EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 10 27

COM(2016) 698 final

2016/0344(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo 2017 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Visais žvejybos galimybių reglamentais žuvų išteklių žvejybos mastas turi būti apribojamas tiek, kad atitiktų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) bendruosius tikslus. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (pagrindiniu BŽP reglamentu) nustatomi sužvejojamų žuvų kiekio ir žvejybos pastangų apribojimo metinių pasiūlymų tikslai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Sąjungos žuvininkystės sektoriaus veikla būtų ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tausi.

Žvejybos galimybės nustatomos per kasmetinį valdymo ciklą (giliavandenių žuvų išteklių atveju – kas dvejus metus). Tačiau tai netrukdo diegti ilgalaikio išteklių valdymo strategijų. Sąjunga šiuo atžvilgiu pažengė į priekį ir pagrindiniams komercinės svarbos ištekliams šiuo metu taikomi daugiamečiai išteklių valdymo planai; tuos planus turi atitikti metiniai bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) ir didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos.

Šiame pasiūlyme pateikiamos tiek žvejybos galimybės, kurias Sąjunga nustato autonomiškai, tiek žvejybos galimybės, kurios skiriamos atsižvelgiant į daugiašales arba dvišales konsultacijas žvejybos srityje. Konsultacijų rezultatai įgyvendinami numatant žvejybos galimybes paskirstyti valstybėms narėms, remiantis santykinio stabilumo principu.

Taigi šis pasiūlymas, be autonominių Sąjungos išteklių, taikomas ir:

bendriems ištekliams, t. y. bendrai su Norvegija valdomiems Šiaurės jūros ir Skagerako sąsiaurio ištekliams, arba ištekliams, dėl kurių konsultuojamasi su Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (toliau – NEAFC) pakrantės valstybėmis;

žvejybos galimybėms, nustatytoms regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (toliau – RŽVO) sudarytais susitarimais.

Kai kurios žvejybos galimybės šiame pasiūlyme pažymėtos pm (pro memoria). Taip yra dėl to, kad:

–priimant pasiūlymą dar neturima rekomendacijų dėl kai kurių išteklių, arba

–atitinkamų RŽVO nustatytų sužvejojamo kiekio apribojimų ir kitų rekomendacijų dar laukiama, nes dar nebuvo šių organizacijų metinių susitikimų, arba

–duomenų apie kai kuriuos Grenlandijos vandenų išteklius, taip pat apie bendrus išteklius arba išteklius, kurių kvotomis keičiamasi su Norvegija ir kitomis trečiosiomis šalimis, dar nėra, nes laukiama 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn. konsultacijų su tomis šalimis išvadų, arba

–gauta rekomendacijų dėl kelių BLSK, tačiau dar nebaigtas jų vertinimas.

Siūloma, kad tam tikroms trumpaamžių žuvų (tobinių, paprastųjų stintenių ir atlantinių šprotų) rūšims taikomus BLSK Komisija nustatytų įgyvendinimo aktais. Tai būtina, nes mokslinės rekomendacijos dėl šių rūšių pateikiamos prieš pat žvejybos pradžią, taigi teisėkūros procedūroms lieka labai mažai laiko. Įgyvendinimo aktai taip pat naudojami tikslinant žvejybos pastangų sistemas.

Išteklių apžvalga

Kaip paprastai, savo metiniame komunikate dėl konsultacijų dėl žvejybos galimybių (COM(2016) 396, toliau – komunikatas) Komisija apžvelgė padėtį, į kurią privaloma atsižvelgti rengiant žvejybos galimybių pasiūlymus. Komunikate pateikiama išteklių būklės apžvalga, grindžiama turimų mokslinių rekomendacijų išvadomis.

Reaguodama į Komisijos prašymą, Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) 2016 m. birželio 30 d. pateikė kasmetinę rekomendaciją dėl daugumos į šį pasiūlymą įtrauktų žuvų išteklių. ICES atsižvelgė į Komisijos komunikate pateiktas gaires.

ICES pateiktos mokslinės rekomendacijos yra išsamiai grindžiamos turimais duomenimis – visiškai įvertinti gali būti tik tie ištekliai, apie kuriuos surinkta pakankamai patikimų duomenų, kad būtų galima apskaičiuoti išteklių dydį ir prognozuoti, kaip jie reaguos į įvairius naudojimo scenarijus (tai vadinama sužvejojamų žuvų kiekio variantų lentele, angl. catch options table). Jei mokslo įstaigos turi pakankamai duomenų, jos gali pateikti apytikslius žvejybos galimybių reguliavimo, kuriuo užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (toliau – DTL), įvertinimus. Tokia rekomendacija tada vadinama DTL rekomendacija. Kitais atvejais mokslo įstaigos, rengdamos rekomendacijas dėl žvejybos galimybių lygio, kliaunasi atsargumo principu. ICES tuo tikslu taikoma metodika pateikiama jos paskelbtoje medžiagoje apie rekomendacijų dėl išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų, įgyvendinimą 1 .

Visos siūlomos žvejybos galimybės atitinka Komisijos gautas mokslines rekomendacijas apie išteklių būklę, kuriomis pasinaudota taip, kaip išdėstyta komunikate.

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 įvestas įpareigojimas iškrauti laimikį

Pagrindiniu BŽP reglamentu įvestas įpareigojimas iškrauti laimikį palaipsniui pradedamas taikyti 2015–2019 m. 2019 m. įpareigojimas iškrauti laimikį turi galioti visiems ištekliams, kuriems taikomi BLSK. 2016 m. sausio 1 d. įpareigojimas iškrauti laimikį pradėtas taikyti tam tikrai priedugnio žuvų žvejybai Šiaurės jūroje ir šiaurės vakarų bei pietvakarių Atlanto vandenyse. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį, Komisija priėmė deleguotuosius reglamentus, kuriais nustatyti konkretūs žuvų išmetimo į jūrą planai. 2016 m. valstybės narės pateikė atnaujintas bendras rekomendacijas, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įpareigojimo iškrauti laimikį taikymas būtų palaipsniui plečiamas.

Pradėjus taikyti įpareigojimą iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalį siūlomos žvejybos galimybės turi atspindėti pokytį, kai atsižvelgiama nebe į iškraunamą kiekį, o į sužvejotą kiekį, atsižvelgiant į tai, kad nebeleidžiama išmesti žuvų į jūrą. Tai grindžiama gautomis mokslinėmis rekomendacijomis dėl žuvų išteklių vykdant žvejybą, nurodytą pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 1 dalyje. Žvejybos galimybes taip pat reikėtų nustatyti vadovaujantis kitomis susijusiomis nuostatomis, t. y. 16 straipsnio 1 dalimi (kurioje minimas santykinio stabilumo principas) ir 16 straipsnio 4 dalimi (kurioje minimi bendros žuvininkystės politikos tikslai ir daugiamečiuose planuose numatytos taisyklės).

Todėl Komisija siūlys padidinti išteklių, kuriems 2017 m. bus pradėtas taikyti įpareigojimas iškrauti laimikį, BLSK. Jei vykdant žvejybą, kuriai 2017 m. bus pradėtas taikyti įpareigojimas iškrauti laimikį, sužvejotas tam tikro ištekliaus žuvų kiekis turi būti iškrautas, o kitas to paties ištekliaus žuvų kiekis vis dar gali būti išmetamas į jūrą, nes yra sužvejojamas vykdant žvejybą, kuriai įpareigojimas iškrauti laimikį bus pradėtas taikyti 2018 ir 2019 m., Komisija, atsižvelgdama į geriausius turimus duomenis, siūlys padidinti BLSK kiekiu, lygiu kiekiui, kurį bus privaloma iškrauti.

Kad būtų kompensuoti anksčiau į jūrą išmestų žuvų kiekiai (nes jie turės būti iškraunami), bus padidintos keleto išteklių kvotos. Šis padidinimas bus apskaičiuojamas remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis. Kol laukiama tų duomenų pateikimo, nuspręsta kurį laiką į Komisijos pasiūlymą įtraukti nepadidintus skaičius. Padidintos kvotos bus pridėtos kai tik bus pateikti duomenys, kuriais remiantis bus galima jas apskaičiuoti.

Galiausiai reikia atsižvelgti į pagrindinio BŽP reglamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 sąsajas. Pastarajame nustatytos papildomos BLSK kasmetinio valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas, skirtas atitinkamai ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, ir ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikomi. Neseniai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti dar vienas lankstumo mechanizmas. Todėl siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principo taikymui ir kliudytų pasiekti bendros žuvininkystės politikos tikslus, reikėtų patikslinti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai negali būti taikomi kartu su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis kasmetinėmis lankstumo priemonėmis.

