EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 01 29

COM(2016) 34 final

2012/0060(COD)

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

2012 m. kovo 21 d. Komisija priėmė EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungą pasiūlymą (COM (2012) 124 final).

Pasiūlymas dėl Tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės (TVPP) pateiktas ES reaguojant į nevienodas sąlygas pasaulio viešųjų pirkimų rinkose. Nors mūsų viešųjų pirkimų rinka yra atvira konkursų dalyviams iš užsienio, trečiosiose šalyse užsienio kilmės prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų rinkos daugiausia vis dar yra de iure arba de facto uždaros. TVPP tikslas – paskatinti partneres pradėti derybas ir suteikti galimybę ES subjektams dalyvauti ir siūlyti prekes trečiosiose šalyse rengiamuose konkursuose.

Daug trečiųjų šalių nenoriai atveria savo viešųjų pirkimų rinkas tarptautinei konkurencijai ar neatveria jų labiau nei tai darė iki šiol. JAV viešųjų pirkimų suma, į kurią gali pretenduoti konkursų dalyviai iš užsienio, šiuo metu tesiekia 178 mlrd. EUR, Japonijoje – 27 mlrd. EUR, o Kinijoje užsienio verslui atvira labai menka viešųjų pirkimų rinkos dalis. Daug šalių taip pat priėmė protekcionistinių priemonių, ypač po ekonomikos krizės. Apskritai, dėl protekcionistinių priemonių šiuo metu uždaryta daugiau nei pusė pasaulio viešųjų pirkimų rinkos, ir ši dalis dar didėja. Todėl pasaulio viešųjų pirkimų rinkas pasiekia vos 10 mlrd. EUR vertės ES eksporto (0,08 proc. ES BVP), ir apskaičiuota, kad dėl apribojimų neišnaudojama dar 12 mlrd. EUR vertės ES eksporto galimybių.

Derybose dėl persvarstytos Sutarties dėl viešųjų pirkimų Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir dvišalėse derybose su trečiosiomis šalimis ES kėlė idėją plačiai atverti tarptautines viešųjų pirkimų rinkas. Konkursų dalyviai iš valstybių, kurios yra Sutarties dėl viešųjų pirkimų šalys, gali pretenduoti į maždaug 352 mlrd. EUR ES viešųjų pirkimų lėšų. Tačiau kai kurios svarbios ekonomikos dalyvės, tokios kaip Kinija, Brazilija ar Indija, dar nėra minėtosios sutarties šalys, o kai kurių esamų sutarties šalių planuose viešieji pirkimai užima menką dalį. 

2012 m. pateikus TVPP pasiūlymą, reikšmingos prekybos derybos pradėtos su JAV (dėl TPIP) ir Japonija (dėl LPS) ir tęsiamos su Kinija (dėl prisijungimo prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų). Patvirtinus TVPP šioms ir kitoms partnerėms būtų perduota svarbi žinia ir derybų šalys būtų paskatintos sparčiau ir iš esmės atverti savo viešųjų pirkimų rinkas. Todėl tokios priemonės kaip TVPP reikia dar labiau. Galutinis tikslas – remiantis ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ (COM(2010) 2020), gerinti ES įmonių verslo galimybes pasaulyje ir taip kurti naujas darbo vietas ir skatinti inovacijas.

Pradinis pasiūlymas buvo iš dviejų dalių: a) taikomos reglamentuojamųjų prekių ar paslaugų viešiesiems pirkimams (dėl kurių ES yra prisiėmusi tarptautinių įsipareigojimų dėl įsileidimo į rinką); b) taikomos nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų viešiesiems pirkimams (dėl kurių ES tarptautinių įsileidimo į rinką įsipareigojimų neturi). Į pradinį pasiūlymą buvo įtrauktos su pastarąja kategorija susijusios dvi skirtingos procedūros: a) decentralizuota procedūra, pagal kurią perkančiajam subjektui būtų leidžiama gavus Komisijos pritarimą atmesti pasiūlymą; b) centralizuota procedūra, kurią taikant pagrindinis vaidmuo tektų Komisijai (ji atliktų tyrimus, derėtųsi su trečiąja šalimi, prireikus priimtų sprendimą patvirtinti ribojamąsias priemones (rinkos uždarymą arba antkainį), kurias nacionalinės institucijos taikytų vykdydamos savo viešųjų pirkimų procedūras).

Šis pradinis pasiūlymas svarstytas Europos Parlamente ir Taryboje, tačiau pirmasis svarstymas nebaigtas.

Nors didžioji dauguma valstybių narių pripažino, kad šiuo metu nėra pusiausvyros tarp atviros ES viešųjų pirkimų rinkos ir nuolatinių didelių problemų, susijusių su tam tikrose trečiosiose šalyse ES ūkio subjektams taikomomis diskriminacinėmis priemonėmis ir veiksmais, Taryba nesugebėjo priimti oficialios pozicijos dėl Komisijos pasiūlymo. Pasiūlymą nagrinėjant Prekybos klausimų darbo grupėje, kelios valstybės narės išreiškė abejonių dėl principo, pagal kurį būtų neleidžiama į ES rinką patekti tam tikrų trečiųjų šalių kilmės prekėms ir paslaugoms, net jei ES rinka būtų uždaroma laikinai ir tikslingai, tačiau kai kurios valstybės narės šią iniciatyvą tvirtai palaikė. Kelios valstybės narės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl administracinės naštos, kuri įgyvendinus šį pasiūlymą tektų perkančiosioms organizacijoms ir įmonėms.

2014 m. sausio 15 d. EP plenariniame posėdyje balsuota dėl Komisijos pasiūlymo pakeitimų ir didžiąja dauguma balsų patvirtintas įgaliojimas pradėti trišalį dialogą bei pakeitimų sąrašas. Pakeitimais visų pirma nustatyta centralizuotos ir decentralizuotos tvarkos sąsaja ir numatyta, kad pastarąją tvarką būtų galima taikyti tik pradėjus Komisijos tyrimą, be to, išplėsta išimčių besivystančioms šalims taikymo sritis, taip pat sutrumpintas Komisijos atliekamų trečiųjų šalių galimai taikomų diskriminacinių veiksmų ir priemonių tyrimų terminas. 2014 m. spalio 20 d. dabartinės kadencijos Europos Parlamentas patvirtino ankstesnėje kadencijoje priimtą sprendimą ir pasirengė trišaliam dialogui.

Atsižvelgdama į tai, kad plačiai sutariama, jog šiuo metu ES viešųjų pirkimų rinka ir trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkos nėra vienodai atviros, ir į tai, kad Europos bendrovėms turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos naudotis viešųjų pirkimų galimybėmis užsienyje, Komisija nusprendė peržiūrėti savo pradinį pasiūlymą, kad būtų atsižvelgta į abiejų ES teisėkūros organų išreikštą susirūpinimą dėl kai kurių dalykų ir užtikrinta, kad ES galėtų geriau pasinaudoti peržiūrėtu pasiūlymu derybose dėl užsienio viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo.

Šiame pasiūlyme pateiktais pakeitimais siekiama panaikinti visus galimus neigiamus pirminio pavidalo priemonės taikymo padarinius, visų pirma tokius kaip visiškas ES viešųjų pirkimų rinkos uždarymas, administracinė našta ir vidaus rinkos susiskaidymo rizika. Taip pat pasiūlyme pabrėžiamas Komisijos vaidmuo atliekant viešųjų pirkimų kliūčių trečiosiose šalyse tyrimus ir pateikiama priemonių, padedančių kartu su trečiosiomis šalimis jas pašalinti. Konkrečiau, iš dalies pakeistame pasiūlyme panaikinama decentralizuota procedūra, bet paliekama galimybė tam tikromis sąlygomis nustatyti antkainį, taip pat supaprastinamos procedūros, išplečiama išimčių taikymo sritis ir sudaromos sąlygos bet kokias galimas priemones taikyti dar tikslingiau. Galiausiai jis padeda užtikrinti didesnį skaidrumą, nes jame nurodyta, kad Komisija turėtų viešinti su trečiųjų šalių taikomomis diskriminacinėmis priemonėmis ir veiksmais susijusių tyrimų rezultatus ir veiksmus, kurių tos šalys ėmėsi diskriminacinėms priemonėms ir veiksmams panaikinti.

2015 m. darbo programoje Komisija paskelbė ketinanti iš dalies pakeisti TVPP pasiūlymą „pagal naujos Komisijos prioritetus, kad būtų supaprastintos procedūros, sutrumpinti tyrimo terminai ir sumažintas įgyvendinimo vykdytojų skaičius“. Remiantis iš dalies pakeistu pasiūlymu, į kurį įtraukti visi šie reikalaujami elementai, turėtų būti įmanoma pasiekti subalansuotą Europos Parlamento ir Tarybos kompromisą ir kartu užtikrinti, kad TVPP ir toliau būtų veiksminga įtakos priemonė derybose.

2.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pradinio pasiūlymo pakeitimų santrauka

Šiame pasiūlyme pateiktais pakeitimais siekiama didesnio priemonės poveikio trečiosioms šalims ir kartu pašalinami potencialiai neigiami pirminio pavidalo priemonės taikymo padariniai, pvz., galimybė prekybos partnerei visiškai uždaryti ES viešųjų pirkimų rinką, su priemonės taikymu susijusi administracinė našta ir vidaus rinkos susiskaidymo rizika. Taip pat pasiūlyme daug dėmesio skiriama Komisijos vaidmeniui atliekant viešųjų pirkimų kliūčių trečiosiose šalyse tyrimus ir pateikiama priemonių, padedančių kartu su trečiosiomis šalimis jas pašalinti.

Toliau pateikiama siūlomų dalykų santrauka.

Pirma, siūloma panaikinti galimybę uždaryti rinką ir iš galimų ribojamųjų priemonių leisti tik nustatyti antkainius – t. y. taikyti vadinamąsias kainos koregavimo priemones. Jeigu atlikus Komisijos tyrimą nustatoma, kad šalyje sudaroma kliūčių ES subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, būtų koreguojama konkursų dalyvių iš tos šalies pasiūlymų arba tos šalies produktų ar paslaugų kaina. Priešingai nei pagal pradinį pasiūlymą, su konkurso dalyviais iš užsienio ir dėl užsienio produktų ir paslaugų, kuriuos vertinant taikoma kainos koregavimo priemonė, sutartis vis vien gali būti sudaroma, jeigu, nepaisant kainos koregavimo, pasiūlymas kainos ir kokybės atžvilgiu išlieka konkurencingas.

Antra, peržiūrėtame pasiūlyme panaikinama decentralizuota tvarka ir perkančiosios organizacijos netenka galimybės savo nuožiūra nuspręsti uždrausti užsienio subjektams dalyvauti savo rengiamuose konkursuose.

Trečia, peržiūrėtame pasiūlyme nustatoma prielaida, kad visiems trečiosios šalies, kuriai taikomos priemonės, kilmės bendrovių pateiktiems pasiūlymams taikomas antkainis, nebent tos bendrovės gali įrodyti, kad nereglamentuojamosios tos trečiosios šalies kilmės prekės ir paslaugos sudaro mažiau kaip 50 proc. visos jų pasiūlymo vertės. Pirminiame pasiūlyme prievolė įrodyti buvo nustatyta perkančiosioms organizacijoms, o dabar ji tenka konkurso dalyviui.

Ketvirta, siūloma leisti valstybėms narėms nurodyti, kurie jų perkantieji subjektai turės įgyvendinti kainos koregavimo priemonę, ir taip dar labiau sumažinti administracinę naštą. Šis pasiūlymas grindžiamas Vykdymo užtikrinimo reglamento 1 pavyzdžiu. Penkta, kainos koregavimo priemonė būtų netaikoma Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat besivystančių šalių, kurioms taikoma BLS+, kilmės konkursų dalyviams ir produktams, laikantis su tomis šalimis susijusios ES prekybos ir vystymosi politikos. Taip pat priemonė netaikoma MVĮ ir taip užtikrinama, kad TVPP derėtų ir su platesne ES politika šioje srityje.

Šešta, pagal naują nuostatą priemones būtų galima taikyti regiono ar vietos lygmens teritorijoms, pvz., valstijoms, regionams ar net savivaldybėms. Septinta, siūloma ne tik visiškai panaikinti decentralizuotą tvarką, bet ir sutrumpinti laiką, per kurį Komisija turi atlikti tyrimą pagal centralizuotą procedūrą. Aštunta, laikantis Komisijos požiūrio į skaidrumą prekybos politikoje, siūloma viešinti Komisijos tyrimų rezultatus ir nurodyti trečiosiose šalyse kylančias kliūtis teikti pasiūlymus. Devinta, aiškiai nurodoma, kad priemonė bus taikoma visiems viešiesiems pirkimams ir koncesijoms, kuriems taikomos 2014 m. vasario mėn. priimtos ES viešųjų pirkimų ir koncesijos direktyvos (taigi ji netaikoma, pvz., su vandens tiekimo paslaugomis susijusioms koncesijoms).

