EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 08 08

COM(2017) 419 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos įgyvendinimo

TURINYS

1.ĮVADAS

1.1.Verslo struktūros statistikos reglamentas

1.2.Pagrindinių duomenų rinkinių turinys

1.3.VSS prieinamumas

1.4.2015 ir 2016 m. išleisti leidiniai

2.REGLAMENTO VEIKSMINGUMAS IR DUOMENŲ RINKINIŲ REIKALINGUMAS

2.1.Duomenų prieinamumas ir išsamumas

2.2.Konfidencialumo taisyklės ir jų įgyvendinimas

2.3.VSS naudingumas

3.TIKSLUMAS

4.SUDERINAMUMAS IR PALYGINAMUMAS

4.1.Suderinamumas

4.2.Palyginamumas

5.DUOMENŲ PATEIKIMO TERMINAI

6.PRIEINAMUMAS IR AIŠKUMAS

7.VSS REGLAMENTO REIKALAVIMŲ LAIKYMASIS

8.ĮMONIŲ NAŠTA IR NUSTATYTI BEI NUMATYTI PAKEITIMAI, SUSIJĘ SU VSS

8.1.Pagrindiniai faktai

8.2.Nustatyti ir numatyti pakeitimai, susiję su VSS

9.TOLESNI VEIKSMAI

1.ĮVADAS

1.1.Verslo struktūros statistikos reglamentas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 295/2008 1 dėl verslo struktūros statistikos (toliau – VSS reglamentas) 13 straipsnio 1 dalį „iki 2011 m. balandžio 29 d. ir vėliau kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie statistinius duomenis, parengtus pagal šį reglamentą, ir pirmiausia apie jų kokybę bei įmonėms tenkančias prievoles“. Ši ataskaita susijusi su 2014 m. balandžio mėn. ataskaita 2 .

Šioje ataskaitoje apžvelgiama pažanga, padaryta įgyvendinant VSS reglamentą, remiantis galutiniais 2013 ataskaitinių metų duomenimis toliau nurodytose srityse:

·paslaugų;

·pramonės;

·prekybos;

·statybos;

·verslo paslaugų ir

·verslo demografinės padėties.

Joje pateikiama informacija apie priemones, kurių ėmėsi Komisija, siekdama užtikrinti, kad būtų teikiami aukštos kokybės Europos verslo struktūros statistiniai duomenys ir duomenys apie VSS reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie priemones, kurias įgyvendino Eurostatas, kad verslo struktūros statistika taptų aktualesnė ir būtų sumažinta jos rinkimo našta įmonėms.

1.2.Pagrindinių duomenų rinkinių turinys

Verslo struktūros statistika (toliau – VSS) suteikia galimybę išsamiai apžvelgti apskritai viso Europos verslo ir įvairių jo sektorių struktūrą, veiklos rezultatus ir pagrindines charakteristikas. Ji taip pat labai svarbi kelioms kitoms sritims, kaip antai nacionalinėms sąskaitoms, trumpojo laikotarpio statistikai ir įmonių registrams.

Apskritai duomenys susiję su visais sektoriais, išskyrus žemės ūkį ir asmenines paslaugas. Toliau pateikiami kintamieji, apie kuriuos renkami duomenys:

·su produkcija susiję kintamieji (pvz., apyvarta ir pridėtinė vertė);

·su sąnaudomis susiję kintamieji, susiję su darbo sąnaudomis (pvz., užimtumas ir dirbtos valandos), prekių ir paslaugų sąnaudomis (pvz., visi pirkimai) ir kapitalo sąnaudomis (pvz., investicijos į materialųjį turtą), ir

·verslo demografiniai kintamieji (pvz., veikiančių įmonių skaičius, įsteigtų naujų įmonių skaičius ir veiklą nutraukusių įmonių skaičius).

Be to, remiantis jais išvesta keletas kitų svarbių rodiklių kaip tam tikrų piniginių kintamųjų santykiai arba vienam gyventojui apskaičiuoti dydžiai.

