23.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 176/57

1.

palankiai vertina Europos Komisijos pastangas stiprinti bendrąją rinką tarptautinio kelių transporto sektoriuje, užtikrinant socialinį teisingumą ir darbo sąlygų suderinimą kaip esminį ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos veiksnį, tačiau prieštarauja plačiam tarptautinio transporto paslaugų įtraukimui į Darbuotojų komandiravimo direktyvos taikymo sritį;

2.

pažymi, kad kelių transportas yra ES ekonomikos varomoji jėga ir turi toliau pirmauti užtikrinant tolesnį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kartu išlaikant vienodas sąlygas ir skatinant konkurencingumą bei teritorinę sanglaudą;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad visose valstybėse narėse kelių transporto sektoriuje labai skiriasi darbo užmokestis ir apskritai taikomi darbo teisės aktai. Daugelis šalių nustato papildomus reguliavimo apribojimus. Dėl skirtingų darbo sąlygų gali būti iškreipta konkurencija ir kilti pavojus kelių eismo saugumui. Ši problema ypač aštri pasienio regionuose, kuriuose gyvenimo standartai abipus sienos labai skiriasi;

4.

todėl pabrėžia, kad užtikrinant transporto sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą bendrojoje rinkoje, būtina garantuoti deramas darbo sąlygas ir aukštą kelių eismo saugumo lygį. Vienodas užmokestis už tą patį darbą toje pačioje vietoje turėtų būti taikomas ir Europos transporto sektoriuje, tuo pat metu atsižvelgiant į labiau periferinių regionų poreikius;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinės transporto problemos, kurias siekiama išspręsti siūlomais teisės aktais, pirmiausia kyla dėl nepakankamo socialinės sanglaudos tarp regionų lygio. Didesnė sanglauda sumažins nemenką darbo užmokesčio skirtumą, todėl daug darbo ir kabotažo taisyklių taps nereikalingos, taip sumažės socialinio dempingo rizika ir bus išvengta konkurencijos iškraipymo;

6.

pažymi, kad numatytomis nuostatomis iš esmės siekiama pusiausvyros tarp tam tikros šalių grupės reikalavimo išsaugoti transporto sektorių reglamentuojančių procedūrų ir sprendimų status quo ir būtinybės toliau stiprinti bendrąją rinką derinant šio sektoriaus reguliavimo pagrindą ir užtikrinant kelių eismo saugumą, deramas darbo sąlygas, vairuotojų saugą ir vežamų prekių saugumą; šiomis aplinkybėmis ragina visapusiškai taikyti socialinius standartus ir teigia, kad socialinis dempingas sunkvežimių vairuotojų sąskaita yra nepriimtinas;

7.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad konkurencingame ir nereguliuojamame sektoriuje būtinos skaidrios taisyklės, tikrinimo procedūros ir sankcijos, pasiūlant vartotojams geriausias paslaugas. Turi būti privaloma keistis informacija ir naudoti šiuolaikiškas technologijas, pavyzdžiui, įdiegti išmaniuosius tachografus, kurių diegimas vis dar labai vėluoja;

8.

pabrėžia, kad periferinėms valstybėms narėms sunkiau patekti į ES vidaus rinkos centrą. Gali prireikti kirsti vieną ar net dvi ES nepriklausančias šalis ir atlikti visus būtinus pasienio ir muitinės patikrinimus – dėl to pailgėja bendra kelionės trukmė, taigi padidėja ir išlaidos. Airija taip pat gali susidurti su panašiais sunkumais, kai Jungtinė Karalystė išstos iš ES. Komisija raginama imtis iniciatyvos įgyvendinti specialias priemones šiai problemai išspręsti;

9.

palankiai vertina pastangas nustatyti aiškesnes kabotažo ir vairuotojų komandiravimo taisykles ekonomikos sektoriuje, kuris yra labai svarbus siekiant sukurti bendrąją rinką, kurioje būtų aukštas judumo lygis. Kadangi kabotažas ir vairuotojų komandiravimas tarpusavyje glaudžiai susiję, diskusijos ir susijusių naujų taisyklių priėmimas turi vykti vienu metu;

10.