Visi minėtieji pakeitimai visiškai atitinka 2015 m. Komisijos darbo programoje paskelbtą ketinimą paprastinti procedūras, trumpinti tyrimo terminus ir mažinti įgyvendinimo vykdytojų skaičių.

Derėjimas su pasiūlymo srityje galiojančiomis nuostatomis

TVPP iniciatyva yra naujas Europos Sąjungos tarptautinės viešųjų pirkimų politikos srities pasiūlymas. Pirmesnėmis neseniai priimtomis naujomis Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvomis 2 nesukuriama bendra sistema, ką ES viešųjų pirkimų rinkoje daryti su pasiūlymais, susijusiais su užsienio prekėmis ir paslaugomis. Konkrečios taisyklės išdėstytos tik Direktyvos 2014/25/ES 85 ir 86 straipsniuose. Tačiau tos nuostatos taikomos tik komunalinių paslaugų sektoriaus viešiesiems pirkimams ir jų taikymo sritis pernelyg siaura, kad reikšmingai paveiktų derybas dėl patekimo į rinką. Mat ES viešieji pirkimai komunalinių paslaugų srityje sudaro vos maždaug 20 proc. visos ES viešųjų pirkimų rinkos. Iš dalies pakeistame Komisijos pasiūlyme siūloma priėmus TVPP pasiūlymą tuos du straipsnius panaikinti.

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Ir pradine iniciatyva, ir iš dalies pakeistu pasiūlymu įgyvendinama strategija „Europa 2020“ ir strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva dėl globalizacijos eros integruotos pramonės politikos (COM(2010) 614). Be to, ja įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas (COM(2011) 206) ir Komunikatas „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“ (COM(2010) 612). Ši iniciatyva yra 2011 m. Komisijos darbo programos (COM(2010) 623 final) strateginė iniciatyva.

Šis pasiūlymas taip pat dera su Sąjungos vystymosi politika ir tikslais, ypač tuo, kad mažiausiai išsivysčiusių šalių prekės ir paslaugos apskritai apsaugomos nuo šia priemone pagrįstų veiksmų. Šiuo atžvilgiu iš dalies pakeistu pasiūlymu žengiama dar toliau: TVPP priemonė netaikoma ne tik mažiausiai išsivysčiusioms šalims, bet ir besivystančioms šalims, kurios yra laikomos pažeidžiamomis dėl diversifikacijos stokos ir nepakankamos integracijos į tarptautinę prekybos sistemą ir pasaulio ekonomiką. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad pasiūlymas dar geriau derėtų su bendrąja ES vystymosi politika.

3.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Jau pradiniu pasiūlymu užtikrinta derama visų susijusių suinteresuotųjų šalių interesų ir poreikio priimti tokią ES prekybos politikos palaikymo priemonę kaip TVPP pusiausvyra. Iš dalies pakeistu pasiūlymu dar labiau sumažinti galimi neigiami pradinio pasiūlymo padariniai, bet nepanaikinti tam tikri esminiai pasiūlymo aspektai, kad jis neprarastų veiksmingumo kaip įtakos priemonė tarptautinėse derybose.

Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – reglamentas.

Kitos priemonės būtų netinkamos, nes tik reglamentu galima tinkamai užtikrinti, kad bendros prekybos politikos srityje Europos Sąjunga imtųsi vienodų veiksmų. Be to, kadangi pagal šią priemonę tam tikros užduotys paskiriamos Komisijai, būtų netikslinga siūlyti priemonę, kurią reikėtų perkelti į valstybių narių teisines sistemas.

4.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Kad surinktų suinteresuotųjų šalių nuomones, rengdama pradinį pasiūlymą, Komisija ne tik organizavo specialius susitikimus, bet ir rengė konsultacijas bei vykdė informavimo veiklą. Surengus konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, kreiptasi į daug įvairių valstybių narių atstovų, siekiant parengti peržiūrėtą pasiūlymą, kurio priėmimo tikimybė būtų didesnė.

Pagrindiniai argumentai, kuriais suinteresuotosios šalys grindė pritarimą ar nepritarimą vienai ar kitai politikos galimybei, buvo, be kita ko, ES prekybos partnerių atsakomųjų veiksmų rizika, administracinė našta, kuri galėtų susidaryti ėmusis tokios iniciatyvos, taip pat galimybė, kad iniciatyva pakenktų ES kaip atvirų rinkų gynėjos autoritetui 3 . Be to, didžioji dauguma suinteresuotųjų šalių laikėsi nuomonės, kad sprendimas dėl bet kokių patekimo į rinką apribojimų turėtų būti priimamas ne valstybių narių arba perkančiųjų organizacijų ar subjektų, o ES lygmeniu 4 . Šis principas aiškiai įtvirtinamas iš dalies pakeisto pasiūlymo 1 straipsnio 5 dalyje, kuria draudžiama imtis bet kokių ribojamųjų priemonių, išskyrus numatytąsias Reglamente.

Dėl administracinės naštos suinteresuotosios šalys ypač laikėsi nuomonės, kad delsimas dėl pagal decentralizuotą tvarką numatyto pranešimų teikimo labai apsunkintų veiklą 5 . Ši rizika bus visiškai sumažinta panaikinant buvusį 6 straipsnį.

Iš dalies pakeistu pasiūlymu toliau sprendžiami visi šie susirūpinimą keliantys klausimai ir sukuriama tikslingesnė priemonė, kuri turėtų iki minimumo sumažinti administracinę naštą ir atsakomųjų veiksmų riziką ir kartu dar tvirčiau pabrėžti bendro ES viešųjų pirkimų rinkų atvirumo principą panaikinant rinkos uždarymo galimybę.

Poveikio vertinimas

Komisijos poveikio vertinimo valdyba pateikė dvi nuomones apie poveikio vertinimo ataskaitą. Kiek įmanoma, į valdybos rekomendacijas atsižvelgta rengiant galutinę poveikio vertinimo ataskaitą. Nors valdybos nustatyti faktai lieka galioti, pakeitimais siekiama, kad priemonė taptų tikslingesnė ir ją būtų lengviau taikyti praktiškai, ir kartu dar labiau sumažinamas poveikio vertinimo ataskaitoje nurodytas galimas neigiamas poveikis.

–Iš galimų ribojamųjų priemonių leidžiant taikyti tik antkainius atsižvelgiama į susirūpinimą, kad visiškai uždarius ES viešųjų pirkimų rinką, kaip buvo numatyta iš pradžių, rastųsi rizika suklaidinti trečiąsias šalis ir tai neatitiktų visos ES ekonominių interesų. Kadangi kaina būtų koreguojama tik vertinant ir tai nenulemtų galutinės kainos, perkančiųjų organizacijų interesai nebūtų pažeisti.

–Panaikinus decentralizuotą tvarką, perkantiesiems subjektams neteks jokios administracinės naštos prašant leidimo atmesti užsienio subjektų pasiūlymus. Šiuo pakeitimu taip pat užtikrinamas vidaus rinkos vientisumas ir užkertamas kelias susiskaidymui.

–Dėl prielaidos, kad trečiosios šalies, kuriai taikomos priemonės, kilmės bendrovių pateiktiems pasiūlymams bus taikoma ribojamoji priemonė, nebent konkurso dalyvis pateiktų priešingų įrodymų, perkančiosioms organizacijoms tenkanti administracinė našta dar labiau sumažėtų, o priemonė taptų dar veiksmingesnė, nes būtų mažiau tikėtina, kad perkančiosios organizacijos sprendimas būtų teisiškai peržiūrėtas. Prie to turėtų prisidėti ir perkančiosioms organizacijoms nustatyta prievolė pasiūlymų teikimo metu pripažinti prekių ir paslaugų kilmės savideklaracijas.

–Valstybėms narėms suteikiant galimybę dalyvauti atrenkant perkančiąsias organizacijas ar subjektus, kurie turi taikyti priemonę, bus užtikrinta, kad įgyvendinti priemonės neteks mažiausiems subjektams, kurių administraciniai gebėjimai ir ištekliai riboti. Dėl šio pakeitimo nekyla rizikos, kad priemonė bus mažiau veiksminga, nes mažos perkančiosios organizacijos rečiau vykdo tokio masto viešuosius pirkimus, kokiems taikoma TVPP. Jeigu subjektų sąrašo nepateikiama arba pateiktas sąrašas neatitinka priimtos kainos priemonės, Komisija gali tokį sąrašą sudaryti savo iniciatyva.

–Manoma, jog tai, kad priemonė netaikoma pažeidžiamiausioms besivystančioms šalims, neturės poveikio galimybei daryti įtaką, nes toms šalims priemonė niekada ir nebuvo skirta. Netaikant priemonės minėtosioms šalims, bus dar aiškiau, jog priemone siekiama daryti spaudimą didžiausioms prekybos partnerėms, kad jų viešųjų pirkimų rinkos būtų dar atviresnės ES ūkio subjektams. Dėl to, kad priemonė bus netaikoma Europos MVĮ, dar labiau sumažės tiems ūkio subjektams tenkanti administracinė našta, o tai atitinka ES bendrąją MVĮ politiką.

–Suteikiant galimybę priemonę taikyti regioninio ar vietos lygmens teritorijoms siekiama atskirti teritorijas ir, jeigu diskriminacinės priemonės taikomos tik subcentriniu lygmeniu (t. y. valstijų institucijų, regionų ar vietos valdžios institucijų), sudaryti sąlygas reaguoti proporcingai, siekiant, kad jos leistų jų konkursuose dalyvauti ES subjektams.

–Trumpinant Komisijos atliekamų tyrimų terminus reaguojama į susirūpinimą dėl ilgai trunkančių procedūrų, išreikštą visų pirma vertinant decentralizuotą tvarką, pagal kurią, vykstant viešųjų pirkimų procedūrai, perkančiosioms organizacijoms būtų tekę laukti, kol Komisija atliks tyrimą ir priims sprendimą. Pakoregavus likusios centralizuotos procedūros terminus, procedūros tyrimų etapas turėtų pagreitėti.

–Komisijos nustatytų faktų dėl prekybos kliūčių trečiosiose šalyse skelbimas turėtų padėti sukurti naujų paskatų tas kliūtis pašalinti.

–Kaip jau buvo numatyta pradiniame pasiūlyme, TVPP apims ir koncesijas, kiek joms taikoma naujoji direktyva dėl koncesijos sutarčių. Koncesijos taisyklėse nenustatoma, ar tam tikrą veiklą turi vykdyti viešieji, ar privatieji subjektai, tačiau susitelkiama į tvarką, kurią viešieji subjektai turi taikyti pirkdami prekių ir paslaugų.

Veiksmingumas

Dėl siūlomų pakeitimų priemonė taps veiksmingesnė.

Aiškesnės taisyklės. Poveikio vertinimo ataskaitoje pabrėžta, kad iš pradžių siūlyti sprendimai yra veiksmingi siekiant, kad ne ES kilmės pasiūlymų patekimo į ES viešųjų pirkimų rinką taisyklės būtų aiškesnės. Tačiau ataskaitoje taip pat nurodyta trūkumų dėl to, kad decentralizuota tvarka yra neprivaloma, todėl galimi įvairūs taikymo modeliai ir vidaus rinka gali susiskaidyti 6 . Iš dalies pakeistu pasiūlymu ir toliau bus siekiama pradinio tikslo užtikrinti, kad taikytinos taisyklės būtų aiškesnės, o Komisija ir toliau priims galutinį sprendimą dėl ribojamųjų priemonių taikymo. Be to, panaikinus decentralizuotą tvarką taisyklių taikymas bus paprastesnis ir darnesnis, taip pat sumažės ribojamąsias priemones taikančių perkančiųjų organizacijų ar subjektų nulemta paklaidos riba. Sutrumpinus Komisijos atliekamų tyrimų terminus bus užtikrinta, kad anksčiau paaiškėtų, ar bus imtasi ribojamųjų priemonių.

