį parengtoje ataskaitoje šiam aspektui skiriama mažiau dėmesio;

7.

 mano, kad reikia veiksmingiau išaiškinti sanglaudos politikos rezultatus ir teikiamą naudą, ypač siekiant atkurti pasitikėjimą Europos projektu;

8.

 primygtinai ragina toliau vykdyti sanglaudos politiką telkiant paramą pagal temas, tačiau sudarant sąlygas pakankamam lankstumui, kad būtų atsižvelgta į konkrečius kiekvieno regiono (ypač mažiau išsivysčiusių regionų) poreikius, kaip nustatyta reglamente; ragina į pereinamojo laikotarpio regionus toliau investuoti ESI fondų lėšas, kad būtų išsaugotas jau skirtų lėšų ir įdėtų pastangų poveikis;

9.

 ypač akcentuoja tai, kad reikėtų atsižvelgti į miesto arba kaimo regionų, mažiau išsivysčiusių regionų, pereinamojo laikotarpio regionų ir tam tikrų nuolatinių gamtinių arba geografinių kliūčių turinčių regionų padėtį ir parengti atitinkamą paramos politiką, skirtą šioms teritorijoms, kurios be sanglaudos politikos vargu ar galėtų pasivyti geriau išsivysčiusius regionus; ragina Komisiją kartu su vietos valdžios institucijomis ir metropoliniais regionais, kurie yra ES augimo centrai, vykdyti ir plėtoti miestų darbotvarkės įgyvendinimo strategijas; šiuo atžvilgiu primena, jog svarbu suteikti valstybėms narėms ir regionams pakankamai lankstumo, kad būtų galima spręsti naujus politinius iššūkius, pvz., susijusius su imigracija, kartu nepamirštant pradinių ir vis dar aktualių sanglaudos politikos tikslų bei konkrečių regionų poreikių, taip pat skatinti plačiai suprantamą sanglaudos politikos skaitmeninį aspektą (įskaitant informacinių ir ryšių technologijų ir plačiajuostės prieigos klausimus, susijusius su bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimu); atkreipia dėmesį į energetikos sąjungos strategiją, žiedinės ekonomikos strategiją ir ES įsipareigojimus pagal Paryžiuje priimtą susitarimą dėl klimato kaitos, kadangi ESI fondai atlieka svarbų vaidmenį juos vykdant;

10.

 mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti paregioniams, kurių skurdžiose vietovėse ir rajonuose bei atskirtose bendruomenėse neretai susitelkia daug problemų ir nepakankamai atstovaujama marginalizuotoms grupėms, pvz., romams;

11.

 pritaria tam, kad dėmesys palaipsniui būtų perkeliamas nuo su stambia infrastruktūra susijusių projektų prie žinių ekonomikos, inovacijų ir socialinės įtraukties skatinimo ir kad būtų siekiama užtikrinti sanglaudos politikos subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, gebėjimų stiprinimą ir įgalėjimą, atsižvelgiant į mažiau išsivysčiusių regionų, kuriems vis dar reikia paramos infrastruktūros plėtros srityje ir kuriuose ne visada galima įgyvendinti rinka grindžiamus sprendimus, ypatumus, kartu turint omenyje būtinybę suteikti tam tikro lankstumo, kad kiekviena valstybė narė, siekdama skatinti savo ekonominį, socialinį ir teritorinį vystymąsi, galėtų investuoti atsižvelgdama į savo prioritetus;

12.

 laikosi nuomonės, kad ESI fondais, įskaitant visų pirma Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, turėtų būti naudojamasi kokybiškoms darbo vietoms sukurti bei skatinti ir kokybiškam mokymuisi visą gyvenimą ir profesiniam mokymui (perkvalifikavimui) populiarinti, kad darbuotojai galėtų tinkamomis sąlygomis prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos realijų, taip pat tvariam augimui, konkurencingumui, plėtrai ir bendram klestėjimui skatinti, siekiant socialiai teisingos, tvarios ir įtraukios Europos ir ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusioms vietovėms ir struktūrinių problemų turintiems sektoriams, remiant pažeidžiamiausias ir didžiausią riziką patiriančias visuomenės grupes, ypač jaunimą (derinant su tokiomis programomis kaip „Erasmus+“) ir mažiausiai įgūdžių bei žemiausią kvalifikaciją turinčius asmenis, skatinant didesnį užimtumą pasitelkiant žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančiąją energiją bei užkertant kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui; atkreipia dėmesį į tai, kad ESF yra priemonė, padedanti įgyvendinti viešojo intereso politiką;