Paprastiesiems vilkešeriams skirtos priemonės

ICES vertinimu, paprastųjų vilkešerių ištekliai Lamanšo sąsiauryje, Keltų jūroje, Airijos jūroje ir pietinėje Šiaurės jūros dalyje toliau mažėja. Tačiau tai nestebina, nes prognozuojama, kad prireiks 4–7 metų, kol atkuriamieji veiksmai duos rezultatą ir jis atsispindės vertinime. Esama pirminių ženklų, kad populiacija pasipildo intensyviau. Valdymo priemonių artimiausio laikotarpio tikslas lieka tas pats, t. y. apsaugoti neršiančių žuvų santalkas ir kiek įmanoma sumažinti kitas mirtingumo priežastis. 2015 ir 2016 m. iškraunamų žuvų kiekiai gerokai sumažėjo, tačiau priemones būtina griežtinti ir toliau taikyti.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūlomos priemonės yra parengtos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus bei taisykles ir yra suderinamos su Sąjungos darnaus vystymosi politika.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomos priemonės yra suderinamos su kitomis Sąjungos politikos sritimis, visų pirma su aplinkos srities politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 3 dalis.

Sąjungos prisiimti tausaus gyvųjų vandens išteklių naudojimo įsipareigojimai susiję su pagrindinio BŽP reglamento 2 straipsnyje nustatytais įsipareigojimais.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta Sutarties 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios priežasties: BŽP yra bendroji politika. Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba privalo patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo.

Siūlomu Tarybos reglamentu valstybėms narėms paskirstomos žvejybos galimybės. Tuomet atsižvelgdamos į pagrindinio reglamento 16 ir 17 straipsnius valstybės narės tas galimybes paskirsto regionams arba veiklos vykdytojams taip, kaip jos mano esant tinkama. Taigi valstybės narės gali pasirinkti joms tinkamą socialinį ir (arba) ekonominį paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelį.

Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kasmet; viešosios bei privačiosios priemonės jam įgyvendinti jau parengtos.

•Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – reglamentas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas ir (arba) tinkamumo patikros

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

a)Konsultavimosi būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Remdamasi komunikatu dėl 2017 m. žvejybos galimybių, Komisija konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamosiose tarybose (PT), ir valstybėmis narėmis dėl siūlomo įvairių žvejybos galimybių pasiūlymų rengimo metodo.

Be to, Komisija vadovavosi gairėmis, apibrėžtomis jos Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl konsultacijų dėl Bendrijos žvejybos valdymo gerinimo (COM(2006) 246 galutinis), kuriame nustatyti vadinamojo pirminio aptarimo proceso principai.

b)Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Atsakymai į pirmiau minėtą Komisijos komunikatą dėl žvejybos galimybių atskleidžia suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie Komisijos atliktą išteklių būklės vertinimą ir būdus, kaip užtikrinti tinkamą išteklių valdymą. Rengdama pasiūlymą Komisija atsižvelgė į šiuos atsakymus.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Kalbant apie naudojamą metodiką, Komisija, kaip minėta, konsultavosi su ICES. ICES rekomendacijos grindžiamos ICES ekspertų grupių ir sprendžiamųjų organų sukurta rekomendacijų sistema, kuri įdiegta atsižvelgiant į susitarimo memorandumą, dėl kurio susitarta su Komisija.

Pagrindinis tikslas – pasiekti ir išlaikyti tokį žuvų išteklių lygį, kuris užtikrintų DTL. Šis tikslas aiškiai išdėstytas pagrindiniame BŽP reglamente, visų pirma jo 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje teigiama, kad jis „turi būti pasiektas kai įmanoma ne vėliau kaip 2015 m. ir (...) vėliausiai 2020 m. visų išteklių atveju“. Jis atsispindi ir įsipareigojime, kurį Sąjunga prisiėmė atsižvelgdama į 2002 m. Johanesburge vykusio Pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais išvadas ir susijusį įgyvendinimo planą. Kaip jau pažymėta, informacija apie kai kurių išteklių DTL lygį iš tiesų jau prieinama. Tarp jų yra ir labai svarbių pagal sužvejojamą kiekį ir komercinę vertę išteklių, kaip antai europinės jūrinės lydekos, atlantinės menkės, velniažuvinės, jūrų liežuviai, megrimai, juodadėmės menkės ir norveginiai omarai.

Norint pasiekti DTL tikslą, tam tikrais atvejais gali reikėti sumažinti žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį ir (arba) sužvejojamą kiekį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes šis pasiūlymas, kur įmanoma, grindžiamas DTL rekomendacija. Laikantis BŽP tikslų, kai BLSK siūlomi remiantis DTL rekomendacija, jie atitinka lygį, kuris, kaip pažymima toje rekomendacijoje, užtikrintų DTL tikslo įgyvendinimą 2017 m. Tai atitinka komunikate dėl 2017 m. žvejybos galimybių išdėstytus principus.

Išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų, atveju patariamosios mokslo įstaigos paskelbia rekomendacijas, kuriose nurodo sužvejojamų žuvų kiekį sumažinti, stabilizuoti arba leisti padidinti. Daugeliu atveju ICES rekomendacijose pateikiamos kiekybinės tokių svyravimų gairės, kurios grindžiamos metodika, pagal kurią atsargumo sumetimais numatomas ne didesnis kaip 20 % sužvejojamų žuvų kiekio pokytis į vieną ar kitą pusę vienais ar kitais metais. Šiomis gairėmis pasinaudota nustatant siūlomus BLSK. Kai mokslinių rekomendacijų iš viso nėra, laikytasi atsargumo principo, t. y., atsargumo sumetimais BLSK sumažinti 20 %.

•Poveikio vertinimas

Žvejybos galimybių reglamento taikymo sritis apribota Sutarties 43 straipsnio 3 dalimi.

Sąjunga priėmė keletą daugiamečių itin didelės ekonominės svarbos išteklių, pvz., atlantinių menkių, jūrų liežuvių, jūrinių plekšnių ir kt., valdymo planų. Prieš patvirtinant šiuos planus privalu atlikti jų poveikio vertinimą. Planams įsigaliojus, siekiant ilgalaikių jų tikslų, jais remiamasi nustatant atitinkamų metų BLSK ir pastangų lygius. Komisija privalo savo žvejybos galimybių pasiūlymą derinti su šiais planais, kol jie yra moksliškai pagrįsti ir galioja. Todėl daugelio itin svarbių išteklių žvejybos galimybės šiame pasiūlyme nustatytos atsižvelgiant į konkretų poveikio vertinimą, atliktą rengiant tų išteklių valdymo planą.

Likusiais atvejais, nepaisant to, kad daugiamečiai išteklių valdymo planai galbūt dar neparengti, pasiūlyme siekiama išvengti trumpalaikių strategijų ir ieškoti ilgalaikio tvarumo sprendimų, todėl jame atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų ir PT iniciatyvas, kurioms pritarė ICES ir (arba) STECF. Be to, Komisijos pasiūlymas dėl BŽP reformos buvo parengtas remiantis poveikio vertinimu (SEC(2011) 891), kuriame išnagrinėtas DTL tikslas. Poveikio vertinimo išvadose šis tikslas nurodomas kaip būtina sąlyga siekiant ekonominio, socialinio ir aplinkos tvarumo.

•Reglamentavimo kokybė ir supaprastinimas

Pasiūlyme numatyta supaprastinti Sąjungos arba nacionalinių valdžios institucijų administracinę tvarką, ypač su žvejybos pastangų valdymu susijusius reikalavimus.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2016/0344 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo 2017 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 2 reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat atsižvelgiant į patariamųjų tarybų rekomendacijas;

(3)Taryba privalo patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, jei tokių reikėtų. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis to reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti paskirstytos valstybėms narėms taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus arba žvejybos rūšies atžvilgiu;

(4)todėl bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) turėtų būti nustatyti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijos ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas skirtingiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamųjų tarybų posėdžiuose;

(5)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį nustatomas kiekvienai žvejybos rūšiai atskirai. Jei regione, kuriam taikomas šis reglamentas, vykdomai žvejybai taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, visos sužvejotos tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, žuvys turėtų būti iškrautos. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas rūšims, pagal kurias apibrėžiama žvejyba. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl tam tikro žuvų ištekliaus nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad nuo žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti iškraunamą kiekį pereinama prie žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti faktinį sužvejotą kiekį. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu, Komisija priėmė keletą deleguotųjų reglamentų, kuriuose nustatyti specialūs žuvų išmetimo į jūrą planai, taikomi laikinai ir ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį, kol bus pasirengta visiškai vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį;