Kaip nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 251/2009 3 , visos valstybės narės siunčia kelis duomenų rinkinius. Pagrindiniai duomenų rinkiniai:

·metiniai įmonių statistiniai duomenys (charakteristikos skelbiamos pagal šalis ir pateikiamos NACE 2 red. 4 klasių lygmeniu (4 skaitmenys);

·metiniai įmonių statistiniai duomenys pagal dydžio grupę (charakteristikos skelbiamos pagal šalis ir pateikiamos NACE 2 red. grupių lygmeniu (3 skaitmenys), o dydžio grupė nustatoma pagal dirbančių asmenų skaičių);

·metiniai regioniniai statistiniai duomenys (charakteristikos skelbiamos pagal NUTS 2 regioną ir pateikiamos NACE 2 red. skyrių lygmeniu (2 skaitmenys) ir

·metiniai demografiniai statistiniai duomenys, suskirstyti pagal teisinę formą arba darbuotojų dydžio grupę (charakteristikos skelbiamos pagal šalis ir pateikiamos NACE 2 red. klasių lygmeniu (4 skaitmenys).

Nacionalinės statistikos tarnybos (toliau – NST) didžiąją dalį duomenų surenka atlikdamos statistinius tyrimus ir imdamos duomenis iš verslo duomenų registrų ar įvairių administracinių šaltinių. Siekdamos užtikrinti aukštos kokybės VSS, valstybės narės taiko įvairius statistinius metodus, atsižvelgdamos į duomenų šaltinį, pvz., apibendrinimą, modeliais pagrįstą įvertinimą arba įvairių formų įvertinimą.

Prieš skelbiant valstybių narių pateiktus duomenis Eurostato svetainėje, patikrinama jų visų kokybė.

1.3.VSS prieinamumas

Nuo 2015 m. gruodžio mėn. visi valstybių narių pateikti 2013 ataskaitinių metų duomenys kartu su ES lygmens suvestiniais rezultatais skelbiami Eurostato interneto svetainėje. Šie duomenys yra pateikiami skiltyje „Verslo struktūros statistika (VSS)“ (angl. Structural business statistics (sbs)) 5 . VSS skirsnį galima rasti skiltyje „Pramonė, prekyba ir paslaugos“ (angl. Industry, trade and services) arba naudojantis paieškos funkcija. 6 .

1.4.2015 ir 2016 m. išleisti leidiniai

Rezultatai pateikiami ne tik Eurostato svetainėje, bet ir keliuose straipsniuose, paskelbtuose pertvarkytoje pramonės ir paslaugų skiltyje „Paaiškinta statistika“ (angl. Statistics Explained) 7 . Skiltis „Paaiškinta statistika“, sukurta naudojant vikio tipo technologiją, iš esmės skirta Europos statistikai aiškinti, pateikiant duomenis, pabrėžiant tai, kas gali būti įdomu ar netikėta, ir nurodant visas būtinas susijusias aplinkybes.

Su VSS susiję ir daug kitų leidinių. Ja daug remtasi 2015 ir 2016 m. rengiant Eurostato metraštį ir regionų metraštį.

2.REGLAMENTO VEIKSMINGUMAS IR DUOMENŲ RINKINIŲ REIKALINGUMAS

2.1.Duomenų prieinamumas ir išsamumas

1, 2 ir 3 lentelėse parodyta, kad apskritai valstybių narių pateikti duomenys, skirti visiems VSS moduliams, yra pakankamai išsamūs. Šalys skirstomos į dideles, vidutines arba mažas, atsižvelgiant į jų bendros ES pridėtinės vertės dalį ne finansų ūkio sektoriuje.

Visų duomenų nepavyko pateikti dėl to, kad:

·kilo problemų apskaičiuojant kai kuriuos kintamuosius;

·nebuvo kai kurių duomenų, susijusių su 2013 m.;

·trūko duomenų apie vienetus pagal veiklos rūšį šaltinių;

·duomenys pateikti po duomenų pateikimo termino arba nepateiktos nulinės vertės.

Aptariamos šalys deda nuolatines pastangas, kad pateiktų visus reikiamus duomenis.

Tačiau Eurostato svetainėje pateikta tik dalis VSS, nes kai kurie duomenys, visų pirma mažų šalių, yra konfidencialūs.

1 lentelė.    Galutinių 2013 m. duomenų apie paslaugas, pramonę, prekybą ir statybas (NACE 2 red.) prieinamumas ir konfidencialumas

Palyginti su ankstesne ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, 2013 m. rezultatai rodo, kad 28 ES valstybių narių ir Norvegijos duomenų prieinamumas padidėjo 2 proc. Daugiausia pažangos pasiekta vidutinių šalių kategorijoje.

Didelis statistinių duomenų prieinamumas (95 proc.) buvo verslo paslaugų srityje (2 lentelė). Jis padidėjo vidutinėse ir mažose šalyse, bet sumažėjo didelėse šalyse.