13.

 reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepaisant visų pastangų daugelyje valstybių narių tebėra labai didelis nedarbas, visų pirma tarp jaunimo ir moterų, taip pat kaimo vietovėse, ir mano, kad vykdant sanglaudos politiką turi būti rastas atsakas ir į šią problemą; rekomenduoja Komisijai daugiau dėmesio skirti poveikiui, kurį sanglaudos politika daro skatinant užimtumą ir mažinant nedarbą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva įtraukta į 34-ias ESF programas 20-yje reikalavimus atitinkančių valstybių narių ir kad tai leis darbo neturintiems jaunuoliams ja pasinaudoti įgyjant įgūdžių ir kvalifikaciją; vis dėlto nerimauja dėl to, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva pradėta įgyvendinti vėlai ir tokiu pat būdu, kaip tam tikruose regionuose įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad investuotos lėšos greitai ir sėkmingai duotų realios ir apčiuopiamos naudos, ypač tais atvejais, kai lėšos buvo suteiktos kaip išankstiniai mokėjimai, ir kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų įgyvendinama tinkamai, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas jauniems darbuotojams; ypač ragina atsižvelgti į realius verslo bendruomenės poreikius, kad ESI fondų lėšos būtų panaudojamos tenkinant profesinio mokymo reikmes, kitaip tariant, kad būtų suteikiamos realios įsidarbinimo galimybės ir kad būtų pasiektas ilgalaikis užimtumas; mano, kad kova su jaunimo nedarbu, socialinė įtrauktis ir būsimi demografiniai iššūkiai, su kuriais Europa susiduria dabar ir susidurs netolimoje ateityje, turėtų būti pagrindinės sritys, kurioms įgyvendinant sanglaudos politiką reikėtų skirti daugiausia dėmesio; ragina tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir po 2016 m., siekiant nenutrūkstamai dėti pastangas kovojant su jaunimo nedarbu, be to, ragina atlikti išsamią operatyvinę šios iniciatyvos analizę, kad būtų galima padaryti reikiamus pakeitimus siekiant didesnio jos veiksmingumo;

14.

 reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, kalbant apie Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu iš viso bus skirta 12,7 mlrd. eurų iš ESF, ir specialią Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuri remiantis šiuo finansavimu jau yra laikoma varomąja jaunimo užimtumo didinimo jėga, Komisija neatliko sąnaudų ir naudos analizės, nors tai standartinė procedūra visais svarbių Komisijos iniciatyvų atvejais; dėl šios priežasties trūksta informacijos apie galimas bendras šios iniciatyvos įgyvendinimo visoje ES sąnaudas ir, kaip pabrėžė Europos Audito Rūmai, esama rizikos, kad bendra finansavimo suma bus nepakankama;

15.

 pabrėžia informavimo veiklos svarbą, visų pirma skaitmeninėje erdvėje, per kurią informacija apie galimą paramą ieškant bendrai iš ES fondų finansuojamo mokymosi, stažuotės ar darbo gali pasiekti didžiausią skaičių jaunuolių; ragina daugiau informacijos teikti tokiuose portaluose, kaip DROP'IN ir EURES, ir padidinti jaunų žmonių judumo galimybes vidaus rinkoje, nes judumas laikomas didžiausia neišnaudota galimybe kovojant su nedarbu ES;

16.

 ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės, įgyvendindamos ESI fondų remiamus projektus, laikytųsi Neįgaliųjų teisių konvencijos, įskaitant tikslą skatinti, kad neįgalūs asmenys nuo gyvenimo institucijose pereitų prie gyvenimo bendruomenėse;

17.

 primena, kad pagrindinio TEN-T tinklo kūrimo užbaigimas yra Europos transporto politikos prioritetas, o ESI fondai yra labai svarbi priemonė siekiant padėti įgyvendinti šį projektą; pabrėžia, kad reikia išnaudoti ESI fondų galimybes, siekiant susieti pagrindinių ir visuotinių TEN-T tinklų potencialą su regionine ir vietos transporto infrastruktūra; pripažįsta Sanglaudos fondo svarbą gerinant infrastruktūrą ir sujungiamumą Europoje ir primygtinai ragina išlaikyti šį fondą naujoje finansinėje programoje laikotarpiu po 2020 metų;

18.

 pabrėžia, kad transporto daugiarūšiškumas turėtų būti esminis veiksnys vertinant infrastruktūros projektus, finansuojamus ESI fondų lėšomis, tačiau tai neturėtų būti vienintelis kriterijus vertinant siūlomus projektus, ypač valstybių narių, kurios transporto infrastruktūros srityje turi didelių investicijų poreikių, atveju;

