EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 01 20

COM(2017) 22 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl 2014–2017 m. Europos Sąjungos sporto srities darbo plano įgyvendinimo ir reikšmės

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl 2014–2017 m. Europos Sąjungos sporto srities darbo plano įgyvendinimo ir reikšmės

A)    ĮVADAS

Atsižvelgdamos į tai, kad sporto sritis įtraukta į Lisabonos sutartį, ir laikydamosi SESV 165 straipsnio, Europos Sąjunga (ES) ir valstybės narės sustiprino tarpusavio bendradarbiavimą siekdamos toliau plėtoti europinę pakraipą sporto srityje. Glaudžiausiai bendradarbiauta srityse, kuriose ES gali valstybių narių vykdomai veiklai suteikti pridėtinės vertės ir paremti jų veiksmus. Pastarąjį dešimtmetį sportas tapo politikos sritimi, kuri turi įtakos bendriems ES siekiams skatinti ekonomikos augimą, kurti daugiau bei geresnių darbo vietų ir užtikrinti įtraukią visuomenę ir padeda įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ 1 ir Darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, teisingumo ir demokratinių pokyčių darbotvarkėje 2 nustatytus prioritetus. Be to, Komisija kartu su valstybėmis narėmis ėmė dėti daugiau pastangų, kad būtų sprendžiami su geru valdymu, sąžiningumu ir socialine įtrauktimi susiję sporto srities uždaviniai ir pabrėžiama sportavimo ir fizinio aktyvumo nauda.

Sėkmingai įgyvendinus pirmąjį Europos Sąjungos sporto srities darbo planą (2011–2014 m.) 3 , Taryba priėmė antrą Europos Sąjungos sporto srities darbo planą (2014–2017 m.) 4 , kad būtų skatinama ir plėtojama Europos lygmens sporto politika. Tuo remdamosi ir visapusiškai paisydamos nacionalinių ir ES kompetencijos sričių, Komisija ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės kartu kitomis valstybėmis narėmis glaudžiai bendradarbiaudamos sprendė visų pirma su sąžiningumu sporto srityje, ekonominiu sporto aspektu ir sporto bei visuomenės sąsaja susijusius klausimus. Sporto organizacijos ir suinteresuotieji subjektai taip pat tiesiogiai dalyvavo įgyvendinant šį ES darbo planą.

Antrajame ES sporto srities darbo plane nustatomi prioritetai ir pateikiamas siektinų rezultatų sąrašas 5 , taip pat nurodomos atitinkamos darbo struktūros, visų pirma ekspertų grupės.

Komisijos paprašyta iki 2016 m. lapkričio mėn., t. y. paskutiniu darbo plano įgyvendinimo etapu, parengti jo įgyvendinimo ir reikšmės ataskaitą, kuria remiantis 2017 m. pirmąjį pusmetį galbūt būtų rengiamas trečias ES sporto srities darbo planas.

Šioje ataskaitoje pateikiama Komisijos nuomonė apie darbo plano įgyvendinimą ir įvertinamas jo platesnis politinis poveikis. Joje taip pat atsižvelgiama į valstybių narių, taip pat ekspertų ir stebėtojų, dalyvaujančių ekspertų grupių veikloje, raštu pateiktas pastabas. Be to, joje pateikiama rekomendacijų dėl galimo būsimo ES sporto srities darbo plano.

B)     VERTINIMAS

Komisija antrojo ES sporto srities darbo plano įgyvendinimą vertino remdamasi klausimynu 6 , per įvairius suinteresuotųjų subjektų susitikimus ir renginius surinkta informacija ir savanoriškai pateiktomis pastabomis. Išnagrinėjus gautą informaciją paaiškėjo, kad antrasis darbo planas pateisino lūkesčius. Vis dėlto nustatyta ir tobulintinų sričių.

1.Darbo metodai ir struktūros

Po to, kai buvo priimtas antrasis ES sporto srities darbo planas, Komisija įsteigė penkias iš valstybių narių paskirtų atstovų sudarytas ekspertų grupes 7 , kad jos rūpintųsi su sporto politika susijusiomis konkrečiomis sritimis ir padėtų siekti numatytų rezultatų. Pateikę prašymą ir gavę valstybių narių atstovų sutikimą, šių grupių posėdžiuose kaip stebėtojai galėjo dalyvauti ir suinteresuotieji subjektai (žr. 1 priedą). Komisija privalėjo glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir padėti joms įgyvendinti darbo planą.