Duomenų prieinamumas verslo demografinės padėties srityje (3 lentelė) sumažėjo 3 proc. Tik mažose šalyse pastebėtas padidėjimas. Gerokai sumažėjo prieinamumas vidutinėse ir didelėse šalyse.

2 lentelė.    Galutinių 2013 m. duomenų apie verslo paslaugas (NACE 2 red.) prieinamumas ir konfidencialumas

3 lentelė.    Galutinių 2013 m. duomenų apie verslo demografinę padėtį (NACE 2 red.) prieinamumas ir konfidencialumas

2.2.Konfidencialumo taisyklės ir jų įgyvendinimas

Iš 2.1 dalyje pateiktų lentelių matyti, kaip sumažėjo duomenų prieinamumas dėl konfidencialumo.

Visos valstybės narės nustatė panašias konfidencialumo taisykles, visų pirma siekdamos neskelbti duomenų apie vieną ar daugiau konkrečių įmonių. Keliose valstybėse narėse taip pat taikyta „dominavimo taisyklė“, pagal kurią duomenys neskelbiami, jei daugiau nei tam tikra nustatyta procentine dalimi dominuoja vienos įmonės duomenys. Valstybių narių nustatytos procentinės dalys šiek tiek skiriasi.

Konfidencialiems priskirtų duomenų procentinių dalių dydis yra nuo 0 iki 36 proc. – daugiausia dėl minėtų taisyklių jos didesnės vidutinių ir mažų šalių atveju.

Iš viso 2013 m. statistinių duomenų apie paslaugų, pramonės, prekybos ir statybos sektorius konfidencialumo lygis, palyginti su ankstesne ataskaita, sumažėjo 2 procentiniais punktais. Verslo paslaugų sektoriuje šis lygis buvo 5 procentiniais punktais didesnis, tačiau sumažėjo 1 procentiniu punktu verslo demografinės padėties srityje.

Eurostatas mano, kad konfidencialių duomenų dalis valstybėse narėse vis dar yra labai didelė, todėl jos skatinamos dėti daugiau pastangų, kad ateityje sumažėtų konfidencialių duomenų kiekis.

Nustačius konfidencialumo taisykles šalių lygmens duomenims, bendri ES lygmens duomenys irgi nebuvo skelbiami, siekiant apsaugoti konfidencialius nacionalinius duomenis. Visų valstybių narių pritarimu priimtoje Konfidencialumo chartijoje nustatytos taisyklės, kuriose nurodomos priežastys, dėl kurių ES suvestiniai duomenys neturi būti skelbiami.

Dėl šių su konfidencialumu susijusių priežasčių nebuvo galima skelbti 8 proc. apibendrintų ES lygmens rezultatų, susijusių su 2013 m. statistiniais duomenimis apie paslaugas, pramonę, prekybą ir statybą.

Dėl priežasčių, susijusių su konfidencialumu, nepateikta 14,2 proc. apibendrintų ES lygmens rezultatų, susijusių su verslo demografine padėtimi. Tolesnėje lentelėje pateikiamas konfidencialių duomenų laukelių skaičius ir procentinė dalis.

4 lentelė.    Į įmonių metinę statistiką, kurios ES lygmens 2013 m. suvestiniai rodikliai paskelbti visų lygių NACE 2 red., įtrauktų pagrindinių kintamųjų konfidencialumas

2.3.VSS naudingumas

Daugumą duomenų Eurostatas gauna praėjus 18 mėnesių po ataskaitinių metų. Duomenys paprastai patvirtinami ir paskelbiami per keturis mėnesius nuo jų gavimo. ES suvestiniai duomenys skaičiuojami ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po ataskaitinių metų. Labai vėluojant perduoti valstybių narių duomenis Eurostatui gali būti pakenkta duomenų naudingumui. Eurostato galimybės imtis veiksmų, kad valstybės narės laiku perduotų duomenis, yra ribotos.

Atsisiuntimų iš Eurostato interneto svetainės skaičius rodo VSS naudingumą. Tolesnėje lentelėje pateikiami skaičiai yra susiję su laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., kai buvo pateikti 2013 m. duomenys.