19.

 pabrėžia būtinybę išsaugoti tradicinius amatus, įskaitant amatininkystės tradicijas bei su ja susijusius įgūdžius, ir parengti strategijas, kuriomis būtų remiama su tradiciniais amatais susijusio verslumo plėtra ir išlaikoma tradicinių amatų sektorių kultūrinė tapatybė; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu remti darbą, susijusį su profesiniu jaunų amatininkų mokymu ir judumu;

Ex ante sąlygos

20.

 pabrėžia, kad, norint užfiksuoti pastangas ir laimėjimus, būtina užtikrinti veiksmingą ex ante sąlygų stebėseną; mano, kad ex ante sąlygos, ypač sąlyga dėl pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, buvo naudingos ir siūlo jas toliau tobulinti; pabrėžia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tikslui stiprinti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones;

21.

 atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis ex ante sąlygų dar nėra įgyvendinta; todėl ragina išnagrinėti dabartinę padėtį ir imtis tikslingų veiksmų šiuo klausimu, nedarant poveikio optimaliam fondų panaudojimui ir nemažinant sanglaudos politikos veiksmingumo;

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas

22.

 akcentuoja, kad dėl 2014–2020 m. laikotarpio reglamentavimo sistemos ir partnerystės sutarčių sanglaudos programose didelis dėmesys skiriamas rezultatams ir kad šiuo požiūriu kaip pavyzdžiu galima vadovautis ir kitose ES biudžeto išlaidų srityse; palankiai vertina tai, kad nustatyti bendri rodikliai, kurie turėtų sudaryti sąlygas įvertinti ir palyginti rezultatus; mano, kad reikia toliau dirbti rodiklių nustatymo srityje, kad būtų galima surinkti daugiau duomenų apie ESI fondų išlaidas, taip pat padėti optimizuoti projektų atranką;

23.

 pažymi, kad svarbi naujovė buvo tai, kad paramą pradėta telkti pagal temas, todėl investicijos sutelkiamos į konkrečius tikslus ir prioritetus, kurie atitinka konkrečiai visoms temoms patvirtintus veiklos rezultatų rodiklius ir tikslus;

24.

 primena, kad kiekvienoje valstybėje narėje buvo įsteigtas veiklos lėšų rezervas, kurį sudaro 6 proc. ESI fondams skirtų išteklių; primena, kad, remiantis 2017 m. nacionalinėmis ataskaitomis ir 2019 m. veiklos rezultatų peržiūra, rezervas turi būti paskirstytas tik toms programoms ir tiems prioritetams, kuriuos įgyvendinant buvo pasiekti svarbūs etapai; ragina, kad tais atvejais, kai ateinančiais metais įgyvendinant programas bus pasiekti jų tikslai ir svarbūs etapai, pradedant vykdyti naujus įsipareigojimus iš šio veiklos lėšų rezervo būtų užtikrinamas lankstumas; prašo Komisijos išanalizuoti, ar veiklos lėšų rezervas iš tikrųjų teikia pridėtinę vertę ir ar dėl jo nepadidėjo biurokratija;

Europos semestras

25.

 atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės per programavimo procesą nustatė, jog daugiau kaip du trečdaliai 2014 m. priimtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su investicijomis sanglaudos politikos srityje, ir palankiai vertina tai, kad valstybės narės atsižvelgė į šias rekomendacijas nustatydamos savo programavimo prioritetus; pripažįsta, kad artimiausioje ateityje dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų gali tekti iš dalies keisti ESI fondų programas, taip užtikrinant paramą valstybėse narėse įgyvendinamoms struktūrinėms reformoms; atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir nacionalinės reformų programos atspindi aiškų ESI fondų ir Europos semestro procesų tarpusavio ryšį;

26.

 pabrėžia, jog svarbu užtikrinti subalansuotą sanglaudos politikos ir Europos semestro sąsają, nes taikant tiek vieną, tiek kitą siekiama tų pačių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“, nedarant poveikio siekiui įgyvendinti Sutartyse nustatytus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, kad būtų mažinami skirtumai; laikosi nuomonės, kad reikėtų iš naujo apsvarstyti ESI fondų lėšų įšaldymo tikslingumą tais atvejais, kai nukrypstama nuo Europos semestru siekiamų tikslų, nes tai galėtų trukdyti skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas;

Sąveika ir finansinės priemonės

27.

