EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 10 21

COM(2016) 669 final

2016/0330(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos pagal Europos Sąjungos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą pasirašymo Europos Sąjungos vardu

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pasiūlymas teikiamas vykdant 2010 m. bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos prekių kilmės taisyklių reformą, nustatytą 2010 m. lapkričio 18 d. Reglamentu (ES) Nr. 1063/2010, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93.

Vykdant reformą į prekių kilmės kumuliacijos sistemą, kuri iki tol veikė tarp Sąjungos, Šveicarijos ir Norvegijos, tam tikromis sąlygomis įtraukta Turkija.

Vykdant reformą taip pat nustatyta nauja registruotųjų eksportuotojų vykdomo prekių kilmės patvirtinimo sistema, kurios taikymas atidėtas iki 2017 m. sausio 1 d.

Dėl minėtų elementų reikia iš dalies pakeisti esamą teisinę priemonę, taikomą Sąjungos, Šveicarijos ir Norvegijos tarpusavio prekių kilmės kumuliacijos sistemai. Tai – šio pasiūlymo tikslas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 218 straipsnio 5 dalis;
2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos sprendimas 2001/101/EB.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

Šis pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes jo poveikis apsiriboja vien tuo, kas būtina, siekiant esamą su Šveicarijos ir Norvegijos kilmės prekėmis susijusią kumuliaciją pradėti taikyti Turkijai.

•Priemonės pasirinkimas

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 5 dalį Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą dėl įgaliojimo pasirašyti susitarimą. Šis pasiūlymas yra tokio sprendimo pasiūlymas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas ir tinkamumo patikros

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Surengus konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis parengtas susitarimas, kurio visi elementai visiškai patvirtinti.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Kad būtų atsižvelgta į bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos kilmės taisyklių reformą, priimtą 2010 m. lapkričio 18 d. Reglamentu (ES) Nr. 1063/2010, ankstesnis (2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos sprendimu) Europos bendrijos vardu patvirtintas Bendrijos ir kiekvienos ELPA valstybės, kuri remdamasi bendrąja lengvatų sistema suteikia tarifų lengvatas (Norvegija ir Šveicarija), su sąlyga, kad į Bendrijos muitinės teritoriją įvežtoms prekėms, kurių sudėties kilmės šalis yra Norvegija ar Šveicarija, taikomas toks pats režimas kaip prekėms, kurių sudėties kilmės šalis yra Bendrija, susitarimas pasikeičiant raštais turi būti pakeistas nauju susitarimu. 2012 m. kovo 8 d. Tarybai įgaliojus Komisiją, dėl šio naujo susitarimo vykdytos ir užbaigtos derybos su Norvegija ir Šveicarija.

2016/0330 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos pagal Europos Sąjungos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą pasirašymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 41 straipsnio b punktą Norvegijoje, Šveicarijoje ar Turkijoje gauti produktai, kuriuose yra ne vien tik tose šalyse gautų medžiagų, jeigu tos medžiagos buvo pakankamai apdorotos arba perdirbtos, kaip apibrėžta to deleguotojo reglamento 45 straipsnyje, laikomi kilusiais iš lengvatomis besinaudojančios šalies (kumuliacijos sistema);

(2)pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 54 straipsnį kumuliacijos sistema yra taikoma su sąlyga, kad, remiantis abipusiškumo principu, Norvegija taikys tą patį režimą lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams, kurių sudėtyje yra Sąjungos kilmės medžiagų;

(3)kiek tai susiję su Norvegija, ši kumuliacijos sistema iš pradžių įdiegta sudarius Sąjungos ir Norvegijos susitarimą pasikeičiant laiškais. Pasikeitimas laiškais įvyko 2001 m. sausio 29 d., Tarybai jį patvirtinus Sprendimu 2001/101/EB 2 ;

(4)siekdama užtikrinti prekių kilmės sąvokos, atitinkančios Sąjungos bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos (toliau – BLS) prekių kilmės taisyklėse nustatytą sąvoką, taikymą, Norvegija iš dalies pakeitė savo BLS prekių kilmės taisykles. Todėl būtina iš dalies pakeisti Sąjungos ir Norvegijos susitarimą pasikeičiant laiškais;

(5)siekiant palengvinti Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos ir Turkijos tarpusavio prekybą, reikėtų, kad Sąjungos, Norvegijos ir Šveicarijos abipusio A formos prekių kilmės pakaitinių sertifikatų pripažinimo sistema toliau veiktų pagal iš dalies pakeistą susitarimą pasikeičiant laiškais ir būtų tam tikromis sąlygomis taikoma Turkijos;