5 lentelė.    Atsisiųstų duomenų rinkinių skaičius

3.TIKSLUMAS

Siekiant įvertinti VSS tikslumą, visos valstybės narės, vadovaudamosi Komisijos reglamentu (ES) Nr. 275/2010 9 , privalo kasmet pateikti Eurostatui informaciją apie kokybės kriterijus, pvz., variacijos koeficientus. Jos taip pat turi pateikti informaciją apie duomenims rinkti ir apdoroti taikytą metodiką. Remdamasis visų valstybių narių pateikta informacija, Eurostatas atliko 2013 m. vertinimą ir esmines jo dalis įtraukė į šią ataskaitą.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines charakteristikas (pvz., dydžio grupę, ekonominę veiklą ir regionus) ir esamus administracinius šaltinius, gali savarankiškai nuspręsti, kokie duomenų rinkimo ir apdorojimo būdai yra patys efektyviausi ir veiksmingiausi.

Siekdamas įvertinti ES lygmens duomenų kokybę, Eurostatas apskaičiavo suvestinius ES variacijos koeficientus, pagrįstus nacionaliniais variacijos koeficientais šešioms charakteristikoms ir visiems sektoriams NACE 2 red. sekcijos lygmeniu (1 skaitmuo).

6 lentelė.    Suvestiniai ES variacijos koeficientai statistiniams duomenims apie paslaugas, pramonę, prekybą ir statybą (%)

Pateiktoje lentelėje nurodyta, kad suvestiniai ES variacijos koeficientai daugeliu atvejų yra mažesni nei 1,5. Išimtis yra bendrų investicijų kintamasis, kuriam dažniausiai taikomi 0,6–2,5 dydžio koeficientai.

4.SUDERINAMUMAS IR PALYGINAMUMAS

Kaip minėta, valstybės narės pateikia kiekvienų ataskaitinių metų ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie taikytą duomenų rinkimo ir apdorojimo metodiką.

4.1.Suderinamumas

Suderinamumas reiškia statistinio tikslumo lygį, pagal kurį galima derinti iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Todėl Eurostatas siekia nustatyti VSS ir kitiems verslo srities tyrimams bendras savybes ir įvertinti jų nuoseklumo laipsnį.

VSS gali būti naudojami kartu su statistiniais duomenimis, gautais iš įvairių kitų šaltinių, tokių kaip įmonių registrai, nacionalinės sąskaitos, darbo sąnaudų tyrimai, darbo jėgos statistikos ir trumpojo laikotarpio statistikos šaltiniai. Analizuojant VSS ir kitų naudotų statistikos šaltinių suderinamumą, paaiškėjo keli skirtumai, susiję su duomenimis ir taikoma metodika. Kiekvieno konkretaus statistikos šaltinio atveju pasirenkama to šaltinio tikslais geriausiai tinkanti metodika. Todėl metodikos požiūriu šaltiniai paprastai skiriasi.

4.2.Palyginamumas

Kai kurios šalys prieš 2005 m. priėmė metodologijos ir taikymo srities pakeitimus, todėl tik nuo tų ataskaitinių metų galima lyginti skirtingų šalių statistinius duomenis apie paslaugas, pramonę, prekybą ir statybą. Įgyvendinus 2008 m. naująjį veiklos rūšių klasifikatorių (NACE 2 red.), po tų metų nebuvo galima perkelti jokio laikotarpio.

Statistinius duomenis apie verslo paslaugas ir verslo demografinę padėtį galima lyginti nuo 2008 m., kai tyrimas tapo privalomas.

5.DUOMENŲ PATEIKIMO TERMINAI

Vadovaujantis VSS reglamentu, nustatyti šie terminai, iki kurių valstybės narės turi pateikti ataskaitinių metų duomenis:

·pirminių statistinių duomenų apie paslaugas, pramonę, prekybą ir statybą atveju – 10 mėnesių nuo metų pabaigos, o

·visų sektorių galutinių duomenų atveju – 18 mėnesių po metų pabaigos.

Už 2013 ataskaitinius metus visus duomenis laiku pateikė 18 šalių.

6.PRIEINAMUMAS IR AIŠKUMAS

Eurostato svetainės skiltyje „Pramonė, prekyba ir paslaugos“ nemokamai pateikiama visa VSS kartu su išsamiais metodinių klausimų paaiškinimais, kurie gali būti naudingi naudotojams 11 .

NST taip pat skelbia VSS nacionaliniu lygmeniu. Dėl to duomenys tampa dar prieinamesni naudotojams.

