21.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/64

1.

mano, kad stabilumo ir gerovės skatinimas ES kaimynystėje turėtų būti vienas svarbiausių ES užsienio ir saugumo politikos prioritetų; ragina formuojant ir įgyvendinant Europos užsienio politiką atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų potencialą. Regionų komitetas turėtų reikšmingai prisidėti prie pasitikėjimo stiprinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo regionų ir vietos lygmeniu;

2.

pažymi, kad kaimynystės politika (EKP) ilgalaikį poveikį gali turėti tik tada, jei ji duoda konkrečios naudos ES valstybių narių ir EKP šalių piliečiams; ragina įgyvendinant naująją strategiją šiam aspektui skirti daugiausia dėmesio;

3.

nurodo, kad EKP yra visų pirma Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių bei kaimyninių šalių Vyriausybių projektas; pabrėžia, kad sėkmingas programų ir projektų įgyvendinimas daro didelį poveikį tiek Sąjungos valstybių narių, tiek susijusių trečiųjų šalių regionų ir vietos lygmeniui; ragina įgyvendinant EKP pirmiausia stiprinti bendradarbiavimą vietos ir regionų lygmeniu bei šalių pilietinių visuomenių sąveiką ir skirti tam pakankamai lėšų; primygtinai ragina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų asociacijas į kiekvieną EKP įgyvendinimo etapą – nuo programavimo iki demokratinės priežiūros; mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir jų asociacijos turėtų dalyvauti asociacijos komitetų ir tarybų darbe ir gauti nuolatinio stebėtojo statusą;

4.

ragina vykdyti daugiau konkrečių projektų, kurie skatintų žmonių tarpusavio bendravimą; mano, kad būtina skirti daugiau lėšų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, miestų partnerystėms ir moksliniams, kultūriniams bei jaunimo mainams; dar kartą ragina įtraukti partneres į Sąjungos programas, pavyzdžiui, „Erasmus“; palankiai vertina tai, kad Komisija daug dėmesio skiria vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo klausimui ir kad Ukrainai bei Gruzijai pateikė konkrečių pasiūlymų; dar kartą išreiškia pritarimą, kad kartu su tomis EKP valstybėmis partnerėmis, kurios pageidauja bendradarbiauti su ES, būtų sprendžiami su vizomis ir judumu susiję klausimai, įskaitant vizų režimo liberalizavimą ir dialogo supaprastinimą;

5.

pakartotinai pabrėžia savo 2015 m. liepos 9 d. nuomonėje „Nauja Europos kaimynystės politika“ pateiktus pasiūlymus; ragina Europos Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą atsižvelgti į šiuos pasiūlymus įgyvendinant strategiją;

6.

pažymi, kad ginkluoti konfliktai, jėgos panaudojimas, teritorinio suverenumo pažeidimai, žmogaus teisių ir tautų lygiateisiškumo principo pažeidimai, terorizmas ir rimta destabilizacija daugybėje ES kaimyninių šalių ir regionų tapo daugelio žmonių mirčių, sužalojimų, asmenų perkėlimo šalių viduje bei priverstinės migracijos priežastimi ir trukdo plėtoti tvarias partnerystes; pabrėžia, kad svarbu atsisakyti geopolitinių požiūrių ir iliuzijų, nusistatyti realistiškus tikslus, paremtus realistiška analize, ir bendradarbiauti su tais partneriais, kurie yra tikrai suinteresuoti bendradarbiauti ir geba įgyvendinti ilgalaikius tikslus; nepaisant būtinumo daryti skirtumą tarp rytų ir pietų kaimynystės, primygtinai ragina ir toliau išlaikyti pusiausvyrą;

7.

pažymi, kad ilgalaikė partnerystė gali būti plėtojama tik remiantis lygybe ir tarpusavio nauda ir palankiai vertina tai, kad Komisija, peržiūrėdama EKP, šiam klausimui suteikė ypatingos svarbos, ir ragina praktiškai įgyvendinti lygiateisiškos abipusės atsakomybės už EKP partnerystę koncepciją;

