52017DC0323

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2017 06 13

COM(2017) 323 final

KOMISIJOS ATASKAITA

EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Šeštoji pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaita

Šeštoji pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaita

Įvadas

Šioje šeštojoje ataskaitoje 1 aptariamu laikotarpiu įgyvendinant 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą 2 , toliau buvo užtikrinamas veiksmingas migracijos srautų valdymas palei rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutą ir įsivyravo ankstesnėse ataskaitose aprašyta tendencija.

Neteisėtų sienos kirtimo atvejų skaičius išliko nedidelis (nuo penktosios ataskaitos paskelbimo – vidutiniškai 52 per dieną). Nepaisant neseniai įvykusių tragiškų įvykių, žūvančiųjų Egėjo jūroje skaičius taip pat labai sumažėjo.

Vis dėlto iššūkių netrūksta – kadangi iš Graikijos salų į Turkiją vis dar grąžinama mažiau asmenų, nei jų naujai atvyksta, padėtis salose esančiuose migrantų antplūdžio valdymo centruose blogėja. Taigi tebėra svarbu pirmumo tvarka skubiai padidinti su prieglobsčio bylomis susijusių apeliacijų proceso veiksmingumą ir migrantų grąžinimo iš salų pajėgumus, ypač atsižvelgiant į tai, kad atėjus vasaros sezonui sienos kirtimo atvejų skaičius gali keistis.

Pasiekta pažangos ir įgyvendinant visas kitas pareiškimo nuostatas, taip pat ir sparčiau perkeliant Sirijos pabėgėlius iš Turkijos į ES. Taip pat buvo toliau nepertraukiamai įgyvendinama Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė. Iš 3 mlrd. EUR, skirtų 2016–2017 m. laikotarpiui, iš viso jau paskirstyta 2,9 mlrd. EUR (rengiant ankstesnę ataskaitą buvo 2,2 mlrd. EUR), pasirašytos sutartys dėl 47 projektų, kurių bendra vertė yra 1 572 mlrd. EUR (anksčiau buvo 1 495 mlrd. EUR), ir visi jie jau pradėti įgyvendinti. Mokėjimai pasiekė 811 mln. EUR sumą (buvo 750 mln. EUR).

2017 m. gegužės 25 d. įvykusiame susitikime pirmininkai J.-C. Junckeris ir D. Tuskas ir Prezidentas R.T. Erdoğanas pabrėžė, kad ES ir Turkijos pareiškimui tenka pagrindinis vaidmuo bendromis pastangomis dorojantis su migracijos iššūkiu, ir išreiškė bendrą ryžtą toliau dirbti, kad jis būtų sėkmingai įgyvendinamas.

1.Dabartinė padėtis

Nuo tada, kai paskelbta penktoji ataskaita, iš Turkijos į Graikijos salas (nuo 2016 m. vasario 27 d. iki birželio 8 d.) atvyko iš viso 5 303 pabėgėliai, taigi kasdien vidutiniškai 52 asmenys. Tai daug mažiau nei ankstesniais metais tuo pačiu metu (nuo vasario 27 d. atvyko apie 40 000 asmenų) ir mėnesį iki pareiškimo paskelbimo (tada kasdien atvykdavo vidutiniškai per 1 700 asmenų). Vis dėlto gerėjant orams yra požymių, kad neteisėto migrantų gabenimo veikla gali suintensyvėti – tai rodo išaugę į Graikijos salas atvykusiųjų ir Turkijos valdžios institucijų žemyninėje dalyje sulaikytų asmenų skaičiai. Nuo tada, kai pradėtas taikyti ES ir Turkijos pareiškimas, užregistruota, kad Egėjo jūroje nuskendo ar dingo 105 asmenys 3 . Tai yra labai liūdinantis skaičius, tačiau jis yra daug mažesnis, nei buvo – per metus iki pareiškimo paskelbimo apie 1 150 žmonių žuvo arba buvo paskelbti dingusiais.

Turkijos valdžios institucijų prioritetas ir toliau buvo trijų milijonų pabėgėlių iš Sirijos 4 , Irako ir kitų šalių priėmimas. Dedamos didžiulės pastangos siekiant užtikrinti tinkamas jų priėmimo ir gyvenimo sąlygas. Tai taip pat padėjo sumažinti neteisėtai sieną kertančių sirų srautą.

Geresnis koordinavimas ir bendradarbiavimas

ES koordinatorius ir toliau glaudžiai bendradarbiauja su visais susijusiais partneriais ir stebi, kaip praktiškai taikomas pareiškimas ir bendrai su Graikijos valdžios institucijomis parengtas ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimo bendras veiksmų planas 5 . Bendrą veiksmų planą patvirtino gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba ir ji paragino Graikiją bei visas valstybes nares užtikrinti jo įgyvendinimą. Nuo praėjusios ataskaitos paskelbimo salose ypač stengtasi paspartinti prieglobsčio procedūras, visų pirma antrosios instancijos, ir didinti sulaikymo prieš išsiuntimą ir sulaikymo pajėgumus. Kartu Komisija padėjo Graikijos valdžios institucijoms salose užtikrinti geresnį koordinavimą, valdymą, saugą ir saugumą; gerinti salose priėmimo infrastruktūrą ir gyvenimo sąlygas; skubiau į specialius objektus žemyninėje Graikijos dalyje perkelti migrantus, kuriems taikoma įprastinė prieglobsčio procedūra, įskaitant pažeidžiamas asmenų grupes. Padidinti grąžinimo mastą padėjo ir Komisijos rekomendacijos dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Grąžinimo direktyvą 6 taikymas. Ypatingas dėmesys skirtas priemonėms, kuriomis užtikrinama veiksminga pažeidžiamų asmenų grupių apsauga, pavyzdžiui, dar kartą pabrėžta, kad migrantų priėmimo vietose, įskaitant visus migrantų antplūdžio valdymo centrus, kuriuose yra vaikų, būtina paskirti vaikų apsaugos pareigūnus.

Norint, kad ES agentūros galėtų veiksmingai remti ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimą, ir toliau būtina, kad valstybės narės skubiai ir reikšmingai reaguotų į Europos prieglobsčio paramos biuro ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų nustatytus poreikius, tarp kurių – specifikacijas atitinkančių pareigūnų komandiravimas pakankamai ilgam laikui.

Nepaisant to, ankstesnėse ataskaitose nurodyti trūkumai dar nėra visiškai pašalinti. Birželio 9 d. duomenimis, Europos prieglobsčio paramos biuras Graikijoje yra dislokavęs 101 vertėją žodžiu ir 100 valstybių narių ekspertų. Iš jų 99 dirba migrantų antplūdžio valdymo centruose, o 85 nagrinėja bylas. Tai reiškia, kad šiuo metu trūksta dar 50 ekspertų. 891 Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pareigūnas dalyvauja bendroje operacijoje „Poseidon“, iš jų 88 pareigūnai prisideda prie pareiškime numatytos readmisijos. Bendros operacijos „Poseidon“ ir pagal ES ir Turkijos pareiškimą įgyvendinamos readmisijos reikmėms iki birželio pabaigos trūks 13, o nuo liepos mėn. iki rugpjūčio vidurio – 43 ekspertų.

Neseniai valstybių narių komandiruotų ir Europolo parengtų kviestinių pareigūnų rezervas padidintas iki 278 pareigūnų. Rezervas sukurtas tam, kad prireikus jie galėtų padėti ten, kur reikia. Rotacijos principu jie siunčiami trims mėnesiams į penkis Graikijos migrantų antplūdžio valdymo centrus ir atlieka antrines saugumo patikras. Naudojamų kviestinių pareigūnų skaičius gali kisti kas savaitę; šiuo metu migrantų antplūdžio valdymo centruose jų dirba 15. Be to, du pareigūnai koordinavimo tikslais yra komandiruoti į Europos regioninę specialiosios paskirties grupę Pirėjuje.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos ir toliau bendradarbiavo su NATO – vykdė išankstinio įspėjimo ir stebėjimo veiklą, keitėsi operatyvine informacija, taip pat ir su Graikijos bei Turkijos pakrančių apsaugos tarnybomis. Turkijos pakrančių apsaugos tarnyba savo pusėje toliau aktyviai patruliavo ir užkirto kelią išvykimui iš Turkijos. Be to, 2017 m. balandžio 29 d. Turkija į savo Įstatymą dėl užsieniečių ir tarptautinės apsaugos įtraukė priemones dėl neteisėtai žmonėms gabenti naudojamų transporto priemonių konfiskavimo. Faktai rodo, kad dabar neteisėtai žmones gabenantiems asmenims iš pirmo karto nebepavyksta perkelti žmonių per Egėjo jūrą.

Informavimo iniciatyvos

2017 m. gegužės viduryje pradėjo veikti daugiakalbis internetinis informacijos portalas „InfoMigrants.net“. Jo tikslas – informuoti galimus migrantus visame pasaulyje apie migracijos keliamus pavojus ir jos tikrovę.

Informacijos kioskai Chijo ir Lesbo salose toliau teikia informaciją migrantams ir prieglobsčio prašytojams apie jų teises, pareigas ir galimybes, taip pat ir susijusią su prieglobsčiu bei grąžinimu. Komisija Graikijos priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnybai pabrėžė, kaip svarbu tokius informacijos kioskus pastatyti visuose migrantų antplūdžio valdymo centruose. Šiuo metu Priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnyba stato tokį kioską Koso saloje. Kioskų darbuotojai ir visi informacijos teikėjai salose teikia informaciją naudodamiesi tuo pačiu šablonu. Bendradarbiaudama su Graikijos valdžios institucijomis, Europos prieglobsčio paramos biuru, Tarptautine migracijos organizacija ir Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru, Komisija ką tik baigė rengti informacinę medžiagą, skirtą dalyti neteisėtai į Graikijos salas atvykstantiems asmenims. Ši informacinė medžiaga perduota Priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnybai, kad būtų naudojama migrantų antplūdžio valdymo centruose.

Pagrindiniai uždaviniai ir tolesni žingsniai

·Valstybės narės turi nedelsdamos skirti Europos prieglobsčio paramos biurui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms reikiamus darbuotojus.

·Reikėtų toliau bendromis pastangomis įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimo bendrą veiksmų planą.

2.Visų naujų neteisėtų migrantų grąžinimas iš Graikijos į Turkiją

Pareiškime numatyta, kad visi nauji po 2016 m. kovo 20 d. iš Turkijos į Graikijos salas atvykę neteisėti migrantai ir prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai pripažinti nepriimtinais arba nepagrįstais, turi būti grąžinti atgal. Šios priemonės taikomos griežtai laikantis ES ir tarptautinės teisės reikalavimų ir visapusiškai paisant migrantų, kuriems gresia pavojus, negrąžinimo principo 7 .

Esama padėtis

Nuo ankstesnės ataskaitos paskelbimo iki birželio 9 d. pagal ES ir Turkijos pareiškimą grąžinta 311 asmenų (tarp jų 42 sirai), atvykusių į Graikiją iš Turkijos. Kiti asmenys buvo iš Pakistano (163), Alžyro (37), Bangladešo (35), Maroko (8), Nepalo (7), Ganos (5), Nigerijos (3), Kamerūno (3), Irako (1), Afganistano (1), Egipto (1), Kongo (1), Dramblio Kaulo Kranto (1), Haičio (1), Senegalo (1) ir Palestinos (1). Iš viso nuo ES ir Turkijos pareiškimo paskelbimo į Turkiją grąžinti 1 798 8 migrantai.

Iš Graikijos salų į Turkiją grąžintų asmenų skaičius tebėra gerokai mažesnis nei naujai atvykstančių, todėl salose esantys migrantų antplūdžio valdymo centrai nuolat yra perpildyti. Taip yra visų pirma todėl, kad Graikijos salose yra susikaupę labai daug antrosios instancijos neišnagrinėtų prieglobsčio prašymų ir trūksta bylas nagrinėjančių pareigūnų bei sulaikymo prieš grąžinimą pajėgumų, be to, yra ir toliau aprašytų teisinių problemų. Vis dėlto, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, grąžinimo tempas pagreitėjo ir per artimiausius mėnesius turėtų greitėti dar labiau, nes padidintas prieglobsčio sistemos pajėgumas (dabar tikimasi daugiau antrosios instancijos sprendimų), vykdoma daugiau pakartotinio sulaikymo operacijų ir padidinti objektų, kuriuose migrantai laikomi prieš išsiuntimą, pajėgumai.

Siekiant, kad grąžinimo operacijos būtų veiksmingesnės, gegužės 5 d. Atėnuose surengtas antras trišalis Komisijos, Graikijos ir Turkijos susitikimas. Be kitų klausimų, jame aptartas readmisijos operacijų racionalizavimas siekiant kuo didesnio efektyvumo, keitimasis informacija apie migrantus, teigiančius, kad jie yra nelydimi nepilnamečiai, ir apie siūlomus grąžinti arba nepriimtus grąžinamus asmenis, taip pat tartasi, kaip suvaldyti didėjantį grąžinimo operacijų skaičių ir įdiegti veiksmingus ryšių kanalus, kad būtų galima keistis informacija apie numatomus grąžinti asmenis, nepriimtus dėl visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos priežasčių. Kitą susitikimą numatoma surengti 2017 m. liepos pradžioje.

