EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 02 17

COM(2017) 78 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų pažangos ir trūkumo

TURINYS

Santrauka    

1.    Įvadas    

2.    ES misijoms skiriami ištekliai    

3.    Potencialiai reikšmingas ES pajėgumų reaguoti į nelaimes trūkumas    

3.1.    Kovos su miško gaisrais lėktuvai    

3.2.    Pastogė ir susijusi pagalba    

4.    Išteklių rūšys, kurias reikia papildomai įvertinti    

4.1.    Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių nelaimių atvejais reikalingi ištekliai    

4.2.    Europos medicinos korpusas    

4.3.    Nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos    

4.4.    Ryšių grupės    

5.    Išvada    

Priedas. ERNP išteklių ir trūkumo apžvalga    

Santrauka

Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai (ERNP) buvo sukurti siekiant Europos Sąjungą parengti daugybei įvairių galimų nelaimių. Juos sudaro įvairūs civilinės saugos ištekliai, kuriuos Sąjungos civilinės saugos mechanizme dalyvaujančios valstybės teikia ES reagavimo į nelaimes operacijoms.

Nuo ERNP sukūrimo šešiolika dalyvaujančių valstybių skyrė 77 išteklius (pvz., paieškos ir gelbėjimo grupes, medikų komandas, vandens valymo sistemas ir kt.), kuriais dabar galima naudotis vykdant ES operacijas visame pasaulyje. Todėl įgyvendinta dauguma iš ES teisės aktuose nustatytų ERNP uždavinių arba vadinamųjų pajėgumų tikslų.

Vis dar esama turimų išteklių spragų arba trūkumo. Trūksta: 1) kovos su miško gaisrais lėktuvų ir 2) pastogės pajėgumų. Reikėtų papildomai įvertinti, ar turima pakankamai kitų rūšių išteklių. Tokius vertinimus reikėti atlikti dėl a) cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių nelaimių atvejais reikalingų išteklių, b) Europos medicinos korpuso didelių lauko ligoninių ir medicininės evakuacijos pajėgumų, c) nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų ir d) ryšių grupių. Taip pat gali prireikti peržiūrėti kai kuriuos iš dabartinių pajėgumų tikslų, kad būtų atsižvelgiama į kintančius rizikos vertinimus ir veiklos srityje įgytą patirtį.

Komisija ragina dalyvaujančias valstybes šalinti esamą ERNP trūkumą ir aktyviai remti dabartinių ERNP tikslų peržiūros ir galimo jų pritaikymo ir (arba) papildymo 2017 m. procesą.

1.Įvadas

Didėjančios rizikos pasaulyje ES turi būti pasirengusi reaguoti į daug įvairių galimų nelaimių. 2013 m., siekiant Sąjungoje gerinti civilinės saugos sistemų pasirengimo lygį, pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą sukurti Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai (ERNP) 1 . Pirmą kartą pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą vykdomoje veikloje dalyvaujančios valstybės gali sutelkti daug įvairių reagavimo į nelaimes išteklių, kuriuos galima nedelsiant dislokuoti vykdant ES operacijas. Dalyvaujančios valstybės, ERNP užregistruodamos nacionalinius išteklius, įsipareigoja užtikrinti, kad, Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centre gavus pagalbos prašymą, šiais ištekliais būtų galima naudotis vykdant ES reagavimo operacijas.

ERNP – viena iš pagrindinių paskutinės ES civilinės saugos teisės aktų peržiūros inovacijų. Todėl pereita nuo atsakomaisiais veiksmais grindžiamos ir ad hoc koordinavimo sistemos prie labiau nuspėjamo, iš anksto planuojamo ir nuoseklaus ES reagavimo į nelaimes organizavimo. Šiomis aplinkybėmis verta pažymėti, kad neseniai Europos Audito Rūmai labai palankiai įvertino bendrą Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, visų pirma reagavimo į nelaimes koordinavimo, veiksmingumą 2 .

