52017DC0610

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 18

COM(2017) 610 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

FMT:Font=Tahoma BalticPasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms saugumo grėsmėms didinimo veiksmų plana/FMTFMT:Font=Tahomas/FMT

ĮVADAS. KINTANTI GRĖSMĖ

Šiuo metu ES iškilusi įvairiausių teroristinių ir smurtinių išpuolių, kuriuos rengia ir tinklais susijusios grupės, ir pavieniai subjektai, grėsmė. Ir teroristų grupuotės, ir radikalūs asmenys mėgino įvykdyti ES masinius išpuolius, kuriais siekė kuo didesnio aukų skaičiaus ir kuo stipresnio psichologinio ir ekonominio poveikio visuomenei.

Teroristų organizacijos Europoje nenaudojo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) medžiagų. Tačiau yra patikimų požymių, iš kurių galima spręsti, kad teroristų grupuotės gali turėti ketinimą įsigyti ChBRB medžiagų ar ginklų ir gilina jiems panaudoti reikalingas žinias bei gebėjimus 1 . „Da'esh“ jau yra naudojusi cheminį ginklą Sirijoje ir Irake; vertinama, kad ji yra pajėgi 2 gaminti ir naudoti šiuos ginklus. Smulkesni incidentai parodė, kad „Da'esh“ domisi inovacijomis bei biologinių ir radiologinių ginklų kūrimu 3 . Reikėtų pažymėti, kad nors visame dokumente vartojamas terminas „ChBRB medžiagos“, tikimybė, kad nevalstybiniai subjektai įvykdys branduolinių ginklų išpuolį, yra laikoma mažesne už cheminio, biologinio ar radiologinio išpuolio tikimybę.

Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į technologinius pokyčius, kuriuos teroristai gali išnaudoti piktavališkais tikslais. „Da'esh“ naudojo bepiločių orlaivių sistemas (angl. UAS) sekimui ir kontrolei arba išpuoliams su sprogmenimis atlikti 4 .

Teroristų propagandoje ChBRB išpuolių galimybėms skiriama daug dėmesio, džihadistų žiniasklaidoje reiškiami ketinimai įvykdyti ChBRB išpuolius, įvairiose socialinės žiniasklaidos platformose dalijamasi taktine informacija dėl galimų išpuolių ir taikinių 5 . ChBRB grėsmes pripažino Jungtinių Tautų Saugumo Taryba 6 , kuri išreiškė susirūpinimą dėl kintančio jų platinimo pavojaus, be kita ko, pasitelkiant nevalstybinius subjektus.

Tai patvirtina būtinybę Europos Sąjungai didinti savo atsparumą ir aktyviau rengtis kovai su ChBRB grėsme artimiausiais metais.

DIDESNIO ES BENDRADARBIAVIMO POREIKIS

Dėl šios kintančios grėsmės reikia atidžiai peržiūrėti pažeidžiamas vietas ir mūsų gynybą nuo galimų teroristinių išpuolių naudojant ChBRB medžiagas. Kol kas ChBRB grėsmių tikimybė laikoma maža, tačiau yra didelio poveikio pavojus. Net nedidelio masto ChBRB išpuoliai gali turėti didelį poveikį visuomenei ir ekonomikai, prieš kurias jie naudojami, ir sukelti didelę, ilgalaikę suirutę, plačiai paskleisti baimę ir netikrumą. Ir žmogiškieji, ir finansiniai nuostoliai, susiję su išpuoliais, kuriuose, pavyzdžiui, naudojamas radioaktyviosios sklaidos įtaisas (dar vadinamas nešvariąja bomba) 7 arba juodligės užkrato išpuoliais naudojant bepiločių orlaivių sistemas, gali būti labai dideli.

Atsparumo ChBRB grėsmėms stiprinimui, tai yra prevencijai, pasirengimui ir reagavimui, reikia didelių valstybių narių investicijų. Todėl reikia stiprinti ES lygmens bendradarbiavimą, siekiant mokytis vieniems iš kitų, sutelkti žinias ir išteklius ir naudotis tarpvalstybine sąveika. Išsamiame ES saugumo politikos vertinime 8 nurodomas didesnio ES lygmens bendradarbiavimo, grindžiamo geresniu ChBRB grėsmių supratimu ir išteklių sutelkimu, poreikis siekiant kuo geriau pasirengti galimiems ChBRB išpuoliams.

Į Direktyvą dėl kovos su terorizmu 9 pirmą kartą įtrauktos nuostatos dėl visų ChBRB terorizmo rūšių. Ja nustatomi įpareigojimai valstybėms narėms, susiję su reagavimu į teroristinį išpuolį, įskaitant įpareigojimą suteikti medicinos pagalbą visoms aukoms. Šiame komunikate siūlomos iniciatyvos padės valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą nukentėjusiems nuo išpuolių, įvykdytų naudojant ChBRB medžiagas.

Šiuo veiksmų planu siekiama didinti Europos bendradarbiavimą stiprinant ChBRB saugumą, daug dėmesio skiriant ChBRB grėsmės ir teroro išpuolių prevencijai, pasirengimui jiems ir reagavimui į juos. Šiame komunikate nurodyti veiksmai padės valstybėms narėms saugoti savo piliečius ir infrastruktūros objektus. Daugelyje siūlomų veiksmų laikomasi visas pavojaus rūšis apimančio požiūrio, be to, jais bus prisidedama gerinant pasirengimą bet kokiems didelio masto ChBRB incidentams, nesusijusiems su terorizmu.

REMIAMASI 2010–2015 m. ChBRB SAUGUMO VEIKSMŲ PLANU

Šiuo veiksmų planu tęsiama veikla, ES pradėta 2010–2015 m. ChBRB saugumo veiksmų planu 10 . Juo siekiama šalinti įgyvendinant planą nustatytas spragas ir atsižvelgiama į naujai atsirandančias grėsmes. ES lygmeniu 2010–2015 m. veiksmų planas sudarė sąlygas geriau suprasti grėsmę, aktyviau dalytis informacija (parengtas ChBRB-S glosarijus, ChBRB incidentai įtraukti į Europos duomenų apie bombas sistemą), iš kitų pasiekimų paminėtina ES mokymo sistemos plėtra (sukurtas Europos branduolinio saugumo mokymo centras EUSECTRA). Biologijos veiksmų srityje taip pat parengta svarbių teisės aktų, priėmus Sprendimą 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriame išdėstytos nuostatos dėl pasirengimo stiprinimo ir reagavimo veiksmų planavimo ES.