Reikia toliau dėti pastangas siekiant suteikti galimybes migrantams veiksmingai savanoriškai grįžti į Turkiją arba jų kilmės šalis. Nuo ankstesnės ataskaitos paskelbimo pagal remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programą 579 migrantai savanoriškai grįžo iš Graikijos salų (ir 1 147 iš žemyninės dalies) į savo kilmės šalį. Tai reiškia, kad iš viso nuo šios programos pradžios 2016 m. ja pasinaudojo apie 8 700 migrantų. Graikija raginama visapusiškai dalyvauti ES finansuojamose jungtinėse grąžinimo programose (visų pirma, Europos reintegracijos tinklo programoje), glaudžiai ir aktyviai bendradarbiauti su pagrindinėmis pareiškimą įgyvendinančiomis agentūromis ir kuo geriau pasinaudoti teikiama finansine ir technine parama.

Migrantai iš kitų šalių nei Sirija grąžinami į Turkiją laivais ir perkeliami į užsieniečių išsiuntimo centrą Kaiseryje. Ten jie supažindinami su savo teisėmis, įskaitant teisę prašyti apsaugos statuso Turkijoje. Iki šiol 9 Turkijos valdžios institucijoms tarptautinės apsaugos prašymus yra pateikę 56 asmenys: dviem asmenims buvo suteiktas pabėgėlio statusas, 38 prašymai dar nagrinėjami, o devyni asmenys gavo neigiamus atsakymus 10 . 707 asmenys grąžinti į savo kilmės šalį. Neseniai centre lankęsi ES institucijų atstovai įsitikino, kad jame dirbama pagal reikiamus standartus. Sirai iš Graikijos salų grąžinami lėktuvu ir apgyvendinami netoli Sirijos sienos įrengtoje pabėgėlių stovykloje, antrajame Islachijės laikino apgyvendinimo centre. ES institucijų atstovai neseniai lankėsi šiame centre ir nustatė, kad jame dirbama pagal reikiamus standartus. Sirai turi teisę prašyti laikinosios apsaugos, o tada, kai įvykdoma greita išankstinė jų registracija dėl laikinosios apsaugos, jie gali palikti centrą ir apsigyventi bet kurioje norimoje provincijoje arba, jei nori, pasilikti centre. Iki šiol buvo iš anksto registruoti visi grąžinti sirai, išskyrus šešiolika asmenų, kurie nusprendė savanoriškai grįžti į Siriją. Aštuoni sirai nusprendė pasilikti gyventi Turkijos valdžios institucijų suteiktomis apgyvendinimo sąlygomis, o 168 pasirinko gyventi kitur.

Teisiniai veiksmai

Šiuo metu sprendimus dėl apeliacinių skundų dėl Graikijos prieglobsčio tarnybos priimtų pirmosios instancijos sprendimų priima dvylika apeliacinių komitetų. Dar vienas apeliacinis komitetas yra pakaitinis – jis dirba vietoj kitų komitetų, kai jie negali vykdyti veiklos (pvz., jei dėl kokių nors priežasčių nebūtų narių daugumos).

Kalbant apie Graikijos salose svarstomas bylas, dėl Prieglobsčio tarnybos priimtų 4 418 neigiamų pirmosios instancijos sprendimų 11 dėl prašymų priimtinumo ir pagrįstumo kol kas pateikti 3 554 12 apeliaciniai skundai. Dėl 2 088 iš 3 554 apeliacinių bylų sprendimai priimti antrojoje instancijoje (t. y. 59 proc. atvejų). Iki šiol priimti 477 apeliaciniai sprendimai dėl priimtinumo: 57 atvejais apeliaciniais antrosios instancijos sprendimais pirmosios instancijos sprendimai dėl nepriimtinumo buvo patvirtinti, o 420 atvejų apeliaciniais antrosios instancijos sprendimais pirmosios instancijos sprendimai dėl nepriimtinumo buvo panaikinti 13 . Dėl pagrįstumo priimta 1 416 apeliacinių sprendimų: 1 399 atvejų antrosios instancijos sprendimais neigiami pirmosios instancijos sprendimai buvo patvirtinti, o septyniolika 14 atvejų tokie neigiami sprendimai buvo panaikinti. Per ataskaitinį laikotarpį 195 apeliacinės bylos buvo baigtos dėl kitų priežasčių nei sprendimas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, t. y. dėl neatšaukto tiesioginio ar netiesioginio atsiėmimo.

2017 m. kovo 15 d. Graikijos Parlamentas priėmė teisines nuostatas, leidžiančias apeliaciniams komitetams naudotis pranešėjų paslaugomis, o Europos prieglobsčio paramos biurui –komandiruoti tokius pranešėjus. Niekaip nepaveikdami apeliacinių komitetų narių nepriklausomumo, pranešėjai padeda jiems priimti sprendimus – surenka bylos faktus, apelianto argumentus ir informaciją apie jo kilmės šalį. Apeliaciniams komitetams jau padeda 22 pranešėjai 15 . Įgyvendinant šias nuostatas siekta gerinti apeliacinių komitetų darbą ir sutrumpinti laiką, kurį apeliantai turi praleisti salose laukdami antrosios instancijos sprendimo priėmimo, todėl valdžios institucijos gali suteikti tarptautinę apsaugą tiems, kuriems jos reikia, o neteisėtus migrantus nukreipti į grąžinimo procedūrą.

Vis dėlto, nepaisant didesnio apeliacinių komitetų skaičiaus ir naudojimosi pranešėjų paslaugomis, sprendimai apeliaciniuose komitetuose ir toliau priimami lėtai (nuo ankstesnės ataskaitos paskelbimo maždaug 47 per savaitę). Kol kas pagal ES ir Turkijos pareiškimą jie priėmė 1 447 sprendimus – 54 dėl priimtinumo ir 1 393 16 dėl pagrįstumo. Graikijos valdžios institucijos pripažįsta šio klausimo svarbą ir skubą. Ne tik užtikrinama, kad apeliacinė institucija būtų tinkamai aprūpinta (pvz., biuro prekėmis ir įranga) ir kad salose pateiktos apeliacijos būtų nagrinėjamos prioritetine tvarka, bet ir pati Graikijos apeliacinė institucija toliau tobulina savo darbo eigą, pavyzdžiui, įdiegė laiko planavimo IT priemonę, kuria paskiriamas laikas interesantams, taip pat nagrinėja, ar pranešėjai bei komitetai galėtų specializuotis pagal kilmės šalis, susijusias su nagrinėjamomis bylomis. Tokiomis priemonėmis tikimasi padidinti priimamų sprendimų skaičių ir taip pagreitinti veiksmingo migrantų grąžinimo iš Graikijos salų į Turkiją tempą.

2017 m. kovo 10 d. Graikijos Valstybės Tarybos plenarinėje sesijoje buvo svarstomos bylos dėl apeliacinių komitetų sudėties konstitucingumo ir dėl to, ar Turkija gali būti laikoma saugia trečiąja šalimi, į kurią galima grąžinti du prieglobsčio prašytojus iš Sirijos, pateikusius apeliacinį skundą dėl antrosios instancijos sprendimo, kuriuo patvirtintas pirmosios instancijos sprendimas, kad jų bylos yra nepriimtinos. 2017 m. gegužės 8 d. plenarinėje sesijoje priimtas sprendimas dėl dviejų iš keturių bylų. Juo patvirtinta, kad dabartinė apeliacinių komitetų sudėtis atitinka Konstituciją. Valstybės Tarybos plenarinės sesijos sprendimai dėl dviejų likusių bylų, susijusių su Turkijos kaip trečiosios šalies saugumu, dar nepriimti, o jų priėmimo data nenustatyta.

Praktiniai veiksmai

Graikijos valdžios institucijų duomenimis, šiuo metu salose yra 13 968 17 migrantai, tačiau oficialiuose priėmimo centruose yra tik 7 450 vietų ir dar 1 223 vietos nuomojamos pagal Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro nuomos programą. Dėl Graikijos valdžios institucijoms tekusios sunkios naštos suvaldyti padėtį migrantų antplūdžio valdymo centruose yra dar sudėtingiau.

Komisijos padedamos, Graikijos valdžios institucijos toliau gerino sąlygas migrantų antplūdžio valdymo centruose ir salose – gerino patalpas ir didino procedūrų veiksmingumą, kaip numatyta ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimo bendrame veiksmų plane.

Siekiant aktyviau vykdyti migrantų grąžinimą, 2017 m. kovo 30 d. Koso saloje atidarytas naujas sulaikymo prieš išsiuntimą centras. Šiuo metu jame yra 224 vietos, o iki 2017 m. liepos mėn. jis pradės veikti visu pajėgumu ir jame bus galima apgyvendinti 500 asmenų. Birželio mėn. taip pat planuojama užbaigti įrengti sulaikymo iki išsiuntimo patalpas Lesbo ir Samo migrantų antplūdžio valdymo centruose ir iki liepos pabaigos juose bus iš viso 996 vietos. Chijo saloje nuspręsta tokį apgyvendinimo iki išsiuntimo centrą statyti už miesto.

ES regioninei specialiosios paskirties grupei padedant sukurta nuolatinė saugumo darbo grupė. Ji sudaryta iš Komisijos ir ES agentūrų saugumo ekspertų ir skirta Graikijos valdžios institucijoms patarti pagrindiniais rizikos saugumui klausimais. Visose salose yra bendrų problemų, pavyzdžiui, vėluojama oficialiai paskelbti Graikijos valdžios institucijų jau parengtus patalpų evakuacijos planus ir darbuotojams surengti evakuacijos pratybas. Nuolatiniai Graikijos koordinatoriai, kurie nuo vasario mėn. pradėjo eiti pareigas visuose migrantų antplūdžio valdymo centruose, ir toliau lieka atsakingi už bendrą migrantų antplūdžio valdymo centrų valdymą ir ypatingą dėmesį skiria saugos ir viešosios tvarkos klausimams.

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas grąžinimo operacijoms, Graikijos vyriausybė nustatė galutinį terminą, iki kurio galima pateikti paraišką pagal remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programą. Taip siekiama išvengti bet kokio galimo piktnaudžiavimo šia programa, ypač prieš pat grąžinimo operaciją 18 . Siekdama prisidėti prie veiksmingo programos įgyvendinimo ir užtikrinti, kad visi nepriimti prieglobsčio prašytojai būtų informuoti apie paraiškos pateikimo terminą, Tarptautinė migracijos organizacija išplatino migrantams tikslinę informacinę brošiūrą. Ji taip pat užtikrino, kad visose penkiose salose, kuriose migrantų antplūdis yra didžiausias, nuolat būtų darbuotojų, propaguojančių šią programą ir teikiančių individualias konsultacijas.

Nepaisant jau nuveiktų darbų, padėtis salose turi būti gerinama toliau. Kaip jau rašyta ankstesnėse ataskaitose, be pirmiau išvardytų veiksmų, laikotarpis tarp prieglobsčio paprašymo ir prašymo pateikimo turėtų būti sumažintas pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, kurioje reikalaujama, kad prieglobsčio paprašęs asmuo turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau. Taip pat pažymėtina, kad, nors Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos bendrai finansuoja 280 Graikijos policijos pareigūnų darbą migrantų antplūdžio valdymo centruose, jų veiksmai turi būti dar geriau koordinuojami ir veiksmingesni norint ir toliau užtikrinti saugumą centruose.

ES finansinė parama Graikijai

Graikija pasistūmėjo į priekį taikydama nacionalines programas, finansuojamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšomis. Komisija ir toliau padeda Graikijos valdžios institucijoms dar labiau paspartinti šių savo programų įgyvendinimą, kad joms skirtas lėšas (509 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiui) Graikija optimaliai išnaudotų migracijos valdymo reikmėms. Šiam tikslui Graikijos valdžios institucijos turėtų priimti visas reikiamas teisėkūros, administracines ir operatyvines priemones, taip pat gerinti įvairių atitinkamų subjektų veiklos koordinavimą, stiprinti operatyvinius pajėgumus ir gerinti įgyvendinimo mechanizmus, be kita ko, racionalizuodamos viešojo pirkimo procedūras. Be finansavimo, kuriuo Graikija gali pasinaudoti pagal nacionalines programas, nuo migracijos krizės pradžios 2015 m. jai suteikta didelė – iš viso maždaug 356,8 mln. EUR dydžio – skubi pagalba iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo, kad šalis galėtų sustiprinti savo priėmimo infrastruktūrą ir migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo pajėgumus.

