EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 02

COM(2017) 202 final

KOMISIJOS ATASKAITA

EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dešimtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita




x0009

1Įvadas

Siekdama suvaldyti skaudžią pabėgėlių krizę, Europos Komisija nuo 2015 m. aktyviai dirba, kad galėtų įgyvendinti visas skirtingas visapusiškos migracijos politikos dalis, kaip ne kartą ragino Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas. Tai, be kita ko, yra trumpalaikės ir ilgalaikės priemonės pradedant migrantų srautų už Europos Sąjungos (ES) sienų mažinimu ir neteisėtų migrantų srautų į Europą ir Europoje stabdymu ir baigiant veiksmingos mūsų išorės sienų kontrolės užtikrinimu, visų pirma įsteigiant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, bendros Europos prieglobsčio sistemos pertvarkymu ir geresnių teisėtos migracijos galimybių (įskaitant galimybes, atsirandančias nustačius ES lygmens perkėlimo Europos Sąjungoje sistemą) suteikimu.

Laikinieji skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje 1 ir perkėlimo į ES mechanizmai 2  – pagrindinės Sąjungos reagavimo priemonės, kuriomis siekiama geriau valdyti migraciją ir užtikrinti, kad, imantis praktinių veiksmų, būtų laikomasi atsakomybės ir solidarumo principų. Kartu su visomis kitomis priemonėmis, kurios yra reikalingos arba jau nustatytos, kad būtų galima, užtikrinant tvarumą, sumažinti į Europą vykstančių neteisėtų migrantų srautus, šie mechanizmai – svarbios priemonės, sudarančios platesnę strategiją, kuri įgyvendinama siekiant vėl kontroliuoti padėtį.

Be solidarumo būtų neįmanoma teisingai paskirstyti atsakomybės. Šiuo principu yra grindžiamos Komisijos priemonės ir pasiūlymai ir jie negali būti įgyvendinami atskirai vienas nuo kito. Pagal valstybių ir vyriausybių vadovų pasirašytą Maltos deklaraciją 3 turi būti įgyvendinti visi ES visapusiškos migracijos politikos aspektai. Tai, kad remiantis Komisijos rekomendacija 2017 m. kovo 15 d. bus atnaujintas asmenų perdavimas Graikijai pagal Dublino reglamentą, negali būti atsieta nuo kolektyvinės atsakomybės už tai, kad būtų mažinama Graikijai tenkanti našta vykdant įsipareigojimus pagal Tarybos sprendimus dėl perkėlimo Europos Sąjungoje. Be to, nors labai svarbu užtikrinti, kad, siekiant sumažinti Italijos ir Graikijos patiriamą naštą, trumpuoju laikotarpiu būtų visiškai įgyvendinti skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmai, lygiai taip pat svarbu lygiagrečiai spartinti darbą, susijusį su bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma, ypač su Dublino reglamentu. Ši reforma padės užtikrinti, kad Europa turėtų teisingą ir veiksmingą prieglobsčio politiką, grindžiamą aiškiu ir sąžiningu atsakomybės pasidalijimu tarp visų valstybių narių, įskaitant struktūrines priemones, kurias būtų galima taikyti ypač sudėtingomis aplinkybėmis.

Nors 2016 m. gerokai sumažėjo atvykstančių migrantų skaičius, Graikija ir toliau patiria didelį spaudimą – jos teritorijoje vis dar yra apie 62 300 migrantų. Be to, Graikija išteklius visų pirma turi naudoti ES ir Turkijos pareiškimui įgyvendinti, taip pat ji turi užtikrinti, kad kasdien būtų vykdomas neteisėtų migrantų, nuo 2016 m. kovo 20 d. iš Turkijos atvykusių į Graikijos salas, grąžinimas į Turkiją. 2016 m. Italijoje pasiektas naujas rekordas – į šalį atvyko 181 436 neteisėti migrantai 4 (18 proc. daugiau nei 2015 m.), iš kurių 14 proc. – nelydimi nepilnamečiai. Palankiai vertinamos ir turėtų būti skubiai įgyvendinamos Italijos neseniai pasiūlytos priemonės 5 , padėsiančios sutelkti daugiau pastangų, kad būtų grąžinti migrantai, neturintys teisės likti ES. Pradėjus asmenų perkėlimą Europos Sąjungoje ir pasidalijus atsakomybę perkelti migrantus, kuriems akivaizdžiai reikalinga tarptautinė apsauga, turėtų sumažėti Italijai tenkanti našta.