(6)be to, po 2010 m. reformos Sąjungos BLS prekių kilmės taisyklėse numatyta įgyvendinti naują registruotųjų eksportuotojų vykdomo prekių kilmės įrodymų nustatymo sistemą, kuri turi būti pradėta taikyti 2017 m. sausio 1 d. Šiuo atžvilgiu taip pat reikia padaryti susitarimo pasikeičiant laiškais pakeitimus;

(7)siekiant pasirengti tos naujos sistemos ir su ja susijusių taisyklių taikymui, 2012 m. kovo 8 d. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl susitarimo pasikeičiant laiškais su Norvegija dėl A formos prekių kilmės pakaitinių sertifikatų arba pakaitinių pareiškimų apie prekių kilmę abipusio pripažinimo, kuriame nustatoma, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtiems produktams, kurių sudėties kilmės šalis yra Norvegija, Šveicarija arba Turkija, turi būti taikomas toks pats režimas kaip produktams, kurių sudėties kilmės šalis yra Sąjunga. Derybos sėkmingai užbaigtos parafavus susitarimą;

(8)todėl Susitarimas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos pagal Europos Sąjungos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (toliau – Susitarimas) pasirašymas su sąlyga, kad Susitarimas bus sudarytas.

Susitarimo pasikeičiant laiškais, kuris turi būti pasirašytas, tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos generalinis sekretoriatas parengia įgaliojamąjį raštą, kuriuo Susitarimo derybininko nurodytiems asmenims suteikiami įgaliojimai pasirašyti Susitarimą su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje

(1) 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(2) 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos sprendimas 2001/101/EB dėl Bendrijos ir kiekvienos ELPA valstybės, kuri remdamasi bendrąja lengvatų sistema suteikia tarifų lengvatas (Norvegija ir Šveicarija), su sąlyga, kad į Bendrijos muitinės teritoriją įvežtoms prekėms, kurių sudėties kilmės šalis yra Norvegija ar Šveicarija, taikomas toks pats režimas kaip prekėms, kurių sudėties kilmės šalis yra Bendrija (tarpusavio susitarimas), susitarimo pasikeičiant raštais patvirtinimo (OL L 38, 2001 2 8, p. 24).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 10 21

COM(2016) 669 final

PRIEDAS

prie pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos pagal Europos Sąjungos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą pasirašymo Europos Sąjungos vardu

Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimas pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos pagal Europos Sąjungos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą

A. Sąjungos laiškas                        …, …

                                   [vieta ir data]

Gerbiamasis Pone,

1. Europos Sąjunga (toliau – Sąjunga) ir Norvegijos Karalystė (toliau – Norvegija), kaip šio Susitarimo Šalys, pripažįsta, kad taikydamos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (toliau – BLS) abi taiko panašias prekių kilmės taisykles, kurių bendrieji principai yra šie:

(a)kilmės statusą turinčių produktų sąvokos apibrėžimas, pagrįstas tais pačiais kriterijais;

(b)nuostatos dėl prekių kilmės regioninės kumuliacijos;

(c)nuostatos dėl kumuliacijos taikymo Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagoms;

(d)nuostatos dėl bendrojo leistino nuokrypio, taikomo kilmės statuso neturinčioms medžiagoms;

(e)nuostatos dėl produktų iš lengvatomis besinaudojančios šalies nekeitimo;

(f)nuostatos dėl pakaitinių prekių kilmės įrodymų išdavimo arba surašymo;

(g)lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingoms institucijoms nustatytas reikalavimas vykdyti administracinį bendradarbiavimą dėl prekių kilmės įrodymų.

2. Sąjunga ir Norvegija pripažįsta, kad Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagos įgyja šalies, besinaudojančios bet kurios Šalies BLS sistemos lengvatomis, kilmės statusą, jei toms medžiagoms toje lengvatomis besinaudojančioje šalyje taikomas apdorojimas ar perdirbimas, kurio mastas viršija operacijas, kurios laikomos nepakankamu apdorojimu ar perdirbimu, kad joms būtų suteiktas kilmės statusą turinčių produktų statusas. Ši pastraipa taikoma Šveicarijos ir Turkijos kilmės medžiagoms, jei yra įvykdytos atitinkamai 15 ir 16 dalyse nustatytos sąlygos.

