EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 02

COM(2017) 200 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

VEIKSMINGESNĖ GRĄŽINIMO POLITIKA EUROPOS SĄJUNGOJE.
ATNAUJINTAS VEIKSMŲ PLANAS

2015 m. rugsėjo 9 d. Komisija priėmė ES veiksmų grąžinimo srityje planą 1 , kurį sudarė 36 konkretūs Europos Sąjungos grąžinimo sistemos veiksmingumo didinimo veiksmai. Kaip nurodyta šio komunikato priede, dauguma veiksmų vykdomi arba jau įvykdyti. Vis dėlto bendras šių veiksmų poveikis grąžinimo rezultatams Europos Sąjungoje išliko nedidelis ir tai rodo, kad siekiant pamatuojamų rezultatų neteisėtų migrantų grąžinimo srityje reikia imtis ryžtingesnių veiksmų.

Priėmus veiksmų planą problemos, kurias reikia spręsti vykdant Europos Sąjungos grąžinimo politiką, dar padidėjo, ir grąžinimas tapo vienu svarbiausių ES visapusiškos migracijos politikos aspektų. 2015 m. išvykti iš Europos Sąjungos liepta 533 395 neteisėtiems migrantams, palyginti su 470 080 2014 m. Atsižvelgiant į tai, kad vien 2015–2016 m. pateikta maždaug 2,6 mln. prieglobsčio prašymų ir kad per tris pirmuosius 2016 m. ketvirčius pirmojoje instancijoje patenkinti 57 proc. tokių prašymų, valstybėms narėms gali reikėti grąžinti daugiau kaip milijoną migrantų, kai bus baigti nagrinėti jų prieglobsčio prašymai. Vis dėlto grąžinimo mastas Europos Sąjungos lygmeniu nepadidėjo. Nors bendras grąžinimo mastas 2 2014–2015 m. padidėjo nuo 41,8 proc. iki 42,5 proc., veiksmingo grąžinimo į trečiąsias šalis mastas sumažėjo nuo 36,6 proc. iki 36,4 proc. Be to, neskaičiuojant grąžinimo į Vakarų Balkanus, Europos Sąjungos grąžinimo mastas dar mažesnis – 27 proc.

Mūsų grąžinimo politikai didelių iššūkių visada kėlė tiek vidinės Europos Sąjungos ir valstybių narių, tiek išorės problemos. Su išore susijusius klausimus Komisija kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba ir valstybėmis narėmis sprendė sudarydamos bendruosius bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis. Šiuo tikslu 2016 m. birželio mėn. pradėtas taikyti partnerystės migracijos srityje modelis 3 , ir šiandien bus priimta trečioji pažangos, padarytos taikant šį modelį, ataskaita 4 .

Veiksminga grąžinimo politika prasideda Europos Sąjungoje. 2016 m. spalio 20–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 5 valstybės narės paragino sustiprinti nacionalinius administracinius grąžinimo procesus. Be to, 2017 m. vasario 3 d. Maltos deklaracijoje 6 valstybių ir vyriausybių vadovai pabrėžė poreikį pradėti kritišką Europos Sąjungos grąžinimo politikos peržiūrą ir objektyviai išanalizuoti, kaip ES ir šalių lygmenimis taikomos esamos teisinės, veiklos, finansinės ir praktinės priemonės. Todėl reikia pragmatiškai įvertinti Grąžinimo direktyvos 7 taikymą ir ištaisyti tai, kas neveikia, be kita ko, paskatinti valstybes nares reikiamai patobulinti nacionalines grąžinimo sistemas, kad būtų užtikrintas geresnis veiksmų derinimas ir daugiadalykis metodas. Be to, turime kuo labiau naudotis Europos Sąjungos finansinėmis ir veiklos priemonėmis, kad sukurtume bendrą keitimosi informacija erdvę, kuri padėtų pagerinti valstybių narių ir ES kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų derinimą. Gerokai sustiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įgaliojimai, kad būtų teikiama didesnė parama bendrus ar nacionalinius grąžinimo veiksmus vykdančioms valstybėms narėms. Pažanga, padaryta naudojantis naujaisiais įgaliojimais, įvertinta šiandien priimtoje antrojoje ataskaitoje dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų 8 .

Šis atnaujintas veiksmų grąžinimo srityje planas ir papildomi tikslingi veiksmai, kurie bus įgyvendinami kartu su jau vykdomais dabartiniame veiksmų plane nustatytais veiksmais, skirtas valstybėms narėms, Europos Sąjungos institucijoms ir agentūroms, siekiant iš esmės padidinti grąžinimo mastą. Be to, taip atnaujinamas įsipareigojimas užbaigti 2015 m. veiksmų plano įgyvendinimą ir bus užtikrinti pamatuojami rezultatai neteisėtos migracijos prevencijos ir neteisėtų migrantų grąžinimo srityse. Šiuo tikslu Komisija taip pat priima Rekomendaciją dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Grąžinimo direktyvą 9 .