8.

ypač pabrėžia, jog svarbu, kad nekiltų abejonių dėl nuoseklaus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi. Šiuo klausimu atkreipia dėmesį, kad dėl daugelyje EKP šalių partnerių vykstančių konfliktų kyla naujų iššūkių, susijusių su pabėgėlių apsauga ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymusi, todėl reikia laikytis naujo požiūrio ir taikyti naujas ir veiksmingesnes priemones, kurios leistų užtikrinti visapusišką Europos ir tarptautinių pabėgėlių apsaugos standartų laikymąsi; be to, pabrėžia, kad būsimos derybos dėl visuotinių migracijos susitarimų su daugeliu EKP šalių partnerių turi vykti dalyvaujant vietos valdžios institucijoms ir geriau integruojant migracijos ir kaimynystės politiką siekiant išvengti prieštaravimų ir neatitikimų;

9.

pabrėžia, kad Europa didžiausią įtaką kaimyninių šalių stabilumui ir gerovei daro ES socialinių ir ekonominių modelių patrauklumu, ES valstybių narių vienybe ir solidarumu, tvariu vystymusi, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms bei demokratinėms laisvėms; pabrėžia, kad ES labiausiai prisideda prie kaimynystės stabilizavimo būdama stabili ir ištikima savo vertybėms ir principams;

10.

ragina, atsižvelgiant į jų sudėtingumą, analizuoti grėsmes saugumui ir pirmiausia nagrinėti nestabilumo priežastis; pabrėžia, kad pirmiausia būtina šalinti socialines ir ekonomines dabartinių saugumo ir migracijos iššūkių priežastis; palankiai vertina ES pasiryžimą kartu su EKP partnerėmis siekti Jungtinių Tautų iškeltų darnaus vystymosi tikslų; ragina skirti papildomą dėmesį socialinių teisių rėmimui, nes kaimynystės stabilumui labai svarbus darnus ekonominis ir socialinis vystymasis; pabrėžia, kad daugumos kaimyninių valstybių ateičiai lemiamos reikšmės turi darbo vietų kūrimas; palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimo nedarbo mažinimui bei mažųjų ir vidutinių įmonių rėmimui; pabrėžia, kad tam reikalingas keletą lygmenų – nacionalinį, regionų ir vietos – apimantis modelis ir regioninis, subregioninis bei tarpvalstybinis bendradarbiavimas; ragina sektorines bendradarbiavimo programas parengti taip, kad jas galėtų įgyvendinti vietos ir regionų valdžios institucijos;

11.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos partnerystės su trečiosiomis šalimis programos ir naujo Europos išorės investicijų plano, kuriuo siekiama šalinti pagrindines migracijos priežastis sutelkiant investicijas, teikiant daugiau techninės pagalbos ir remiant ekonomines bei struktūrines reformas, kuriomis gerinama verslo ir platesnė politikos aplinka; taip pat ragina Europos regionų ir vietos valdžios institucijas dalyvauti šiame procese;

12.

tikisi, kad naujuose migracijos srities susitarimuose, dėl kurių ES veda derybas su Jordanija ir Libanu pagal 2016 m. birželio 7 d. komunikatą dėl naujo partnerystės modelio, bus rasta tinkama pusiausvyra tarp pabėgėlių poreikių, šių šalių poreikių bei aplinkybių ir ES bei jos valstybių narių lūkesčių, laikantis žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės normų;

13.

dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą Tuniso žmonėms ir ragina sukurti tikrą tvirtą ir visapusišką ES ir Tuniso partnerystę; pabrėžia, kad šios šalies tęsiamas taikus ir demokratiškas vystymasis siekiant stabilumo ekonomikos ir saugumo srityse būtų labai teigiamas signalas visoms EKP šalims; pabrėžia, kad būtina gerokai padidinti ES paramą Tuniso demokratiniam perėjimui įtvirtinti ir investicijoms bei vystymuisi visuose ekonomikos ir visuomenės sektoriuose skatinti, ypač darbo vietų kūrimui ir visiems prieinamų kokybiškų viešųjų paslaugų išlaikymui; pažymi, kad ES ir Tunisas pradėjo derybas dėl išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo ir ragina Komisiją laikytis holistinio požiūrio, užtikrinančio, kad šis susitarimas būtų naudingas abiem pusėms, kartu deramai atsižvelgiant į didelius abiejų susitarimo šalių ekonominius skirtumus;