Ekspertų grupės pradėjo dirbti 2014 m antrąjį pusmetį. Kiekviena jų, laikydamasi savo darbo grafiko, pagal darbo plane nustatytą tvarkaraštį siekė konkrečių rezultatų. Numatyta siekti tokių rezultatų, kad būtų sudarytos sąlygos ateityje galbūt vykdyti ES lygmens veiklą ir būtų formuojama nacionalinė politika.

Be penkių ekspertų grupių vykdomos veiklos, ES darbo plane nurodyta, kad gali būti naudojamos ir kitos struktūros bei darbo metodai, tarp jų: pirmininkaujančios valstybės narės rengiamos konferencijos, sporto ministrų ir direktorių susitikimai, Komisijos atliekami tyrimai bei rengiamos konferencijos, taip pat pasižadėjimų sąrašai.

Sporto direktoriams buvo skirta speciali užduotis – keistis geriausia patirtimi ir užtikrinti tarpusavio mokymąsi sporto srityje.

Struktūrinis dialogas su sporto organizacijomis vyko įvairiuose susitikimuose ir renginiuose, tarp jų: metiniame ES sporto forume ir su kiekvienos Tarybos posėdžiais susijusiuose susitikimuose.

2014–2016 m. įvyko 2 neoficialūs sporto ministrų susitikimai, 9 pirmininkaujančios valstybės narės surengti renginiai bei konferencijos ir 5 sporto direktorių susitikimai. Be to, paskelbti 8 Komisijos atlikti tyrimai, kuriais siekta palaikyti ir paskatinti darbo plano įgyvendinimą. Taip pat imtasi pasižadėjimų sąrašo sudarymo parengiamųjų darbų.

2.Rezultatai

Antrojo ES sporto srities darbo plano I priede nustatoma 16 su pagrindinėmis sritimis susijusių rezultatų, pasiektinų iki konkretaus numatyto termino, ir nurodomos atitinkamos darbo struktūros. Rezultatai yra susiję su visais sporto aspektais (socialiniu, ekonominiu, organizaciniu). Visi rezultatai yra pasiekti arba bus galutinai pasiekti 2016 m. pabaigoje arba 2017 m. pradžioje. Prie šios ataskaitos pridėtoje lentelėje nurodoma kiekvieno siektino rezultato būsena (žr. 2 priedą).

Vertėtų atkreipti dėmesį į kelias sritis, kuriose padaryta itin didelė pažanga.

Siekdama užkirsti kelią susitarimams dėl varžybų baigties ir kovodama su jais, atitinkama ekspertų grupė subūrė visas suinteresuotąsias šalis ir sudarė sąlygas laiku keistis naujienomis, atsižvelgiant į Makoleno konvenciją 8 , kuri buvo priimta prieš pradedant įgyvendinti darbo planą.

Su sportu susijusio gero valdymo srityje atitinkama ekspertų grupė aiškiai nurodė, kokiu mastu įgyvendinti ES principai, taip pat nustatė su galimu pasižadėjimų sąrašu susijusių būdų siekti pažangos, o geriausias to rezultatas – neseniai paskelbtas Komisijos pasižadėjimas užtikrinti gerą valdymą.

Sveikatinamojo fizinio aktyvumo srityje atitinkama ekspertų grupė kaupė fizinio aktyvumo skatinimo valstybėse narėse gerąją patirtį ir dalijosi ja, o tai turėjo įtakos rengiant ir įgyvendinant nacionalinio lygmens politiką ir veiksmų planus. Naudodamosi Tarybos rekomendacijos dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo stebėjimo sistema, valstybės narės pranešė nuo 2013 m. visuose su sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu susijusiuose sektoriuose patvirtinusios 37 naujas politikos kryptis ir veiksmų planus (iš visų 152 politikos krypčių ir veiksmų planų), o tai rodo, kad šie gerosios patirties mainai yra naudingi ir aktualūs.