Valstybės narės, su kuriomis konsultuotasi dėl 2010–2015 m. veiksmų plano įgyvendinimo, pranešė apie daug įvairių nacionaliniu lygmeniu vykdomų veiksmų, įskaitant mokymus ir pratybas. Be to, jos pranešė apie tam tikrus sunkumus užtikrinant skirtingų dalyvių veiklos koordinavimą. Pavyzdžiui, suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kad reikia toliau gilinti žinias apie ChBRB pavojus, skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir daugiau investuoti į mokymus ir pratybas 11 . Būtinumas užtikrinti tarpvalstybinius ir (arba) tarpsektorinius mokymus bei pratybas – geriausia, jei jie organizuojami pagal struktūrines programas ir laikantis iš anksto sutartų mokymo programų, – buvo nurodyta kaip viena iš sričių, kuriose ES gali suteikti papildomos naudos. Valstybės narės taip pat nurodė nepakankamą keitimąsi informacija apie ChBRB incidentus, grėsmes, įrangą ir technologijas, sukurtas kovoti su šiomis grėsmėmis. Jos taip pat pabrėžė poreikį plėtoti bendradarbiavimą su kitais partneriais, neįtrauktais į ankstesnį ChBRB saugumo veiksmų planą, kaip antai karinėmis struktūromis ir pagrindinėmis trečiosiomis šalimis.

NUSTATYTI LABIAU SUTELKTĄ IR KOORDINUOTĄ POŽIŪRĮ

Remiantis šiais pasiekimais naujajame veiksmų plane laikomasi tikslinio požiūrio, atsižvelgiant į 2012 m. ES ChBRB-S darbotvarkę, kurioje Taryba paprašė Komisijos parengti labiau sutelktą politiką, pasirenkant tam tikrą skaičių pagrindinių prioritetų, teikiančių aiškią ES papildomą naudą ir apčiuopiamų rezultatų.

Veiksmų planu valstybėms narėms suteikiama galimybė stiprinti savo pasirengimo kintančioms grėsmėms pajėgumus, savanoriškai dalyvaujant įvairiose veiksmų plane siūlomose iniciatyvose.

Šis veiksmų planas grindžiamas tvirtu įsitikinimu, kad ChBRN pavojų problemai spręsti reikalingas horizontalus požiūris, apimantis įvairias sritis ir dalyvius, tokius kaip teisėsaugos, ekstremaliųjų situacijų valdymo, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir viešųjų erdvių apsaugos, visuomenės sveikatos ir privačiojo sektoriaus. Kai kuriais siūlomais veiksmais bus taip pat prisidedama didinant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ES, visų pirma branduolinių objektų ir chemijos gamyklų, atsparumą.

Be to, esama aiškaus poreikio aktyvinti vidaus ir išorės saugumo veiksmus, visų pirma sutelkiant pastangas vykdyti ES ChBRB kompetencijos centrų iniciatyvą. Vienas iš pagrindinių prioritetų bus užtikrinti sienų saugumo ir neteisėto ChBRB medžiagų patekimo aptikimo pajėgumus. Užtikrinant išorės sienų ir tiekimo grandinės saugumą pagrindinį vaidmenį atlieka muitinės pareigūnai. Labai svarbu pritaikyti krovinių informacijos sistemas, kad būtų sustiprintas tarptautinių tiekimo grandinių stebėjimas ir rizika grindžiama kontrolė, siekiant užtikrinti, kad ChBRB medžiagos neteisėtai nepatektų į ES. Reikia taip pat priemonių, skirtų prekybos dvejopo naudojimo prekėmis eksporto kontrolei sustiprinti. Labai svarbus bendradarbiavimas ir koordinavimas su ES strateginiais ir regioniniais partneriais; bus siekiama sąveikos su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant karinės srities dalyvius, Europos gynybos agentūrą (EGA), NATO ir privatųjį sektorių.

Todėl veiksmų planu siekiama šių keturių tikslų:

1) sumažinti galimybių įsigyti ChBRB medžiagų,

2) užtikrinti patikimesnį pasirengimą ChBRB saugumo incidentams ir reagavimą į juos,

3) užmegzti stipresnius ChBRB saugumo vidaus ir išorės ryšius su pagrindiniais regioniniais ir tarptautiniais ES partneriais ir

4) gausinti žinias apie ChBRB pavojus.

Veikdama pagal šias keturias kryptis ES gali užtikrinti tvirtesnį pagrindą sumažinti ChBRB išpuolių grėsmę, sustiprinti saugumo priemones, didinti atsparumą ir pasirengimą veiksmingai reaguoti išpuolio atveju.

Siūlomi veiksmai bus remiami mobilizuojant finansavimą pagal įvairias esamas Komisijos priemones, įskaitant programą „Horizontas 2020“, VSF policijos priemonę ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (UCPM), arba pačias įvairiausias išorės finansavimo priemones (pvz. Vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos kaimynystės priemonę, Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos).

1 TIKSLAS. SUMAŽINTI GALIMYBIŲ ĮSIGYTI ChBRB MEDŽIAGŲ

Teroristų gebėjimai įvykdyti ChBRB išpuolius priklauso nuo galimybių įsigyti medžiagų, reikalingų ChBRB ginklams. Laikydamasi panašių principų kaip atliekant veiksmus dėl sprogmenų ir šaunamųjų ginklų, ES turi geriau kontroliuoti galimybes įsigyti labai pavojingų ChBRB medžiagų ir kuo labiau gerinti gebėjimus kuo ankstesniu laikotarpiu aptikti šias medžiagas, apriboti arba kontroliuoti galimybę jų įsigyti. Taip pat reikia spręsti svarbią problemą dėl vidaus subjektų keliamų grėsmių ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir pajėgumams, kuriuose yra ChBRB medžiagų. Be to, esama realaus, ES valstybių narių pripažįstamo poreikio toliau gerinti keitimąsi informacija apie ChBRB medžiagas, įskaitant jų keliamas grėsmes ir saugumo incidentus, tokius kaip jų vagystės ar neteisėta prekyba. Tai gali būti pasiekta kuo geriau išnaudojant esamas priemones ir keitimosi informacija sistemas.