14.

ragina pirmiausia remti tą ES ir EKP valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų veiklą, kuria pabėgėliams suteikiamos aukštos kokybės tinkamos pagrindinės paslaugos (o ne vykdomas pabėgėlių išsiuntimas į trečiąsias šalis) ir, įtraukiant šiuos žmones, ilgainiui skatinamas tvarus jų kilmės bendruomenių ir regionų socialinis ir ekonominis vystymasis; pažymi, kad, žvelgiant į ateitį, iš kaimyninių šalių į Europą atvykę pabėgėliai sujungia ES su jos kaimyninėmis šalimis;

15.

mano, kad, atsižvelgiant į religinį radikalizmą, nacionalizmą, ekstremizmą ir terorizmą, reikia rengti strategijas ir tinkamas priemones, skirtas tarpkultūriniam dialogui ES viduje ir su kaimyninių šalių visuomenėmis skatinti; atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę ir potencialą šioje srityje. Šį dialogą turi vesti politikai, tačiau jame taip pat turi dalyvauti pilietinė visuomenė ir ypač piliečiai;

16.

pažymi, kad geri kaimyniniai santykiai su Europos kaimynystės politikos valstybėmis ir jų kaimyninėmis šalimis būtini Europos stabilumui; pažymi, kad ES ir Rusijos Federacijos ekonominis bendradarbiavimas ir politinis dialogas yra labai svarbus, tačiau siekiant, kad normalizuotųsi ekonominiai ir politiniai santykiai su Rusija, turi būti visiškai įgyvendintas Minsko susitarimas; pažymi, kad subnacionaliniu lygmeniu pilietinė visuomenė ir privačiojo sektoriaus veikėjai toliau bendradarbiauja bei veda dialogą ir kad šį potencialą reikia geriau išnaudoti bandant įveikti skirtumus;

17.

pabrėžia, kad bendradarbiavimas su ES turėtų skatinti regionų ir teritorijų bendradarbiavimą, o ne sukelti kaimyninių valstybių konkurenciją dėl geriausių santykių su ES; pabrėžia daugiašalio EKP aspekto būtinumą; pabrėžia, kad įvairialypius kaimynystės stabilizavimo iššūkius galima įveikti tik visoms regiono partnerėms sistemingai bendradarbiaujant; pažymi, kad, norint atgaivinti daugiašalį kaimynystės politikos aspektą ir vietos bei regionų valdžios institucijoms šiuo klausimu suteikti pagrindinį vaidmenį, reikia didesnio ES aktyvumo;

18.

atkreipia dėmesį į Regionų komiteto aktyvumą ir potencialą regionų bendradarbiavimo srityje, ypač į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėją (ARLEM), Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferenciją (CORLEAP) bei darbo grupę Ukrainos klausimais; ragina Komisiją ir ES delegacijas geriau pasinaudoti šių trijų organizacijų kompetencija;

19.

pažymi, kad Gruzija, Moldova ir Ukraina, tikėdamosi ilgalaikės naudos savo šalių demokratiniam ir ekonominiam vystymuisi, nusprendė su ES užmegzti ypač artimus santykius ir pasirašė asociacijos susitarimą; yra susirūpinęs dėl to, kad reformų procesai turi socialinę kainą ir tai gali kelti grėsmę visuomenės palankumui suartėjimo su ES procesui, ir ragina ES dar glaudžiau bendradarbiauti su šiomis šalimis, kad būtų rasti būdai, kaip įveikti šiuos iššūkius; pabrėžia, kad susitarimų įgyvendinimui svarbu, kad šiose šalyse būtų vykdomos decentralizacijos reformos, ir ragina teikti pirmenybę demokratizacijos proceso rėmimui vietos ir regionų lygmeniu;