Už sporto ekonominį aspektą atsakinga ekspertų grupė daugiausia dėmesio skyrė būtent sporto ekonominei naudai, svarbių sporto renginių paveldui ir tvariam sporto finansavimui. Siekiant kiekybiškai įvertinti ir parodyti sektoriaus ekonominį poveikį, padaryta dar didesnė pažanga sporto palydovinių sąskaitų srityje. Šiuo metu nacionalines sporto palydovines sąskaitas turi aštuonios valstybės narės (AT, CY, DE, LT, NL, PO, PT, UK) 9 ir Šveicarija; LU ir RO savo nacionalines sporto palydovines sąskaitas baigia rengti, o dar kelios valstybės narės pradėjo svarstymą ir derybas su savo nacionaline statistikos institucija.

Už žmogiškuosius išteklius atsakinga ekspertų grupė sudarė palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi. Be to, ji apsvarstė nacionalines dvikryptės sportininkų karjeros strategijas ir padėjo parengti sektoriaus kvalifikacijų sandarą, susijusią su šalių nacionaline kvalifikacijų sandara ir Europos kvalifikacijų sandara. Taip pat sportas politiniu lygmeniu pripažintas vienu iš būdų padidinti jaunimo įsidarbinamumą ir socialinę įtrauktį.

3.Įvertinimas

Pirmąjį ES sporto srities darbo planą valstybės narės, Komisija ir dauguma suinteresuotųjų subjektų apskritai pripažino sėkmingu. Todėl antrasis ES darbo planas iš esmės buvo pirmojo tąsa, tik buvo pritaikyti prioritetai ir šiek tiek sumažinta ekspertų grupių (5, o ne 6). Įvertinus antrąjį ES darbo planą nustatyta, kad sprendimas užtikrinti tęstinumą buvo teisingas net ir atsižvelgiant į tai, kad reikėtų apsvarstyti galimybę ateityje pakeisti tam tikras kryptis.

Raštu pateiktuose klausimyno atsakymuose nurodyta, kad pagal šį darbo planą vykdant veiklą konkrečiose prioritetinėse srityse apskritai pasiekta gerų rezultatų. Didžioji dalis respondentų pritarė, kad darbo plane susitelkta į tinkamus prioritetus (91 proc.), dėl jo ES ir sporto judėjimo atstovų bendradarbiavimas tapo tvirtesnis (69 proc.) ir pagerėjo sporto srities ES lygmens politinis koordinavimas (69 proc.). 70 proc. respondentų sutiko, kad darbo planu įdiegtos tinkamos struktūros ir darbo metodai, tačiau 26 proc. tam nepritarė. Į klausimą, ar darbo planas padėjo pasiekti naudingų rezultatų politikos proceso srityje, 61 proc. respondentų atsakė teigiamai, o 29 proc. – neigiamai. 46 proc. atsakymus pateikusių asmenų teigė, kad darbo planas padėjo sustiprinti valstybių narių ir sporto judėjimo atstovų nacionalinio lygmens bendradarbiavimą, tačiau 38 proc. manė priešingai.

Vertindami ekspertų grupių veiklą, didžioji dalis respondentų laikėsi nuomonės, kad įgyvendinant darbo planą ekspertų grupės atliko esminį vaidmenį (85 proc.). Iš esmės pritarta, kad Komisija šioms grupėms suteikė atitinkamų ekspertinių žinių (84 proc.), taip pat teikė tinkamą logistinę pagalbą bei sekretoriato paslaugas (90 proc.). Vertindami ekspertų grupių pasiektus rezultatus, 56 proc. respondentų sutiko, kad jie turėjo įtakos sporto sektoriui, tačiau 32 proc. laikėsi priešingos nuomonės.

Daugumoje atsakymų nurodyta, kad ES sporto srities darbo planas padarė teigiamą poveikį sporto sektoriui (80 proc.) ir buvo svarbus plėtojant ES lygmens sporto politiką (93 proc.). Vertindami poveikį sporto vystymuisi nacionaliniu lygmeniu, 64 proc. respondentų manė, kad darbo planas buvo reikšmingas, o 26 proc. – kad nebuvo. Dėl klausimo, ar darbo planas padarė poveikį sporto politikai už ES ribų, nuomonės skyrėsi (34 ir 33 proc.).