Todėl Komisija nustato šiuos prioritetinius veiksmus, kurių reikia imtis glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Įsipareigojimas		Veiksmas	Rezultatas ir terminas
1.1	Kuo labiau gerinti keitimąsi informacija apie ChBRB medžiagas	Valstybės narės sistemingiau įtrauks techninę informaciją apie ChBRB ginklus ir incidentus į Europolo valdomą Europos duomenų apie bombas sistemą (EBDS) 12 . Reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti pranešimų sistemą, kurioje būtų matyti, kas vyksta sprogmenų pirmtakų srityje. Geriau išnaudoti tokias keitimosi informacija priemones, kaip Tarptautinės atominės energijos agentūros (TAEA) 13 incidentų ir neteisėtos prekybos duomenų bazė 14 . Ištirti sąsajas su kitomis informacinėmis sistemomis, tokiomis kaip Dvejopo naudojimo prekių elektroninė sistema (DUeS) 15 , dėl informacijos apie prekes ir asmenis, įtariamus žalinga prekyba.	Europolas reguliariai teikia ataskaitas ES ChBRB saugumo ekspertų grupei dėl EDBS naudojimo (pradedant 2018 m.). Komisija bendrai su ES valstybėmis narėmis gerina keitimąsi informacija per EBDS. Europolas iki 2018 m. vidurio pateikia informacinių sistemų, jų poreikių ir galimų trūkumų keitimosi informacija srityje aprašą.
1.2	Stiprinti rizika pagrįstą muitinės kontrolę siekiant sulaikyti pavojingas ChBRB medžiagas pasienyje	Gerinti prekybos teikiamą krovinių informaciją ir didinti muitinių nustatymo gebėjimus bendradarbiaujant su kitomis agentūromis stebėti tarptautines tiekimo grandines, siekiant nustatyti ir kontroliuoti neteisėtą ChBRB medžiagų patekimą. Didinti muitinių ir teisėsaugos informuotumą apie ChBRB grėsmę, gerinti muitinių ir kitų institucijų tarpagentūrinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, laikantis ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano (COM(2014) 527)	2018 m. viduryje – susitarimas su valstybėmis narėmis sukurti bendrą krovinių informacijos talpyklą. Muitinės taikomų aptikimo technologijų projektų grupė išnagrinėja biologinių ir cheminių medžiagų nustatymo pajėgumą tarptautinėse tiekimo grandinėse. Ataskaita iki 2018 m. vidurio. Išplėsti EUSECTRA 16 mokymo įstaigų radiologinius / branduolinius mokymus, įtraukiant į juos teisėsaugos ir muitinės pareigūnus ir kitus pirmosios grandies darbuotojus
1.3	Stiprinti ES eksporto kontrolę	Užkirsti kelią (valstybiniams ir nevalstybiniams) išorės dalyviams prekybos būdu įsigyti dvejopo naudojimo ir (arba) ChBRB medžiagų	2018 m. atnaujinti ES labai pavojingų ChBRB medžiagų sąrašus ir įvertinti ChBRB ir dvejopo naudojimo objektų techninės sąveikos mastą bei pobūdį
1.4	Spręsti vidaus subjektų keliamų grėsmių problemą	Keistis pajėgumų, kuriuose saugomos ChBRB medžiagos, tokių kaip biologinių laboratorijų ar branduolinių objektų, saugumo ir pagrindinių faktų patikrinimo geriausios praktikos pavyzdžiais.	Esamų saugumo patikrinimo metodikų apžvalginis aprašas turi būti parengtas iki 2017 m. pabaigos.

2 TIKSLAS. UŽTIKRINTI PATIKIMESNĮ PASIRENGIMĄ ChBRB SAUGUMO INCIDENTAMS IR REAGAVIMĄ Į JUOS

Operatyvinis pasirengimas ypač svarbus siekiant veiksmingai sušvelninti ChBRB išpuolio ar incidento poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad ChBRB grėsmės iš esmės yra tarpvalstybinio ir tarptautinio pobūdžio, ES bendradarbiavimas gali suteikti papildomos naudos skatindamas pajėgumų stiprinimą ES, kaip antai tarpvalstybinio bendradarbiavimo mokymo, pratybų ir reagavimo srityse, palankių sąlygų tarpusavio pagalbai sudarymo, konsultavimo, būtiniausių standartų priėmimo visoje ES ir prireikus tarptautinių šios srities projektų finansavimo srityse.

Komisija jau yra surengusi daug ES lygmens mokymo kursų ir pratybų, kuriuose daugiausiai dėmesio skiriama tarpsektoriniam bendradarbiavimui ChBRB išpuolių atveju. Pavyzdžiui, pratybose „ARETE 2014“ daugiausiai dėmesio buvo skiriama teisėsaugos ir civilinės saugos bendradarbiavimui sudėtingoje cheminio išpuolio ir terorizmo situacijoje, įskaitant įkaitų paėmimą. Be to, Komisija finansavo kelis mokymo kursus, surengtus bendradarbiaujant su valstybių narių valdžios institucijomis, atsakingomis už tarpsektorinį reagavimą į radiologinį nešvariosios bombos išpuolį. Šios iniciatyvos papildytos civilinės saugos srities pratybomis ir Europolo bei CEPOL praktiniais mokymais.

Vykdant tolesnius veiksmus bus remiamasi šiomis pratybomis ir įvairių pasirengimo ir reagavimo iniciatyvų pagrindu sudaroma nuosekli programa, kuo geriau išnaudojant pratybų ir mokymų galimybes valstybėms narėms ir siekiant derinti valstybių narių požiūrius.

2017 m. spalio mėn. surengus ES seminarus dėl pirmojo reagavimo pajėgų nelaimės vietoje po teroristinio išpuolio bendradarbiavimo, bus nustatyti papildomi tarpžinybinio bendradarbiavimo skatinimo veiksmai. Didelio ChBRB incidento atveju reaguoti turės įvairūs suinteresuotieji subjektai, įskaitant privačius dalyvius, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti galimybes parūpinti medicininio reagavimo priemones.

