EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 12

COM(2017) 747 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96 įgyvendinimo

TURINYS

1.    Pagrindiniai faktai    

2.    Pagrindinės išvados    

2.1.    Savalaikiškumas ir išsamumas    

2.1.1.    Savalaikiškumas    

2.1.2.    Išsamumas    

2.2.    Nuoseklumas    

2.2.1.    Kokybė ir tikslumas    

2.2.2.    Palyginamumas    

2.3.    Reikalingumas    

2.4.    Prieinamumas    

2.4.1.    Internetinė duomenų bazė    

2.4.2.    Leidiniai ir duomenų lentelės    

2.4.3.    Metaduomenys    

2.5.    Duomenų konfidencialumas    

3.    Našta ir ekonomiškumas    

4.    Išvados    

5.    Rekomendacijos    

1.Pagrindiniai faktai

Komisija (Eurostatas) renka akvakultūros statistinius duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 762/2008 1 . Reglamento 11 straipsnyje nurodyta, kad Komisija kas trejus metus turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių statistinių duomenų kokybės ir svarbos vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje taip pat turi būti nagrinėjamas duomenų rinkimo sistemos ekonomiškumas ir pateikiami geriausios patirties pavyzdžiai, kaip sumažinti valstybių narių darbo krūvį ir padidinti duomenų naudą bei kokybę.

Reglamentas taikomas visoms 28 ES valstybėms narėms, taip pat Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai (nes jis svarbus EEE). Lichtenšteine ir Liuksemburge nevykdoma komercinė akvakultūros produktų gamyba, todėl šioms šalims netaikomas įpareigojimas teikti duomenis.

Ši ataskaita visų pirma grindžiama akvakultūros produktų kokybės ataskaitomis, kurias valstybės narės pateikė 2015 m. ataskaitiniais metais. Dauguma valstybių narių savo 2015 m. kokybės ataskaitas užpildė laiku, todėl jas buvo galima įtraukti į šią vertinimo ataskaitą. Tačiau Bulgarija, Italija ir Lenkija to nepadarė, todėl informacija apie šias šalis buvo paimta iš ankstesnių kokybės ataskaitų. Komisija (Eurostatas) taip pat išnagrinėjo 2013–2015 m. akvakultūros duomenis. Europos statistikos sistema (ESS) pateikė informacijos apie bendras duomenų rinkimo sąnaudas. Taigi apskritai šioje ataskaitoje vertinamas duomenų savalaikiškumas, išsamumas, nuoseklumas, prieinamumas ir konfidencialumas, joje taip pat aptariama duomenų rinkimo proceso sukeliama našta ir šio proceso ekonomiškumas.

Ankstesnės pagal šį reglamentą pateiktos akvakultūros statistinių duomenų vertinimo ataskaitos paskelbtos 2015 m. birželio mėn. 2 (2011–2013 m. duomenys) ir 2012 m. liepos mėn. 3 (2008–2010 m. duomenys). Abi ataskaitas vėluota pateikti šešis mėnesius. Ši ataskaita buvo paskelbta laiku, tačiau joje pateikiami tik dvejų metų duomenys, nes rengiant ataskaitą dar neturėta 2016 m. duomenų.

2.Pagrindinės išvados

2.1.Savalaikiškumas ir išsamumas

2.1.1.Savalaikiškumas 

Dauguma valstybių narių pastaraisiais metais laikėsi duomenų pateikimo terminų. Tačiau trečdalis valstybių narių tam tikrus duomenų rinkinius nusiuntė pasibaigus nustatytam terminui. Daugeliu atvejų vėluota palyginti nedaug. Komisija (Eurostatas) ėmėsi veiksmų, kad išspręstų klausimą dėl Prancūzijos ir Italijos, kurios nuolat duomenis atsiunčia labai vėlai.

