EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 01 21

COM(2016) 9 final

PRIEDAS

Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje

prie

Pasiūlymo dėl

TARYBOS SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje pasirašymo Europos Sąjungos vardu

PRIEDAS

Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimas dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje

prie

Pasiūlymo dėl

TARYBOS SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje pasirašymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga) ir NAUJOJI ZELANDIJA (toliau – Susitariančiosios Šalys),

ATSIŽVELGDAMOS į Naujosios Zelandijos ir Sąjungos prekybinių ryšių svarbą ir norėdamos prisidėti prie šių ryšių darnios plėtros, naudingos abiem Susitariančiosioms Šalims;

PRIPAŽINDAMOS, kad siekiant šio tikslo turėtų būti įsipareigota plėtoti muitinių bendradarbiavimą;

ATSIŽVELGDAMOS į Susitariančiųjų Šalių muitinių bendradarbiavimo, susijusio su muitinės procedūromis, plėtotę;

MANYDAMOS, kad veiksmai, pažeidžiantys muitinės veiklos taisykles, kenkia abiejų Susitariančiųjų Šalių ekonominiams, fiskaliniams ir prekybiniams interesams, ir pripažindamos muitų ir kitų mokesčių tikslaus įvertinimo užtikrinimo svarbą;

ĮSITIKINUSIOS, kad priemonės, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams, gali būti veiksmingesnės bendradarbiaujant jų muitinių įstaigoms;

PRIPAŽINDAMOS svarbų muitinių įstaigų vaidmenį ir muitinės procedūrų svarbą skatinant prekybos lengvinimą ir didinant piliečių apsaugą;

SIEKDAMOS sudaryti pagrindą stiprinti bendradarbiavimą, kad muitinės procedūros būtų dar labiau supaprastintos ir suderintos ir pagal atitinkamas tarptautines iniciatyvas būtų remiami bendri veiksmai, įskaitant prekybos palengvinimą ir tiekimo grandinės saugumo stiprinimą; 

PRIPAŽINDAMOS prekybos lengvinimo susitarimo, sudaryto globojant PPO, svarbą ir akcentuodamos jo patvirtinimo ir veiksmingo įgyvendinimo svarbą;

REMDAMOSI svarbiausiomis Pasaulio muitinių organizacijos (toliau – PMO) pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemos SAFE (toliau – sistema SAFE) nuostatomis;

ATSIŽVELGDAMOS į abiejų Susitariančiųjų Šalių didelius įsipareigojimus imtis su muitinėmis susijusių veiksmų ir bendradarbiauti kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais;

ATSIŽVELGDAMOS į Susitariančiųjų Šalių jau prisiimtus arba joms taikomus įsipareigojimus pagal tarptautines konvencijas ir į Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) vykdomą su muitinėmis susijusią veiklą;

ATSIŽVELGDAMOS į atitinkamas PMO priemones, visų pirma, į 1953 m. gruodžio 5 d. Rekomendaciją dėl savitarpio administracinės pagalbos,

SUSITARĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Šiame Susitarime:

a)    „muitinės veiklos taisyklės“ – tai Sąjungos arba Naujosios Zelandijos įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojamas prekių importas, eksportas bei tranzitas ir jų pateikimas į rinką pagal bet kurią kitą muitinės tvarką ar procedūrą, įskaitant draudimo, apribojimo ir kontrolės priemones, ir kuriuos savo atitinkamose teritorijose tvarko, taiko ar užtikrina jų vykdymą Susitariančiųjų Šalių muitinių įstaigos;

b)    „Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai“, „tos Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai“ ir „kiekvienos Susitariančiosios Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai“ – tai pagal aplinkybes Sąjungoje taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai ar Naujojoje Zelandijoje taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, atsižvelgiant į kontekstą;