Įtakos darymas. Panaikinus decentralizuotą tvarką ir apsiribojus antkainiais randasi tam tikra rizika, kad galimybių daryti įtaką sumažės. Vis dėlto pagal pradinį pasiūlymą didžiausia galimybė daryti įtaką susijusi su centralizuota tvarka, o ji yra išlaikoma. Komisija ir toliau turės galimybę naudotis savo galiomis reaguodama į grėsmę apriboti patekimą į rinką ir bet kuriuo metu pradėti diskriminacinio elgesio tyrimą. Be to, pagal iš dalies pakeistą pasiūlymą bus galima imtis tikslingesnių priemonių, nes, be kita ko, numatoma galimybė ribojamąsias priemones taikyti tik tam tikro subcentrinio lygmens valdžios institucijų valdomoms teritorijoms. Apsiribojus antkainiais, kurie yra ne tokia kraštutinė rinkos uždarymo priemonė ir kurie jau įvertinti atliekant pirminį poveikio vertinimą, užtikrinama, kad ES rinkos iš esmės liktų atviros, tačiau prireikus būtų galima taikyti tikslines priemones.

Efektyvumas

Dėl siūlomų pakeitimų priemonė taps efektyvesnė.

Administracinė našta. Dėl siūlomų pakeitimų administracinė našta sumažės. Vertinant poveikį apskaičiuota, kad su pranešimų teikimu pagal decentralizuotą procedūrą susijusios išlaidos siektų 3,5 mln. EUR 7 . Panaikinus decentralizuotą tvarką, įskaitant jos terminus, išnyksta su pranešimų teikimu susijusi visa galima rizika, nustatyta vertinant poveikį. Tai, kad valstybėms narėms leidžiama iš anksto atrinkti perkančiąsias organizacijas ar subjektus, kurie turės taikyti priemonę, padės užtikrinti, kad priemonės netektų taikyti subjektams, kurių administraciniai gebėjimai riboti. Išbraukus pirminį 7 straipsnį bus išvengta poveikio vertinimo ataskaitoje nurodytos galimos rizikos, kad perkančiosioms organizacijoms ar subjektams tenkanti administracinė našta padidės dėl nuostatų dėl pasiūlytos neįprastai mažos kainos 8 . Dėl MVĮ dydžio ir riboto pajėgumo pernelyg sudėtingos procedūros joms dažnai sukelia ypatingų sunkumų. Nors nustačius didelės vertės ribą menkai tikėtina, kad priemonė bus taikoma mažesnėms bendrovėms, dėl to, kad ji bus netaikoma Europos MVĮ, dar labiau sumažės tiems ūkio subjektams tenkanti administracinė našta, o tai atitinka ES bendrąją MVĮ politiką.

Atsakomųjų veiksmų rizika. Pagal siūlomus pakeitimus bus galima priemonę taikyti toms trečiosios šalies teritorijoms, kuriose faktiškai taikomos diskriminacinės priemonės, o ne visai trečiajai šaliai. Esant tokiai galimybei imtis tikslingesnių ir geriau pagrįstų priemonių, atsakomųjų veiksmų rizika dar labiau sumažės.

Viešieji finansai. Kaip nurodyta poveikio vertinimo ataskaitoje, bendras priemonės poveikis viešiesiems finansams yra labai menkas 9 . Vis dėlto dar labiau susiaurinus taikymo sritį, šis poveikis bus dar mažesnis.

Suderinamumas

Poveikio vertinimo ataskaitoje pabrėžta, kad ES prekybos politikos nuoseklumas ir ES vidaus rinkos darnumas užtikrinamas geriau, kai sprendimai priimami ES lygmeniu. t. y. puikiai žinant visus teisinius, ekonominius ir politinius padarinius ir neleidžiant užsienio prekių ir paslaugų ES traktuoti skirtingai 10 . Panaikinus decentralizuotą tvarką, Komisija tvirčiau kontroliuos ribojamųjų priemonių taikymą, todėl sumažės rizika, kad taisyklės bus taikomos neteisingai. Taigi pagal iš dalies pakeistą pasiūlymą ES prekybos politika bus nuoseklesnė, ES vidaus rinka veiks darniau ir bus tvirčiau laikomasi ES tarptautinių įsipareigojimų.

Todėl su poveikio vertinimu susijęs reikalavimas yra įvykdytas.

5.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas savaime neturi jokio poveikio biudžetui. Komisijai tenkančios papildomos užduotys gali būti įvykdytos naudojantis turimais ištekliais.

6.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėjimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo taisyklės

Į pasiūlymą įtraukta peržiūros nuostata.

7.Išsamus konkrečių šio pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnyje apibrėžiamas reglamento dalykas ir taikymo sritis. Pradinio pasiūlymo tekstas pataisytas atsižvelgiant į decentralizuotos tvarkos panaikinimą. Atlikta ir lingvistinių nuostatos patikslinimų, kad ją būtų lengviau suprasti. Be to, nuostatoje aiškiai nurodyta, kad valstybės narės negali užsienio ūkio subjektų patekimo į rinką riboti labiau, nei numatyta pagal šį reglamentą. Kaip jau buvo numatyta pradiniame pasiūlyme, TVPP apims ir koncesijas, kiek joms taikoma naujoji direktyva dėl koncesijos sutarčių. Paminėtina, kad koncesijos taisyklėse nenustatoma, ar tam tikrą veiklą turi vykdyti viešieji, ar privatieji subjektai, tačiau susitelkiama į tvarką, kurią viešieji subjektai turi taikyti rinkoje pirkdami prekių ir paslaugų.

2 straipsnyje pateikiamos svarbios apibrėžtys, kurių dauguma perimta iš ES viešųjų pirkimų direktyvų. Kai kurios sąvokos, kurios nebevartojamos Reglamento projekte, išbrauktos. Iš dalies pakeistame pasiūlyme nevartojama sąvoka „iš esmės trūksta abipusiškumo“, bet nurodomos „ribojamosios ir diskriminacinės viešųjų pirkimų priemonės ar veiksmai“.

3 straipsnyje išdėstomos pagal šį reglamentą taikomos perkančiųjų organizacijų ar subjektų perkamų prekių ir paslaugų kilmės taisyklės. Vykdant ES tarptautinius įsipareigojimus, prekių ir paslaugų kilmės taisyklės atitinka nelengvatines kilmės taisykles, kaip apibrėžta ES muitinės kodekse 11 . Paslaugos kilmė nustatoma remiantis pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytomis susijusiomis steigimosi teisės taisyklėmis ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) XXVIII straipsnyje pateiktomis apibrėžtimis. Tam tikrų pradinio teksto pakeitimų padaryta siekiant, kad jį būtų lengviau suprasti.

4 straipsnyje nurodoma, kad priemonė netaikoma mažiausiai išsivysčiusių šalių kilmės prekėms ir paslaugoms. Pagal iš dalies pakeistą pasiūlymą išimtis taikoma ir besivystančių šalių, kurios yra laikomos pažeidžiamomis dėl diversifikacijos stokos ir nepakankamos integracijos į tarptautinę prekybos sistemą ir pasaulio ekonomiką, kaip apibrėžta Bendrųjų muitų tarifų lengvatų reglamento 12 VII priede, kilmės prekėms ir paslaugoms.

Pradinio pasiūlymo 5 straipsnis iš dalies pakeistame pasiūlyme yra perteklinis, todėl yra išbraukiamas. Į iš dalies pakeistą pasiūlymą įtraukiamas naujas 5 straipsnis dėl priemonės netaikymo Europos MVĮ, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB 13 . Kad vadinamosios pašto dėžutės tipo bendrovės nemėgintų išvengti priemonės, nuostatoje aiškiai nurodomas verslo veiklos lygis vidaus rinkoje.

Pirminis 6 straipsnis, kuriame nustatoma decentralizuota procedūra, išbraukiamas. Naujajame 6 straipsnyje išdėstomos Komisijos atliekamų tyrimų taisyklės ir nustatomi terminai, kurių turi būti laikomasi. Iš dalies pakeistame pasiūlyme tyrimo laikotarpio pirmoji dalis sutrumpinama, tačiau galimas papildomas laikotarpis pailginamas, todėl pagrindinė taisyklė dėl terminų tampa griežtesnė. Straipsnyje aiškiai nurodoma, kad Komisijos nustatyti faktai skelbiami viešai. Pradinio pasiūlymo 7 straipsnyje perkančiosioms organizacijoms buvo nustatyta prievolė pranešti konkurso dalyviams ir Komisijai, jeigu jos priima neįprastai mažos kainos pasiūlymą. Panaikinus decentralizuotą tvarką, ši Reglamento nuostata tapo neaktuali, todėl taip pat išbraukiama. Naujajame 7 straipsnyje nustatomos konsultacijų su trečiosiomis šalimis taisyklės ir galimi Komisijos veiksmai, per viešųjų pirkimų tyrimą nustačius, kad konkreti trečioji šalis priėmė arba toliau taiko ribojamąsias ir diskriminacines viešųjų pirkimų priemones ar veiksmus.

Pradinio pasiūlymo 8 straipsnyje buvo nustatytos centralizuotos tvarkos taikymo taisyklės, o iš dalies pakeistame pasiūlyme jos perkeltos į 9 straipsnį. Naujuoju 8 straipsniu įdiegiama kainos koregavimo priemonė ir nurodoma, kokioms trečiosioms šalims tokia priemonė gali būti taikoma.

Pradinio pasiūlymo 9 straipsnyje buvo reglamentuojama konsultavimosi su trečiosiomis šalimis tvarka, jeigu įrodoma, kad vykdomi ribojamieji viešųjų pirkimų veiksmai, o dabar ši nuostata pateikiama iš dalies pakeisto pasiūlymo 7 straipsnyje. Naujajame 9 straipsnyje nurodoma, kad valstybės narės siūlo perkančiąsias organizacijas, turėsiančias įgyvendinti kainos koregavimo priemonę. Kad būtų imamasi tinkamo lygmens veiksmų ir priemonė būtų įgyvendinama palaikant pusiausvyrą tarp valstybių narių, Komisija nustato susijusius subjektus. Jeigu subjektų sąrašo nepateikiama arba pateiktas sąrašas neatitinka priimtos kainos priemonės, Komisija gali tokį sąrašą sudaryti savo iniciatyva.

Naujuoju 10 straipsniu reglamentuojamas priemonių atšaukimas ir sustabdymas. Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad Komisija viešai skelbia savo nustatytus faktus dėl ištaisomųjų ar taisomųjų priemonių, kurių ėmėsi atitinkama trečioji šalis.

Pradinio pasiūlymo 11 straipsnyje buvo nustatytos priimtų ribojamųjų priemonių atšaukimo arba sustabdymo taisyklės. Naujajame 11 straipsnyje išdėstomos kainos koregavimo priemonės taikymo taisyklės. Antkainis taikomas tik vykdant vertinimo procedūrą, bet nepridedamas prie galutinės kainos.

Pradinio pasiūlymo 12 straipsnyje buvo išdėstytos taisyklės, pagal kurias konkurso dalyviams teikiama informacija apie Komisijos priimtų ribojamųjų priemonių taikymą konkrečioms viešųjų pirkimų procedūroms. Naujajame 12 straipsnyje nurodomos galimos kainos koregavimo priemonių taikymo išimtys, kurios pradiniame pasiūlyme buvo paminėtos 13 straipsnyje. Tos išimtys nekeičiamos.

Pradinio pasiūlymo 13 straipsnyje buvo apibūdintos aplinkybės, kuriomis perkančiosios organizacijos ar subjektai turi teisę netaikyti pagal šį reglamentą priimtų priemonių. Naujuosiuose 13 ir 14 straipsniuose nustatomos teisių gynimo priemonių taikymo, jeigu būtų pažeistos Reglamento nuostatos, ir sprendimams priimti skirtos komiteto procedūros taisyklės, kurios pradiniame pasiūlyme buvo išdėstytos 16 ir 17 straipsniuose.

Pradinio pasiūlymo 14 ir 15 straipsniais Komisija buvo įgaliota priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų atnaujinamas Reglamento priedas, kad į jį būtų įtraukti Sąjungos sudaryti nauji viešųjų pirkimų srities tarptautiniai susitarimai. Panaikinus decentralizuotą tvarką, priedo, kuriame būtų nurodyti galiojantys susiję prekybos susitarimai, nebereikia. Komisijos priimamuose sprendimuose dėl kainos koregavimo priemonių taikymo bus pateikta reikiama informacija apie ES įsipareigojimų trečiosioms šalims aprėptį.

Pradinio pasiūlymo 18 ir 19 straipsniai buvo susiję su konfidencialumu ir Komisijos prievole Europos Parlamentui ir Tarybai teikti Reglamento taikymo ataskaitas. Šios nuostatos dabar išdėstytos iš dalies pakeisto pasiūlymo 15 ir 16 straipsniuose.