ERNP sulaukė gerų vertinimų ir nuo jų sukūrimo 2014 m. spalio mėn. yra sparčiai plėtojami. 2016 m. spalio mėn. Belgija, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija (t. y. visos šešiolika pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą vykdomoje veikloje dalyvaujančių valstybių) ERNP skyrė civilinės saugos išteklių 3 . Siekdama užtikrinti aukštą šių išteklių kokybę, Komisija taiko specialią sertifikavimo procedūrą 4 . Būtiniausių pagrindinių reagavimo pajėgumų, kurių reikia veiksmingam ERNP veikimui užtikrinti, rūšys ir kiekis vadinami ERNP tikslais. Šie tikslai apibrėžti remiantis nustatyta nelaimių rizika, o Komisija ir dalyvaujančios valstybės periodiškai vertina jų tinkamumą 5 . Kadangi pajėgumų tikslai laikomi minimaliais reikalavimais, ERNP galima užregistruoti daugiau išteklių.

Siekiant užtikrinti, kad ES būtų pasirengusi reaguoti į nelaimes, reikia kritiškai įvertinti jos reagavimo pajėgumus. Šioje ataskaitoje apžvelgiama pažanga, padaryta siekiant ERNP tikslų, ir įvertinamas esamo reagavimo pajėgumų trūkumo reikšmingumas. Šioje ataskaitoje ne tik kiekybiškai palyginami tikslai ir laimėjimai; ji taip pat grindžiama patirtimi, įgyta per pastaruosius dvejus Sąjungos civilinės saugos mechanizmo taikymo metus. Iš šios patirties analizės matyti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtina peržiūrėti arba pritaikyti pajėgumų tikslus.

2.ES misijoms skiriami ištekliai

Nuo 2014 m. spalio mėn., kai buvo sukurti ERNP, iki 2016 m. spalio 1 d. – galutinio termino, sutarto šios ataskaitos pateikimo tikslais, šešiolika dalyvaujančių valstybių iš viso ERNP skyrė 77 reagavimo pajėgumus 6 . Šie pajėgumai – tai civilinės saugos moduliai, techninės pagalbos ir paramos grupės, taip pat kiti reagavimo pajėgumai. Skyrus šiuos išteklius, pasiekta daugelis iš ERNP tikslų. Išsami apžvalga pateikiama priede (2–3 stulpeliai).

Siekdama nustatyti bet kokį ES pajėgumų reaguoti į nelaimes trūkumą tose srityse, kuriose ERNP tikslai (dar) nepasiekti, Komisija paprašė dalyvaujančių valstybių nustatyti visus papildomus ERNP nepriklausančius išteklius, kuriuos būtų galima greitai skirti ES misijoms. Informaciją pateikė 27 šalys 7 ; išsami apžvalga pateikiama priede (4 stulpelis).

Jei yra ERNP nepriklausančių išteklių, kuriuos pasitelkus būtų galima panaikinti ERNP trūkumą, šioje ataskaitoje daroma išvada, kad nėra bendrų ES reagavimo pajėgumų trūkumo. Vis dėlto reikia pažymėti, kad, kalbant apie ERNP nepriklausančius išteklius, esama mažiau jų prieinamumo ir kokybės garantijų negu ERNP užregistruotų išteklių atvejais. ERNP užregistruoti moduliai turi būti parengti išvykti ir (arba) būti prieinami operacijoms nukentėjusiojoje valstybėje per nustatytą valandų skaičių, taip pat reikia atlikti jų sertifikavimo procedūrą, per kurią peržiūrimi dokumentai ir organizuojami mokymai bei pratybos. Negalima garantuoti, kad tokios pat procedūros taikomos ERNP nepriklausantiems ištekliams.

3.Potencialiai reikšmingas ES pajėgumų reaguoti į nelaimes trūkumas

Per pirmuosius dvejus metus ERNP buvo sėkmingai naudojamasi reaguojant į Ebolos krizę Vakarų Afrikoje (2014 m.), miško gaisrus Graikijoje (2015 m.), miško gaisrus Kipre, Prancūzijoje ir Portugalijoje (2016 m.), žemės drebėjimą Ekvadore (2016 m.), geltonosios karštinės protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje (2016 m.) ir uraganą „Matthew“ Haityje (2016 m.). Vis dėlto tapo akivaizdu, kad esama tam tikrų trūkumų. Komisija potencialiai reikšmingą trūkumą nustatė dviejose srityse – kovos su miško gaisrais lėktuvų ir pastogės bei susijusios pagalbos.

