EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 06 19

COM(2017) 327 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2014 ir 2015 m. TEN-T tinklo įgyvendinimo pažangos ataskaita

2014 ir 2015 m. TEN-T tinklo įgyvendinimo pažangos ataskaita

(Tekstas svarbus EEE)

1.Įvadas

2.Pagrindiniai rezultatai

Remiantis TENtec informacine sistema, šiuo metu įgyvendinant TEN-T tinklo transporto infrastruktūrą pusė šiuo metu nustatytų rodiklių atitinka TEN-T reglamento reikalavimus 75–100 proc., o kita pusė vis dar nesiekia 75 proc.

Kalbant apie geležinkelių infrastruktūros tinklą, pasiekta tinkamo masto atitiktis elektrifikavimo, vėžės pločio ir linijos greičio atžvilgiu, o ERTMS, ašies apkrovos ir traukinio ilgio atžvilgiu atitiktis dar toli gražu nepasiekta. Kalbant apie kelius, greitkelių ir automagistralių atitiktis kriterijams taip pat vis dar nesiekia 75 proc. Vidaus vandenų keliai beveik visiškai atitinka ETMK reikalavimą IV klasei ir tinkamu mastu – reikalavimus dėl upių informacijos paslaugų įgyvendinimo, o atitiktis leidžiamo grimzlės gylio kriterijams vis dar nesiekia 75 proc. 100 proc. jūrų uostų sujungti su geležinkeliu, tačiau uostų jungtis su ETMK IV klasės vidaus vandenų keliais toli gražu neatitinka reikalavimų. Galiausiai oro uostų jungtis su geležinkeliu vis dar nesiekia 75 proc. atitikties.

Be TEN-T tinklo techninio įgyvendinimo padėties, šioje ataskaitoje taip pat analizuojami finansinių investicijų veiksmai, kurių imtasi dėl TEN-T tinklo. Per 2014 ir 2015 m. ES institucijos iš savo finansinių išteklių (t. y. TEN-T/EITP, ERPF/SF ir EIB paskolų) į TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo infrastruktūrą investavo 30,67 mlrd. EUR visose 28 valstybėse narėse.

Kalbant apie transporto dalis, pranešama, kad didžiausia investicijų apimtis visų ES dotacijų atžvilgiu (TEN-T/EITP ir ERPF ir SF sudaro 16,98 mlrd. EUR) skirta geležinkeliui, kuriam teko net 51,5 proc. visų ES išlaidų TEN-T tinkle 2014 ir 2015 m. Investicijų į kelių infrastruktūrą dalis siekė 30,6 proc. visų išlaidų, į uostus ir jūrų greitkelius – 9,2 proc., į oro uostus (įskaitant SESAR) – 5,5 proc., į daugiarūšę infrastruktūrą – 2,1 proc., ir į vidaus vandenų kelių – 1,1 proc.

3.Politinės aplinkybės

Transportas yra kertinis Europos integracijos proceso aspektas, sudarantis sąlygas susisiekimui, konvergencijai ir sanglaudai visoje Sąjungoje. Išmanus, tvarus ir visapusiškai tarpusavyje sujungto transporto tinklas yra pagrindinė sąlyga tam, kad būtų įgyvendinta ir tinkamai veiktų Europos bendroji rinka, o Europa būtų sujungta su pasaulinėmis rinkomis. Taigi transportas prisideda prie Europos ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo darbotvarkės.

·Investicijos į infrastruktūrą yra labai svarbios siekiant BVP augimo. Pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), 1 procentine dalimi padidinus išlaidas infrastruktūrai rezultatų lygis tais pačiais metais padidėja apie 0,4 %, o praėjus ketveriems metams po padidinimo siekia 1,5 % 1 . Jei šalys tinkamai planuoja ir įgyvendina infrastruktūrą, grąža dar didesnė – 2,6 procentinio punkto per ketverius metus.

·Investicijų į transportą trūkumai: nors apskaičiuota, kad transporto infrastruktūros poreikiai siekia apytikriai 1,3 trilijono EUR per metus pasauliniu lygmeniu 2 ir apytikriai 130 mlrd. EUR per metus Europos lygmeniu, nuo krizės pradžios vidutinis investicijų lygis ES yra gerokai žemesnis nei 100 mlrd. EUR 3 .

·2011 m. Baltojoje knygoje apskaičiuota, kad siekiant patenkinti paklausą, kuri tikėtinai didės, 2010–2030 m. laikotarpiu į Europos transportą reikia investuoti 1,5 trilijoną EUR. Komisija apskaičiavo, kad vien tik pagrindinio tinklo koridoriams sukurti reikia 2014–2030 m. laikotarpiu skirti daugiau kaip 700 mlrd. EUR 4 investicijų į apytikriai 2 500 transporto infrastruktūros projektų, vykdomų valstybių narių teritorijose arba keliose valstybėse narėse (tarpvalstybiniai projektai) 5 . Dar iki 2020 m. į visą TEN-T tinklą reikės investuoti net 500 mlrd. EUR, iš kurių apytikriai 250 mlrd. EUR – į TEN-T pagrindinio tinklo infrastruktūrą.

·Transporto infrastruktūra sudaro sąlygas teikti pridėtinę vertę turinčias paslaugas, kurios bendrai sukuria daugiau darbo vietų ir ekonominės veiklos. Jei transportas sustoja, sustoja visa ekonomika. Per pastarąjį G 7 transporto ministrų susitikimą Japonijoje buvo pateiktas aiškus įspėjimas: esant dabartiniam investicijų trūkumui per ateinančius 30 metų negalėsime patenkinti didelių judumo poreikių 6 .

·Transportas sudaro sąlygas išlaikyti konkurencingumą ir ES pirmaujantį vaidmenį pasaulyje. Ribotas investicijas atspindi ES transporto infrastruktūros konkurencingumo mažėjimas, kurį rodo naujausi Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio konkurencingumo ataskaitos reitingai.

2013 m. pabaigoje pasiektas labai svarbus Europos transporto politikos etapas. Europos Komisijai pasiūlius, Taryba ir Europos Parlamentas, nustatydami transeuropinio transporto tinklo plėtros gaires (Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013, toliau – TEN-T reglamentas 7 ), patvirtino naują sistemą, pagal kurią kuriamas ES transporto infrastruktūros pagrindas. Be to, galimybė gauti ES paramą iš Sanglaudos fondo (SF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) TEN-T tinklo investicijoms buvo susieta su visuotinių transporto planų buvimu regioniniu ir (arba) nacionaliniu lygmeniu.

Taip pastaraisiais metais buvo gerokai sustiprintas naujo transporto infrastruktūros tinklo planas, apimantis visas transporto rūšis – geležinkelius, vidaus vandenų kelius, kelius, uostus, oro uostus ir kitas transporto sistemas, taip pat novatoriškų alternatyvių degalų įrangą ir intelektinius transporto sprendimus.

TEN-T gairėse labai akcentuojami Europos pagrindiniai pasauliniai jūrų ir oro transporto vartai – siekiant užtikrinti, kad Europos prekybos srautai nebūtų ribojami (kalbant apie pajėgumus, technologijas arba administracines procedūras).

Vykdant TEN-T politiką kuriamas visuotinis ir pagrindinis tinklai, siekiant remti galimybę iš visų regionų lengviau patekti į Europos ir pasaulines rinkas ir skirti daug dėmesio strategiškai svarbiai infrastruktūrai. Tiek pagrindiniame, tiek visuotiniame tinkle dėmesys telkiamas į įvairių transporto rūšių integravimą, sąveiką ir koordinuotą infrastruktūros plėtrą, visų pirma tarpvalstybinėse dalyse, siekiant sukurti trūkstamas jungtis ir pašalinti kliūtis. Vykdant TEN-T politiką taip pat ruošiamasi transporto sistemos ateičiai, visų pirma taikant priemones, kuriomis skatinami mažataršiai sprendimai, naujos kartos paslaugų koncepcijos ir kitos technologinių inovacijų sritys.

TEN-T reglamente nustatyti aiškūs terminai, kada turi būti sukurtas pagrindinis tinklas (iki 2030 m.) ir visuotinis tinklas (iki 2050 m.).

2014–2020 m. laikotarpiu ES teikia didelę finansinę paramą visų pirma investicijų projektams mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir Sąjungos valstybėse narėse, taip pat bendro intereso projektams ir projektams, turintiems ES pridėtinę vertę.

·Siekiant paremti TEN-T pagrindinio tinklo projektus arba su horizontaliaisiais prioritetais susijusius projektus, pvz., ERTMS diegimą, sukurta Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), kurios biudžetą sudaro 24,05 mlrd. EUR, įskaitant 11,3 mlrd. EUR, skirtų tikslingai panaudoti valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus.

