Santraukos lentelė

Galimybės pakeisti dempingo apskaičiavimo metodiką, susijusią su Kinijos Liaudies Respublika (ir kitomis ne rinkos ekonomikos šalimis), poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Pagal Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio pereinamojo laikotarpio nuostatas dempingui apskaičiuoti buvo galima taikyti specialią metodiką. Dėl didelių iškraipymų Kinijos ekonomikoje laikoma, kad Kinijos kainos ir sąnaudos nėra patikimos ir atliekant ES prekybos apsaugos (PA) tyrimus dempingo skirtumas apskaičiuojamas pagal rinkos ekonomikos trečiosios šalies (vadinamosios panašios šalies) kainas ir sąnaudas. Kadangi 2016 m. gruodžio mėn. tam tikros 15 skirsnio nuostatos nustoja galioti, metodiką gali prireikti keisti. Vis dėlto, kadangi Kinijos ekonomikoje toliau esama iškraipymų, apskaičiuojant dempingą pagal Kinijos kainas ir sąnaudas daugeliu atvejų būtų smarkiai sumažinamas faktinis dempingo dydis, o bet kokiomis tokiu pagrindu nustatytomis priemonėmis nebūtų efektyviai ištaisoma žala, patiriama dėl importo dempingo kainomis. Tai smarkiai pakenktų ES pramonės konkurencingumui (apie 50 proc. visų galiojančių prekybos apsaugos priemonių (PAP) yra susijusios su importu iš Kinijos). Remiantis nepriklausomu tyrimu, muitų dydžiai galėtų sumažėti iki 30 proc. punktų ir pavojus grėstų apie 200 000 ES darbo vietų.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Pagrindiniai tikslai – skatinti laisvą ir sąžiningą prekybą, didinti ES konkurencingumą, skatinti ekonomikos augimą ir kurti naujas ES darbo vietas arba išsaugoti esamas. Todėl tinkamai reaguojant į tam tikrų Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio nuostatų galiojimo pabaigą reikia užtikrinti, kad ES PAP ir toliau būtų efektyvios. Siekiant šių tikslų reikėtų veiksmingai reaguoti į nuolatinius iškraipymus Kinijos ekonomikoje ir užtikrinti tinkamas priemones, kuriomis būtų ištaisoma žala, patiriama dėl nesąžiningo importo (t. y. importo dempingo kainomis arba subsidijuojamo importo). Tuo pat metu reikėtų ir toliau palaikyti su Kinija glaudžius, bendrais interesais pagrįstus ryšius.

Kokia papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Remiantis ES sutarties 5 straipsnio 3 dalimi, subsidiarumo principas netaikomas srityse, kuriose ES turi išimtinę kompetenciją. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies e punktą bendra prekybos politika patenka į ES išimtinės kompetencijos sritį. Be to, SESV 207 straipsnyje nurodyta, kad „priemonės, pavyzdžiui, taikytinos dempingo ar subsidijų atveju“ grindžiamos vienodais bendros prekybos politikos principais. Todėl subsidiarumo principas šiai iniciatyvai netaikomas. ES turi užtikrinti, kad būtų laikomasi ES tarptautinių prievolių.

B. Sprendimai

Kokios su teisės aktų leidimu susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar yra tinkamiausia politikos galimybė? Kodėl? 

Išnagrinėtas ir palygintas trijų politikos galimybių poveikis:

-1 galimybė (bazinis scenarijus): nekeisti politikos. Vis dėlto šios galimybės negalima laikyti tipine galimybe nekeisti politikos, nes tam tikros minėto 15 skirsnio nuostatos bet kokiu atveju nustos galioti ir todėl pasikeis politinė ir teisinė sistema.

-2 galimybė: taikyti standartinę metodiką, t. y. taikyti Kinijai tokias pat nuostatas, kaip ir bet kokiai kitai rinkos ekonomikos PPO narei, tokiu būtų smarkiai susilpninant ES PAP poveikį.

-3 galimybė: nustatyti naują metodiką, kuri leistų efektyviai reaguoti į ne rinkos ekonomikos iškraipymus ir dar labiau sustiprintų prekybos apsaugos priemones. 3 galimybę galima išskleisti į dvi dalis, t .y. 3.1 ir 3.2. 3.1 galimybę sudaro du elementai: reagavimas į iškraipymus ir pereinamieji laikotarpiai, siekiant užtikrinti galiojančių priemonių efektyvumą. 3.2 galimybė susijusi su mažesniojo muito taisykle ir antisubsidijų nuostatomis.

3 galimybė (abiejų jos dalių derinys) – tinkamiausia. Ji geriausiai padėtų siekti nustatytų tikslų.

Kas kuriai galimybei pritaria? 