Atsižvelgiant į raštu pateiktas valstybių narių pastabas, galima daryti tokias išvadas:

daugumoje atsakymų dėl ES sporto srities darbo plano galiojimo trukmės nurodyta, kad esama 3 metų trukmė yra tinkama. Vis dėlto keliuose atsakymuose teigiama, kad ilgesnė – iki 4 metų – galiojimo trukmė taip pat būtų tinkama, ir tik keli respondentai nurodė, kad 3 metų laikotarpis per ilgas;

pripažįstama, kad su ekspertų grupėmis susijusi tvarka yra gera. Kelių respondentų teigimu, būsimas sporto srities darbo planas būtų geresnis, jeigu būtų laikomasi labiau sutelkto požiūrio, aprėpiama mažiau temų, veiktų mažiau ekspertų grupių ir būtų rengiama mažiau posėdžių;

dėl stebėtojų dalyvavimo ekspertų grupių veikloje daugelyje atsakymų išsakytas susirūpinimas. Dažniausiai buvo teigiama, kad kai kurie stebėtojai, užuot laikęsi neutralaus požiūrio, buvo linkę propaguoti savo organizacijos pozicijas;

ekspertų grupėms dažnai būdavo numatoma per daug pasiektinų rezultatų ir pavedama nagrinėti (ypač tam tikroms ekspertų grupėms) pernelyg plačias temas. Keliose pastabose pasiūlyta labiau sutelkti ekspertų grupių veiklos sritį ir numatyti mažiau rezultatų;

ES struktūrinis dialogas su sporto organizacijomis galėtų būti geresnis, nei yra dabar. Dauguma respondentų pripažino, kad metinis ES sporto forumas yra pagrindinis ir vertingas šios srities renginys. Išreikšta tam tikrų abejonių, ar su Tarybos posėdžiais susiję esamos formos struktūrinio dialogo susitikimai iš tiesų suteikia pridėtinės vertės.

Atlikusi vertinimą, Komisija daugeliu atžvilgių patvirtina per konsultacijas išsakytas pagrindines pastabas. Visų pirma Komisija mano, kad antrasis ES sporto srities darbo planas įgyvendintas sėkmingai, nes visi numatyti rezultatai pasiekti pakankamai kokybiškai. Patvirtinta, kad taikant minėtuosius darbo metodus su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybėmis narėmis veiksmingai užmegztas nuolatinis dialogas dėl pagrindinių Europos sporto reikalų. Ekspertų grupės buvo puikiausia vieta kurti tinklus. Jos sudarė sąlygas glaudesniam valstybių narių ir sporto organizacijų bendradarbiavimui. Ekspertų grupių lygmeniu vykdyta veikla buvo tiesiogiai naudinga įvairioms politikos sritims, pvz., sveikatinamojo fizinio aktyvumo ar gero valdymo.

Komisija taip pat mano, kad rezultatų poveikis ne visuomet buvo reikšmingas. Kai kuriais rezultatais, pvz., susijusiais su svarbiais sporto renginiais arba su fiziniu lavinimu mokyklose, remtasi kuriant politiką, visų pirmą rengiant Tarybos išvadas 10 . Tam tikrais rezultatais taip pat pasinaudota rengiant konferencijas, seminarus ar informuotumo didinimo renginius. Vis dėlto kai kurie kiti Tarybai pristatyti rezultatai iš tiesų neįprasminti. Taip pat kol kas turima nedaug informacijos, kokį poveikį jie padarė ar kaip veiksmingai buvo panaudoti kuriant nacionalinę politiką.

Be to, logistikos požiūriu organizuoti tiek daug ekspertų grupių posėdžių buvo nelengva. Valstybėms narėms ir Komisijai taip pat buvo sunku užtikrinti, kad jų atstovai dalyvautų tų ekspertų grupių veikloje. Ne visoms valstybėms narėms posėdžiuose buvo nuolat atstovaujama.

Komisijos manymu, didelis kai kurių ekspertų grupių užmojis prieštaravo būtinybei remtis konkrečios srities specialiosiomis ekspertinėmis žiniomis. Dėl plačių tam tikroms grupėms (gero valdymo, žmogiškųjų išteklių) suteiktų įgaliojimų grupės ekspertinių žinių požiūriu buvo labai nevienalytės. Faktiškai dėl plačios ekspertų grupėms suteiktų įgaliojimų apimties valstybės narės ne visada galėjo paskirti pakankamai ekspertinių žinių turinčius atstovus. Kita vertus, Komisijos nuomone, stebėtojai dažniausiai suteikė pridėtinės vertės papildydami specialiąsias žinias.