I. ES grąžinimo sistema. Veiksmingesnės nacionalinės administracinės sistemos ir grąžinimo procedūros

I.1. Grąžinimo direktyva

Pagrindinis teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas neteisėtų migrantų grąžinimas, yra Direktyva 2008/115/EB (toliau – Grąžinimo direktyva). Šioje direktyvoje nustatyti veiksmingo neteisėtų migrantų grąžinimo bendri standartai ir procedūros, paisant migrantų pagrindinių teisių ir negrąžinimo principo. Be to, direktyvoje valstybėms narėms suteikta veiksmų laisvės, kurios reikia siekiant šio tikslo.

Pagrindinės valstybėms narėms kylančios grąžinimo vykdymo problemos išsamiai apžvelgtos remiantis Šengeno vertinimo mechanizmu 10 ir Europos migracijos tinklo surinkta informacija. Iš to matyti valstybių narių poreikis visapusiškai pasinaudoti Grąžinimo direktyvoje numatytomis lankstumo priemonėmis, kad būtų sustiprinti jų gebėjimai grąžinti neteisėtus migrantus, kurių skaičius Europos Sąjungoje didėja.

Be to, padedamos Komisijos valstybės narės turėtų nustatyti gerąją patirtį, kaip trečiųjų šalių piliečius atgrasyti nuo neteisėto buvimo jų teritorijoje, ir ta patirtimi keistis.

Šios priemonės turi būti įgyvendintos visapusiškai laikantis pirminės teisės, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją, ir ES migracijos acquis. Šiuo tikslu Grąžinimo direktyvoje jau pateiktas išsamus normų rinkinys, be kita ko, dėl veiksmingos teisinės gynybos ginčijant sprendimą grąžinti, šeimos vientisumo išlaikymo principo, vaiko interesų ir ypatingų pažeidžiamų asmenų poreikių.

Komisija toliau stebės Grąžinimo direktyvos taikymą ir atitiktį jai, kad būtų pašalinti konkretūs nacionalinių sistemų trūkumai. Siekdama pateikti gaires, kaip taikant direktyvos nuostatas veiksmingiau vykdyti grąžinimą, Komisija šiandien priima Rekomendaciją dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Grąžinimo direktyvą 11 . Valstybės narės turėtų nedelsdamos imtis veiksmų pagal šią rekomendaciją. Be to, reikia papildomai atnaujinti Grąžinimo vadovą 12 , kuriame pateiktos gairės, kaip aiškinti ir praktiškai įgyvendinti Grąžinimo direktyvos nuostatas, be kita ko, tam, kad būtų užtikrintas jo suderinamumas su šia rekomendacija.

Remdamasi šios rekomendacijos įgyvendinimo patirtimi ir atsižvelgdama į poreikį imtis tolesnių veiksmų, kad būtų iš esmės padidintas grąžinimo mastas, Komisija yra pasirengusi pradėti Grąžinimo direktyvos peržiūrą.

Tolesni veiksmai

I.2. Piktnaudžiavimo prieglobsčio procedūromis problemos sprendimas

Didelę Europos Sąjungoje esančių neteisėtų migrantų dalį sudaro prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai buvo atmesti. Nors daug į Europos Sąjungą atvykstančių asmenų bėga nuo karo, smurto ir persekiojimo, kiti prieglobsčio prašymais naudojasi siekdami pailginti savo buvimą Europoje ir išvengti grąžinimo. Dažnai akivaizdžiai nepagrįsti prieglobsčio prašymai pateikiami paskutiniuose prieglobsčio procedūros etapuose, be kita ko, likus kelioms dienoms ar valandoms iki išvykimo, ir jų tikslas vienas – užvilkinti grąžinimą ar jo išvengti. Tai sukuria didelę naštą valstybių narių prieglobsčio sistemoms.

Geras pavyzdys yra Nigerijos piliečių atvejis: 2016 m. į Europos Sąjungą neteisėtai atvyko daugiau kaip 37 000 nigeriečių (pirma vieta pagal centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu atvykusių asmenų pilietybę), ir tais pačiais metais buvo užregistruota daugiau kaip 47 000 Nigerijos piliečių prieglobsčio prašymų. Per pirmuosius tris 2016 m. ketvirčius patenkinti 8 proc. Nigerijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų: tai rodo didelę tikimybę, kad daugiau kaip 40 000 2016 m. pateiktų prašymų bus atmesti.