2017 m. vasario mėn. Graikijos valdžios institucijos parengė lėšų, kurių reikės priėmimo infrastruktūrai įrengti ir pradėti ja naudotis, planą. Šiuo planu stengiamasi taip koordinuoti finansavimą, kad labiausiai neatidėliotini priėmimo poreikiai Graikijoje būtų patenkinti laiku, veiksmingai ir efektyviai ir būtų išnaudojama visa įmanoma lėšų šaltinių (įskaitant ES finansuojamas nacionalines programas, skubią pagalbą iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo, skubią paramą pagal Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonę ir iš valstybės biudžeto) sinergija.

2017 m. birželio 6 d. duomenimis, pabėgėlių ir migrantų Graikijoje humanitariniams poreikiams tenkinti pagal Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonę jau buvo sudaryta sutarčių už 249 mln. EUR su 14 humanitarinių partnerių. Kol kas ši parama daugiausia naudojama pastogei, gryniesiems pinigams maisto ir ne maisto prekėms, pagalbai nelydimiems nepilnamečiams ir švietimui, taip pat buvo paremta būtina su sveikata susijusi veikla. Su pabėgėlių reikmėmis susijusioms išlaidoms, atitinkančioms taikomus kriterijus, dar liko nepanaudoti 196 mln. EUR. Kalbant apie pastogę, šiuo metu vis daugiau pabėgėlių (iš viso iki 30 000 asmenų) apgyvendinami nebe stovyklose, o išnuomotuose būstuose. Kalbant apie grynuosius pinigus, nuo 2017 m. gegužės 1 d. žemyninėje šalies dalyje įgyvendinama daugiafunkcė grynųjų pinigų programa apima maisto ir ne maisto prekes, siekiant pagalbos reikalingiems asmenims suteikti orias gyvenimo sąlygas.

Pagrindiniai uždaviniai ir tolesni žingsniai

·Nedelsiant paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir padidinti kiekvieno apeliacinio komiteto priimamų sprendimų skaičių, pirmenybę teikiant salose pateiktiems apeliaciniams skundams, ir didesniu tempu grąžinti migrantus į Turkiją pagal ES ir Turkijos pareiškimą.

·Užtikrinti, kad salose būtų reikiami priėmimo ir sulaikymo prieš išsiuntimą pajėgumai.

·Kuo skubiau priimti visas reikiamas priemones, kad per nacionalines programas Graikijai skirtas ES finansavimas būtų naudojamas laiku, veiksmingai ir efektyviai.

3.Perkėlimas iš Turkijos į ES pagal schemą „vienas už vieną“

Esama padėtis

Birželio 9 d. duomenimis, iš Turkijos į ES pagal schemą „1:1“ iš viso buvo perkelti 6 254 sirai. Ataskaitiniu laikotarpiu į dešimt valstybių narių (Austriją, Belgiją, Ispaniją, Italiją, Nyderlandus, Prancūziją, Rumuniją, Suomiją, Švediją ir Vokietiją) perkelti 2 689 sirai 19 . Šiuo metu yra patvirtinti ir perkėlimo laukia iš viso 1 458 asmenys. Kaip ir anksčiau, perkėlimas į ES vyksta žymiai sparčiau nei grąžinimas iš Graikijos salų. Tolygus perkėlimo į ES tempas turėtų būtų išlaikytas 20 .

Valstybės narės toliau sėkmingai rengiasi tolesnėms perkėlimo operacijoms, įskaitant apsilankymus Turkijoje siekiant apklausti į ES perkeltinus kandidatus. Turkijos valdžios institucijos stengiasi pateikti asmenų, kuriuos norima perduoti, sąrašus. Nuo metų pradžios jos Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui pateikė naujus tokius sąrašus, į kuriuos įtraukta daugiau kaip 20 000 norimų perduoti asmenų. Tokie sąrašai yra svarbūs norint užtikrinti perkėlimo tempą. Savo ruožtu ES valstybės narės Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui pranešė apie savo šių metų perkėlimo kvotas – 2017 m. įsipareigota priimti beveik 25 000 pabėgėlių.

Praktiniai veiksmai

Siekdama padėti vykdyti perkėlimą į ES pagal ES ir Turkijos pareiškimą, ES atstovybė Ankaroje toliau rengė savaitinius susitikimus su atitinkamomis Turkijos valdžios institucijomis, valstybėmis narėmis, Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru ir Tarptautine migracijos organizacija, kurių metu buvo lyginami statistiniai duomenys ir aptariama naujausia su perkėlimo operacijomis susijusi informacija.

ES atstovybė parengė ir valstybėms narėms bei Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui perdavė perkėlimo klausimyno projektą. Šiuo klausimynu siekiama sirams, kuriuos ketinama perkelti į ES, suteikti išsamios informacijos apie konkrečias priimančias valstybes nares. Tikimasi, kad tai padės sumažinti asmenų, vėliau atsisakančių persikelti, skaičių. Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras ir dauguma valstybių narių klausimyną įvertino palankiai ir jis turėtų netrukus būti naudojamas per Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro rengiamus pokalbius su kandidatais sirais.

Pagrindiniai uždaviniai ir tolesni žingsniai

·Išlaikyti tolygų perkėlimo į ES tempą.

4.Naujų neteisėtos migracijos jūra ar sausuma maršrutų susiformavimo prevencija

Nėra įrodymų, kad pastangos kontroliuoti srautus rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute lėmė naujų stambių maršrutų iš Turkijos susiformavimą. Tačiau, nors Turkija ir tęsė savo operacijas „Aegean Hope“ ir „Safe Med“ 21 , per laikotarpį nuo penktosios ataskaitos paskelbimo iš Turkijos į Italiją atvyko 20 laivų, kuriuose buvo iš viso 1 389 migrantai, o į Kiprą – du laivai su 116 migrantų. Visi jie buvo sirai.

Per pastaruosius šešis mėnesius Bulgarijos ir Graikijos sausumos pasienyje su Turkija neteisėto sienos kirtimo atvejų nustatyta mažai: vidutiniškai per dieną buvo užregistruojami maždaug penki neteisėto Graikijos sienos ir du Bulgarijos sienos kirtimo atvejai. Šiuo metu Bulgarijos ir Turkijos pasienyje dirba 105 Europos sienų ir pakrančių apsaugos pareigūnai.

5.Savanoriška humanitarinio priėmimo programa

Komisija toliau deda pastangas, kad dalyvaujančios šalys ir Turkija greičiau patvirtintų Savanoriškos humanitarinio priėmimo programos standartines veiklos procedūras. ES ir Turkijos pareiškime nustatyta, kad programa bus pradėta įgyvendinti, kai baigsis neteisėtas Turkijos ir ES sienos kirtimas arba bent tokių atvejų žymiai ir ilgam laikui sumažės. Birželio 8 d. Ankaroje Komisija ir Turkija konstruktyviai aptarė naujausią standartinių veiklos procedūrų variantą, kuris buvo išsiųstas Turkijai gegužės pabaigoje; dėl daugelio procedūrų projekto aspektų jau susitarta. Greitai susitarus dėl standartinių veiklos procedūrų ir pradėjus jas taikyti, labai palengvėtų ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimas, o sirams būtų suteikta saugi ir teisėta neteisėtos migracijos į ES alternatyva.

6.Vizų režimo liberalizavimas

Kaip pažymėta ankstesnėse ataskaitose, liko dar septyni kriterijai, kuriuos reikia įvykdyti, kad Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas būtų įgyvendintas:

·visiškai ES standartus atitinkančių biometrinių kelionės dokumentų išdavimas;

·veiksmų plane numatytos priemonės, kuria būtų užkirstas kelias korupcijai, priėmimas;

·susitarimo su Europolu dėl operatyvinio bendradarbiavimo sudarymas;

·terorizmo srities teisės aktų ir praktikos persvarstymas pagal Europos standartus;

·asmens duomenų apsaugos teisės aktų suderinimas su ES standartais;

·veiksmingo teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose su visomis ES valstybėmis narėmis užtikrinimas;

·visų ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatų įgyvendinimas.

Kaip jau buvo pranešta, Komisija toliau ragina Turkiją dėti pastangas kuo greičiau baigti įgyvendinti visus likusius Vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano kriterijus. Komisija ir Turkija toliau tęsė aktyvų dialogą ieškodamos sprendimų, įskaitant reikiamus su visais likusiais kriterijais susijusius teisėkūros ir procedūrinius pakeitimus.

2017 m. kovo 28 d. įsigaliojo daliniai Reglamento (EB) Nr. 539/2001 pakeitimai 22 – jais sustiprintas esamas bevizio kelionės režimo sustabdymo mechanizmas, taikomas bet kurios šalies, kuriai taikomas vizų režimo liberalizavimas, piliečiams.

7.Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė

Nuo tada, kai paskelbta ankstesnė ataskaita, Komisija toliau dėjo pastangas, kad patenkintų pačius būtiniausius pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių Turkijoje poreikius. Paskelbus 2017 m. Humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planą, iš 3 mlrd. EUR, skirtų 2016–2017 m. laikotarpiui, iš viso jau paskirstyta 2,9 mlrd. EUR (rengiant ankstesnę ataskaitą buvo 2,2 mlrd. EUR). Naudojant šiuos 2,9 mlrd. EUR jau pasirašytos sutartys dėl 47 projektų, kurių bendra vertė 1 572 mlrd. EUR (buvo 1 495 mlrd. EUR) ir kurie visi jau pradėti įgyvendinti. Bendra išmokėta humanitarinės ir nehumanitarinės pagalbos suma siekia 811 mln. EUR (buvo 750 mln. EUR) 23 .

Paskutiniame iniciatyvinio komiteto posėdyje 2017 m. kovo 31 d. pripažinta, kad pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę (toliau – Priemonė) koordinuojamas finansavimas ir toliau daro reikšmingą tiesioginį poveikį vietoje. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Turkijos valdžios institucijomis ir kitais partneriais siekdama dar paspartinti sutarčių sudarymą, projektų įgyvendinimą ir sumų išmokėjimą. Pagal Priemonę įgyvendinamais projektais remiamos vaikų teisės ir apskritai visų pabėgėlių žmogaus teisės, įskaitant lyčių lygybę.

2017 m. kovo mėn. baigta rengti Priemonės rezultatų sistema ir prasidėjo pagal Priemonę įgyvendinamų projektų stebėsena.

Humanitarinė pagalba

Komisija toliau įgyvendino Priemonėje numatytą savo humanitarinę strategiją 24 . 35 humanitarinės pagalbos projektams, kurie bus įgyvendinami su 19 partnerių, skirtą sumą Komisija padidino iki 593 mln. EUR. Jie apima pagrindinių poreikių tenkinimą, apsaugą, švietimą, sveikatos priežiūrą, maistą ir pastogę. Iš sutartyse numatytų 593 mln. EUR iki šiol išmokėti 463 mln. EUR.

Vis smarkiau įsivažiuoja pavyzdinės humanitarinės programos – neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemos – įgyvendinimas. Pagal sutartį su Pasaulio maisto programos organizacija sudarytas pradinis programos biudžetas yra 348 mln. EUR. Iš šių pinigų pažeidžiamiausių pabėgėlių šeimos gauna tiesioginius pinigų pervedimus į debetines korteles. Iki 2017 m. gegužės pabaigos neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema jau pasinaudojo daugiau kaip 600 000 pabėgėlių Turkijoje. Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu Komisija susitarė dėl naujos pervedamų lėšų vertės ir tikslinių kriterijų, todėl teisę į šią pagalbą turinčios šeimos dabar kas mėnesį gaus po 120 Turkijos lirų vienam asmeniui ir papildomą sumą kas ketvirtį. Tai reiškia, kad daugiau pagalbos gavėjų ją gaus greičiau. Šiems pakeitimams įsigaliojus, kaip numatoma, 2017 m. birželio mėn., Komisija ketina dabar pagalbą gaunančių pabėgėlių skaičių padidinti iki 1,3 mln.

2017 m. gegužės mėn. pabėgėlių šeimos pradėjo gauti pirmąsias išmokas pagal Sąlyginio švietimui skirtų grynųjų pinigų pervedimo programą. Pagal šią neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema grindžiamą programą pažeidžiamos šeimos gauna pinigų pervedimus tam, kad jų vaikai būtų įrašyti į mokyklą ir reguliariai ją lankytų. Sąlyginio švietimui skirtų grynųjų pinigų pervedimo programa įgyvendinama su Jungtinių Tautų pagalbos vaikams fondu pasirašius 34 mln. EUR vertės susitarimą ir yra didžiausia Komisijos iki šiol įgyvendinta švietimo ekstremaliosiose situacijose programa. Komisija tikisi, kad pirmaisiais šios programos įgyvendinimo metais ji tiesiogiai padės 230 000 vaikų.