Sąjungos valstybių narių ir Norvegijos muitinės viena su kita vykdo reikiamą administracinį bendradarbiavimą, visų pirma atlikdamos ankstesnėje pastraipoje minimų medžiagų kilmės įrodymų paskesnį tikrinimą. Turi būti taikomos 1973 m. gegužės 14 d. Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo protokole Nr. 3 nustatytos nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo.

Šios dalies nuostatos netaikomos Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, kurią priėmė organizacija, įsteigta pagal 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudarytą Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvenciją (toliau – Suderinta sistema), 1–24 skyrių produktams.

3. Sąjunga ir Norvegija įsipareigoja priimti A formos prekių kilmės pakaitinius sertifikatus kaip pakaitinius prekių kilmės įrodymus (toliau – pakaitiniai sertifikatai), kuriuos išdavė kitos Šalies muitinė, ir pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę, kuriuos surašė tuo tikslu registruoti kitos Šalies persiuntėjai.

Kiekviena Šalis pagal savo pačios teisės aktus gali vertinti, ar produktams, su kuriais susiję pakaitiniai prekių kilmės įrodymai, galima taikyti lengvatinį režimą.

4. Kiekviena Šalis nustato, kad prieš išduodant arba surašant pakaitinį prekių kilmės įrodymą būtų laikomasi šių sąlygų:

(a)pakaitiniai prekių kilmės įrodymai gali būti išduoti arba surašyti tik tuomet, jei pirminiai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti laikantis Sąjungoje arba Norvegijoje taikomų teisės aktų;

(b)tik tuomet, jei produktai nėra išleisti į laisvą apyvartą Šalyje, prekių kilmės įrodymas arba pakaitinis prekių kilmės įrodymas gali būti pakeistas vienu ar daugiau pakaitinių prekių kilmės įrodymų, siekiant visus ar kai kuriuos produktus, susijusius su pirminiu prekių kilmės įrodymu, išsiųsti iš tos Šalies į kitą Šalį;

(c)produktai visą laiką buvo prižiūrimi persiunčiančiosios Šalies muitinės, jie nebuvo kaip nors pakeičiami ar perdirbami ir jiems nebuvo atliekamos kokios nors operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos produktų būklei išlaikyti (toliau – nekeitimo principas);

(a)produktams kilmės statusą įgijus pagal Šalies taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo prekių kilmės taisyklių, pakaitiniai prekių kilmės įrodymai neišduodami ir nesurašomi, jei produktai persiunčiami į kitą Šalį;

(b)muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktai, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, kilmės statusą įgijo per regioninę kumuliaciją;

(c)muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktams, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, persiunčiančioji Šalis netaiko lengvatinio režimo.

5. 4 dalies c punkto tikslais taikomos šios nuostatos:

Jei atrodo, kad esama priežasčių abejoti nekeitimo principo laikymusi, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė deklaranto gali prašyti bet kokiomis priemonėmis pateikti to principo laikymosi įrodymų.

Persiuntėjo prašymu persiunčiančiosios Šalies muitinė patvirtina, kad produktai buvimo tos Šalies teritorijoje laiką buvo prižiūrimi muitinės ir kad muitinė jų laikymo Šalies teritorijoje metu nedavė leidimo kaip nors juos pakeisti ar perdirbti ir jiems atlikti kokias nors operacijas, išskyrus tas, kurios yra būtinos produktų būklei išlaikyti.

Jei pakaitinis įrodymas yra pakaitinis sertifikatas, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė už tą laiką, kurį produktai buvo kitoje Šalyje, nereikalauja neapdorojimo sertifikato.

6. Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)    jei pakaitiniai prekių kilmės įrodymai atitinka pirminius prekių kilmės įrodymus, išduotus arba surašytus Sąjungos arba Norvegijos BLS sistemos lengvatomis besinaudojančioje šalyje, Sąjungos valstybių narių ir Norvegijos muitinės viena su kita vykdytų administracinį bendradarbiavimą, kad būtų atliktas pakaitinių prekių kilmės įrodymų paskesnis tikrinimas. Galutinės paskirties vietos Šalies prašymu persiunčiančiosios Šalies muitinė pradeda atitinkamų pirminių prekių kilmės įrodymų paskesnio tikrinimo procedūrą ir vykdo jos tolesnius veiksmus;

b)    kai pakaitiniai prekių kilmės įrodymai atitinka pirminius prekių kilmės įrodymus, išduotus arba surašytus šalyje, besinaudojančioje tik galutinės paskirties vietos Šalies BLS sistemos lengvatomis, ta Šalis bendradarbiaudama su lengvatomis besinaudojančia šalimi atliktų pirminių prekių kilmės įrodymų paskesnio tikrinimo procedūrą. Tikrinamus pirminius prekių kilmės įrodymus, atitinkančius pakaitinius prekių kilmės įrodymus, arba, kai taikoma, tikrinamų pirminių prekių kilmės įrodymų, atitinkančių pakaitinius prekių kilmės įrodymus, kopijas persiunčiančiosios Šalies muitinė pateikia galutinės paskirties vietos Šalies muitinei, kad ji galėtų atlikti paskesnio tikrinimo procedūrą.

7. Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

(a)kiekvieno pakaitinio sertifikato viršutiniame dešinės pusės langelyje būtų nurodytas persiuntimo tarpinės šalies, kurioje jis išduotas, pavadinimas;

(b)4 langelyje būtų vienas iš šių įrašų: „replacement certificate“ arba „certificat de remplacement“, taip pat pirminio A formos prekių kilmės sertifikato išdavimo data ir eilės numeris;

(c)1 langelyje būtų nurodytas persiuntėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

(d)2 langelyje galėtų būti nurodytas galutinio gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

(e)į 3–9 langelius būtų perkelti visi persiunčiamų produktų duomenys, nurodyti pirminiame sertifikate;

(f)10 langelyje galėtų būti pateiktos nuorodos į persiuntėjo sąskaitą faktūrą;

(g)11 langelyje pakaitinį sertifikatą patvirtintų jį išdavusi muitinė. Muitinės atsakomybė apsiriboja pakaitinio sertifikato išdavimu. Į 12 langelį įrašomi pirminio A formos prekių kilmės sertifikato duomenys apie prekių kilmės šalį ir galutinės paskirties vietos šalį. 12 langelyje persiuntėjas pasirašo prekių kilmės sertifikatą. 12 langelyje gera valia pasirašantis persiuntėjas neatsako už pirminio A formos kilmės sertifikato įrašų teisingumą;

(h)muitinė, kurios prašoma išduoti pakaitinį sertifikatą, pirminiame A formos prekių kilmės sertifikate pažymi persiunčiamų produktų svorius, kiekius ir rūšis ir ten pat nurodo kiekvieno atitinkamo pakaitinio sertifikato arba pakaitinių sertifikatų eilės numerius. Prašymą išduoti pakaitinį sertifikatą ir pirminį A formos prekių kilmės sertifikatą ji saugo ne mažiau kaip trejus metus;

(i)pakaitiniai prekių kilmės sertifikatai būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

8. Kiekviena Šalis nustato, kad:

(a)kiekviename pakaitiniame pareiškime apie prekių kilmę persiuntėjas nurodytų:

(1)visus pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus persiunčiamų produktų duomenis;

(2)pirminio prekių kilmės įrodymo surašymo datą;

(3)pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus duomenis, įskaitant, kai taikoma, informaciją apie kumuliaciją, taikytą prekėms, susijusioms su pareiškimu apie prekių kilmę;

(4)vardą, pavardę arba pavadinimą, adresą ir savo registruotojo eksportuotojo numerį;

(5)gavėjo Sąjungoje arba Norvegijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(6)pareiškimo apie prekių kilmę surašymo arba prekių kilmės sertifikato išdavimo datą ir vietą;

(b)kiekvienas pakaitinis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas vienu iš šių įrašų: „Replacement statement“ arba „Attestation de remplacement“;

(c)pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę surašytų persiuntėjai, registruoti elektroninėje sistemoje, pagal kurią patys eksportuotojai atlieka prekių kilmės patvirtinimą ir kuri vadinama registruotųjų eksportuotojų (REX) sistema, nepriklausomai nuo kilmės statusą turinčių pirminės siuntos produktų vertės;

(d)jei prekių kilmės įrodymas pakeičiamas kitu, pirminiame prekių kilmės įrodyme persiuntėjas nurodytų:

(1)pakaitinio (-ių) pareiškimo (-ų) apie prekių kilmę surašymo datą ir su pakaitiniu (-iais) pareiškimu (-ais) apie prekių kilmę susijusių prekių kiekius;

(2)persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(3)gavėjo (-ų) Sąjungoje arba Norvegijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(e)pirminis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas žodžiu „Replaced“ arba „Remplacé“;

(f)pareiškimas apie prekių kilmę galiotų dvylika mėnesių nuo jo surašymo dienos;

(g)pakaitiniai pareiškimai apie prekių kilmę būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

9. Pirminius prekių kilmės įrodymus ir pakaitinių prekių kilmės įrodymų kopijas persiuntėjas saugo bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais pakaitiniai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti, pabaigos.