(6)žuvų rūšių, kurioms nuo 2017 m. sausio 1 d. taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejybos galimybės turėtų kompensuoti anksčiau į jūrą išmestų žuvų kiekius ir turėtų būti pagrįstos moksline informacija bei rekomendacijomis. Siekiant užtikrinti teisingą kompensaciją už žuvis, kurios anksčiau buvo išmetamos į jūrą, o nuo 2017 m. sausio 1 d. turės būti iškraunamos, padidinimas turėtų būti apskaičiuojamas pagal šią metodiką: naujas iškraunamų žuvų kiekis turėtų būti apskaičiuojamas iš ICES pateikto bendro sužvejotų žuvų kiekio atimant tuos kiekius, kurie ir toliau bus išmetami į jūrą, taikant įpareigojimą iškrauti laimikį; vėliau BLSK taikomas padidinimas turėtų būti proporcingas naujojo apskaičiuoto iškraunamų žuvų kiekio ir ankstesnio ICES pateikto iškraunamų žuvų kiekio pokyčiui;

(7)mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax) Keltų jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Airijos jūroje ir pietinėje Šiaurės jūros dalyje (ICES IVb, IVc ir VIIa, VIId–VIIh kvadratuose) išlieka pavojingos būklės ir išteklių toliau mažėja. Todėl išsaugojimo priemonės, kuriomis draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius, turėtų būti toliau taikomos ICES VIIa, VIIb, VIIc, VIIg, VIIj ir VIIk kvadratuose, išskyrus vandenis, esančius arčiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos. Neršiančių žuvų santalkas reikėtų saugoti 2017 m. toliau ribojant komercinės žvejybos laimikį. Dėl socialinio ir ekonominio poveikio reikėtų leisti ribotai žvejoti kabliukais ir ūdomis, kartu numatant žvejybos draudimus neršiančių žuvų santalkoms apsaugoti. Be to, dėl atsitiktinės ir neišvengiamos paprastųjų vilkešerių priegaudos laivais, naudojančiais dugninius tralus ir velkamuosius tinklus, tokios priegaudos kiekis neturėtų viršyti 1 % visų laive esančių sužvejotų jūrų gyvūnų svorio. Žvejų mėgėjų laimikį reikėtų toliau riboti nustatant mėnesinius apribojimus;

(8)kelerius metus tam tikriems plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) ištekliams buvo nustatomi nuliniai BLSK, o pagal susijusias nuostatas įpareigojama nedelsiant paleisti atsitiktinai sužvejotas šias žuvis. Šių specialių sąlygų taikymo pagrindas – prasta tų išteklių apsaugos būklė ir tai, kad paleidžiant į jūrą žuvis, kurioms būdingas didelis išgyvenamumas, jų mirtingumas nedidės, o žuvų išmetimas į jūrą laikomas palankiu šių rūšių išsaugojimui. Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. pelaginės žvejybos metu sužvejotos minėtų rūšių žuvys turi būti iškrautos, nebent joms būtų taikoma viena iš įpareigojimo iškrauti laimikį išimčių, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje. To reglamento 15 straipsnio 4 dalies a punkte leidžiama taikyti išimtis žuvų rūšims, kurių žvejyba draudžiama ir kurios yra nurodytos kaip draudžiamos žvejoti bendros žuvininkystės politikos srityje priimtame Sąjungos teisės akte. Todėl tikslinga uždrausti atitinkamuose rajonuose žvejoti tų rūšių žuvis;

(9)pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatomi pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Todėl jūrų liežuvių vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, jūrinių plekšnių ir jūrų liežuvių Šiaurės jūroje ir paprastųjų tunų rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje išteklių BLSK turėtų būti nustatyti pagal taisykles, nustatytas Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 509/2007 3 , (EB) Nr. 676/2007 4 ir (EB) Nr. 302/2009 5 . Su europinių jūrinių lydekų ištekliais susijęs tikslas, nustatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 2166/2005 6 , yra atkurti atitinkamų išteklių biomasę, kad jos dydis atitiktų saugias biologines ribas, kartu laikantis mokslinių duomenų. Kad būtų prisidedama prie Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytų bendros žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimo, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, nesant patikimų duomenų apie tikslinę neršiančių žuvų išteklių biomasę ir kartu atsižvelgiant į saugių biologinių ribų pokyčius, BLSK tikslinga nustatyti remiantis ICES pateikta didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (toliau – DTL) rekomendacija;

(10)kalbant apie atlantinių silkių išteklius į vakarus nuo Škotijos, ICES, remdamasi naujausia lyginamąja analize, pateikė rekomendaciją dėl atlantinių silkių sudėtinių išteklių VIa, VIIb ir VIIc kvadratuose (į vakarus nuo Škotijos ir į vakarus nuo Airijos). Ši rekomendacija apima du atskirus BLSK (vienas skirtas VIaS, VIIb ir VIIc, kitas – Vb, VIb ir VIaN kvadratams). Pasak ICES, reikia sukurti šių išteklių atkūrimo planą. Kadangi, remiantis moksline rekomendacija, šiaurinių išteklių valdymo planas 7 negali būti taikomas sudėtiniams ištekliams, kad būtų prisidedama prie Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytų bendros žuvininkystės politikos tikslų įgyvendinimo, BLSK tikslinga nustatyti remiantis DTL rekomendacija;

(11)tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų arba jie nėra patikimi ir išteklių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, valdymo priemonės ir BLSK turėtų būti grindžiami žuvininkystės valdymui taikomu Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte apibrėžtu atsargumo principu, atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, įskaitant visų pirma turimą informaciją apie išteklių būklės kaitos tendencijas ir mišriosios žvejybos aspektus;

(12)Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 8 nustatytos papildomos BLSK kasmetinio valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas, skirtas ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, ir ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomi. Neseniai visiems ištekliams, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti kasmetinis lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūros gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis kasmetinėmis lankstumo priemonėmis;

(13)mokslinės rekomendacijos dėl trumpaamžių žuvų rūšių paskelbiamos prieš pat žvejybos pradžią. Siekiant užtikrinti, kad prieš leidžiant pradėti atitinkamą žvejybą susiję sužvejojamo kiekio apribojimai būtų pritaikyti atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tikslinga įgalioti Komisiją priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi sužvejojamo kiekio apribojimai, taikomi tobinėms ICES IIa ir IIIa kvadratų ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, paprastosioms stintenėms ICES V ir XIV parajonių Grenlandijos vandenyse ir atlantiniams šprotams ICES IIa kvadrate ir IV parajonyje;

(14)tuo atveju, kai su ištekliais siejamas BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK atitinkama valstybė narė visapusiškai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos principų bei taisyklių;

(15)būtina nustatyti 2017 m. žvejybos pastangų viršutines ribas pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 ir 12 straipsnius bei Reglamento (EB) Nr. 302/2009 5 ir 9 straipsnius, atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009 9 ;

(16)siekiant užtikrinti sąlygas pasinaudoti visomis žvejybos galimybėmis, tikslinga leisti lanksčiai įgyvendinti susitarimus dėl kai kurių BLSK rajonų, kai jie susiję su tos pačios biologinės rūšies ištekliais;

(17)atsižvelgiant į naujausias ICES pateiktas mokslines rekomendacijas ir remiantis tarptautiniais įsipareigojimais pagal Žvejybos šiaurės rytų Atlante konvenciją (NEAFC), būtina apriboti tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangas;

(18)netgi ribota tam tikrų rūšių žuvų, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklių, žvejybos veikla galėtų sukelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos taikant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(19)2014 m. lapkričio 3–9 d. Kite įvykusiame vienuoliktajame Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos Šalių konferencijos susitikime į Konvencijos I ir II priedėliuose pateiktus saugomų rūšių sąrašus buvo įtrauktos kelios papildomos rūšys; šis papildymas įsigaliojo 2015 m. vasario 8 d. Todėl tikslinga numatyti tų rūšių apsaugą Sąjungos žvejybos laivų, žvejojančių visuose vandenyse, ir ne Sąjungos žvejybos laivų, žvejojančių Sąjungos vandenyse, atžvilgiu;

(20)šiame reglamente nustatytos Sąjungos žvejybos laivams skirtos žvejybos galimybės naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 10 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekius;

(21)atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, tikslinga toliau taikyti specialią sistemą, pagal kurią valdomi ICES IIa ir IIIa kvadratų ir IV parajonio Sąjungos vandenų tobinių ištekliai. Atsižvelgiant į tai, kad tikimasi, jog ICES mokslinės rekomendacijos bus pateiktos tiktai 2017 m. vasario mėn., šiems ištekliams tikslinga laikinai nustatyti nulinius BLSK ir kvotas, kol bus pateiktos rekomendacijos;