Su įvairiais partneriais Komisija ir toliau sudarė sutartis dėl apsaugos ir sveikatos priežiūros. Sutartys dėl apsaugos apima paramą pažeidžiamiausiems pabėgėliams, taip pat ir neįgaliesiems, pagalbą nukreipiant juos į apsaugos tarnybas ir integruojantis Turkijoje. Projektų dėl sveikatos priežiūros tikslas – nuo konflikto nukentėjusiems pabėgėliams sudaryti geresnes sąlygas gauti specializuotas paslaugas, suteikti gyvybiškai svarbią sveikatos priežiūrą, fizinę reabilitaciją, psichinės sveikatos priežiūrą, taip pat remti ir apsaugoti pažeidžiamus pabėgėlius, įskaitant smurto dėl lyties aukas. Naujausia 2017 m. gegužės 3 d. su Pasaulio sveikatos organizacija pasirašyta sutartimi remiamas Sirijos sveikatos priežiūros personalo mokymas siekiant juos integruoti į Turkijos sveikatos priežiūros sistemą.

2017 m. gegužės 3 d. Komisija paskelbė 2017 m. humanitarinės pagalbos Turkijai įgyvendinimo planą. Jame nustatyta, pagal kokius prioritetus bus įgyvendinama 714 mln. EUR humanitarinė pagalba. Humanitarinės pagalbos įgyvendinimo plane numatyta, kad Komisija ir toliau teiks pagalbą pažeidžiamiausiems pabėgėliams Turkijoje ir padės juos nukreipti į valstybines tarnybas. Tuo tikslu bus daugiausia naudojama neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema, visų pirma pagrindiniams poreikiams tenkinti, sveikatos priežiūrai, švietimui ir apsaugai. Ir toliau pagrindinis dėmesys bus skiriamas ne stovyklose gyvenantiems pabėgėliams – tokių Turkijoje yra daugiausia ir jie yra pažeidžiamiausi.

Nehumanitarinė pagalba

Pagal nehumanitarinį Priemonės segmentą jau paskirstyta 1 577 mlrd. EUR. Sutarčių sudaryta jau už 979 mln. EUR, o projektų įgyvendinimo partneriams jau išmokėti 348 mln. EUR.

2017 m. kovo 31 d. pasirašyta dar viena 33 mln. EUR vertės sutartis dėl finansavimo iš Europos Sąjungos regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje (toliau – Europos Sąjungos regioninis patikos fondas), lėšų. Projektą įgyvendins Danijos Raudonasis Kryžius su Turkijos Raudonojo Pusmėnulio draugija. Įvairiuose miestuose bus įsteigta dešimt bendruomenių centrų ir juos lankyti galės per 200 000 Sirijos pabėgėlių vaikų. 2017 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos regioninio patikos fondo valdybai turėtų būti pateikti dar trys veiksmų dokumentai (t. y. paraiškos dėl finansavimo iš Europos Sąjungos regioninio patikos fondo), kurių bendra vertė daugiau nei 120 mln. EUR. Projektų tikslai – Sirijos pabėgėliams sudaryti geresnes sąlygas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, didinti jų ir priimančiųjų bendruomenių atsparumą ir ugdyti pabėgėlių ne iš Sirijos gyvenimo įgūdžius.

Reikšmingų konkrečių rezultatų taip pat davė veikla, finansuojama pagal 2016 m. liepos mėn. priimtą 1,4 mlrd. EUR dydžio specialiąją priemonę. 2017 m. gegužės 23 d. Kilise atidaryta pirmoji pabėgėlių sveikatos klinika, skirta vietos sveikatos priežiūros sistemai tenkančiam krūviui palengvinti 25 . Antrą tokią kliniką numatoma atidaryti Ankaroje birželio mėn., o iš viso planuojama įsteigti 220 migrantų sveikatos priežiūros centrų. Kalbant apie švietimo sritį, 23 provincijose įdarbinta iš viso apie 5 500 turkų kalbos mokytojų – jie padeda pabėgėliams išmokti kalbą ir integruotis. Papildomos pamokos mokslo spragoms užpildyti rengiamos beveik 44 000 mokinių, daugiau kaip 33 000 mokinių atrinkta mokyklinio transporto paslaugoms gauti, pagalbą mokiniams teikia beveik 500 konsultuojančių mokytojų bei vadovų. Pagal Priemonę taip pat remiamos Turkijos vyriausybės pastangos gerinti švietimo kokybę – maždaug 20 000 Sirijos savanorių mokytojų parengti taikyti geresnius mokymo metodus, 18 000 išlaikė egzaminą raštu ir gavo oficialius pažymėjimus. Pripažįstant specialius Sirijos vaikų poreikius, daugiau kaip 7 500 berniukų ir mergaičių gauna psichologinę ir socialinę pagalbą, beveik 5 000 paauglių ir jaunuolių dvidešimtyje provincijų pasinaudojo jaunimo lyderių teikiama tarpusavio parama. Priemonės lėšos taip pat naudotos tam, kad daugiau kaip 310 000 Sirijos vaikų galėtų lankyti mokyklą, 280 studentų galėtų mokytis universitete, 120 universitetinio amžiaus studentų gautų anglų kalbos pamokas ir 70 studentų gautų konsultacijas dėl tolesnio bei aukštojo mokslo galimybių.

Kaip tartasi paskutiniame iniciatyvinio komiteto posėdyje, ši specialioji priemonė 2016 m. liepos mėn. buvo iš dalies pakeista 26 ir jos bendras biudžetas padidintas 10 mln. EUR. Siekiant Priemonės lėšas naudoti operatyviai, veiksmingai ir efektyviai, dėl šių klausimų glaudžiai bendradarbiauta su Turkijos valdžios institucijomis ir remtasi 2016 m. birželio mėn. poreikių įvertinimu. Kadangi grąžinama mažiau asmenų, nei tikėtasi, specialioji grąžinimo priemonė taip pat iš dalies keičiama siekiant pagerinti Turkijos migracijos valdymo generalinio direktorato pajėgumą (visų pirma susijusį su žmogiškaisiais ištekliais ir infrastruktūra) valdyti, priimti ir apgyvendinti migrantus ir sugrąžintus asmenis. Iki šiol pagal šį projektą buvo padengiamos išlaidos, susijusios su sirų ir ne sirų kilmės migrantų grąžinimu, Migracijos valdymo generalinio direktorato perkama logistikos įranga ir 750 vietų išsiuntimo centro statybos darbais.

Glaudžiai bendradarbiaudama su Turkijos valdžios institucijomis, Komisija rengia naujas intervencijas socialinės ir ekonominės pagalbos ir miesto infrastruktūros srityje. Sutartys dėl jų turėtų būti pasirašytos iki vasaros atostogų, o jas įgyvendinti padės tarptautinės finansų įstaigos.

Pagrindiniai uždaviniai ir tolesni žingsniai

·Nedelsiant sudaryti sutartis dėl visų likusių veiksmų pagal specialiąsias priemones ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą laikantis patikimo finansų valdymo principų.

·Nedelsiant sudaryti sutartis pagal 2017 m. Humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planą.

·Iki vasaros atostogų patvirtinti pakoreguotas specialiąsias priemones dėl švietimo, sveikatos priežiūros, miestų infrastruktūros ir socialinės bei ekonominės paramos.

8.Muitų sąjungos modernizavimas

Nuo ankstesnės ataskaitos paskelbimo Taryba toliau aktyviai svarstė Komisijos pasiūlymą pradėti derybas su Turkija dėl atnaujintos dvišalės prekybos sistemos 27 . Komisija ragina Tarybą kuo greičiau baigti šiuos svarstymus, kad būtų galima pradėti derybas dėl šios svarbaus susitarimo. Jei jis būtų taikomas visose valstybėse narėse, atsivertų dar neišnaudotų ES ir Turkijos prekybos ir ekonominių santykių galimybių.

9.Stojimo procesas

Vykdant stojimo derybas jau atidaryta 16 skyrių, o vienas iš jų laikinai uždarytas.

Dar praeitą pavasarį, nedarant poveikio valstybių narių pozicijoms pagal galiojančias taisykles, Tarybai buvo pateikti parengiamieji dokumentai dėl energetikos (15 skyrius), švietimo ir kultūros (26 skyrius), užsienio, saugumo ir gynybos politikos (31 skyrius). Buvo tęsiamas techninis darbas svarbiausiose teisminių institucijų ir pagrindinių teisių srityse, taip pat teisingumo, laisvės ir saugumo srityje (23 ir 24 skyriai).

ES tikisi, kad Turkija tokiose srityse kaip demokratija, teisinė valstybė, pagrindinių laisvių, įskaitant saviraiškos laisvę, užtikrinimas taikys aukščiausius standartus.

10.Humanitarinės sąlygos Sirijoje

Humanitarinė padėtis Sirijoje toliau kelia didžiulį susirūpinimą – 6,3 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje (daugelis – ne vieną kartą) ir 13,5 mln. žmonių nedelsiant reikia pagalbos. 2017 m. Jungtinės Tautos prašė Sirijai skirti maždaug tris milijardus eurų, iš jų kol kas surinkta 20 proc. Per Briuselio konferenciją tarptautinė bendruomenė pažadėjo vien 2017 m. skirti rekordinio dydžio – 5,6 mlrd. EUR – finansavimą humanitarinėms ir nehumanitarinėms Sirijoje ir kaimyninėse priimančiosiose šalyse gyvenančių sirų reikmėms ir dar 3,5 mlrd. EUR 2018–2020 m. laikotarpiui 28 .

Pagrindinė problema teikiant pagalbą tebėra sunki prieiga – dėl tebevykstančių karo veiksmų ir įvairių kitų Sirijos konflikto šalių nustatytų apribojimų. Todėl pristatyti humanitarinę pagalbą maždaug 3,9 mln. žmonių sunkiai pasiekiamose vietovėse ir beveik 625 000 žmonių apsiaustose vietovėse yra nuolatinis iššūkis. Vietos valdžios institucijos per vėlai patvirtina pagalbą kurdų kontroliuojamose teritorijose šiaurės rytų Sirijoje, taip pat pranešama, kad apsunkinta per Turkijos sieną pagalbą gabenančių partnerių humanitarinė prieiga prie šiaurės vakarų Sirijos. Ginkluotos nevalstybinės opozicijos grupuotės ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos teroristinėmis įvardytos grupuotės kelia vis didesnius reikalavimus nevyriausybinėms organizacijoms ir kai kurioms iš jų teko sumažinti arba laikinai sustabdyti savo operacijas. 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. Jungtinių Tautų konvojai galėjo pasiekti tik 10 proc. apsiaustose vietovėse gyvenančių žmonių, kuriems reikalinga pagalba.

Todėl vis svarbesnė per sieną teikiama pagalba. Daugiausia pagalbos per sieną įvežama iš Turkijos ir Jordanijos. Šios šalys ir toliau konstruktyviai sudaro sąlygas pasiekti Siriją visais įmanomais maršrutais. ES per savo partneres humanitarines organizacijas remia gyvybes gelbstinčias pagalbos operacijas, vykdomas iš Turkijos į šiaurės Siriją. Jų metu labiausiai pagalbos reikalingi žmonės aprūpinami maistu ir vandeniu, suteikiama pastogė, sveikatos priežiūra, apsauga.

Kadangi smurtas nesiliauja ir humanitariniai poreikiai yra didžiuliai, ES ir toliau ragina visas šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės įpareigojimų ir užtikrinti, kad civilių gyventojų, atvykstančių per visus įvažiavimo punktus, taip pat iš Turkijos ir Jordanijos, apsauga būtų didžiausias prioritetas. Tas pats pasakytina apie deeskalavimo zonas visoje Sirijoje, dėl kurių susitarė Turkija, Iranas ir Rusija – 2016 m. gruodžio 30 d. sutarto ugnies nutraukimo laiduotojos. Susitarimo tikslas buvo sukurti zonas, kuriose nebūtų vykdomi karo veiksmai ir būtų užtikrintas civilių saugumas. ES palankiai vertina visas šioje srityje dedamas pastangas, kurios nepažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės.

11.Išvada

ES ir Turkijos pareiškimas ir toliau davė konkrečių rezultatų. Įsivyravo neteisėto ir pavojingo sienos kirtimo atvejų ir žūčių Egėjo jūroje smarkaus mažėjimo tendencija, be to, pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę finansuojami projektai padarė teigiamą poveikį Sirijos pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje. Tačiau, nepaisant nusistovėjusio mažo sienos kirtimo atvejų skaičiaus, migravimą į Europą skatinantys veiksniai nepašalinti. ES ir Turkijos pareiškimas toliau atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad migracijos iššūkis rytinėje Viduržemio jūros dalyje būtų sprendžiamas veiksmingai ir bendromis ES ir Turkijos pastangomis, kaip pabrėžė pirmininkai J.-C. Junckeris ir D. Tuskas ir Prezidentas R.T. Erdoğanas gegužės 25 d. susitikime.

Norint visiškai ir nuosekliai įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą, turi būti toliau dedamos pastangos, o jų ramstis turi būti išlaikyta politinė visų šalių valia.

Siekiant Sirijos pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms Turkijoje greičiau suteikti konkrečią paramą, sutarčių sudarymą ir pagal Priemonę finansuojamų projektų įgyvendinimą turėtų paspartinti ir ES, ir Turkija.