 pažymi, kad pagal 2014–2020 m. ESI fondų reglamentavimo sistemą yra remiamos finansinės priemonės; vis dėlto pabrėžia, kad tebėra būtina skirti dotacijas; pažymi, kad, atrodo, siekiama palaipsniui pereiti nuo dotacijų prie paskolų ir garantijų; pabrėžia, kad šią tendenciją padėjo sustiprinti Investicijų planas Europai ir naujai įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF); taip pat pažymi, kad, kaip matyti, vis dar sudėtinga taikyti finansavimo iš keleto fondų metodą; atsižvelgdamas į šių priemonių sudėtingumą, pabrėžia, kad itin svarbu teikti tinkamą paramą vietos ir regioninėms institucijoms, vykdančioms už jų valdymą atsakingų pareigūnų mokymą; pažymi, kad finansinės priemonės galėtų suteikti galimybių veiksmingai naudoti ES biudžeto lėšas – greta dotacijų jos padeda skatinti investicijas, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti tvarias darbo vietas;

28.

 pažymi, kad ESIF siekiama atskiro tikslo ir kad neatsižvelgiant į didelius ESIF trūkumus, pvz., papildomumo trūkumą, šis fondas pristatomas kaip sėkmingas greito įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų (esamų operacijų forma) pavyzdys; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečius duomenis apie ESIF poveikį augimui ir užimtumui ir atlikus vertinimą suformuluoti tai, ko reikėtų pasimokyti, kad naujuoju programavimo laikotarpiu po 2021 m. būtų galima sėkmingiau pasinaudoti ESI fondų lėšomis; ragina greta Europos Audito Rūmų nuomonės Nr. 2/2016 (14) atlikti EFSI indėlio siekiant ESI fondų tikslų analizę ir pateikti ESIF pasiekimų įgyvendinant savo prioritetus apžvalgą;

29.

 vis dėlto pažymi, kad stokojama finansinėmis priemonėmis pasiekto poveikio ir rezultatų įrodymų, taip pat kad tų finansinių priemonių ir pagrindinių ES tikslų bei prioritetų ryšys yra netvirtas;

30.

 pažymi, kad į Komisijos ataskaitoje, parengtoje pagal 16 straipsnį, pateikiama nedaug informacijos apie įvairių programų ir kitų politikos sričių priemonių koordinavimą ir jų tarpusavio sąveiką, be to, ne visais atvejais pateikiami patikimi duomenys apie numatomus ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos programų rezultatus; pabrėžia, kad bendras penkių ESI fondų reglamentas padėjo padidinti šių fondų sąveiką, įskaitant bendros žemės ūkio politikos antrojo ramsčio srityje; yra įsitikinęs, kad, siekiant maksimaliai padidinti investicijų poveikį, reikėtų didinti sąveiką su kitomis politikos kryptimis ir priemonėmis, įskaitant ESIF ir kitas finansines priemones; akcentuoja, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos ESI fondams, bet netaikomos ESIF ir programai „Horizontas 2020“, todėl kyla sunkumų siekiant didinti fondų, programų ir priemonių sąveiką; pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti būtiną ESIF, finansinių priemonių ir ESI fondų papildomumą ir sąveiką, reikia atidžiau išnagrinėti valstybės pagalbos taisyklių klausimą, kad būtų galima šias taisykles patikslinti, supaprasti ir atitinkamai pritaikyti; ragina Komisiją parengti valdymo institucijoms išsamias ESIF ir pasidalijamojo bei tiesioginio valdymo priemonių, įskaitant ESI fondus, Europos infrastruktūros tinklų priemonę bei programą „Horizontas 2020“, derinimo gaires;

31.

 tvirtina, kad finansinės priemonės turėtų būti toliau proporcingai naudojamos tais atvejais, kai jos duoda pridėtinės vertės ir kai dėl jų nesumažėja įprastinės pagal sanglaudos politiką teikiamos paramos mastas; vis dėlto pabrėžia, kad jas naudoti reikėtų tik prieš tai atidžiai įvertinus finansinių priemonių indėlį siekiant sanglaudos politikos tikslų; pabrėžia, kad būtina išlaikyti įvairaus pobūdžio finansavimą visiems regionams ir kad tam tikruose sektoriuose siekiant įgyvendinti augimo ir užimtumo tikslus tinkamiausia priemonė vis dar yra subsidijos; ragina Komisiją pateikti iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad valdymo institucijos būtų visapusiškai informuojamos apie finansinių priemonių naudojimo galimybes ir taikymo sritis, ir išnagrinėti dotacijų bei grąžinamųjų subsidijų, suteiktų įgyvendinant bendras ir centralizuotai valdomas programas, administravimo išlaidas; pabrėžia, kad, norint veiksmingiau taikyti šias priemones, labai svarbu nustatyti aiškias, nuoseklias ir kryptingas finansinių priemonių taisykles, kurios padėtų fondų valdytojams ir lėšų gavėjams supaprastinti rengimo ir įgyvendinimo procesą; atkreipia dėmesį į būsimą Regioninės plėtros komiteto pranešimą savo iniciatyva „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“ (2016/2302(INI);