Todėl Komisija nustato šiuos prioritetinius veiksmus, kurių reikia imtis glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Įsipareigojimas		Veiksmas	Rezultatas ir terminas
2.1	Stiprinti ES ChBRB parengtį ir reagavimą pasitelkiant tarpsektorinius mokymus ir pratybas	Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, stiprins pirmojo reagavimo pajėgų iš teisėsaugos, civilinės saugos ir sveikatos apsaugos struktūrų bei, kai tinkama, pasienio tarnybų ir muitinės institucijų bei karinių partnerių mokymą ir pratybas. Mokymas ir pratybos bus vykdomi naudojant esamas finansines ir operatyvines priemones, visų pirma Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (UCPM), CEPOL ir VSF policijos priemonę. Bus skatinamas bendros ES ChBRB saugumo mokymo programos kūrimas glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybių narių ekspertais.	2018 m. sausio mėn. parengiamos esamos ES mokymo veiklos gairės 2018 m. antrą ketvirtį ES patariamoji grupė aptars papildomus poreikius 2018 m. ketvirtą ketvirtį pradedami nauji mokymo ir pratybų kursai 2019 m. rengiamos tolesnės ES lygmens pratybos (panašios į „ARETE 2014“)
2.2	Stiprinti ES reagavimo į ChBRB incidentus pajėgumus pagal ES civilinės saugos mechanizmą	Siekdamos geriau teikti paramą valstybėms narėms didelio ChBRB incidento atveju, valstybės narės ir Komisija toliau stiprins esamus Europos civilinės saugos mechanizmo reagavimo į nelaimes pajėgumus (EERC), įskaitant ES medicinos korpusą. Skatinti valstybes nares toliau kurti naujus Europos reagavimo į nelaimes ChBRB pajėgumus. Teikti paramą valstybėms narėms registruojant ir sertifikuojant ChBRB modulius ir kitus reagavimo į nelaimes pajėgumus. Atlikti pradinių pajėgumų tikslų ChBRB nelaimių srityje peržiūrą. Atlikti tarpsektorinio pasirengimo ir reagavimo į pandemijas testavimą.	2018 m. įvertinti reagavimo į ChBRB nelaimes srities spragas. Modulių registracijos ir (arba) sertifikavimo pritaikymo subsidijos Tarpsektorinės verslo tęstinumo planavimo pandemijos atveju teorinio modeliavimo pratybos (2018 m.) Pasirengimo, Tarptautinių sveikatos taisyklių įgyvendinimo ir geriausios praktikos pavyzdžių vykdant atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų tikrinimą praktiniai seminarai. Planuojama 2017–2018 m.
2.3	Atlikti ChBRB medžiagų nustatymo srities spragų analizę	Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su ChBRB saugumo patariamąja grupe, išnagrinės, ar esama nustatymo įranga tinkama siekiant nustatyti ChBRB medžiagas. Rezultatai bus naudojami rizikos nustatymo grupės veikloje ir nustatant standartus.	Pradinė spragų analizės ataskaita su rekomendacijomis pateikiama 2018 m. trečią ketvirtį
2.4	Tobulinti ankstyvąjį perspėjimą ir reagavimą bei keitimąsi informacija dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai 17	Pertvarkyti skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą (SĮRS) siekiant pagerinti informuotumą apie padėtį ir incidentų valdymą, esant didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai, bei susieti SĮRS su kitomis ES skubaus įspėjimo ir informavimo sistemomis.	Nauja platforma turi būti parengta iki 2018 m. vidurio
2.5	Stiprinti ES laboratorijų pasirengimą didelėms tarpvalstybinio masto grėsmėms sveikatai	Užtikrinti spartų nustatymą ir apibūdinimą ir spartaus dalijimosi ėminiais mechanizmus; teikti paramą mažiau įrangos turinčioms valstybėms narėms.	2015–2018 m. Valstybės narės su Komisijos parama pagal Bendruosius veiksmus EMERGE 18 užtikrina veiksmingo reagavimo į labai pavojingus ir naujai atsirandančius patogenus ES lygmeniu įgyvendinimą.
2.6	Gerinti valstybių narių pasirengimą tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai	Gerinti valstybių narių pasirengimą tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai bendrais viešais pirkimais įsigyjant medicinines priemones (remiantis Sprendimo 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai 5 straipsniu). Stiprinti pasirengimą ir aktyvinti veiksmus sienos perėjimo punktuose (oro, jūrų ir sausumos). Valstybės narės ir Komisija plėtoja bendrą ES lygmens viziją, kaip ES lygmeniu pagerinti skiepijimo aprėptį ES ir pradėti veiksmus, kuriais siekiama gerinti vakcinų tiekimą ir atsargų valdymą, didinti informacijos apie imunizaciją sistemų sąveikumą ir sąsajas, didinti pasitikėjimą vakcinomis ir kovoti su vengimu skiepytis, ES lygmeniu užtikrinti veiksmingesnius vakcinų mokslinius tyrimus ir plėtrą.	Bendri vakcinų viešieji pirkimai su susijusiomis valstybėmis narėmis; 2018 m. (vyksta pasirengimas) 2017–2020 m. (rengiami Bendrieji veiksmai) 2017–2020 m. (rengiami Bendrieji veiksmai)
2.7	Didinti informuotumą, pasirengimą ir reagavimą į biologinius pavojus, įskaitant naujai atsirandančias grėsmes	Didinti ES tarpsektorinį informuotumą apie atsitiktinai ar tyčia sukeltus biologinius pavojus rengiant mokymus, pavyzdžiui, bendrą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europolo kursą „Tarpsektorinis informuotumas apie biologinius pavojus ir mokymas juos švelninti“, skirtą pavojaus sveikatai, teisėsaugos ir civilinės saugos sričių tarnyboms. Padėti valstybėms narėms kovoti su biologiniu terorizmu, įskaitant nacionalinių pasirengimo biologinio terorizmo klausimams strategijų tobulinimą, rengiant (kartu su valstybių narių ekspertų tinklu) ES skirtą biologinio terorizmo grėsmių vadovą. ECDC padės valstybėms narėms didinti informuotumą ir keistis gerosios praktikos pavyzdžiais tokiais klausimais, kaip „savarankiško darbo“ biologijos, įskaitant mėgėjiškus eksperimentus, neturinčių specialaus pasirengimo asmenų darbo su biologinėmis medžiagomis ir genetinės inžinerijos metodų taikymo ne laboratorinėje aplinkoje, pavojų biologiniam saugumui ir biologinei saugai 19 .	Kiti kursai 2018 m. antrą ketvirtį (toliau kursai bus rengiami pagal poreikius) Vadovo sudarymas iki 2018 m. trečio ketvirčio Informuotumo didinimo medžiaga dėl rizikos, susijusios su naujai atsirandančiomis biotechnologijomis Veikla pradedama 2017 m. trečią ketvirtį ir tęsiama 2017 m. ketvirtą ketvirtį – 2018 m. pirmą ketvirtį
2.8	ChBRB rizikos nustatymo grupė, sudaryta iš valstybių narių ekspertų	Į sprogmenų aptikimo ekspertų grupę 20 įtraukti ChBRB ekspertų siekiant padėti valstybėms narėms, pvz., užtikrinti didelio masto įvykių saugumą. Rizikos nustatymo grupė veikloje remsis, be kita ko, viešųjų erdvių apsaugos rekomendacijomis.	Ekspertų grupės mokymas 2018 m. trečią ketvirtį, numatant jų veiklos pradžią 2019 m.
2.9	Sustiprinti branduolinio saugumo pajėgumus ir tinklus	Skatinti visapusiškai panaudoti Europos branduolinio saugumo mokymo centrą (EUSECTRA) bendriems radiologinių ir branduolinių grėsmių nustatymo mokymams.	2017 m. ketvirtą ketvirtį EUSECTRA pradedamas muitinės mokymo kampanijos antras etapas
2.10	Didinti bendradarbiavimą branduolinės ekspertizės srityje	Branduolinės ekspertizės pajėgumai gali būti labai skirtingos aprėpties ir nuodugnumo, tik kelios valstybės narės gali atlikti nuodugnią branduolinės ir radioaktyviosios medžiagos analizę. Dauguma valstybių narių remiasi tik pagrindiniais pajėgumais, kuriuos papildo pažangesniais, siūlomais, be kita ko, Komisijos Jungtiniame tyrimų centre. Komisija toliau rengs teisės aktus (susitarimus su valstybėmis narėmis) dėl šių Komisijos paslaugų naudojimo ir šios srities pagrindinio bei specializuoto mokymo paslaugų teikimo valstybėms narėms.	Iki 2018 m. pabaigos parengti teisės aktus dėl Komisijos tarnybų pajėgumų naudojimo branduolinės ekspertizės srityje