(22)vadovaudamasi su Norvegija 11 ir Farerų Salomis 12 sudarytuose susitarimuose arba protokoluose dėl santykių žuvininkystės srityje numatyta tvarka, Sąjunga konsultavosi su šiomis partnerėmis dėl žvejybos teisių. Laikydamasis susitarime ir protokole dėl santykių žuvininkystės srityje su Grenlandija numatytos tvarkos 13 , Jungtinis komitetas nustatė 2017 m. Sąjungai skirtą žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybių lygį. Todėl būtina tas žvejybos galimybes įtraukti į šį reglamentą. [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos, į kurias joje daroma nuoroda, bus koreguojamos po naujų konsultacijų];

(23)2015 m. metiniame posėdyje NEAFC patvirtino paprastųjų jūrinių ešerių išteklių Irmingerio jūroje išsaugojimo priemonę, kuria nustatyti susitariančiųjų šalių, įskaitant Sąjungą, 2016 m. BLSK ir kvotos. [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos, į kurias joje daroma nuoroda, bus koreguojamos po naujų konsultacijų];

(24)2015 m. metiniame susitikime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT) 2016–2018 m. laikotarpiui patvirtino mažesnius didžiaakių tunų BSLK ir kvotas ir pratęsė atlantinių marlinų bei atlantinių baltųjų marlinų BLSK ir kvotų galiojimą. Be to, ji 2016 metams patvirtino anksčiau nustatytus paprastųjų tunų, šiaurinės Atlanto vandenyno dalies durklažuvių, pietinės Atlanto vandenyno dalies durklažuvių, pietinės Atlanto vandenyno dalies ilgapelekių tunų ir šiaurinės Atlanto vandenyno dalies ilgapelekių tunų BLSK ir kvotas. Kaip jau yra paprastųjų tunų išteklių atveju, tikslinga, kad visų kitų ID priede nurodytų ICCAT konvencijos rajono išteklių mėgėjų žvejybai taip pat būtų taikomi tos organizacijos priimti sužvejojamo kiekio apribojimai siekiant užtikrinti, kad Sąjunga neviršytų savo kvotų. Be to, didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis 20 metrų arba daugiau, turėtų būti taikomi ICCAT rekomendacijoje Nr. 15-01 ICCAT priimti pajėgumų apribojimai. Visos šios priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos, į kurias joje daroma nuoroda, bus koreguojamos po naujų konsultacijų];

(25)2015 m. 34-ajame metiniame susitikime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (toliau – CCAMLR) šalys patvirtino tikslinių ir priegaudos rūšių leidžiamus sužvejoti kiekius 2015–2016 m. ir 2016–2017 m. Nustatant 2016 m. žvejybos galimybes turėtų būti apsvarstytas tokios kvotos panaudojimas 2015 m. [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos, į kurias joje daroma nuoroda, bus koreguojamos po naujų konsultacijų];

(26)2016 m. metiniame susitikime Indijos vandenyno tunų komisija (toliau – IOTC) patvirtino gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares) leidžiamus sužvejoti kiekius. Ji taip pat priėmė priemonę, kuria siekiama mažinti žuvų suburiamųjų įrenginių (toliau – ŽSĮ) naudojimą ir riboti aptarnaujančių laivų naudojimą. Kadangi aptarnaujančių laivų veikla ir ŽSĮ naudojimas yra neatskiriama žvejybos pastangų, kurias vykdo gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, dalis, ta priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;

(27)Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (toliau – SPRFMO) metinis susitikimas įvyks 2017 m. sausio 18–22 d. Tikslinga dabartines SPRFMO konvencijos rajone taikomas priemones palikti laikinai galioti iki to metinio susitikimo. Tačiau Peru stauridžių ištekliai neturėtų būti žvejojami, kol po to metinio susitikimo nebus nustatytas BLSK;

(28)2015 m. 89-ajame metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (toliau – IATTC) paliko galioti ankstesnes gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų išteklių išsaugojimo priemones. IATTC taip pat paliko galioti ankstesnę rezoliuciją dėl ilgapelekių pilkųjų ryklių išteklių išsaugojimo. Tos priemonės turėtų toliau būti įgyvendinamos Sąjungos teisėje. [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos, į kurias joje daroma nuoroda, bus koreguojamos po naujų konsultacijų];

(29)2015 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (toliau – SEAFO) priėmė išsaugojimo priemonę dėl patagoniniams nototeniniams dančiams ir gelminiams krabams taikomų dvimečių BLSK, o esami paprastųjų beriksų, islandinių pjūklapilvių beriksų ir pelaginių ylapelakių šernažuvių BLSK liko galioti. Šiuo metu taikomos SEAFO priimtos priemonės dėl žvejybos galimybių paskirstymo turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos, į kurias joje daroma nuoroda, bus koreguojamos po naujų konsultacijų];

(30)Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (toliau – WCPFC) 12-ajame metiniame susitikime patvirtino esamas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Tos priemonės turėtų toliau būti įgyvendinamos Sąjungos teisėje. [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos, į kurias joje daroma nuoroda, bus koreguojamos po naujų konsultacijų];

(31)2013 m. metiniame susitikime Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo šalys savo žvejybos galimybių priemonių nekoregavo. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. [Konstatuojamoji dalis ir atitinkamos nuostatos, į kurias joje daroma nuoroda, bus koreguojamos po naujų konsultacijų];

(32)2016 m. 38-ajame metiniame susitikime Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (toliau – NAFO) patvirtino 2017 m. tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajono 1–4 parajoniuose galimybes. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(33)2016 m. 40-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – BVJŽK) priėmė 2017 ir 2018 m. leidžiamo sužvejoti kiekio ir žvejybos pastangų apribojimus, taikomus tam tikriems smukiųjų pelaginių žuvų ištekliems BVJŽK susitarimo 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose (Adrijos jūroje). Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(34)kai kurias tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priima metų pabaigoje ir jos pradedamos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl būtina, kad nuostatos, kuriomis tokios priemonės įgyvendinamos Sąjungos teisėje, būtų taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir todėl tam tikros žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybės ar draudimai yra nustatyti laikotarpiui, kuris prasideda 2016 m. gruodžio 1 d., tikslinga, kad susijusios šio reglamento nuostatos būtų taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, kadangi CCAMLR konvencijos nariams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone;

(35)remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Sąjungos deklaracija dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje 14 , būtina nustatyti Venesuelai skirtas rifinių ešerių žvejybos Sąjungos vandenyse galimybes;

(36)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, susijusias su leidimo pasinaudoti savo žvejybos pastangų paskirstymo pagal kilovatdienių sistemą valdymo sistema suteikimu atskirai valstybei narei, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 15 ;

(37)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su papildomų dienų jūroje suteikimu visam laikui nutraukus žvejybos veiklą ir siekiant sustiprinti mokslinį stebėjimą, taip pat įgaliojimai nustatyti lentelinės skaičiuoklės, skirtos informacijai apie su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui rinkti ir perduoti, formatus;

(38)siekiant išvengti žvejybos veiklos sutrikdymo ir užtikrinti pragyvenimą Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kurios turėtų būti taikomos nuo 2017 m. vasario 1 d., taip pat tam tikras nuostatas dėl atskirų regionų, kurių atveju turėtų būti nustatoma konkreti taikymo pradžios data. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(39)žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos griežtai laikantis taikytinos Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2.1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

a)2017 m. sužvejojamo kiekio apribojimus ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2018 m. sužvejojamo kiekio apribojimus;

b)žvejybos pastangų apribojimus 2017 m. vasario 1 d. – 2018 m. sausio 31 d. laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai 9, 26 ir 27 straipsniuose ir IIE priede nustatyti kiti pastangų apribojimų laikotarpiai;

c)2016 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybes;

d)tam tikrų žuvų išteklių žvejybos 28 straipsnyje nustatytame IATTC konvencijos rajone galimybes toje nuostatoje nurodytais 2017 ir 2018 m. laikotarpiais.

2 straipsnis
Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas šiems laivams:

a)Sąjungos žvejybos laivams,

b)trečiųjų šalių laivams Sąjungos vandenyse.

2.Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, jei ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje nurodytos terminų apibrėžtys. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)trečiosios šalies laivas – su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis trečiojoje šalyje registruotas žvejybos laivas;

b)mėgėjų žvejyba – nekomercinė jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

c)tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK):

i)žvejybos, kuriai taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį, atveju – kiekvieno ištekliaus žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti per metus,

ii)visos kitos žvejybos atveju – kiekvieno ištekliaus žuvų kiekis, kurį galima iškrauti per metus;

e)kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f)analitinis įvertinimas – kiekybinis tam tikrų išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas tinkamos kokybės, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimų būsimų laimikių;

g)akių dydis – žvejybos tinklo akių dydis, nustatytas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 517/2008 16 ;

h)Sąjungos žvejybos laivyno registras – pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnio 3 dalį Komisijos sudarytas registras;

i)žvejybos žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas.