20.

ragina parengti strategijas, kuriomis būtų išvengta situacijos, kai šalys turi rinktis, ar glaudžiau bendradarbiauti su ES, ar su kitomis partnerėmis; palankiai vertina tai, kad per ES ir Armėnijos derybas ieškoma naujų galimybių, kurios leistų glaudžiai bendradarbiauti su ES, nepakenkiant kitiems tarptautiniams įsipareigojimams; mano, kad šia patirtimi reikia pasinaudoti plėtojant santykius su Baltarusija ir Azerbaidžanu;

21.

ragina rengti subregionines strategijas, kuriomis būtų atsižvelgta į labai skirtingus pietinių kaimyninių valstybių iššūkius ir realijas, būtent Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategiją, Viduržemio jūros vakarų regiono strategiją ir Viduržemio jūros rytų regiono strategiją;

22.

ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją pateikti konkrečią strategiją, kaip į EKP šalių grupę įtraukti kaimynių kaimynes, visų pirma Rusijos Federaciją, kad ši idėja būtų atgaivinta;

23.

pabrėžia, kad partnerystė prasideda pasienio regionuose; ragina Komisiją remti augantį vietos ir regionų valdžios institucijų pasienio bendradarbiavimą kaimyninėse šalyse, pripažinti jo vaidmenį ir taip rodyti pavyzdį kitoms EKP šalims; ragina parengti išsamų, ilgesnio laikotarpio nei dabartinė finansinė programa planą; šiuo atžvilgiu ragina kurti ES ir kaimyninių regionų ETBG, taip pat skubiai susitarti dėl suderinto naudojimosi ES lėšomis pagal Interreg Europe ir Europos kaimynystės priemonę, kurią reikia parengti siekiant vystyti visus ES regionus, besiribojančius su EKP šalimis;

24.

pabrėžia, kad sėkmingai EKP būtina vietos ir regioninė atsakomybė ir kad reikia apibrėžti ES politiką ir priemones bei finansavimą, kuriais būtų atsižvelgiama į regionų poreikius. Privaloma vadovautis visapusišku požiūriu, kuris duotų naudos visiems visuomenės nariams ir kuriuo būtų remiamas regionų vystymasis. Reikia stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį dvišaliuose veiksmų planuose, o tai reiškia, kad vietos ir regionų, ypač pasienio, valdžios institucijoms, turi būti suteikta daugiau teisių ir pareigų, taip pat numatyti pakankamai finansinių išteklių, kuriais galėtų pasinaudoti vietos ir regionų valdžios institucijos;

25.

pažymi, kad vietos lygmens ir pilietinės visuomenės žinios apie ES ir EKP šalių susitarimus vis dar ribotos, ir ragina Komisiją bendradarbiauti su ES delegacijomis siekiant gerokai padidinti regionų ir vietos lygmens bendradarbiavimo programų matomumą, užtikrinti, kad vietos bei regionų veikėjai būtų geriau informuoti ir geriau parengti, ypač taikant mokytojams skirtas mokymo programas ir mokomosios medžiagos mainus, ir stiprinti subnacionalinio lygmens gebėjimus pasinaudoti EKP programomis;

26.

mano, kad labai svarbu stiprinti jaunimo aktyvumą ir moterų dalyvavimą – lemiamus kaimyninių šalių vystymosi veiksnius;

27.

ragina vietos lygmeniu vykdyti daugiau konkrečių projektų, duodančių apčiuopiamų rezultatų ir teigiamai veikiančių piliečių kasdienį gyvenimą;

28.