Komisija taip pat mano, kad įvairinant darbo metodus, t. y. vykdant su ekspertų grupėmis nesusijusią veiklą, ES sporto srities darbo planas būtų buvęs įgyvendintas dar geriau.

C)    REKOMENDACIJOS DĖL BŪSIMŲ VEIKSMŲ

Komisijos manymu, būtų galima apsvarstyti kelis patobulinimus, kad būsimo ES sporto srities darbo plano reikšmė būtų didesnė ir jis padarytų stipresnį poveikį. Komisija pateikia rekomendacijų dėl bendrųjų principų, prioritetų ir darbo metodų.

1) Bendrieji principai

Pirma, reikėtų nustatyti kito ES sporto srities darbo plano galiojimo tikslią trukmę. Nors pirmojo ir antrojo darbo planų galiojimo trukmė nebuvo aiškiai nurodyta, iš tiesų jie apimdavo trejų metų laikotarpį. Tačiau atsižvelgiant į kelių mėnesių parengiamąjį etapą ir daugiau kaip 6 mėnesius trunkantį vertinimo ir derybų dėl kito ES sporto srities darbo plano laikotarpį, faktiškai veikla aktyviai vykdoma tik dvejus ar pustrečių metų.

Vadinasi, laiko pasiekti numatytus rezultatus buvo mažiau. Dėl to stengtasi spėti pasiekti tam tikrą skaičių rezultatų ir neturėta galimybių prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir kylančių uždavinių. Todėl gali būti tikslinga pailginti galimo būsimo ES darbo plano galiojimo trukmę, kad būtų gauta kuo daugiau naudos ir pasiekta dar geresnių veiklos rezultatų. Ilgesnė trukmė būtų naudinga dar ir dėl to, kad atsirastų galimybė darbo planą suderinti su ES lygmeniu nustatytais prioritetais, taip pat su ES daugiamete finansine programa (DFP).

Atsižvelgdama į tai, kad 2020 m. daugeliu atžvilgiu yra naujo etapo pradžios metai, Komisija šiuo metu rekomenduoja, kad trečias ES sporto srities darbo planas galiotų iki 2020 m. pabaigos, taigi, be kita ko, iki dabartinės DFP pabaigos. Nustatyti ilgesnę galiojimo trukmę turėtų būti galima ir ateityje.

Antra, reikėtų daugiau lankstumo, kad būtų galima pritaikyti pradėtą įgyvendinti ES sporto srities darbo planą. Būtų svarbu apsvarstyti galimybes pagal ES sporto srities darbo planą vykdomą veiklą pritaikyti prie kintančių sąlygų, tokių kaip, pvz., šiuo metu Europą ištikusi precedento neturinti pabėgėlių krizė arba su smurtiniu radikalėjimu susiję dideli sunkumai. Be to, laikantis ne tokio griežto požiūrio į nagrinėjamas temas būtų iš tikrųjų lengviau prireikus reaguoti į pokyčius sporto srityje. Dėl tokio požiūrio atsiradęs lankstumas padėtų sporto srityje užtikrinti ES lygmens veiklos pridėtinę vertę.

Trečia, būsimame ES sporto srities darbo plane reikėtų atsižvelgti į būtinybę užtikrinti aktyvesnę sąveiką su kitomis politikos sritimis, darančiomis didelį poveikį sportui (pvz., konkurencija, judėjimo laisve, užimtumu, duomenų apsauga, švietimu ir mokymu, sveikata). Komisija ir valstybės narės galėtų toliau plėtoti įvairių sektorių bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad kitos ES politikos sritys būtų glaudžiau susietos su konkrečiais su sportu susijusiais reikalais. Jei būtų apgintas labiau holistinis požiūris į Europos sporto politiką ir sportas įtrauktas į kitas politikos sritis, tai padėtų užtikrinti, kad sporto srityje ES lygmeniu būtų sukuriama pridėtinė vertė. Sporto politika negali būti izoliuota – ji privalo sąveikauti su kitomis atitinkamomis politikos kryptimis ir jas papildyti.