Pirminis 20 straipsnis dabar yra iš dalies pakeisto pasiūlymo 17 straipsnis. Jame numatoma panaikinti Komunalinių paslaugų direktyvos 2014/25/ES (buvusios Direktyvos 2004/17/EB) 85 (buvusį 58) ir 86 (buvusį 59) straipsnius. Buvusiame 21 ir naujajame 18 straipsnyje nustatomas Reglamento įsigaliojimo laikas.

2012/0060 (COD)

Pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 14 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 15 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnįyje nustatyta, kad Sąjunga turi apibrėžti ir įgyvendinti bendrą politiką ir veiksmus bei siekti aukšto lygio bendradarbiavimo, taip pat stiprinti bendradarbiavimą visose tarptautinių santykių srityse, kad, inter alia, skatintų visų šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimą;

(2)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 straipsnį, sukurdama muitų sąjungą, Sąjunga bendram labui turi prisidėti prie darnaus pasaulio prekybos plėtojimo, laipsniško tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų apribojimų panaikinimo bei muitų ir kitų kliūčių mažinimo;

(3)pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 26 straipsnį Sąjunga siekdama turi imtis priemonių, kuriomis siekiama sukurti vidaus rinką – vidaus sienų neturinčią erdvę, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, ar užtikrinti jos veikimą, turi imtis priemonių pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas;

(4)pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos III:8 straipsnį ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis XIII straipsnį viešiesiems pirkimams pagrindinės daugiašalės Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklės netaikomos;

(5)persvarstytoje keliašalėje PPO sutartyje dėl viešųjų pirkimų numatomos tik ribotos galimybės Sąjungos bendrovėms patekti į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, be to, ši sutartis taikoma tik nedideliam skaičiui PPO narių, kurios yra tos sutarties šalys. Persvarstytą Sutartį dėl viešųjų pirkimų Sąjunga sudarė 2013 m. gruodžio mėn.;

(56)Pasaulio prekybos organizacijoje PPO ir dvišaliuose santykiuose Sąjunga remia platų tarptautinį Sąjungos ir jos prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkų atvėrimą laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principo;

(7)jeigu atitinkama šalis yra PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų šalis arba yra su ES sudariusi prekybos susitarimą, kuriame yra nuostatų dėl viešųjų pirkimų, Komisija turėtų laikytis tame susitarime nustatytos konsultacijų tvarkos ir (arba) ginčų sprendimo procedūrų, jei ribojamieji veiksmai susiję su viešaisiais pirkimais, kuriems taikomi Sąjungos atžvilgiu atitinkamos šalies prisiimti įsileidimo į rinką įsipareigojimai;

(68)daugelis trečiųjų šalių nenoriai atveria savo viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas tarptautinei konkurencijai ar neatveria jų labiau, nei tai darė iki šiol. Todėl Sąjungos ūkio subjektai susiduria su viešųjų pirkimų ribojamaisiais veiksmais daugelyje Sąjungos prekybos partnerių. Dėl tų viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų netenkama daug prekybos galimybių;

(79)2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB 2014/25/ES 16  dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo yra vos kelios nuostatos dėl Sąjungos viešųjų pirkimų politikos išorės matmens, t. y. Direktyvos 2004/17/EB 5885 ir 5986 straipsniai. Tų nuostatų taikymo sritis ribota, ir, kadangi jos nėra pakankamai išaiškintos, perkančiosios organizacijos ar subjektai jas taiko retaitodėl jas reikėtų pakeisti;

(8)pagal SESV 207 straipsnį, bendra prekybos politika viešųjų pirkimų srityje turi būti grindžiama vienodais principais;

(110)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 654/2014 17  nustatytos taisyklės ir procedūros, skirtos užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Sąjungos teisės pagal Sąjungos sudarytus tarptautinius prekybos susitarimus. Prekių ir paslaugų, kurioms tokie tarptautiniai susitarimai netaikomi, traktavimo taisyklių ir procedūrų nėra nustatyta;

(911)siekiant Sąjungos ir trečiųjų šalių ūkio subjektams, perkančiosioms organizacijoms ar ir perkantiesiems subjektams užtikrinti teisinį tikrumą, tarptautiniai įsileidimo į rinką įsipareigojimai, kuriuos viešųjų pirkimų ir koncesijų srityje Sąjunga prisiėmė trečiųjų šalių atžvilgiu, turėtų būti įtvirtinti ES teisės sistemoje, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų taikymas.; Komisija turėtų paskelbti esamų Europos Sąjungos įsileidimo į rinką tarptautinių įsipareigojimų taikymo gaires. Tos gairės turėtų būti nuolat atnaujinamos ir teikti patogią naudoti informaciją;

(102)siekiant pagerinti Sąjungos ES ūkio subjektų patekimą į tam tikrų trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas, kurios saugomos ribojamosiomis ir diskriminacinėmis viešųjų pirkimų priemonėmis ar veiksmais, ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas Europos bendrojoje vidaus rinkoje, reikia remtis ES muitų teisės aktuose nustatytomis nelengvatinėmis kilmės taisyklėmis, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai žinotų, ar , kad požiūris į trečiųjų šalių prekėmses ir paslaugoms as, kurioms netaikomi Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai, būtų suderintas visoje Europos Sąjungoje; 

(113)todėl reikėtų nustatyti kilmės taisykles, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai žinotų, ar prekėms ir paslaugoms taikomi Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. pPrekės kilmė turėtų būti nustatoma pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 18 , nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 22–26 straipsnius;. Pagal tą reglamentą prekės laikytinos Sąjungos prekėmis, jeigu jos visiškai išgautos arba pagamintos Sąjungoje. Jeigu prekės buvo gaminamos vienoje ar daugiau trečiųjų šalių, jos turėtų būti laikomos kilusiomis iš tos šalies, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtoje įmonėje, o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas. 

(14)pPaslaugos kilmė turėtų būti nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens kilme.; 9 konstatuojamojoje dalyje numatytose gairėse turėtų būti išaiškinta, kaip praktiškai taikyti kilmės taisykles;

(15)atsižvelgiant į bendrą Sąjungos politikos tikslą remti besivystančių šalių ekonomikos augimą ir jų integraciją į pasaulinę vertės grandinę, kurio siekdama Sąjunga nustatė bendrąją lengvatų sistemą, kaip išdėstyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 978/2012 19 , šis reglamentas turėtų būti netaikomas pasiūlymams, kurių daugiau kaip 50 proc. visos vertės sudaro prekės ir paslaugos, kurių kilmės šalis pagal Sąjungos nelengvatines kilmės taisykles yra mažiausiai išsivysčiusi šalis, kuriai taikoma tvarka „Viskas, išskyrus ginklus“, arba besivystanti šalis, laikoma pažeidžiama dėl diversifikacijos stokos ir nepakankamos integracijos į tarptautinę prekybos sistemą, kaip apibrėžta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 978/2012 IV ir VII prieduose;

(167)atsižvelgiant į bendrą Sąjungos politikos tikslą remti mažąsias ir vidutines įmones, šis reglamentas taip pat turėtų būti netaikomas pasiūlymams, pateiktiems MVĮ, kurios yra įsisteigusios Sąjungoje ir kurių vykdomo verslo didelė dalis yra tiesiogiai ir realiai susijusi su bent vienos valstybės narės ekonomika; 

(12)Komisija turėtų įvertinti, ar pritarti tam, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai, kaip apibrėžta Direktyvose [2004/17/EB, 2004/18/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [….] [….]….dėl koncesijos sutarčių skyrimo], pašalintų iš prekių ir paslaugų sutarčių, kurių numatoma vertė yra lygi 5 000 000 EUR arba didesnė, skyrimo procedūrų prekes ir paslaugas, kurioms netaikomi Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai;

(13)siekiant skaidrumo perkančiosios organizacijos ar subjektai, ketinantys pasinaudoti savo galiomis pagal šį reglamentą ir iš sutarčių skyrimo procedūrų pašalinti prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis nėra Sąjunga, pasiūlymus, jei nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % tų prekių ar paslaugų vertės, turėtų apie tai informuoti ūkio subjektus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamame skelbime apie pirkimą;

(14)kad Komisija galėtų priimti sprendimą dėl trečiosios šalies prekių ir paslaugų, kurioms netaikomi Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai, atmetimo, perkančiosios organizacijos ar subjektai turėtų pranešti Komisijai apie ketinimą tokias prekes ir paslaugas atmesti naudodami standartinę formą, kurioje būtų pakankamai informacijos, kad ja remdamasi Komisija galėtų priimti sprendimą;

(15)kai numatoma sutarčių vertė mažesnė nei 5 000 000 EUR, Komisija turėtų patvirtinti ketinamą pašalinimą, jei Sąjungos ir šalies, kuri yra prekių ir (arba) paslaugų kilmės šalis, tarptautiniuose susitarimuose viešųjų pirkimų srityje yra aiški Sąjungos išlyga dėl prekių ir (arba) paslaugų, kurias siūloma pašalinti, įsileidimo į rinką. Jei tokio susitarimo nėra, Komisija turėtų patvirtinti atmetimą tuo atveju, kai trečioji šalis nesiliauja taikiusi ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, dėl kurių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo. Prielaida, kad iš esmės trūksta abipusiškumo, turėtų būti daroma tada, kai ES ūkio subjektai, prekės ir paslaugos nuolat rimtai diskriminuojami ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis;

(1617)vertindama, ar trečiojoje šalyje taikomos ribojamosios ir (arba) diskriminacinės viešųjų pirkimų priemonės ar veiksmai iš esmės trūksta abipusiškumo, Komisija turėtų išnagrinėti, kiek atitinkamos šalies viešųjų pirkimų ir koncesijų įstatymais užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų pirkimų srities standartus ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir ūkio subjektų. Ji taip pat turėtų išnagrinėti, kiek atskiros perkančiosios valdžios institucijos organizacijos ar ir (arba) atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami Sąjungos prekes, paslaugas ir ūkio subjektus;

(15)18)atsižvelgiant į tai, kad bendra prekybos politika apima trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimą į Sąjungos viešųjų pirkimų rinką, valstybėms narėms ir jų perkančiosioms organizacijoms ar bei perkantiesiems subjektams neturėtų būti suteikta teisė apriboti trečiųjų šalių prekių ar paslaugų patekimą į jų konkursų procedūras kitomis priemonėmis nei tos, kurios numatytos šiame reglamente;

(19)kadangi perkančiosioms organizacijoms ar subjektams sunkiau įvertinti konkursų dalyvių paaiškinimus, kai pasiūlyme ne Europos Sąjungos kilmės nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 % visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės, vertinant neįprastai mažą pasiūlytą kainą reikėtų numatyti aukštesnius skaidrumo reikalavimus. Perkančioji organizacija ar subjektas, kuris ketina priimti neįprastai mažą pasiūlytą kainą, turėtų taikyti ne tik taisykles, nustatytas Direktyvos dėl viešųjų pirkimų 69 straipsnyje ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų 79 straipsnyje, bet ir apie ketinimą informuoti raštu kitus konkurso dalyvius nurodydamas tokios neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų priežastis. Tai leistų tiems dalyviams padėti tiksliau įvertinti, ar konkurso laimėtojas pajėgus iki galo įvykdyti sutartį konkurso dokumentuose išdėstytomis sąlygomis. Todėl papildoma informacija padėtų vienodinti sąlygas ES viešųjų pirkimų rinkoje;

(20)19)Komisijai turėtų būti suteikta teisė savo iniciatyva arba suinteresuotosioms šalims ar valstybei narei paprašius bet kuriuo metu pradėti išorės viešųjų pirkimų tyrimą dėl trečiosios šalies galimai priimtų ar toliau taikomų vykdomų viešųjų pirkimų ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių ar veiksmų. Tyrime pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad Komisija pagal 6 straipsnio 2 dalį patvirtino keletą su trečiąja šalimi susijusių ketinamo pašalinimo atvejų. Tokios tyrimo procedūros turėtų vykti nepažeidžiant 1994 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ESB) Nr. 645/20143286/94, nustatančio Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą;

(21)20)kai remdamasi turima informacija Komisija turi pagrindo manyti, kad trečioji šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų ribojamuosius veiksmus, jai turėtų būti suteikta teisė pradėti tyrimą. jei Jei viešųjų pirkimų ribojamosiosųjų ir (arba) diskriminacinės viešųjų pirkimų priemonės ar veiksmų vykdymas veiksmo faktas trečiojoje šalyje patvirtinamas, Komisija turėtų pakviesti atitinkamą šalį pradėti konsultacijas siekdama Sąjungos ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms pagerinti dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose galimybes toje šalyje;

(18)21)itin svarbu, kad tyrimas būtų atliekamas skaidriai. Todėl per tyrimą nustatytų pagrindinių faktų ataskaita turėtų būti skelbiama viešai;