Kad išvengtų tokios padėties, valstybės narės turėtų nedelsdamos imti naudotis visomis galiojančiuose prieglobsčio teisės aktuose suteiktomis galimybėmis spręsti neteisėtų migrantų, kuriems akivaizdžiai nereikia tarptautinės apsaugos, piktnaudžiavimo prieglobsčio sistema problemą. Visų pirma jos turėtų naudotis nuostatomis dėl pagreitintų prieglobsčio procedūrų, paskesnių prašymų tvarkymo, automatinio skundų stabdomojo poveikio netaikymo, ypač tais atvejais, kai migrantai atvykę iš saugiomis laikomų šalių ar iš šalių, kurių piliečių prieglobsčio prašymų patenkinama mažai.

Būtina, kad prieglobsčio ir grąžinimo procedūros vienos kitas nepriekaištingai papildytų. Greitas ir veiksmingas sprendimų priėmimo procesas naudingas tiek bona fide prieglobsčio prašytojams, tiek valstybėms narėms. Todėl būtina oficiali dviejų procesų sąsaja ir geresnis prieglobsčio ir grąžinimo institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija.

Ilguoju laikotarpiu 2016 m. Komisijos numatyta bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma taip pat suteiks naujų galimybių užtikrinti supaprastintas ir veiksmingas prieglobsčio ir grąžinimo procedūrų sąsajas. Visų pirma pasiūlyme dėl Prieglobsčio procedūros reglamento 13 sudaromos sąlygos sukurti greitesnes procedūras, kad būtų galima reaguoti į akivaizdžiai nepagrįstus prieglobsčio prašymus ir paskesnius prašymus, kai nėra realios tikimybės, kad jie bus patenkinti, taip pat į migrantus, atvykstančius iš saugių trečiųjų šalių ir saugių kilmės šalių, taip sumažinant nepagrįsto grąžinimo operacijų atšaukimo ar atidėjimo riziką.

Tolesni veiksmai

I.3. Aktyvesnis keitimasis informacija siekiant užtikrinti grąžinimą

Neteisėtų migrantų sulaikymas, tapatybės nustatymas ir stebėjimas yra būtinos veiksmingo grąžinimo sąlygos. Tam būtina sistemingai keistis informacija su valstybėmis narėmis (jų grąžinimo institucijomis ir kitomis valdžios institucijomis, įskaitant sveikatos, švietimo ir socialines tarnybas); taip pat būtina, kad valstybės narės informacija keistųsi tarpusavyje ir su ES institucijomis. Galimybė gauti savalaikės informacijos gali padėti valstybėms narėms geriau nustatyti savo grąžinimo veiksmų kryptis ir juos planuoti. Tačiau vis dar trūksta daug reikalingos informacijos. Kol neveikia atvykimo ir išvykimo sistema, nėra patikimų statistinių duomenų apie užsibuvusius asmenis, o apie sėkmingą grąžinimo sprendimų vykdymą pateikiama tik nedaug informacijos.

Todėl valstybės narės, naudodamosi Integruoto grąžinimo valdymo programa, turėtų nacionaliniu lygmeniu rinkti tikralaikę informaciją, kad nuolat aiškiai ir tiksliai žinotų, kokia neteisėtos migracijos padėtis. Valstybės narės taip pat privalo SIS užregistruoti visus negaliojančiais pripažintus dokumentus, kaip antai leidimus gyventi, kurie turi būti konfiskuoti. Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma sistemingai.

Siekdama paremti valstybes nares, Komisija jau ėmėsi veiksmų, kad sukurtų reikiamas grąžinimo visoje Europos Sąjungoje vykdymo sąlygas tam pasitelkiant sistemingą keitimąsi informacija. 2016 m. Komisija pateikė kelis pasiūlymus toliau plėtoti esamas informacines sistemas (Šengeno informacinę sistemą 14 ir EURODAC 15 ) arba sukurti naujas sistemas (atvykimo ir išvykimo sistemą 16 ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą 17 ), kurios padės pašalinti kai kurias dabartines informacijos spragas.

Per Vizų informacinės sistemos (VIS) vertinimą valstybės narės nurodė, kad jos vis labiau naudojasi šia sistema neteisėtų migrantų pilietybei nustatyti. Tačiau vien Vizų informacinės sistemos duomenų trečiosios šalys paprastai nepripažįsta ir reikalauja pilietybės įrodymų ar papildomų tyrimų. Šioje sistemoje nesaugomos pasų kopijos, todėl tokią kopiją reikia gauti iš Šengeno vizą išdavusios ambasados, o tai užtrunka ilgai arba net yra neįmanoma. Todėl Komisija pradės galimybių Vizų informacinėje sistemoje saugoti vizų prašytojų kelionės dokumentų kopijas ir pasų kopijas studiją.

Be to, Komisija pradėjo tyrimą, kad išnagrinėtų ES leidimų gyventi saugyklos technines galimybes, be kita ko, tam, kad supaprastintų veiksmus tokiu atveju, kai teisę būti tik vienos valstybės narės teritorijoje turintis migrantas neteisėtai juda į kitą valstybę narę 18 .