4 straipsnis
Žvejybos zonos

Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:

a)ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos – geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 17 III priede;

b)Skagerako sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c)Kategato sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Haseniorės iki Gnibeno kyšulio, nuo Korshagės iki Spodsbjergo ir nuo Gilbjergo kyšulio iki Kuleno;

d)ICES VII parajonio 16 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–53° 30' šiaurės platumos, 15° 00' vakarų ilgumos,

–53° 30' šiaurės platumos, 11° 00' vakarų ilgumos,

–51° 30' šiaurės platumos, 11° 00' vakarų ilgumos,

–51° 30' šiaurės platumos, 13° 00' vakarų ilgumos,

–51° 00' šiaurės platumos, 13° 00' vakarų ilgumos,

–51° 00' šiaurės platumos, 15° 00' vakarų ilgumos,

–53° 30' šiaurės platumos, 15° 00' vakarų ilgumos;

e)ICES IXa kvadrato 26 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–43° 00' šiaurės platumos, 8° 00' vakarų ilgumos,

–43° 00' šiaurės platumos, 10° 00' vakarų ilgumos,

–42° 00' šiaurės platumos, 10° 00' vakarų ilgumos,

–42° 00' šiaurės platumos, 8° 00' vakarų ilgumos;

f)ICES IXa kvadrato 27 funkcinis vienetas – geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

–42° 00' šiaurės platumos, 8° 00' vakarų ilgumos,

–42° 00' šiaurės platumos, 10° 00' vakarų ilgumos,

–38° 30' šiaurės platumos, 10° 00' vakarų ilgumos,

–38° 30' šiaurės platumos, 9° 00' vakarų ilgumos,

–40° 00' šiaurės platumos, 9° 00' vakarų ilgumos,

–40° 00' šiaurės platumos, 8° 00' vakarų ilgumos;

g)Kadiso įlanka – geografinis rajonas, kurį sudaro ICES IXa kvadrato dalis į rytus nuo 7° 23' 48″ vakarų ilgumos;

h)CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 18 II priede apibrėžti geografiniai rajonai;

i)NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) zonos – geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 217/2009 III priede 19 ;

j)SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne 20 ;

k)ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos 21 ;

l)CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 22 2 straipsnio a punkte;

m)IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, stiprinimo 23 ;

n)IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) kompetencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją 24 ;

o)SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas – atvirosios jūros geografinis rajonas į pietus nuo 10° šiaurės platumos lygiagretės, į šiaurę nuo CCAMLR konvencijos rajono, į rytus nuo SIOFA konvencijos rajono, kaip apibrėžta Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje 25 , ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų;

p)WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos) konvencijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse 26 ;

q)BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) geografiniai parajoniai – rajonai, apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 27 I priede;

r)Beringo jūros atvirosios jūros rajonas – geografinis Beringo jūros atvirosios jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis;

s)IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas – geografinis rajonas, apibrėžiamas šiomis ribomis:

–150º vakarų ilgumos,

–130º vakarų ilgumos,

–4º pietų platumos,

–50º pietų platumos.

II ANTRAŠTINĖ DALIS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I skyrius
Bendrosios nuostatos

5 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas

1.Sąjungos vandenyse arba kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, tokių BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir su jais funkciškai susietos sąlygos, jei tokių yra, nustatyti I priede.

2.Sąjungos žvejybos laivams leidžiama žvejoti Farerų Salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų BLSK ribų ir laikantis šio reglamento 15 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 1006/2008 28 ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytų sąlygų.

6 straipsnis
Komisijos ir valstybių narių nustatytini BLSK

1.Komisija įgyvendinimo aktais nustato toliau nurodytų žuvų išteklių BLSK:

(a)tobinių ICES IIa ir IIIa kvadratų ir IV parajonio Sąjungos vandenyse,

(b)paprastųjų stintenių ICES V ir XIV parajonių Grenlandijos vandenyse,

(c)atlantinių šprotų ICES IIa kvadrate ir IV zonoje.

Komisijos nustatytini BLSK turi atitikti bendros žuvininkystės politikos principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą.

2.Tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė. Tie ištekliai nurodyti I priede.

Valstybių narių nustatytini BLSK:

a)turi atitikti bendros žuvininkystės politikos principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą, ir

b)jais turėtų būti užtikrinta, kad:

i)jei yra analitinis įvertinimas – būtų kuo didesnė tikimybė, jog nuo 2017 m. ir vėliau naudojant išteklius bus išlaikytas DTL;

ii)jei analitinio įvertinimo nėra arba jis yra neišsamus – ištekliai būtų naudojami vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu.

Ne vėliau kaip 2017 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)patvirtintus BLSK;

b)atitinkamos valstybės narės surinktus ir įvertintus duomenis, kuriais grindžiami patvirtinti BLSK;

c)išsamius duomenis apie tai, kaip patvirtinti BSLK atitinka antrą pastraipą.

7 straipsnis
Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.Sužvejotos žuvys, kurioms nėra taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, laikomos laive arba iškraunamos tik tuo atveju, jeigu:

(a)jas sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

(b)jų kiekiai sudaro Sąjungos kvotos dalį, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Sąjungos kvota neišnaudota.

2.Netikslinių rūšių ištekliai, kurių dydis atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, yra nustatyti šio reglamento I priede siekiant jiems pritaikyti tame straipsnyje numatytą išimtį, pagal kurią jų atveju netaikomas įpareigojimas sužvejotus kiekius įskaičiuoti į atitinkamas kvotas.

8 straipsnis
Žvejybos pastangų apribojimai

1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais laikotarpiais taikomos šios žvejybos pastangų priemonės:

a)IIA priedas taikomas tam tikriems atlantinių menkių, europinių jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių ištekliams Kategato sąsiauryje, Skagerako sąsiauryje, toje ICES IIIa kvadrato dalyje, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams, ICES IV parajonyje, ICES VIa, VIIa, VIId kvadratuose bei ICES IIa ir Vb kvadratų Sąjungos vandenyse valdyti;

b)IIB priedas taikomas europinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką, atkurti;

c)IIC priedas taikomas europinių jūrų liežuvių ištekliams ICES VIIe kvadrate valdyti.

9 straipsnis
Giliavandenių žuvų išteklių sužvejojamo kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai

1.Žvejojant juoduosius paltusus taikoma Reglamento (ES) Nr. 2347/2002 29 3 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas reikalavimas turėti leidimą gelminei žvejybai. Žvejojant, laikant laive, perkraunant į kitą laivą ir iškraunant juoduosius paltusus taikomos tame straipsnyje nurodytos sąlygos.

2.Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus gelminei žvejybai turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatdienėmis, kurias laivas nebūna uoste, 2017 m. neviršytų 65 % metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m. išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus gelminei žvejybai arba per kuriuos buvo sužvejota to reglamento I ir II prieduose išvardytų giliavandenių žuvų rūšių, vidurkio.

3.2 dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, per kuriuos sužvejojama daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų rūšių, išskyrus atlantines argentinas.

10 straipsnis
Paprastųjų vilkešerių žvejybai skirtos priemonės

1.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius ICES VIIb, VIIc, VIIj ir VIIk kvadratuose, taip pat ICES VIIa ir VIIg kvadratų vandenyse, esančiuose toliau kaip 12 jūrmylių nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama laive laikyti, perkrauti į kitą laivą, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

2.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius, taip pat draudžiama laive laikyti, perkelti, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti šiuose rajonuose sužvejotus paprastuosius vilkešerius:

a)    ICES IVb, IVc, VIId, VIIe, VIIf and VIIh kvadratuose;

b)    ICES VIIa ir VIIg kvadratų vandenyse, esančiuose arčiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, toje pastraipoje nurodytuose rajonuose taikomos šios priemonės:

a)    dugninius tralus ir velkamuosius tinklus 30 naudojantis Sąjungos žvejybos laivas sužvejotus paprastuosius vilkešerius laive gali laikyti, jeigu jų kiekis bet kurią dieną neviršija 1 % visų laive esančių sužvejotų jūrų gyvūnų svorio. Remiantis šia nukrypti leidžiančia nuostata Sąjungos žvejybos laive laikomi sužvejotų paprastųjų vilkešerių kiekiai negali viršyti 1 tonos per mėnesį;

b)    2017 m. sausio mėn. ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. Sąjungos žvejybos laivai, naudojantys kabliukus ir ūdas 31 , gali žvejoti paprastuosius vilkešerius ir laikyti laive, perkelti, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius neviršydami 10 tonų per metus vienam laivui. Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik tiems Sąjungos žvejybos laivams, kurie 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. užregistravo kabliukais ir ūdomis sužvejotų paprastųjų vilkešerių kiekius.