Komisija (Eurostatas) paskelbė duomenis iškart po jų patvirtinimo. Komisijos (Eurostato) viešoje duomenų bazėje patvirtinti duomenys paprastai paskelbiami iki metų, einančių po nustatyto termino, kovo mėn. pabaigos. Visus metus duomenis galima bet kada peržiūrėti.

2.1.2.Išsamumas 

Pagrindinis akvakultūros duomenų rinkinys (akvakultūros produkcija) buvo palyginti išsamus. Laikui bėgant jis tapo išsamesnis. Daugeliui šalių sunkumų sukėlė duomenų rinkinys, susijęs su žmonėms vartoti skirtais žuvų ikrais. Šis klausimas buvo aptartas vėliausiame Žuvininkystės statistikos darbo grupės posėdyje 2017 m. balandžio mėn..

Gamtoje sugautos akvakultūros papildymo duomenų lentelėje daugeliu atvejų nebuvo nurodytos vieneto kainos. Taip yra todėl, kad duomenų rinkinyje buvo pateikti duomenys apie gamtoje sugautas augintinas žuvis. Kai kurie akvakultūros objektai, užuot pirkę augintinas žuvis, jas sugavo patys, todėl šiuo atveju buvo sunku nustatyti kainas. Tam tikrų duomenų trūko žuvų veislynų ir inkubatorių produkcijos lentelėje. Daugeliu atvejų tai lėmė nepastovi gamyba šalyse, kuriose gamybos apimtis itin maža.

2.2.Nuoseklumas

2.2.1.Kokybė ir tikslumas

Apskritai duomenys laikyti kokybiškais, nes daugelio šalių atsakymų lygis renkant duomenis surašymo tikslais buvo itin aukštas. Beveik visų valstybių narių manymu, paklaida, atsiradusi nepateikus atsakymų, buvo nereikšminga arba jos išvis nebuvo. Labai mažai šalių pranešė apie matavimo, imčių ar duomenų įvesties klaidas.

Su aprėptimi susijusios klaidos taip pat buvo nedidelės. Rūšys ar metodai retai buvo klasifikuojami netinkamai, todėl tai turėjo labai nedaug įtakos duomenų kokybei.

2.2.2.Palyginamumas

2015 m. paskelbus Eurostato duomenų rinkimo gaires, pagerėjo geografinis duomenų palyginamumas. Galima tinkamai palyginti pagal reglamentą Komisijai (Eurostatui) valstybių narių pateiktus akvakultūros statistinius duomenis.

Valstybės narės nurodė tik nedidelius skirtumus, kuriuos lėmė nuo pirmojo duomenų rinkimo iki naujausio duomenų rinkimo (2015 m.) įvykę metodikos pokyčiai.

2.3.Reikalingumas 

Pagal reglamentą surinkti duomenys yra būtini informacija ir įrodymais grindžiamai politikai formuoti nacionaliniu ir ES lygmenimis. Duomenys apie gamybos lygius ir tendencijas yra svarbūs nagrinėjant, kaip, įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką, vystosi akvakultūros sektorius. Rengiant valstybių narių daugiamečius nacionalinius tvarios akvakultūros planus ypač svarbūs yra kiekybiniai duomenys. Politikos formuotojams, pramonės ir pilietinės visuomenės subjektams jie suteikia tvirtą sektoriaus ateities kūrimo pagrindą.

Be to, duomenys yra svarbus kitų organizacijų leidinių ir paslaugų šaltinis. Maisto ir žemės ūkio organizacija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra labai priklausomos nuo statistinių duomenų, teikiamų pagal reglamentą. Europos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos stebėjimo centras naudojasi Komisijos (Eurostato) duomenimis rengdamas Europos žuvininkystės ir akvakultūros pramonės struktūrinę analizę. Pasaulio prekybos organizacija Europos akvakultūros statistiniais duomenimis naudojasi peržiūrėdama savo prekybos politiką.