Komisija kas mėnesį teikia perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES mechanizmų įgyvendinimo ataskaitas. Nors pažanga, padaryta perkeliant asmenis į ES, teikia vilčių, to negalima pasakyti apie perkėlimą Europos Sąjungoje, – apskritai šioje srityje pažanga daroma lėtai. Siekdama paskatinti skubiai įgyvendinti įsipareigojimus dėl perkėlimo Europos Sąjungoje ir remdamasi vietos padėtimi, Komisija nustatė 6 konkrečius tikslus; jais siekiama užtikrinti, kad per Tarybos sprendimuose nurodytą laikotarpį būtų veiksmingai ir sklandžiai perkelti visi Italijoje ir Graikijoje esantys kriterijus atitinkantys asmenys. Komisija dvišalių susitarimų pagrindu ragina valstybes nares sutelkti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus, o svarbiausia – įvykdyti įsipareigojimus. Aktyvius perkėlimo Europos Sąjungoje veiksmus jau vykdančios valstybės narės ir asocijuotosios šalys reagavo teigiamai ir pranešė Komisijai savo mėnesinius planus. Tačiau ne tokios aktyvios valstybės narės reagavo įvairiai.

Įvykdytos visos išankstinės veiklos sąlygos, kad būtų galima vykdyti perkėlimo Europos Sąjungoje operacijas ir padėti valstybėms narėms pasiekti nustatytus tikslus. Keletas valstybių narių ir asocijuotųjų šalių pirmauja šioje srityje. Kitoms reikia sekti jų pavyzdžiu. Jei valstybės narės vykdytų įsipareigojimus, būtų galima iki 2017 m. rugsėjo mėn. perkelti visus Italijoje ir Graikijoje esančius asmenis, atitinkančius kriterijus. Šiuo metu labai svarbu, kad visos valstybės narės stiprintų ir koordinuotų savo pastangas ir kad visi su šia veikla susiję subjektai glaudžiai bendradarbiautų siekiant padaryti realią pažangą įgyvendinant šį pagrindinį Europos Sąjungos visapusiškos migracijos politikos aspektą; tai daryti taip pat ragina valstybių ir vyriausybių vadovai.

2Perkėlimas Europos Sąjungoje

Nors asmenų perkėlimo Europos Sąjungoje tempas laipsniškai didėja ir, vasario 28 d. duomenimis, Europos Sąjungoje perkelti 13 546 asmenys (9 610 iš Graikijos ir 3 936 iš Italijos), tai sudaro mažiau nei 14 proc. viso asmenų, kuriuos Taryba teisiškai įpareigojo perkelti, skaičiaus (pavesta perkelti iš viso 106 000 asmenų iš Italijos ir Graikijos). Jei perkėlimas bus vykdomas esamu tempu, visas perkeltų asmenų skaičius bus gerokai mažesnis, nei nustatyta įpareigojimuose, kurie turi būti įvykdyti iki 2017 m. rugsėjo mėn.

Prancūzija yra iki šiol daugiausia prašytojų (2 758) Europos Sąjungoje perkėlusi šalis, antroje vietoje – Vokietija (2 626), trečioje – Nyderlandai (1 486). Tačiau, kaip matyti iš prieduose pateiktų duomenų, kol kas tik dvi valstybės narės – Malta ir Suomija – laiku vykdo įsipareigojimus, susijusius su iš Italijos ir Graikijos perkeltinais asmenimis. Liuksemburgas ir Portugalija taip pat nuolat vykdo įsipareigojimus, susijusius su iš Graikijos ir Italijos perkeltinais asmenimis. Be to, asocijuotosios šalys apskritai daro pakankamą pažangą, kad laiku įvykdytų įsipareigojimus dėl perkeltinų asmenų, nors jos šį mechanizmą įgyvendina savanorišku pagrindu. Galiausiai Švedija deda visas pastangas, kad galėtų 2017 m. birželio–rugsėjo mėn. įvykdyti įsipareigojimus dėl iš Italijos ir Graikijos perkeltinų asmenų.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad padėtis kitose valstybėse narėse kelia nusivylimą. Vengrija, Austrija ir Lenkija vis dar atsisako dalyvauti įgyvendinant asmenų perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą. Čekija nuo 2016 m. gegužės mėn. neįsipareigojo perkelti nė vieno asmens ir nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. nė vieno neperkėlė; iš viso ši šalis perkėlė mažiau nei 1 proc. jai priskirtų asmenų. Bulgarija, Kroatija ir Slovakija perkelia labai nedaug asmenų (perkelta 1–2 proc. joms priskirtų asmenų).