·Be to, numatyta apytikriai 70 mlrd. EUR ES bendro finansavimo iš Sanglaudos fondo (SF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF). Ši suma apima 34 mlrd. EUR TEN-T tinklo infrastruktūrai ir 36 mlrd. EUR transporto investicijų projektams, kurie yra susiję su TEN-T tinklo projektais arba papildo juos.

·Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams transporto sektoriuje finansuoti skirta 6,3 mlrd. EUR iš programos „Horizontas 2020“.

·Galiausiai, siekiant panaikinti investicijų trūkumą transporto sektoriuje, teikiama Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) parama kartu su įprastine EIB paskola. ESIF parama gali būti derinama su ES dotacijomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), programos „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų).

Siekiant teikti Europos piliečiams ir politikos formuotojams ataskaitas apie TEN-T politikos veiksmingumą, reikia įvertinti tarpinius rezultatus ir apie juos pranešti, kad būtų užtikrinta, kad TEN-T tinklas būtų sukurtas laikantis sutartų terminų. Šiuo tikslu TEN-T reglamento 49 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija kas dvejus metus skelbtų transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo pažangos ataskaitą ir pateiktų ją Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Ši pažangos ataskaita yra pirmoji iš Komisijos kitoms ES institucijų teikiamų dvejų metų ataskaitų, kaip numatyta Reglamente Nr. 1315/2013. Ši ataskaita – tai reguliarių ir išsamių ataskaitų apie techninę ir finansinę pagrindinio ir visuotinio transeuropinio transporto tinklų padėtį teikimo aukščiausiu lygmeniu proceso pradinis taškas. Tokios ataskaitos užtikrins skaidrumą, skatins koordinuoti visų susijusių šalių veiklą, padės planuoti investicijas ir nustatyti jų prioritetus, taip pat padės panaudoti reikiamus finansinius ir techninius išteklius, kad būtų sukurtas TEN-T tinklas 8 .

4.Taikymo sritis ir metodika

TEN-T reglamento 49 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama Komisijos įsipareigojimo teikti ataskaitas taikymo sritis. Komisija turėtų analizuoti transeuropinio transporto tinklo plėtrą, remdamasi informacija apie projekto įgyvendinimo pažangą, kurią valstybės narės perduoda visų pirma per Transeuropinio transporto tinklo sąveikiąją geografinės ir techninės informacijos sistemą (TENtec). Be to, Komisija turi pateikti informaciją apie įvairių rūšių finansinės paramos visoms transporto rūšims naudojimą, taip pat apie kitus pagrindinio ir visuotinio tinklų aspektus kiekvienoje valstybėje narėje. Ataskaitoje taip pat turėtų būti trumpai apibrėžiamas Komisijos vykdomas visų rūšių finansinės paramos koordinavimas siekiant remti nuoseklų TEN-T reglamento taikymą atsižvelgiant į jo tikslus ir prioritetus.

Šioje ataskaitoje apžvelgiami investicijų į TEN-T tinklo infrastruktūrą bendro finansavimo iš ES biudžeto duomenys ir atitinkamas tinklo įgyvendinimas 2014–2015 m. 9 . Finansinės paramos naudojimo pažanga ataskaitiniu laikotarpiu matuojama atsižvelgiant į finansinius šaltinius, nurodytus TEN-T ir EITP reglamentuose 10 , taip pat į kitus finansavimo šaltinius, skirtus transeuropiniam tinklui, t. y. pagal TEN-T programą 2007–2013 m. laikotarpiui skirtą biudžetą, Europos struktūrinių ir investicijų fondus ir Europos investicijų banko skiriamą paramą 11 .

Kalbant apie valstybių narių nacionalinius biudžetus, valstybių narių pateiktos atskiros ataskaitos už 2014 ir 2015 m. ataskaitinius metus, deja, buvo nepakankamai kokybiškos rezultatų palyginamumo ir duomenų tikslumo atžvilgiu. Dėl šios priežasties į šią ataskaitą neįtraukti iki šiol į TEN-T tinklą investuoti nacionaliniai biudžetai. Tačiau šioje ataskaitoje nustatyti ataskaitų teikimo sunkumai, susiję su nacionaliniais biudžetais. Atsižvelgiant į tai, padarytos išvados dėl ataskaitų teikimo ateityje (žr. 5 skyrių dėl ataskaitų teikimo strategijos).

Apibrėžta aiški projektų, apie kuriuos pranešama, taikymo sritis ir kriterijai, kad ataskaitos būtų teikiamos tik apie investicijas, kuriomis veiksmingai prisidėta prie TEN-T tinklo įgyvendinimo. Todėl šios pažangos ataskaitos taikymo sritis apima tik darbus ir (arba) mišrius (darbų ir tyrimų) projektus 12 , kuriuos vykdant kuriama nauja arba tobulinama ir (arba) atkuriama esama infrastruktūra. Remiantis pirmiau nurodytais kriterijais, į finansinę paramą iš programos „Horizontas 2020“, pagal kurią paprastai finansuojama tik mokslinių tyrimų veikla, neatsižvelgiama, apie ją tik bendrais bruožais užsimenama 4.2 skyriuje.

Viena vertus, ataskaitoje remiamasi išorės ekspertų 13 atliktu tyrimu, kurį užsakė Komisija, siekdama, kad būtų paprasčiau parengti pirmą transeuropinio tinklo kūrimo ir įgyvendinimo pažangos ataskaitą. Kadangi rengiant šią ataskaitą tebevyko TENtec duomenų bazės kūrimo ir Pagrindinio tinklo koridoriaus tyrimų darbai, reikėjo tyrimo, kuriuo būtų užpildytos likusios informacijos spragos ir išspręsti duomenų kokybės klausimai. Kita vertus, kiek įmanoma, TEN-T tinklo techninio įgyvendinimo analizei naudoti TENtec informacinėje sistemoje 14 jau turimi duomenys. Šie TENtec sistemos duomenys daugiausia pagrįsti dviem šiuo metu vykdomais duomenų rinkimo tyrimais (1 – geležinkeliai, keliai ir oro uostai ir 2 – uostai ir vidaus vandenų keliai). Tačiau reikia pabrėžti, kad tikimasi, jog valstybės narės patvirtins per šiuos du tyrimus TENtec duomenų bazėje surinktus ir užšifruotus duomenis iki 2017 m. pabaigos.

Šiame tyrime nustatyti finansinių ir techninių duomenų šaltiniai, kurių reikia TEN-T tinklo įgyvendinimo lygiui iki 2015 m. pabaigos įvertinti. Kalbant apie finansinius aspektus, duomenys surinkti iš Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (INEA), Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (REGIO GD) ir Europos investicijų banko (EIB).

TEN-T tinklo techninių parametrų įgyvendinimo analizė buvo vykdoma lyginant TENtec informacinėje sistemoje laikomą informaciją ir duomenis su pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) rinkiniu, nustatytu remiantis TEN-T reglamente numatytais transporto infrastruktūros reikalavimais. Taip buvo galima įvertinti dabartinį TEN-T tinklo įgyvendinimo lygį atsižvelgiant į atitiktį TEN-T standartams pagal tinklo tipą ir transporto rūšį.

Galiausiai, siekiant įvertinti TEN-T tinklo įgyvendinimo padėtį iki 2015 m. pabaigos, investicijų, apie kurias pranešta, lygis kiekvienai transporto rūšiai buvo lyginamas su dabartiniu techninio įgyvendinimo lygiu, kurį parodė PVRR, atrinkti transporto infrastruktūros tinklui įvertinti.

Pirmoji ataskaita turėtų būti laikoma tebevykstančiu darbu ir vertinama kaip pradžios taškas siekiant ateityje sukurti tvirtą, patikimą ir skaidrią TEN-T tinklo ataskaitų teikimo sistemą, didelį dėmesį skiriant finansuojamų investicijų poveikiui nustatyti.

Ataskaitoje pateikiami rezultatai turėtų būti laikomi orientaciniais, nes nacionalinės reguliavimo institucijos ir Komisija vis dar turi sudaryti TEN-T tinklo įgyvendinimo pažangos planą ir nustatyti šią pažangą. Šiuo metu nėra nustatytos bendros ataskaitų teikimo sistemos ir proceso, kuriuos taikant Komisija galėtų iš įvairių šaltinių ES ir nacionaliniu lygmeniu gauti išsamius ir suderintus duomenų apie TEN-T projektus rinkinius.