7.VSS REGLAMENTO REIKALAVIMŲ LAIKYMASIS

Ar valstybės narės laikosi VSS reglamento reikalavimų, vertinama, atsižvelgiant į pateiktų duomenų išsamumą, prieš skelbiant galutinius duomenis gautų versijų skaičių ir duomenų pateikimo terminų paisymą.

Apskritai, palyginti su ankstesne ataskaita, teikiant 2013 m. duomenis nuostatų laikytasi geriau. Dėl konkrečioje šalyje susiklosčiusių aplinkybių gali sumažėti reikalavimų laikymosi lygis.

Prieš skelbiant galutinius duomenis kiekvienos valstybės narės vidutiniškai pateiktų versijų skaičius buvo 1,3.

7 lentelėje pateikiami duomenys apie bendrą reikalavimų laikymosi vertinimą visose 28 ES valstybėse narėse ir Norvegijoje.

Pagal reikalavimų laikymąsi šalys suskirstytos į tris kategorijas:

VG = labai gerai laikosi reikalavimų. Visi reikalingi duomenys (su nedidelėmis išimtimis) pateikti laiku (90 % arba daugiau).

G = gerai laikosi reikalavimų. Trūko kai kurių duomenų arba duomenys pateikti šiek tiek pavėluotai (nuo 70 iki 89 proc.).

P = pateikta dalis duomenų, bet daugelyje skilčių privalomos pateikti informacijos trūksta arba nepaisyta terminų (nuo 10 iki 69 proc.).

N = nepateikta daug duomenų arba duomenys pateikti labai pavėluotai (mažiau nei 10 proc.).

7 lentelė.    Bendras reikalavimų laikymosi įvertinimas

Remiantis lentele, dauguma valstybių narių reikalavimų laikosi labai gerai arba gerai.

Eurostatas ėmėsi dvejopų veiksmų, kad reikalavimų laikymasis gerėtų, – jis skelbia, kaip vyksta reikalavimų laikymosi stebėsena, ir sukūrė priemonę, kurią naudodamos valstybės narės gali patvirtinti duomenis.

Eurostatas kartą per metus reikalavimų laikymosi ataskaitą teikia VSS iniciatyvinei grupei. Kai kuriais atvejais Eurostato generalinis direktorius nacionalinių statistikos tarnybų vadovams taip pat rašė raštus.

Eurostatas sukūrė duomenų patvirtinimo priemonę, kuria valstybės narės gali naudotis tikrindamos duomenų tikslumą ir konfidencialumą prieš tai, kai jie išsiunčiami Eurostatui. Dauguma valstybių narių naudoja šią patvirtinimo priemonę; ji padėjo sumažinti versijų skaičių ir pagerinti valstybių narių perduodamų duomenų kokybę.

Eurostatas taip pat dalyvauja veikloje, kuria siekiama visapusiškai laikytis VSS reglamento, siekiant teisingai naudoti „įmonę“ kaip statistinį vienetą, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 696/93 12 . Šiame reglamente nurodyta, kad „Įmonė yra mažiausias organizacinis juridinių vienetų junginys, gaminantis prekes ar teikiantis paslaugas, turintis tam tikrą savarankiškumą priimant sprendimus...“. Juridiniai vienetai, kurie neturi pakankamai savarankiškumo priimant sprendimus, turėtų būti sujungti su juos kontroliuojančiu vienetu, kad sudarytų vieną įmonę. Buvo laikoma, kad 23 šalys (22 ES valstybės narės ir viena ELPA valstybė narė) nevisiškai laikosi įmonės kaip statistinio vieneto pagal VSS apibrėžties. Visos šios šalys pateikė savo veiksmų planą Eurostatui, kad visapusiškai įgyvendintų įmonės kaip statistinio vieneto pagal VSS apibrėžtį. 2016 m. birželio mėn. jos pradėjo įgyvendinti planą, o Eurostatas tikrino pažangą kas šešis mėnesius.  

8.ĮMONIŲ NAŠTA IR NUSTATYTI BEI NUMATYTI PAKEITIMAI, SUSIJĘ SU VSS

8.1.Pagrindiniai faktai

Remdamosi VSS reglamentu, NST ir toliau teikia pagrindinius duomenis apie verslo struktūros statistiką (pvz., informaciją apie įmonių skaičių, įmonių įregistravimą ir išregistravimą, jų veikimą, apyvartą, pridėtinę vertę, užimtumą, bendras investicijas, produkcijos vertę, gamybos sąnaudų faktorių) ir skelbia juos naudotojams. Tačiau tolesnis VSS statistinių duomenų, kurie nėra susiję su kitomis verslo statistikos sritimis – remiantis dabartiniu suskaidymo metodu, pagal kurį kiekvienai sričiai yra taikomas atskiras teisinis pagrindas, – rinkimas nebėra laikomas tvariu. Taip yra dėl to, kad jis nėra pakankamai paslankus, kad būtų galima reaguoti į naujus iškylančius vartotojų poreikius ir sumažinti statistinių duomenų teikimo naštą įmonėms.