Šiuo metu valstybės narės yra įsipareigojusios 2017 m. paruošti 25 000 vietų iš Turkijos į Europą perkeliamiems asmenims. Be to, perkelti migrantus iš Turkijos į ES būtų lengviau, jei ES ir Turkija nedelsdamos susitartų dėl savanoriškos humanitarinio priėmimo programos ir priimtų sprendimą dėl jos aktyvavimo.

Reikia ir papildomų Graikijos valdžios institucijų, ES agentūrų ir valstybių narių pastangų, kad būtų įgyvendintos Europos Vadovų Tarybos patvirtintame bendrame veiksmų plane rekomenduojamos priemonės, kurios padėtų Graikijos administracijai padidinti migracijos valdymo ir prieglobsčio prašymų tvarkymo pajėgumus ir kartu pagerintų padėtį Graikijos salose. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad daugiau asmenų, neturinčių teisės pasilikti Graikijoje, būtų pagal visas ES ir tarptautines taisykles nedelsiant grąžinama į Turkiją.

Turkija turėtų kuo greičiau imtis būtinų priemonių likusiems vizų režimo liberalizavimo kriterijams įvykdyti, kad ES galėtų nebetaikyti vizos reikalavimų Turkijos piliečiams.

Taryba turėtų kuo greičiau baigti svarstyti derybų įgaliojimus dėl muitų sąjungos modernizavimo, kad būtų galima pradėti derybas dėl šio svarbaus susitarimo, atversiančio dar neišnaudotų ES ir Turkijos prekybos ir ekonominių santykių galimybių.

Komisija tęs pradėtą darbą ir 2017 m. spalio mėn. pateiks kitą padarytos pažangos ataskaitą.

(1)

Ankstesnės ataskaitos: 2016 m. balandžio 20 d. COM(2016) 231 final, 2016 m. birželio 15 d. COM(2016) 349 final, 2016 m. rugsėjo 28 d. COM(2016) 634 final, 2016 m. gruodžio 8 d. COM(2016) 792 final ir 2017 m. kovo 2 d. COM(2017) 204 final (penktoji ataskaita).

(2)

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/18-eu-turkey-statement/.

(3)

Remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos dingusių migrantų duomenų bazės duomenimis. Laikotarpis – nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. birželio 7 d.

(4)

Remiantis oficialiais Turkijos duomenimis, 2017 m. gegužės 25 d. Turkija jau buvo suteikusi laikinąją apsaugą 3 020 654 sirams. Daugiausia sirų priimta šiose devyniose provincijose: Stambulo, Šanliurfos, Chatajaus, Gaziantepo, Adanos, Mersino, Kiliso, Izmyro ir Mardino.

(5)

COM(2016) 792 final, 2016 m. gruodžio 8 d.

(6)

C(2017) 1600 final, 2017 m. kovo 7 d.

(7)

Visi, kurie atvyko į Graikijos salas po kovo 20 d., turi teisę prašyti prieglobsčio. Kiekvienas prašymas išnagrinėjamas atskirai atsižvelgiant į konkrečias prieglobsčio prašytojo aplinkybes, kaip numatyta Prieglobsčio procedūrų direktyvoje. Kolektyvinis asmenų išsiuntimas jokiu būdu netaikomas. Jei dėl prieglobsčio prašymo priimamas neigiamas sprendimas, prieglobsčio prašytojai turi teisę pateikti apeliaciją ir naudotis veiksminga teismine teisių gynimo priemone. Graikija ir Turkija priėmė atitinkamas teisines priemones ir dabar jas įgyvendina siekdamos užtikrinti visišką ES ir tarptautinės teisės laikymąsi.

(8)

Jie buvo grąžinti dėl to, kad dėl jų prieglobsčio prašymo priimtas neigiamas sprendimas (įskaitant neigiamus antrosios instancijos sprendimus), jie atsiėmė savo prieglobsčio arba tarptautinės apsaugos prašymus arba iš viso nepateikė prieglobsčio prašymo. Nuo 2016 m. kovo 20 d. į Turkiją grąžinta 1 210 migrantų pagal ES ir Turkijos pareiškimą ir 588 pagal Graikijos ir Turkijos dvišalį protokolą.

(9)

Remiantis iš Turkijos valdžios institucijų gauta informacija.

(10)

Be to, septyni prašymai klasifikuojami kaip „kiti“ (atsiimti ir pan.).

(11)

2017 m. birželio 4 d. duomenimis, nuo pareiškimo paskelbimo Graikijos salose buvo pateikti iš viso 19 624 prieglobsčio prašymai. Pagal salose nuo 2016 m. kovo 20 d. taikomas procedūras Graikijos prieglobsčio tarnyba priėmė 17 804 sprendimus dėl 19 624 prašymų, įskaitant 12 581 sprendimą dėl priimtinumo ir 5 223 – dėl pagrįstumo.

(12)

2017 m. birželio 4 d. duomenimis.

(13)

Bendras skaičius apima antrosios instancijos sprendimus, kuriais buvo panaikinti pirmosios instancijos sprendimai dėl nepriimtinumo, taip pat sprendimus, kuriais suteiktas pabėgėlio statusas.

(14)

Šis bendras skaičius neapima antrosios instancijos sprendimų, kuriais suteiktas pabėgėlio statusas ir kuriais panaikinti pirmosios instancijos sprendimai dėl nepriimtinumo.

(15)

Dešimt pranešėjų Apeliacinė institucija yra įdarbinusi pati, o kitus dvylika jai skyrė Europos prieglobsčio paramos biuras.

(16)

1 377 atvejais neigiamas pirmosios instancijos sprendimas buvo patvirtintas, o 16 atvejų – panaikintas.

(17)

2017 m. birželio 9 d. duomenimis. Kadangi yra pranešimų, kurie kelia abejonių šiais duomenimis, Komisija ragina Graikijos valdžios institucijas išsiaiškinti, kiek migrantų iš tikrųjų yra salose ir migrantų valdymo centruose. Toks aiškumas padėtų planuoti ir įgyvendinti veiksmus.

(18)

Neteisėti migrantai, pateikę prieglobsčio prašymą viename iš priėmimo ir tapatybės nustatymo centrų, turi teisę kreiptis dėl remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos per penkias dienas nuo tos dienos, kai jiems pranešama, kad dėl jų prieglobsčio prašymo prieglobsčio tarnyba priėmė neigiamą sprendimą (tai pirmosios instancijos sprendimas dėl prieglobsčio). Be to, remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programa bet kuriuo metu gali pasinaudoti migrantai, kuriuos pasiūlyta grąžinti į Turkiją, bet Turkija jų nepriima. Prieglobsčio prašytojai, kuriems tuo metu, kai buvo nustatytas galutinis terminas, jau buvo pranešta apie neigiamą pirmosios instancijos sprendimą dėl jų prieglobsčio prašymo, turėjo teisę prašymą pagal remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programą pateikti iki balandžio 9 d.

(19)

Be to, nuo 2016 m. balandžio 4 d. 563 sirai perkelti iš Turkijos į Norvegiją. Nors Norvegija taiko standartines perkėlimo veiklos procedūras, dėl kurių susitarta su Turkija pagal schemą „1:1“, į Norvegiją pagal šią schemą perkeliamų asmenų skaičius neįtraukiamas į sirų, grąžinamų iš Graikijos, skaičių.

(20)

2017 m. balandžio 12 d. COM(2017) 212 final, 2017 m. gegužės 16 d. COM(2017) 260 final ir 2017 m. birželio 13 d. COM(2017) 330 final.

(21)

Šiose operacijose dalyvauja 2 500 darbuotojų, 65 pakrančių apsaugos kateriai, dvi gelbėjimo valtys, dešimt sraigtasparnių ir trys orlaiviai su nejudamaisiais sparnais.

(22)

2017 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/371, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (sustabdymo mechanizmo peržiūra).

(23)

Laikantis patikimo finansų valdymo principų, lėšų išmokėjimas paskirstytas dalimis ir jos bus visiškai išmokėtos tik iki projektų įgyvendinimo pabaigos. Sąveikiajame žemėlapyje, kuris yra viena iš Priemonės matomumo didinimo veiksmų, galima tiesiogiai matyti įvairių projektų įgyvendinimo vietą ir numatomus rezultatus: http://ec.europa.eu/enlargement/news_corner/migration/index_en.htm.

(24)

Humanitarinė pagalba pagal Priemonę toliau teikiama laikantis ES humanitarinės pagalbos teisės ir vadovaujantis principais, išdėstytais Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos.

(25)

Tai taip pat pirmoji pagal Priemonę sukurta infrastruktūra sveikatos sektoriuje ir geras pavyzdys, kaip galima derinti paramą pagal humanitarinį ir nehumanitarinį Priemonės segmentus – humanitarinio segmento lėšos naudotos klinikos statyboms ir įrangai, o nehumanitarinio – Sirijos gydytojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui finansuoti.

(26)

Pagrindiniai pakeitimai – keičiamas miestų infrastruktūros įgyvendinimo partneris, įtraukiama nuostata dėl surenkamųjų mokyklų ir papildomos ligoninės statybos, iš naujo apibrėžiamas socialinės ir ekonominės paramos pobūdis, pagrindinį dėmesį skiriant pabėgėlių integracijai į darbo rinką ir užimtumo galimybėms.

(27)

Pasiūlymą dėl derybų nurodymų Komisija priėmė 2016 m. gruodžio mėn.

(28)

2017 m. balandžio 5 d. Briuselyje vyko tarptautinė konferencija „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“. Konferenciją organizavo ES, o pirmininkavo ES, Jungtinės Tautos, Vokietija, Kuveitas, Norvegija, Kataras ir Jungtinė Karalystė.

Top

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2017 06 13

COM(2017) 323 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Šeštoji pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaita

ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimo bendras veiksmų planas

Prioritetiniai veiksmai	Dabartinė padėtis ir dar neįgyvendinti veiksmai 1
Prieglobsčio prašymus nagrinėjančių darbuotojų skaičiaus didinimas salose	Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) turi padidinti prieglobsčio prašymus nagrinėjančių pareigūnų ir vertėjų žodžiu skaičių (abiejų iki 100 darbuotojų) salose, Graikijos prieglobsčio tarnyba savo darbuotojų skaičių salose taip pat turi padidinti iki 100. Birželio 9 d. salose dirbo 85 EASO prieglobsčio prašymus nagrinėjantys pareigūnai ir 97 EASO vertėjai žodžiu. Valstybės narės raginamos dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas tikslas salose turėti 100 EASO prieglobsčio prašymus nagrinėjančių pareigūnų ir šis lygis būtų išlaikytas (2017 m. kovo mėn. buvo 107 prieglobsčio prašymus nagrinėjantys pareigūnai). Šiuo metu salose dirba 117 Graikijos prieglobsčio tarnybos darbuotojų.
Šeimų susijungimo prašymų pagal Dublino reglamentą nagrinėjimas	Visapusiškai atsižvelgdama į ES pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį Graikijos prieglobsčio tarnyba turi kiekvienu atskiru atveju išnagrinėti, ar būtų galima šeimų susijungimo pagal Dublino reglamentą byloms taikyti nepriimtinumo procedūrą, siekiant tų šeimų galimo sugrąžinimo į Turkiją, jei iš EASO ir valstybių narių būtų gauta atitinkamos informacijos. Graikijos prieglobsčio tarnyba parengė susijusią teisinę nuostatą, pagal kurią prieglobsčių prašytojų, teikiančių šeimos susijungimo prašymą pagal Dublino III reglamentą, galima neatleisti nuo pasienio procedūros. Jos projektą numatoma pateikti parlamentui. Kartu EASO nusiuntė valstybėms narėms antrą užklausą, kad jos Graikijos prieglobsčio tarnybai pateiktų daugiau informacijos apie šeimų susijungimą išvykstant į Turkiją arba atvykstant iš jos ir apie tai, kokius dokumentus turėtų pateikti pareiškėjai, kad būtų galima taikyti šią procedūrą.
Pažeidžiamų pabėgėlių bylų nagrinėjimas	Visapusiškai atsižvelgdama į ES pagrindinių teisių chartijos 6 ir 7 straipsnius, Graikijos prieglobsčio tarnyba turi kiekvienu atskiru atveju išnagrinėti, ar būtų galima pažeidžiamų pabėgėlių byloms taikyti nepriimtinumo procedūrą, siekiant jų galimo sugrąžinimo į Turkiją, jei iš EASO ir valstybių narių būtų gauta atitinkamos informacijos, visų pirma, apie elgesį su pažeidžiamais asmenimis Turkijoje, kuri leistų atlikti pirmiau nurodytą nagrinėjimą. Graikijos prieglobsčio tarnyba, atsižvelgdama į atitinkamas Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas, mano, kad pažeidžiamoms grupėms pasienio procedūra ir toliau neturėtų būti taikoma. Be to, ji mano, kad pažeidžiamų pareiškėjų prašymus nagrinėjant atitinkamoje nacionalinėje teisėje numatyta ypač pagreitinta tvarka nepakankamai užtikrinamos specialios procedūrinės garantijos (pvz., objektyvus medicininių ir psichiatrinių paslaugų netinkamumas), kurios turėtų būti taikomos pažeidžiamoms grupėms. Vis dėlto Graikijos prieglobsčio tarnyba siūlo, kad kai skirtingos pažeidžiamumo kategorijos bus geriau apibrėžtos ir Graikijos registravimo ir tapatybės nustatymo tarnyba, naudodama standartinį šabloną, atliks pažeidžiamumo įvertinimą, suteikiantį konkrečios informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę, tam tikrų pažeidžiamų pareiškėjų priimtinumas galėtų būti nagrinėjamas salose, tačiau laikantis įprastos procedūros terminų. Numatoma, kad Graikijos priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnyba ir Graikijos sveikatos apsaugos ministerija baigs rengti pažeidžiamumo vertinimo šabloną ir jis jau netrukus galės būti naudojamas pažeidžiamiems pareiškėjams tikrinti.
Pokalbių ir procedūrų, rengiamų siekiant įvertinti prieglobsčio prašymus, pagreitinimas	Graikijos prieglobsčio tarnyba, remiama EASO, turi nustatyti bylų skirstymą pagal kategorijas ir pateikti pagalbinių priemonių pokalbiams rengti ir sprendimams priimti. Graikijos priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnyba, remiama EASO, turi toliau teikti informaciją migrantams. Valdžios institucijos turi sugriežtinti numatytas pasekmes dėl nebendradarbiavimo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje. Graikijos valdžios institucijos, remiamos EASO, turi sutrumpinti laikotarpį nuo ketinimo pateikti prieglobsčio prašymą išreiškimo iki faktinio prieglobsčio prašymo pateikimo. Pagalbinės prieglobsčio prašymų nagrinėjimo priemonės Kovo 31 d. EASO Graikijos prieglobsčio tarnybai pateikė galutinę pasienio procedūros standartinių veiklos procedūrų versiją, atnaujintą (jungtinio) pokalbio, pažeidžiamumo vertinimo ir baigiamųjų pastabų šabloną. Jungtiniai pokalbiai (kai per vieną pokalbį aptariami skirtingi klausimai) su migrantais, atvykstančiais iš šalių, kurių piliečiams prieglobsčio suteikimo lygis yra aukštas, šiuo metu rengiami visuose prieglobsčio skyriuose ir regioniniuose prieglobsčio skyriuose. EASO parengė ir Graikijos prieglobsčio tarnybai perdavė tris tekstus, kuriuose pateikiamos bendros gairės, kaip vesti pokalbius su trijų dažniausiai pasitaikančių pilietybių, neskaitant sirų, migrantais – pakistaniečiais, irakiečiais ir afganistaniečiais. Informacija migrantams Po kelių mėnesių pertraukos, padarytos dėl Morijos migrantų antplūdžio valdymo centre vykusių darbų, nuo gegužės 22 d. Lesbo saloje vėl veikia informacijos punktas. Chijo saloje informacijos punktas veikia nuo 2016 m. rugsėjo pabaigos. Abu šie punktai veikia sėkmingai – teikia migrantų antplūdžio valdymo centrų gyventojams labai svarbią informaciją. Graikijos priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnyba turi kuo greičiau pradėti panašias paslaugas teikti Samo, Koso ir Lero salose. Laikotarpis nuo ketinimo pateikti prieglobsčio prašymą išreiškimo iki faktinio prieglobsčio prašymo pateikimo Šiuo metu laikotarpis nuo ketinimo pateikti prieglobsčio prašymą išreiškimo iki faktinio to prašymo pateikimo bet kuriame migrantų antplūdžio valdymo centre neviršija vidutiniškai dviejų savaičių. Nebendradarbiavimo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje pasekmės Šiuo metu nebendradarbiavimo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje pasekmes galima taikyti apie tai automatiškai pranešant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams (žr. pastraipą toliau „Rizikos, kad prieglobsčio prašytojas slapstysis, ribojimas“).
Tolesnis priimtinumo procedūrų, taikomų prieglobsčio prašytojams iš šalių, kurių piliečių prašymų patenkinimo lygis yra žemas, vykdymas ir spartinimas	Kai bus parengtos, pirmiau minėtos pasienio procedūros standartinės veiklos procedūros padės dar geriau planuoti laiką ir sparčiau nagrinėti prašymus. Be to, gegužės 12 d. vyko bendras darbinis EASO ir Graikijos prieglobsčio tarnybos posėdis. Jame aptarta keletas procedūrinių klausimų, taip pat ir laiko planavimas bei nagrinėjimo greitis.
Salose taikomų saugumo ir saugos priemonių gerinimas	Graikijos policija turi skirti daugiau policijos pareigūnų budėti migrantų antplūdžio valdymo centruose 24 val. per parą ištisą savaitę. Graikijos priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnyba, padedant Graikijos policijai, turi sugriežtinti kontrolę prie įėjimų į migrantų antplūdžio valdymo centrus ir patruliuoti juose, taip pat patobulinti saugumo infrastruktūrą. Graikijos policija, bendradarbiaudama su Graikijos priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnyba, turi parengti ir išbandyti migrantų antplūdžio valdymo centrams skirtus saugumo ir evakuacijos planus. Graikijos priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnyba turi patobulinti saugumo infrastruktūrą migrantų antplūdžio valdymo centruose. Graikijos valdžios institucijos turi toliau užtikrinti saugias zonas pažeidžiamų asmenų grupėms. Lero ir Koso salose prie migrantų antplūdžio valdymo centrų jau dislokuoti riaušių malšinimo policijos būriai. Lesbo saloje Graikijos policijos pareigūnai atlieka saugumo patikrinimus prie įėjimų į migrantų antplūdžio valdymo centrus ir patruliuoja juose. Tačiau, jei Graikijos policijos pareigūnų būtų daugiau, įėjimai į migrantų antplūdžio valdymo centrus ir išėjimai iš jų būtų geriau kontroliuojami ir centrų teritorijose būtų patruliuojama geriau. Graikijos priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnyba, bendradarbiaudama su EASO, ieško galimybių visuose migrantų antplūdžio valdymo centruose įrengti elektroninę įėjimo ir išėjimo kontrolės sistemą. Taip pat reikia, ypač Samo saloje, pagerinti specialių nelydimiems nepilnamečiams skirtų zonų stebėjimą ir saugumą. Visoms saloms Graikijos policija parengė evakuacijos planus. Jie bus nusiųsti Komisijai, kad būtų oficialiai išversti, ir paskui bus išdalyti pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams salose.
Migrantų antplūdžio valdymo centrų nuolatinių koordinatorių skyrimas	Graikijos valdžios institucijos turi skirti nuolatinius koordinatorius ir priimti migrantų antplūdžio valdymo centrams skirtas standartines veiklos procedūras. Nuolatiniai koordinatoriai buvo oficialiai priimti 2017 m. vasario 18 d., o savo užduotis pradėjo oficialiai vykdyti 2017 m. vasario 20 d. Pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, standartinės veiklos procedūros buvo baigtos ir, jas išvertus, bus išplatintos visiems susijusiems veikėjams.
Apeliacinių komitetų skaičiaus didinimas	Dabar veikia 12 apeliacinių komitetų, jiems padeda pakaitinis komitetas.
Kiekvieno apeliacinio komiteto priimamų sprendimų skaičiaus didinimas	Kovo 15 d. Graikijos parlamentas priėmė teisės pataisas (jos paskelbtos Vyriausybės oficialiajame leidinyje kovo 29 d.), dėl kurių rengiant sprendimus bus galima naudotis teisine pagalba. Šiuo metu apeliaciniams komitetams padeda 22 pranešėjai: 10 iš jų yra apeliacinės institucijos darbuotojai ir pradėjo eiti pareigas balandžio pradžioje, kitus 12 pranešėjų skyrė EASO; jie, išėję mokymus, pareigas pradėjo eiti balandžio viduryje. Gegužės 8 d. plenariniame posėdyje Valstybės taryba patvirtino, kad apeliaciniai komitetai atitinka Konstituciją. Nepaisant šių pokyčių, apeliaciniuose komitetuose priimamų antrosios instancijos sprendimų skaičius tebėra mažas.
Apeliacijos etapų, vykdant prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą, ribojimas	Graikijos valdžios institucijos turi apsvarstyti apeliacijos etapų sumažinimo galimybę. Po neseniai Valstybės tarybos priimtų sprendimų, kuriais išaiškinta, kad dabartinė apeliacinių komitetų sudėtis Konstituciją atitinka, Graikijos valdžios institucijos svarstys, ar teisiškai įmanoma ir praktiškai pravartu sumažinti apeliacijos etapų skaičių.
Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų dislokavimo palaikymas reikiamu lygiu	Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba, remdamasi Graikijos valdžios institucijų pateiktu tiksliu poreikių vertinimu, turi greitai reaguoti į prašymus dislokuoti papildomų pajėgų ir skirti papildomų transporto priemonių – to reikia išaugus grąžinimo operacijų skaičiui. Valstybės narės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba tinkamai reaguoja į prašymus dislokuoti pajėgų ir skirti transporto priemonių vykdomoms grąžinimo operacijoms. Readmisijos operacijos keltais yra techniškai įmanomos iš Lesbo, Chijo ir Koso salų. Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos priverstinio grąžinimo lydinčiųjų asmenų grupės darbuotojai (maždaug 50–60 pareigūnų) nuolat dirba tik Lesbe. Graikijai oficialiai paprašius ne vėliau kaip prieš 21 darbo dieną iki dislokavimo ir (arba) operacijos pradžios, lydinčiųjų asmenų grupės pareigūnai gali būti dislokuojami Chijyje ir Kose. Siekiant užtikrinti patikimą turimų išteklių valdymą, reikės, artimai bendradarbiaujant su Graikijos valdžios institucijomis ir atsižvelgiant į galimų migrantų skaičių ir numatomą operacijų dažnumą, atidžiai išnagrinėti galimą valstybių narių lydinčiųjų asmenų grupės darbuotojų dislokavimą siekiant reguliariai atlikti readmisijos operacijas tiesiogiai iš kitų Graikijos salų. Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos Grąžinimo paramos skyriaus vadovas gegužės 25 d. susitiko su Graikijos policijos Readmisijos biuro atstovais ir tarėsi dėl būsimos paramos gabenant migrantus iš vienos salos į kitą.
Rizikos, kad prieglobsčio prašytojas slapstysis, ribojimas	Graikijos valdžios institucijos turi turėti aiškią ir tikslią visų neteisėtų migrantų registracijos ir bylų nagrinėjimo eigos stebėjimo sistemą, kad būtų galima lengviau planuoti ir įgyvendinti grąžinimo procedūras, įdiegti elektroninę bylos eigos stebėjimo sistemą ir toliau užtikrinti geografinių apribojimų taikymą migrantams, esantiems salose, kuriose yra migrantų antplūdžio valdymo centrų. Šiuo metu Graikijos valdžios institucijos naujai atvykusių migrantų ir prieglobsčio prašytojų judėjimui taiko geografinį apribojimą: jiems neleidžiama išvykti iš salos, į kurią jie atvyko. Taip pat veikia automatinių pranešimų sistema, kurią bendradarbiaudamas su Graikijos prieglobsčio tarnyba sukūrė Graikijos policijos IT departamentas. Atitinkami suinteresuotieji subjektai (Graikijos policija, Graikijos priėmimo ir tapatybės nustatymo tarnyba, Graikijos prieglobsčio tarnyba ir EASO), nelygu jų funkcijos, gauna kuriuos nors iš šių pranešimų: 1) kasdienį pokalbių tvarkaraštį, 2) kasdienį registracijai paskirto laiko tvarkaraštį, 3) savaitinį į pokalbius neatvykusių asmenų sąrašą, 4) savaitinį registracijai paskirtu laiku neatvykusių asmenų sąrašą, 5) kasdienį sąrašą sprendimų, apie kuriuos nepavyko pristatyti pranešimų, 6) kasdienį grąžintinų bylų sąrašą, 7) kasdienį nutrauktų bylų sąrašą ir 8) kasdienį archyvuotų bylų sąrašą. Tinkamai naudojantis šiais pranešimais, galima greitai nustatyti migrantų buvimo vietą siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai tęsiama ir baigiama prieglobsčio procedūra arba, jei taikoma, įgyvendintas grąžinimo procesas. Be to, šiuo metu Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos bendradarbiauja su Graikijos policija siekdamos įdiegti elektroninę grąžinimo bylų valdymo nuo pradžios iki galo sistemą.
Remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programos įgyvendinimas salose platesniu mastu	Tarptautinė migracijos organizacija, finansiškai remiama Europos Sąjungos, turi suintensyvinti kampanijas, kuriomis skatinamas remiamas savanoriškas migrantų grįžimas ir reintegracija, o Graikijos valdžios institucijos – pašalinti administracines kliūtis, trukdančias greitai savanoriškai grįžti. Kovo 29 d. Migracijos politikos ministras I. Mouzalas nustatė galutinį terminą, iki kurio salose galima pateikti prašymą pagal remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programą. Nuo šiol prieglobsčio prašytojai, gavę neigiamą pirmosios instancijos sprendimą, gali per penkias dienas pateikti prašymą pagal remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programą (jie tai gali padaryti bet kuriuo metu iki galutinio termino). Po galutinio termino prašyti remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos nebeįmanoma, nebent migrantas būtų pasiūlytas grąžinti į Turkiją ir ši atsisakytų jį priimti. Nuo 2017 m. pradžios pagal remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programą kas mėnesį perkeliama maždaug 130 asmenų. 2016 m. birželio–gruodžio mėn. kas mėnesį buvo perkeliama vidutiniškai apie 70 šia programa pasinaudojusių asmenų.
Sprendimų grąžinti priėmimas ankstesniame grąžinimo proceso etape	Graikijos policija sprendimus grąžinti turi paskelbti tuo pačiu metu, kaip ir pranešimus apie neigiamus pirmosios instancijos sprendimus. Graikijos policija svarsto, kokių techninių ir IT patobulinimų reikėtų siekiant įgyvendinti atitinkamus veiksmus.
Papildomų priėmimo pajėgumų salose sukūrimas ir esamų objektų atnaujinimas	Graikijos valdžios institucijos, remiamos ES, turi sukurti papildomų priėmimo pajėgumų ir atnaujinti esamus, jei įmanoma, padedant vietos valdžios institucijoms. Lesbo saloje, Morijoje, toliau gerinamos laikino apgyvendinimo sąlygos. Baigti lyginimo darbai ir pastatytos prieglaudos, konteineriai ir didelės karkasinės palapinės. Jokie migrantai nebegyvena paprastose vasarinėse palapinėse – visiems suteikta tinkama pastogė. Karatepės pajėgumai padidinti dar 1 000 vietų – dabar ten galima apgyvendinti 1 500 asmenų. Same nuo vasario mėn. labai sumažintas laikinų palapinių skaičius, jos pakeistos „Lifeshelter“ tipo būstais. Šiuo metu Chijo saloje sunkumų sukėlė naujai atvykusių migrantų banga, nes visi priėmimo pajėgumai jau užpildyti. Naujieji migrantai priversti gyventi palapinėse paplūdimyje.
Pakankamų sulaikymo pajėgumų salose sukūrimas	Graikijos valdžios institucijos, remiamos ES, turi kartu su vietos valdžios institucijomis, kai tai įmanoma, salose kuo greičiau sukurti pakankamai sulaikymo pajėgumų. Įdėjus daug pastangų padidinti sulaikymo prieš išsiuntimą centrai Kose (224 vietos) ir Morijoje (74 vietos). Kose taip pat pastatytos papildomos surenkamosios konstrukcijos, kurių visas pajėgumas – 500 vietų. Jų įrengimą numatoma užbaigti 2017 m. liepos mėn. Toliau buvo darbuojamasi siekiant iki 200 vietų išplėsti sulaikymo prieš išsiuntimą zoną Lesbo migrantų antplūdžio valdymo centre. Darbus numatoma baigti 2017 m. birželio mėn. Samo saloje sulaikymo prieš išsiuntimą zona įrengiama viršutinėje migrantų antplūdžio valdymo centro dalyje; darbus numatoma užbaigti iki 2017 m. birželio pabaigos. Chijo saloje priimtas politinis sprendimas sulaikymo iki išsiuntimo centrą statyti toliau už miesto.
Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) nacionalinių programų papildymas pagal poreikį	Prireikus Komisija turi toliau teikti papildomą finansavimą (skubią pagalbą, humanitarinę pagalbą ir t. t.) ir techninę paramą Graikijai įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Graikijos valdžios institucijomis, kad būtų įgyvendintas abipusiai sutartas 2017 m. finansinis planas ir kad visi trukdžiai būtų šalinami skiriant papildomą finansavimą ten, kur jo reikia, ir tada, kada jo reikia.