ES įstaigos ir valstybės narės taiko skirtingas metodikas, skaičiavimo metodus, išmokų sistemas ir duomenų formatus, todėl kyla rizika praleisti arba dvigubai apskaityti projektus, apie kuriuos pranešama, ir gerokai ribojama galimybė palyginti duomenis. Dėl ataskaitų teikimo sistemų skirtumų (pvz., taikomas tiesioginis arba pasidalijamasis lėšų valdymas) atsiranda didelių informacijos spragų ir toliau daroma neigiama įtaka duomenų, kuriuos pranešama, patikimumui 15 . Galiausiai, nors TENtec informacinė sistema yra tinkamiausias techninių ir geografinių duomenų apie TEN-T tinklą šaltinis, šiuo metu didinamas jos duomenų įvesties koeficientas ir duomenų kokybė. Šie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos šios pirmos ataskaitos duomenų analizės proceso patikimumui.

Šiuo atžvilgiu svarbu ištirti, kaip būtų galima geriau įgyvendinti TEN-T reglamento 49 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad valstybės narės reguliariai, išsamiai ir skaidriai informuoja Komisiją apie pažangą, padarytą įgyvendinant projektus, įskaitant metinius duomenis apie visus projektus, kuriems teikiamas ES finansavimas 16 .

5.TEN-T tinklo įgyvendinimo padėtis. Technikos pažanga

Su TEN-T tinklo įgyvendinimu susijusią pažangą reikia palyginti su šiais techniniais standartais, naudojant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Teikiant pažangos ataskaitas taip pat reikia reguliariai atnaujinti TEN-T tinklo apibrėžtį ir stebėti, ar laikomasi kiekybinių ribinių verčių.

6.Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai TENtec informacinėje sistemoje

2014–2016 m. Pagrindinio tinklo koridoriaus tyrimais nustatytas su šiais techniniais reikalavimais suderintas pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) rinkinys, taikomas visiems devyniems pagrindinio tinklo koridoriams. Kiekvieno PVRR siektinos reikšmės nustatytos remiantis TEN-T reglamente, visų pirma jo 39 straipsnyje, nustatytais reikalavimais. Pagrindinis PVRR tikslas yra įvertinti TEN-T tinklo koridorių pokyčius per tam tikrą laiką ir stebėti jų atitikties infrastruktūros kokybės standartams, nustatytiems TEN-T reglamente, lygį. I priedo lentelėje pateiktas pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių sąrašas ir skaičiavimo metodas, taikytas nustatant TEN-T tinkle pasiektą techninę pažangą. Joje taip pat pateiktos įvairios 2015 m. vertės, kurios yra žinomos rengiant šią ataskaitą.

Šiuo metu TENtec sistemoje susiejama TEN-T tinklo infrastruktūros geografinė informacija bei techninių parametrų duomenys ir ja sudaromos sąlygos vartotojui lengvai kaupti informaciją ir laiku rengti ataskaitas bei žemėlapius, apimančius TEN-T pagrindinį ir visuotinį tinklus 18 . Šiose duomenų bazėse pateikiami iš valstybių narių surinkti duomenys, be to, naudodama jas Komisija gali nustatyti kritinius aspektus, transporto kliūtis ir problemas, susijusias su tarpvalstybine sąveika.

Tačiau rengiant šią ataskaitą TENtec sistemoje vis dar trūko didelės dalies duomenų apie įvairias atkarpas ir transporto rūšis, duomenys buvo nekokybiški (pvz., nenuoseklūs) arba duomenų, užšifruotų atlikus išorės tyrimus, dar nebuvo patvirtinusios valstybės narės. Be to, gerokai skiriasi informacijos apie įvairius parametrus kokybė. Pvz., tik vieno kelių rodiklio ir vieno oro uostų rodiklio duomenų įvesties koeficientas siekia 100 proc. Kalbant apie geležinkelius, kai kurių pagrindinių parametrų (pvz., elektrifikavimo, vėžės pločio, ašies apkrovos) duomenų įvesties koeficientas yra santykinai didelis, tačiau kai kurių kitų parametrų atveju (pvz., ERTMS įgyvendinimo) jis išlieka mažas. Tiesą sakant, kalbant apie ERTMS diegimą, šiuo metu TENtec sistemoje yra duomenų tik apie pagrindinio tinklo koridoriaus atkarpas. Kalbant apie vidaus vandenų kelius, pagal šiuo metu pateiktus duomenis apie parametrus galima apskaičiuoti tik kai kuriuos rodiklius (pvz., šiuo metu nėra duomenų apie tokius PVRR kaip leidžiamas patiltės aukštis). Galiausiai šiuo metu vis dar turima santykinai mažai informacijos apie uostus ir krovinių terminalus, o jos kokybė tebėra santykinai prasta, todėl ataskaitoje pateikti rezultatai turėtų būti laikomi tik orientaciniais.

Siekiant didinti TENtec sistemos duomenų kokybę ir įvesties koeficientą, 2015 ir 2016 m. pradėti vykdyti specialieji duomenų rinkimo tyrimai; šių tyrimų rezultatai bus gauti 2017 ir 2018 m. Be to, atliekant jūrų greitkelių ir ERTMS diegimo tyrimus taip pat renkami duomenys, kuriuos sujungus bus išsamiai apžvelgtos visos transporto rūšys.

Kai TENtec sistemos duomenų įvesties koeficientas bus didesnis, apskaičiavus visą veiklos rezultatų rodiklių rinkinį bus galima visapusiškai ir patikimai nustatyti TEN-T tinklo techninio įgyvendinimo pažangą.

Šioje pažangos ataskaitoje pateikiama tik dalis PVRR, kuriuos buvo galima apskaičiuoti remiantis šiuo metu TENtec sistemoje esančiais duomenimis. Be to, reikia pabrėžti, kad buvo atsižvelgta į išsamius duomenų rinkinius, kurie šiuo metu užšifruoti atlikus įvairius TENtec sistemos tyrimus, nepaisant to, ar duomenis jau patvirtino valstybės narės. Tai reiškia, kad trūkstami duomenys apie kai kurias atkarpas ir infrastruktūros sudedamąsias dalis ir (arba) nepatvirtinti duomenys gali turėti įtakos galutinių duomenų rezultatų patikimumui.

7.TEN-T tinklo techninis įgyvendinimas pagal pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius

Remiantis TENtec informacine sistema, šiuo metu įgyvendinant TEN-T tinklo transporto infrastruktūrą pusė šiuo metu nustatytų rodiklių atitinka TEN-T reglamento reikalavimus 75–100 proc., o kita pusė vis dar nesiekia 75 proc.

Geležinkeliai

Kalbant apie geležinkelius, dabartiniai turimi duomenys rodo, kad standartinis 1 435 mm vėžės plotis taikomas 77 proc. pagrindinio geležinkelių tinklo ir 76 proc. visuotinio geležinkelių tinklo. Kalbant apie elektrifikavimą, apytikriai 81 proc. TEN-T tinklo (81,3 proc. pagrindinio, 80,6 proc. visuotinio tinklo) atitinka TEN-T reikalavimą. 2015 m. pabaigoje ERTMS veikė tik 9,5 proc. pagrindinio tinklo koridorių atkarpų (informacijos apie kitas atkarpas kol kas nėra), todėl akivaizdu, kad tam reikia daugiau investicijų. Laikantis neseniai patvirtinto ERTMS diegimo Europoje plano, pagrindiniame tinkle daroma vidutiniškai daugiau pažangos nei visuotiniame tinkle – tai galima laikyti geru ženklu, kad veiksmingai nustatomi investicijų prioritetai. Iš tiesų naujame diegimo Europoje plane nustatyti tikslai iki 2023 m., pagal kuriuos iki tų metų turėtų būti įrengta apie 30–40 proc. Pagrindinio tinklo koridorių . 2023 m. ERTMS diegimo Europoje planas bus vėl atnaujintas, nustatant tikslias likusios koridorių dalies įgyvendinimo datas 2024–2030 m.

Keliai

Kalbant apie kelius, pagrindinis apskaičiuotas rodiklis yra bendras kilometrų, atitinkančių automagistralių ir greitkelių kelių rūšis, skaičius. Rezultatai rodo, kad šiuo metu standartą atitinka 74,5 proc. pagrindinio tinklo kelių ir tik 58,1 proc. visuotinio tinklo kelių. Šiuo metu TENtec sistemoje nėra informacijos apie ekologiškus degalus, nes pateikiama nedaug duomenų ir trūksta bendro valstybių narių ir paslaugų teikėjų požiūrio. Tačiau, remdamasi Alternatyviųjų degalų direktyva 2014/94/ES, Komisija šiuo metu analizuoja nacionalinės politikos sistemas, susijusias su alternatyviųjų degalų ir jų infrastruktūros rinkos plėtra. Be to, Komisija finansavo tyrimą „Švari energija transporto infrastruktūros diegimui“. Neseniai pristatyti šio tyrimo rezultatai. Tikimasi, kad antroje pažangos ataskaitoje bus pateikta daugiau išsamesnės informacijos.