4.2 dalyje nustatyti leidžiami sužvejoti kiekiai kitiems laivams neperduodami. Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, valstybės narės ne vėliau kaip per 20 dienų Komisijai pateikia sužvejotų paprastųjų vilkešerių kiekio pagal kiekvieną naudoto žvejybos įrankio rūšį ataskaitą.

5.2017 m. sausio mėn. ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES IVb, IVc, VIIa ir VIId–VIIk kvadratuose vykdant mėgėjų žvejybą vienam žvejui leidžiamas laimikis yra ne daugiau kaip 10 žuvų per mėnesį.

6.Nuo 2016 m. vasario 1 d. iki kovo 31 d. ICES IVb, IVc, VIIa ir VIId–VIIk kvadratuose vykdant mėgėjų žvejybą vilkešeriai gali būti sužvejoti (įskaitant nuo kranto) tik jei jie iš karto paleidžiami. Šiuo laikotarpiu tame rajone sužvejotus vilkešerius draudžiama laikyti laive, perkelti, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti.

11 straipsnis
Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1.Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)išskaitymams ir perskirstymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)žvejybos galimybėms, perskirstytoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį;

d)papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

f)išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius;

g)kvotų perleidimui ir pasikeitimui jomis pagal šio reglamento 16 straipsnį.

2.Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą kasmetinį BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento I priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi prevenciniai arba mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti BLSK.

3.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

4.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis kasmetinėmis lankstumo priemonėmis.

12 straipsnis
Žvejybos draudimo laikotarpiai

1.2017 m. gegužės 1–31 d. Porkupino seklumoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: atlantines menkes, megrimus, velniažuvines, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, europines jūrines lydekas, norveginius omarus, jūrines plekšnes, sidabrinius polakus, ledjūrio menkes, rombines rajožuves, europinius jūrų liežuvius, paprastąsias brosmes, melsvąsias molvas, paprastąsias molvas ir paprastuosius dygliaryklius.

Taikant šią dalį Porkupino seklumą sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Porkupino seklumoje leidžiama laivuose tranzitu gabenti toje dalyje nurodytų rūšių žuvis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

2.Komercinė tobinių žvejyba dugniniais tralais, velkamaisiais tinklais arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis mažesnis nei 16 mm, ICES IIa ir IIIa kvadratuose ir ICES IV parajonyje draudžiama nuo 2017 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas taip pat taikomas trečiųjų šalių laivams, turintiems leidimą žvejoti tobines ICES IV parajonio Sąjungos vandenyse.

13 straipsnis
Draudimai

1.Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

1)žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES IIa, IIIa ir VIId kvadratų ir ICES IV parajonio Sąjungos vandenyse;

2)baltuosius ryklius (Carcharodon carcharías) visuose vandenyse;

3)pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

4)portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

5)milžinryklius (Cetorhinus maximus) visuose vandenyse;

6)šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

7)paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

8)švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupę (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES IIa kvadrato ir ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX bei X parajonių Sąjungos vandenyse;

9)didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

10)mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

11)paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

12)atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse;

13)rifines mantas (Manta alfredi) visuose vandenyse;

14)didžiąsias mantas (Manta birostris) visuose vandenyse;

15)šių rūšių mobules visuose vandenyse:

i)europines mobules (Mobula mobular),

ii)mažąsias mobules (Mobula rochebrunei),

iii)japonines mobules (Mobula japanica),

iv)Peru mobules (Mobula thurstoni),

v)ilgarages mobules (Mobula eregoodootenkee),

vi)Munko mobules (Mobula munkiana),

vii)Čilės mobules (Mobula tarapacana),

viii)trumpapelekes mobules (Mobula kuhlii),

ix)senegalines mobules (Mobula hypostoma);

16)šių rūšių pjūklažuves (Pristidae) visuose vandenyse:

i)azijines pjūklažuves (Anoxypristis cuspidata),

ii)Kvinslando pjūklažuves (Pristis clavata),

iii)paprastąsias pjūklažuves (Pristis pectinata),

iv)europines pjūklažuves (Pristis pristis),

v)žalsvąsias pjūklažuves (Pristis zijsron);

17)dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenyse;

18)norvegines rajas (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ICES VIa, VIb, VIIa, VIIb, VIIc, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk kvadratų Sąjungos vandenyse;

19)marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES VI ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

20)baltąsias rajas (Raja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

21)gitaržuves (Rhinobatidae) ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių Sąjungos vandenyse;

22)europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) Sąjungos vandenyse.

2.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

14 straipsnis
Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus žuvų išteklių kodus.

II skyrius
Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimai

15 straipsnis
Žvejybos leidimai

1.Didžiausias žvejybos leidimų Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nustatytas III priede.

2.Jeigu, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos šio reglamento III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau negali būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas šio reglamento III priede.

III skyrius
Žvejybos galimybės regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

16 straipsnis
Kvotų perleidimas ir keitimasis jomis

1.Tuo atveju, kai pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) taisykles RŽVO susitariančiosioms šalims leidžiama tarpusavyje keistis kvotomis arba jas perleisti, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali su RŽVO susitariančiąja šalimi vesti diskusijas ir, jei reikia, parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą.

2.Atitinkamai valstybei narei pranešus Komisijai, Komisija gali patvirtinti numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą, kurį valstybė narė aptarė su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi. Po to Komisija ir atitinkama RŽVO susitariančioji šalis be reikalo nedelsdamos pareiškia sutikimą, kad toks kvotų perleidimas ar pasikeitimas jomis būtų privalomas. Komisija praneša apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis RŽVO sekretoriatui pagal tos organizacijos taisykles.

3.Komisija praneša valstybėms narėms apie sutartą kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis.

4.Žvejybos galimybės, gautos iš atitinkamos RŽVO susitariančiosios šalies arba jai perleistos vykdant kvotų perleidimą arba pasikeitimą jomis, yra laikomos kvotomis, skirtomis atitinkamai valstybei narei arba išskaičiuotomis iš jos žvejybos galimybių nuo to momento, kai kvotų perleidimas arba pasikeitimas jomis įsigalioja pagal su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi sudaryto susitarimo sąlygas arba atitinkamai pagal atitinkamos RŽVO taisykles. Dėl tokio skyrimo nesikeičia galiojantis paskirstymo būdas, taikomas paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

5.Kvotų perleidimams iš RŽVO susitariančiosios šalies Sąjungai, taip pat tolesniam jų paskirstymui valstybėms narėms šis straipsnis taikomas iki 2018 m. sausio 31 d.

1 SKIRSNIS
ICCAT KONVENCIJOS RAJONAS

17 straipsnis
Žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1.Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviosios žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius neviršija IV priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2.Priekrantės vandenyse smulkiosios žvejybos Sąjungos laivų, kuriems Viduržemio jūroje aktyviosios žvejybos įrankiais leidžiama žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3.Sąjungos žvejybos laivų, kuriems Adrijos jūroje auginimo reikmėms leidžiama aktyviosios žvejybos įrankiais žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4.Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, neviršija IV priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus ir bendro pajėgumo.

5.Gaudyklių, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti, skaičius neviršija IV priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6.Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis neviršija IV priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

7.Didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių ilgis bent 20 metrų, didžiausias skaičius ribojamas, kaip nustatyta IV priedo 7 punkte.

18 straipsnis
Mėgėjų žvejyba

Atitinkamais atvejais valstybės narės iš joms ID priede paskirtų kvotų konkrečią dalį skiria mėgėjų žvejybai.

19 straipsnis
Rykliai

1.Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Draudžiama vykdyti Alopias genties jūrų lapių specializuotosios žvejybos veiklą.

3.Vykdant žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo) skerdenas arba skerdenų dalis.

4.Draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus), sužvejotų vykdant bet kokią žvejybos veiklą, skerdenas arba skerdenų dalis.

5.Draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis), sužvejotus vykdant bet kokią žvejybos veiklą.

2 SKIRSNIS
CCAMLR KONVENCIJOS RAJONAS

20 straipsnis
Draudimai ir sužvejojamo kiekio apribojimai

1.V priedo A dalyje nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama toje dalyje nustatytose zonose ir nustatytais laikotarpiais.

2.V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose vykdomai žvalgomajai žvejybai taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos apribojimai.