(1)

Trumpa atitinkamų veiksmų santrauka pateikiama kursyvu. Konkretūs duomenys pateikiami Bendrame veiksmų plane, pridedamame prie Ketvirtosios pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaitos (COM(2016) 792 final, 2016 m. gruodžio 8 d.).

Top

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2017 06 13

COM(2017) 323 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Šeštoji pažangos, padarytos įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, ataskaita

Pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę remiami projektai, kuriuos įsipareigota arba nuspręsta finansuoti, sudarytos sutartys ir išmokėti pinigai, 2017 m. birželio 9 d. būklė

Sudaryta sutarčių už 1 572 mlrd. EUR, išmokėta apie 811 mln. EUR. Iš viso Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės humanitariniams ir nehumanitariniams veiksmams paskirstyta 2,9 mlrd. EUR.

Finansavimo priemonė	Pareiškėjo pavadinimas	Prioritetinė sritis	Aprašymas	Suma, kurią įsipareigota arba nuspręsta skirti (EUR)	Sutarties suma (EUR)	Išmokėta suma (EUR)
ECHO Turkijai skirtas 2017 m. Humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planas (2017 m. Turkijos HIP)	Atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriuos gaus humanitarinis partneris	Humanitarinė pagalba	Likusi sutartims pagal 2017 m. Turkijai skirtą Humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planą (HIP) skirta suma	714 038 000	0	0
ECHO 2016 m. Turkijos HIP 1	Danijos pabėgėlių taryba	Humanitarinė pagalba Apsauga	Perkeltų gyventojų grupių pažeidžiamumo mažinimas teikiant integruotą bendruomeninę apsaugą	8 000 000	8 000 000	4 000 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„CARE“	Humanitarinė pagalba Apsauga	Svarbiausių pabėgėliams kylančių su apsauga susijusių grėsmių mažinimas vykdant tikslinę informavimo veiklą, stiprinant orientavimo sistemas ir teikiant specialios apsaugos pagalbą	4 650 000	4 650 000	3 720 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„World Vision“	Humanitarinė pagalba Apsauga	Pažeidžiamų pabėgėlių informavimas ir apsaugos pagalba, jų nukreipimas į apsaugos tarnybas	4 000 000	4 000 000	1 200 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„International Medical Corps“ (IMC)	Humanitarinė pagalba Sveikatos priežiūra, apsauga	Gyvybiškai svarbios pirminės sveikatos priežiūros teikimas pažeidžiamiausiems gyventojams ir jų atsparumo stiprinimas teikiant psichinės sveikatos ir psichologinę pagalbą, reabilitaciją, apsaugos pagalbą smurto dėl lyties aukoms	8 000 000	8 000 000	2 400 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„Médecins du monde“ (MDM)	Humanitarinė pagalba Sveikatos priežiūra	Pabėgėlių galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir psichosocialinėmis paslaugomis gerinimas	3 000 000	3 000 000	2 400 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	Pasaulio sveikatos organizacija	Humanitarinė pagalba Sveikatos priežiūra	Sirijos pabėgėliams pritaikytų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, taip pat atsižvelgiant į kultūrinius ypatumus	10 000 000	10 000 000	8 000 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„Relief International“	Humanitarinė pagalba Sveikatos priežiūra	Pabėgėlių galimybių naudotis specialiomis sveikatos priežiūros paslaugomis gerinimas	4 000 000	4 000 000	3 200 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	Jungtinių Tautų tarptautinis pagalbos vaikams fondas (UNICEF)	Humanitarinė pagalba Švietimas ekstremaliosiose situacijose	Sąlyginis švietimui skirtų grynųjų pinigų pervedimas siekiant, kad daugiau pabėgėlių vaikų lankytų mokyklą	34 000 000	34 000 000	27 200 000
Finansavimo priemonė	Pareiškėjo pavadinimas	Prioritetinė sritis	Aprašymas	Suma, kurią įsipareigota arba nuspręsta skirti (EUR)	Sutarties suma (EUR)	Išmokėta suma (EUR)
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„Mercy Corps“	Humanitarinė pagalba – apsauga	Apsaugos pagalbos teikimas pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams	5 000 000	5 000 000	4 000 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	Pasaulio maisto programa	Humanitarinė pagalba – pagrindiniai poreikiai	Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistema – daugiafunkcė grynųjų pinigų pervedimo sistema siekiant tenkinti kasdienius pabėgėlių poreikius	348 000 000	348 000 000	278 400 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	Danijos pabėgėlių taryba	Humanitarinė pagalba – apsauga, sveikatos priežiūra	Aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią seksualiniam smurtui ir smurtui dėl lyties pietryčių Turkijoje	1 000 000	1 000 000	800 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„Diakonie“	Humanitarinė pagalba – apsauga ir pasiruošimas žiemai	Didesnį susirūpinimą keliančių asmenų apsauga ir jų galimybių gauti veiksmingas paslaugas gerinimas	4 000 000	4 000 000	3 200 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„International Medical Corps“ (IMC)	Humanitarinė pagalba – sveikatos priežiūra	Gyvybiškai svarbios sveikatos priežiūros teikimas ir saugios aplinkos sukūrimas pažeidžiamiems pabėgėliams	3 500 000	3 500 000	1 750 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	Jungtinių Tautų tarptautinis pagalbos vaikams fondas (UNICEF)	Humanitarinė pagalba – vaikų apsauga, pasiruošimas žiemai, pagrindiniai poreikiai	Geresnės galimybės pažeidžiamų pabėgėlių vaikams ir šeimoms gauti apsaugą ir pagalbą pagrindiniams poreikiams tenkinti	8 000 000	8 000 000	6 400 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„Federation Handicap“	Humanitarinė pagalba – sveikatos priežiūra, apsauga	Geresnės galimybės pažeidžiamiausiems pabėgėliams, įskaitant žmones su negalia, gauti įtraukias ir kokybiškas paslaugas (Izmyre ir Stambule)	2 500 000	2 500 000	2 000 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	„Concern Worldwide“	Humanitarinė pagalba – švietimas ekstremaliosiose situacijose, apsauga	Sirijos pabėgėliams skirta humanitarinė reagavimo veikla ekstremaliosiose situacijose	3 000 000	3 000 000	2 400 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR)	Humanitarinė pagalba – apsauga	Apsaugos ir ilgalaikių sprendimų teikimas pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams	35 000 000	35 000 000	28 000 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	Jungtinių Tautų gyventojų fondas (UNFPA)	Humanitarinė pagalba – apsauga, sveikatos priežiūra	Parama pažeidžiamiausioms pabėgėlėms (moterims ir merginoms) gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas ir paslaugas, teikiamas seksualinio smurto ir smurto dėl lyties aukoms	9 000 000	9 000 000	7 200 000
ECHO 2016 m. Turkijos HIP	Tarptautinė migracijos organizacija (IOM)	Humanitarinė pagalba – pasiruošimas žiemai, specialieji ir pagrindiniai poreikiai, apsauga, švietimas ekstremaliosiose situacijose	Apsaugos gerinimas padedant tenkinti pagrindinius poreikius, suteikiant švietimo galimybes ir teikiant integruotas paslaugas	8 000 000	8 000 000	6 400 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP 2	Pasaulio maisto programa	Humanitarinė pagalba – saugumas ir pragyvenimo šaltiniai	Pagalba maistu pažeidžiamiems sirams, gyvenantiems priimančiosiose bendruomenėse, ir šiuo metu stovyklose gyvenantiems pagalbos gavėjams	40 000 000	40 000 000	32 000 000
Finansavimo priemonė	Pareiškėjo pavadinimas	Prioritetinė sritis	Aprašymas	Suma, kurią įsipareigota arba nuspręsta skirti (EUR)	Sutarties suma (EUR)	Išmokėta suma (EUR)
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„Diakonie“	Humanitarinė pagalba – apsauga, maisto tiekimo užtikrinimas ir (arba) pragyvenimo šaltiniai	Daugiafunkcė pagalba grynaisiais pinigais ir ne stovyklose gyvenančių bei naujai atvykusių pabėgėlių apsauga	5 500 000	5 500 000	4 400 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„GOAL“	Humanitarinė pagalba – sveikatos priežiūra, apsauga	Pažeidžiamų Sirijos pabėgėlių ir marginalizuotų migrantų sveikatos būklės ir gerovės blogėjimo prevencija ir apsaugos didinimas	1 500 000	1 500 000	1 200 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	Danijos pabėgėlių taryba	Humanitarinė pagalba – apsauga	Sirijos pabėgėlių ir marginalizuotų migrantų apsauga	4 500 000	4 500 000	3 600 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„World Vision“	Humanitarinė pagalba – apsauga	Gyvybiškai svarbaus maisto, ne maisto prekių ir apsaugos paramos tiekimas pažeidžiamiems pabėgėliams ir priimančioms šeimoms	2 000 000	2 000 000	1 600 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	Pasaulio sveikatos organizacija	Humanitarinė pagalba – sveikatos priežiūra ir (arba) mokymas	Sirijos pabėgėliams pritaikytų sveikatos priežiūros, taip pat atsižvelgiant į kultūrinius ypatumus, paslaugų rėmimas	2 000 000	2 000 000	1 600 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„International Medical Corps“ (IMC)	Humanitarinė pagalba – sveikatos priežiūra ir (arba) psichinės sveikatos priežiūra ir psichologinė pagalba ir (arba) pagalba neįgaliesiems	Parama Sirijos pabėgėliams ir pažeidžiamiems gyventojams	3 000 000	3 000 000	1 500 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„CARE“	Humanitarinė pagalba – apsauga, maisto tiekimo užtikrinimas, informacijos valdymas	Neatidėliotinos pagrindinės humanitarinės pagalbos Sirijos pabėgėliams tiekimas	4 600 000	4 600 000	3 680 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus draugijų federacija	Humanitarinė pagalba – apsauga, švietimas, maisto tiekimo užtikrinimas ir pagrindiniai poreikiai	Pagalba maistu, pagalba, susijusi su pagrindiniais poreikiais ir paslaugomis, taip pat švietimo pagalba Sirijos pabėgėliams	8 000 000	8 000 000	6 400 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„Relief International“	Humanitarinė pagalba – sveikatos priežiūra ir (arba) psichinės sveikatos priežiūra ir psichologinė pagalba ir (arba) pagalba neįgaliesiems	Visapusė sveikatos priežiūra Gaziantepe ir Šanliurfoje gyvenantiems Sirijos pabėgėliams	2 000 000	2 000 000	1 000 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„Federation Handicap“	Humanitarinė pagalba – sveikatos priežiūra ir (arba) psichinės sveikatos priežiūra ir psichologinė pagalba ir (arba) pagalba neįgaliesiems	Neatidėliotina intervencija pažeidžiamiausiems Sirijos pabėgėliams	3 000 000	3 000 000	2 400 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„Deutsche Welthungerhilfe“	Humanitarinė pagalba – apsauga, maisto tiekimo užtikrinimas ir (arba) pragyvenimo šaltiniai	Sirijos pabėgėlių apsauga ir pragyvenimo šaltinių gerinimas teikiant pagalbą daugiafunkcių banko kortelių forma ir padedant spręsti konkrečius atvejus	2 600 000	2 600 000	2 080 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„Mercy Corps Scotland“	Humanitarinė pagalba, apsauga, maisto tiekimo užtikrinimas, vandens tiekimas, sanitarija ir higiena, pastogė	Pabėgėlių, kurie sėsliai gyvena, klajoja, keliauja tranzitu ar yra nepavykusio persikėlimo per jūrą aukos, apsauginės aplinkos gerinimas teikiant pagalbą, pritaikytą pagal jų poreikius	3 000 000	3 000 000	2 400 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	Tarptautinė migracijos organizacija	Humanitarinė pagalba – apsauga, informacijos valdymas	Humanitarinė pagalba pažeidžiamiems Sirijos ir kitiems pabėgėliams bei jūroje išgelbėtiems migrantams	1 900 000	1 900 000	1 520 000
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„Médecins du monde“ (MDM)	Humanitarinė pagalba – sveikatos priežiūra ir (arba) psichinės sveikatos priežiūra ir psichologinė pagalba	Sveikatos priežiūros paslaugos pabėgėliams ir migrantams	3 000 000	3 000 000	2 400 000
Finansavimo priemonė	Pareiškėjo pavadinimas	Prioritetinė sritis	Aprašymas	Suma, kurią įsipareigota arba nuspręsta skirti (EUR)	Sutarties suma (EUR)	Išmokėta suma (EUR)
ECHO Regioninės Sirijos krizės HIP	„Concern Worldwide“	Humanitarinė pagalba – maisto tiekimo užtikrinimas ir pragyvenimo šaltiniai	Sirijos pabėgėliams skirta humanitarinė reagavimo veikla ekstremaliosiose situacijose	3 400 000	3 400 000	2 720 000
Tarpinė humanitarinės pagalbos suma				1 306 688 000	592 650 000	463 170 000
ES regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje (EUTF) 3	Įvairūs	Švietimas, sveikatos priežiūra, socialinė ir ekonominė parama	2016 m. kovo mėn. iš PNPP specialiosios priemonės 4 biudžeto skirti 55 mln. EUR, 2016 m. liepos mėn. iš PNPP specialiosios priemonės biudžeto skirta 250 mln. EUR, iš Vystomojo bendradarbiavimo priemonės biudžeto – 10 mln. EUR ir iš ECHO biudžeto – 3 mln. EUR.	318 000 000	99 235 336	50 996 218
Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP) Specialioji priemonė, 2016 m. balandžio mėn.	Turkijos migracijos valdymo generalinis direktoratas	Migracijos valdymas: apgyvendinimas, pervežimas, sveikatos priežiūra	Parama iš Graikijos į Turkiją grįžtantiems migrantams, apimanti nuo 2016 m. balandžio 4 d. grąžintų migrantų maitinimo, sveikatos priežiūros, transporto ir apgyvendinimo išlaidas	60 000 000	60 000 000	12 000 000
PNPP Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	Turkijos nacionalinio švietimo ministerija	Švietimas	Beveik pusei milijono sirų vaikų bus sudarytos galimybės mokytis	300 000 000	300 000 000	90 000 000
PNPP Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	Turkijos sveikatos apsaugos ministerija	Sveikatos priežiūra	Dviem milijonams žmonių bus sudarytos galimybės gauti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ir iki vieno milijono žmonių – reabilitacines psichinės sveikatos paslaugas	300 000 000	300 000 000	120 000 000
PNPP Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	Europos investicijų bankas (EIB), Pasaulio bankas (PB), Tarptautinė finansų korporacija, „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ (KfW)	Socialinė ir ekonominė parama	Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	100 000 000	0	0
PNPP Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas	Miesto infrastruktūra	Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	200 000 000	0	0
PNPP Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	„Kreditanstalt für Wiederaufbau“ (KfW)	Švietimas Infrastruktūra	Naujų mokyklų statyba ir įrengimas provincijose, kuriose gyvena daug Sirijos pabėgėlių	50 000 000	50 000 000	15 000 000
PNPP Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	Pasaulio bankas	Švietimas Infrastruktūra	Naujų mokyklų statyba ir įrengimas provincijose, kuriose gyvena daug Sirijos pabėgėlių	150 000 000	150 000 000	53 000 000
Finansavimo priemonė	Pareiškėjo pavadinimas	Prioritetinė sritis	Aprašymas	Suma, kurią įsipareigota arba nuspręsta skirti (EUR)	Sutarties suma (EUR)	Išmokėta suma (EUR)
PNPP Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	Europos Tarybos vystymo bankas	Sveikatos priežiūra Infrastruktūra	Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	40 000 000	0	0
PNPP Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	Įvairios tarptautinės finansų įstaigos	Projektų rengimo priemonė	Specialioji priemonė, 2016 m. liepos mėn.	25 000 000	0	0
PNPP paramos priemonės (projektų rengimo) priemonė	Įvairios stebėsenos, vertinimo, audito ir ryšių paslaugos	Paramos priemonė	Paramos priemonė	14 300 000	0	0
Priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos	Tarptautinė migracijos organizacija	Migracijos valdymas	Turkijos pakrančių apsaugos pareigūnų gebėjimų atlikti paieškos ir gelbėjimo operacijas stiprinimas	20 000 000	20 000 000	7 240 198
Tarpinė nehumanitarinės pagalbos suma				1 577 300 000	979 235 336	348 236 416
IŠ VISO				2 883 988 000 5	1 571 885 336 6	811 406 416 7