Uostai ir vidaus vandenų keliai

Kalbant apie vidaus vandenų kelius, 95 proc. pagrindinio tinklo jau atitinka ETMK IV klasės reikalavimus, 79,6 proc. atitinka reikalavimus dėl upių informacijos paslaugų įgyvendinimo, 68 proc. atitinka leidžiamo grimzlės gylio (2,5 m) reikalavimą.

Kalbant apie jūrų uostus, sujungimo su geležinkeliu rodiklis visiškai atitinka TEN-T reikalavimus. Tačiau šis rodiklis bus patobulintas, kad jį taikant taip pat būtų atsižvelgiama į tai, kad reikia pokyčių siekiant gerinti krovinių vežimo pajėgumus. Sujungimo su ETMK IV klasės vidaus vandenų keliais koeficientas pagrindiniame tinkle yra 46 proc., visuotiniame tinkle – 9 proc. Tačiau duomenys apie vidaus vandenų kelius ir uostus turėtų būti vertinami atsargiai, nes TENtec duomenų bazėje pateikta valstybių narių dar nepatvirtinta informacija arba iš viso nepateikta informacijos. Pastaruoju atveju šių PVRR duomenys nustatyti remiantis pagal 49 straipsnio 3 dalį atlikto tyrimo rezultatais.

Oro uostai

Kalbant apie oro uostus, Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nurodyta, kad 41 straipsnio 3 dalies įpareigojimas, t. y. įpareigojimas, kad oro uostai iki 2050 m. būtų sujungti su transeuropinio transporto tinklo geležinkelių ir kelių transporto infrastruktūra (išskyrus atvejus, kai tokiam sujungimui trukdo fizinės kliūtys) ir, atsižvelgiant į galimą eismo poreikį, jei įmanoma, integruoti į greitųjų geležinkelių tinklą, taikomas tik reglamento 2 priede žvaigždute pažymėtiems pagrindiniams oro uostams (t. y. 38 oro uostams). 2015 m. 23 iš 38 pagrindinių oro uostų (60,5 proc.), kuriems taikomas šis įpareigojimas, jau buvo sujungti su geležinkeliu. Šie duomenys pagrįsti labai patikimais duomenimis, duomenų įvesties koeficientas šiam rodikliui siekia 100 proc.

8.Techninis TEN-T tinklo apibrėžties atnaujinimas

Europos Komisija užtikrina, kad būtų atidžiai stebimi TEN-T tinklo infrastruktūros sudedamųjų dalių techniniai parametrai. TEN-T reglamento 49 straipsnio 4 dalyje iš tiesų numatyta galimybė priimti deleguotuosius aktus, kuriais I ir II priedai būtų iš dalies keičiami siekiant atsižvelgti į galimus pokyčius, gautus pritaikius kiekybines ribines vertes, kuriomis apibrėžiamos visuotinio tinklo infrastruktūros sudedamosios dalys.

Atnaujinimo procesą Komisija pradėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. TEN-T komiteto posėdyje, o su valstybių narių kompetentingų institucijų atstovais konsultavosi 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. kovo 16 d. ir rugsėjo 28 d. posėdžiuose, kuriuose buvo ir Europos Parlamento ekspertų. Taip 2016 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas deleguotasis aktas. Tikimasi, kad šis aktas įsigalios praėjus dviem mėnesiams nuo Europos Parlamento ir Tarybos tikrinimo laikotarpio.

Šiuo deleguotuoju aktu daromi sąrašo ir žemėlapių pakeitimai grindžiami kiekybinėmis ribinėmis vertėmis, nustatytomis TEN-T reglamento 14, 20, 24 ir 27 straipsniuose. Jie pagrįsti naujausiais turimais susijusiais Eurostato statistiniais duomenimis ir valstybių narių bei kitų susijusių šaltinių pateikta informacija apie pažangą, padarytą kuriant tinklą. Šiame etape pateikta 250 prašymų padaryti pakeitimą, 235 prašymai buvo patvirtinti ir įtraukti pagal reglamento 49 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atlikus pakeitimus pagal 49 straipsnio 4 dalies a punktą įtraukti tokie mazgai kaip vidaus vandenų uostai, jūrų uostai, kelių ir geležinkelių terminalai, logistikos centrai ir oro uostai. Taip pat, remiantis susijusių valstybių narių pateikta informacija, atlikti geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų tinklo pakeitimai, siekiant atspindėti pažangą, padarytą kuriant tinklą pagal 49 straipsnio 4 dalies c punktą. Tačiau, darant pakeitimus, pagal 49 straipsnio 4 dalies b punktą nepašalinti transporto mazgai, nes toks vertinimas būtų aktualus tik jei jis būtų atliktas praėjus šešeriems metams po reglamento priėmimo. Pritaikius ribines šalinimo vertes būtų parodyti atvejai, kuriais tam tikros infrastruktūros sudedamosios dalys nesiekia nei iš pradžių taikytos ribinės vertės, nei naujosios įtraukimo ribinės vertės. Todėl šiame atnaujinimo etape į tokius elementus neatsižvelgta.

9. TEN-T įgyvendinimo padėtis. Investicijų, kurioms skiriamas ES bendras finansavimas, įgyvendinimo pažanga

10.Finansinės pagalbos naudojimas 2014 ir 2015 m.

Per 2014 ir 2015 m. visos ES institucijų investicijos iš savo finansinių išteklių (t. y. TEN-T/EITP, ERPF/SF ir EIB paskolų) į TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo infrastruktūrą sudarė 30,67 mlrd. EUR visose 28 valstybėse narėse. Ši bendra ES investicijų suma apima tik su darbų ir mišriais darbų ir tyrimų projektais susijusias investicijas. Be to, 2014 ir 2015 m. pagal dotacijos susitarimus tyrimų projektams skirta apie 1,1 mlrd. EUR ES finansinės paramos. Iš šios sumos apie 931,5 mln. EUR skirta pagal Transporto EITP, o 160,1 mln. EUR – pagal TEN-T programą. Be to, 2014 ir 2015 m. transporto mokslinių tyrimų projektams pagal programą „Horizontas 2020“ skirta 512,9 mln. EUR.

EITP

Kalbant apie buvusios TEN-T programos ir dabartinės Europos infrastruktūros tinklų priemonės išlaidas, dotacijos sudaro 7 proc. visų ES investicijų į TEN-T infrastruktūrą. Nors ataskaitiniu laikotarpiu EITP/TEN-T išlaidos sudaro tik 2,1 mlrd. EUR 19 , reikia atkreipti dėmesį į tai, kad per pirmą EITP kvietimą teikti pasiūlymus 2014 m. atrinktiems 263 projektams numatyta apie 12,7 mlrd. EUR, o per antrą EITP kvietimą teikti pasiūlymus 2015 m. atrinktiems 189 projektams numatyta (ir teisėtai paskirta 2016 m.) papildomai 6,6 mlrd. EUR. Be to, Komisija (per EITP biudžetą) rėmė pagalbinius programos veiksmus, susijusius su projektų rengimu, nacionalinių administracijų pajėgumų stiprinimu ir pagrindinio tinklo koridorių kūrimo rėmimu. Taigi galima numatyti, kad visų ES išlaidų TEN-T tinklui EITP dalis ateinančiais metais gerokai didės ir įgyvendinimo etape bus vykdoma daugiau projektų.

ESI fondai

Beveik pusė 2014–2015 m. ES paramos įgyvendinimui gauta iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) – kartu šie fondai sudarė apie 48 proc. (t. y. 14,8 mlrd. EUR) visų ES remiamų TEN-T investicijų. SF dalis, apie kurią pranešama, neapima Sanglaudos fondo lėšų dalies, pervestos pagrindinio tinklo transporto projektams remti pagal EITP 20 .

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiau minėta Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) biudžeto dalis yra apytikslė, nes, kai buvo rengiama ataskaita, ES lygmeniu dar nebuvo pateikta tikslių duomenų apie faktines su TEN-T tinklu susijusias 2015 m. išlaidas.

Be faktinių išlaidų, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad buvo apskaičiuota, jog ESI fondų įsipareigojimai dėl su TEN-T tinklu susijusių projektų, parengtų pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpį, 2014 ir 2015 m. sudarė apie 8 mlrd. EUR.