įspėja dėl galimos nesąžiningos konkurencijos iš ES nepriklausančių šalių vežimo operatorių ir ragina įdiegti specialią patikrinimų sistemą;

11.

ragina vykdyti sistemingus ir automatizuotus patikrinimus privalomai naudojant pažangiuosius skaitmeninius tachografus, kaip išankstinę sąlygą siekiant sėkmingai užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą, šiuo tikslu keičiant institucinę sistemą arba jos nekeičiant;

12.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išsamiai įvertinti siūlomų taisyklių poveikį MVĮ Europos Sąjungoje, ir mano, kad su reikalavimų laikymusi susijusios išlaidos bus didesnės;

13.

palankiai vertina siūlomame reglamente nustatytą didesnį su vairuotojų poilsio laiku susijusį lankstumą ir poilsio sąlygų pagerinimą;

14.

mano, kad siūlomi vairuotojų poilsio laiko apskaičiavimo ir sąlygų pakeitimai, tinkamai juos įgyvendinant ir atsižvelgiant į jų naudą vairuotojams, galėtų padėti pagerinti vairuotojų darbo sąlygas, taigi ir apskritai padidinti transporto saugumą;

15.

kartu yra sunerimęs, kad siūlomą lankstumą darbdaviai gali naudoti kaip spaudimo priemonę ir tai galėtų pakenkti kelių eismo saugumui ir vairuotojų darbo sąlygoms;

16.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad gali pasitaikyti piktnaudžiavimo atvejų, nes vis dar bus galimybė vairuotojams atlyginti tik už faktines vairavimo valandas, o ne už poilsio laikotarpius; siūlo, kad vairuotojams būtų mokama atsižvelgiant į jų dirbtas valandas, taip pat ir už valandas, praleistas ne transporto priemonėje;

17.

pažymi, kad reikia aiškiai apibrėžti su vairavimo trukme ir poilsio laiku susijusias sąvokas, siekiant išspręsti neaiškius klausimus, pavyzdžiui, ar muitinės patikrinimo laukimas yra darbo laikas;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad greta Europos greitkelių trūksta saugių transporto priemonių stovėjimo aikštelių ir vairuotojų poilsio zonų, ir į tai, kad kol nebus įrengtos tokios zonos, siūlomų teisės aktų įgyvendinti neįmanoma. Tai pareikalaus daug laiko ir investicijų;

19.

apgailestauja, kad nebuvo pasinaudota galimybe paspartinti išmaniųjų tachografų diegimą, ir įspėja, kad kelionės duomenų įrašymas ranka tik pratęsia tokią padėtį, kai negalima atlikti išsamių patikrinimų, ir greičiausiai sukels eismo spūstis pasienyje, kur šiam tikslui stovėjimo aikštelių gali ir nebūti;

20.

ragina siekti, kad transporto įmonės sparčiau diegtų pažangiuosius tachografus ir technologijas, kurias naudodamos įgyvendinimą užtikrinančios institucijos tachografų duomenis galėtų perskaityti nuotoliniu būdu;

21.

mano, kad trijų dienų riba prieš prasidedant komandiravimui užtikrina tarptautinius pervežimus be kliūčių. Be to, neatidėliotina komandiravimo pradžia kabotažo atveju sukuria sąlygas, galinčias apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos augimo; primena, kad neteisėtas kabotažas iškreipia konkurenciją ir sukuria disbalansą tarp valstybių narių ir regionų, kurių darbo užmokesčio sąnaudų dydis labai skiriasi;

22.