3.1.    Kovos su miško gaisrais lėktuvai

Miško gaisrų riziką lemia daug veiksnių, pavyzdžiui, klimato sąlygos, augalija, miškų tvarkymo praktika ir kt. Europos Sąjungoje dažniausiai didžiausias pavojus kyla pietų ir pietryčių Europoje, nors pastaraisiais metais nukentėjo ir kiti regionai (pvz., Vestmanlandas, Švedija, 2014 m.), o kiekvienais metais, atsižvelgiant į sezonines meteorologines sąlygas, miško gaisrų skaičius ir mastas gali labai skirtis.

Pradinis šios srities ERNP tikslas buvo du kovos su miško gaisrais moduliai naudojant lėktuvus. Paskui Prancūzija užregistravo vieną modulį. Be to, Komisija per 2016 m. miško gaisrų sezoną, kaip atsarginius pajėgumus, bendrai finansavo vieną Italijos naudojamą gaisro gesinimo orlaivį. Tai reiškia, kad šis orlaivis 2016 m. vasarą buvo priskirtas prie ERNP, o Komisija, siekdama užtikrinti galimybes juo pasinaudoti didelių nelaimių atvejais, finansavo jo laikymo parengties sąlygomis išlaidas. Kaip paaiškėjo, šie abu ištekliai buvo labai naudingi.

Vis dėlto iš 2016 m. vasaros įvykių, visų pirma – miško gaisrų Portugalijoje, paaiškėjo, kad veiklos požiūriu būtina ir politiniu požiūriu svarbu, kad prie ERNP būtų priskirta daugiau kovos su miško gaisrais lėktuvų. Portugalija, naudodamasi Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, pagalbos paprašė tuomet, kai dėl techninių priežasčių nebuvo galima naudotis nė vienu Prancūzijos kovos su miško gaisrais lėktuvu (įskaitant vieną ERNP užregistruotą modulį), o ERNP atsarginis orlaivis buvo dislokuotas Korsikoje. Nors ERNP atsarginis orlaivis iš Korsikos buvo nukreiptas į Portugaliją, dėl bendro gaisrų gesinimo lėktuvų, kuriuos būtų galima pasitelkti naudojantis Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, trūkumo Portugalija buvo priversta priimti Maroko ir Rusijos pagalbą (atitinkamai po du orlaivius „Canadair“ ir „Beriev“).

Todėl nustatyta, kad kovos su miško gaisrais modulių naudojant lėktuvus srityje esama potencialiai reikšmingo trūkumo, ir Komisija ragina dalyvaujančias valstybes imtis veiksmų šiam trūkumui pašalinti.

3.2.    Pastogė ir susijusi pagalba

Nustatyti ERNP pastogės pajėgumų tikslai: dvi avarinės laikinos stovyklavietės, šimtas vienetų papildomų pastogės pajėgumų ir šeši papildomi pastogės rinkiniai. Šiuo metu dar nėra nė vienos avarinės laikinos stovyklavietės, o ERNP užregistruotas tik vienas papildomų pastogės pajėgumų vienetas. Kalbant apie ERNP nepriklausančius pajėgumus, atrodo, kad taip pat nėra daug prieinamų su pastoge susijusios pagalbos išteklių (žr. priedą).

Be to, per pabėgėlių ir (arba) migracijos krizę Europoje greitai paaiškėjo, kad sudėtinga suteikti pastogę tuomet, kai visos dalyvaujančios valstybės vienu metu patiria spaudimą. Vyriausybių turimos atsargos buvo greitai išnaudotos, ir, krizei pasiekus aukščiausią lygį, Europos prekybos rinka patyrė didelį spaudimą, todėl buvo labai vėluojama pristatyti konteinerius ir padidėjo kainos. Bendradarbiavimas su kariuomene tik iš dalies padėjo palengvinti padėtį.

Susiklosčius įvairioms situacijoms, kurios būdingos dalyvaujančių valstybių rizikos profiliams, labai svarbu gebėti greitai sutelkti masinę pastogės pagalbą. Savanoriška, ad hoc teikiama savitarpio pagalba gali būti ne pats veiksmingiausias ir ekonomiškai efektyviausias būdas užtikrinti galimybes naudotis šiais pajėgumais, ypač kai jų vienu metu prireikia kelioms dalyvaujančioms valstybėms.

Todėl Komisija nustatė, kad pastogės ir susijusios pagalbos srityje esama potencialiai reikšmingo trūkumo, ir ragina dalyvaujančias valstybes pradėti diskusijas dėl geriausio šios problemos sprendimo būdo.