(19)Jei viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų vykdymas trečiojoje šalyje patvirtinamas, Komisija turėtų pakviesti atitinkamą šalį pradėti konsultacijas siekdama ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms pagerinti dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose galimybes toje šalyje;

(2222)jei konsultacijos su atitinkama šalimi per pagrįstą laiką nepadėjo pakankamai pagerinti ES Sąjungos ūkio subjektų, prekių ir paslaugų galimybių viešųjų pirkimų konkursuose, Komisija turėtų turėti galimybę prireikus priimti kainos koregavimo imtis atitinkamų ribojamųjų priemonęių, taikytiną pasiūlymams, kurie yra pateikti tos šalies kilmės ūkio subjektų ir (arba) į kuriuos įtraukta tos šalies kilmės prekių ir paslaugų;

(23)tokios priemonės turėtų būti taikomos tik galėtų būti privalomas trečiosios šalies prekių ir paslaugų pašalinimas iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų procedūrų arba vertinant privalomas antkainio nustatymas pasiūlymui, sudarytam iš us, į kuriuos įtraukta atitinkamos tos šalies kilmės prekių ar ir paslaugų. Siekiant išvengti tų priemonių apėjimo, gali prireikti priemones taikyti pašalinti tam tikriemsus užsieniečių kontroliuojamiemsus ar jiems priklausantiems nuosavybės teise valdomus Europos Sąjungoje įsisteigusius juridiniamsius asmenims, kurių didelė verslo dalis nėra vykdoma taip, kad būtų tiesiogiai ir realiai susijusi su atitinkamos bent vienos valstybės narės ekonomika, nors jie ir įsisteigę Europos Sąjungoje. Atitinkamos priemonės neturėtų būti neproporcingos viešųjų pirkimų ribojamiesiems veiksmams, dėl kurių jos taikomos;

(24)Komisija turėtų pajėgti užkirsti kelią galimam kainos koregavimo priemonės neturėtų daryti neigiamoam pašalinimo poveikioiui vykdomoms prekybos deryboms su atitinkama šalimi. Todėl jei šalis pradeda esmines derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų srityje ir Komisija mano, kad artimiausiu metu galima pagrįstai tikėtis viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų nutraukimo, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos šalies vienus metus negalėtų būti šalinamos iš sutarčių skyrimo procedūrų, Komisija gali derybų metu sustabdyti priemonių taikymą; 

(26)atsižvelgiant į Sąjungos bendrą politiką mažiausiai išsivysčiusių šalių atžvilgiu, nustatytą, inter alia, 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d., prekes ir paslaugas iš tų šalių reikėtų prilyginti Sąjungos prekėms ir paslaugoms;

(25)kad perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams taikyti kainos koregavimo priemonę būtų paprasčiau, turėtų būti daroma prielaida, kad priemonė taikoma visiems trečiosios šalies, kuriai taikomos priemonės ir su kuria nėra susitarimo dėl viešųjų pirkimų, kilmės ūkio subjektams, nebent jie gali įrodyti, kad atitinkamos trečiosios šalies kilmės prekės ar paslaugos sudaro mažiau kaip 50 proc. visos jų pasiūlymo vertės;

(26)valstybės narės geriausiai gali nustatyti perkančiąsias organizacijas ar perkančiuosius subjektus, kurie turėtų taikyti kainos koregavimo priemonę, arba tokių perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų kategorijas. Siekiant užtikrinti, kad būtų imamasi reikiamo lygmens veiksmų ir tenkanti našta valstybėms narėms būtų paskirstoma sąžiningai, Komisija turėtų priimti galutinį sprendimą, remdamasi kiekvienos valstybės narės pateiktu sąrašu. Prireikus Komisija gali sąrašą sudaryti savo iniciatyva;

(27)būtina, kad perkančiosios organizacijos ar ir perkantieji subjektai galėtų gauti įvairių aukštos kokybės prekių, kurios atitiktų pirkimo reikalavimus ir būtų konkurencingai įkainotos. Todėl tuo atveju, kai nėra perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto reikalavimus atitinkančių Sąjungos ir (arba) ar reglamentuojamųjų prekių ar ir paslaugų, kuriomis būtų patenkinti būtiniausi visuomenės poreikiai, pavyzdžiui, sveikatos ar visuomenės saugumo sričių, arba taikant priemonę neproporcingai išaugtų sutarties kaina ar sąnaudos, perkančiosioms organizacijoms ar ir perkantiesiems subjektams turėtų būti suteikta teisė netaikyti kainos koregavimo priemonių, kuriomis ribojamas nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų įsileidimas į rinką arba dėl kurių neproporcingai išaugtų sutarties kaina ar sąnaudos;

(28)jei perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai netinkamai taiko nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų įsileidimą ribojančiųas kainos koregavimo priemonių išimtises, Komisijai turėtų būti suteikta teisė taikyti Tarybos direktyvos 89/665/EEB 20 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo 3 straipsnio arba Tarybos direktyvos 92/13/EEB 21 dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo 8 straipsnio taisomąjį mechanizmą. Tuo pačiu tikslu Be to, sutartys, perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų sudarytos su ūkio subjektu nesilaikant Komisijos sprendimų dėl perkančiųjų organizacijų ar subjektų praneštų pašalinimo ketinimų arba kainos koregavimo priemonių, laikinai ribojančių nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų įsileidimą į rinką, turėtų būti paskelbtos negaliojančiomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/66/EB negalioti; 

(2731)siekiant į Europos Sąjungos teisinę sistemą įtraukti įsileidimo į rinką tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus viešųjų pirkimų srityje šiam reglamentui įsigaliojus, Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti įgaliota priimti aktus, kuriais būtų pakeičiamas šio reglamento priede pateiktas tarptautinių susitarimų sąrašas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(3029)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais Komisija turėtų naudotis pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 22 , kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(30)įgyvendinimo aktams dėl kainos koregavimo priemonės priėmimo, atšaukimo, sustabdymo arba taikymo atnaujinimo priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra; 

(2931)įgyvendinimo aktams, kuriais būtų pritaikomos tvirtinamos pirkimo arba koncesijos skelbimų paskelbimo, pranešimų Komisijai ir prekių ar paslaugų kilmės standartinės formos, priimti turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;. Tie sprendimai neturi poveikio nei finansiniu požiūriu, nei iš šio reglamento kylančių įpareigojimų pobūdžiui ar aprėpčiai. Kita vertus, šiems aktams būdingas vien administracinis tikslas ir jais siekiama palengvinti šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą;

(302)Komisija bent kartą per trejus metus turėtų reguliariai pateikti ataskaitasą apie, kad būtų galima stebėti šiuo reglamentuo nustatytų procedūrų taikymą ir jų veiksmingumą;

(313)laikantis proporcingumo principo būtina ir siekiant pagrindinio tikslo (sukurti bendrą išorės politiką viešųjų pirkimų srityje) tiktų nustatyti bendras taisykles, taikomas pasiūlymams, į kuriuos įtraukta prekiųėms ir paslaugųoms, kurioms negalioja Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. Šis reglamentas dėl trečiųjų šalių ūkio subjektų, prekių ir paslaugų įsileidimo neviršija to, kas būtina išsikeltiems tikslams pasiekti laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 4 dalies,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius
Bendrosios nuostatos


1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kaip priemonės, kuriomis siekiama pagerinti galimybes Sąjungos ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms patekti į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas. Jame nustatoma tvarka, kaip Komisija turi atlikti tyrimus dėl trečiosiose šalyse Sąjungos ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms galimai priimtų arba toliau taikomų ribojamųjų ir diskriminacinių viešųjų pirkimų priemonių ar veiksmų Sąjungos perkančiosios organizacijos ir subjektai gali skirti ir pradėti konsultacijas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis.

Jame numatyta galimybė tam tikriems pasiūlymams, teikiamiems siekiant sudaryti darbų arba darbo atlikimo sutartis, tiekti prekes prekių tiekimo ir (arba) teikti paslaugas, paslaugų teikimo sutartis, kuriose numatytos trečiųjų šalių prekės ir paslaugos, taip pat sudaryti koncesijas, taikyti kainos koregavimo priemones, ir nustatomos procedūros, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos atsižvelgiant į atitinkamų ūkio subjektų, prekių ir ar paslaugų kilmę patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas.

2.Šis reglamentas taikomas sutartims, kurioms taikoma:

(a)Direktyva 2014/23/ES 23  [2004/17/EB];

(b)Direktyva 2014/24/ES [2004/18/EB]; 24

(c)Direktyva 2014/25/ES [201./… (dėl koncesijos sutarčių skyrimo].

3.Šis reglamentas taikomas skiriant prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo sutartis ir darbų bei paslaugų koncesijos sutartis. Jis taikomas tik kai prekės ar paslaugos perkamos valstybės reikmėms. Jis netaikomas, kai prekės perkamos ir nesiekiant jas komerciniais tikslais perparduoti ar panaudoti jų gaminant prekes arba kuriant paslaugas, kurios būtų komerciškai parduodamos. Jis netaikomas, kai paslaugos perkamos siekiant jas komerciniais tikslais perparduoti ar panaudoti teikiant paslaugas, kurios būtų komerciškai parduodamos.

4.Šis reglamentas taikomas tik dėl ribojamųjų ir (arba) diskriminacinių viešųjų pirkimų priemonių ar veiksmų, kurių imasi trečioji šalis pirkdama nereglamentuojamąsias prekes ir paslaugas. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.

5.Valstybės narės ir jų perkančiosios organizacijos bei perkantieji subjektai trečiosios šalies ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms netaiko ribojamųjų priemonių, kurios nėra numatytos šiame reglamente.

2 straipsnis

Sąvokos

1.Šiame reglamente vartojamų terminų taikomos šios apibrėžtys:

(a)ūkio subjektas tiekėjas – fizinis arba juridinis asmuo ar viešasis subjektas arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, įskaitant laikinas įmonių asociacijas, kurie rinkoje teikia pasiūlymą atlikti darbus ir (arba) darbą, tiekti prekes ar teikti paslaugasrinkoje siūlantis prekes;

(b)paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, rinkoje siūlantis darbų arba darbo įvykdymą arba paslaugų teikimą;

(bc)perkančioji organizacija ar subjektas – perkančioji organizacija, kaip apibrėžta [Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalyje Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalyje;

(c)ir perkantysis subjektas – perkantysis subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 1 dalyje ir Direktyvos 2014/23/ES 7 straipsnyje Direktyvos 2004/17/EB 2 straipsnyje ir Direktyvos 20.. dėl koncesijos 3 ir 4 straipsniuose.;

(d)reglamentuojamosios prekės ar paslaugos – prekės ar paslaugos, kurių kilmės šalis yra šalis, su kuria Sąjunga yra sudariusiė joms taikomą viešųjų pirkimų ir (arba) koncesijų srities, apimančios įsileidimo į rinką įsipareigojimus, tarptautinį susitarimą. Šio reglamento I priede pateiktas tokių susitarimų sąrašas;

(e)nereglamentuojamosios prekės ar paslaugos – prekės ar paslaugosa, kuriųos kilmės šalis yra šalis, su kuria Sąjunga nėra sudariusi viešųjų pirkimų arba koncesijų srities, apimančios įsileidimo į rinką įsipareigojimus, tarptautinio susitarimo arba, taip pat prekės ar paslaugos, kurių kilmės šalis yra šalis, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi tokį tarptautinį susitarimą, tačiau netaikomą toms tai prekėmsei ir paslaugoms;ai netaikomą.

(f)priemonė – įstatymas, reguliuojamasis aktas, veiksmas arba jų kompleksas;

(g)suinteresuotos šalys – pagal valstybės narės teisę įsteigta ir registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą Sąjungoje turinti bendrovė ar įmonė, kuri tiesiogiai užsiima gamyba tokių prekių arba teikimu tokių paslaugų, kurioms trečiosiose šalyse taikomos ribojamosios viešųjų pirkimų priemonės.