Be to, Komisija įsteigė Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupę, kad užtikrintų veiksmingą šių priemonių naudojimą. Ši veikla turėtų būti naudinga imigracijos institucijoms: joms turėtų būti sudarytos sąlygos atliekant vieną paiešką gauti visose ES sistemose esančią informaciją apie neteisėtus migrantus 19 .

Valstybėms narėms, priimančioms sprendimus užbaigti teisėtą buvimą, darosi vis svarbiau turėti geresnes sąlygas gauti informaciją apie priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kad būtų lengviau grąžinti teistumą turinčius trečiųjų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės. Birželio mėn. Komisija pateiks peržiūrėtą pasiūlymą dėl teisės akto sukurti teistumą turinčių trečiųjų šalių piliečių tapatybės informacijos centralizuotą duomenų bazę, kad būtų nustatyta apkaltinamąjį nuosprendį priėmusi (-ios) valstybė (-s) narė (-ės) ir taip padidintas dabartinės Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) veiksmingumas.

Valstybės narės, priimdamos grąžinimo sprendimus, jau dabar turėtų atsižvelgti į Europos Sąjungoje priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl sunkių nusikaltimų, kad įvertintų individualią neteisėtų migrantų padėtį dėl, pvz., savanoriško grįžimo laikotarpio, sulaikymo poreikio ir draudimo atvykti trukmės.

Tolesni veiksmai

I.4. Veiksmingesnis grąžinimas ir parama reintegracijai

Grąžinimo direktyvoje aiškiai nurodyta, kad ES lygmeniu pirmenybė teikiama savanoriškam grįžimui, o ne priverstiniam grąžinimui, jei tai netrukdo pasiekti grąžinimo procedūros tikslo. Grįžimo skatinamosios priemonės paprastai vykdomos taikant remiamo savanoriško grįžimo sistemą ir suteikiant reintegracijos priemonių rinkinius.

Siekiant užtikrinti, kad neteisėti migrantai gautų tikslią informaciją net ir tais atvejais, kai labiau tikėtina, kad jie remsis savo bendruomenės neoficialiais informacijos šaltiniais, taip pat ir tais atvejais, kai neteisėti migrantai nenori grįžti ir (arba) nepasitiki migracijos institucijomis, būtina toliau gerinti informacijos apie savanorišką grįžimą sklaidą.

Kilmės šalys vis dažniau susiduria su atvejais, kai skirtingos valstybės narės neteisėtiems migrantams, sugrįžtantiems į savo kilmės šalis, suteikia nevienodo dydžio reintegracijos priemonių rinkinius (t. y. grynųjų arba nepiniginę paramą). Dėl to kilmės šalys gali pradėti teikti pirmenybę grąžinimui iš valstybių narių, kurios siūlo geresnius reintegracijos priemonių rinkinius, o neteisėti migrantai išvykimo šalį Europos Sąjungoje gali pradėti rinktis pagal patraukliausią remiamo savanoriško grįžimo pasiūlymą. Todėl siekiant padidinti grąžinimo mastą būtina suderinti visų valstybių narių reintegracijos priemonių rinkinius ir bendrą grąžinimo skatinimo praktiką. Komisija padės valstybėms narėms siekti šio tikslo pasitelkdama Europos migracijos tinklo grąžinimo ekspertų grupę.

Jei neteisėti migrantai žinos, kad vienintelė alternatyva yra priverstinis grąžinimas, nes neteisėtas buvimas nebeįmanomas, labiau tikėtina, kad jie sutiks pasinaudoti savanoriško grįžimo priemonėmis.

Siekiant, kad remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programos bei pagal jas vykdomos reintegracijos priemonės būtų veiksmingos, reikia bendrų standartų. Visos valstybės narės turėtų taikyti 2016 m. birželio 9 d. Tarybos patvirtintas neprivalomas Remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programų taikymo gaires, kurių tikslas – padidinti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų derinimą.

Būtina sustiprinti valstybių narių gebėjimus ir padidinti patirtį, susijusius su projektų ir programų grąžinimo srityje kūrimu ir valdymu. Todėl bus skatinami bendri valstybių narių veiksmai, nes jie naudingi visai Europos Sąjungai. Pagal projektus bus vykdomi su grąžinimu susiję veiksmai, įskaitant grąžinimo veiksmus, skirtus visų rūšių prieš grąžinimą teikiamai pagalbai, gebėjimų stiprinimą ir reintegraciją, kad padidėtų grąžinimo veiksmingumas. Projektai bus susieti su kitomis pagal integruoto grąžinimo

valdymo metodą vykdomomis iniciatyvomis ir vykdomi pasitelkiant integruoto grąžinimo valdymo programos platformą.