Supaprastinimas

32.

 pažymi, kad vienas iš pagrindinių 2014–2020 m. programavimo laikotarpio tikslų – dar labiau supaprastinti paramos iš ESI fondų gavėjams taikomą tvarką, ir pripažįsta, kad supaprastinimas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant gerinti galimybes gauti finansavimą;

33.

 palankiai vertina tai, kad taikant dabartinę modernizuotą ESI fondų reglamentavimo sistemą sudaromos naujos galimybės supaprastinti bendrąsias tinkamumo taisykles, išlaidų apmokėjimą ir e. valdymą; vis dėlto apgailestauja, kad į Komisijos ataskaitą pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį neįtraukta jokios konkrečios informacijos apie galimybes supaprastintai apmokėti išlaidas; pabrėžia, kad reikia toliau stengtis išnaudoti visas supaprastinto išlaidų apmokėjimo teikiamas galimybes mažinti administracinę naštą; pažymi, kad tiek paramos gavėjams, tiek valdymo institucijoms vis dar reikia, kad būtų imamasi daug supaprastinimo priemonių, daugiausia dėmesio skiriant viešiesiems pirkimams, projektų valdymui ir atliekant operacijas bei jas užbaigus atliekamam auditui;

34.

 ragina Komisiją vykdyti nuolatinį administracinės naštos, įskaitant visų pirma tokius aspektus kaip laikas, išlaidos ir dokumentų tvarkymas teikiant ES finansavimą tiek dotacijomis, tiek finansinėmis priemonėmis, vertinimą, remiantis 2007–2013 m. ir naujo laikotarpio nuo 2017 m. pradžios duomenimis;

35.

 rekomenduoja, kad būsimu programavimo laikotarpiu nuo 2021 m. visais valdymo lygmenimis būtų kuriama bendro audito sistema ir panaikintas nereikalingas kontrolės dubliavimas įvairiais instituciniais lygmenimis; primygtinai ragina Komisiją išaiškinti esamų visiems ESI fondams taikomų gairių aprėptį ir teisinį statusą, taip pat, glaudžiai bendradarbiaujant su valdymo institucijomis ir visomis atitinkamų pakopų audito institucijomis, pateikti bendrą audito klausimų išaiškinimą; pakartoja, kad reikia imtis tolesnių veiksmų supaprastinimo srityje, visų pirma kalbant apie jaunimui skirtas programas, ir šio tikslo siekti, inter alia, vykdant proporcingesnę kontrolę; palankiai vertina Komisijos įsteigtos Supaprastinimo aukšto lygio darbo grupės preliminarius veiklos rezultatus;

36.

 rekomenduoja nustatyti standartines veiksmų programų rengimo ir valdymo procedūras, ypač jeigu įgyvendinama daug teritorinio bendradarbiavimo programų;

Administraciniai gebėjimai

37.

 pažymi, kad administravimo aplinka valstybėse narėse skiriasi ir jų politikos programose nustatyti skirtingi veiklos rezultatų lygiai, tačiau ex ante sąlygos turėtų padėti spręsti šią situaciją; pabrėžia, kad, įgyvendinant sanglaudos politiką ir Europos semestro iniciatyvą, pirmiausia būtina stiprinti administracinius gebėjimus, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose panaudojama nedaug lėšų; pažymi, kad teikiant paraiškas finansavimui svarbu suteikti techninę, profesinę ir praktinę pagalbą valstybėms narėms, regionams ir vietovėms; palankiai vertina JASPERS priemonės poveikį ir pakartoja, kad dėl prasto investicijų planavimo smarkiai vėluojama užbaigti projektus ir neveiksmingai panaudojamos lėšos;

38.