2.Šiame reglamente:

(f)ribojamoji ir (arba) diskriminacinė viešųjų pirkimų priemonė ar veiksmas – trečiojoje šalyje valdžios institucijų arba atskirų perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų priimta ar toliau taikoma teisėkūros, reguliavimo arba administracinė priemonė, procedūra ar veiksmas arba jų derinys, dėl kurio Sąjungos prekėms, paslaugoms ir (arba) ūkio subjektams nuolat atsiranda didelių kliūčių patekti į tos šalies viešųjų pirkimų arba koncesijų rinką;

(ga)šalis gali reikšti bet kurią – valstybėę ar atskiraą muitų teritorijaą, tačiau šis terminas nereiškia be poveikio jos suverenumoui;

(b)terminas „ūkio subjektas“ apima ir tiekėjo, ir paslaugų teikėjo sąvokas;

(c)pasiūlymą pateikęs ūkio subjektas vadinamas dalyviu;

(d)darbų ir (arba) darbo atlikimas, kaip apibrėžta Direktyvose [2004/17/EB, 2004/18/EB ir Direktyvoje 201./.. dėl koncesijos sutarčių skyrimo], šiame reglamente laikomas paslaugos teikimas;

(e)privalomas antkainis – perkančiųjų organizacijų ar subjektų prievolė padidinti, su tam tikromis išimtimis, sutarties skyrimo procedūrose pasiūlytas paslaugų ir (arba) prekių, kurių kilmės šalis yra tam tikros trečiosios šalys, kainas.

(h)MVĮ – MVĮ, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB 25 .

2.Šiame reglamente darbų ir (arba) darbo atlikimas, kaip apibrėžta direktyvose [2004/17/EB, 2004/18/EB ir Direktyvoje 201./.. dėl koncesijos sutarčių skyrimo]2014/25/ES, 2014/24/ES ir 2014/23/ES, šiame reglamente laikomas paslaugos teikimu.as;

3 straipsnis

Prekių kilmės taisyklės

1.Prekės kilmė nustatoma pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 26 22–26 straipsnius. 

2.Paslaugos kilmė nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens ją teikiančio ūkio subjekto kilme.

3.Paslaugos teikėjo Ūkio subjekto kilmės šalis yra:

(a)fizinio asmens atveju – šalis, kurios asmuo yra pilietis arba kurioje jis turi teisę nuolat gyventi;

(b)juridinio asmens atveju – bet kuri viena iš šių sąlygų:

(1i)jei paslauga teikiama ne per Sąjungoje įsteigtą komercinį vienetą, šalis, pagal kurios įstatymus kurioje juridinis asmuo yra įsisteigęs arba kitaip įsteigtas pagal tos šalies įstatymus ir kurios teritorijoje vykdo didelę verslo dalį; 

(2ii)jei paslauga teikiama per Sąjungoje įsteigtą komercinį vienetą, valstybė narė, kurioje juridinis asmuo yra įsisteigęs ir kurios teritorijoje jis vykdo didelę verslo dalį, kuri taip, kad yra tiesiogiai ir realiai susijusięs su atitinkamos valstybės narės ekonomika.

Taikant pirmos pastraipos b punkto ii papunktį 2 punktą, jei juridinios asmensuo nevykdoma didelės verslo dalies nėra taip, kad būtų tiesiogiai ir realiai susijusięs su atitinkamos valstybės narės ekonomika – fizinio ar juridinio asmens kilmės šalis yra asmens ar asmenų, kuriemsam priklauso paslaugą teikiantis juridinis asmuo arba kuries jį kontroliuoja, kilmės šalis.

Paslaugą teikiantis jJuridinis asmuo laikomas : nuosavybės teise priklausančiu tos šalies asmenims, jei tos šalies asmenysims yra priklauso daugiau kaip 50 proc. jo akcinio kapitalo tikrieji savininkai.

Juridinis asmuo laikomas , ir kontroliuojamu tos šalies asmenų, jeigu šie asmenys gali skirti daugumą jo direktorių ar kitu būdu teisiškai vadovauti jo veiklai.

3.Šiame reglamente prekėms ir paslaugoms, kurių kilmės šalis yra kitos Europos ekonominės erdvės šalys nei valstybės narės, taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir toms, kurių kilmės šalis yra valstybės narės.

II skyrius
Požiūris į reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas, neįprastai maža pasiūlyta kaina
Išimtys    

4 straipsnis

Požiūris į reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas Mažiausiai išsivysčiusių šalių ir tam tikrų besivystančių šalių kilmės prekėms ir paslaugoms taikoma išimtis

Skirdamos darbų ir (arba) darbo atlikimo, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartis perkančiosios organizacijos ar subjektai vienodai vertina reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas ir Europos Sąjungos kilmės prekes ir paslaugas.

Pasiūlymams, kurių daugiau kaip 50 proc. visos vertės sudaro pPrekėms ir (arba) paslaugoms, kurių kilmės šalys yra mažiausiai išsivysčiusios šalys, išvardytosios Reglamento (EB) Nr. 732/2008 I (ES) Nr. 978/2012 27 V priede, ir besivystančios šalys, kurios yra laikomos pažeidžiamomis dėl diversifikacijos stokos ir nepakankamos integracijos į tarptautinę prekybos sistemą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VII priede, šis reglamentas netaikomas sudaromos tokios pačios sąlygos kaip reglamentuojamosioms prekėms ir paslaugoms. 

5 straipsnis

Nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų patekimas į rinkąMVĮ pateiktiems pasiūlymams taikoma išimtis

Nereglamentuojamosios prekėms ir paslaugoms Komisija gali taikyti ribojamąsias priemones,

a)kurių paprašo atskiros perkančiosios organizacijos ar subjektai, laikydamiesi 6 straipsnyje išdėstytų taisyklių;

b)laikydamasi 10 ir 11 straipsniuose išdėstytų taisyklių.

Pasiūlymams, pateiktiems MVĮ 28 , kurios yra įsisteigusios Sąjungoje ir kurių vykdomo verslo didelė dalis yra tiesiogiai ir realiai susijusi su bent vienos valstybės narės ekonomika, šis reglamentas netaikomas.

6 straipsnis


Perkančiųjų organizacijų ar subjektų įgaliojimas atmesti pasiūlymus su nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis

1.Kai numatoma sutarčių vertė yra lygi 5 000 000 EUR be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar didesnė, perkančiųjų organizacijų ar subjektų prašymu Komisija toliau išdėstytomis sąlygomis įvertina, ar pritarti procedūrų pasiūlymų su nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis, kurių kilmės šalis nėra Sąjunga, pašalinimui iš sutarčių skyrimo, jei nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % visų pasiūlymo apimamų prekių ar paslaugų vertės.

2.Perkančiosios organizacijos ar subjektai, kurie ketina paprašyti pašalinti dalyvį iš sutarčių skyrimo procedūrų remdamosi 1 dalimi, tai nurodo pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/18/EB 42 straipsnį, arba pagal Direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo 26 straipsnį skelbiamame pranešime apie pirkimą.

Perkančiosios organizacijos ar subjektai reikalauja dalyvių pateikti informaciją apie pasiūlyme nurodytų prekių ir (arba) paslaugų kilmę ir vertę. Jie pripažįsta savideklaracijas kaip pirminius įrodymus, kad dalyviai negali būti pašalinti pagal 1 dalį. Perkančioji organizacija gali bet kuriame procedūros etape prašyti dalyvio pateikti visus reikalaujamus dokumentus arba jų dalis, jeigu tai atrodo būtina tinkamai procedūros eigai užtikrinti. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos standartinės prekių ir paslaugų kilmės deklaravimo formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Perkančiosios organizacijos ar subjektai, gavę 1 dalies sąlygas atitinkančius pasiūlymus, kuriuos dėl tų priežasčių ketina paprašyti pašalinti, apie tai praneša Komisijai. Pranešimo procedūros metu perkančioji organizacija ar subjektas gali toliau analizuoti pasiūlymus.

Pranešimas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų nustatytos standartinės formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. Standartinėje formoje nurodoma ši informacija:

(a)perkančiosios organizacijos ar subjekto pavadinimas ir duomenys ryšiams;

(b)sutarties objekto aprašymas;

(c)ūkio subjekto, kuris būtų pašalintas, pavadinimas ir duomenys ryšiams;

(d)informacija apie ūkio subjekto, prekių ir (arba) paslaugų kilmę ir jų vertę.

Komisija gali paprašyti perkančiosios organizacijos ar subjekto pateikti papildomos informacijos.

Ta informacija pateikiama per 8 darbo dienas, skaičiuojamas nuo pirmos darbo dienos po to, kai buvo gautas prašymas pateikti papildomos informacijos. Jei Komisija per šį laikotarpį negauna jokios informacijos, 3 dalyje nustatytas laikotarpis sustabdomas tol, kol Komisija gaus prašytą informaciją.

3.1 dalyje nurodytų sutarčių atžvilgiu Komisija priima įgyvendinamąjį aktą dėl ketinimo pašalinti patvirtinimo per du mėnesius nuo pirmos darbo dienos po tos, kurią ji gavo pranešimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Šį laikotarpį galima pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip dviem mėnesiams pateisinamais atvejais, visų pirma dėl to, kad pranešime arba prie jo pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra neišsami arba netiksli, arba dėl to, kad iš esmės pasikeičia pranešti faktai. Jei pasibaigus šiam dviejų mėnesių laikotarpiui arba pratęstam laikotarpiui Komisija nepriėmė sprendimo pašalinimui patvirtinti ar nepatvirtinti, laikoma, kad Komisija pašalinimo nepatvirtino.

4.Priimdama įgyvendinamuosius aktus pagal 3 pastraipą Komisija patvirtina numatomą pašalinimą tokiais atvejais:

(a)jei Sąjungos ir šalies, kuri yra prekių ir (arba) paslaugų kilmės šalis, tarptautiniuose susitarimuose viešųjų pirkimų srityje yra aiški Sąjungos išlyga dėl prekių ir (arba) paslaugų, kurias siūloma pašalinti, įsileidimo į rinką;

(b)kai a dalyje nurodyto susitarimo nėra ir, trečiajai šaliai nesiliaujant taikyti ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo.

Taikant b punktą daroma prielaida, kad iš esmės trūksta abipusiškumo tada, kai Sąjungos ūkio subjektai, prekės ir paslaugos nuolat rimtai diskriminuojami ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis.

Pagal 3 dalį priimdama įgyvendinamuosius aktus Komisija nepatvirtina ketinimo pašalinti, kuriuo būtų pažeisti tarptautiniuose susitarimuose Sąjungos prisiimti įsileidimo į rinką įsipareigojimai.

5.Vertindama, ar iš esmės trūksta abipusiškumo, Komisija išnagrinėja:

(a)kiek atitinkamos šalies viešųjų pirkimų įstatymais užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų pirkimų srities standartus ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir ūkio subjektų;

(b)kiek valdžios įstaigos institucijos ir (arba) atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami Sąjungos prekes, paslaugas ir ūkio subjektus.

6.Prieš priimdama sprendimą pagal 3 dalį Komisija susipažįsta su atitinkamo dalyvio arba dalyvių pozicija.

7.Perkančiosios organizacijos ar subjektai, kurie atmetė dalyvius remdamiesi 1 dalimi, tai nurodo skelbime apie sutarties sudarymą, skelbiamame pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį, Direktyvos 2004/17/EB 42 straipsnį arba Direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo 27 straipsnį. Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais nustatomos standartinės pranešimų apie sutarties skyrimą formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

8.Jei Komisija priėmė įgyvendinamąjį aktą dėl laikino prekių ir paslaugų patekimo iš šalies, kuri pradėjo esmines derybas su Sąjunga, kaip išdėstyta 9 straipsnio 4 dalyje, pirma dalis netaikoma.

III skyrius
Taisyklės dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos

Tyrimai, konsultacijos ir kainos koregavimo priemonės

7 straipsni

Neįprastai maža pasiūlyta kaina

Kai perkančioji organizacija ar subjektas, patikrinęs konkurso dalyvio paaiškinimus, pagal Direktyvos dėl viešųjų pirkimų 69 straipsnį ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų 79 straipsnį ketina priimti neįprastai mažą pasiūlytą ne Sąjungos kilmės prekių ir (arba) paslaugų kainą, kai nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 % visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės, jis apie tai raštu informuoja kitus konkurso dalyvius, nurodydamas tokios neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų priežastis.

Perkančioji organizacija ar subjektas gali neatskleisti informacijos, jei jos paviešinimas kliudytų vykdyti įstatymus, kitaip prieštarautų viešajam interesui, kenktų teisėtiems viešųjų ar privačių ūkio subjektų verslo interesams ar sąžiningai jų konkurencijai.

IV skyrius
Komisijos tyrimas, konsultavimasis ir priemonės, laikinai ribojančios nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų patekimą į ES viešųjų pirkimų rinką 

8 6 straipsnis

ES ūkio subjektų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas tyrimasTyrimai

1.Kai Komisija mano, kad tai naudinga Sąjungai, ji gali bet kada savo iniciatyva arba paprašyta suinteresuotųjų šalių ar valstybės narės pradėti išorės viešųjų pirkimų tyrimą dėl galimų ribojamųjų ir (arba) diskriminacinių viešųjų pirkimų priemonių ar veiksmų.