Be to, beveik visos valstybės narės patvirtino, kad duomenų apie akvakultūros produkciją reikia nacionaliniu lygmeniu. Pagal reglamentą surinktais duomenimis visiškai arba beveik visiškai patenkinti daugelis su nacionaliniais duomenimis susijusių poreikių. Tačiau šis reglamentas neapima svarbių duomenų, susijusių su pašaro naudojimu, produktų paskirtimi, gamybos sąnaudomis, užimtumu ir kitais socialiniais ir ekonominiais kintamaisiais rodikliais. Su jūrų akvakultūra susiję socialiniai ir ekonominiai duomenys renkami pagal Reglamentą (ES) 2017/1004 4 . Vis dėlto keletas valstybių narių nurodė, kad duomenų rinkimas, atsižvelgiant į nacionalinius poreikius, yra pernelyg išsamus ir varginantis.

2.4.Prieinamumas

2.4.1.Internetinė duomenų bazė 

Akvakultūros statistiniai duomenys Komisijos (Eurostato) viešoje duomenų bazėje 5 skirstomi į šiuos duomenų rinkinius:

·akvakultūros produkcija, išskyrus žuvų veislynus ir inkubatorius (fish_aq2a);

·žmonėms vartoti skirtų žuvų ikrų produkcija akvakultūros sektoriuje (fish_aq2b);

·gamtoje sugautos akvakultūros papildymas (fish_aq3);

·žuvų veislynų ir inkubatorių produkcija, kalbant apie gyvenimo ciklo ikrų tarpsnį (fish_aq4a);

·žuvų veislynų ir inkubatorių produkcija, kalbant apie gyvenimo ciklo jauniklių tarpsnį (fish_aq4b).

Be to, pusė valstybių narių paskelbė duomenis nacionalinėse internetinėse duomenų bazėse arba pateikė parsisiunčiamose metinių duomenų lentelėse. Galimybė susipažinti su šiais duomenimis visada teikiama nemokamai.

2.4.2.Leidiniai ir duomenų lentelės

Komisija (Eurostatas) paskelbė duomenis ir straipsnius akvakultūros klausimais savo internetiniame rinkinyje „Paaiškinta statistika“ (angl. Statistics Explained) ir statistikos knygose 6 .

Daugelis valstybių narių akvakultūros statistinius duomenis reguliariai skelbė įvairiose ataskaitose, tam tikrais atvejais – kartu su pranešimais spaudai.

2.4.3.Metaduomenys

Komisija (Eurostatas) kasmet rinko nacionalines kokybės ataskaitas, kaip reikalaujama pagal reglamento VI priedą. Šiose ataskaitose pateikta išsami informacija apie duomenų kokybę ir renkant duomenis taikytus metodus. Pagal ESS gaires parengtos nacionalinės kokybės ataskaitos buvo kaupiamos ESS metaduomenų doroklėje.

Europos akvakultūros statistikos baziniai metaduomenys kartu su pirmiau išvardytomis duomenų lentelėmis skelbiami viešoje Komisijos (Eurostato) duomenų bazėje. Metaduomenys kasmet peržiūrimi.

2.5.Duomenų konfidencialumas

Pagal reglamentą surinktiems akvakultūros statistiniams duomenims turėjo įtakos vienas trūkumas – daug konfidencialių duomenų langelių. Tai lėmė dvi priežastys. Pirma, reglamente raginama užtikrinti itin išsamią duomenų struktūrą, todėl duomenys yra labai padriki. Antra, akvakultūros sektoriaus struktūra yra labai specializuota. Tai reiškia, kad sektoriuje veikia nedaug įmonių ir jos prekiauja vos kelių rūšių produktais ir taiko vieną pagrindinį gamybos metodą. Todėl daugelis su viena rūšimi susijusių duomenų ir suvestinių rodiklių tapo konfidencialūs.