c)    „muitinės įstaiga“ – Europos Sąjungoje tai Europos Sąjungos Komisijos (toliau – Komisija) kompetentingos tarnybos, atsakingos už muitinių klausimus, ir Sąjungos valstybių narių muitinių įstaigos; Naujojoje Zelandijoje tai Naujosios Zelandijos muitinės tarnyba;

d)    „institucija pareiškėja“ – tai Susitariančiosios Šalies tam tikslui paskirta kompetentinga administracinė institucija, kuri prašo pagalbos pagal šį Susitarimą;

e)    „institucija, į kurią kreipiamasi“ – tai Susitariančiosios Šalies tam tikslui paskirta kompetentinga administracinė institucija, kuri gauna pagalbos prašymą pagal šį Susitarimą;

f)    „asmuo“ – tai bet kuris fizinis asmuo, juridinis asmuo arba bet kuris juridinio asmens statuso neturintis subjektas, įsteigtas arba suformuotas pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies įstatymus ir kitus teisės aktus ir importuojantis, eksportuojantis arba vežantis tranzitu prekes;

g)    „informacija“ – tai duomenys, įskaitant asmens duomenis, dokumentai, ataskaitos ir kiti visokių formų pranešimai, įskaitant elektronines jų kopijas;

h)    „asmens duomenys“ – tai bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra arba gali būti nustatyta;

i)    „muitinės veiklos taisykles pažeidžiantis veiksmas“ – tai bet koks muitinės veiklos taisyklių pažeidimas ar bandymas jas pažeisti.

2 straipsnis

Teritorinis taikymas

1. Šis Susitarimas taikomas Sąjungos muitų teritorijoje (kaip aprašyta Reglamento (EB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 3 straipsnyje) ir Naujosios Zelandijos teritorijoje (išskyrus Tokelau), kurioje galioja jos muitinės veiklos taisyklės.

3 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Šis Susitarimas įgyvendinamas laikantis kiekvienos Susitariančiosios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų (įskaitant duomenų apsaugos srities teisės aktus) ir atsižvelgiant į savo atitinkamų muitinių įstaigų išteklius.

2. Sąjungos ir Naujosios Zelandijos muitinių įstaigos sprendžia dėl visų praktinių priemonių ir susitarimų, reikalingų šiam Susitarimui įgyvendinti.

4 straipsnis

Ryšys su kitais tarptautiniais susitarimais

1. Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos nė vienos Susitariančiosios Šalies teisėms ir pareigoms, kurias ji turi pagal kurį nors kitą tarptautinį susitarimą, prie kurio yra prisijungusi.

2. Nepaisant 1 dalies nuostatų, šio Susitarimo nuostatos yra viršesnės už bet kurio dvišalio susitarimo dėl muitinių bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos, kuris buvo ar gali būti sudarytas tarp atskirų Sąjungos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos, nuostatas, jei tokių dvišalių susitarimų nuostatos yra nesuderinamos su šio Susitarimo nuostatomis.

3. Šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos Sąjungos nuostatoms, reglamentuojančioms kompetentingų Komisijos tarnybų ir Sąjungos valstybių narių muitinių įstaigų tarpusavio informacijos perdavimą, kai perduodama pagal šį Susitarimą gauta informacija, kuri gali būti svarbi Sąjungai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

5 straipsnis

Bendradarbiavimo sritis

1. Pagal šį Susitarimą bendradarbiavimas apima visus klausimus, susijusius su muitinės veiklos taisyklių taikymu.

2. Siekdamos palengvinti teisėtą prekybą ir prekių judėjimą, užtikrinti, kad prekiautojai labiau laikytųsi reikalavimų, saugoti piliečius ir intelektinės nuosavybės teises, Sąjungos ir Naujosios Zelandijos muitinių įstaigos bendradarbiauja siekdamos:

a)    saugoti teisėtą prekybą, veiksmingai užtikrindamos, kad būtų vykdomi teisės aktų reikalavimai ir jų būtų laikomasi;