4.Išteklių rūšys, kurias reikia papildomai įvertinti

Tam tikrais atvejais reikėtų papildomai įvertinti, ar turima pakankamai tam tikrų rūšių išteklių. Tokius vertinimus reikia atlikti dėl cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) nelaimių atvejais reikalingų išteklių, Europos medicinos korpuso didelių lauko ligoninių ir medicininės evakuacijos pajėgumų, nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų ir ryšių grupių.

4.1.    Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių nelaimių atvejais reikalingi ištekliai

ES turi būti pakankamai pasirengusi atremti chemines, biologines, radiologines ir branduolines nelaimes. Pastaruoju metu suaktyvėjusi teroristų veikla Europoje ir kaimyniniuose regionuose gali būti pagrindas ateityje peržiūrėti ChBRB nelaimių srities pajėgumų tikslus.

Šiuo metu ERNP neužregistruota pakankamai pajėgumų, kad būtų galima vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas užkrėstoje aplinkoje arba reaguoti į situacijas, kai reikia dezinfekuoti sąlytį su ChBRB medžiagomis turėjusius asmenis. Vis dėlto dalyvaujančios valstybės pranešė Komisijai, kad turi pakankamai ERNP nepriklausančių išteklių.

Komisija ragina dalyvaujančias valstybes toliau ERNP registruoti šių rūšių išteklius ir diskutuoti dabartinių pajėgumų tikslų tinkamumo klausimu.

4.2.    Europos medicinos korpusas

Ebolos krizė priminė, kad būtina toliau plėtoti Europos pajėgumus kovoti su ligų protrūkiais ir mažinti nelaimių padarinius sveikatai. Šioje srityje toliau dirbama kuriant Europos medicinos korpusą, kuriame suburiamos visos ERNP priklausančios medikų ir visuomenės sveikatos specialistų komandos ir moduliai.

Europos medicinos korpuso pajėgumų tikslai dar nėra nustatyti pakankamai tiksliai. Pavyzdžiui, vis dar nėra aiškių greitosios medicinos pagalbos komandų tikslų, nes Europos Sąjungoje pereinama prie Pasaulio sveikatos organizacijos greitosios medicinos pagalbos komandų klasifikavimo (1, 2 ir 3 rūšies komandos) sistemos. Vis dėlto yra požymių, kad dalyvaujančioms valstybėms gali pritrūkti didelių lauko ligoninių pajėgumų (t. y. 3 rūšies greitosios medicinos pagalbos komandų).

Be to, kas jau paminėta, verta pažymėti, kad, ilgam laikui dislokuojant intensyvaus reagavimo pajėgumus, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos komandas (2 ir 3 rūšys) ir kilnojamas laboratorijas, taip pat lauko ligoninėms sustiprinti reikalingus inžinerinius pajėgumus, gali atsirasti didelių veiklos išlaidų. Šiuo metu pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą šios išlaidos nėra bendrai finansuojamos ES lėšomis, todėl kelios dalyvaujančios valstybės nesiryžo ERNP registruoti savo išteklių.

Kalbant apie medicininei evakuacijai skiriamus išteklius, galima naudotis keliais ERNP priklausančiais ir nepriklausančiais lėktuvais ir sraigtasparniais. Vis dėlto, atsižvelgiant į didelių nelaimingų atsitikimų riziką, reikėtų didinti turimų išteklių kiekį. Kadangi situacijos, kai gali prireikti medicininės evakuacijos išteklių, yra labai įvairios, taip pat reikia peržiūrėti pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą nustatytas medicininės evakuacijos pajėgumų rūšis. Pavyzdžiui, Ebolos virusine liga sergančių asmenų medicininės evakuacijos sistema buvo sukurta tik tuomet, kai ekstremalioji situacija pasiekė aukščiausią tašką.

Todėl Komisija ragina dalyvaujančias valstybes remti MEVAC 8 moduliams ir medicininės evakuacijos ištekliams taikomų reikalavimų ir jų pajėgumų tikslų peržiūros procesą.