EIB ir ESIF

2014 ir 2015 m. EIB pasirašytų paskolų suma, apie kurią pranešama, sudaro 13,7 mlrd. EUR, kurie laikotarpiu, apie kurį pranešama, panaudoti 69 transporto operacijoms TEN-T tinkle paremti.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) pradėjo veikti 2014 m. lapkričio mėn. 2014–2015 m. laikotarpis daugiausia buvo skirtas naujoms priemonėms ir įvairioms iniciatyvoms bei priemonėms, numatytoms pagal tris Investicijų plano Europai ramsčius, kurti.

Panaudoti nacionaliniai ištekliai

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES bendram transporto infrastruktūros projektų finansavimui 20 proc. ir 85 proc. intervale reikia papildomų lėšų, kurios paprastai skiriamos iš valstybių narių nacionalinių fondų. Todėl, siekdamos pasinaudoti ES lėšomis, valstybės narės projektams, kuriais remiami ES prioritetai, skiria didelius nacionalinio biudžeto išteklius. 2014 ir 2015 m. iš EITP/TEN-T biudžeto investuota 2,1 mlrd. EUR suma buvo bendrai finansuota, o daugiau kaip 6 mlrd. EUR investicijų skirta iš kitų šaltinių, visų pirma iš valstybių narių nacionalinių biudžetų.

11.Transporto investicijų strateginės programos stiprinimas

2013 m. pabaigoje, Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinus peržiūrėtas TEN-T tinklo gaires, patvirtintas naujas ES transporto sistemos pagrindo vystymo planas. Prisiimtas įsipareigojimas dėl transporto infrastruktūros plėtros, kurį faktiškai įgyvendinti užtruks dešimtmečius, be to, jam reikia apie 1,5 trilijono EUR investicijų ir jis apima daug privačių ir viešųjų suinteresuotųjų subjektų. Tokioms didelėms, sudėtingoms ir brangioms pastangoms reikia tvirto politinio pagrindo ir investicinių sprendimų.

2014 ir 2015 m. dėta daug pastangų siekiant sustiprinti transporto projektų strateginę programą, neapsiribojant TEN-T reglamento nuostatomis, ir taip užtikrinti didesnį planavimo saugumą investuotojams.

Remdamosi Europos koordinatorių pateiktu pasiūlymu, valstybės narės patvirtino išsamius darbų planus devyniems TEN-T pagrindinio tinklo koridoriams. 2016 m. gruodžio mėn. Europos koordinatorius patvirtino ERTMS diegimo Europoje planą ir pasiūlė Išsamų jūrų greitkelių įgyvendinimo planą 21 .

Didelė dalis EITP biudžeto skirta TEN-T tinklo transporto infrastruktūros projektams, visų pirma finansinę paramą skiriant pagrindiniam tinklui ir horizontaliems projektams bei veiklai, nurodytai EITP reglamento priedo I dalyje. Siekiant sutelkti pastangas tuo tikslu, pirmenybė teikiama bendro intereso projektams, kaip apibrėžta TEN-T reglamente.

Panašiai Sanglaudos fondo ir ERPF parama skiriama TEN-T tinklo ir kitai transporto infrastruktūrai, kuriai teikiama pirmenybė siekiant TEN-T tinklo ir (arba) valstybės narės ir susijusio regiono plėtros.

2014 ir 2015 m. įdėta daug pastangų siekiant užbaigti 2014–2020 m. laikotarpio programavimą: Ateinančiais metais Sanglaudos fondas ir ERPF toliau teiks akivaizdžią paramą TEN-T tinklo plėtrai (apie 34 mlrd. EUR), visų pirma mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir regionuose, kuriuose dar reikia įdėti daug pastangų, kad transporto tinkluose būtų sukurtos trūkstamos jungtys ir pašalintos kliūtys. Be to, ESI fondais bus remiami nacionaliniai, regioniniai ir vietos transporto infrastruktūros projektai ne TEN-T tinkle, taip pat riedmenų viešieji pirkimai.

Tai būtina siekiant sukurti sklandžią vežimo nuo durų iki durų sistemą, kuri tenkintų vežimo dideliais atstumais ir tarpvalstybinio vežimo poreikius, taip pat vietos judumo poreikius. Visose valstybėse narėse vykdant sanglaudos politiką bus lengviau pereiti prie daugiarūšės, intelektinės ir tvaresnės transporto sistemos.

Be to, kaip reikalaujama taikant ex ante sąlygą finansinei paramai iš SF ir ERPF gauti pagal 7 teminį tikslą (tvarus transportas), 20 valstybių narių parengė išsamius nacionalinius ir regioninius transporto planus, įskaitant gerai apgalvotas projektų grandines ir priemones, kuriomis stiprinami administracijų ir paramos gavėjų pajėgumai.

Šių išsamių transporto planų sukūrimas buvo svarbus žingsnis pirmyn: šiuose planuose išsamiai aprašoma, kaip 20 valstybių narių ir daugelyje Sąjungos regionų bus plėtojamas TEN-T tinklas (SF ir ERPF teikiant bendrą finansavimą). Be to, šie planai sudaro pagrindą proporcingai ir papildomai plėtoti TEN-T tinklui nepriklausančią infrastruktūrą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad TEN-T tinklo plėtra būtų vykdoma ne atskirai, o kaip dalis bendrų pastangų kurti sklandžią vežimo nuo durų iki durų sistemą, kuri tenkintų vežimo dideliais atstumais ir tarpvalstybinio vežimo poreikius, taip pat vietos judumo poreikius.

Šiuo atžvilgiu taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 2013 m. Komisija pristatė naują Tvaraus judumo mieste planų kūrimo koncepciją. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu daugelis ES miesto teritorijų gaus Sanglaudos fondo ir ERPF paramą tokių planų kūrimui ir įgyvendinimui. Pagal programą numatyta apytikriai 12,5 mlrd. EUR parama ekologiško miesto transporto infrastruktūrai ir skatinimui, taip pat apie 3,5 mlrd. EUR intelektinėms transporto sistemoms ir tausojamajam judumui. Šios investicijos padės didinti miesto mazgų veiklos rezultatus, mažinti grūstis ir pašalinti TEN-T tinklo kliūtis, taip pat užtikrinti geresnį susisiekimą su galutinės paskirties taškais.

12.Privataus kapitalo naudojimas įgyvendinant TEN-T tinklą

Nors ES skiria didelius finansinius įnašus TEN-T tinklo transporto infrastruktūrai, pagrindinis finansavimo uždavinys vis dar tenka valstybėms narėms. Siekiant spręsti šiuo metu kylančią lėšų trūkumo problemą, labai svarbu plėtoti tvarius ir pakankamus finansavimo šaltinius (tiek viešuosius, tiek privačiuosius).

Nors Sanglaudos fondo, ERPF ir EITP parama akivaizdi (apie 60 mlrd. EUR investicijoms į TEN-T tinklą 2014–2020 m.), ji yra santykinai nedidelė, palyginti su nustatytais pagrindinio ir visuotinio tinklų investicijų poreikiais. Todėl, siekiant užtikrinti didžiausią ES lėšų poveikį, reikia koordinuotai ir tikslingai naudoti tiek dotacijas, tiek finansines priemones, jei jomis galima paspartinti privačias investicijas.

Atsižvelgiant į transporto ex ante sąlygas, nustatytos veiksmingos ESI fondų investicijų į transporto sektorių pagrindinės sąlygos (išsamūs nacionaliniai arba regioniniai transporto planai ir pakankami administraciniai pajėgumai). Tai padeda planuoti tiek viešas, tiek privačias transporto investicijas. Šiuo etapu sukurta reali ir gerai apgalvota SF ir ERPF remiamų projektų grandinė sudaro EITP ir ESIF koordinavimo, sąveikos ir papildomumo pagrindą.

Privatus finansavimas dažnai grindžiamas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistemomis. ES fondai (pvz., EITP) gali būti naudojami siekiant tobulinti rizikos profilius ir sustiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistemų sutartinius susitarimus, taip didinant jų tinkamumą rinkai. Taip tinkamų finansuoti infrastruktūros projektų rengėjams sudaromos sąlygos pritraukti papildomų privačių finansų iš tokių institucinių investuotojų kaip draudimo bendrovės ir pensijų fondai. ESI fondai gali būti naudojami strateginės infrastruktūros projektams, kuriems naudojami kiti finansiniai ištekliai, remti – tai gali būti nacionalinis viešasis ir privatus bendras finansavimas, EIB suteiktas finansavimas arba – pastaruoju metu – finansavimas su ESIF pajėgumu prisiimti riziką 22 .