Sumos, dėl kurių jau įsipareigota arba nuspręsta, sudarytos sutartys arba jau išmokėtos, pateikiamos pagal prioritetinę sritį:

ES regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje 8 pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę
Pareiškėjo pavadinimas	Prioritetinė sritis	Aprašymas	Suma, kurią įsipareigota arba nuspręsta skirti (EUR)	Sutarties suma (EUR)	Išmokėta suma (EUR)
Jungtinių Tautų tarptautinis pagalbos vaikams fondas (UNICEF)	Švietimas	Sirijos pabėgėlių vaikų švietimo rėmimas	36 950 286	36 950 286	33 255 257
„Deutscher Akademischer Austauschdienst“ (DAAD)	Švietimas Aukštasis mokslas	Galimybių ir perspektyvų siekti aukštojo ir tolesniojo išsilavinimo Sirijos pabėgėliams suteikimas (stipendijos, kursai pagal kreditų sistemą, asmeninis ir virtualusis švietimas, kalbų kursai)	2 700 000	2 700 000	1 500 000
„Search for Common Ground“	Socialinė ir ekonominė parama Pragyvenimo šaltiniai, socialinės paslaugos	Pragyvenimo šaltinių rėmimas ir socialinio stabilumo tarp Sirijos pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių puoselėjimas	569 566	569 566	250 000
„Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit“ (GiZ)	Socialinė ir ekonominė parama Pragyvenimo šaltiniai, gebėjimų stiprinimas, bendruomenių centrai	Pabėgėlius priimančių šalių atsparumo stiprinimas švietimo ir socialiniame sektoriuje	18 207 812	18 207 812	4 741 960
„Stichting SPARK“	Švietimas Aukštasis mokslas	Aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir nuotolinio mokymosi galimybių sudarymas	5 969 655	5 969 655	1 791 819
Danijos Raudonasis Kryžius	Sveikatos priežiūros ir socialinė bei ekonominė parama	Pažeidžiamų pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių gerovės, atsparumo ir taikaus sambūvio gerinimas	34 838 017	34 838 017	9 457 182
„Concern Worldwide“	Švietimas ir socialinė bei ekonominė parama	Pažeidžiamų Sirijos pabėgėlių atsparumo didinimas ir integracijos gerinimas teikiant pagalbą švietimui ir suteikiant pragyvenimo šaltinius	17 280 000	0	0
„World Vision“	Švietimas Aukštasis mokslas	Pažeidžiamų Sirijos pabėgėlių dalyvavimo tolesniojo ir aukštojo mokslo studijose didinimas, lygių galimybių įgyti tolesnįjį ir aukštąjį mokslą sudarymas	3 902 451	0	0
„Médecins du monde“ (MDM)	Sveikatos priežiūra	Galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis sudarymas pabėgėliams, migrantams ir priimančiosioms bendruomenėms	30 000 000	0	0
Tarpinė suma			150 417 787	99 235 336	50 996 218
Likusios lėšos bus paskirtos, kai jas patvirtins Turkijos valdžios institucijos			167 582 213	0	0
IŠ VISO (pirmiau nurodytos galutinės sumos dalis)			318 000 000	99 235 336	50 996 218

(1)

http://ec.europa.eu/echo/sites/echo-site/files/hip_turkey_2016.pdf

(2)

Humanitarinis finansavimas, įskaitytas į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės biudžetą, iš pradžių taip pat buvo skirtas pagal 2015 m. Regioninės Sirijos krizės HIP 4 versiją ir 2016 m. Regioninės Sirijos krizės HIP 1 versiją. Jis turėjo būti įgyvendinamas nuo 2016 m. sausio 1 d. http://ec.europa.eu/echo/files/funding/decisions/2016/HIPs/HIP%20V2%20FINAL.pdf

(3)

Lėšų paskirstymas konkretiems projektams pateikiamas atskiroje lentelėje toliau.

(4)

Reglamentu (ES) Nr. 236/2014 nustatytos specialiųjų priemonių, įgyvendinamų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II), taisyklės ir sąlygos. Šiomis priemonėmis užtikrinama, kad atitinkamas finansavimas būtų naudojamas tik bendriems ir konkretiems tikslams, nustatytiems Komisijos įgyvendinimo sprendimais.

(5)

Į šią sumą įtrauktos sumos, dėl kurių Komisija priėmė finansavimo sprendimą, tačiau dar neprisiėmė biudžetinio įsipareigojimo.

(6)

Įskaitant lėšas, kurias naudoja ES regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje (ES Sirijos patikos fondas, angl. EUTF), laukdamas, kol bus atlikti pervedimai iš ES biudžeto (veikla prieš sutarčių sudarymą) Neįtrauktos iš ES biudžeto jau pervestos lėšos (dėl kurių jau prisiimti įsipareigojimai), kurių ES Sirijos patikos fondas dar nepanaudojo.

(7)

Įtrauktos ES Sirijos patikos fondo projektams jau išmokėtos, tačiau iš ES biudžeto dar neišskaičiuotos lėšos.

(8)

Daugiau informacijos apie ES regioninį patikos fondą, sukurtą reaguojant į krizę Sirijoje, pateikiama http://ec.europa.eu/enlargement/neighbourhood/countries/syria/madad/index_en.htm.

Top

Choose the experimental features you want to try