Be to, Belgija, Vokietija ir Ispanija iki šiol perkėlė apie 10 proc. joms priskirtų asmenų ir Ispanija įsipareigojimus prisiima ne kiekvieną mėnesį, nors pastaruoju metu šios šalys stengiasi sparčiau įgyvendinti perkėlimo veiksmus. Galiausiai kai kurios iš pradžių labai aktyviai įsipareigojimus vykdžiusios valstybės narės sumažino dalyvavimo tempą, taigi jų prašoma vėl vykdyti įsipareigojimus taip, kaip jos tai darė anksčiau.

Graikija

Be 9 000 jau perkeltų asmenų, šiuo metu Graikijoje yra apie 20 000 asmenų, kuriuos būtų galima laikyti atitinkančiais perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus. Manoma, kad, toliau įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, padėtis migracijos srityje nesikeis. Perkėlimo operacijas vykdant esamu tempu, t. y. per mėnesį perkeliant apie 1 000 asmenų, iki 2017 m. rugsėjo mėn. iš Graikijos būtų iš viso perkelta apie 16 400 asmenų – tai sudarytų 57 proc. visų asmenų, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus 7 . To nepakaks naštai sumažinti.

Jei būtų pasiektas tikslas, nustatytas Bendrame veiksmų plane 8 , kurį patvirtino Europos Vadovų Taryba 9 , t. y. jei per mėnesį būtų perkeliama 3 000 asmenų, iki 2017 m. rugsėjo mėn. būtų iš viso perkelta 28 400–30 400 asmenų. Jei būtų pasiektas šis tikslas, tikėtina, kad didžioji dauguma Graikijoje esančių migrantų, kurie, kaip manoma, atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, būtų perkelti ir taip būtų pasiektas pagrindinis šios 2015 m. rugsėjo mėn. patvirtintos skubios priemonės tikslas. 

Tik kelios šalys (Estija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija ir Suomija) daro pakankamą pažangą, kad įvykdytų įsipareigojimus, susijusius su iš Graikijos perkeltinais asmenimis. Tikslus pasiekti pavyks, tik jeigu visos valstybės narės kiekvieną mėnesį reguliariai prisiims įsipareigojimus ir perkels tiek asmenų, kiek joms priskirta. Visų pirma šių veiksmų turėtų nedelsdamos imtis valstybės narės, kurios dar neperkėlė nė vieno asmens arba perkėlė tik keletą asmenų (Čekija, Vengrija, Kroatija, Austrija, Lenkija ir Slovakija). Ispanija taip pat turėtų kas mėnesį prisiimti įsipareigojimus ir perkelti tiek asmenų, kiek jai priskirta, o Bulgarija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija turėtų vėl kaip anksčiau kas mėnesį prisiimti įsipareigojimus ir perkelti atitinkamą skaičių asmenų. Belgija, neseniai išreiškusi pageidavimą sparčiau įgyvendinti perkėlimo operacijas, ir Vokietija taip pat turėtų padidinti įsipareigojimus dėl kas mėnesį perkeliamų asmenų skaičiaus ir perkelti tiek asmenų, kiek joms priskirta. Prancūzija ir Nyderlandai turėtų savo ruožtu bent jau nemažinti šiuo metu kas mėnesį dedamų pastangų; taip pat turėtų elgtis ir valstybės narės bei asocijuotosios šalys, kurios jau daro pakankamą pažangą, kad įsipareigojimus įvykdytų laiku. Visos valstybės narės turėtų skirti daugiau vietų perkeliamiems nelydimiems nepilnamečiams, įskaitant santuoką sudariusius nepilnamečius, taip pat lanksčiau priimti sprendimus ir apsiimti išspręsti atitinkamą dalį pažeidžiamų atvejų.