 atkreipia dėmesį į tai, kad lėta kai kurių programų įgyvendinimo pradžia, nepakankami sudėtingų projektų valdymo pajėgumai, konstatuotas vėlavimas užbaigti projektus, administracinė našta valstybėse narėse, perteklinis reglamentavimas ir viešųjų pirkimų procedūrų klaidos yra didžiausios sanglaudos politikos įgyvendinimo kliūtys; mano, kad būtina nustatyti ir supaprastinti nepagrįstai sudėtingus pasidalijamojo valdymo procesus ir procedūras, dėl kurių susidaro papildoma našta institucijoms ir paramos gavėjams; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nuolat gerinti, stebėti ir didinti administracinius gebėjimus; todėl laikosi nuomonės, kad šiuo požiūriu reikia išnaudoti funkcinius ir lanksčius e. valdžios sprendimus, taip pat pagerinti informavimo ir koordinavimo procesus tarp valstybių narių; be to, pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti administracijos mokymui;

39.

 pažymi, kad konkrečiai pritaikytos reglamentavimo sistemos, sąlygos ir sprendimai (pvz., įvairių regionų mainų mechanizmą „Taiex Regio Peer 2 Peer“), kuriais siekiama supaprastinimo, gali padėti veiksmingiau (kiek tai susiję su administraciniais gebėjimais) tenkinti skirtingų regionų poreikius ir spręsti jiems kylančius sunkumus;

Europos teritorinis bendradarbiavimas

40.

 atkreipia dėmesį į Europos teritorinio bendradarbiavimo Europos pridėtinę vertę, ypač siekiant mažinti pasienio regionų skirtumus, ir mano, kad ši vertė turėtų būti atspindėta kuo greičiau skiriant daugiau asignavimų šiam sanglaudos politikos tikslui pasiekti; kartu ragina valstybes nares suteikti reikalingas bendro finansavimo lėšas; pabrėžia būtinybę išsaugoti šią priemonę kaip vieną iš pagrindinių sudedamųjų sanglaudos politikos po 2020 m. dalių;

41.

 pabrėžia makroregioninių strategijų svarbą, kadangi šios priemonės svarbios teritorinio bendradarbiavimo plėtrai ir atitinkamų teritorijų ekonomikos plėtrai; primena lemiamą vietos ir regioninės valdžios institucijų vaidmenį, kad šiose strategijose numatytos priemonės būtų sėkmingos;

42.

 rekomenduoja intensyviau naudoti pakeistą ir išplėstą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės teisinę priemonę kaip teisinį teritorinio bendradarbiavimo pagrindą;

43.

 siūlo nustatyti nuolatinį ryšį tarp pažangios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų ir tarpregioninio bendradarbiavimo ES mastu, geriausia kaip nuolatinį programos INTERREG aspektą;

44.

 pabrėžia, jog, vadovaujantis orientavimosi į rezultatus samprata, reikia, kad iniciatyvos INTERREG programomis būtų užtikrinamas aukštos kokybės bendradarbiavimas projektų lygmeniu ir būtų pritaikyti vertinimo metodai bei kriterijai, kad būtų galima atsižvelgti į specifinį kiekvienos programos pobūdį; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas bendradarbiauti ir keistis informacija bei gerosios patirties pavyzdžiais, kad, atsižvelgiant į Europos teritorinio bendradarbiavimo ypatumus, orientavimosi į rezultatus metodas būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamas ir kuo tikslingesnis;

45.

 pabrėžia naudojimosi finansinėmis priemonėmis įgyvendinant iniciatyvos INTERREG programas teikiamas galimybes: jos, papildydamos dotacijas, padeda remti MVĮ ir plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas didinant investicijas, kuriant naujas darbo vietas, sudarant sąlygas pasiekti geresnių rezultatų ir didinant projektų efektyvumą;

46.

 apgailestauja dėl mažo visuomenės informuotumo apie Europos teritorinio bendradarbiavimo programas ir nepakankamo jų matomumo ir ragina efektyviau skleisti informaciją apie užbaigtų projektų laimėjimus; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas kurti bendradarbiavimo mechanizmus ir didelės aprėpties oficialiai įtvirtintas platformas, kad būtų užtikrinamas geresnis matomumas ir didinamas informuotumas; ragina Komisiją aiškiai išdėstyti iki šiol Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis ir projektais pasiektus laimėjimus;

Partnerystės principas ir daugiapakopis valdymas

47.