10. Šalys susitaria dalytis REX sistemos išlaidas pagal bendradarbiavimo sąlygas, kurias turi nustatyti Šalių kompetentingos institucijos.

11. Visi dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo kylantys ginčai tarp Šalių sprendžiami vien dvišalėmis Šalių tarpusavio derybomis. Jei tie ginčai gali paveikti Šveicarijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi.

12. Šį Susitarimą Šalys gali bet kada pakeisti rašytiniu bendru sutarimu. Abi Šalys konsultacijas dėl galimų šio Susitarimo pakeitimų pradeda vienos iš Šalių prašymu. Jei tie ginčai gali paveikti Šveicarijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi. Tokie pakeitimai įsigalioja abipusiu sutarimu nustatytą datą, abiem Šalims viena kitai pranešus apie atitinkamų vidinių reikalavimų įgyvendinimą.

13. Jei iškiltų rimtų abejonių dėl šio Susitarimo tinkamo vykdymo, abi Šalys galėtų sustabdyti jo taikymą su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

14. Šį Susitarimą gali nutraukti bet kuri Šalis su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

15. 2 dalies pirma pastraipa Šveicarijos kilmės medžiagoms taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Šveicarija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

16. 2 dalies pirma pastraipa Turkijos kilmės produktams 1 taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Turkija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

17. Įsigaliojus Norvegijos ir Turkijos susitarimui, pagal šio Susitarimo 2 dalies pirmą pastraipą, su sąlyga, kad Turkija taikys abipusiškumo principą, kiekviena Šalis gali nustatyti, kad Šalys galėtų išduoti arba surašyti pakaitinius produktų, kurių sudėtyje yra Turkijos kilmės medžiagų, kurios pagal dvišalę kumuliaciją perdirbtos BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse, kilmės įrodymus.

18. Šis Susitarimas įsigalioja abipusiu sutarimu nustatytą datą, Sąjungai ir Norvegijai viena kitai pranešus apie reikiamų vidinių priėmimo procedūrų užbaigimą. Nuo tos datos jis pakeičia 2000 m. gruodžio 14 d. pasirašytą Susitarimą pasikeičiant laiškais 2 .

Būčiau dėkingas, jei galėtumėte patvirtinti, kad Jūsų Vyriausybė sutinka su tuo, kas pirmiau išdėstyta.

Turiu garbės pasiūlyti, kad, jei tai, kas pirmiau išdėstyta, Jūsų Vyriausybei yra priimtina, šis laiškas ir Jūsų patvirtinamasis atsakymas kartu sudarytų Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimą.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Europos Sąjungos vardu

B. Norvegijos laiškas

Gerbiamasis Pone,

turiu garbės patvirtinti, kad gautas Jūsų laiškas, kuriame rašoma:

1. Sąjunga ir Norvegija, kaip šio Susitarimo Šalys, pripažįsta, kad taikydamos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (BLS) abi taiko panašias prekių kilmės taisykles, kurių bendrieji principai yra šie:

(a)kilmės statusą turinčių produktų sąvokos apibrėžimas, pagrįstas tais pačiais kriterijais;

(b)nuostatos dėl prekių kilmės regioninės kumuliacijos;

(c)nuostatos dėl kumuliacijos taikymo Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagoms;

(d)nuostatos dėl bendrojo leistino nuokrypio, taikomo kilmės statuso neturinčioms medžiagoms;

(e)nuostatos dėl produktų iš lengvatomis besinaudojančios šalies nekeitimo;

(f)nuostatos dėl pakaitinių prekių kilmės įrodymų išdavimo arba surašymo;

(g)lengvatomis besinaudojančių šalių kompetentingoms institucijoms nustatytas reikalavimas vykdyti administracinį bendradarbiavimą dėl prekių kilmės įrodymų.

2. Sąjunga ir Norvegija pripažįsta, kad Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos arba Turkijos kilmės, kaip apibrėžta jų BLS prekių kilmės taisyklėse, medžiagos įgyja šalies, besinaudojančios bet kurios Šalies BLS sistemos lengvatomis, kilmės statusą, jei toms medžiagoms toje lengvatomis besinaudojančioje šalyje taikomas apdorojimas ar perdirbimas, kurio mastas viršija operacijas, kurios laikomos nepakankamu apdorojimu ar perdirbimu, kad joms būtų suteiktas kilmės statusą turinčių produktų statusas. Ši pastraipa taikoma Šveicarijos ir Turkijos kilmės medžiagoms, jei yra įvykdytos atitinkamai 15 ir 16 dalyse nustatytos sąlygos.