b)    užtikrinti tiekimo grandinės saugumą, kad būtų palengvintas saugus prekių judėjimas tarp Sąjungos ir Naujosios Zelandijos;

c)    kuo labiau padidinti savo įnašą į PMO, PPO ir kitas susijusias tarptautines organizacijas, pagerinant muitinių darbo metodus ir sprendžiant problemas, susijusias su muitinės procedūromis, muitinės reikalavimų vykdymu ir prekybos palengvinimu; pašalinant ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią nereikalingą naštą; sudarant palankesnes sąlygas stropiai reikalavimų besilaikantiems veiklos vykdytojams; užtikrinant apsaugos priemones nuo sukčiavimo ir neteisėtos ar kenkėjiškos veiklos;

d)    įgyvendinti atitinkamų šalių priimtas tarptautines muitų ir prekybos srities priemones ir standartus, įskaitant esmines Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (su pakeitimais) ir Tarptautinės konvencijos dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nuostatas;

e)    įgyvendinti PPO prekybos lengvinimo susitarimą jam įsigaliojus;

f)    bendradarbiauti vykdant naujų muitinės procedūrų tyrimus, plėtrą, bandymus ir vertinimą, rengiant darbuotojams mokymus ir keičiantis jais, taip pat teikiant pagalbą;

g)    keistis informacija apie muitinės veiklos taisykles, jų įgyvendinimą ir muitinės procedūras, visų pirma muitinės procedūrų paprastinimo ir modernizavimo srityje,

h)    rengti bendras iniciatyvas, susijusias su importo, eksporto ir kitomis muitinės procedūromis, ir užtikrinti, kad verslo bendruomenei būtų teikiamos veiksmingos paslaugos.

6 straipsnis

Tiekimo grandinės saugumas ir rizikos valdymas

1. Susitariančiosios Šalys kartu nagrinėja su muitinės veikla susijusius tarptautinės prekybos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo ir palengvinimo aspektus pagal SAFE sistemą. Be kita ko, jos bendradarbiauja:

a)    stiprindamos su muitinės veikla susijusius tarptautinės prekybos logistikos grandinės saugumo užtikrinimo aspektus, tuo pat metu sudarydamos palankesnes sąlygas teisėtai prekybai;

b)    kiek tai praktiškai įmanoma, nustatydamos minimalius standartus, kuriuos turi atitikti rizikos valdymo metodai ir su jais susiję reikalavimai bei programos;

c)    kai tinkama, nustatydamos, kad abipusiai pripažįstami rizikos valdymo metodai, rizikos standartai, saugumo patikros, tiekimo grandinės saugumas ir verslo partnerystės programos, įskaitant lygiavertes prekybos lengvinimo priemones;

d)    keisdamosi informacija apie tiekimo grandinės saugumą ir rizikos valdymą;

e)    kurdamos kontaktinius keitimosi informacija apie tiekimo grandinės saugumą ir rizikos valdymą centrus;

f)    prireikus sukurdamos informacijos (įskaitant informaciją, pateikiamą prieš prekių įvežimą ir išvežimą) mainų sąsają;

g)    dalyvaudamos daugiašaliuose forumuose, kuriuose gali būti tinkamai iškeliami ir svarstomi su tiekimo grandinės saugumu ir rizikos valdymu susiję klausimai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINĖ SAVITARPIO PAGALBA

7 straipsnis

Pagalbos taikymo sritis

1. Sąjungos ir Naujosios Zelandijos muitinių įstaigos viena kitai padeda vykdant muitinės veiklos taisyklių pažeidimų prevenciją, nustatymą, tyrimą ir šalinimą.

2. Pagalba pagal šį Susitarimą nepažeidžia nė vienos Susitariančiosios Šalies pagal tarptautinius susitarimus arba jos įstatymus ir kitus teisės aktus nustatytų teisių ar pareigų dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. Ji taip pat netaikoma tai informacijai, kuri teisėtai gaunama teisminės institucijos prašymu.