Atsižvelgdamas į šiuos iššūkius, Eurostatas, pasitelkdamas Europos statistikos sistemą (ESS), bendradarbiauja su suinteresuotaisiais subjektais, siekdamas pritaikyti statistinių duomenų rengimo procesą prie pagrindinių pokyčių visuomenėje ir globalizuotoje ekonomikoje, naudodamasis tam tikromis priemonėmis, kurios yra pagrindų reglamento dėl verslo statistikos integravimo (angl. FRIBS) projekto dalis. Naujoji verslo statistikos integravimo teisinė sistema apima platesnes sritis. Taip įdiegiama kompleksiška duomenų rengimo sistema, grindžiama keliais šaltiniais. Didesnio veiksmingumo požiūriu šiuo projektu siekiama išspręsti įvairias problemas ir:

·užtikrinti veiksmingesnį statistinių duomenų rengimo procesą;

·sukurti geresnį visų sričių palyginamumą ir didesnį nuoseklumą;

·supaprastinti duomenų reikalavimus;

·sumažinti įmonėms tenkančią naštą;

·reaguoti į naujus ir sudėtingesnius vartotojų poreikius.

8.2.Nustatyti ir numatyti pakeitimai, susiję su VSS

Siekiant užtikrinti sąlygas, kuriomis, pasitelkiant Europos statistinių duomenų rengimo sistemą, būtų galima veiksmingai siekti numatytų verslo statistikos tikslų, labai svarbu mažinti įmonėms tenkančią naštą. Todėl Eurostatas nuolat dirba su NST, kad sumažintų šią naštą ir padidintų jos aktualumą, supaprastindamas duomenų teikimo reikalavimus ir užtikrindamas, kad turimi statistiniai duomenys atitiktų vartotojų poreikius.

Komisijoje ir ne tik buvo surengtos kelios konsultacijos su pagrindiniais VSS naudotojais. Dėl to Eurostatas panaikino finansinės ir draudimo veiklos sektoriui keliamus reikalavimus ir šiame sektoriuje nustatė standartinius VSS kintamuosius. Ši nuostata taikoma 2013 m. surinktiems duomenims.

Be to, kai kurie valstybių narių veiksmai, kuriais siekta sumažinti įmonių naštą, buvo susiję su VSS duomenų rinkimu. Dauguma valstybių narių dažnai taiko atrankinius tyrimus ir yra patvirtinusios naujas atrankos strategijas, kuriomis siekiama sumažinti ir įmonių naštą, ir NST sąnaudas. Kai kurios šalys taip pat naudojosi administracinių duomenų šaltiniais ir įverčiais, užuot į tyrimus įtraukusios mažąsias įmones. Kai kurios šalys sukūrė ir įdiegė internetines metinės mokesčių ir statistinės informacijos rinkimo sistemas. Šios sistemos, paremtos šiuolaikinėmis informacijos technologijomis, gali padėti pagerinti surinktų duomenų kokybę ir sutrumpinti jiems įvesti ir apdoroti būtiną laiką. 

Aptariant su VSS susijusius planuojamus pokyčius kaip FRIBS projekto dalį, numatoma įgyvendinti tolesnes priemones, kad oficiali ES statistika būtų aktualesnė. Nors tai gali lemti papildomų įgyvendinimo sąnaudų NST ir įmonėms, pvz., dėl papildomų tyrimų kai kuriems vienetams, šias išlaidas kompensuos labiau standartizuotos duomenų struktūros teikiami privalumai ir supaprastinti kai kurių duomenų teikimo reikalavimai, nustatyti keliuose verslo statistikos reglamentuose.

·Pagerinti visos VSS aprėptį, išplečiant veiklos suskirstymą pagal NACE 2 red. į šias sekcijas: P (Švietimas), Q (Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas), R (Meno, pramogų ir poilsio organizavimo paslaugos) ir S96 (Kita asmenų aptarnavimo veikla).