Siekdama sustiprinti – jei įmanoma – ES išteklių (SF, ERPF, EITP) sverto poveikį kitiems finansavimo šaltiniams, Komisija taiko novatoriškus finansavimo sprendimus, pagal kuriuos galima sukurti daug įvairių rūšių paramos priemonių, pvz., taikant rizikos pasidalijimo priemones, diegiamas kartu su Europos investicijų banku. Tokiomis priemonėmis gali būti sutelktos nuo šešių (investicijos į nuosavą kapitalą) iki penkiolikos (rizikos pasidalijimo priemonės, pvz., projektų obligacijos) kartų didesnių apimčių investicijos, palyginti su dotacijų dalimi. Komisijos siūlomi novatoriški finansavimo sprendimai pagrįsti patirtimi, įgyta taikant ankstesnes priemones, t. y. „Marguerite“ fondą ir paskolų garantijų priemonę transeuropinių transporto tinklų projektams (LGTT).

Žinomiausias tokios priemonės pavyzdys – projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas. Ši iniciatyva vykdyta pagal EITP programą trijuose sektoriuose: transporto, energetikos ir IRT. Taikant mechanizmą pritraukiamos papildomos lėšos, sudarant projekto rengėjui arba būsimam paramos gavėjui sąlygas surinkti skolos finansavimo lėšų kapitalo rinkose (obligacijų forma), kad jis galėtų finansuoti didelę ES pridėtinę vertę turinčius visos Europos infrastruktūros projektus.

2014 ir 2015 m. ši parama pagal projektų obligacijų iniciatyvos mechanizmą patvirtinta A7 greitkelio Vokietijoje plėtrai 23 ; naujos greitkelio A11 jungties tiesimui Belgijoje 24 ; ir Kalė uosto plėtrai Prancūzijoje. Pastarasis projektas taip pat yra pirmas pavyzdys, kai derinamos novatoriškos finansavimo priemonės (projektų obligacijų iniciatyva) ir EITP dotacijos 25 .

EITP skolos priemonės su Europos investicijų banku, taikomos nuo 2015 m. liepos mėn., tikslas – remti bendro intereso projektus, kai taikant priemonę gali būti paprasčiau gauti skolos kapitalą iš komercinių skolinančiųjų įstaigų, institucinių investuotojų arba pirmaeilę paskolą iš Europos investicijų banko.

Komisija imasi tolesnių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad būtų veiksmingai išnaudotos ES lėšos ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) parama, siekiant privatųjį finansavimą panaudoti strateginėms transporto investicijoms ES teritorijoje. Komisija jau paskelbė praktines gaires 26 , kaip derinti ir papildomai naudoti ESI fondus ir ESIF, ir toliau deda pastangas supaprastinti bendrą sistemą, siekiant užtikrinti tokią lėšų ir finansavimo šaltinių įvairovę. 2015 m. pasirašyti keturi ESIF transporto projektai ir patvirtinti dar trys projektai, kurie iš viso sudarė daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR ES paskolų 27 .

Pagal EITP gautų dotacijų išteklių ir ESIF skirtų išteklių derinimo pavyzdys – Ispanijos projektas „Uostų infrastruktūros prieinamumas“. ESIF garantija sudarė sąlygas EIB ir ICO (nacionalinio skatinamojo finansavimo banko) paskolomis paremti Ispanijos uostų prieinamumo projektų grupę, siekiant per 2015–2020 m. sujungti 13 iš anksto nustatytų transeuropinio transporto tinklo uostų. Visos investicijos (susijusios su ESIF projekto dalimi) sudaro 425 mln. EUR. Šias EIB ir ICO paskolas papildė bendras EITP finansavimas, skirtas keliems šių projektų 28 .

Komisija kuria novatorišką derinimo mechanizmą, t. y. derina iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės programos gaunamas dotacijas ir priemones pagal Europos strateginių investicijų fondą bei privatų finansavimą. 2017 m. vasario 8 d. Komisija, siekdama suderinti 1 mlrd. EUR EITP dotacijų su ESIF finansavimu ar kitais privataus kapitalo šaltiniais, paskelbė darbo programą ir kvietimą teikti pasiūlymus.

13.Ataskaitų teikimo strategijos apibrėžtis

Pirmoje pažangos ataskaitoje taip pat turėtų būti pasiūlytas stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmas, kurį taikant Komisijai būtų sudarytos sąlygos vykdyti savo įsipareigojimus teikti ataskaitas, kaip apibrėžta TEN-T reglamento 49 straipsnio 3 dalyje. Tai visų pirma reiškia, kad būtų stiprinama valstybių narių ataskaitų teikimo pagal TEN-T gairių 49 straipsnio 1 ir 2 dalis strategija. Siekiant nustatyti tvirtus ir nuoseklius stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmus, strategijoje reikia atsižvelgti į visus turimus informacijos ir duomenų šaltinius, be to, strategija turi atitikti TEN-T reglamento taikymo tikslus ir prioritetus.

Šioje ataskaitoje nustatyti trūkumai rodo, kad reikia toliau ES lygmeniu gerinti informacijos kokybę ir renkant bei apdorojant duomenis taikomą metodiką. Siekiant užtikrinti reikiamą duomenų suderinimą, ateityje Komisija, įgyvendindama savo ataskaitų teikimo strategiją, naudos bendrą iš anksto užpildytą duomenų apie ES finansinius šaltinius rinkimo šabloną. Tai turėtų sudaryti sąlygas kurti bendrą ir suderintą duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama visa susijusi informacija apie ES finansuojamus TEN-T tinklo projektus, gauta iš susijusių valstybių narių valdžios institucijų. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Eurostatas nerenka duomenų apie transporto infrastruktūros ir konkrečiai TEN-T tinklo išlaidas, nes tai nenumatyta pagal susijusį teisinį pagrindą.

Be to, taikant ataskaitų teikimo mechanizmą Komisijai turėtų būti sudarytos sąlygos nustatyti, kaip įvairių rūšių indėlis (pvz., ES lėšos, EIB finansavimas, privatūs svertą naudojantys fondai) leidžia pasiekti rezultatus (pvz., pastatyti infrastruktūrą, įdiegti intelektinę transporto sistemą) ir galiausiai prisideda prie rezultatų matavimo (pvz., transporto veiksmingumo, keleivinio ir (arba) krovininio transporto pajėgumų, saugumo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo) ir apskaičiuoto poveikio (pvz., ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo). Ši analizė būtų pagrįsta vertinimu, atliktu pagal pagrindinio tinklo koridoriaus darbų planus.

Kita svarbi TEN-T tinklo plėtros kliūtis yra tai, kad trūksta bendro patikimos informacijos apie dabartinę tinklo padėtį, jo pokyčius ir vykstančius projektus bei investicijas šaltinio. Šis reikalavimas turėtų būti įgyvendintas per TENtec informacinę sistemą. TENtec sistemoje jau nustatyta suderinta informacinė transporto infrastruktūros sistema, turinti tvirtą teisinį pagrindą 29 .

Kadangi TEN-T tinklo plėtra vykdoma įgyvendinant pagrindinį ir visuotinį tinklus, būtina užtikrinti, kad, laiku užšifruojant kokybiškus duomenis TENtec sistemoje, būtų pateikiama prieinama ir išsami informacija. Šioje ataskaitoje nustatyta, kad apskritai reikia tobulinti sistemą, visų pirma didinant jos duomenų įvesties koeficientą. Būtina pateikti daugiau informacinio turinio ir užtikrinti didesnį jo tikslumą, išsamumą ir nuoseklumą, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir susijusiomis ES institucijomis bei įstaigomis.

Komisijos vykdomais tyrimais siekiama užtikrinti, kad TENtec sistemoje būtų pateikiamas kokybiškas ir pakankamas duomenų rinkinys apie naujausią TEN-T infrastruktūros padėtį. Šiuo metu vykstančiu TENtec sistemos duomenų rinkimo etapu siekiama įvertinti ir patvirtinti turimų TENtec sistemos duomenų kokybę ir nuoseklumą. Atliekant tyrimus taip pat laikomasi iš anksto nustatyto duomenų rinkimo plano, siekiant nustatyti visus susijusius duomenų šaltinius pagal šalį ir techninį parametrą. Duomenys renkami pagal geografines tinklo atkarpas ir mazgus. Pateikiami labai išsamūs duomenys. Pirmasis duomenų rinkimo proceso etapas artėja prie pabaigos ir valstybėms narėms bus sudarytos sąlygos patvirtinti naujai užšifruotus duomenis. Tyrimai bus baigti iki 2017 m. pabaigos. Pagal juos bus atnaujinti TENtec sistemos duomenys nuo 2014 ir 2015 m. Kitoje pažangos ataskaitoje techninių parametrų rodikliai bus iš naujo perskaičiuoti, nes tikimasi, kad duomenys bus kokybiškesni.