Ar šie tikslai bus pasiekti, daugiausia priklauso nuo valstybių narių, į kurias perkeliama, nes Graikija ir įgyvendinant mechanizmą dalyvaujančios ES agentūros ir tarptautinės organizacijos padarė viską, ko reikia, kad būtų galima sėkmingai perkelti asmenis Europos Sąjungoje. Graikija įgyvendino daugumą Komisijos mėnesinėse ataskaitose pateiktų rekomendacijų, iš kurių svarbiausios – padedant Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) ir Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), greitai užregistruoti visus migrantus, įskaitant perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkančius migrantus; Graikija iki 2017 m. kovo mėn. (mėnesiu anksčiau, nei iš pradžių planuota) užregistruos visus šiuo metu Graikijoje esančius migrantus. EASO įgyvendina naują veiklos planą, kuriuo remiantis galima samdyti laikinuosius darbuotojus siekiant užtikrinti, kad reikiamose vietose nuolat būtų ekspertų; labai svarbus šio plano indėlis užtikrinant perkėlimo bylų kokybę ir teikiant paramą Graikijos prieglobsčio tarnybos jaunesniesiems darbuotojams. Dėl UNHCR ir Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) teikiamos koordinuotos paramos perkėlimo Europos Sąjungoje procesas darosi vis veiksmingesnis. UNHCR aktyviai dalyvavo atliekant preliminariąją bendrąją registraciją ir užtikrinant, kad būtų tinkamai apgyvendinti perkėlimo prašytojai, o TMO, lanksčiai vertindama daugybę valstybių narių nustatytų sąlygų ir nuolat stiprindama savo pajėgumus, užtikrina, kad būtų patikrinta visų prašytojų sveikatos būklė ir kad jiems, prieš išvykstant, būtų suteikta supažindinimo informacija.

Italija

2016 m. į Italiją atvyko apie 20 700 asmenų iš Eritrėjos, tačiau Italijos institucijos kol kas yra užregistravusios tik 5 300–5 800 asmenų, kuriuos reikia perkelti Europos Sąjungoje. Perkėlimo operacijas vykdant esamu tempu, t. y. per mėnesį perkeliant apie 750 asmenų, iki 2017 m. rugsėjo mėn. iš Italijos būtų iš viso perkelta apie 9 200 asmenų – tai sudarytų apie 44 proc. asmenų, kurie šiuo metu galbūt atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus 10 . To nepakaks naštai sumažinti. Be to, atsižvelgiant į būsimą migracijos spaudimą, padėtis gali keistis.

Jei būtų pasiektas nustatytas tikslas per mėnesį perkelti 1 500 asmenų, iki 2017 m. rugsėjo mėn. būtų iš viso perkelta 11 200–14 200 asmenų.

Tik aštuonios šalys (Malta, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Šveicarija ir Vokietija) visapusiškai vykdo asmenų perkėlimą iš Italijos. Kitos valstybės narės (Belgija, Kroatija, Latvija, Rumunija ir Ispanija) kol kas yra perkėlusios tik keletą asmenų. Kelios valstybės narės (Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovėnija ir Ispanija) įsipareigojimus prisiima ne kiekvieną mėnesį. Labai daug valstybių narių kol kas nėra perkėlusios nė vieno asmens iš Italijos (Airija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Estija, Lenkija, Lietuva, Slovakija ir Vengrija).

Kad būtų pasiekti šie tikslai, visos valstybės narės turi kiekvieną mėnesį reguliariai prisiimti įsipareigojimus ir perkelti tiek asmenų, kiek joms priskirta. Įgyvendinami susitarimai su Europolu ir Italijos institucijomis dėl papildomų išskirtinių saugumo patikrinimų, įskaitant su saugumu susijusias apklausas, palengvinimo. Taigi ne tokios aktyvios valstybės narės, kurios dėl saugumo problemų lig šiol yra perkėlusios nedaug asmenų 11 , turėtų nedelsdamos padidinti savo pastangas. Taip pat valstybės narės, kurios prašytojams yra mažiau žinomos, turėtų teikti daugiau informacijos, įskaitant kultūrinio supažindinimo renginių organizavimą.