2015 m. beveik pusė valstybių narių susidūrė su duomenų konfidencialumo problema, susijusia su pagrindiniu akvakultūros produkcijos duomenų rinkiniu. Taigi daugumos rūšių atveju ES suvestiniai rodikliai išliko konfidencialūs dažnai dėl vienos valstybės narės konfidencialių duomenų. Tačiau buvo galima paskelbti visų valstybių narių 2014 ir 2015 m. duomenis apie bendrą nacionalinės gamybos apimtį ir vertę. Dėl vienos valstybės narės konfidencialių duomenų nebuvo paskelbtas gamtoje sugautos akvakultūros papildymo ES suvestinis rodiklis. Dėl nišinės gamybos trijose valstybėse narėse išliko konfidencialūs žmonėms vartoti skirtų žuvų ikrų gamybos visoje ES duomenys. Kai kuriose valstybėse narėse duomenys apie žuvų veislynų ir inkubatorių produkciją taip pat buvo konfidencialūs.

Komisija (Eurostatas) ir valstybės narės skyrė daug laiko ir pastangų, kad duomenų naudotojams būtų pateikta kuo daugiau duomenų, kartu išsaugodamos statistinių duomenų konfidencialumą ir užtikrindamos, kad šis procesas būtų kuo veiksmingesnis.

3.Našta ir ekonomiškumas

Laikas ir pastangos, kurių nacionaliniu lygmeniu kasmet reikėjo duomenims rinkti, kaupti ir apdoroti, labai skyrėsi. Pusei valstybei narių reikėjo mažiau kaip 10 savaičių, kitai pusei – daugiau kaip 10 savaičių, kad sudarytų duomenų rinkinius, kaip reikalaujama pagal reglamentą. Nuo reglamento įsigaliojimo pradžios nė vienoje valstybėje narėje nesutrumpėjo viso duomenų rinkimo proceso trukmė. Iš to matyti, kad joms buvo sunku padidinti veiksmingumą.

Vis dėlto keletas valstybių narių pranešė, kad joms pavyko sumažinti respondentams tenkančią naštą. Klausimynai liko nepakitę ir juos pildyti respondentams tapo įprasta. Sumažinti naštą padėjo ir internetiniai klausimynai bei įmonių poreikiams pritaikyta parama. Kad užpildytų klausimyną, respondentams vidutiniškai reikėjo trijų valandų. Respondentų skaičius svyravo nuo 4 000 Vokietijoje iki mažiau kaip 50 Maltoje, Belgijoje, Kipre ir Nyderlanduose.

Naudojantis ESS, buvo atlikta Europos statistikos produktų išlaidų analizė. Akvakultūros statistikos išlaidų sąmatas pateikė 20 valstybių narių. Vidutinės metinės nacionalinių duomenų rinkimo išlaidos siekė apie 66 000 EUR, arba vidutiniškai 0,18 proc. visos akvakultūros produkcijos vertės. Iš kai kurių išlaidų sąmatų neaišku, kokios buvo bendros akvakultūros statistinių duomenų rinkimo išlaidos, nes šios sąmatos apėmė tik tiesiogines susijusio nacionalinio instituto patirtas išlaidas.

4.Išvados

Per pastaruosius metus akvakultūros statistika tapo stabiliu duomenų rinkiniu: duomenų naudotojams išsamūs ir nuoseklūs rezultatai pakankamai laiku teikiami ne tik Europos ir pasaulio, bet ir nacionaliniu lygmeniu. Politikos formuotojams, pramonės ir pilietinės visuomenės subjektams šie duomenys suteikia tvirtą sektoriaus ateities plėtros pagrindą.

Kai kurios valstybės narės ir toliau patiria sunkumų, susijusių su duomenų rinkimo ir teikimo savalaikiškumu ir punktualumu. Dėl Eurostato duomenų rinkimo gairių akvakultūros duomenis pradėta rinkti nuosekliau.