pažymi, kad naujosios kabotažo taisyklės stiprina bendrąją rinką ir taip pat sumažins teisės pažeidimų, palengvins patikrinimus ir turės teigiamą poveikį bendram kelių transporto aplinkosauginiam pėdsakui, nes bus radikaliai sumažintas važiavimų be krovinio skaičių;

23.

tačiau mano, kad dėl siūlomų komandiravimo taisyklių išaugs administracinės išlaidos tiek įmonėms, tiek ir valstybių narių administracijoms – kadangi vairuotojams lengva viršyti ribą, reikės labai dažnai taikyti biurokratines procedūras, kad būtų galima įgyvendinti ir stebėti priimančios šalies darbo teisės aktus;

24.

mano, kad bus daromas poveikis vežamoms prekėms, nes net jei dėl sumažėjusio važiavimų be krovinio skaičiaus sumažės išlaidos, su reikalavimų laikymusi susijusios administracinės išlaidos darys priešingą poveikį ir su tuo susijusių išlaidų dalis greičiausiai bus perkelta vartotojams;

25.

atkreipia dėmesį į platų taisyklių dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių spektrą, pavyzdžiui, teisės aktus dėl greitkelių naudojimo savaitgaliais, ir ragina glaudžiai bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis šiuo klausimu pateikti bendras gaires;

26.

nurodo, kad dėl siūlomų taisyklių bus ypač sunku prognozuoti darbo sąnaudas, kurios turės poveikio transporto pobūdžiui, pavyzdžiui, dėl maršrutų planavimo kriterijų;

27.

mano, kad patikrinimai kelyje, ar laikomasi darbo teisės aktų, kels ypač daug problemų. Vairuotojams savo ruožtu bus lengva suklysti ir galiausiai jie bus nubausti; todėl mano, kad svarbu prieš taikant faktines sankcijas pateikti įspėjimų;

28.

siekiant supaprastinti procedūrą kaip galimą sprendimą siūlo apsvarstyti galimybę mokėti diferencijuotus dienpinigius: jie būtų mokami vairuotojams atsižvelgiant į šalį, kurioje atliekamas darbas, ir šalį, kurioje įsteigta transporto įmonės būstinė. Šiems dienpinigiams apskaičiuoti būtų galima naudoti išbandytą valstybių narių klasifikaciją pagal BVP vienam gyventojui, taip, kaip daroma įgyvendinant sanglaudos politiką;

29.

džiaugiasi, kad Komisija skatina elektroninį duomenų registravimą ir reikalavimų atitikimo priemones visai transporto grandinei, pavyzdžiui, išmaniuosius tachografus ir elektroninius važtaraščius (e. CMR), taip pat dokumentų ir procedūrų standartizavimą siekiant gerinti teisės aktų taikymo stebėseną ir kartu neleisti augti administracinėms išlaidoms;-

30.

palankiai vertina sąlygų siekiant verstis pervežimais patikslinimą ir priemones užkirsti kelią priedangos įmonių kūrimuisi; reikėtų pagalvoti apie priemones, padedančias įrodyti, kur vykdoma reali ekonominė įmonės veikla;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomas reformų teisės aktas mažos keliamosios galios krovininėms transporto priemonėms (mažiau kaip 3,5 tonos) yra žingsnis teisinga kryptimi siekiant neleisti, kad tokių transporto priemonių atveju būtų apeinamos socialinės ir darbo teisės;

32.

siūlo, kiek tai yra įmanoma, nustatyti vienodas šiai transporto priemonių kategorijai taikomas taisykles, susiaurinant valstybių narių lankstumo galimybes, tačiau kartu pripažįstant, kad lengvosios krovininės transporto priemonės turėtų būti reglamentuojamos pagal paprastesnę sistemą;

33.

mano, kad Komisijos bandymas nustatyti pažeidimų tipus ir jų sunkumą yra žingsnis teisinga kryptimi, nes nacionalinės valdžios institucijos ir šios srities veiklos vykdytojai galės tuo pasiremti kaip atskaitos tašku ir padės suvienodinti pažeidimų sprendimą;