pabrėžia, kad geras valdymas, teisinė valstybė, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms bei demokratinėms laisvėms yra būtini stabilumui pasiekti; pažymi, kad atskiros visuomenės ES kaimyninėse šalyse formavosi veikiamos skirtingos istorinės patirties bei aplinkybių ir kad demokratijos ir žmogaus teisių standartų negalima primesti iš išorės ar iš viršaus, jie turi formuotis iš apačios į viršų; pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą įtvirtinant demokratiją ir teisinę valstybę visuomenėje; pabrėžia, kad šios pagrindinės vertybės yra EKP pagrindas ir jų negalima pažeisti; pažymi, kad į partnerystės susitarimus būtina įtraukti veiksmingesnius institucinius mechanizmus, kurie leistų stebėti, kaip partneriai laikosi šių principų;

29.

pažymi, kad subnacionalinio lygmens administraciniai gebėjimai daugumoje kaimyninių valstybių turi būti sustiprinti; dar kartą patvirtina, kad Komitetas bei jo nariai, susijusios vietos valdžios institucijos ir jų nacionalinės asociacijos yra pasirengusios prisidėti prie administracinių gebėjimų gerinimo programų kaimyninėse šalyse; ragina Komisiją sudaryti tam reikiamas administracines ir finansines sąlygas; ragina labiau remti decentralizacijos reformas kaimyninėse valstybėse; siūlo su kaimynėmis valstybėmis susitarti dėl sektorinių bandomųjų projektų, už kurių įgyvendinimą būtų atsakingos vietos ir regionų valdžios institucijos, kad šios šalys galėtų įgyti decentralizacijos procesų patirties;

30.

ragina Komisiją plėtoti projektus, skirtus vietos ir regionų išrinktiems atstovams ir vietos valdžios institucijoms, pagal kuriuos būtų galima keistis patirtimi su ES vietos ir regionų valdžios institucijomis; ragina labiau remti nacionalines vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijas, kad būtų skatinamas keitimasis informacija tarp šalies vietos ir regionų valdžios institucijų; mano, kad reikia gerokai išplėsti miestų partnerystės programas ir Techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX) bei porines programas; ragina Komisiją ne tik politiškai, bet ir finansiškai tinkamai remti RK vadovaujamą ir ARLEM, CORLEAP ir specialiosios darbo grupės Ukrainos klausimais vykdomą veiklą;

31.

pakartoja savo raginimą Europos išorės veiksmų tarnybai kiekvienoje iš 16 Komisijos delegacijų EKP šalyse kaip praktinę priemonę paskirti kontaktinį asmenį vietos ir regionų valdžios institucijoms;

32.

pažymi, kad glaudus bendradarbiavimas energetikos klausimais yra labai svarbi ES santykių su kaimynėmis dalis, nes daugelis jų ES valstybėms narėms yra svarbios energijos tiekėjos; mano, kad ES savo priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir energijos išteklių gali sumažinti efektyviau vartodama energiją visais energijos vertės grandinės etapais, kuo didesniu mastu naudodama atsinaujinančiuosius ir kitus vietos energijos išteklius ir teikdama pirmenybę aplinką tausojančiam kurui ir technologijoms. Taip ji prisidės įgyvendinant COP 21 tikslus, dėl kurių susitarta Paryžiuje; pabrėžia, kad ES ir jos kaimynių bendradarbiavimas energetikos klausimais visų pirma turėtų apimti energetikos infrastruktūros vystymą ir efektyvaus energijos vartojimo projektus;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad Merų paktas klimato kaitos ir energetikos srityje gali būti viena iš bendradarbiavimo šioje srityje platformų, todėl šiuo požiūriu siūlo pasinaudoti RK Merų pakto ambasadorių žiniomis ir praktine patirtimi įgyvendinant kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus EKP šalyse;

34.

pripažįsta valstybių teisę pačioms spręsti energijos tiekimo klausimus; ragina šioje srityje nuosekliai atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijoms bei piliečiams rūpimus klausimus ir atkreipia dėmesį į daugybės ES bendruomenių pasipriešinimą gamtinių dujų ir naftos gavybai hidrauliniu ardymu ir reikalauja, kad bendradarbiaujant su EKP šalimis energetikos srityje būtų laikomasi griežčiausių ES aplinkosaugos standartų gamtinių dujų ir naftos gavybos ir perdirbimo srityse;