Sąjungos valstybių narių ir Norvegijos muitinės viena su kita vykdo reikiamą administracinį bendradarbiavimą, visų pirma atlikdamos ankstesnėje pastraipoje minimų medžiagų kilmės įrodymų paskesnį tikrinimą. Turi būti taikomos 1973 m. gegužės 14 d. Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo protokole Nr. 3 nustatytos nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo.

Šios dalies nuostatos netaikomos Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, kurią priėmė organizacija, įsteigta pagal 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudarytą Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvenciją (toliau – Suderinta sistema), 1–24 skyrių produktams.

3. Sąjunga ir Norvegija įsipareigoja priimti A formos prekių kilmės pakaitinius sertifikatus kaip pakaitinius prekių kilmės įrodymus (toliau – pakaitiniai sertifikatai), kuriuos išdavė kitos Šalies muitinė, ir pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę, kuriuos surašė tuo tikslu registruoti kitos Šalies persiuntėjai.

Kiekviena Šalis pagal savo pačios teisės aktus gali vertinti, ar produktams, su kuriais susiję pakaitiniai prekių kilmės įrodymai, galima taikyti lengvatinį režimą.

4. Kiekviena Šalis numato, kad prieš išduodant arba surašant pakaitinį prekių kilmės įrodymą būtų laikomasi šių sąlygų:

(a)pakaitiniai prekių kilmės įrodymai gali būti išduoti arba surašyti tik tuomet, jei pirminiai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti laikantis Sąjungoje arba Norvegijoje taikomų teisės aktų;

(b)tik tuomet, jei produktai nėra išleisti į laisvą apyvartą Šalyje, prekių kilmės įrodymas arba pakaitinis prekių kilmės įrodymas gali būti pakeistas vienu ar daugiau pakaitinių prekių kilmės įrodymų, siekiant visus ar kai kuriuos produktus, susijusius su pirminiu prekių kilmės įrodymu, išsiųsti iš tos Šalies į kitą Šalį;

(c)produktai visą laiką buvo prižiūrimi persiunčiančiosios Šalies muitinės, jie nebuvo kaip nors pakeičiami ar perdirbami ir jiems nebuvo atliekamos kokios nors operacijos, išskyrus tai, kas būtina produktų būklei išlaikyti (toliau – nekeitimo principas);

(a)produktams kilmės statusą įgijus pagal Šalies taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo prekių kilmės taisyklių, pakaitiniai prekių kilmės įrodymai neišduodami ir nesurašomi, jei produktai persiunčiami į kitą Šalį;

(b)muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktai, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, kilmės statusą įgijo per regioninę kumuliaciją;

(c)muitinė gali išduoti arba persiuntėjai gali surašyti pakaitinius prekių kilmės įrodymus, jei produktams, kurie turi būti persiųsti į kitos Šalies teritoriją, persiunčiančioji Šalis netaiko lengvatinio režimo.

5. 4 dalies c punkto tikslais taikomos šios nuostatos:

Jei atrodo, kad esama priežasčių abejoti nekeitimo principo laikymusi, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė deklaranto gali prašyti bet kokiomis priemonėmis pateikti to principo laikymosi įrodymų.

Persiuntėjo prašymu persiunčiančiosios Šalies muitinė patvirtina, kad produktai buvimo tos Šalies teritorijoje laiką buvo prižiūrimi muitinės ir kad muitinė jų laikymo Šalies teritorijoje metu nedavė leidimo kaip nors juos pakeisti ar perdirbti ir jiems atlikti kokias nors operacijas, išskyrus tas, kurios yra būtinos produktų būklei išlaikyti.

Jei pakaitinis įrodymas yra pakaitinis sertifikatas, galutinės paskirties vietos Šalies muitinė už tą laiką, kurį produktai buvo kitoje Šalyje, nereikalauja neapdorojimo sertifikato.

6. Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

a)    jei pakaitiniai prekių kilmės įrodymai atitinka pirminius prekių kilmės įrodymus, išduotus arba surašytus Sąjungos arba Norvegijos BLS sistemos lengvatomis besinaudojančioje šalyje, Sąjungos valstybių narių ir Norvegijos muitinės viena su kita vykdytų administracinį bendradarbiavimą, kad būtų atliktas pakaitinių prekių kilmės įrodymų paskesnis tikrinimas. Galutinės paskirties vietos Šalies prašymu persiunčiančiosios Šalies muitinė pradeda atitinkamų pirminių prekių kilmės įrodymų paskesnio tikrinimo procedūrą ir vykdo jos tolesnius veiksmus;

b)    kai pakaitiniai prekių kilmės įrodymai atitinka pirminius prekių kilmės įrodymus, išduotus arba surašytus šalyje, besinaudojančioje tik galutinės paskirties vietos Šalies BLS sistemos lengvatomis, ta Šalis bendradarbiaudama su lengvatomis besinaudojančia šalimi atliktų pirminių prekių kilmės įrodymų paskesnio tikrinimo procedūrą. Tikrinamus pirminius prekių kilmės įrodymus, atitinkančius pakaitinius prekių kilmės įrodymus, arba, kai taikoma, tikrinamų pirminių prekių kilmės įrodymų, atitinkančių pakaitinius prekių kilmės įrodymus, kopijas persiunčiančiosios Šalies muitinė pateikia galutinės paskirties vietos Šalies muitinei, kad ji galėtų atlikti paskesnio tikrinimo procedūrą.

7. Kiekviena Šalis užtikrina, kad:

(a)kiekvieno pakaitinio sertifikato viršutiniame dešinės pusės langelyje būtų nurodytas persiuntimo tarpinės šalies, kurioje jis išduotas, pavadinimas;

(b)4 langelyje būtų vienas iš šių įrašų: „replacement certificate“ arba „certificat de remplacement“, taip pat pirminio A formos prekių kilmės sertifikato išdavimo data ir eilės numeris;

(c)1 langelyje būtų nurodytas persiuntėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

(d)2 langelyje galėtų būti nurodytas galutinio gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

(e)į 3–9 langelius būtų perkelti visi persiunčiamų produktų duomenys, nurodyti pirminiame sertifikate;

(f)10 langelyje galėtų būti pateiktos nuorodos į persiuntėjo sąskaitą faktūrą;

(g)11 langelyje pakaitinį sertifikatą patvirtintų jį išdavusi muitinė. Muitinės atsakomybė apsiriboja pakaitinio sertifikato išdavimu. Į 12 langelį įrašomi pirminio A formos prekių kilmės sertifikato duomenys apie prekių kilmės šalį ir galutinės paskirties vietos šalį. 12 langelyje persiuntėjas pasirašo prekių kilmės sertifikatą. 12 langelyje gera valia pasirašantis persiuntėjas neatsako už pirminio A formos kilmės sertifikato įrašų teisingumą;

(h)muitinė, kurios prašoma išduoti pakaitinį sertifikatą, pirminiame A formos prekių kilmės sertifikate pažymi persiunčiamų produktų svorius, kiekius ir rūšis ir ten pat nurodo kiekvieno atitinkamo pakaitinio sertifikato arba pakaitinių sertifikatų eilės numerius. Prašymą išduoti pakaitinį sertifikatą ir pirminį A formos prekių kilmės sertifikatą ji saugo ne mažiau kaip trejus metus;

(i)pakaitiniai prekių kilmės sertifikatai būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

8. Kiekviena Šalis numato, kad:

(a)kiekviename pakaitiniame pareiškime apie prekių kilmę persiuntėjas nurodytų:

(1)visus pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus persiunčiamų produktų duomenis;

(2)pirminio prekių kilmės įrodymo surašymo datą;

(3)pirminiame prekių kilmės įrodyme pateiktus duomenis, įskaitant, kai taikoma, informaciją apie kumuliaciją, taikytą prekėms, susijusioms su pareiškimu apie prekių kilmę;

(4)vardą, pavardę arba pavadinimą, adresą ir savo registruotojo eksportuotojo numerį;

(5)gavėjo Sąjungoje arba Norvegijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(6)pareiškimo apie prekių kilmę surašymo arba prekių kilmės sertifikato išdavimo datą ir vietą;

(b)kiekvienas pakaitinis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas vienu iš šių įrašų: „Replacement statement“ arba „Attestation de remplacement“;

(c)pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę surašytų persiuntėjai, registruoti elektroninėje sistemoje, pagal kurią patys eksportuotojai atlieka prekių kilmės patvirtinimą ir kuri vadinama registruotųjų eksportuotojų (REX) sistema, nepriklausomai nuo kilmės statusą turinčių pirminės siuntos produktų vertės;