Ketvirta, būtų galima sustiprinti sinergiją su sporto srities programa „Erasmus+“: be kita ko, padėti nustatyti su sportu susijusius „Erasmus+“ metinės darbo programos prioritetus ir užtikrinti, kad ES darbo planas ir projektų atranka būtų glaudžiau susiję. Kita vertus, nustatant sporto politikos prioritetus būtų galima remtis atrinktų „Erasmus+“ projektų rezultatais (principas „iš apačios į viršų“). Be to, tikriausiai vertėtų apsvarstyti sinergijos su kitomis ES finansinėmis priemonėmis galimybes.

2) Prioritetai

Sporto srities reikalai priklauso valstybių narių kompetencijai. Todėl įtraukti tam tikrą klausimą į ES darbo planą pagrįsta tik jei bendradarbiaujant ES lygmeniu būtų sukurta pridėtinė vertė. Sprendžiant, ar įtraukti tam tikrą temą į būsimą ES darbo planą, visų pirma reikėtų įvertinti galimą ES vaidmenį sprendžiant sporto srityje iškilusius uždavinius. Dėl to prioritetų veikiausiai turėtų sumažėti.

Kad ES darbo planas padarytų didesnį politinį poveikį, Komisija siūlo į būsimą ES darbo planą įtrauksimus prioritetus tvirčiau susieti su Europos Sąjungos nustatytais politiniais prioritetais, pvz., ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu, įskaitant jaunimo įsidarbinamumą, socialine įtrauktimi ir pabėgėlių integracija, klimato kaita, įgūdžių darbotvarke ir kt. Sanglaudos politikos priemonės taip pat gali būti reikšmingos remiant sporto srities projektus, kuriais būtų skatinama socialinė įtrauktis ir kovojama su skurdu, ypač marginalizuotose bendruomenėse.

Kad būtų remiamasi jau nuveiktais darbais, būsimuose ES darbo planuose reikėtų apsvarstyti, kaip užtikrinti anksčiau nustatytų prioritetų tęstinumą. Be to, labai rekomenduojama skirti daugiau dėmesio pagal pirmus du ES darbo planus pasiektų praktinių rezultatų ir esamų išdavų (pvz., ES gairių, politikos rekomendacijų, pasižadėjimų sąrašų) įgyvendinimui, taip pat negriežtam šioje srityje padarytos pažangos stebėjimui. Kita vertus, reikėtų siekti nustatyti tvirtesnes sąsajas su sporto pasaulyje šiuo metu aktualiomis problemomis (pvz., susijusiomis su duomenų apsauga, žmogaus teisėmis, svarbiais sporto renginiais, dopingu, korupcija ir kt.), įskaitant galimybes ES lygmeniu suvienyti pastangas reaguojant į vietoje iškilusius tokio pobūdžio sunkumus.

Be kita ko, į būsimą ES sporto srities darbo planą gali būti įtraukti šie prioritetai: sporto naudojimas ES išorės santykiuose, geras valdymas, mėgėjiško sporto skatinimas ir tvirta fizinio aktyvumo sąsaja su sveikatos ugdymu ir ligų prevencija. Komisija taip pat rekomenduoja apsvarstyti galimybę būsimą ES sporto srities darbo planą naudoti ekonominiam sporto aspektui užtikrinti ir sporto faktinių duomenų bazei 11 tobulinti, taip pat siekti, kad būtų labiau pripažįstamas sektoriaus indėlis į ekonomiką 12 ir jo nauda visuomenei.

Komisija mano, kad būsimas ES sporto srities darbo planas taip pat turėtų padėti propaguoti teigiamas sporto ypatybes, įskaitant sveikatinamąjį poveikį, ir jame nereikėtų susitelkti tik į neigiamus sportinės veiklos aspektus. Komisija taip pat siūlo pasinaudoti būsimu ES darbo planu siekiant paremti valstybių narių pastangas novatoriškai reaguoti į sudėtingus reiškinius, pvz., marginalizaciją, atskirtį ir nepakankamą dalyvavimą.