4.3.    Nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos

Diegiant technologines inovacijas galima didinti civilinės saugos operacijų, taip pat ir tų, kurios vykdomos pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, veiksmingumą ir efektyvumą. Viena iš tokių inovacijų yra bepiločiai orlaiviai, dar vadinami nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis (angl. RPAS). Kai kurios dalyvaujančios valstybės, vykdydamos vidaus ir tarptautines civilinės saugos operacijas, jau naudojasi nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis, tačiau per pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą vykdomas misijas šiomis sistemomis iki šiol pasinaudota tik keletą kartų, o ERNP neužregistruotas nė vienas nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų vienetas. Nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų vienetai gali, be kitų dalykų, padėti vykdyti vertinimo misijas ir paieškos bei gelbėjimo operacijas, taip pat kovoti su miško gaisrais 9 . Norint vykdyti bet kurią iš šių rūšių misijų, reikia, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų vienetai turėtų specialių pajėgumų ir atitiktų skirtingus kokybės kriterijus.

Todėl Komisija ragina dalyvaujančias valstybes remti modulio „Grupės, turinčios bepiločių orlaivių“ peržiūros procesą ir apsvarstyti, ar būtų tikslinga šį modelį išplėtoti į keletą skirtingų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų modulių, jiems nustatant atskirus pajėgumų tikslus.

4.4.    Ryšių grupės

ERNP esama kiekybinio ryšių grupių ar platformų, kad atokiose teritorijose būtų greitai atkurti ryšiai, trūkumo (-2). Vis dėlto Komisija turi informacijos, kad kelios dalyvaujančios valstybės turi tokių išteklių, kurių aiškiai nenurodė šios ataskaitos rengimo tikslais. Todėl reikėtų gauti daugiau informacijos apie šios rūšies išteklių prieinamumą.

Komisija ragina dalyvaujančias valstybes nares arba ERNP užregistruoti papildomus išteklius, arba apsvarstyti šio pajėgumų tikslo tinkamumą.

5.Išvada

Siekiant ERNP pradinių pajėgumų tikslų, padaryta nemaža pažanga, tačiau šioje ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos Sąjungai vis dar gali trūkti tam tikrų pajėgumų reaguoti į nelaimes, t. y. 1) kovos su miško gaisrais lėktuvų ir 2) pastogės ir susijusios pagalbos pajėgumų.

Be to, reikia atlikti išsamesnę tam tikrų sričių analizę, siekiant įvertinti, ar esama potencialiai reikšmingo ES pajėgumų reaguoti trūkumo ir ar reikia peržiūrėti tam tikrus galiojančiuose teisės aktuose nustatytus pajėgumų tikslus. Tokius vertinimus reikėtų atlikti dėl šių rūšių išteklių: a) paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose cheminių, biologinių, radiacinių ir branduolinių įvykių sąlygomis komandos ir ChBRB medžiagų nukenksminimo grupės, b) lauko ligoninės ir medicininės evakuacijos pajėgumai, c) nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos ir d) ryšių grupės.

Siekdama padėti užtikrinti, kad būtų pakankamai prieinamų pagrindinių išteklių, Komisija 2017 m. paskelbė dar vieną kvietimą teikti paraiškas dėl atsarginių pajėgumų. Jis apima tokių sričių kaip kova su miško gaisrais naudojant lėktuvus, pastogė, bepilotės antžeminės transporto priemonės, skirtos ChBRB nelaimėms suvaldyti, avarinės medicinos tarnybos, nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos ir potvynio suvaldymas 10 reagavimo pajėgumus.

Komisija siūlo dalyvaujančioms valstybėms keliais būdais šalinti esamą pajėgumų, kurių išteklių neturima nacionaliniu lygmeniu, trūkumą, pavyzdžiui:

sudaryti konsorciumus ir kurti bendrus modulius;

išnagrinėti galimybes sudaryti susitarimus, pagal kuriuos būtų galima naudotis tokiais ištekliais;

skatinti tolesnius šios temos mokslinius tyrimus;

šalinti trūkumą įgyvendinant dabartines nacionalines ir ES pajėgumų stiprinimo programas 11 , pvz., naudojantis ES struktūrinių fondų lėšomis.

Galiausiai padarytos pažangos vertinimas ir esamo ERNP trūkumo šalinimas yra dinamiški ir nuolatiniai procesai. ERNP tikslai turi būti peržiūrimi bent kas dvejus metus 12 ; pirmoji peržiūra bus pradėta jau 2017 m. Gali būti, kad atlikus šią peržiūrą, remiantis nacionaliniais rizikos vertinimais, per pastarojo meto nelaimes įgyta patirtimi, bendromis tendencijomis ir kitais atitinkamais informacijos šaltiniais, bus nustatyti nauji pajėgumų tikslai.