3. Šis Susitarimas netaikomas pagalbai, skirtai muitams, mokesčiams ar baudoms išieškoti.

8 straipsnis

Prašoma pagalba

1. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia jai visą susijusią informaciją, kuri gali jai padėti užtikrinti, kad muitinės veiklos taisyklės būtų taikomos tinkamai, įskaitant informaciją apie nustatytą ar suplanuotą veiklą, kuris yra ar galėtų būti muitinės veiklos taisykles pažeidžiantis veiksmas.

2. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, praneša jai:

a)    ar prekės, eksportuotos iš vienos Susitariančiosios Šalies, buvo tinkamai importuotos į kitą, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą, ir

b)    ar prekės, importuotos į vieną Susitariančiąją Šalį, buvo tinkamai eksportuotos iš kitos, prireikus nurodydama prekėms taikytą muitinės procedūrą.

3. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, pagal jai taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus imasi reikalingų veiksmų, kad būtų ypatingai prižiūrimi:

a)    asmenys, kurių atžvilgiu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jie dalyvauja arba dalyvavo muitinės veiklos taisykles pažeidžiančiuose veiksmuose;

b)    vietos, kuriose prekės yra arba gali būti saugomos ar surenkamos taip, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, kad šios prekės gali būti naudojamos veiksmams, kuriais pažeidžiamos muitinės veiklos taisyklės;

c)    prekės, kurios yra arba gali būti vežamos taip, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog jos gali būti naudojamos veiksmams, kuriais pažeidžiamos muitinės veiklos taisyklės, ir

d)    transporto priemonės, kurios yra arba gali būti naudojamos taip, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog jos gali būti naudojamos veiksmams, kuriais pažeidžiamos muitinės veiklos taisyklės.

9 straipsnis

Savanoriška pagalba

Susitariančiosios Šalys, remdamosi savo įstatymais ir kitais teisės aktais, savo iniciatyva teikia viena kitai pagalbą, jei mano, kad tokia pagalba reikalinga tinkamam muitinės veiklos taisyklių taikymui užtikrinti, visų pirma suteikdamos gautą informaciją, susijusią su:

a)    veikla, kuri yra arba, atrodo, yra muitinės veiklos taisykles pažeidžiantis veiksmas ir kuri gali dominti kitą Susitariančiąją Šalį;

b)    naujais būdais ar metodais, taikomais vykdant muitinės veiklos taisykles pažeidžiančius veiksmus;

c)    prekėmis, kurios žinomos kaip muitinės veiklos taisykles pažeidžiančių veiksmų objektai;

d)    asmenimis, kurių atžvilgiu yra priežasčių manyti, kad jie dalyvauja arba dalyvavo muitinės veiklos taisykles pažeidžiančiuose veiksmuose, ir

e)    transporto priemonėmis, kurios, yra pagrįstų priežasčių manyti, buvo, yra arba gali būti naudojamos veiksmams, kuriais pažeidžiamos muitinės veiklos taisyklės.

10 straipsnis

Dokumentų pristatymas, pranešimas

1. Institucijos pareiškėjos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, laikydamasi jai taikomų įstatymų ir teisės aktų, imasi visų reikiamų priemonių, kad:

a)    būtų pristatyti visi dokumentai, arba

b)    adresatui, gyvenančiam arba įsisteigusiam institucijos, į kurią kreipiamasi, šalies teritorijoje, būtų pranešta apie institucijos pareiškėjos sprendimus, kurie yra susiję su šiuo Susitarimu.

2. Prašymai pristatyti dokumentus arba pranešimai apie sprendimus teikiami raštu oficialia institucijos, į kurią kreipiamasi, kalba arba tai institucijai priimtina kalba.

11 straipsnis

Pagalbos prašymų forma ir turinys

1. Prašymai pagal šį Susitarimą pateikiami raštu. Kartu su prašymais teikiami dokumentai, būtini tokiems prašymams patenkinti. Jeigu susidaro tokia padėtis, kad būtina skubėti, gali būti priimamas ir prašymas žodžiu, tačiau jis nedelsiant turi būti patvirtintas raštu.