Ilguoju laikotarpiu labai svarbu, kad valstybės narės reguliariai kartą per metus pateiktų išsamią informaciją apie TEN-T tinklo infrastruktūrą. Atlikus TENtec sistemos tyrimus, Komisija turės duomenų šaltinių ir metodikos, taikytos nustatant kiekvieną parametrą, dokumentaciją ir taip galės lengvai atnaujinti duomenų bazę. Taip valstybėms narėms ateityje turėtų būti paprasčiau šifruoti reikiamą informaciją. Be to, kaip rodo dabartinis ataskaitų teikimo procesas, reikėtų tobulinti automatinį duomenų įkėlimą.

Kol TENtec sistemoje pateikiami neišsamūs techniniai duomenys, turėtų būti laikoma, kad visos atkarpos ir infrastruktūros sudedamosios dalys, kurios nebuvo atnaujintos sistemoje, neatitinka TEN-T tinklo reikalavimų. Taip būtų panaikinti atvejai, kai rodiklis rodo visapusišką atitiktį TEN-T tinklo standartams, nes konkrečios infrastruktūros sudedamosios dalies įvesties koeficientas yra nedidelis.

Teikiant dvejų metų pažangos įgyvendinant TEN-T tinklą ataskaitas galėtų būti naudinga nustatyti aiškų būsimų pažangos ataskaitų teikimo tvarkaraštį. Rinkti, apdoroti ir analizuoti finansinius ir techninius duomenis apie dvejų metų TEN-T įgyvendinimo laikotarpį reikia daug laiko ir išteklių. Didelę dalį finansinės informacijos galima gauti iki antrųjų arba trečiųjų metų po lėšų paskirstymo pabaigos. Be to, paprastai vėluojama pateikti techninius duomenis apie naujai pastatytą arba atnaujintą infrastruktūrą, o teikiama informacija gali būti neišsami arba klaidinga. Taigi, siekiant pateikti patikimą, lyginamąją ir suvestinę analizę (palyginti su ankstesniais ataskaitų teikimo laikotarpiais) apie dvejų metų pažangą, padarytą įgyvendinant TEN-T tinklą, Komisija siekia taikyti „n+2“ taisyklę, kad galėtų paskelbti pažangos ataskaitas praėjus dvejiems metams nuo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Galiausiai, atlikusi dabartinių TENtec sistemoje pateikiamų duomenų vertinimą, Komisija galėjo išplėtoti pirmąsias idėjas, kaip patobulinti ir toliau kurti TENtec sistemos duomenų analizės metodiką. Vykdydama pagrindinio tinklo koridoriaus tyrimus, Komisija šiuo metu analizuoja TEN-T tinklo infrastruktūros poveikį aplinkai ir klimato kaitai, taip pat ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Be to, bus atliktas tyrimas, kokį bendrą poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui galėtų turėti TEN-T pagrindinio tinklo įgyvendinimas. Atlikus šią analizę bus nustatyti nauji projektų PVRR, kurie būsimose pažangos ataskaitose galėtų būti pridėti prie dabartinių techninių reikalavimų. Šį klausimą reikės išsamiau ištirti kitoje pažangos ataskaitoje, kurią rengiant TENtec sistemos duomenų įvesties koeficientas ir kokybė bus gerokai didesni.

14.Išvada

TEN-T reglamento 49 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija, teikdama TEN-T pažangos ataskaitą, analizuotų transeuropinio transporto tinklo plėtrą. Todėl šiame paskutiniame skyriuje, siekiant pateikti visos pažangos, padarytos plečiant TEN-T tinklą 2014 ir 2015 m., vertinimą, lyginamas investicijų į projekto įgyvendinimą lygis, kaip nurodyta 4 skyriuje, ir techninio įgyvendinimo padėtis, kaip aprašyta 3 skyriuje. Analizėje pateikiamos išvados apie pagrindinį ir visuotinį tinklus, vertinamas tinklo įgyvendinimas ir daromos išvados apie investicijų lygius ir pasiektus infrastruktūros atitikties reikalavimams rezultatus.

ES finansinę dotacijų paramą TEN-T tinklo plėtrai suskaidžius pagal transporto dalis, didžiausios apimties investicijos, apie kurias pranešama, skirtos geležinkeliams – 2014 ir 2015 m. įsisavinta net 51,5 proc. visų išlaidų. Investicijų į kelių infrastruktūrą dalis siekė 30,6 proc. visų išlaidų, į uostus ir jūrų greitkelius – 9,2 proc., į oro uostus (įskaitant SESAR) – 5,5 proc., į daugiarūšes infrastruktūras – 2,1 proc. ir į vidaus vandenų kelius – 1,1 proc.

Aukščiausias geležinkeliams skirtų investicijų lygis, apie kurį pranešama (51,5 proc. visų investicijų), atitinka žemesnius pusės geležinkelių rodiklių atitikties lygius (mažiau kaip 75 proc. ERTMS, ašies apkrovos ir traukinių ilgio atžvilgiu), taip pat bendrą TEN-T politikos tikslą remti mažo anglies dioksido kiekio tvarias transporto rūšis. Tą taip pat rodo ir pagal TEN-T ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę suteikta parama. Visa parama geležinkelių projektams 2014–2015 m. buvo daugiau nei dvigubai didesnė už finansavimo sumą, skirtą visoms kitoms transporto rūšims kartu paėmus (70 proc. visų TEN-T/EITP išlaidų).

Kalbant apie kelius, techniniai atitikties rodikliai siekia tik 75 proc. pagrindiniame tinkle ir 58 proc. visuotiniame tinkle. Todėl investicijų lygis yra santykinai aukštas – 30,6 proc. visų išlaidų. Vidutiniškai didesnės investicijos į kelių infrastruktūrą buvo daromos sanglaudos valstybėse narėse, tai rodo ir santykinai didelis finansinis įnašas, suteiktas pagal ERPF ir Sanglaudos fondą. Priešingai, kelių infrastruktūrai skirta TEN-T/EITP išlaidų dalis 2014 ir 2015 m. sudarė tik 3 proc.

Kalbant apie vidaus vandenų kelius, investicijų lygis buvo labai žemas ir sudarė tik 1,1 proc. visų investicijų į TEN-T tinklą (nors, atsižvelgiant į 2014 ir 2015 m. EITP prisiimtus įsipareigojimus, numatoma, kad šis skaičius didės). Nors upių informacijos paslaugų įgyvendinimo atitiktis jau siekia 79 proc., o ETMK IV klasės atitiktis – 95 proc., leidžiamo grimzlės gylio atitiktis dar santykinai gerokai nedidelė (68 proc.), todėl galima manyti, kad ateityje reikia daugiau investicijų į vidaus vandenų kelių infrastruktūrą. Šiuo atžvilgiu reikėtų apsvarstyti galimybę didinti ES finansavimą.

TENtec sistemos duomenimis, jūrų uostų sujungimas su geležinkeliais tiek pagrindiniame, tiek visuotiniame tinkle, visapusiškai atitinka reikalavimus. Tačiau daugeliu atvejų tebekyla problemų dėl pajėgumų link uostų vedančiose geležinkelių atkarpose. 9,2 proc. investicijų lygio dalimi neišspręsta jungčių su ETMK IV klasės vidaus vandenų keliais problema. Šiuo atžvilgiu atitikties rodiklis siekia 46 proc. pagrindiniame tinkle ir tik 9 proc. visuotiniame tinkle.

Kalbant apie oro uostus, investicijų lygis išlieka santykinai žemas (5,5 proc.), nors atitikties reikalavimams dėl sujungimo su geležinkeliu lygis tiek pagrindiniame tinkle (35,5 proc.), tiek visuotiniame tinkle (12,2 proc.) yra labai žemas.

Kalbant apskritai, galima manyti, kad daugeliu atvejų, siekiant TEN-T reglamento tikslų, dar reikia daug ką tobulinti ir skirti dideles investicijas.

Atsižvelgiant į šią prielaidą, šioje ataskaitoje pateikiamas gana teigiamas TEN-T pagrindiniame ir visuotiniame tinkluose jau pasiektos pažangos vaizdas. Iš tiesų didelės dalys TEN-T tinklo jau yra pasiekusios aukštą atitikties TEN-T reglamento reikalavimams lygį. Išlaidų įvairioms TEN-T tinklo infrastruktūros sudedamosioms dalims iš ES šaltinių lygis apskritai atitinka investicijų poreikius ir atspindi tokius TEN-T transporto politikos tikslus kaip didesnis prieinamumas, įvairių transporto rūšių integravimas, sąveika, tvarumas, išmetamų teršalų kiekio mažinimas, aplinkos apsauga ir novatoriški judumo sprendimai. Būsimose ataskaitose, siekiant pateikti išsamų investicijų prioritetų ir finansinių poreikių, susijusių su tinklo technine atitiktimi, vaizdą, reikia nuodugniai analizuoti investicijų lygį valstybių narių lygmeniu.