Italija savo ruožtu turėtų lanksčiau vertinti aplinkybes, kuriomis Europolas galėtų atlikti papildomas su saugumu susijusias apklausas. Italija taip pat turėtų kuo skubiau nustatyti visų perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkančių asmenų tapatybę ir juos užregistruoti, kad būtų galima juos perkelti, – Italija turėtų tai daryti nepertraukiamai. Šiuo tikslu Italija turėtų skirti Dublino padaliniui daugiau darbuotojų prašymams tvarkyti, o prireikus – prašyti EASO pagalbos, įskaitant jau esamas mobilias grupes, kurios, kaip ir įprasti perkėlimo centrai, registruoja perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkančius asmenis, kad būtų galima juos perkelti. Italija taip pat turėtų prašytojus sutelkti keliose perkėlimo vietose, bent jau paskutiniaisiais procedūros etapais. Taip būtų galima užtikrinti didesnį etapo prieš išvykimą, įskaitant reikiamus sveikatos patikrinimus ir kultūrinio supažindinimo renginius, veiksmingumą, taip pat tai padėtų mažinti pavojų, kad prašytojai pasislėps, nes perkėlimo prašymai būtų tvarkomi greičiau. Galiausiai, kad paspartintų procedūras, Italija turėtų nedelsdama nustatyti aiškesnes nelydimų nepilnamečių perkėlimo procedūras (įskaitant globėjų skyrimo procedūros supaprastinimą), naudotis EASO rekomendacijomis ir papildoma parama, taip pat sukurti vieną ar kelis specialius nelydimų nepilnamečių perkėlimo centrus.

Siekiant įgyvendinti su asmenų perkėlimu iš Graikijos ir Italijos susijusius tikslus, labai svarbu, kad:

visos valstybės narės, naudodamosi visomis esamomis ES lėšomis, kiekvieną mėnesį reguliariai prisiimtų įsipareigojimus ir perkeltų tiek asmenų, kiek joms priskirta, taip pat laikytųsi perkėlimo protokoluose nustatytų atsakymo terminų ir patobulintų savo priėmimo ir integravimo sistemas, kad nebūtų vėluojama perkelti asmenis;

nė viena valstybė narė nesirinktų palankiausio varianto arba paskubomis nespręstų, ar priimti perkėlimo prašymą. Perkėlimo prašymai turėtų būti atmetami tik dėl Tarybos sprendimuose nustatytų priežasčių;

Italija greitai nustatytų visų atvykstančių migrantų, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, tapatybę ir juos užregistruotų, kad būtų galima juos perkelti, taip pat lanksčiau vertintų aplinkybes, kuriomis Europolas galėtų atlikti papildomas su saugumu susijusias apklausas, paskutiniais procedūros etapais sutelktų prašytojus keliuose specialiuose perkėlimo centruose ir kuo skubiau pradėtų nelydimų nepilnamečių perkėlimą.

3Perkėlimas į Europos Sąjungą

Padaryta didelė pažanga perkeliant asmenis į ES – jau perkelta gerokai daugiau nei pusė iš 22 504 asmenų, dėl kurių perkėlimo susitarta remiantis 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadomis. Nuo 2016 m. vasario 6 d. į ES perkelti 454 asmenys – daugiausia iš Turkijos, Jordanijos ir Libano. 2017 m. vasario 27 d. duomenimis, į 21 perkėlimą vykdančią valstybę (Airiją, Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Islandiją, Ispaniją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Lichtenšteiną, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Šveicariją ir Vokietiją) buvo perkelti 14 422 asmenys. Estija, Airija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, taip pat asocijuotosios šalys – Islandija, Lichtenšteinas ir Šveicarija – įsipareigojimus jau įvykdė.

Dauguma šį mechanizmą įgyvendinančių valstybių nurodė, kad jų su perkėlimu į ES susijusių pastangų tikslas visų pirma (be ne tik) yra perkelti Jordanijoje, Libane ir Turkijoje esančius sirus. Tai apima valstybių narių pastangas iš Turkijos į ES perkelti sirus pagal 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą.

Nuo 2016 m. balandžio 4 d. pagal perkėlimui į ES skirtą ES ir Turkijos pareiškime numatytos schemos „1:1“ dalį iš Turkijos į ES perkelti 3 565 sirai. Iš viso po paskutinio ataskaitinio laikotarpio pagal šį mechanizmą į ES perkelti 467 asmenys, likusių įsipareigojimų yra 12 108. Lig šiol pagal schemą „1:1“ prašytojai buvo perkeliami į Belgiją, Vokietiją, Estiją, Prancūziją, Italiją, Latviją, Lietuvą, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Ispaniją, Suomiją ir Švediją. Be to, nuo balandžio 4 d. Norvegija iš Turkijos perkėlė 150 sirų 12 .