21 straipsnis
Žvalgomoji žvejyba

1.Valstybės narės gali dalyvauti 2017 m. žvalgomojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose. Jeigu valstybė narė ketina dalyvauti tokioje žvejyboje, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2017 m. birželio 1 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

2.BLSK ir leidžiama priegauda FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir 58.4.1, 58.4.2 bei 58.4.3a kvadratuose ir jų paskirstymas kiekvieno tų parajonių ir kvadratų mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) nustatomi V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, kai užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis pasiekia nustatytą BLSK, ir žvejyba tame MTP uždraudžiama visą likusį sezono laiką.

3.Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

22 straipsnis
Krilių žvejyba 2017–2018 m. žvejybos sezonu

1.Jei valstybė narė ketina 2017–2018 m. žvejybos sezonu žvejoti krilius (Euphausia superba) CCAMLR konvencijos rajone, ji ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 1 d. Komisijai praneša apie savo ketinimą žvejoti krilius, naudodama šio reglamento V priedo C dalyje pateiktą formą. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 30 d. pateikia pranešimus CCAMLR sekretoriatui.

2.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3.Valstybė narė, ketinanti žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, apie tai praneša tik tuo atveju, jei žvejybą ketina vykdyti tais leidimus turinčiais laivais, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu arba kurie plaukioja su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava, tačiau žvejybos vykdymo metu turėtų plaukioti su tos valstybės narės vėliava.

4.Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivams, apie kuriuos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nebuvo pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei leidimą turintis laivas dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure negali dalyvauti tokioje žvejyboje. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

a)visus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį laivą, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatytą informaciją;

b)išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus svarbius patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

5.Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į bet kurį iš CCAMLR sudarytų neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (toliau – NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

3 skirsnis
IOTC KOMPETENCIJOS RAJONAS

23 straipsnis
IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1.Didžiausias IOTC kompetencijos rajone tropinius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 1 punkte.

2.Didžiausias IOTC kompetencijos rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapalekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 2 punkte.

3.Valstybės narės gali vieno iš dviejų 1 ir 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybai skirtus laivus skirti antrojo ištekliaus žvejybai, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio pakeitimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4.Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, laivai, kurie bus perkeliami, būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Be to, negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios RŽVO NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

5.Valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumus viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas ribas tik laikydamosi plėtros planuose, kurie buvo pateikti IOTC, nustatytų ribų.

24 straipsnis
Dreifuojantieji žuvų suburiamieji įrenginiai ir aptarnaujantieji laivai

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai bet kuriuo metu negali naudoti daugiau kaip 425 aktyvių dreifuojančiųjų žuvų suburiamųjų įrenginių (toliau – ŽSĮ).

2.Su valstybės narės vėliava plaukiojančių aptarnaujančiųjų laivų skaičius neturi viršyti pusės su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų skaičiaus. Taikant šią dalį, aptarnaujančiųjų laivų ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų skaičius nustatomas remiantis IOTC aktyvių laivų registru.

25 straipsnis
Rykliai

1.Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Alopiidae šeimos visų rūšių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2.Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis, išskyrus laivus, kurių bendrasis ilgis ne didesnis kaip 24 m ir kurie žvejoja tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jeigu jų laimikis skirtas tik suvartoti vietoje.

3.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

4 SKIRSNIS
SPRFMO KONVENCIJOS RAJONAS

26 straipsnis
Pelaginių žuvų žvejyba

1.Tik tos valstybės narės, kurios 2007, 2008 arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius tame rajone laikydamosi IJ priede nustatytų BLSK.

2.1 dalyje nurodytos valstybės narės 2017 m. apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos dydį tiek, kad jis tame rajone neviršytų bendro Sąjungai nustatyto 78 600 tonų bendrosios talpos dydžio.

3.IJ priede nustatytomis žvejybos galimybėmis galima naudotis tik su sąlyga, kad valstybės narės ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos perduoda Komisijai SPRFMO konvencijos rajone aktyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių ar perkrovimo į kitus laivus operacijose dalyvaujančių laivų sąrašus, laivo stebėjimo sistemos (LSS) įrašus, mėnesines sužvejoto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija perduotų tą informaciją SPRFMO sekretoriatui.

27 straipsnis
Dugninė žvejyba

1.2017 m. valstybės narės savo dugninės žvejybos pastangas arba sužvejojamų žuvų kiekį SPRFMO konvencijos rajone riboja – t. y. žvejyba vykdoma tik tose konvencijos rajono dalyse, kuriose dugninė žvejyba vykdyta 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d., ir laikantis tokio lygio, kuris neviršija to laikotarpio metinio vidutinio sužvejotų žuvų kiekio arba žvejybos pastangų lygio. Jos gali žvejoti viršydamos užregistruotą lygį tik SPRFMO patvirtinus jų planą žvejoti viršijant užregistruotą lygį.

2.Valstybės narės, kurios neturi duomenų, susijusių su dugninės žvejybos metu sužvejotų žuvų kiekiais arba su šios žvejybos pastangomis SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, tokios žvejybos nevykdo, išskyrus atvejus, kai SPRFMO patvirtina jų planą žvejoti net kai duomenų neturima.

5 SKIRSNIS
IATTC KONVENCIJOS RAJONAS

28 straipsnis
Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1.Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

a)2017 m. liepos 29 d. – rugsėjo 28 d. arba 2017 m. lapkričio 18 d. – 2018 m. sausio 18 d. rajone, kurio ribos žymimos šia linija ir taškais:

–Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

–150º vakarų ilgumos,

–40º šiaurės platumos,

–40º pietų platumos;

b)2017 m. rugsėjo 29 d. – spalio 29 d. rajone, kurio ribos žymimos šiais taškais:

–96º vakarų ilgumos,

–110º vakarų ilgumos,

–4º šiaurės platumos,

–3º pietų platumos.

2.Atitinkamos valstybės narės iki 2017 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos uždraudimo laikotarpį, nurodytą 1 dalyje. Visi atitinkamų valstybių narių laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose pasirinktu laikotarpiu žvejybą tais tinklais turi sustabdyti.

3.Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, gali laikyti laive ir tada iškrauti arba perkrauti į kitą laivą visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4.3 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)kai žuvys laikomos netinkamomis žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis, arba

b)reiso metu paskutinį kartą panaudojus įrankį, jei gali nebeužtekti vietos visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams laikyti.

29 straipsnis
Ilgapelekių pilkųjų ryklių žvejybos draudimas

1.IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir laive laikyti, į kitą laivą perkrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti, parduoti arba iškrauti tame rajone sužvejotų ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia.

3.Laivo operatoriai:

a)užregistruoja paleistų žuvų skaičių, nurodydami jų būklę (negyvos ar gyvos);

b)a punkte nurodytą informaciją praneša valstybei narei, kurios nacionaliniai subjektai jie yra. Valstybės narės iki 2017 m. sausio 31 d. Komisijai perduoda prieš tai ėjusiais metais surinktą informaciją.

30 straipsnis
Raguotųjų rajų žvejybos draudimas

IATTC konvencijos rajone Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (Mobulidae šeimos, įskaitant Manta ir Mobula gentis) ir tame rajone laive laikyti, į kitą laivą perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis. Vos pastebėję, kad sužvejota raguotųjų rajų, Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami jas paleidžia gyvas ir nesužalotas, kai tai įmanoma.

6 SKIRSNIS
SEAFO KONVENCIJOS RAJONAS

31 straipsnis
Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

–katryklių pamėklių (Apristurus manis),

–Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi),

–trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus),

–didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps),

–mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus),

–rombinių rajų (Rajidae),

–baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus),

–Selachimorpha antbūriui priklausančių giliavandenių ryklių,

–paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias).

7 SKIRSNIS
WCPFC KONVENCIJOS RAJONAS

32 straipsnis
Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1.Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos dienų skaičius, skirtas laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) atvirosios jūros WCPFC konvencijos rajono dalyje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos lygiagrečių, neviršytų 403 dienų.

2.Sąjungos žvejybos laivai negali tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos lygiagretės.

3.Valstybės narės užtikrina, kad ūdomis žvejojančiais laivais sužvejotas didžiaakių tunų (Thunnus obesus) kiekis 2017 m. neviršytų 2 000 tonų.

33 straipsnis
Rajonas, kuriame draudžiama žvejyba naudojant žuvų suburiamuosius įrenginius

1.WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos lygiagrečių, gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, naudojančių ŽSĮ, žvejybos veikla draudžiama nuo 2017 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2017 m. spalio 31 d. 24.00 val. Tuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje WCPFC konvencijos rajono dalyje tik jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:

a)nestato ar nenaudoja ŽSĮ ar susijusių elektroninių priemonių,

b)nežvejoja žuvų būrių naudodamas ŽSĮ.