·Išplėsti kintamųjų „investicijos į mašinas ir įrangą“ ir „darbo valandos paslaugų sektoriuose“ aprėptį.

·Pateikti preliminarius duomenis apie MVĮ (pagal dydžio grupę) dviem pagrindiniams kintamiesiems (apyvarta, įdarbintų asmenų skaičius) per 10 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio.

·Pertvarkyti finansinės ir draudimo veiklos sektoriui taikomus duomenų reikalavimus, nustatant standartinius VSS kintamuosius, panaikinant sektoriams būdingus kintamuosius ir išplečiant aprėptį visiems sektorių pošakiams, pvz., finansinės nuomos, hipotekinio kredito teikimo, vartojimo kredito teikimo ir panašiems finansiniams subjektams bei pagalbinei veiklai.

·Panaikinti duomenis apie apyvartos suskirstymą pagal produktų rūšis prekybos sektoriuje.

·Panaikinti duomenis apie aplinkos apsaugos išlaidas.

·Sumažinti išsamumo lygį (NACE 2 skaitmenų) kintamiesiems, kurių konkrečiai reikia nacionalinėms sąskaitoms.

9.TOLESNI VEIKSMAI

Šiuo metu VSS yra sutelkta tik į nacionalinį lygmenį, neatsižvelgiant į naują aplinką, kurioje nuolat plėtojama verslo veikla. Bendroji rinka ir globalizacija pakeitė įmonių organizavimą. Kad išspręstų šią problemą, Eurostatas, bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, apsvarstė keletą VSS dalinio pakeitimo priemonių, kuriomis siekiama reaguoti į besikeičiančius vartotojų poreikius, o tai labai svarbu oficialios statistikos aktualumui.

Toliau aptariami siūlomi dabartinių VSS reikalavimų pakeitimai.

·Įtraukti įmonių kontrolės aspektą, sudarant galimybę VSS subjektus skirstyti į 3 kategorijas: nepriklausomas įmones, šalies mastu kontroliuojamas įmones ir užsienio kontroliuojamas įmones.

·Nustatyti VSS skirstymą pagal tai, ar įmonė dalyvauja tarptautinėje prekyboje, ar ne, kad būtų galima suskirstyti VSS subjektus į dvi papildomas pakategores: tarptautinės prekybos įmones ir ne tarptautinės prekybos įmones. VSS charakteristikos taip pat bus teikiamos atskirai.

·Suderinti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir su užsieniu susijusių įmonių statistikos (angl. FATS) metodiką: tarp TUI ir FATS yra glaudus ryšys, nes FATS subjektai yra TUI įmonių pogrupis. Galima teigti, kad TUI yra dinamiškas FATS komponentas. Tačiau TUI ir FATS statistikos rinkimo metodika šiuo metu nėra nuosekli.

·Teikimo būdai – geresnis paslaugų pateikimas: tarptautinės prekybos paslaugų teikimo būdas parodo, kaip prekiaujama paslaugomis tarp dviejų šalių. Toks paslaugų teikimas taip pat apima FATS ir suteikia geresnį supratimą apie „visą“ paslaugų prekybą.

·Prekyba paslaugomis pagal įmonių charakteristikas (angl. STEC) reiškia geresnį paslaugų pateikimą: STEC statistika gerina ekonominės globalizacijos vertinimo kokybę, pagrįstą sąnaudų ir produkcijos lentelėmis ir „prekybos kuriant pridėtinę vertę“ sąvoka, nes ji papildo tarptautinės prekybos paslaugų statistiką NACE aspektu. Tada taip pat bus prieinami paslaugų statistiniai duomenys apie verslo paslaugų teikėjų ekonominę veiklą. Jie bus geriau integruoti į verslo statistiką. Todėl klausimą, kaip klasifikuoti paslaugas, reikia spręsti taip, kad paslaugos būtų visiškai integruotos į verslo statistiką, o statistika tenkintų ir kitų naudotojų poreikius. Tai susiję su klausimu, ar naudoti išplėstinio mokėjimo paslaugų balanso klasifikatorių (angl. EboPS) ar produktų statistinį klasifikatorių pagal veiklos rūšis (angl. CPA). Taip pat bus išnagrinėta galimybė teikti prekybos paslaugomis statistinius duomenis, paremtus įmonių skirstymu pagal dydžio grupę (0–9, 10–49, 50–249, 250+ darbuotojų arba atitinkamomis pridėtinės vertės ribomis).