Komisija pirmiausia atsižvelgia į tai, ar pagal 6 straipsnio 3 dalį patvirtinta keletas pašalinimo ketinimo atvejų.

Jeigu Iniciavus tyrimasą pradedamas, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, pakviesdama suinteresuotąsias šalis ir valstybes nares per nustatytą laiką pateikti Komisijai visą svarbią informaciją.

2.1 dalyje numatytas tyrimas vykdomas remiantis 6 straipsnyje nustatytais kriterijais.

3.2.Ar atitinkama trečioji šalis, kaip įtariama, priėmė arba toliau taiko ribojamąsias ir (arba) diskriminacines viešųjų pirkimų priemones ar veiksmus, Komisija įvertina remdamasi suinteresuotųjų šalių ir valstybių narių pateikta informacija, ir (arba) faktais, kuriuos Komisija surinko atlikdama tyrimą, arba abiem šiais dalykais. Vertinimas atliekamas per devynis aštuonis mėnesius nuo tyrimo pradžios. Tinkamai pagrįstais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas trimis keturiais mėnesiais.

4.3.JeiKai Komisija, atlikusi išorės viešųjų pirkimų tyrimą, padaro išvadą, kad atitinkama trečioji šalis netaiko galimosų ribojamosiosųjų ir (arba) diskriminacinės viešųjų pirkimų priemonėsių ar veiksmai toliau netaikomi arba dėl jų Sąjungos ūkio subjektų ar Sąjungos prekių ir paslaugų patekimas į atitinkamos trečiosios šalies viešųjų pirkimų ar koncesijų rinkas neribojamas, ji priima sprendimą nutraukti tyrimą nutraukia. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.Užbaigusi tyrimą, Komisija viešai skelbia jos nustatytų pagrindinių faktų ataskaitą.

97 straipsnis

Konsultavimasis su trečiosiomisąja šalimis ir Komisijos veiksmai

1.JeiKai ištyrus nustatoma, kad trečioji šalis priėmė ar toliau taikoė ribojamąsias ir (arba) diskriminacines viešųjų pirkimų priemones ar veiksmus, ir Komisija mano, kad tai pagrįsta ES interesų labui naudinga Sąjungai, Komisija pakviečia tą šalį pradėti konsultacijas. Tomis konsultacijomis siekiama siekdama užtikrinti, kad Sąjungos ūkio subjektai, prekės ir paslaugos galėtų dalyvauti konkurso procedūrose dėl viešųjų pirkimų ar koncesijos sutarčių skyrimo toje šalyje sąlygomis, kurios ne mažiau palankiomis nei tos, kurios taikomos tos šalies nacionaliniams ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms, taip pat ir siekdama užtikrinti, kad būtų taikomi skaidrumo ir lygių galimybių principai. 

Jei atitinkama trečioji šalis atmeta kvietimą pradėti konsultuotis, Komisija imasi tinkamų veiksmų, pagal 10 straipsnį priimdama įgyvendinamuosius aktus apriboti trečiosios kilmės prekių ir paslaugų pateikimą į rinką, priima sprendimą remdamasi žinomais faktais. 

2.Kai atitinkama šalis yra PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų šalis arba yra su ES sudariusi prekybos susitarimą, kuriame yra nuostatų dėl viešųjų pirkimų, Komisija laikosi tame susitarime nustatytos konsultacijų mechanizmų ir ginčų sprendimo tvarkos, jei ribojamieji veiksmai susiję su viešaisiais pirkimais, kuriems taikomi atitinkamos šalies Sąjungos atžvilgiu prisiimti įsileidimo į rinką įsipareigojimai.

2.Jei, pradėjus konsultacijas, atitinkama šalis imasi patenkinamų ištaisomųjų ar (taisomųjų) priemonių, tačiau neprisiima naujų įsileidimo į rinką įsipareigojimų, Komisija konsultacijasą gali sustabdyti arba nutraukti.

Komisija stebi, kaip taikomos šios ištaisomosios ar (taisomosios) priemonės, prireikus remdamasi informacija, kurią jai paprašius atitinkama suinteresuotosios trečiojisios šalisys pateikia nustatytais laiko tarpais.

3.JeiKai ištaisomosios ar (taisomosios) priemonės, kurių ėmėsi atitinkama trečioji šalis, atšaukiamos, sustabdomos ar netinkamai įgyvendinamos, Komisija gali imtis šių veiksmų:

i) pratęsti ar iš naujo pradėti konsultacijasą su atitinkama trečiąja šalimi ir (arba)

ii) veikti vadovaudamasi 10 straipsniu ir priimti nuspręsti įgyvendinimoamuosius aktus, kuriais būtų apribotas prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką pagal 8 straipsnį nustatyti kainos koregavimo priemonę.

Šioje dalyje Pirmosios pastraipos ii punkte numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 174 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4.JeiKai pradėjus konsultacijasą paaiškėja, kad tinkamiausia priemonė viešųjų pirkimų ribojamosiosiesiems ir (arba) diskriminacinės viešųjų pirkimų priemonės taikymui ar veiksmuiams nutraukti yra tarptautinio susitarimo sudarymas, vykdomos derybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 218 straipsniusų nuostatas. Jei šalis pradėjo esmines derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų srityje, Komisija gali priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos šalies negalėtų būti pašalinamos iš sutarčių skyrimo procedūrų pagal 6 straipsnį. Vykstant tokioms deryboms tyrimas gali būti sustabdomas.

5.Komisija gali nutraukti konsultacijas, jei atitinkama šalis prisiima tarptautinius įsipareigojimus, sutartus su Sąjunga, vienu iš šių būdų:

(a)tapdama PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų šalimi,

(b)su Sąjunga sudarydama dvišalį susitarimą, kuriame numatyti viešųjų pirkimų ir (arba) koncesijų srities įsipareigojimai įsileisti į rinką, arba

(c)išplėsdama įsileidimo į rinką įsipareigojimus, prisiimtus pagal PPO sutartį dėl viešųjų pirkimų arba pagal dvišalį su Sąjunga sudarytą susitarimą, susijusį su tos sutarties sistema.

Konsultacijosa taip pat gali būti nutrauktosa tai atvejais, kai viešųjų pirkimų ribojamosiosieji ir (arba) diskriminacinės viešųjų pirkimų priemonės ar veiksmai vykdomi ir prisiimant tuos įsipareigojimus, jeigu juose išsamiai nustatyta, kaip tokieų priemonių taikymas ar veiksmai turėtų būti per pagrįstą laiką nutraukti.

6.Jei konsultacijos su trečiąja šalimi per 15 mėnesių nuo jų pradžios neatneša patenkinamų rezultatų, Komisija konsultacijas nutraukia ir sprendžia, ar jai veikti pagal 10 straipsnį ir priimti įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų apribotas prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką imasi tinkamų veiksmų. Visų pirma Komisija gali nuspręsti įgyvendinimo aktu pagal 8 straipsnį nustatyti kainos koregavimo priemonę. Toks įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

108 straipsnis

Kainos koregavimo pPriemonėsnių, laikinai ribojančių nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų patekimą į ES viešųjų pirkimų rinką, priėmimas

1.Kai pagal 8 straipsnį vykdant tyrimą ir atlikus 9 straipsnyje numatytą procedūrą nustatoma, kad dėl tos trečiosios šalies priimtų ir taikytų ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo, kaip nurodyta 6 straipsnyje, Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų laikinai apribotas nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.Pasiūlymams, kurių daugiau kaip 50 proc. visos vertės sudaro trečiosios šalies kilmės prekės ir (arba) paslaugos, gali būti taikoma kainos koregavimo priemonė, jeigu atitinkama trečioji šalis priima arba toliau taiko ribojamąsias ir (arba) diskriminacines viešųjų pirkimų priemones ar veiksmus.

Kainos koregavimo priemonės taikomos tik sutartims, kurių apskaičiuotoji vertė yra ne mažesnė kaip 5 000 000 EUR be pridėtinės vertės mokesčio.

2.Pagal 1 dalį priimtos priemonės gali būti tokios: Kainos koregavimo priemone nustatomas 20 proc. antkainis, pridedamas prie atitinkamuose pasiūlymuose nurodytos kainos. Ja taip pat nustatomi priemonės taikymo srities apribojimai, pavyzdžiui, skirti:

(a)pasiūlymų, kuriuose nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų ribojamuosius veiksmus, vertė didesnė nei 50 %, atmetimas; ir (arba)

(a)konkrečių tam tikrų apibrėžtų kategorijų perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų vykdomiems viešiesiems pirkimams;

(b)konkrečių kategorijų tam tikrų apibrėžtų prekių ar paslaugų kategorijų viešiesiems pirkimams arba konkrečių kategorijų ūkio subjektų pateiktiems pasiūlymams;

(c)viešiesiems pirkimams, kurių vertė viršija tam tikras nustatytas ribas arba yra tam tikro sumų spektro;.

(d)dėl konkrečių kategorijų koncesijų pateiktiems pasiūlymams;

(e)tam tikrų subcentrinio lygmens valdžios institucijų valdomoms teritorijoms.

b)privalomas antkainis pasiūlymo daliai, sudarytai iš nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų ribojamuosius veiksmus.

3.Pagal 1 dalį priimtos priemonės gali visų pirma būti taikomos tik: Į sąrašą, patvirtintą pagal 9 straipsnį, įtrauktos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai kainos koregavimo priemonę taiko:

a)atitinkamos trečiosios šalies kilmės ūkio subjektų pateiktiems pasiūlymams, nebent tie ūkio subjektai gali įrodyti, kad atitinkamos trečiosios šalies kilmės prekės ar paslaugos sudaro mažiau kaip 50 proc. visos jų pasiūlymo vertės, ir

b)atitinkamos šalies kilmės prekių ir paslaugų pasiūlymams, jeigu tokių prekių ir paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 proc. visos pasiūlymo vertės.

9 straipsnis

Susijusios organizacijos ar subjektai

1.

Komisija nustato valstybės narės nurodytas perkančiąsias organizacijas ar subjektus arba perkančiųjų organizacijų ar subjektų kategorijas, kurių vykdomiems viešiesiems pirkimams yra taikoma priemonė. Kad tai būtų nustatyta, kiekviena valstybė narė pateikia atitinkamų perkančiųjų organizacijų ar subjektų arba perkančiųjų organizacijų ar subjektų kategorijų sąrašą. Komisija užtikrina, kad būtų imamasi reikiamo lygmens veiksmų ir tenkanti našta valstybėms narėms būtų paskirstoma sąžiningai.

1110 straipsnis

Kainos koregavimo pPriemonių atšaukimas arba sustabdymas

1.Kai Komisija mano, kad pagal 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnį priimtas priemones pateisinančių priežasčių nebėra, ji gali nuspręsti priimti įgyvendinimoamąjį aktuą, kuriuo:

(a)atšaukia priemones; ir

(b)sustabdo priemonių taikymą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui.

Taikant b punktą, Komisija atšaukti kainos koregavimo priemonę arba tam tikram laikotarpiui sustabdyti jos taikymą, jeigu atitinkama šalis imasi tinkamų ištaisomųjų ar taisomųjų veiksmų.

Jeigu ištaisomieji ar taisomieji veiksmai, kurių ėmėsi atitinkama trečioji šalis, atšaukiami, sustabdomi ar netinkamai įgyvendinami, Komisija gali įgyvendinimoamuoju aktu gali bet kuriuo metu atnaujinti kainos koregavimo priemonėsių taikymą.

2.Komisija viešai skelbia savo nustatytus faktus dėl ištaisomųjų ar taisomųjų veiksmų, kurių ėmėsi atitinkama trečioji šalis.

23.Šiame straipsnyje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 174 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

11 straipsnis

Kainos koregavimo priemonių taikymasDalyvių informavimas

1.Į sąrašą, patvirtintą pagal 9 straipsnį, įtrauktos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai kainos koregavimo priemones taiko:

a)atitinkamos trečiosios šalies kilmės ūkio subjektų pateiktiems pasiūlymams arba

b)atitinkamos trečiosios šalies kilmės prekių ir paslaugų pasiūlymams, jeigu tokių prekių ir paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 proc. visos pasiūlymo vertės.

Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai a punkte nurodytiems pasiūlymams kainos koregavimo priemonių netaiko, jeigu konkurso dalyviai gali įrodyti, kad atitinkamos trečiosios šalies kilmės prekės ir paslaugos sudaro mažiau kaip 50 proc. visos jų pasiūlymo vertės.