34.

pažymi, kad tikėtinas didesnis dėmesys dažniau nusižengiančioms įmonėms padės sumažinti administracinę naštą ir sėkmingai šalinti pažeidimus; ragina ES lygmeniu patvirtinti bendras patikrinimų procedūras; taip pat teigiamai vertina pasiūlymą, kad į darbuotojų komandiravimo direktyvos pažeidimus būtų atsižvelgiama vertinant transporto vadybininko arba transporto įmonės nepriekaištingą reputaciją. Pažeidimų, dėl kurių vežėjai kelių transportu netenka nepriekaištingos reputacijos, sąrašas (Reglamentas 1071/2009) turėtų būti papildytas neteisėtai vykdoma kabotažo veikla;

35.

įspėja dėl pakartotinio kabotažo rizikos prie šalių, kuriose skirtingos darbo užmokesčio sąnaudos, sienų;

36.

apgailestauja, kad ir vėl vėluojama visapusiškai naudoti Europos kelių transporto įmonių registrą (ERRU) ir ragina valstybes nares kuo greičiau įvykdyti dar neįvykdytus savo įsipareigojimus; kartu primygtinai ragina Komisiją išsiaiškinti, ar įmanoma sujungti esamas duomenų bazes, pavyzdžiui, TACHOnet, ERRU, ir transporto priemonių techninės apžiūros duomenų bazes;

37.

palankiai vertina pasiūlytą visišką transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo savo sąskaita operacijoms ES vykdyti liberalizavimą, nepriklausomai nuo to, kur buvo išnuomota transporto priemonė, kaip labai svarbų rinkos liberalizavimą ir priemonę, kuri, jo nuomone, paskatins naujų darbo vietų kūrimą ir padės gerinti aplinką;

38.

taip pat palankiai vertina dalinį kitoje valstybėje narėje be vairuotojų išnuomotų transporto priemonių naudojimo komercinei veiklai liberalizavimą kaip galimą dabartinės situacijos, kai transporto veiklai taikomos sąlygos ES šalyse skiriasi, sprendimą;

39.

yra įsitikinęs, kad dedant pastangas užbaigti kurti tarptautinio kelių transporto bendrąją rinką reikėtų derinti tokius veiksnius kaip aplinkosaugos reikalavimai, ekonominė konvergencija, atskirų valstybių narių teisės aktai ir sveikos konkurencijos kūrimas;

40.

atsižvelgdamas į skaitmeninės ir technologinės raidos transporto sektoriuje ateities perspektyvas, ragina aktyviai skatinti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, pavyzdžiui, pripažįstant, kad jis atitinka reikalavimus sanglaudos politikos finansavimui gauti;

41.

palankiai vertina Komisijos pastangas nustatyti vienodas taisykles dėl valstybių narių reguliariai atliekamų patikrinimų ir priežiūros veiklos ataskaitų ir ragina sparčiau vykdyti patikrinimus, visų pirma atsižvelgiant į tarptautinį administracinį bendradarbiavimą ir galiojančių teisės aktų aiškinimą bei teisingą ir nediskriminuojantį jų vykdymo užtikrinimą;

42.

ragina valstybes nares sistemingai ir be išimčių įgyvendinti siūlomus teisės aktus, sustiprinti patikrinimus, įskaitant transporto priemonių iš ES nepriklausančių šalių patikrinimus, įvesti atitinkamas baudas ir tokiu būdu skatinti veiksmingą taisyklių suderinimą. Tai sustiprintų vidaus rinką ir skatintų darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, vystymąsi ir investicijas kartu skatinant ES ir jos regionų konkurencingumą;

43.

tikisi bendro teikiamų transporto paslaugų lygio pagerinimo, kuris prisidėtų prie teritorinės sanglaudos ir geresnės piliečių gyvenimo kokybės.