3 TIKSLAS. UŽMEGZTI STIPRESNIUS ChBRB SAUGUMO SRITIES VIDAUS IR IŠORĖS RYŠIUS SU PAGRINDINIAIS REGIONINIAIS IR TARPTAUTINIAIS ES PARTNERIAIS

ChBRB grėsmės gali kilti tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų. Išplėsti veiklą už Sąjungos ribų, užmegzti stipresnius partnerystės ryšius ir užtikrinti glaudesnius išorės ir vidaus saugumo ryšius yra neatsiejamos ES kovos su terorizmu ir ChBRB medžiagų keliamais pavojais dalis. Raginimas kurti „susietą Sąjungą“, sujungiant saugumo politikos vidaus ir išorės matmenis, yra pagrindinis Visuotinės ES strategijos 21 ir 2016 m. ES ir NATO bendro pareiškimo prioritetas.

ChBRB saugumo aspektas turi būti integruotas į ES išorės veiksmus plėtojant pajėgumus trečiosiose šalyse (visų pirma kaimyninėse šalyse), didinant bendradarbiavimą su strateginiais partneriais ir specializuotomis tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Interpolas, TAEA, CGUO, remiantis atnaujintu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įsipareigojimu neleisti teroristams įsigyti masinio naikinimo ginklų. Taip pat reikia glaudžiau susieti ES ChBRB kompetencijos centrų vykdomus veiksmus. Šioje srityje pirmenybė turi būti suteikiama ES kaimyninėms šalims.

Todėl Komisija nustato šiuos prioritetinius veiksmus, kurių reikia imtis glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Įsipareigojimas		Veiksmas	Rezultatas ir terminas
3.1	Plėtoti ChBRB saugumo bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais, įskaitant ir per kovos su terorizmu ir saugumo dialogus	Gilinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais, turinčiais patirties ChBRB srityje: 1) dalytis informacija apie ChBRB grėsmę ir pavojus; 2) keistis gerosios patirties pavyzdžiais; 3) rengti bendrus mokymus ar pratybas. Reguliariai aptarti ChBRB saugumo klausimus kovos su terorizmu ir saugumo dialoguose su susijusiomis trečiosiomis šalimis siekiant nustatyti galimus bendradarbiavimo ir pajėgumų stiprinimo veiksmus.	Tęsiant esamą ChBRB srities dialogą 2018 m. antrą ketvirtį surengti praktinį seminarą dėl radioaktyviųjų šaltinių saugumo su Jungtinėmis Valstijomis 2018 m. ketvirtą ketvirtį – ES ir JAV seminaras dėl bendrų baudžiamųjų ir epidemiologinių tyrimų Kai tikslinga, kviesti strateginius partnerius į specialius ChBRB saugumo patariamosios grupės posėdžius.
3.2	Plėtoti bendradarbiavimą su NATO dėl klausimų, susijusių su ChBRB	Siekti glaudesnio bendradarbiavimo su NATO dėl trečiųjų šalių, visų pirma šiose srityse: 1) keitimosi informacija; 2) pajėgumų stiprinimo; 3) mokymo; 4) pratybų. Plėtoti sąveiką su NATO nagrinėjant, kuo kovai su terorizmu gali būti naudingas gynybos pajėgumų plėtojimas, be kita ko, bepiločių orlaivių (UAV) ir cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) ginklų srityse. Bendradarbiaujant su akredituotuoju NATO ChBRB kompetencijos centru kurti mokymo programas, tiesiogiai pritaikytas ES ChBRB kompetencijos centro partneriams.	2018 m. pirmą / antrą ketvirtį ES ir NATO praktinis seminaras. Bendri mokymai, pvz., akredituotajame NATO ChBRB kompetencijos centre (2017 m. ketvirtą ketvirtį) ir numatomi 2018/2019/2020 m. 2018 m. remiantis pirmuose bendruose mokymuose įgyta patirtimi.
3.	Plėtoti bendradarbiavimą su specializuotomis tarptautinėmis organizacijomis	EIVT ir Komisija bendradarbiaus su specializuotomis daugiašalėmis organizacijomis (Interpolu, TAEA, CGUO 22 , BWC ISU 23 , UNODA 24 ), siekdama dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais ir ieškoti sąveikos, visų pirma dalijimosi informacija ir pajėgumų stiprinimo trečiosiose šalyse srityse.	Reguliariai kviesti šias organizacijas į ChBRB saugumo patariamąją grupę, taip pat į mokymus ir pratybas

4 TIKSLAS. GAUSINTI ŽINIAS APIE ChBRB PAVOJUS

ChBRB medžiagų sritis yra techniškai sudėtinga ir greitai kintanti, todėl ją reikia atidžiai stebėti. Šiuo metu ChBRB srities žinios netolygiai pasiskirstę Europos Sąjungoje, jų turi įvairūs vyriausybės, akademinio pasaulio ir privačiojo sektoriaus dalyviai. Reikia visą ES apimančio tinklo, kuris sujungtų visus dalyvius, sudarytų galimybes megzti visų sektorių partnerystės ryšius, kad būtų galima bendromis jėgomis nustatyti tolesnius poreikius ir pasinaudoti ES mokslinių tyrimų privalumais.

4.1 Sukurti ES ChBRB saugumo tinklą

Siekiant gerinti koordinavimą ES lygmeniu, ES ChBRB saugumo tinkle bus suburti visi tiek strateginio (sprendimų priėmimo), tiek operatyvinio lygmenų ChBRB srities dalyviai ir taip išvengiama veiklos susiskaidymo. Bus suburtos valstybės narės, ES institucijos ir susijusios agentūros, atitinkami pagrindiniai tarptautiniai partneriai ir privačiojo sektoriaus atstovai. Tinklas bus paremtas trimis ramsčiais: 1) patariamąja grupe, kurioje bus suburti visi valstybių narių ChBRB saugumo koordinatoriai; 2) pagalbiniu visoje ES esančių ChBRB centrų tinklu ir 3) Europolo Europos kovos su terorizmu centro (ECTC) ChBRB žinių centru.