Kai kurios suinteresuotosios šalys (daugiausia – pramonės atstovai) teikia pirmenybę 1 galimybei (nieko nekeisti). Vis dėlto pasirinkus tokį variantą galėtų kilti svarbių teisinių ir politinių pasekmių.

2 galimybę remia kai kurie importuotojai ir prekiautojai. Tačiau ji susilpnintų ES PAP poveikį, sumažintų muitų dydžius ir taip padidintų pigesnio importo apimtis. Pasirinkus ją smarkiai sumažėtų ES pramonės konkurencingumas ir kiltų pavojus daugeliui darbo vietų.

3 galimybė atitinka daugelio suinteresuotųjų šalių, kurios primygtinai reikalauja, kad PAP ir toliau būtų efektyvios bei pagrįstos patikimu teisiniu pagrindu, o santykiai su Kinija neblogėtų, poziciją.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie tinkamiausios galimybės privalumai (jei yra, arba pagrindiniai)? 

Palyginti su esama metodika, pasirinkus 3.1 galimybę šiek tiek sumažėtų muitų dydžiai (apie 4 proc.). Pasirinkus 3.2 galimybę muitų dydžiai padidėtų apie 8 proc. Todėl manoma, kad šių dviejų galimybių bendras ekonominis ir socialinis poveikis būtų neutralus. Atitinkamai būtų išlaikytas esamas užimtumo lygis. Makroekonominis PAP poveikis palyginti nedidelis (prekybos apsaugos priemonės taikomos 2–5 proc. visos prekybos su Kinija), todėl labai sunku kiekybiškai įvertinti metodikos pakeitimo poveikį aplinkai. Galima teigti, kad gamyba Europos Sąjungoje ekologiškesnė nei Kinijoje, o padidėjęs siuntinių srautas didina išmetamo CO2 kiekį ir neigiamai veikia jo išmetimo rodiklį.

Pagrindinės grupės, kurioms pasirinkta galimybė naudinga – ES pramonė ir samdomieji darbuotojai. Ją pasirinkus būtų galima užtikrinti ar padidinti pramonės konkurencingumą ir išsaugoti darbo vietas.

Kokios yra tinkamiausios politikos galimybės sąnaudos (jei yra, arba pagrindinės)? 

3 galimybės poveikis iš esmės teigiamas. Importuotojai ir prekiautojai gali pajusti tam tikrą neigiamą poveikį dėl tam tikrais atvejais šiek tiek didesnių (palyginti su esamais) antidempingo muitų. Vis dėlto šis poveikis būtų nedidelis, nes muitai padidėtų nedaug ir daugeliu atvejų importuotojai ir prekiautojai galėtų pakeisti tiekimo šaltinius (į tuos, kuriems netaikomi PA muitai).

Nenumatoma, kad pagal šią iniciatyvą reikėtų sąnaudų reikalavimams įgyvendinti, nes tyrimo šalims jo procesas (duomenų rinkimas, apskaičiavimas ir pan.), palyginti su esamu, nepasikeistų.

Koks poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

PAP įvairiai veikia MVĮ, priklausomai nuo to, ar jos yra gamintojos, naudotojos, importuotojos ar prekiautojos. Paprastai produktai, kuriems taikomos PAP, yra skirti pramoniniams naudotojams ir dažnai MVĮ ir labai mažos įmonės nėra su jais tiesiogiai susijusios. Vis dėlto tam tikruose sektoriuose (pvz., stalo įrankių, dviračių) PA priemonės gali būti labai svarbios pramonės – tiek didesnių bendrovių, tiek MVĮ – išlikimui. Dėl savo dydžio ir specifinės struktūros MVĮ paprastai jautriau reaguoja į pokyčius ir jas bet koks metodikos pakeitimas gali paveikti labiau nei didesnes bendroves.

Ar bus labai paveikti nacionaliniai biudžetai ir valdžios įstaigos?

Manoma, kad tokio poveikio nebus. Dėl naujos metodikos padidėjusį tyrimus atliekančių institucijų (Komisijos tarnybų) darbo krūvį turėtų kompensuoti privalumai, susiję su tuo, kad nebereikės taikyti panašios šalies metodikos (t. y. nebereikės atlikti panašios šalies tyrimų ir patikrinimų vietoje).

Ar bus kitoks reikšmingas poveikis? 

Manoma, kad pasirinkus 3 galimybę bus išlaikytas ir padidintas ES pramonės konkurencingumas. Be to, ES nepatektų į nepalankesnę padėtį, palyginti su kitomis PPO narėmis (pvz., JAV ar Japonija, kurios, manoma, šiuo etapu nekeis savo metodikos). Šios šalys nustatytų didesnius muitus nei ES (jei taikytų standartinę metodiką) ir, galbūt, prekybos srautai būtų nukreipti į ES.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus peržiūrėta?

Planuojama peržiūrėti politiką po penkerių metų (per tą laiką būtų galima sukaupti reikiamų duomenų).