(d)jei prekių kilmės įrodymas pakeičiamas kitu, pirminiame prekių kilmės įrodyme persiuntėjas nurodytų:

(1)pakaitinio (-ių) pareiškimo (-ų) apie prekių kilmę surašymo datą ir su pakaitiniu (-iais) pareiškimu (-ais) apie prekių kilmę susijusių prekių kiekius;

(2)persiuntėjo vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(3)gavėjo (-ų) Sąjungoje arba Norvegijoje vardą, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

(e)pirminis pareiškimas apie prekių kilmę būtų pažymėtas žodžiu „Replaced“ arba „Remplacé“;

(f)pareiškimas apie prekių kilmę galiotų dvylika mėnesių nuo jo surašymo dienos;

(g)pakaitiniai pareiškimai apie prekių kilmę būtų rengiami anglų arba prancūzų kalba.

9. Pirminius prekių kilmės įrodymus ir pakaitinių prekių kilmės įrodymų kopijas persiuntėjas saugo bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais pakaitiniai prekių kilmės įrodymai išduoti arba surašyti, pabaigos.

10. Šalys susitaria dalytis REX sistemos išlaidas pagal bendradarbiavimo sąlygas, kurias turi nustatyti Šalių kompetentingos institucijos.

11. Visi dėl šio Susitarimo aiškinimo arba taikymo kylantys ginčai tarp Šalių sprendžiami vien dvišalėmis Šalių tarpusavio derybomis. Jei tie ginčai gali paveikti Šveicarijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi.

12. Šį Susitarimą Šalys gali bet kada pakeisti rašytiniu bendru sutarimu. Abi Šalys konsultacijas dėl galimų šio Susitarimo pakeitimų pradeda vienos iš Šalių prašymu. Jei tie ginčai gali paveikti Šveicarijos ir (arba) Turkijos interesus, su jomis konsultuojamasi. Tokie pakeitimai įsigalioja abipusiu sutarimu nustatytą datą, abiem Šalims viena kitai pranešus apie atitinkamų vidinių reikalavimų įgyvendinimą.

13. Jei iškiltų rimtų abejonių dėl šio Susitarimo tinkamo vykdymo, abi Šalys galėtų sustabdyti jo taikymą su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

14. Šį Susitarimą gali nutraukti bet kuri Šalis su sąlyga, kad kitai Šaliai apie tai raštu pranešta prieš tris mėnesius.

15. 2 dalies pirma pastraipa Šveicarijos kilmės medžiagoms taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Šveicarija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

16. 2 punkto pirma pastraipa Turkijos kilmės produktams 3 taikoma tik tuomet, jei Šalys yra sudariusios panašų susitarimą su Turkija ir viena kitai pranešusios apie šios sąlygos įvykdymą.

17. Įsigaliojus Norvegijos ir Turkijos susitarimui, pagal šio Susitarimo 2 dalies pirmą pastraipą, su sąlyga, kad Turkija taikys abipusiškumo principą, kiekviena Šalis gali nustatyti, kad Šalys galėtų išduoti arba surašyti pakaitinius produktų, kurių sudėtyje yra Turkijos kilmės medžiagų, kurios pagal dvišalę kumuliaciją perdirbtos BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse, kilmės įrodymus.

18. Šis Susitarimas įsigalioja abipusiu sutarimu nustatytą datą, Sąjungai ir Norvegijai viena kitai pranešus apie reikiamų vidinių priėmimo procedūrų užbaigimą. Nuo tos datos jis pakeičia 2000 m. gruodžio 14 d. pasirašytą Susitarimą pasikeičiant laiškais 4 .

Turiu garbės patvirtinti, kad mano Vyriausybė sutinka su tuo, kas pirmiau išdėstyta.

(1) Sąjunga šią sąlygą įvykdė paskelbusi Komisijos pranešimą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, kuriuo įgyvendinamos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, 85 straipsnį dėl tame straipsnyje nustatytos dvišalės kumuliacijos sistemos taikymo Turkijai; OL C 134, 2016 4 15, p. 1.

(2) OL L 38, 2001 2 8, p. 24.

(3) Sąjunga šią sąlygą įvykdė paskelbusi Komisijos pranešimą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, kuriuo įgyvendinamos Bendrijos muitinės kodekso nuostatos, 85 straipsnį dėl tame straipsnyje nustatytos dvišalės kumuliacijos sistemos taikymo Turkijai; OL C 134, 2016 4 15, p. 1.

(4) OL L 38, 2001 2 8, p. 24.