2. 1 dalyje nurodytuose prašymuose pateikiama tokia informacija:

a)    institucija pareiškėja;

b)    prašoma priemonė;

c)    prašymo objektas ir priežastis;

d)    susiję įstatymai ir kiti teisės aktai;

e)    kuo tikslesnė ir išsamesnė informacija apie prekes ar asmenis, dėl kurių prašoma atlikti tyrimą, ir

f)    susijusių tyrimų faktų santrauka.

3. Prašymai teikiami oficialia institucijos, į kurią kreipiamasi, kalba ar tai institucijai priimtina kalba. Šis reikalavimas netaikomas dokumentams, kurie pridedami prie prašymo, teikiamo remiantis 1 dalimi.

4. Jei prašymas neatitinka pirmiau nurodytų formos reikalavimų, galima prašyti jį pataisyti ar papildyti; iki to gali būti imtasi atsargumo priemonių.

12 straipsnis

Prašymų vykdymas

1. Siekdama patenkinti pagalbos prašymą, institucija, į kurią kreipiamasi, veikia pagal savo kompetenciją nedelsdama ir neviršydama turimų išteklių, tarsi veikdama savo iniciatyva arba kitų savo institucijų prašymu, pateikdama jau turimą informaciją, atlikdama atitinkamus tyrimus arba suorganizuodama, kad jie būtų atliekami. Ši dalis taip pat taikoma visoms kitoms institucijoms, kurioms institucija, į kurią kreipiamasi, perdavė prašymą pagal šį Susitarimą, kai negali veikti pati.

2. Prašymai suteikti pagalbą vykdomi pagal Susitariančiosios Šalies, į kurią kreipiamasi, įstatymus ir teisės aktus.

3. Vienos Susitariančiosios Šalies tinkamai įgalioti pareigūnai, turėdami kitos Susitariančiosios Šalies sutikimą bei laikydamiesi pastarosios nustatytų sąlygų, gali atvykti į instituciją, į kurią kreipiamasi, ar į kurią nors kitą instituciją, kaip nurodyta 1 dalyje, ir gauti informacijos, susijusios su veikla, kuri apima ar gali apimti muitinės veiklos taisykles pažeidžiančius veiksmus, kurios institucijai pareiškėjai reikia šiame Susitarime nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Tinkamai įgalioti vienos Susitariančiosios Šalies pareigūnai, turėdami kitos Susitariančiosios Šalies sutikimą bei laikydamiesi pastarosios nustatytų sąlygų, gali dalyvauti atliekant užklausas pastarosios Šalies valstybės teritorijoje.

13 straipsnis

Informacijos pranešimo forma

1. Institucija, į kurią kreipiamasi, institucijai pareiškėjai pagal šį Susitarimą gautu prašymu atliktų tyrimų rezultatus teikia raštu kartu su susijusiais dokumentais, patvirtintomis dokumentų kopijomis ar kitais objektais.

2. Informacija, perduota pagal 1 dalį, gali būti skaitmeninės formos.

3. Rinkmenų ir dokumentų originalai perduodami tik gavus prašymą, jei patvirtintų kopijų nepakanka. Šie originalai kuo greičiau grąžinami institucijai, į kurią kreipiamasi.

14 straipsnis

Pareigos teikti pagalbą išimtys

1. Galima atsisakyti teikti pagalbą, patenkančią į šio Susitarimo taikymo sritį, arba jai taikyti tam tikras sąlygas ar reikalavimus tais atvejais, kai, Susitariančiosios Šalies nuomone, pagalba pagal šį Susitarimą:

a)    galėtų pažeisti Naujosios Zelandijos arba Sąjungos valstybės narės, kurios buvo prašoma teikti pagalbą pagal šį Susitarimą, suverenitetą;

b)     galėtų pakenkti viešajai tvarkai, saugumui ar kitiems esminiams interesams;

c)     pažeistų komercines paslaptis ar pakenktų teisėtiems komerciniams interesams; arba

d)    būtų nesuderinama su taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, įskaitant tuos, kurie skirti asmens privatumui ar finansiniams asmenų reikalams ir sąskaitoms apsaugoti, bet jais neapsiribojant.