Valstybės narės, kurios į Europos Sąjungą dar neperkėlė asmenų pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas, ir tos, kurios vis dar toli nuo savo tikslų, turėtų dėti daugiau pastangų. Pirmenybę šioms pastangoms visų pirma turėtų skirti valstybės narės, kurios pagal įgyvendinamus ES lygmens mechanizmus dar nėra perkėlusios asmenų (Bulgarija, Kipras, Graikija, Kroatija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija), taip pat valstybės narės (Čekija, Danija ir Portugalija), per septynis mėnesius nepateikusios informacijos apie padarytą pažangą.

4. Tolesni veiksmai

Visus metus Komisija kiekvieną mėnesį teikia ataskaitas siekdama pagreitinti Tarybos spendimų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje įgyvendinimą ir glaudžiai bendradarbiaudama su Italija ir Graikija, valstybėmis narėmis, ES agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis. Jau įvykdytos visos išankstinės sąlygos ir įrengta visa reikiama infrastruktūra, taigi gali būti vykdomas asmenų perkėlimas Europos Sąjungoje. Sukurti perkėlimo centrai, nustatytos supaprastintos perkėlimo procedūros, o ES agentūros ir tarptautinės organizacijos bendradarbiauja su Italija ir Graikija europietiškose, visu pajėgumu veikiančiose ekspertų grupėse.

Tačiau perkėlimo Europos Sąjungoje rezultatai neatspindi pažangos, padarytos vykdant parengiamuosius darbus. Nors jau padaryta tam tikra su asmenų perkėlimu Europos Sąjungoje susijusi pažanga, ji yra nevienoda ir nenuosekli. Bendromis pastangomis pasiekta, kad iki 2016 m. rugsėjo mėn. asmenų perkėlimo Europos Sąjungoje tempas vis didėjo, tačiau tik kelios valstybės narės daro pakankamą pažangą, kad įvykdytų įsipareigojimus pagal Tarybos sprendimus. Jei perkėlimas bus vykdomas esamu tempu, visas perkeltų asmenų skaičius bus gerokai mažesnis, nei jų numatyta perkelti iki 2017 m. rugsėjo mėn. Ateinantys mėnesiai – tinkamiausias laikas visoms valstybėms narėms pasiekti, kad kiekvieną mėnesį būtų perkeliama daug daugiau asmenų.

2015 m. rugsėjo mėn. Taryba patvirtino kelis Tarybos sprendimus ir nustatė dvejų metų terminą – buvo laikoma, kad tiek laiko pakaks skubiam mechanizmui įgyvendinti. Praėjus septyniolikai mėnesių nuo tų sprendimų įgyvendinimo pradžios, Graikija ir Italija toliau patiria didelį spaudimą ir kol kas yra perkelta mažiau nei 14 proc. asmenų. Nepaprastai svarbu, kad visos valstybės narės nedelsdamos paspartintų perkėlimą ir per mėnesį perkeltų bent 3 000 asmenų iš Graikijos ir bent 1 500 – iš Italijos. Europos Vadovų Taryba patvirtino su asmenų perkėlimu iš Graikijos susijusį tikslą. Šiais tikslais siekiama užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir laiku perkelti visi šiuo metu Italijoje ir Graikijoje esantys asmenys, atitinkantys perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, ir kad būtų išvengta su veikla susijusių ir logistinių kliūčių, dėl kurių didžioji dalis dar neperkeltų asmenų būtų perkeliami paskutiniaisiais mėnesiais, t. y. prieš pat rugsėjo mėn. Siekdamos įgyvendinti tikslus, Italija, Graikija, ES agentūros ir tarptautinės organizacijos jau sustiprino savo pajėgumus. Jos yra pasirengusios pasiekti mėnesinius tikslus. Visų pirma šiuo metu Graikijoje yra 9 000 asmenų, kuriuos galima perkelti Europos Sąjungoje, tačiau šalių įsipareigojimai dėl asmenų priėmimo yra nepakankami. Dabar atėjo laikas kitoms valstybėms narėms įvykdyti įsipareigojimus.

Ar perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmas įgyvendinamas sėkmingai, bus vertinama atsižvelgiant į tai, ar visi asmenys, atitinkantys perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, yra veiksmingai perkelti į kitą valstybę narę, kaip numatyta Tarybos sprendimuose, ir ar visos valstybės narės, geranoriškai bendradarbiaudamos, aktyviai dalyvauja įgyvendinant šį mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, kiek asmenų iš Graikijos ir Italijos perkeliama šiuo metu, yra galimybių ir įmanoma iki 2017 m. rugsėjo mėn. perkelti visus asmenis, kurie, kaip tikimasi, atitiks perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus. Dabar yra tinkamas laikas konkrečiais veiksmais padaryti tai, ką ragino daryti valstybių ir vyriausybių vadovai.