35.

ragina pagerinti ne tik ES esančių energetikos tinklų sujungiamumą, bet ir ES energetikos tinklų sujungiamumą su jos kaimynių bei jų kaimynių tinklais;

36.

yra susirūpinęs, kad kai kuriose EKP šalyse labai išaugo energijos kaina; primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti savo įsipareigojimą remti energijos įperkamumą praktinėmis strategijomis, kuriomis siekiama remti nuo energijos nepritekliaus kenčiančius gyventojus EKP šalyse;

37.

yra įsitikinęs, kad naujais energetikos projektais pirmiausia turėtų būti siekiama energijos įvairinimo ir neturėtų būti kenkiama EKP valstybių kaip tranzito šalių padėčiai;

38.

rekomenduoja geriau keistis bendradarbiavimo su rytinėmis ir pietinėmis kaimyninėmis šalimis patirtimi, ir palankiai vertina su tuo susijusį ARLEM, CORLEAP ir specialiosios darbo grupės Ukrainos klausimais narių dalyvavimą;

39.

ragina geriau koordinuoti EKP ir ES parengtas programas, siekiant pagerinti pabėgėlių padėtį kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse;

40.

teigiamai vertina tai, kad Visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje pripažįstamas regionų vaidmuo, nes jie „yra itin svarbios valdymo erdvės decentralizuotame pasaulyje“, ir įsipareigojama skatinti ir remti „bendradarbiaujamąją regioninę tvarką visame pasaulyje“; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį ir ja pasinaudoti;

41.

pabrėžia, kad pagal Europos kaimynystės priemonę numatytas finansavimas neatitinka aukšto užmojo politinių tikslų ir iššūkių ES kaimyninėse šalyse, ir apgailestauja, kad peržiūrint EKP nebuvo rekomenduota padidinti finansinius išteklius;

42.

pažymi, kad ES šiuo metu susiduria su didesniu krizių skaičiumi nei kada nors anksčiau, ypač su pabėgėlių krize, stichinėmis nelaimėmis ir ginkluotais konfliktais, kurie kelia pavojų esminėms vertybėms; pabrėžia, kad šių krizių 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) priėmimo metu dar nebuvo galima numatyti; ragina Komisiją pateikti siūlymą persvarstyti DFP ir padidinti didžiausią išlaidų sumą mokėjimų asignavimams vykdyti ir didžiausią lėšų sumą, skirtą finansiniams įsipareigojimams pagal šią 4 ir pagal 3 išlaidų kategoriją vykdyti, kuriuo būtų gerokai padidintos ir EKP lėšos siekiant įveikti migracijos ir pabėgėlių krizę, ir užtikrinti migrantų priėmimą ir integraciją, o tuo iš esmės rūpinasi vietos ir regionų valdžios institucijos. Naujoji DFP suteikia galimybę padidinti išteklius, numatytus Europos migracijos darbotvarkės prioritetams įgyvendinti taip pat ir šioje išorės dimensijoje;

43.

ragina palaipsniui mažinti praktiką EKP lėšas sutelkti pirmiausia į bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu; ragina galbūt nustatyti šalies sąlygas atitinkančią procentinę dalį subnacionalinio lygmens projektams finansuoti; pabrėžia būtinybę pritaikyti ES finansavimą prie regionų ir vietos subjektų poreikių, be kita ko, remiant nedidelius projektus ir taikant lanksčias bendro finansavimo sąlygas. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę vėl įvesti buvusią Vietos administravimo priemonę, kuria naudojosi narystės siekiančios šalys, ir išplėsti jos taikymo sritį apimant EKP šalis ir numatant griežtesnę kompensavimo tvarką, skatinančią įgyvendinti konkrečius, tvarius projektus. Finansinių išteklių panaudojimas turi būti atidžiai stebimas, įskaitant ir pilietinės visuomenės.