Tolesni veiksmai

I.5. Bendri veiksmai

Geresnis bendradarbiavimas grąžinimo srityje

Valstybės narės turi pagerinti ir sustiprinti savo grąžinimo gebėjimus, kad užtikrintų labiau integruotą ir suderintą požiūrį į grąžinimą ir jo valdymą, kaip patariama rekomendacijoje. Tai turėtų leisti geriau dalytis informacija, taikyti daugiadalykį metodą ir supaprastinti visus su grąžinimu susijusius klausimus. Valstybės narės vykdomas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo nacionalines programas gali skirti tam, kad paremtų šiuos sustiprintus gebėjimus ir taip užtikrintų geresnį planavimą, atitinkamų teisėsaugos ir imigracijos institucijų veiksmų derinimą ir tolesnius veiksmus, taip pat su teisminėmis institucijomis, sulaikymo institucijomis, globos sistemomis ir medicinos bei socialinėmis tarnybomis suderintus veiksmus, kad būtų greitai ir tinkamai sureaguota tais atvejais, kai reikia daugiadalykės intervencijos.

Savo ruožtu, taikydama integruoto grąžinimo valdymo metodą, Komisija užtikrins geresnį veiksmų derinimą ir tolesnius veiksmus Europos Sąjungos lygmeniu su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, kurios kaip platforma naudojasi Europos migracijos tinklo grąžinimo ekspertų grupe ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros tiesioginio ryšio centrų susitikimais.

2015 m. Veiksmų grąžinimo srityje plane nustatyta, kad Komisija turi sukurti valstybių narių ryšio centrų tinklą dėl leidimų gyventi panaikinimo; tai dar nėra padaryta. Valstybės narės jau dabar gali SIS užregistruoti visus panaikintus, baigusius galioti ir negaliojančiais pripažintus leidimus gyventi, kad pareigūnai vietoje galėtų patikrinti leidimo gyventi turėtojo statusą.

Tolesni veiksmai

Integruoto grąžinimo valdymo programa (IRMA)

Integruoto grąžinimo valdymo programa yra valstybių narių ekspertams skirta keitimosi riboto naudojimo informacija sistema, kuri jau naudojama ir palengvina valstybių narių grąžinimo ir readmisijos veiksmų planavimą, organizavimą ir įgyvendinimą, siekiant toliau didinti grąžinimo mastą. Joje taip pat pateikiama informacija apie geriausią praktiką ir gaires pagal trečiąsias šalis, teisės aktus, grąžinimo programas, duomenis apie grąžinimo informaciją ir statistiką.

Sistema veikia visose valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje ir Šveicarijoje. Joje pateikiama informacija taip pat leidžia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai imtis aktyvesnio vaidmens planuojant bendras grąžinimo operacijas ir geriau planuoti grąžinimo operacijas.

Integruoto grąžinimo valdymo programą jau numatyta plėtoti toliau, kad pagerėtų duomenų apie grąžinimo veiksmus ir readmisiją rinkimas. Komisija kuria Integruoto grąžinimo valdymo programai skirtas specialias IT priemones, kad ši informacija valstybėms narėms ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai būtų prieinama naudojant vieną kanalą. Tai leis supaprastinti EASO ir Eurostato vykdomą duomenų rinkimą ir taip sumažinti administracinę naštą, kylančią teikiant pakartotinius prašymus pateikti duomenis. Duomenys bus renkami kas mėnesį. Komisija ir valstybės narės turės ribotą prieigą prie šių duomenų. Šis procesas bus dar labiau supaprastintas, kai bus pradėta taikyti peržiūrėta Šengeno informacinė sistema. Tikralaikė informacija apie grąžinimo sprendimų išdavimą ir atitiktį jiems bus perduodama Integruoto grąžinimo valdymo programai.

Be to, valstybės narės, kurios to dar nepadarė, turi sukurti atskirą IT sistemą grąžinimo byloms nagrinėti nacionaliniu lygmeniu. Tai leis veiksmingiau ir standartizuotai valdyti grąžinamus asmenis pagal nacionalines sprendimų priėmimo procedūras ir susidaryti bendrą įspūdį apie tuos asmenis.

Kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis būtų paprastesnis, reikia asmeninių duomenų apie grąžinamą asmenį, kaip antai tapatybės duomenų ir patvirtinamųjų dokumentų. Tokie duomenys turi būti saugiai perduoti trečiųjų šalių vyriausybėms, kad būtų pavirtinta grąžinamo asmens tapatybė ir gauti reikiami kelionės dokumentai. Kad tai būtų atlikta veiksmingai, Integruoto grąžinimo valdymo programos platforma turi turėti bendrą readmisijos bylų valdymo IT sąsają, nesuteikiant prieigos prie jos trečiosioms šalims ir valstybėms narėms neturint prieigos prie trečiųjų šalių sistemų.