Jo tikslai bus: 1) palaikyti išsamų ir nuolat atnaujinamą ChBRB pavojų, kylančių ES viduje ir išorėje, supratimą, remti nustatytoms spragoms šalinti skirtos politikos ir iniciatyvų formavimą; 2) plėtoti bendradarbiavimą ir koordinavimą operatyviniu lygmeniu (pvz. keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais) ir 3) sudaryti palankesnes civilinio ir karinio bendradarbiavimo sąlygas abipus naudingose srityse.

Įsipareigojimas		Veiksmas	Rezultatas ir terminas
4.1.1	Įsteigti specialią ES ChBRB saugumo patariamąją grupę	Valstybės narės paskirs nacionalinius ChBRB saugumo koordinatorius kaip pagrindinius kontaktinius asmenis valstybėse narėse ES ChBRB saugumo veiksmų planui įgyvendinti. Vykdydama 2010–2015 m. veiksmų planą sukurtos ir turinčios įgaliojimus prižiūrėti jo įgyvendinimą ChBRB saugumo patariamosios grupės pagrindu Komisija sukurs naują specialią patariamąją grupę ES ChBRB saugumo klausimais, numatytą esamu veiksmų planu, kurioje suburs valstybių narių ChBRB saugumo koordinatorius, Komisiją ir susijusias ES agentūras, Europos išorės veiksmų tarnybą ir kitus susijusius viešojo ir privačiojo sektorių su ChBRB susijusius suinteresuotuosius subjektus, kurie: 1) reguliariai peržiūrės ir analizuos kintančias ChBRB grėsmes ir pavojus (bendradarbiaudami su INTCEN ir Europolu); 2) nustatys ChBRB grėsmių prevencijos, nustatymo, pasirengimo ir reagavimo priemonių spragas ir konsultuos dėl naujų politikos iniciatyvų toms spragoms šalinti; 3) surinks duomenis apie esamus kompetencijos centrus ir nustatys bendradarbiavimo būdus sąveikai ir papildomumui skatinti.	2017 m. gruodžio mėn. visų valstybių narių koordinatorių sąrašas. Pirmas patariamosios grupės posėdis 2018 m. sausio mėn., paskui periodiškai po 2–3 posėdžius kasmet Pirma spragų analizė 2018 m. balandžio mėn., paskui periodiškai peržiūrima Reguliariai ir sistemingai keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais dėl nustatytų pavojų ir spragų Pirmas duomenų apie esamus kompetencijos centrus sąrašas 2018 m. gegužės mėn.
4.1.2	Sukurti ES ChBRB saugumo paramos tinklą	Operatyviniu lygmeniu ES ChBRB saugumo paramos tinklas, kurį sudaro esami ChBRB kompetencijos centrai ir tinklai, šiais būdais teiks paramą ChBRB saugumo patariamajai grupei: 1) plėtos ES ekspertų paramos struktūrą (glaudžiai bendradarbiaudamas su Europolu), kuri gali teikti rekomendacijas ir patarimus techniniais bei moksliniais klausimais valstybėms narėms ir ES institucijoms ChBRB saugumo klausimais, įskaitant incidentų atveju; 2) sudarys palankesnes sąlygas nustatyti ir skleisti gerosios praktikos pavyzdžius ir įgytą patirtį; 3) dalysis kompetencija ir palaikys ryšius su esamais ChBRB kompetencijos centrais Europoje ir už jos ribų. Susidomėjusių valstybių narių bus prašoma iki 2017 m. gruodžio mėn. nustatyti struktūras, kurias bus galima įtraukti į ES ChBRB saugumo paramos tinklą.	2017 m. spalio mėn. Komisija paskelbs kvietimą teikti projektų pasiūlymus pagal VSF policijos finansinės paramos priemonę 25 Visapusiškai veikiantis tinklas iki 2018 m. vasaros
4.1.3	Europolo Europos kovos su terorizmu centre (ECTC) plėtoti ChBRB žinių centrą	Europolo ECTC esamos ChBRB grupės pagrindu sukuriamas žinių centras, kuris teiks paramą teisėsaugos institucijoms ChBRB saugumo srityje, įskaitant ginklus ir grėsmes: 1) teiks analitinius produktus apie ChBRB grėsmes ir incidentus; 2) sudarys palankesnes sąlygas teisėsaugos pareigūnams ir kitiems dalyviams (įskaitant karinius) bendradarbiauti ir keistis informacija (visų pirma naudojantis EBDS ir tinklais, kaip antai EEODN 26 ), taip pat tarptautinių partnerių tinkle; 3) rengs mokymus (bendradarbiaudamas su CEPOL); 4) teiks operatyvinę paramą ir ekspertines žinias ChBRB srityje ir taip padeda tirti ChBRB incidentus	Kuo geriau išnaudoti esamus Europolo pajėgumus siekiant gausinti bendras žinias apie ChBRB grėsmes Sistemingai dalytis su ChBRB susijusia informacija per EBDS Taikyti ekspertines ChBRB srities žinias prisidedant prie tyrimų

4.2 Pasinaudoti ES saugumo srities mokslinių tyrimų privalumais

Geriau išnaudoti ES saugumo srities mokslinius tyrimus platinant jų rezultatus ir užtikrinant, kad mokslinių tyrimų veikla atitiktų ChBRB srities veiklos poreikius. Komisija, pasitelkdama išplėstinę nustatymo ekspertų grupę, pratęs įrangos testavimą, skatins standartų suderinimą ir teiks paramą bendrų pajėgumų plėtrai.