Siekdama užtikrinti, kad iki 2017 m. rugsėjo mėn. valstybės narės, tarpusavyje derindamos savo veiksmus, perkeltų daugiau asmenų, Komisija ragina Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančią Maltą ir valstybes nares būsimajame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje (jis bus surengtas kovo mėn. pabaigoje) aptarti, kaip laikomasi Komisijos rekomendacijų ir kaip siekiama nustatytų tikslų.

Jei valstybės narės artimiausiu metu nepaspartins asmenų perkėlimo tempo ir jei nebus sumažinta Graikijai ir Italijai tenkanti našta, Komisija nedvejodama pasinaudos Sutartimis jai suteiktais įgaliojimais.

Jei perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmas nebus įgyvendintas iki galo, ne tik nesumažės Graikijai ir Italijai tenkanti našta, bet ir bus padarytas neigiamas poveikis kitiems visapusiškos ES reagavimo į migracijos ir pabėgėlių krizę politikos aspektams. Visais atvejais, remiantis Tarybos sprendimais, valstybėms narėms nustatyti teisiniai įpareigojimai galios ir po 2017 m. rugsėjo mėn. Taigi valstybės narės vėliau per pagrįstą laikotarpį vis tiek privalės įgyvendinti tuose sprendimuose nustatytą asmenų, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, perkėlimo procedūrą.

Valstybės narės turėtų lygiagrečiai toliau įgyvendinti įsipareigojimus, susijusius su asmenų perkėlimu į ES; visų pirma daugiau pastangų turėtų dėti valstybės narės, kurios dar nėra perkėlusios asmenų, ir valstybės narės, kurios dar nepasiekė 2015 m. liepos 20 d. išvadose nustatyto tikslo.

(1)

     2015 m. rugsėjo mėn. Taryba patvirtino du teisiškai privalomus sprendimus, kuriais nustatomas iš Italijos ir Graikijos atvykusių prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo Europos Sąjungoje laikinasis mechanizmas. Pirmuoju ir antruoju Tarybos sprendimais nuspręsta Europos Sąjungoje iš viso perkelti 39 600 asmenų iš Italijos ir 66 400 – iš Graikijos. Įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą, 2016 m. rugsėjo mėn. priimtas sprendimas, kuriame teigiama, kad valstybėms narėms dar nepaskirstyta 54 000 vietų, ir numatoma šias vietas skirti Turkijoje esantiems sirams teisėtai priimti į ES. Iki šiol valstybės narės yra informavusios apie savo ketinimus teisėtai priimti, įskaitant priėmimą taikant perkėlimo į ES priemonę, 34 000 (iš tų 54 000) Turkijoje esančių sirų. Vengrija ir Slovakija, pateikusios daug argumentų, teisme užginčijo 2015 m. rugsėjo mėn. priimtą antrąjį Tarybos sprendimą, kuriame numatyta priskirti 120 000 prieglobsčio prašytojų. Manoma, kad teismo sprendimas bus priimtas 2017 m.

(2)

     2015 m. liepos mėn. valstybės narės ir Dublino reglamento asocijuotosios šalys susitarė į ES perkelti 22 504 asmenis iš ES nepriklausančių šalių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga.

(3)

     http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/01/03-malta-declaration/.

(4)

     Šaltinis – Italijos vidaus reikalų ministerija.

(5)

     Decreto-Legge 17 febbraio 2017, n. 13, Disposizioni urgenti per l'accelerazione dei procedimenti in materia di protezione internazionale, nonche' per il contrasto dell'immigrazione illegale. (GU Serie Generale n.40 del 17-2-2017). 2017 m. vasario 17 d. paskelbtos leidinyje GURI Nr. 40 ir įsigaliojo 2017 m. vasario 18 d.

(6)

     COM(2016) 791 final. Komisija pasiūlė veiksmus vykdyti laipsniškai, dviem etapais, kad valstybės narės turėtų laiko savo pastangoms planuoti ir koordinuoti ir kad būtų užtikrintas laipsniškas pajėgumų didinimas siekiant išvengti su logistika susijusių kliūčių. Pirmu etapu Europos Sąjungoje per mėnesį reikėtų perkelti ne 1 000, bet 2 000 asmenų iš Graikijos ir ne 400, bet 1 000 asmenų iš Italijos, o antru etapu, t. y. nuo 2017 m. balandžio mėn., reikėtų dar labiau padidinti perkeliamų asmenų skaičių ir Europos Sąjungoje per mėnesį perkelti ne 2 000, bet 3 000 asmenų iš Graikijos ir ne 1 000, o 1 500 asmenų iš Italijos.