Tokiems veiksmams finansavimą skiria Komisija pagal Europos migracijos tinklo 2017–2018 m. daugiametę darbo programą.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra yra neatsiejama Europos Sąjungos pastangų sukurti veiklos sistemą, kuri leistų Europos Sąjungos grąžinimo sistemą padaryti veiksmingesnę, dalis. Naujuoju Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros reglamentu neteisėtų migrantų grąžinimas tapo prioritetine agentūros veiklos sritimi ir sudarytos sąlygos agentūrai gerokai padidinti valstybėms narėms teikiamą paramą ir imtis naujų veiksmų grąžinimo srityje. Agentūros pažanga, padaryta naudojantis naujaisiais įgaliojimais ir veiksmais, nustatytais šiame atnaujintame veiksmų plane, bus stebima Komisijos ataskaitose dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiksmingumo didinimo.

Didesni agentūros įgaliojimai leidžia jai teikti įvairiapusę pagalbą grąžinimo srityje. Savanoriško išvykimo ir priverstinio grąžinimo srityse agentūrai suteikti įgaliojimai rengti grąžinimo operacijas (iš vienos ar daugiau valstybių narių), taip pat dirbti su trečiosiomis šalimis ir gerinti jų pajėgumus bendradarbiauti su valstybėmis narėmis vykdant grąžinimo operacijas. Agentūra privalo visapusiškai naudotis savo įgaliojimais ir jau šiais metais sukurti naujų pagalbos valstybėms narėms priemonių.

Agentūros veikla grąžinimo srityje Europos lygmeniu prasideda vadinamaisiais veiksmais prieš grąžinimą, kuriuos būtina toliau stiprinti, visų pirma padėti nustatyti neteisėtų migrantų tapatybę ir iš trečiųjų šalių gauti migrantams grąžinti skirtus kelionės dokumentus. Reikėtų toliau rengti tapatybės nustatymo misijas iš svarbiausių trečiųjų šalių, per kurias arba iš karto po kurių dalyvaujančios trečiųjų šalių institucijos išduotų kelionės dokumentus. Agentūra taip pat turėtų nustatyti ir toliau plėtoti kitas priemones, kurios leidžia greitai nustatyti neteisėtų migrantų iš trečiųjų šalių tapatybę ar jiems išduoti naujus dokumentus.

Kol kas trūksta informacijos apie pagrindinius veiklos pavojus ar problemas, su kuriais valstybės narės susiduria grąžinimo srityje, ir apie tai, kaip agentūra galėtų pasirengti padėti nacionalinėms institucijoms tuos pavojus ar problemas šalinti. Kai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra nustatys valstybių narių pajėgumus ir poreikius, ji turėtų sukurti konkrečius, specialiai pritaikytus intervencinius planus. Tai leis aiškiai matyti, kokių praktinių žinių reikia kiekvienai valstybei narei ir kaip agentūra gali padėti ir pradėti bandomuosius projektus.

Be to, reikėtų vykdyti daugiau parsigabenamųjų grąžinimo operacijų, kai trečiosios šalies institucijos vykdo savo piliečių grąžinimą iš Europos Sąjungos pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros reglamento nuostatas. Šios operacijos dėl savo ekonominio naudingumo gali dar labiau sustiprinti Europos grąžinimo gebėjimus, todėl agentūra turėtų daugiau investuoti į paramą trečiųjų šalių gebėjimams dalyvauti tokiose operacijose, be kita ko, pasirūpinti specialiais mokymais. Bendros grąžinimo operacijos turėtų būti rengiamos laikantis 2016 m. gegužės 12 d. FRONTEX koordinuojamų bendrų grąžinimo operacijų oro transportu gairių.

Galiausiai agentūra turi labai skubiai sukurti mechanizmą, skirtą padėti valstybėms narėms finansuoti komerciniais skrydžiais vykdomą grąžinimą (tokiu būdu valstybių narių vykdomą tiek savanorišką grįžimą, tiek priverstinį grąžinimą). Be to, agentūra turėtų derėtis dėl bendrųjų susitarimų su oro bendrovėmis, kuriais prireikus galėtų naudotis nacionalinės grąžinimo institucijos, kuriuose būtų nustatytos bendros naudojimosi komerciniais skrydžiais sąlygos (pvz., grąžinamųjų asmenų ir juos lydinčių asmenų skaičius lėktuve) ir kuriais būtų užtikrinta, kad būtų galima greitai gauti kelias vietas lėktuvuose, skrendančiuose pagrindinėmis grąžinimo kryptimis.

Kad galėtų susidoroti su dėl minėtų veiksmų išaugusiu darbo krūviu ir iki galo pateisinti su naujaisiais įgaliojimais susijusius lūkesčius, agentūra turėtų iš karto imtis priemonių užtikrinti, kad būtų užpildytos visos laisvos darbo vietos ir panaudotas visas grąžinimo veiksmams skirtas biudžetas.