Įsipareigojimas		Veiksmas	Rezultatas ir terminas
4.2.1	Teikti paramą mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai ir panaudojimui	Toliau plėtoti Saugios, apsaugotos ir atsparios visuomenės naudotojų bendrijos (CoU) platformą, kurioje tyrėjai, politikos formuotojai, pramonės ir MVĮ atstovai ir praktiniai darbuotojai, įskaitant pirmojo reagavimo pajėgas, pagrindžia mokslinių tyrimų rezultatus praktiniais veiksmais. Aktyviau skleisti mokslinių tyrimų rezultatus ir skatinti keitimąsi informacija, siekiant aktyvinti įvairių dalyvių dialogą ChBRB srityje, ir reguliariai teikti naujausią informaciją apie mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat atsižvelgiant į ES ChBRB saugumo patariamąją grupę ir jos paramos tinklą	2018 m. CoU planuojama pristatyti 2017 m. lapkričio mėn., aprėpiant 18 teminių seminarų, iš jų 6 su ChBRB susijusiomis temomis, kaip antai cheminių pavojų arba vandens saugos ir saugumo. Seminaruose bus pateikiama kasmetinė naujausia informacija apie atliekamus mokslinius tyrimus ir pajėgumų stiprinimo veiklą ir nustatomi būsimi prioritetai Programos „Horizontas 2020“ projektų 2014–2016 m. apibendrinimo ataskaitą numatoma užbaigti 2017 m. gruodžio mėn. Reguliariai skelbti ChBRB srities mokslinių tyrimų projektų rezultatus ES ChBRB saugumo tinkle
4.2.2	Nustatyti tolesnius mokslinių tyrimų poreikius ir spręsti naujai atsirandančių ChBRB grėsmių problemas	Užtikrinti, kad tyrimų projektai būtų skirti ChBRB srities galutinių naudotojų poreikiams Moksliniais tyrimais pirmiausia siekti: 1) rasti sprendimus, kaip sumažinti naujai atsirandančias ChBRB grėsmes, kaip antai UAS arba neteisėtos manipuliacijos su biologine medžiaga; 2) didinti valstybių narių nelaimių rizikos mažinimo pajėgumus nuo pasirengimo (parengties) ir stebėjimo iki reagavimo ir atkūrimo.	Nuolatiniai dialogai įvairiuose ES forumuose, kaip antai ChBRB patariamojoje grupėje, nauji veiksmai pagal programos „Horizontas 2020“ 2017 m. kvietimą teikti pasiūlymus Nauji pagal 2017 m. kvietimą teikti pasiūlymus atrinkti ChBRB projektai pradedami 2018 m. pirmą ketvirtį ChBRB saugumo kvietimas teikti pasiūlymus 2018 m. antrą ketvirtį
4.2.3	Skatinti ChBRB saugumo produktų ir sistemų suderinimą, užtikrinant jų standartizaciją ir sertifikavimą	Pratęsti dabartinės ChBRB medžiagų aptikimo įrangos testavimą numatant pasiūlyti standartizacijos sritis Ši veikla taip pat padės teikti praktiškai dirbantiems specialistams informaciją apie įrangos veiklą ir užtikrins nustatymo grupės ekspertų mokymus. Tęsti mokslinius tyrimus prieš pradedant rengti standartus per Komisijos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos informacijos tinklą 27 , siekiant sudaryti Europos standartizacijos komiteto (CEN) 28 darbo grupių susitarimus. Nustatyti ChBRB sritis, kuriose gali būti suteikti įgaliojimai CEN, ir paskelbti naujus kvietimus teikti pasiūlymus prisidedant prie ChBRB standartizacijos pagal programą „Horizontas 2020“.	Didinti ChBRB medžiagų aptikimo įrangos eksploatacinių savybių bandymų pajėgumus valstybėse narėse ir nustatyti standartizacijos poreikius, kuriems reikia CEN įgaliojimų, iki 2018 m. pabaigos. Kvietimai teikti pasiūlymus dėl su standartizacija susijusių tyrimų 2018 m. antrą ketvirtį ir 2019 m. antrą ketvirtį

IŠVADOS

Atsižvelgdama į kintančias grėsmes, Europa privalo sutelkti išteklius ir žinias, kad būtų ieškoma naujoviškų, tvarių ir veiksmingų sprendimų. Bendradarbiaujant visoje ES laikantis šio veiksmų plano nurodymų galima daug pagerinti saugumą ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

Šiame komunikate išdėstytais pasiūlymais bus sudarytos veiksmingesnio ir tikslingesnio ES bendradarbiavimo sąlygos apsisaugant nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių, joms pasirengiant ir į jas reaguojant. Komisija ragina valstybes nares naudotis įvairiomis šiame komunikate išdėstytomis galimybėmis ir kviečia Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šiam veiksmų planui ir aktyviai prisidėti prie jo įgyvendinimo, glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotais subjektais. Komisija atliks pažangos peržiūrą vėliausiai po dvejų metų.

(1) 2017 m. Europolo ataskaita dėl terorizmo padėties ir tendencijų (TE-SAT), p. 16. Ją galima rasti adresu www.europol.europa.eu/sites/default/files/documents/tesat2017.pdf . Žr. taip pat CGUO generalinio direktoriaus pareiškimus: www.globaltimes.cn/content/1044644.shtml .

(2) 2017 m. vasario 7 d. Interpolo įvertinimas dėl ISIL cheminių ginklų grėsmės už Irako ir Sirijos ribų.

(3) 2016 m. Maroke sulaikyta „Da'esh“ grupelė, rengusi išpuolį primityviu biologiniu ginklu. Interpolas. „Didėja biologinių grėsmių ir incidentų pavojus ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir visuomenės sveikatai“, 2016 m. spalio 24 d. Be to, nustatyta, kad su Paryžiaus ir Briuselio išpuoliais siejami teroristai sekė aukštą branduolinės srities pareigūną Europoje. 2016 m. Europolo TE-SAT ataskaita, 14 puslapis. Secrétariat général de la défense et de la sécurité nationale (Prancūzija), Chocs futurs - Etude prospective à l'horizon 2030, 2017 m. gegužės mėn., p. 88: http://www.sgdsn.gouv.fr/

(4) Teroristinių išpuolių naudojant bepiločių orlaivių sistemas pavojus aptariamas Viešųjų erdvių apsaugos rėmimo veiksmų plane, COM(2017) xxx.

(5) 2017 m. Europolo TE-SAT ataskaita, 16 puslapis.

(6) 2016 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija S/RES/2325 (2016).

(7) Žr., pavyzdžiui, von Winterfeldt, Detlof ir Rosoff, Heather, A Risk and Economic Analysis of Dirty Bomb Attacks on the Ports of Los Angeles and Long Beach (2007). Paskelbti straipsniai ir dokumentai. 39 dokumentas. http://research.create.usc.edu/published_papers/39 . Autoriai įvertino nešvariosios bombos išpuolio Los Andželo jūrų uoste padarinius. Neskaitant deaktyvavimo išlaidų, pavyzdžiui, nuostoliai dėl uosto ir susijusių įmonių uždarymo poveikio siektų iki 100 mlrd. EUR. https://pdfs.semanticscholar.org/5cc0/3b4436d06165aac72041315c824fbef44d5b.pd f.

(8) COM(2017) 407, SWD(2017) 278 final. 2017 7 26.