Priedas. ERNP išteklių ir trūkumo apžvalga

Pirmuose dviejuose šios lentelės stulpeliuose išvardijami moduliai, techninės pagalbos ir paramos grupės ir kiti reagavimo pajėgumai ir nurodomi Komisijos įgyvendinimo sprendimo III priede nustatyti ERNP pradinės konfigūracijos pajėgumų tikslai. Lentelėje taip pat išvardyti Europos medicinos korpuso, kuris oficialiai nepriklauso ERNP ir kurio pajėgumų tikslai dar nenustatyti, ištekliai. Trečiajame stulpelyje pateikiama informacija apie šiuo metu ERNP užregistruotus išteklius, o ketvirtajame – apie ERNP neužregistruotus išteklius, kuriuos reikiamu mastu, reikiamoje vietoje, per reikiamą terminą ir reikiamą laikotarpį gali lengvai suteikti dalyvaujančios valstybės. Paskutiniame stulpelyje įvertinama bendrų dalyvaujančių valstybių pajėgumų atitiktis nustatytiems tikslams ir apibendrinamas nustatyto trūkumo reikšmingumas. Juo grindžiama spalvinio kodavimo sistema: žalia spalva reiškia, kad tikslas pasiektas, oranžinė – žiūrėti konkrečias pastabas, o raudona – kad esama potencialiai reikšmingo pajėgumų trūkumo.

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo 11 straipsnis.

(2)

Žr. 2017 m. sausio 18 d. paskelbtą specialiąją ataskaitą Nr. 33/2016 dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo.

(3)

Išsamesnę informaciją žr. priede.

(4)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/762/ES 16 straipsnis.

(5)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/762/ES 14 straipsnis.

(6)

Siekiant atsižvelgti į vėlavimą baigti registruoti išteklius, šioje ataskaitoje užregistruotais ištekliais taip pat laikomi ištekliai, kurių registracijos paraiškas Komisija gavo per nustatytą terminą ir kurių registracijos procesas dar nebaigtas. Daroma prielaida, kad galiausiai bus užregistruoti visi ištekliai, nors kai kuriems gali prireikti skirti adaptavimo dotacijas, kad jie atitiktų Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/762/ES II priede nustatytus kokybės kriterijus. Šiuo metu iš 77 priede išvardytų išteklių tik 20 proc. yra oficialiai užregistruoti ištekliai. Kiti 80 proc. išteklių yra ištekliai, dėl kurių pradėta registracijos procedūra. Atliekant šią esamo pajėgumų trūkumo nustatymo procedūrą, neatsižvelgiama į išteklius, kuriuos politiškai įsipareigojo skirti dalyvaujančios valstybės, tačiau iki 2016 m. spalio 1 d. nepateikė jų paraiškos formų, nes nėra informacijos apie šių išteklių techninius aspektus, sąlygas, tvarkaraštį ir pakankamumą.

(7)

Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Juodkalnija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

(8)

MEVAC – nelaimės aukų evakuacija medicininėmis oro transporto priemonėmis (angl. Medical aerial evacuation of disaster victims).

(9)

2016 m. sausio mėn. Komisija surengė praktinį ekspertų seminarą dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų naudojimo vykdant civilinės saugos operacijas. Per šį praktinį seminarą padaryta išvada, kad nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų technologijos gali būti naudingos vykdant įvairias nelaimių valdymo misijas. 2016 m. birželio mėn. Civilinės saugos komiteto sudaryta civilinės saugos modulių ekspertų grupė padarė išvadą, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmui būtų aktualiausios trijų rūšių misijos: nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų padedamos vykdyti vertinimo misijos, paieškos ir gelbėjimo operacijos ir kovos su miško gaisrais misijos. Ši grupė taip pat susitarė dėl ERNP registruotinų nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų vienetų kokybės reikalavimų sąrašo.