2. Institucija, į kurią kreipiamasi, gali atidėti pagalbos teikimą, jei ji gali pakenkti atliekamam tyrimui, teisminiam persekiojimui ar bylos nagrinėjimui teisme. Tada institucija, į kurią kreipiamasi, tariasi su institucija pareiškėja, siekdama nustatyti, ar galima teikti pagalbą tokiomis sąlygomis, kokių gali pareikalauti institucija, į kurią kreipiamasi.

3. Jei institucija pareiškėja prašo pagalbos, kurios ji pati paprašyta suteikti negalėtų, ji tai nurodo savo prašyme. Tada institucija, į kurią kreipiamasi, sprendžia, kaip atsakyti į tokį prašymą.

4. 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais institucijos, į kurią kreipiamasi, sprendimas ir jos motyvai turi būti nedelsiant pranešti institucijai pareiškėjai.

15 straipsnis

Ekspertai ir liudytojai

Institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnas gali būti įgaliotas, neviršydamas suteiktų įgaliojimų, būti ekspertu arba liudytoju kitos Susitariančiosios Šalies valdžios institucijoje, kai nagrinėjami klausimai, kuriems taikomas šis Susitarimas, ir pateikti objektus, dokumentus ar patvirtintas jų kopijas, kurie gali būti reikalingi tuo tikslu. Pateikiant prašymą dėl pareigūno dalyvavimo, turi būti konkrečiai nurodoma, kurioje institucijoje, kokiais klausimais ir kokių pareigų ar kvalifikacijos pareigūnas duos parodymus.

16 straipsnis

Pagalbos teikimo išlaidos

1. Susitariančiosios Šalys nepateikia viena kitai jokių reikalavimų dėl išlaidų, atsiradusių įgyvendinant šį Susitarimą, padengimo, išskyrus, jei prireikia, reikalavimus dėl ekspertų ir liudytojų dalyvavimo pagal 15 straipsnį bei vertėjų raštu ir žodžiu išlaidų padengimo, jei jie nėra valstybės tarnautojai.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS MAINAI

17 straipsnis

Informacijos konfidencialumas ir apsauga

1. Visa bet kokia forma pagal šį Susitarimą pranešta informacija yra laikoma konfidencialia arba riboto naudojimo, priklausomai nuo kiekvienoje iš Susitariančiųjų Šalių taikomų taisyklių.

2. Susitariančioji Šalis negali naudoti arba atskleisti informacijos, gautos pagal šį Susitarimą, išskyrus atvejus, kai to reikia šiame Susitarime numatytais tikslais arba kai gauna išankstinį rašytinį informaciją teikiančios Susitariančiosios Šalies sutikimą ir kai laikomasi išlygų ir apribojimų, kurių informaciją teikianti Susitariančioji Šalis gali reikalauti. Tačiau jeigu kurios nors Susitariančiosios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose reikalaujama, kad ji atskleistų informaciją, gautą pagal šį Susitarimą, ji apie tokį atskleidimą praneša ją pateikusiai Susitariančiajai Šaliai ir, kai įmanoma, iki tos informacijos atskleidimo.

3. Atsižvelgiant į reikalavimus, taikomus Susitariančiajai Šaliai pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus, arba į aiškiai nurodytas didesnio saugumo tvarkant informaciją reikalaujančias sąlygas, išlygas, apribojimus ar instrukcijas, visai pagal šį Susitarimą pateikiamai informacijai suteikiamas to paties arba aukštesnio lygio saugumas ir privatumo apsauga, kaip nurodo institucija, į kurią kreipiamasi, slaptumo žymos klasifikacijoje arba bet kokiose prie informacijos pridėtose tvarkymo išlygose.