 palankiai vertina vykdant derybas dėl dabartinio finansavimo laikotarpio patvirtintą elgesio kodeksą, kuriame nurodomi minimalūs veiksmingos partnerystės standartai; pažymi, kad taikant šį kodeksą daugelyje valstybių narių geriau įgyvendinamas partnerystės principas, tačiau apgailestauja, kad daugelis valstybių narių centralizavo dideles derybų ir partnerystės susitarimų bei veiksmų programų įgyvendinimo dalis; pabrėžia, kad būtina visais etapais užtikrinti aktyvų regionų ir vietos valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, todėl ragina ateityje pasirūpinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos iš tikrųjų dalyvautų derybų dėl konkrečioms šalims skirtų struktūrų ir jų diegimo procese; mano, kad pernelyg didelė centralizacija ir pasitikėjimo stoka prisidėjo prie ESI fondų paramos įgyvendinimo proceso uždelsimo, nes kai kurios valstybės narės ir valdymo institucijos ne itin linkusios daugiau atsakomybės už ES lėšų valdymą perduoti vietos ir regionų valdžios institucijoms;

48.

 akcentuoja, kad Komisija turi paaiškinti valstybių narių ir regionų veiklos rezultatus pagal BNR 5 straipsnio principus, didžiausią dėmesį skiriant klausimui, kaip galima paskatinti vyriausybę visapusiškai taikyti partnerystės principą; pabrėžia, jog bendra atsakomybė yra išankstinė sąlyga, kad ES sanglaudos politika būtų labiau pripažinta;

49.

 palaiko naują Komisijos pasiūlymą sudaryti specialias darbo grupes, t. y. projektų komandas, kurių paskirtis būtų užtikrinti geresnį ESI fondų lėšų administravimą valstybėse narėse, ir ragina toliau plėtoti šį metodą;

50.

 pabrėžia, kad būsima sanglaudos politika turi įtraukti paramos priemones, kurios padėtų pabėgėliams sėkmingai integruotis į ES darbo rinką, taip prisidedant prie ekonomikos ir apskritai saugumo Europos Sąjungoje užtikrinimo;

Būsima sanglaudos politika

51.

 akcentuoja, kad ESI fondai prisideda prie valstybių narių BVP, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo ir kad Septintojoje sanglaudos ataskaitoje, kurią ketinama parengti 2017 m., reikia atsižvelgti į šiuos svarbius aspektus; pažymi, kad skiriant dideles investicijas mažiau išsivysčiusiems regionams prisidedama taip pat ir prie labiau išsivysčiusių valstybių narių BVP; mano, kad JK vyriausybei oficialiai pasinaudojus ES sutarties 50 straipsniu Septintojoje sanglaudos ataskaitoje turėtų būti atsižvelgiama ir į galimas Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasekmes struktūrinei politikai;

52.

 laikosi nuomonės, kad BVP negali būti vienintelis pagrįstas rodiklis siekiant užtikrinti, kad būtų sąžiningai paskirstomos lėšos, ir kad priimant sprendimus dėl būsimo lėšų paskirstymo reikėtų atsižvelgti ir į konkrečius teritorinius poreikius bei sutartų programos prioritetų svarbą vietovių, kuriose įgyvendinama programa, plėtrai; mano, jog svarbu, kad ateityje būtų galima apsvarstyti galimybę nustatyti naujus dinamiškus rodiklius ir susieti juos su BVP; pažymi, kad daugelyje Europos regionų yra didelis nedarbo lygis ir mažėja gyventojų; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti ir pradėti taikyti vadinamąjį demografinį rodiklį;

53.

 primena, kad vietos ir regionų lygmenimis skiriama daug viešųjų investicijų; pabrėžia, kad pagal Europos sąskaitų sistemą neturi būti ribojamos vietos ir regionų valdžios institucijų galimybės skirti būtinas investicijas, nes dėl to valstybės narės negalėtų bendrai finansuoti projektų, atitinkančių finansavimo iš struktūrinių fondų reikalavimus, taigi negalėtų ir panaudoti šio svarbaus finansavimo šaltinio siekiant įveikti ekonomikos krizę ir skatinti augimą bei užimtumą; primygtinai ragina Komisiją dar kartą įvertinti Europos sąskaitų sistemos konkretiems metams taikomą metodą, kad ESI fondų lėšomis finansuotos viešosios išlaidos būtų laikomos kapitalo investicija, o ne vien skola ar veiklos išlaidomis;

54.

 pabrėžia, kad būtų galima stiprinti platesnį teritorinės sanglaudos principą atitinkantį Europos teritorinį bendradarbiavimą, kuris buvo numatytas Lisabonos sutartyje; todėl skatina visus derybose dėl būsimos politikos dalyvaujančius suinteresuotuosius subjektus stiprinti šį teritorinės sanglaudos aspektą; ragina Komisiją Septintojoje sanglaudos ataskaitoje tinkamą dėmesį skirti Europos teritoriniam bendradarbiavimui;

55.