(10)

Apskritai Europoje turima nemažai reagavimo pajėgumų, skirtų potvynio rizikai suvaldyti. Vis dėlto, vertinant potvynio riziką, taip pat reikia atsižvelgti ir į geografinę padėtį bei rizikos kategoriją. Nežiūrint bendro šių pajėgumų prieinamumo lygio, pajėgumai reaguoti į potvynius tam tikrose vietovėse iš tikrųjų gali būti neprieinami. Be to, nėra jokios informacijos apie galimybes naudotis sudėtingesne arba naujoviška potvynio suvaldymo įranga, pavyzdžiui, vamzdžiais ir sudedamosiomis dalimis grindžiamomis sistemomis, kurios padėtų didinti ERNP reagavimo pajėgumus. Kalbant apie rizikos kategoriją, reikėtų pažymėti, kad laiko sureaguoti į staigius potvynius paprastai yra mažiau, nei tada, kai įvyksta upių potvyniai. Staigius potvynius numatyti sudėtingiau, taip pat sunkiau iš anksto apie tai įspėti gyventojus ir pirmuosius gelbėtojus.

(11)

Pažymėtina, kad pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir toliau bus teikiamas tik pradinis veiksmų, skirtų pajėgumų trūkumui šalinti, finansavimas, t. y. bus finansuojama ne daugiau kaip 20 proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų ir tik labai nedaugeliu atvejų; žr. Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21 straipsnio 1 dalies j punktą ir Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/762/ES 22 straipsnį.

(12)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/762/ES 14 straipsnio 2 dalis.

(13)

Kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/762/ES III priede.

(14)

Atkreipkite dėmesį, kad Jungtinė Karalystė gali suteikti daug įvairių išteklių, todėl nebuvo įmanoma nustatyti nacionalinių pajėgumų. Todėl, atliekant šią analizę, į šiuos išteklius neatsižvelgiama. Šie ištekliai – tai gaisro gesinimo srities ekspertai ir intensyvios paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose pajėgumai, taip pat Jungtinės Karalystės Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo tarnybos ir jos veiklos partnerių turima specializuota paieškos ir gelbėjimo įranga, Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų nelaimės aukų evakuacijos medicininėmis oro transporto priemonėmis pajėgumai, įvairūs Jungtinės Karalystės jūrų ir pakrančių apsaugos agentūros ir jos veiklos partnerių reagavimo jūroje pajėgumai, daug ir įvairių tiek viešojo sektoriaus agentūrų (pavyzdžiui, Sveikatos ir saugos tarnybos ir Aplinkos agentūros), tiek privačiojo sektoriaus inžinerijos ekspertų. Jungtinė Karalystė taip pat turi didelį Tarptautinio vystymosi departamento saugomą pastogės pajėgumų rezervą.

(15)

Kaip paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose cheminių, biologinių, radiacinių ir branduolinių įvykių sąlygomis (CBRNUSAR) ištekliais taip pat galima naudotis dviem Prancūzijos intensyvių paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose (HUSAR) moduliais. Vis dėlto šie intensyvių paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose moduliai nebuvo užregistruoti kaip paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose cheminių, biologinių, radiacinių ir branduolinių įvykių sąlygomis moduliai, todėl šiuo etapu negalima garantuoti, kad jie atitinka atitinkamus kokybės kriterijus.

(16)

Danijos pajėgumai – tai viena modulinė keičiamo dydžio mobili ligoninė, kuri gali veikti kaip centrinis medicinos punktas, centrinis medicinos punktas su galimybe atlikti chirurgines operacijas ir lauko ligoninė. Atliekant šią analizę, šie pajėgumai įskaičiuoti tik vieną kartą – kaip lauko ligoninė.

(17)

Paieškos kamerų, terminio vaizdo kamerų, akustinės paieškos įrangos ir šunų gelbėtojų turinčios grupės.

(18)

Danijos grupė turi bepilotį orlaivį, kuris gali filmuoti dienos metu ir nepučiant vėjui.

(19)

Nyderlandai atskirais atvejais gali suteikti vandens siurblių, kurių galingumas ne mažesnis kaip 800 l/min. Vis dėlto neįmanoma apskaičiuoti nacionalinių pajėgumų, todėl, rengiant šią analizę, į šiuos pajėgumus neatsižvelgiama.

(20)

Nyderlandai atskirais atvejais gali suteikti 5–150 kW elektros energijos generatorių. Vis dėlto neįmanoma apskaičiuoti nacionalinių pajėgumų, todėl, rengiant šią analizę, į šiuos pajėgumus neatsižvelgiama.

(21)

Pakrantės tarnybos atsakymas.