4. Asmens duomenimis gali būti keičiamasi tik tuomet, kai Susitariančioji Šalis, galinti juos gauti, įsipareigoja tokius duomenis saugoti tokiu būdu, kokį asmens duomenis galinti perduoti Susitariančioji Šalis laiko tinkamu.

5. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali prieigą prie informacijos, gautos pagal šį Susitarimą, suteikti tik tiems asmenims, kurie turi žinoti apie jos turinį.

6. Kiekviena Susitariančioji Šalis leidžia laikyti ir perduoti informaciją, gautą pagal šį Susitarimą, naudojant pripažintus apsaugos mechanizmus, pavyzdžiui, slaptažodžius, šifruotes arba kitas tinkamas apsaugos priemones, atitinkančias prie konkrečios informacijos pridėtų slaptumo žymų reikalavimus.

7. Kiekviena Susitariančioji Šalis informuoja kitą Šalį apie bet kokią atsitiktinę arba nesankcionuotą prieigą prie pagal Susitarimą gautos informacijos, atsitiktinį ar nesankcionuotą jos naudojimą, atskleidimą, pakeitimą ar sunaikinimą ir pateikia išsamią informaciją apie atsitiktinę arba nesankcionuotą prieigą prie tokios informacijos, atsitiktinį ar nesankcionuotą jos naudojimą, atskleidimą, pakeitimą ar sunaikinimą.

8. Jei pagal šį Susitarimą gauta informacija buvo atsitiktinai atskleista arba pakeista, kiekviena Susitariančioji Šalis turi padaryti viską, kas įmanoma, kad informacija būtų susigrąžinta arba, jei susigrąžinimas neįmanomas – kad atskleista arba pakeista informacija būtų sunaikinta.

9. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali paprašyti papildomai apsaugoti itin slaptą informaciją.

10. Informacija negali būti tvarkoma ir saugoma ilgiau, nei reikia šiam Susitarimui įgyvendinti; tai daroma pagal kiekvienoje Susitariančioje Šalyje galiojančius reikalavimus, susijusius su viešųjų įrašų privatumu ir tvarkymu. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad informacija, kuri buvo gauta pagal šį Susitarimą, būtų tinkamai sunaikinta, kaip numatyta tos Susitariančiosios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

11. Jokia šio Susitarimo nuostata nekliudo naudoti pagal šį Susitarimą gautą informaciją ar dokumentus kaip įrodymus vėliau pradėtuose teismo procesuose dėl muitinės veiklos taisykles pažeidžiančių veiksmų ar pateikiant dėl jų kaltinimus. Dėl to Susitariančiosios Šalys savo įrodymų medžiagoje, pranešimuose ir parodymuose bei vėliau keliamose bylose ir kaltinimuose, kurie gali būti vėliau panaudoti teismuose, gali naudoti kaip įrodymus pagal šio Susitarimo nuostatas gautą informaciją ir dokumentus. Apie tokį naudojimą pranešama Susitariančiajai Šaliai, suteikusiai informaciją arba leidusiai susipažinti su tais dokumentais.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Pavadinimai

Šio Susitarimo antraštinių dalių ir straipsnių pavadinimai įrašyti tik tam, kad būtų patogiau daryti į juos nuorodas, ir jie neturi įtakos šio Susitarimo aiškinimui.

19 straipsnis

Konsultacijos

Visi klausimai ar ginčai, susiję su šio Susitarimo aiškinimu ar įgyvendinimu, sprendžiami Susitariančiųjų Šalių konsultacijomis; kai reikia, turi būti priimtas Jungtinio muitinių bendradarbiavimo komiteto sprendimas.