Tolesni veiksmai

I.6. Grąžinimui ir readmisijai skirtas Europos Sąjungos finansavimas

Komisija skiria didelę finansinę paramą, kad padėtų valstybėms narėms veiksmingai vykdyti grąžinimą pagal Grąžinimo direktyvą ir paremtų praktinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi geriausia patirtimi grąžinimo ir readmisijos srityse. Pagrindinė šių sričių ES finansavimo priemonė, iš kurios remiamos valstybės narės, yra Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF).

Su grąžinimu ir reintegracija susijusiems valstybių narių veiksmams, vykdomiems pagal nacionalines Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo programas, 2014–2020 m. skirta maždaug 806 mln. EUR. Tai apima paramą valstybių narių nacionaliniams grąžinimo veiksmams ir konkrečioms bendroms Europos grąžinimo ir integracijos iniciatyvoms (visų pirma Europos reintegracijos tinklui (ERIN), Europos integruoto grąžinimo valdymo iniciatyvai (EURINT) ir Europos grąžinimo ryšių palaikymo pareigūnų tinklui (EURLO)).

Be to, nuo 2014 m. suteikta iš viso 6,2 mln. EUR skubios pagalbos, kad būtų patenkinti skubūs su grąžinimu susiję poreikiai, kaip antai remiamas savanoriškas grįžimas. Kiti su grąžinimu ir readmisija susiję veiksmai buvo remiami Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis kaip Sąjungos veiksmai, įskaitant Readmisijos gebėjimų stiprinimo priemonę, kuriai 2015–2016 m. iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo skirta 12 mln. EUR.

Tolesni veiksmai

II. Readmisijos problemų sprendimas

Kaip paskelbta 2015 m. Veiksmų grąžinimo srityje plane, Europos Sąjungos bendravimas su pagrindinėmis migrantų kilmės šalimis Afrikoje ir Azijoje gerokai suaktyvėjo. Kai kurios kilmės šalys, laikydamosi įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę (o AKR šalys – ir pagal Kotonu susitarimo 13 straipsnį), bendradarbiauja savo piliečių readmisijos srityje; kita vertus, daugelio kitų šalių bendradarbiavimas yra nepatenkinamas. Visų pirma valstybės narės praneša, kad sunku iš trečiųjų šalių gauti skubius kelionės dokumentus ar kaip alternatyvą naudoti Europos kelionės dokumentą net ir tais atvejais, kai tapatybė ir pilietybė aiškiai nustatytos.

Reguliarūs jungtinių readmisijos komitetų posėdžiai ir specialūs projektai bei intensyvi 17 sudarytų readmisijos susitarimų įgyvendinimo veikla padėjo pašalinti kai kurias readmisijos kliūtis ir pagerinti susijusių institucijų praktiką bei ryšius. Tačiau praktiškai kai kuriose iš šių šalių susitarimų nuostatų vis dar laikomasi ne iki galo.

Komisija padarė pažangą derėdamasi dėl naujų readmisijos susitarimų. Derybos su Baltarusija beveik užbaigtos ir pradėtos naujos derybos su Nigerija, Tunisu ir Jordanija, su kuriomis taip pat deramasi dėl vizų režimo supaprastinimo. Kita vertus, 2003 m. su Maroku pradėtos derybos sustabdytos, o derybos su Alžyru vis dar nepradėtos, nors derybų įgaliojimai suteikti dar 2002 m.

Šalių, su kuriomis dėl oficialaus readmisijos susitarimo derėtis nepavyko, atveju Komisija dėmesį sutelkė į praktinio bendradarbiavimo gerinimą taikant veiklos priemones, kaip antai standartines veiklos procedūras.

Po kelių aukšto lygio dialogų bendradarbiavimas dėl readmisijos įsipareigojimų dabar yra neatsiejama atnaujinto Europos Sąjungos politinio dialogo su trečiosiomis šalimis dalis. Veiksmų plane taip pat paskelbta, kad Europos Sąjungos parama ir politika turėtų būti naudojamos kaip skatinamosios priemonės šalies partnerės norui bendradarbiauti didinti ir taip padidinti Europos Sąjungos įtaką readmisijos srityje. Šis aspektas įtrauktas į 2016 m. birželio mėn. pasiūlytą partnerystės modelio metodą 20 , kuriuo siekiama, kad migracija būtų valdoma bendrai su kilmės ir tranzito šalimis, pirmiausia dėmesį skiriant Etiopijai, Senegalui, Maliui, Nigerijai ir Nigeriui.