Komisija yra įsitikinusi, kad nustatyti prioritetus, kurie būtų nagrinėjami būsimame ES darbo plane, galėtų padėti ES institucijų, valstybių narių ir atitinkamų sporto srities suinteresuotųjų subjektų, įskaitant susijusius socialinius partnerius, dialogas. Europos Parlamentas turėtų būti glaudžiau susijęs su būsimo ES sporto srities darbo plano įgyvendinimu: pvz., jam būtų reguliariai teikiamos ataskaitos, dalijamasi informacija su atitinkamomis Parlamento struktūromis ir dalyvaujama pasirinktuose posėdžiuose ir renginiuose.

Galiausiai, geriau koordinuojant pagal ES sporto srities darbo planą atliekamą darbą ir besikeičiančių ES pirmininkaujančių valstybių narių vykdomą veiklą ir aiškiau nustačius jų ryšį, mūsų darbo rezultatai būtų naudingesni. Reikėtų užtikrinti tvirtesnę ES darbo plano rezultatų ir įgyvendinant ES sporto srities darbo planą ES pirmininkaujančių valstybių narių prioritetų sąsają.

3) Darbo metodai

Komisijos manymu, siekiant pasinaudoti įgyvendinant pirmąjį ir antrąjį ES sporto srities darbo planus įgyta teigiama patirtimi ir kartu spręsti iškeltus uždavinius, verta taikyti persvarstytus darbo metodus, kurie leistų atitinkamiems veiklos vykdytojams veiksmingai bendradarbiauti ir apimtų rengiant naują ES sporto srities darbo planą įtrauktus prioritetus.

Pirma, pagal ES darbo planą turėtų būti suteikiama galimybė taikyti įvairius darbo metodus, o ne vien remtis įprastinėmis ekspertų grupėmis, nors tam tikrais atvejais jos vis vien gali būti laikomos tinkamiausia bendradarbiavimo priemone. Svarstytini galimi papildomi darbo metodai – konferencijos, platformos, seminarai, tyrimai, Komisijos ekspertų grupės, tarpusavio mokymasis ir gerosios patirties mainai. Aiškiau apibrėžus ekspertų ir politikos lygmenimis numatomus pasiekti rezultatus bus galima pasirinkti tinkamiausią darbo metodą.

Antra, parengtas rašytinis dokumentas nebūtinai turėtų būti pripažįstamas vieninteliu vertingu rezultatu. Kartais pageidaujamu rezultatu gali būti laikomas pats procesas. Parengtas rašytinis dokumentas būtų vertingas, jei patenkintų numatomą poreikį ir būtų naudojamas visos sporto bendruomenės arba atitiktų Tarybos aiškiai įvardytą reikmę. Kitaip tariant, tai, kad reikia parengti kokį nors rašytinį dokumentą, turėtų būti aiškiai nurodoma. Tai apskritai labai rekomenduojama siekiant, kad rašytinių dokumentų reikėtų parengti gerokai mažiau nei pagal pirmuosius du ES darbo planus.

Trečia, nors ekspertų grupių veikla pagal ES sporto srities darbo planus davė daug naudos, Komisija mano, kad ES lygmens bendradarbiavimas būtų dar kokybiškesnis, jei būtų taikoma daugiau įvairių darbo metodų, visų pirma siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įtraukti sportą į atitinkamas ES politikos sritis ir ES finansavimo programas ir stebėti tokį įtraukimą.

Ketvirta, būtų galima apsvarstyti, kaip kokiu nors būdu atsižvelgti ir į šiuo metu aktualias temas. Tuo tikslu būtų galima rengti metinius suinteresuotųjų subjektų susitikimus, kurti platformas arba organizuoti seminarus, kuriuose dalyvautų valstybių narių ir sporto judėjimo atstovai ir kuriuose būtų galima reguliariai įvertinti padarytą pažangą.

Penkta, reikėtų plėtoti ES struktūrinį dialogą su sporto organizacijomis. ES sporto forumo esminė reikšmė turėtų būti išlaikyta ir padidinta. Apskritai būsimame ES sporto srities darbo plane reikėtų padidinti sporto organizacijų reikšmę ir sustiprinti jų vaidmenį. Su Tarybos posėdžiais susijusių struktūrinio dialogo susitikimų forma turėtų būti persvarstyta, siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms ir organizacijoms plačiau juose dalyvauti. Siekiant Europoje dar aktyviau skatinti mėgėjišką sportą, būtų galima apsvarstyti galimybę rengti įvairioms politikos sritims skirtus specialius teminius susitikimus, kuriuose, be kita ko, dalyvautų už atrinktus „Erasmus+“ projektus atsakingi asmenys, ekspertai ir kiti sporto srities suinteresuotieji subjektai.