2.Visi sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai yra laikomi laive, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą visuose 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose.

3.2 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)reiso metu paskutinį kartą panaudojus įrankį, jei laive nebeužtenka vietos visoms žuvims laikyti;

b)jei žuvys yra netinkamos žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis arba

c)jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos veikimas.

34 straipsnis
Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius yra nustatytas VII priede.

35 straipsnis
Floridiniai šilkiniai rykliai ir ilgapelekiai pilkieji rykliai

1.Draudžiama WCPFC konvencijos rajone laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, sandėliuoti ar iškrauti šių rūšių žuvų skerdenų dalis ar visas skerdenas:

a)floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis),

b)ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus).

2.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

36 straipsnis
IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas

1.Laivai, įtraukti tik į WCPFC registrą, kai jais žvejojama 4 straipsnio s punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko šiame skirsnyje nustatytas priemones.

2.Laivai, įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC registrus, ir laivai, įtraukti tik į IATTC registrą, kai jais žvejojama 4 straipsnio s punkte apibrėžtame IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, taiko 28 straipsnio 1 dalies a punkte, 2, 3 ir 4 dalyse ir 29 straipsnyje nustatytas priemones.

8 SKIRSNIS
GFCM SUSITARIMO RAJONAS

37 straipsnis
Mažų pelaginių žuvų ištekliai 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose

1.Mažų pelaginių žuvų išteklių, sužvejotų Sąjungos žvejybos laivais 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose, kiekis neturi viršyti 2014 m. lygio, nustatyto IL priede.

2.17 ir 18 geografiniuose parajoniuose mažų pelaginių žuvų išteklius (europines sardines ir europinius ančiuvius) žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams skirtų dienų skaičius neturi viršyti 180 dienų per metus. Europines sardines žvejojantiems laivams skirtas didžiausias dienų skaičius yra 144 dienų. Europinius ančiuvius žvejojantiems laivams skirtas didžiausias dienų skaičius yra 144 dienų.

3.Valstybės narės su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams taiko šiuos laikinus draudimus:

a)nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. arba nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. europines sardines žvejojantiems laivams uždraudžiama žvejoti bent 15 dienų, bet ne daugiau kaip 30 dienų iš eilės visoje Adrijos jūroje (BVJŽK 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose);

b)    nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. europinius ančiuvius žvejojantiems laivams uždraudžiama žvejoti bent 15 dienų, bet ne daugiau kaip 30 dienų iš eilės visoje Adrijos jūroje (BVJŽK 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose);

c)    visiems ilgesniems nei 12 metrų laivams, žvejojantiems mažų pelaginių žuvų išteklius, uždraudžiama žvejoti bent 6 mėnesius bent 30 proc. teritorijų, kurios valstybių narių paskelbtos jauniklių augimo vietomis arba vietomis, kurios ypač svarbios siekiant apsaugoti ankstyvojo amžiaus klasių žuvis (teritoriniuose ir vidaus jūros vandenyse).

9 SKIRSNIS
BERINGO JŪRA

38 straipsnis
Draudimas žvejoti Beringo jūros atvirosios jūros rajone

Beringo jūros atvirosios jūros rajone draudžiama žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma).

III ANTRAŠTINĖ DALIS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ
ŽVEJYBOS SĄJUNGOS VANDENYSE GALIMYBĖS

39 straipsnis
BLSK

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šiame reglamente bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų.

40 straipsnis
Žvejybos leidimai

Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems Sąjungos vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.

41 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

7 straipsnyje nurodytos sąlygos yra taikomos trečiųjų šalių laivų, žvejojančių su 40 straipsnyje nurodytais leidimais, sužvejotoms žuvims ir priegaudai.

42 straipsnis
Draudimai

1.Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis, kai tų laivų esama Sąjungos vandenyse:

1)žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES IIa, IIIa ir VIId kvadratų ir ICES IV parajonio Sąjungos vandenyse;

2)šių rūšių pjūklažuves Sąjungos vandenyse:

i)azijines pjūklažuves (Anoxypristis cuspidata),

ii)Kvinslando pjūklažuves (Pristis clavata),

iii)paprastąsias pjūklažuves (Pristis pectinata),

iv)europines pjūklažuves (Pristis pristis),

v)žalsvąsias pjūklažuves (Pristis zijsron);

3)milžinryklius (Cetorhinus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) Sąjungos vandenyse;

4)švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupę (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES IIa kvadrato ir ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX bei X parajonių Sąjungos vandenyse;

5)paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), žvejojamus ūdomis ICES IIa kvadrato ir ICES I, IV, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse;

6)mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus) ICES IIa kvadrato ir ICES I, IV, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse;

7)šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ir portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES IIa kvadrato ir ICES I, IV ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse;

8)atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) Sąjungos vandenyse;

9)rifines mantas (Manta alfredi) Sąjungos vandenyse;

10)didžiąsias mantas (Manta birostris) Sąjungos vandenyse;

11)šių rūšių mobules Sąjungos vandenyse:

i)europines mobules (Mobula mobular),

ii)mažąsias mobules (Mobula rochebrunei),

iii)japonines mobules (Mobula japanica),

iv)Peru mobules (Mobula thurstoni),

v)ilgarages mobules (Mobula eregoodootenkee),

vi)Munko mobules (Mobula munkiana),

vii)Čilės mobules (Mobula tarapacana),

viii)trumpapelekes mobules (Mobula kuhlii),

ix)senegalines mobules (Mobula hypostoma);

12)dygiąsias rajas (Raja clavata) ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenyse;

13)norvegines rajas (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ICES VIa, VIb, VIIa, VIIb, VIIc, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk kvadratų Sąjungos vandenyse;

14)marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES VI, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse ir baltąsias rajas (Raja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

15)gitaržuves (Rhinobatidae) I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių Sąjungos vandenyse;

16)europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) Sąjungos vandenyse.

2.Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

V ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

44 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostata

10 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis ir 13, 19, 20, 25, 29, 30, 31, 35, 38 bei 42 straipsniai toliau taikomi mutatis mutandis 2018 m. iki tol, kol įsigalios reglamentas, kuriuo nustatomos 2018 m. žvejybos galimybės.

45 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d.

Tačiau 8 straipsnis taikomas nuo 2017 m. vasario 1 d.

20, 21 ir 22 straipsniuose ir IE bei V prieduose nustatytos nuostatos dėl tam tikrų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybių taikomos nuo 2016 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) Visų pirma žr. dokumentą „ICES rekomendacijų bendrosios aplinkybės“, paskelbtą http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2015/2015/General_context_of_ICES_advice_2015.pdf.

(2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).

(4) 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007, nustatantis plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (OL L 157, 2007 6 19, p. 1).

(5) 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007 (OL L 96, 2009 4 15, p. 1).

(6) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(7) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 344, 2008 12 20, p. 6).

(8) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(9) 2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos (OL L 214, 2009 8 19, p. 16).

(10) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(11) Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(12) Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų Salų vietos vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(13) Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 293, 2012 10 23, p. 5).

(14) OL L 6, 2012 1 10, p. 8.

(15) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(16) 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(17) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(18) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(19) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(20) Sudaryta Tarybos sprendimu 2002/738/EB (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(21) Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(22) 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 3943/90, (EB) Nr. 66/98 ir (EB) Nr. 1721/1999 (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(23) Sudaryta Tarybos sprendimu 2006/539/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(24) Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(25) Sudarytas Tarybos sprendimu 2008/780/EB (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(26) Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(27) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(28) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(29) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).

(30) Visų rūšių dugniniai tralai, įskaitant jūrinius užmetamuosius tinklus ir (arba) škotiškus velkamuosius tinklus, įskaitant OTB, OTT, PTB, TBB, SSC, SDN, SPR, SV, SB, SX, TBN, TBS ir TB.

(31) Visa žvejyba naudojant ilgąsias ūdas arba kartines ūdas, įskaitant LHP, LHM, LLD, LL, LTL, LX ir LLS.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 10 27

COM(2016) 698 final

PRIEDAI

prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento

kuriuo 2017 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

IA, IB, IC, ID, IE, IF, IG, IJ, IK ir IL priedų lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir su jais funkciškai susijusios sąlygos, jei tokių yra.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 1 , ypač to reglamento 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą. Reglamentavimo tikslais galioja tik lotyniški rūšių pavadinimai; bendriniai pavadinimai pateikiami aiškumo sumetimais.

Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų palyginimo lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais:

IA PRIEDAS

SKAGERAKO IR KATEGATO SĄSIAURIAI, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII IR XIV PARAJONIAI, CECAF RAJONO SĄJUNGOS VANDENYS, PRANCŪZIJOS GVIANOS VANDENYS