(7)

     Balandžio mėn., baigus registruoti asmenis, bus pateikti aiškesni duomenys.

(8)

     COM(2016) 792 final, 1 priedas.

(9)

     http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/12/15-euco-conclusions-final/.

(10)

     Tiksliai nežinoma, kiek šiuo metu Italijoje yra asmenų, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, ir asmenų, galimai atitinkančių šiuos kriterijus.

(11)

     Estija ir Airija perkelti prašytojus įsipareigojo po vieną kartą, bet kadangi tada joms nebuvo leista vykdyti su saugumu susijusių apklausų, jos įsipareigojimų daugiau neteikė. Be to, Lietuva atmetė pirmuosius Italijos pateiktus prašymus dėl perkėlimo; nors Lietuva prisiima įsipareigojimus beveik kiekvieną mėnesį, Italija prašymų dėl perkėlimo daugiau nesiuntė.

(12)

     Nors Norvegija taiko standartines perkėlimo veiklos procedūras, dėl kurių susitarta su Turkija pagal schemą „1:1“, į Norvegiją pagal šią schemą perkeliamų asmenų skaičius neįtraukiamas į sirų, grąžinamų iš Graikijos, skaičių.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 02

COM(2017) 202 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dešimtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

1 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Graikijos iki 2017 m. vasario 28 d.

(1)

     Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

      Šis įsipareigojimas neapima įsipareigojimų, susijusių su maždaug 8 000 asmenų, kurie dar nepriskirti pagal pirmąjį Tarybos sprendimą, ir su 54 000 priskirtų asmenų.

(3)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(4)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 02

COM(2017) 202 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dešimtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

2 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Italijos iki 2017 m. vasario 28 d.

(1)

     Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

     Šis įsipareigojimas neapima įsipareigojimų, susijusių su maždaug 8 000 asmenų, kurie dar nepriskirti pagal pirmąjį Tarybos sprendimą, ir su 54 000 priskirtų asmenų.

(3)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(4)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 02

COM(2017) 202 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dešimtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

3 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Italijos ir Graikijos iki 2017 m. vasario 28 d.

(1)

     Šis įsipareigojimas neapima įsipareigojimų, susijusių su maždaug 8 000 asmenų, kurie dar nepriskirti pagal pirmąjį Tarybos sprendimą, ir su 54 000 priskirtų asmenų.

(2)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(3)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 02

COM(2017) 202 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dešimtoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

4 priedas. Pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas ir Turkijai skirtą schemą „1:1“ (taikomą nuo 2016 m. balandžio 4 d.) vykdomo perkėlimo į ES padėtis 2017 m. vasario 27 d.

(1)

     Šis skaičius yra dalis 2016 m. Suomijos nacionalinės kvotos, kuri yra 750 į ES perkeltinų asmenų.

(2)

     Į šį skaičių neįtraukti 248 pagal schemą „1:1“ iš Turkijos perkelti sirai; jie perkelti pagal Suomijos nacionalinę programą.

(3)

     261 siras iš Turkijos perkeltas ne pagal liepos 20 d. programą; jie skaičiuotini pagal Sprendimą (ES) 2016/1754.

(4)

     Į Islandiją iš viso perkelti 97 asmenys; visi jie – iš Libano.

(5)

     Airija pagal nacionalinę perkėlimo į ES programą ir ateityje priims papildomą skaičių asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga.

(6)

     Nors pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas asmenų dar neperkelta, 98 sirai perkelti pagal Liuksemburgo nacionalinę programą pagal schemą „1:1“, jie skaičiuotini pagal Sprendimą (ES) 2016/1754.

(7)

      Nuo 2016 m. balandžio 4 d. Norvegija perkėlė 150 sirų iš Turkijos, taikydama standartines perkėlimo veiklos procedūras, dėl kurių susitarta su Turkija pagal schemą „1:1“. Į Norvegiją pagal šią schemą perkeliamų asmenų skaičius neįtraukiamas į sirų, grąžinamų iš Graikijos, skaičių.