Santraukos lentelė
|
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma aviacijos saugumo tikrinimo įrangos sertifikavimo Europos Sąjungoje sistema, pasiūlymo poveikio vertinimas
|
A. Būtinybė imtis veiksmų
|
Kokia tai problema ir kodėl ši problema egzistuoja ES lygiu?
|
Šioje iniciatyvoje nagrinėjama problema, kylanti dėl to, kad nėra aviacijos saugumo tikrinimo įrangos vidaus rinkos. Šios problemos pasekmė – neveiksmingumas ir trukdis tokios įrangos gamintojų Europoje konkurencingumui.
Jeigu nebus imtasi politikos iniciatyvos, kuria remiamas Europos gamintojų konkurencingumas, sumažės jų turima rinkos dalis pasaulinėje rinkoje.
|
Koks tikslas turėtų būti pasiektas?
|
Tinkamas ES vidaus rinkos, skirtos aviacijos saugumo tikrinimo įrangai, veikimas ir ES bendrovių konkurencingumo pasaulyje didėjimas.
|
Kokia papildoma ES lygmens veiksmų nauda (subsidiarumas)?
|
Valstybės narės kartu su Komisija šią problemą iš dalies išsprendė sudariusios neįpareigojantį bendradarbiavimo susitarimą dėl bendrųjų bandymų metodikų parengimo. Tačiau nebuvo susitarta dėl sertifikatų išdavimo. Nėra jokių požymių, kad valstybės narės ketintų sukurti teisiškai privalomą sertifikavimo sistemą, dėl kurios susitarta tarpusavyje. Todėl būtina imtis ES lygmens veiksmų. ES lygmens veiksmai duotų papildomos naudos, nes gamintojai galėtų naudotis vidaus rinkos privalumais ir didinti savo konkurencingumą pasaulyje.
|
B. Sprendimai
|
Kokiais būdais galima siekti šių tikslų? Ar yra tinkamiausia galimybė, ar jos nėra? Jei ne, kodėl?
|
Buvo parengtos penkios politikos galimybės:
1. Pagrindinis scenarijus, pagal kurį Komisija nesiimtų jokios iniciatyvos. 2. Rekomendacija, skirta valstybėms narėms. 3. Teisės aktas – pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris suteiktų galimybę gamintojams pateikti rinkai ir parduoti savo gaminius visoje Sąjungoje, jeigu jie būtų sertifikuoti vienoje valstybėje narėje. 3.1. Senasis požiūris. 3.2. Naujasis požiūris. 3.3. Centralizuotas metodas.
Tinkamiausia galimybė yra 3.1 punkte nurodytas senasis požiūris, kuris turėtų didelį teigiamą poveikį ir leistų užtikrinti didelę visų susijusių subjektų paramą.
|
Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas ir kokiai galimybei pritaria?
|
Suinteresuotųjų subjektų grupės nepritarė 1 ir 2 galimybėms. Dauguma suinteresuotųjų subjektų pirmenybę teikė 3.3 punkte nurodytai galimybei, šiek tiek mažiau – 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytoms galimybėms. Suinteresuotųjų subjektų grupių atsakymai į šiuos klausimus iš esmės nesiskyrė.
|
C. Tinkamiausios galimybės poveikis
|
Kokia tinkamiausios galimybės nauda (jei yra, jei ne – pagrindinė nauda)?
|
Sertifikavimas vyktų tik vienoje valstybėje narėje. Siūloma politikos priemonė turėtų padidinti ES rinkos veiksmingumą, pagerinti laisvą prekių judėjimą, padidinti vartotojų pasirinkimo galimybes, sumažinti administracinę naštą, sumažinti įrangos pateikimo rinkai laiką ir padidinti Europos gamintojų konkurencingumą. Ji turėtų padidinti ES gamintojų pardavimų trečiosiose šalyse bendrą apimtį ir bendrą užimtumą šiame sektoriuje.
|
Kokios tinkamiausios galimybės sąnaudos (jei yra, jei ne – pagrindinės sąnaudos)?
|
Sumažėjus būtinybei atlikti daugkartinius vieno prietaiso ar įrangos bandymus, turėtų mažėti vienoje laboratorijoje per metus atliekamų bandymų skaičius, dėl to sumažėtų laboratorijų pajamos, tačiau jos turėtų susitraukti daug mažiau nei sumažėjusios gamintojų išlaidos.
|
Koks būtų poveikis MVĮ ir konkurencingumui?
|
Dabartinės sertifikavimo sistemos teisinis neapibrėžtumas didina vystymo sąnaudas, dėl jo taip pat ilgiau užtrunka, kol aviacijos saugumo tikrinimo įranga pateikiama rinkai. Atsižvelgiant į ribotus MVĮ išteklius, joms tai kelia santykinai daugiau rūpesčių nei didesnėms bendrovėms. Todėl teigiamas 3.1 punkte nurodytos galimybės poveikis MVĮ veikiausiai bus didesnis.
|
Ar bus labai paveikti nacionaliniai biudžetai ir valdžios įstaigos?
|
Ne
|
Ar bus kitokio reikšmingo poveikio?
|
Ne
|
D. Tolesni veiksmai
|
Kada politika bus peržiūrėta?
|
Kas penkerius metus.
|