Galiausiai, nors tam tikrais numatytais darbo metodais neabejotinai turėtų būti suteikta galimybė nuomonėmis keistis tik valstybėms narėms, prireikus taip pat reikėtų užtikrinti, kad sporto judėjimo atstovai galėtų aukštu lygiu nuosekliai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant ES sporto srities darbo planą. Nors Komisija mano, kad stebėtojai ekspertų grupėse iš tiesų suteikė pridėtinės vertės, taip pat reikėtų pripažinti, kad dalyvaujančių organizacijų skaičius turėtų būti griežčiau ribojamas ir leidžiama dalyvauti tik su atitinkama tema aiškiai susijusioms organizacijoms. Reikėtų nustatyti dalyvaujančiųjų organizacijų atrankos tvarką, grindžiamą sporto judėjimo veikla ir reprezentatyvumu. Be to, nustačius konkretesnes visų būsimų ekspertų grupių veiklos temas būtų lengviau užtikrinti pakankamą atstovavimą ir valstybių narių, ir stebėtojų lygmeniu, taigi ir pakankamas nagrinėjamo dalyko žinias.

(1)  COM(2010) 2020, 2010 m. kovo 3 d.

(2)  2014 m. liepos 15 d. Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio nustatytos politinės gairės.

(3)  OL C 162, 2011 6 1.

(4)  OL C 183, 2014 6 14.

(5) ES sporto srities darbo plano I priedas.

(6)

     Klausimynas buvo išsiųstas valstybėms narėms ir valstybių narių ekspertams, taip pat ekspertų grupių veikloje dalyvaujantiems stebėtojams. Jame buvo klausimų apie ES darbo plano įgyvendinimą, darbo tvarką, reikšmę ir rezultatus, taip pat apie pasiūlymus ateičiai. Gauti 105 užpildyti klausimynai. Jie papildyti per posėdžius ir konferencijas (pvz., 2016 m. kovo 9–10 d. Hagoje vykusį ES sporto forumą) surinkta informacija. Taip pat gauta įvairių suinteresuotųjų subjektų savanoriškai pateiktų raštiškų pastabų.

(7)  Už susitarimus dėl varžybų baigties atsakingą ekspertų grupę, už gerą valdymą atsakingą ekspertų grupę, už ekonominį aspektą atsakingą ekspertų grupę, už sveikatinamąjį fizinį aktyvumą atsakingą ekspertų grupę ir už žmogiškųjų išteklių vystymą sporte atsakingą ekspertų grupę.

(8)

     Europos Tarybos konvencija dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis;

        https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/treaty/215.  

(9)   http://bookshop.europa.eu/en/sport-satellite-accounts-pbNC0213236/

(10) 2016 m. gegužės 31 d. priimtos Tarybos išvados dėl svarbių sporto renginių sąžiningumo ir skaidrumo didinimo bei geresnio valdymo;2015 m. lapkričio 24 d. priimtos Tarybos išvados dėl vaikų judėjimo įgūdžių, fizinės ir sportinės veiklos propagavimo.

(11)  Tai papildytų užimtumo, tarptautinės prekybos ir dalyvavimo srityse Eurostato vykdomą su sporto statistiniais duomenimis susijusią veiklą.

(12)  Dėl to Komisija jau pradėjo pagal programą COSME finansuojamą tyrimą, kuriuo bus grindžiamas toks prioritetas. Šio tyrimo tikslas – išplėsti ekonomines ir politines žinias apie su sportu susijusius sektorius ir parengti rekomendacijų, kaip didinti konkurencingumą ir pritaikyti atitinkamus teisės aktus.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 01 20

COM(2017) 22 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl 2014–2017 m. Europos Sąjungos sporto srities darbo plano įgyvendinimo ir reikšmės

1 priedas

Ekspertų grupių sudėtis ir antrojo ES sporto srities darbo plano (2014–2017 m.) įgyvendinimo laikotarpiu surengtų posėdžių skaičius

2 priedas

Pagal antrąjį ES sporto srities darbo planą (2014–2017 m.) pasiektų rezultatų būsena

(2016 m. spalio mėn.)