Apibendrinant, pirmi dveji naujos politikos krypties įgyvendinimo metai rodo, kad siekiant įgyvendinti TEN-T tinklą buvo sėkmingai nustatyta daug įvairių priemonių. Dabar reikia atidžiai ir nuolat stebėti pažangą, daromą šiuo tikslu įgyvendinant projektus, siekiant užtikrinti, kad pagrindinis tinklas, įskaitant pagrindinio tinklo koridorius, būtų sukurtas iki 2030 m., o visuotinis tinklas – iki 2050 m.

1 priedas. PVRR ir apskaičiavimo metodas, naudojamas TEN-T tinklo techniniam įgyvendinimui įvertinti

1 lentelė. ES išlaidos TEN-T tinklui pagal finansavimo šaltinį ir transporto rūšį 2014–2015 m., mln. EUR

2 lentelė. Visos su TEN-T tinklu susijusios išlaidos ir įsipareigojimai pagal TEN-T/EITP finansavimą (2014–2015 m.)

1    TEN-T tinklo išlaidų dalis, skirta darbų ir mišriems darbų ir tyrimų projektams. Išlaidos pagrįstos Veiksmų padėties ataskaitose deklaruotomis sąnaudomis ir galutinio mokėjimo prašymais. EITP išlaidų ir (arba) finansavimo dalis pagrįsta deklaruotomis sąnaudomis ir (arba) mokėjimo prašymais, jei taikoma, arba pagal finansavimą, kurį, kaip tikimasi remiantis naujausia turima informacija, įsisavins projektai (atsižvelgiant į biudžeto paskirstymą dotacijos susitarimuose).

2    ES finansavimas, šiuo metu paskirstytas pagal naujausią dotacijos susitarimą (vykdomiems veiksmams), arba galutinis finansavimas užbaigtiems veiksmams. Nustatant šį kintamąjį atsižvelgiama į finansavimo mažinimą dėl pakeitimų.

3 lentelė. Visos su TEN-T tinklu susijusios išlaidos ir įsipareigojimai pagal ERPF / Sanglaudos fondą (2014–2015 m.)

* TC/CB – programos, įgyvendintos pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, kurioms nebuvo galima panaudoti Sanglaudos fondo ir kurios apima įvairių valstybių narių regionus.

1    Šiose lentelėse pateikti apytikriai duomenys pagrįsti duomenimis, surinktais vykdant 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų ex post vertinimą, didžiausią dėmesį skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) ir Sanglaudos fondui (SF) (13 darbo paketas) ir 2016 m. spalio mėn. naujausioms priimtoms programų versijoms.

2    Remiantis 2016 m. spalio mėn. gautais priimtų programų duomenimis; apima tik ERPF arba Sanglaudos fondo išteklius ir neapima nacionalinių įnašų.

4 lentelė. 2014–2015 m. TEN-T tinklo projektams pasirašytos EIB paskolos

1    Su TEN-T tinklu susijusios EIB paskolos arba operacijos, pasirašytos 2014 ir 2015 m.

(1)

TVF, Pasaulio ekonomikos prognozė, 2014 m. spalio mėn.

(2)

 Baltoji knyga dėl transporto, 2011 m. Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas. COM(2011)144 galutinis.

(3)

ITF, 2015 m. ITF transporto apžvalga, 2015 m. (ITF Transport Outlook 2015), OECD Publishing, Paryžius.

(4)

 Komisija renka duomenis apie valstybių narių, vietos ir regioninės valdžios institucijų ir infrastruktūros valdytojų nustatytus investicijų poreikius, susijusius su pagrindinio tinklo koridoriaus darbų planais.

(5)

2016 m. pagrindinio tinklo koridoriaus tyrimai. https://ec.europa.eu/transport/themes/infrastructure/ten-t-guidelines/corridors/corridor-studies_en

(6)

G 7 transporto ministrų deklaracija, Naganas, 2016 m. rugsėjo mėn.

(7)

 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, OL L 348, 2013 12 20.

(8)

Kalbant apie EITP finansavimą, Europos Parlamentui ir valstybėms narėms nuolat pranešama apie įgyvendinimo pažangą, visų pirma EITP kvietimų teikti pasiūlymus atžvilgiu.

(9)

 Ataskaita apima projektus, kurie buvo vykdomi arba užbaigti 2014 ir 2015 m., neatsižvelgiant į jų pradžios datą.

(10)

 Finansinės paramos rūšys (kitos, nei nurodyta TEN-T gairėse (EITP)), apie kurias reikia pranešti, apibrėžtos 49 straipsnio 1 dalyje ir apima Sanglaudos fondą, Europos regioninės plėtros fondą, programą „Horizontas 2020“ ir Europos investicijų banko nustatytas paskolas bei finansines priemones.

(11)

 Buvo būtina į skaičiavimus įtraukti TEN-T programos biudžetą, nes 2014–2015 m. tebebuvo projektų, kuriems finansinė parama suteikta 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu.

(12)

Todėl į šios ataskaitos taikymo sritį nepatenka tyrimai, nes jie neturi tiesioginių rezultatų TEN-T tinklo įgyvendinimo pažangai.

(13)

 Tyrimas pagal 49 straipsnio 3 dalį. Turimų informacijos arba duomenų šaltinių peržiūra ir pagalba rengiant TEN-T tinklo įgyvendinimo pažangos ataskaitą, „Panteia“, pateiktas 2016 m.

(14)

Europos Komisijos informacinėje sistemoje TENtec saugomi techniniai, geografiniai ir finansiniai duomenys, skirti su TEN-T tinklu ir pagrindine finansavimo programa (EITP) susijusiems analizei, valdymui ir politinių sprendimų priėmimui.

(15)

 Kalbant apie Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą, kai buvo rengiama ši ataskaita, tiksli informacija apie išlaidų, susijusių su TEN-T tinklu, dalį ataskaitiniu laikotarpiu vis dar buvo neprieinama ES lygmeniu ir tą dalį reikėjo apskaičiuoti.

(16)

Šiuo atžvilgiu verta prisiminti, kad Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas įgyvendinami Komisijai ir valstybėms narėms pasidalijus valdymą.

(17)

Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) planavimo metodika, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, COM(2013) 940 final.

(18)

Šiuo metu TENtec sistemoje pateikiamos aštuonios duomenų kategorijos: oro uostai; tiltai; užtvankos ir šliuzai; vidaus vandenų keliai; uostai; geležinkeliai; keliai; ir kelių bei geležinkelių terminalai. Šiuo metu visoms šioms kategorijoms nustatyta daugiau kaip 300 techninių parametrų.

(19)

Laikotarpiu, apie kurį pranešama, iš viso 298 projektai gavo 2,1 mlrd. EUR paramą iš EITP/TEN-T biudžeto.

(20)

Siekiant tobulinti didelę Europos pridėtinę vertę turinčių transporto projektų, visų pirma tarpvalstybinių projektų, įgyvendinimą, dalis Sanglaudos fondo lėšų (11 305 500 000 EUR) buvo pervesta pagrindinio transporto tinklo arba su horizontaliaisiais prioritetais susijusiems transporto projektams finansuoti valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pagal EITP.

(21)

http://ec.europa.eu/transport/node/4876

(22)

 Tačiau EIB finansavimas su ESIF parama gali būti laikomas ne bendru nacionaliniu finansavimu.

(23)

http://www.eib.org/infocentre/press/releases/all/2014/2014-182-a7-extension-first-financing-operation-in-germany-with-eu-project-bonds.htm

(24)

 http://www.eib.org/infocentre/press/releases/all/2014/2014-066-eib-backs-a11-belgian-motorway-link.htm 

(25)

 Projekto obligacija panaudota siekiant sumažinti skolos sąnaudas ir taip sumažinti viešosios paramos poreikį, o EITP dotacijos panaudotos likusioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, susijusioms su didelę ES pridėtinę vertę turinčia veikla, padengti.

(26)

http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/thefunds/fin_inst/pdf/efsi_esif_compl_en.pdf

(27)

 http://www.eib.org/efsi/efsi-projects/?c=&se=5 

(28)

http://www.eib.org/projects/pipelines/pipeline/20150115

(29)

TEN-T reglamento Nr. 1315/2013 49 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad valstybės narės perduotų metinius duomenis TENtec sistemoje, o Komisija užtikrintų, kad TENtec sistema būtų lengvai prieinama.