·Rengti statistiką pagal verslo funkcijas: šiuolaikinės įmonės dažnai yra struktūrizuotos remiantis verslo funkcijų koncepcija. Tai reiškia, kad jos gali perimti arba perduoti dalį gamybos proceso funkcijų. Jei įmonė perduoda veiklos funkcijas, nepakanka vien tik žinoti apie jos ekonominę veiklą (NACE), nes tai gali neparodyti, kokios rūšies darbo vietos prarandamos. Dėl šios priežasties dviejuose Eurostato atliktuose tarptautinių užsakomųjų paslaugų tyrimuose pristatyta verslo funkcijų koncepcija. Jungtinių Tautų statistikos skyriaus ekspertų grupė baigia sudarinėti šią klasifikaciją.

·Rengti statistinių vienetų įmonių grupės statistiką: daugiašalės įmonių grupės atliks vis svarbesnį vaidmenį ekonominės globalizacijos procese. Šiuo metu dalinė informacija apie tarptautines įmones teikiama naudojantis su užsieniu susijusių įmonių statistika, nes renkami duomenys apie užsienio kontroliuojamų filialų veiklą. Tačiau nerenkama ir neteikiama informacija apie šalies mastu kontroliuojamus filialus, priklausančius tai pačiai įmonių grupei. Taip pat neteikiama informacija apie galutinį kontroliuojantį institucinį vienetą.

Renkant informaciją apie kai kuriuos duomenų reikalavimus iš esamų duomenų šaltinių, galima taikyti mikroduomenų siejimo (angl. MDL) metodą. Todėl šių reikalavimų įgyvendinimas neturėtų sukelti papildomos naštos, nors kai kurių jų įgyvendinimas ateinančiais metais pareikalaus didelių ESS įsipareigojimų ir investicijų.

Bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis, Eurostatas įsipareigoja tęsti darbą, susijusį su skirtumais taikant apyvartos ribinius dydžius, taikomus įmonėms, kurios turi būti registruojamos Europos įmonių registruose. Šis darbas pagerins nacionalinių duomenų palyginamumą verslo statistikoje.

Todėl šie galimi pakeitimai bus svarstomi toliau, siekiant apibrėžti prioritetus, atsižvelgiant į jų pridėtinę vertę ir galimybę naudotis šaltiniais.

(1) 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos (nauja redakcija), OL L 97, 2008 4 9, p. 13.

(2) COM(2014) 243 final.

(3)

   2009 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 251/2009, kuriuo įgyvendinamos ir iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 295/2008 nuostatos dėl rengiant verslo struktūros statistiką teiktinų duomenų eilučių, priderinant jas prie pakeisto produktų statistinio klasifikatoriaus pagal veiklos rūšis (CPA), OL L 86, 2009 3 31, p. 170.

(4)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantisTarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių, OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(5) http://ec.europa.eu/eurostat/web/structural-business-statistics/data/database

(6) http://ec.europa.eu/eurostat

(7) http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Structural_business_statistics_overview

(8) Siekdamos sumažinti verslui tenkančią naštą ir NST išlaidas, valstybės narės gali pažymėti, kad naudojami duomenys yra pateikiami tik dėl bendrų Europos duomenų (CETO žymuo). Eurostatas neskelbia šių duomenų ir jie nežymimi CETO žymeniu, kai valstybės narės juos skelbia nacionaliniu lygmeniu. Žymėjimas CETO žymeniu priklauso nuo valstybės narės bendros pridėtinės vertės dalies verslo ekonomikos srityje, pvz.:didelės šalys: DE, FR, IT, UK;vidutinės šalys: BE, DK, ES, GR, IE, NL, AT, PL, PT, FI, SE, NO;mažos šalys: BG, CZ, EE, HR, CY, LV, LT, LU, HU, MT, RO, SI, SK.

(9)  2010 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 275/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 295/2008 nuostatos dėl verslo struktūros statistikos kokybės vertinimo kriterijų, OL L 86, 2010 4 1, p. 1.

(10) Apskaičiuoti variacijos koeficientai taikomi galutiniams 2013 m. duomenims, pateikiamiems 1a, 2a, 3a ir 4a eilutėse (I–IV priedai) NACE 2 red. sekcijos lygmeniu (1 skaitmuo).

(11) http://ec.europa.eu/eurostat/web/structural-business-statistics/overview

(12) Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 696/93.