20 straipsnis

Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas

1. Šiuo dokumentu įkuriamas Jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas (toliau – JMBK), kurį sudaro Susitariančiųjų Šalių muitinių ir kitų kompetentingų institucijų atstovai. Jie susitinka abipusiu sutarimu nustatytoje vietoje, sutartą dieną ir turėdami darbotvarkę, dėl kurios yra susitarę.

2. JMBK užtikrina tinkamą šio Susitarimo taikymą ir įgyvendinimą ir svarsto visus su jo taikymu susijusius klausimus. Šiuo tikslu JMBK, inter alia:

a)    vadovaudamasis šio Susitarimo tikslais, imasi reikiamų priemonių, reikalingų muitinių bendradarbiavimui ir pagalbai užtikrinti, visų pirma:

–nustato bet kokius įstatymų ar kitų teisės aktų pakeitimus, būtinus šiam Susitarimui įgyvendinti;

–nustato ir kuria informacijos informacijos mainų mechanizmų tobulinimo priemones;

–nustato ir įtvirtina geriausią patirtį, įskaitant geriausią išankstinio informacijos apie krovinius pateikimo elektroniniu būdu reikalavimų derinimo su tarptautiniais krovinių siuntų įvežimo, išvežimo ir gabenimo tranzitu standartais patirtį;

–nustato ir parengia rizikos analizės standartus, taikomus informacijai, būtinai didelės rizikos krovinių siuntoms, įvežamoms į Naująją Zelandiją ir Sąjungą, jose perkraunamoms ar per jas gabenamiems tranzitu, nustatyti;

–nustato ir parengia rizikos vertinimo standartų derinimo priemones;

–nustato minimalius tikrinimo standartus ir metodus, kuriuos naudojant galima pasiekti atitiktį tiems standartams;

–tobulina verslo partnerystės programas, skirtas tiekimo grandinės saugumui didinti ir palankesnėms teisėto prekių judėjimo sąlygoms sudaryti, ir nustato jų standartus;

–apibrėžia ir įgyvendina konkrečias priemones siekiant abipusio rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo patikrų ir verslo partnerystės programų, įskaitant lygiavertes prekybos lengvinimo priemones, pripažinimo;

b)     veikia kaip kompetentinga institucija, sprendžianti klausimus, kylančius dėl šio Susitarimo III antraštinės dalies įgyvendinimo;

c)    įgaliojamas priimti šiam Susitarimo įgyvendinti reikalingus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl duomenų perdavimo ir tarpusavyje sutartų abipusio rizikos valdymo metodų, rizikos standartų, saugumo patikrų ir prekybos partnerystės programų pripažinimo privalumų, taip pat kitas prekybos lengvinimo priemones;

c)    keičiasi nuomonėmis dėl visų bendro intereso klausimų, susijusių su muitinių bendradarbiavimu, įskaitant klausimus dėl būsimų priemonių ir joms skirtų išteklių;

d)    priima savo vidaus darbo tvarkos taisykles.

3. JMBK sukuria atitinkamus veiklos mechanizmus, be kita ko, darbo grupes, savo veiklai įgyvendinant šį Susitarimą paremti.

21 straipsnis

Įsigaliojimas ir trukmė

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai Susitariančiosios Šalys pasikeičia diplomatinėmis notomis ir taip praneša viena kitai apie šiam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą.

2. Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas abipusiu Susitariančiųjų Šalių sutarimu, joms pasikeitus diplomatinėmis notomis. Jeigu Susitariančiosios Šalys nesusitaria kitaip, pakeitimai įsigalioja 1 dalyje paminėtomis sąlygomis.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą raštu pranešdama kitai Šaliai. Nutraukimas įsigalioja po trijų mėnesių nuo pranešimo kitai Susitariančiajai Šaliai. Iki Susitarimo nutraukimo gauti pagalbos prašymai vykdomi pagal šio Susitarimo nuostatas.

22 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų tarp Šalių dėl šio Susitarimo teksto, Šalys kreipiasi į JMBK.