Kainos koregavimo priemonė taikoma tik vertinant ir reitinguojant pasiūlymų kainos komponentą. Ji nedaro poveikio kainai, mokėtinai pagal sutartį, kuri bus sudaryta su konkurso laimėtoju.

2.Perkančiosios organizacijos ar ir perkantieji subjektai, vykdantys pirkimo ar koncesijos procedūrą, kuriai taikomaos pagal 10 straipsnį priimtos ar pagal 11 straipsnį atnaujintos ribojamosios kainos koregavimo priemonės, šią informaciją pateikia tai nurodo pagal [Direktyvos 2004/18/EB 35Direktyvos 2014/24/ES 49 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/17/EB 42 straipsnį] Direktyvos 2014/25/ES 69 straipsnį skelbiamame skelbime pranešime apie pirkimą arba pagal Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnį skelbiamame koncesijos skelbime. Komisija pagal 17 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą patariamąją procedūrą , laikydamasi 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos standartinės formos pritaikomos pagal direktyvas 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES priimtiems pirkimo ar koncesijos skelbimams.

3.2Kai pašalinimas iš konkurso pagrįstas pagal 10 straipsnį priimtomis ar pagal 11 straipsnį atnaujintomis ribojamosiomis priemonėmis, pPerkančiosios organizacijos ar ir perkantieji subjektai informuoja nesėkmę patyrusius dalyvius apie sutarties ar koncesijos suteikimą atsižvelgiant į tai, kad taikoma kainos koregavimo priemonė, kuri yra priimta arba kurios taikymas atnaujintas pagal šį reglamentą.

4.Jeigu kainos koregavimo priemonė taikoma, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai prašo konkurso dalyvių pateikti informaciją apie pasiūlyme nurodytų prekių ir (arba) paslaugų kilmę ir visos pasiūlymo vertės procentą, kurį sudaro atitinkamos trečiosios šalies kilmės prekių ir paslaugų vertė. Jie pripažįsta konkurso dalyvių savideklaracijas.

Perkančioji organizacija gali bet kuriame procedūros etape prašyti konkurso dalyvio pateikti papildomų dokumentų, jei jų reikia tinkamai procedūros eigai užtikrinti. Konkurso laimėtojo visada prašoma pateikti išsamesnės informacijos apie tieksimų prekių ir teiksimų paslaugų kilmę.

12 straipsnis

Išimtys

1.Perkančiosios organizacijos ar ir perkantieji subjektai gali nuspręsti netaikyti pagal 10 straipsnį viešųjų pirkimų arba koncesijos procedūrai taikomosų kainos koregavimo priemonėsių, jei:

(a)nėra prieinamų Sąjungos ir (arba) reglamentuojamųjų prekių ar paslaugų, atitinkančių perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto reikalavimus; ir, arba

(b)pritaikius priemonę neproporcingai išaugtų konkurso kaina ar sąnaudos.

2.Perkančiojisios organizacijaos ar perkantysis subjektasai, neketinantys netaikyti pagal 10 straipsnį priimtų ar pagal 11 straipsnį atnaujintų ribojamųjų kainos koregavimo priemonėsių, apie savo ketinimą nurodo pagal [Direktyvos 2004/18/EB 35 Direktyvos 2014/24/ES 49 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/18/EB 42 straipsnį] 2014/25/ES 69 straipsnį skelbiamame skelbime pranešime apie pirkimą arba pagal Direktyvos 2014/23/ES 31 straipsnį skelbiamame koncesijos skelbime. Jie apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų po skelbimo pranešimo apie pirkimą paskelbimo. 

Pranešimas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pranešimų apie pirkimą ir pranešimų standartinės formos.

3.Pranešime pateikiama tokia informacija:

(a)perkančiosios organizacijos ar ir (arba) perkančiojo subjekto pavadinimas ir duomenys ryšiams;

(b)sutarties objekto aprašymas;

(c)informacija apie norimų įsileisti ūkio subjektų, prekių ir (arba) paslaugų kilmę;

(d)pagrindas, kuriuo remiasi sprendimas netaikyti ribojamųjų kainos koregavimo priemonėsių, ir išsamus išimtiesčių taikymo pateisinimas;

(e)tinkamais atvejais – kita informacija, kuri, perkančiosios organizacijos ar ir (arba) perkančiojo subjekto nuomone, yra naudinga.

Komisija gali paprašyti atitinkamos perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto pateikti papildomos informacijos.

43.Kai perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas taiko derybų procedūrą neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse pagal Direktyvos 2004/18/EB2014/24/ES 312 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/17/EB 40 straipsnio 3 dalies 2 punktą 2014/25/ES 50 straipsnį vykdo derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą ir nusprendžia netaikyti pagal šio reglamento 10 straipsnį priimtos ar pagal 11 straipsnį atnaujintos kainos koregavimo priemonės, jis apie tokį sprendimą tai nurodo pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 2014/24/ES 50 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/17/EB 43 2014/25/ES 70 straipsnį skelbiamame skelbime pranešime apie sutarties skyrimą arba pagal Direktyvos 2014/23/ES 32 straipsnį skelbiamame skelbime apie koncesijos suteikimą ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po skelbimo pranešimo apie sutarties skyrimą paskelbimo apie tai praneša Komisijai.

Pranešimas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pranešimų apie pirkimą ir pranešimų standartinės formos. Pranešime pateikiama tokia informacija:

(a)perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto pavadinimas ir duomenys ryšiams;

(b)sutarties arba koncesijos objekto aprašymas;

(c)informacija apie norimųus įsileisti ūkio subjektų, prekių ir (arba) paslaugų kilmę;

(d)pagrindas, kuriuo remiasi sprendimas netaikyti ribojamųjų priemonių, ir išsamus išimtiesčių taikymo pateisinimas;

(e)tinkamais atvejais – kita informacija, kuri, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto nuomone, yra naudinga.

163 straipsnis

Įgyvendinimas

1.Jei perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai netinkamai taiko 132 straipsnyje nurodytas išimtis, Komisija gali pritaikyti Direktyvos 89/665/EEB 29 3 straipsnio arba Direktyvos 92/13/EEB 30 8 straipsnio taisomąjį mechanizmą.

2.Sutartys, sudarytos su ūkio subjektu nesilaikant kainos koregavimo priemonių, kurias Komisija priėmė arba kurių taikymą atnaujino pagal 6 straipsnį šį reglamentą priimtų Komisijos įgyvendinamųjų aktų dėl perkančiųjų organizacijų ar subjektų pranešto ketinimo pašalinti iš konkurso arba pagal šio reglamento 10 straipsnį priimtų ar pagal 11 straipsnį atnaujintų priemonių, negalioja paskelbiamos negaliojančiomis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/66/EB.

IV skyrius
Delegavimo ir į Įgyvendinimo įgaliojimai, ataskaitų teikimas ir baigiamosios nuostatos


14 straipsnis

Priedo pakeitimai

Komisija įgaliojama pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamas šio reglamento I priedas, kad į jį būtų įtraukiami Sąjungos naujai sudaryti tarptautiniai susitarimai viešųjų pirkimų srityje.

15 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nurodytų sąlygų.

2.14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo datos].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 14 straipsnyje nurodytus delegavimo įgaliojimus. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.

4.Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie tai iškart tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal šį straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

174 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Tarybos sprendimu 71/306/EEB 31 sudarytas Viešųjų pirkimų patariamasis komitetas ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/1843 32 (Prekybos kliūčių reglamento) 7 straipsniu įsteigtas komitetas. Šie komitetai laikomas komitetais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnyje.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis, o kompetentingas komitetas yra Prekybos kliūčių reglamentu įsteigtas komitetas.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis, o kompetentingas komitetas yra Tarybos sprendimu 71/306/EEB įsteigtas komitetas.

185 straipsnis

Konfidencialumas

1.Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, dėl kurio ją buvo prašyta pateikti.

2.Nei Komisija, nei Taryba, nei Europos Parlamentas, nei valstybės narės, nei jų pareigūnai neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus pobūdžio informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo.

3.Informacijos pateikėjas gali pateikti prašymą informaciją laikyti konfidencialia;. Su prašymu informaciją laikyti konfidencialia su juo pateikiama nekonfidenciali informacijos santrauka arba išdėstomos priežastys, kodėl tos ta informacijos santrauka negali būti pateikta sutrauktai.

4.Jei paaiškėja, kad prašymas dėl konfidencialumo statuso nepagrįstas, o teikėjas nenori viešai skelbti minėtos informacijos arba leisti atskleisti ją apibendrinta ar sutrumpinta forma, į tokią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

5.1–45 dalimis neribojama Sąjungos pareigūnų valdžios institucijų teisė paskelbti atskleisti bendrą informaciją. Atskleidžiant tą informaciją būtina atsižvelgti į teisėtą suinteresuotųjų šalių interesą neatskleisti jų verslo paslapčių.

196 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip 20178 m. gruodžio 31 sausio 1 d. ir po to bent kartą kas trejus metus po šio reglamento įsigaliojimo Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento taikymo ir dėl pažangos, padarytos pagal šį reglamentą pradėtose tarptautinėse derybose dėl ES Sąjungos ūkio subjektų patekimo į viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo ar koncesijų suteikimo procedūras trečiosiose šalyse. Tuo tikslu valstybės narės paprašytos pateikia Komisijai atitinkamą informaciją.

2017 straipsnis

Direktyvos 2014/25/ES pakeitimasPanaikinimas

Įsigaliojus šiam reglamentui, Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 2014/25/ES 85 ir 86 straipsniai panaikinami išbraukiami.

2118 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja šešiasdešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

PRIEDAS

Viešųjų pirkimų srityje Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų, kuriuose numatyti įsipareigojimai įsileisti į rinką, sąrašas:

Daugiašaliai susitarimai

– Sutartis dėl viešųjų pirkimų (OL L 336, 1994 12 23)

Dvišaliai susitarimai:

– Europos bendrijos ir Meksikos laisvosios prekybos susitarimas (OL L 276, 2000 10 28, L 157/2000 6 30)

– Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų (OL L 114, 2002 4 30)

– Europos bendrijos ir Čilės laisvosios prekybos susitarimas (OL L 352, 2002 12 30)

– Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 87, 2004 3 20)

– Europos bendrijos ir Kroatijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 26, 2005 1 28)

– Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kroatijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 345, 2007 12 28)

– Europos bendrijos ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 107, 2009 4 28)

– Europos bendrijos ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas (OL L 127, 2011 5 14)

(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą įgyvendinimo (OL L 189, 2014 6 27, p. 50–58).

(2) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1), 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (OL L 94, 2014 3 28, p. 65) ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(3) Poveikio vertinimo ataskaitos 2 priedo (Atsakymų į viešųjų konsultacijų klausimus santrauka) 3.3 dalis, p. 9.

(4) Poveikio vertinimo ataskaitos 2 priedo (Atsakymų į viešųjų konsultacijų klausimus santrauka) 3.3 dalis, p. 8.

(5) Poveikio vertinimo ataskaitos 2 priedo (Atsakymų į viešųjų konsultacijų klausimus santrauka) 4.4 dalis, p. 13.

(6) Poveikio vertinimo ataskaitos 6.6.2(4) dalis, p. 33.

(7) Poveikio vertinimo ataskaitos 6.6.2(6) dalis, p. 34.

(8) Poveikio vertinimo ataskaitos 6.9 dalis, p. 36.

(9) Poveikio vertinimo ataskaitos 6.6.2 dalis, p. 34.

(10) Poveikio vertinimo ataskaitos 7.1.1.3 dalis, p. 40.

(11) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(12) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

(13) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(14) OL C.

(15) OL C.

(16) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

(17) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3286/94, nustatantis Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti Bendrijos teisių pagal tarptautinės prekybos taisykles, visų pirma tas, kurios nustatytos Pasaulio prekybos organizacijoje, įgyvendinimą (OL L 189, 2014 6 27, p. 50).

(18) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 9, p. 1).

(19) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

(20) Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989 12 30, p. 33).

(21) Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, 1992 3 23, p. 14).

(22) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(23) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo (OL L 94, 2014 3 28, p. 1).

(24) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(25) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(26) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).

(27) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

(28) Kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(29) 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989 12 30, p. 33).

(30) 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, 1992 3 23, p. 14).

(31) 1971 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 71/306/EEB dėl Viešųjų darbų sutarčių patariamojo komiteto įsteigimo (OL L 185, 1971 8 16, p. 15).

(32) 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1843, kuriuo nustatomos Sąjungos procedūros bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Sąjungos teisių įgyvendinimą (Prekybos kliūčių reglamentas) (OL L 272, 2015 10 16, p. 1).