Pagrindinis akvakultūros statistinius duomenis veikiantis trūkumas – konfidencialių duomenų kiekis. Tai susiję su reglamente išsamiai suskirstytais duomenų reikalavimais ir specializuota bei koncentruota akvakultūros sektoriaus struktūra.

Valstybės narės sumažino respondentams tenkančią naštą, tačiau nepasiekė aiškių, išmatuojamų laimėjimų veiksmingumo srityje. Vidutinės metinės akvakultūros statistinių duomenų rinkimo išlaidos šalyje siekė 66 000 EUR. Tačiau vidutinė duomenų rinkimo išlaidų dalis, palyginti su bendra akvakultūros produkcijos ekonomine verte, buvo gana maža.

5.Rekomendacijos

Komisija (Eurostatas) ir toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis kaupdama gerąją patirtį, rengdama rekomendacijas ir gaires, kad sumažintų pagal reglamentą Eurostatui teikiamų konfidencialių duomenų kiekį.

Nacionaliniu lygmeniu ir toliau reikėtų skatinti naudoti elektroninius klausimynus, nes jie padeda užtikrinti didesnį duomenų rinkimo veiksmingumą. Kaip vienus iš gerosios patirties pavyzdžių galima nurodyti nacionalinių duomenų rinkimo gaires ir pagalbos tarnybas, teikiančias respondentams jų poreikius atitinkančią paramą.

Komisija (Eurostatas) siekia nuolat gerinti Europos statistinių duomenų kokybę ir prieinamumą. Ji taip pat įsipareigojusi sumažinti valstybėms narėms ir respondentams tenkančią naštą. Todėl į savo 2017 m. metinę darbo programą 7 Komisija įtraukė žuvininkystės statistinių duomenų racionalizavimo ir supaprastinimo projektą. Įgyvendinant šį projektą, atsižvelgiama į dabartinį duomenų rinkimo procesą ir rengiama strategija, pagal kurią akvakultūros statistiniai duomenys galėtų labiau atitikti savo paskirtį. Šiuo projektu užtikrinamas koordinavimas siekiant didesnio suderinamumo su statistiniais duomenimis, surinktais pagal Reglamentą (ES) 2017/1004, ir standartiniu akvakultūros klausimynu, kurį rekomendavo Žuvininkystės statistikos koordinavimo darbo grupė 8 .

(1)

     2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96 (OL L 218, 2008 8 13, p. 1).

(2)

   Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96, įgyvendinimo; COM(2015) 297 final.

(3)

     Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96, įgyvendinimo; COM(2012) 422 final.

(4)

     2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

(5)

     http://ec.europa.eu/eurostat/data/database.

(6)

     Naujausias leidinys – „Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės statistika“, 2016 m. leidimas, ISBN 978-92-79-63351-5.

(7)

     http://ec.europa.eu/eurostat/web/ess/-/the-european-statistics-annual-work-programme-20-1

(8)

     Žuvininkystės statistikos koordinavimo darbo grupė buvo įkurta 1959 m., priėmus Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos rezoliuciją Nr. 23/59. Šios grupės paskirtis – koordinuoti regioninių žuvininkystės įstaigų ir kitų tarpvyriausybinių organizacijų žuvininkystės statistikos programas. Ši grupė siekia: i) nuolat peržiūrėti žuvininkystės (įskaitant akvakultūrą) statistinių duomenų reikalavimus; ii) susitarti dėl standartinių sąvokų, apibrėžčių, klasifikacijų ir metodų, taikomų renkant ir lyginant žuvininkystės statistinius duomenis; iii) siūlyti būdus, kaip koordinuoti ir supaprastinti atitinkamų tarpvyriausybinių organizacijų veiklą statistikos srityje (http://www.fao.org/fishery/cwp/en). Neseniai ji parengė standartinio akvakultūros klausimyno projektą, kurį pateikė kaip rekomendaciją dėl minimalių akvakultūros statistinių duomenų reikalavimų.