(9) OL L 88, 2017 3 31, p. 6.

(10) Europos Sąjungos Tarybos dokumentas 15505/1/09 REV 1, Tarybos priimtas 2009 m. gruodžio mėn. siekiant stiprinti ChBRB saugumą visoje ES.

(11) Atliekant apklausą, valstybėms narėms taip pat užduota konkrečių klausimų dėl būsimų prioritetinių bendradarbiavimo sričių.

(12) Europos duomenų apie bombas sistema (EDBS) – tai IT platforma, kurioje valstybės narės gali keistis savalaike ir svarbia informacija bei žvalgybos duomenimis apie sprogmenis, ChBRB medžiagas ir susijusius incidentus. Kadangi tam reikalingas aukštesnio lygio saugus ryšys, Europolas sukūrė papildomą internetinę Europolo platformą ekspertams, kurioje naudotojai gali bendrauti ir bendradarbiauti vieni su kitais per virtualias bendruomenes.

(13) Tarptautinė atominės energijos agentūra.

(14) Incidentų ir neteisėtos prekybos duomenų bazė (INPDB) yra TAEA informacinė sistema, skirta neteisėtos prekybos ir kitos neteisėtos veiklos ir įvykių, susijusių su branduolinėmis ir kitomis radioaktyviosiomis medžiagomis ir nepatenkančių į reguliarios kontrolės sritį, atvejams fiksuoti.

(15) Dvejopo naudojimo prekių elektroninė sistema (DUeS) yra saugi keitimosi informacija tarp valstybių narių elektroninė sistema, kuriai prieglobą teikia Komisija. Ji visapusiškai veikia nuo 2012 m. ir yra skirta keitimuisi informacija apie ES valstybių narių atsisakymą suteikti leidimą, susijusį su dvejopo naudojimo prekėmis, gerinti. Pagrindinė tvarkoma informacija susijusi su dvejopo naudojimo prekių, dėl kurių atsisakoma suteikti leidimą, ir su atsisakymais susijusių šalių, kaip antai valstybių narių, eksportuotojų, tarpininkų, gavėjų ir galutinių naudotojų, aprašais.

(16) Europos branduolinio saugumo mokymo centras buvo įsteigtas siekiant spręsti problemas, susijusias su radioaktyviųjų medžiagų vagystėmis, galimai susijusiomis su nusikaltimais ir teroro aktais. Jame rengiami praktiniai mokymai pirmosios grandies pareigūnams, mokytojams ir kitiems šios srities ekspertams, naudojant tikras branduolines medžiagas. Centras yra Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Karlsrūhėje ir Isproje teritorijoje.

(17) Kaip apibrėžta Sprendimo 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai 2 straipsnyje: 1) biologinės kilmės grėsmės (užkrečiamosios ligos; atsparumas antimikrobiniams preparatams ir su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, priskiriamos prie užkrečiamųjų ligų (toliau – susijusios specifinės sveikatos problemos); biotoksinai ar kiti žalingi biologiniai veiksniai, nesusiję su užkrečiamosiomis ligomis; 2) cheminės kilmės grėsmės; 3) su aplinka susijusios kilmės grėsmės; 4) nežinomos kilmės grėsmės; 5) įvykiai, kurie pagal TSPT gali būti laikomi tarptautinio masto pavojaus visuomenės sveikatai situacijomis, jeigu jie priskiriami prie vienos iš a–d punktuose nustatytų grėsmių kategorijų.

(18) http://www.emerge.rki.eu/Emerge/EN/Home/Homepage_node.html .

(19) Galima įsigyti „savarankiško darbo“ biologinių rinkinių, kuriuos naudojant galima sukurti genetiškai modifikuotus mikroorganizmus. Padarius pažangą šioje srityje gali būti įvykdytas tyčinis išpuolis arba netyčinis užkrėtimas modifikuotais virusais ar bakterijomis. Dar žr.: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. „Skubus rizikos vertinimas. Rizika, susijusi su „savarankiško darbo“ patogeninėmis bakterijomis užkrėsto su CRISPR genu siejamo inžinerijos rinkinio naudojimu“ (Rapid Risk Assessment: Risk related to the use of ‘do-it-yourself’ CRISPR-associated gene engineering kit contaminated with pathogenic bacteria), https://ecdc.europa.eu/en/publications-data/rapid-risk-assessment-risk-related-use-do-it-yourself-crispr-associated-gene .

(20) Grupė buvo įsteigta vykdant 2015 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu veiksmų planas (COM(2015) 624 final), siekiant suteikti valstybėms narėms operatyvinę paramą sprogmenų aptikimo srityje.

(21)

22 „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“. http://europa.eu/globalstrategy/sites/globalstrategy/files/eugs_lt_version.pdf.

(22) Cheminio ginklo uždraudimo organizacija.

(23) Biologinių ginklų konvencijos įgyvendinimo rėmimo padalinys

(24) Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biuras

(25) Kvietimu teikti paraiškas bus remiamas šio veiksmų plano, o taip pat ES veiksmų plano dėl viešųjų erdvių apsaugos ir Komisijos rekomendacijos dėl Reglamento 98/2013 įgyvendinimo įgyvendinimas. Kvietimu teikti paraiškas gali būti remiamos, be kita ko, kuriama ES ekspertų paramos struktūra ar regioniniai tinklai, kurie vėliau taps paramos tinklo dalimi.

(26) Europolo Europos sprogmenų atsargų nukenksminimo tinklas (EEODN) yra Europolo valdomas bombų ir ChBRB ekspertų tinklas. Šiame tinkle jo dalyviai keičiasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi, taip pat rengiami bendri mokymai. EEODN kasmet rengia konferencijas, derinamas su mokymais.

(27) Europos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos informacijos tinklas (ERNCIP) yra Komisijos bendrai finansuojamas projektas, koordinuojamas Jungtinio tyrimų centro, kurio paskirtis yra užtikrinti sistemą, kurioje eksperimentinės įmonės ir laboratorijos galėtų keistis žiniomis ir kompetencija, kad būtų suderinami bandymų protokolai visoje Europoje ir taip geriau apsaugomi ypatingos svarbos infrastruktūros objektai nuo įvairaus pobūdžio grėsmių ir pavojų bei kuriama bendra saugumo sprendimų rinka. Trys darbo grupės atlieka darbus, susijusius su ChBRB grėsmėmis: dėl cheminių ir biologinių pavojų geriamajam vandeniui; dėl patalpų ore esančių cheminių ir biologinių medžiagų nustatymo ir dėl radiologinių bei branduolinių grėsmių ypatingos svarbos infrastruktūros objektams.

(28) Europos standartizacijos komitetas.