 mano, kad ateityje parama turėtų būti toliau telkiama pagal temas, nes paaiškėjo, kad toks metodas yra perspektyvus; tikisi, kad Komisija pateiks su paramos telkimu pagal temas susijusių pasiekimų sanglaudos politikos srityje apžvalgą;

56.

 yra įsitikinęs, kad būsima į veiklos rezultatus nukreipta sanglaudos politika turi būti grindžiama tokiais duomenimis ir rodikliais, kurie būtų tinkami pastangoms, rezultatams ir padarytam poveikiui išmatuoti, ir vykdoma remiantis regionų ir vietos lygmenimis sukaupta patirtimi toje srityje (rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo, ex ante sąlygų ir paramos telkimo pagal temas srityse), kadangi taip vietos ir regioninėms institucijoms, įskaitant tas, kurios iki šiol nebandė taikyti šio metodo, teikiamos aiškios praktinės gairės, kaip taikyti šiuos principus;

57.

 pabrėžia, kad ateityje bus būtina greičiau įsisavinti gaunamas fondų lėšas ir proporcingiau didinti išlaidas per programavimo ciklą, taip pat siekiant užkirsti kelią dažnam vadinamųjų retrospektyvių projektų vykdymui, nes tokiais projektais neretai siekiama programavimo laikotarpio pabaigoje išvengti automatinio įsipareigojimų panaikinimo; laikosi nuomonės, kad priėmus bendrąjį reglamentą ir konkrečių fondų reglamentus bus galima greičiau pradėti įgyvendinti veiksmų programas būsimu finansavimo laikotarpiu nuo 2021 m., kadangi valstybės narės, 2014–2020 m. laikotarpiu dėjusios pastangas vykdyti sanglaudos politiką, jau turės patirties į rezultatus nukreiptos politikos srityje; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad valstybės narės turėtų stengtis nevėluoti paskirti veiklos programų valdymo institucijas;

58.

 primygtinai reikalauja teisėkūros procesą, susijusį su kitos DFP patvirtinimu, užbaigti iki 2018 m. pabaigos, kad greitai po to būtų galima patvirtinti ir nedelsiant nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėti taikyti būsimos sanglaudos politikos reglamentavimo sistemą;

59.

 laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika ir toliau turi apimti visas valstybes nares ir visus Europos regionus ir kad galimybių gauti lėšų iš Europos fondų supaprastinimas yra esminė sąlyga, kad ateityje politika būtų įgyvendinama veiksmingai;

60.

 mano, kad inovacijų ir pažangiosios specializacijos kryptis, taip pat darnus vystymasis, turi likti svarbiais sanglaudos politikos veiksniais; pabrėžia, kad pažangioji specializacija turėtų būti pagrindinis būsimos sanglaudos politikos mechanizmas;

61.

 pabrėžia, kad yra didelis pavojus, jog antroje DFP laikotarpio pusėje susikaups mokėjimo prašymai pagal 1B išlaidų kategoriją, ir ragina iki dabartinės programos laikotarpio pabaigos kasmet užtikrinti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, kad iš naujo nesusikauptų neapmokėtos sąskaitos; taigi pabrėžia, kad visos trys ES institucijos turi parengti naują 2016–2020 m. mokėjimų planą, kuriame būtų numatyta aiški strategija, kaip patenkinti visus mokėjimų poreikius iki dabartinės DFP laikotarpio pabaigos, ir dėl tokio plano susitarti;

62.

 rekomenduoja Komisijai išnagrinėti, kokį tikrąjį poveikį ESI fondų investicijos padarė ankstesniu programavimo laikotarpiu ir kokiu mastu investuotos lėšos padėjo pasiekti Europos tikslus, taip pat iš teigiamos ir neigiamos patirties padaryti išvadas, kuriomis būtų galima vadovautis kaip atspirties tašku, siekiant didinti investavimo proceso vertę;

o

o o

63.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei nacionaliniams ir regioniniams parlamentams.

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3)  OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(4)  OL L 347, 2013 12 20, p. 487.

(5)  OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(6)  OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(7)  OL L 149, 2014 5 20, p. 1.

(8)  OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(9)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0217.

(10)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0311.

(11)  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.

(12)  OL C 303, 2016 8 19, p. 94.

(13)  OL C 313, 2015 9 22, p. 31.

(14)  Europos Audito Rūmų nuomonė Nr. 2/2016 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio reglamentus (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017, pasiūlymo ir dėl kartu teikiamo Komisijos vertinimo, vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/1017 18 straipsnio 2 dalimi.

Top