Partnerystės modelio įgyvendinimas ir rezultatai išsamiau išdėstyti trijose specialiose 2016 m. spalio ir gruodžio mėn. bei 2017 m. kovo 1 d. ataskaitose 21 . Bendravimas su trečiosiomis šalimis pagal partnerystės modelį tam naudojant visas esamas politines strategijas ir priemones 22 pagerins bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis joms nustatant savo piliečių tapatybę, jiems suteikiant naujus dokumentus ir tuos piliečius priimant atgal. Apskritai tam, kad būtų galima nustatyti visus šalies partnerės interesus, paskatas ir svertus, turėtų būti taikomi kiekvienai šaliai pritaikyti metodai, kad būtų galima pasiekti tikslus ir laikytis įsipareigojimų ir kad ES ir suinteresuotos valstybės narės susijusiai šaliai partnerei galėtų pasiūlyti konkrečių paramos priemonių, kaip antai skirtų veiksmingai grąžinamųjų asmenų reintegracijai, siekiant geriau valdyti migraciją ir toliau gerinti bendradarbiavimą grąžinimo ir readmisijos srityse. Kad pasiektų šį tikslą, ES ir valstybės narės turės suderintai ir veiksmingai daryti bendrą įtaką.

Tolesni veiksmai

III. Išvada

Rekomendacijoje dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Grąžinimo direktyvą ir šiame atnaujintame veiksmų plane pateikiama tikslingų veiksmų, kad valstybės narės ir Europos Sąjunga galėtų gerokai padidinti grąžinimo mastą. Kartu tai bus aiški žinia teisės būti Europos Sąjungoje neturintiems migrantams, kad jie neturėtų leistis į pavojingą kelionę, kad neteisėtai atvyktų į Europą. Tai taip pat padės išardyti neteisėto migrantų gabenimo verslo modelį.

Vykdydamos grąžinimą valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos turi veiksmingiau ir labiau tiesiogiai taikyti Grąžinimo direktyvoje nustatytus standartus ir procedūras ir visapusiškai laikytis pagrindinių teisių ir apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas orus grįžimas pagal rekomendaciją.

Savo ruožtu Komisija, kuriai padės susijusios Europos Sąjungos agentūros, parengs šiame atnaujintame veiksmų plane nustatytas paramos veiklai priemones, kad dar labiau sustiprintų valstybių narių pajėgumus ir joms padėtų įgyvendinti Europos Sąjungos grąžinimo sistemą.

Be to, Komisija su EIVT sustiprins pastangas sudaryti readmisijos susitarimus ir pagerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis dėl readmisijos, suderintai ir veiksmingai darydamos bendrą įtaką pagal partnerystės migracijos srityje modelį.

Komisija iki 2017 m. gruodžio mėn. įvertins pažangą, padarytą įgyvendinant rekomendaciją ir atnaujintą veiksmų planą, ir pateiks tam skirtą ataskaitą.

(1)

COM(2015) 453 final.

(2)

Šis skaičius apima grąžinimą į trečiąsias šalis ir neteisėtų migrantų grąžinimą iš vienos valstybės narės į kitą pagal dvišalius readmisijos susitarimus, kaip nustatyta Grąžinimo direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje.

(3)

2016 m. birželio 7 d. Komunikatas dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę, COM(2016) 385 final.

(4)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Trečioji pažangos ataskaita. Partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio pagal Europos migracijos darbotvarkę taikymo pirmieji rezultatai“, COM(2017) 205 final, 2017 3 1.

(5)

EUCO 31/16.

(6)

2017 m. vasario 3 d. pranešimas spaudai 43/17.

(7)

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, OL L 348, 2008 12 24, p. 98.

(8)

Antroji Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų veiksmingumo didinimo, COM(2017) 201 final, 2017 3 1.

(9)

2017 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB, C(2017) 1600.

(10)

2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą, OL L 295, 2013 11 6, p. 27.

(11)

2017 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB, C(2017) 1600.

(12)

COM(2015) 6250 final.

(13)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES, COM(2016) 467 final.

(14)

COM(2016) 881, 882 ir 883 final.

(15)

COM(2016) 272 final.

(16)

COM(2016) 194 final.

(17)

COM(2016) 731 final.

(18)

Grąžinimo direktyvos 6 straipsnio 2 dalis.

(19)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Penktoji pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“, COM(2017) 203 final.

(20)

2016 m. birželio 7 d. Komunikatas dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę, COM(2016) 385 final.

(21)

COM(2016) 700 final, 2016 10 18 ir 960 final, 2016 12 14.

(22)

Dėl poreikiais grindžiamos humanitarinės pagalbos pagal humanitarinės pagalbos teikimo principus negali būti keliama jokių sąlygų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 02

COM(2017) 200 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

VEIKSMINGESNĖ GRĄŽINIMO POLITIKA EUROPOS SĄJUNGOJE. ATNAUJINTAS VEIKSMŲ PLANAS

(1) https://ec.europa.eu/home-affairs/what-we-do/networks/european_migration_network/reports_en

(2) Ten pat.

(3) Ten pat.

(4) COM(2016) 205 final.

(5) COM/2016/0194 final – 2016/0106 (COD).

(6) COM(2016) 700, 2016 10 18; COM(2016) 960, 2016 12 14.