10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 75/1

Pranešėjas:

Thierry LIBAERT

1.1.

Šia nuomone EESRK išreiškia norą, kad visuomenė pradėtų pereinamąjį procesą ir ekonomikoje būtų pereita nuo perteklinio išteklių naudojimo ir švaistymo prie tvaresnio jų naudojimo, labiau orientuoto ne į kiekybę, o į kokybę ir į intensyvesnį darbo vietų kūrimą. EESRK dar kartą patvirtina norintis, kad Europa imtųsi iniciatyvos kurti naujas ekonomikos formas.

1.2.

EESRK mano, kad reikia remti funkcionalumo ekonomiką (FE), nes ji gali padėti visiškai arba iš dalies įgyvendinti iškeltus uždavinius. FE yra ne savaiminis tikslas, o priemonė pasiekti naujus su vartojimo modeliu siejamus tikslus.

1.3.

Kadangi yra daug neaiškumų ir neatsakytų klausimų dėl galimos FE ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos, reikia išsamiai įvertinti gaminių ar paslaugų tipus, siekiant nustatyti jų privalumus ir jei reikia apibrėžti sąlygas, reikalingas, kad FE plėtojimas tikrai būtų naudingas.

1.4.

Po to reikės skatinti informuoti apie produktų ir paslaugų poveikį (socialinį, aplinkosauginį, ekonominį ir pan.), pasiektą FE sprendimais, susijusiais su „prieiga“ arba „naudojimu“ kaip priešingybe „nuosavybei“. Tokios informacijos pateikimas padės vartotojui nuspręsti, ar pirkti gaminį arba paslaugą, ir priimti informacija pagrįstus sprendimus. Žvelgiant iš šios perspektyvos, svarbiausia, kad įmonės teiktų kokybišką ir patikimą informaciją. Taigi, reikia nustatyti, kurios valdžios institucijos ir kokie mechanizmai galėtų užtikrinti tokios informacijos teikimą vartotojams.

1.5.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams propaguoti atsakingą vartojimą, visų pirma švietimo procesuose, ir pabrėžti FE svarbą. Protingai plėtojama FE galėtų padėti išspręsti daug su vartojimu susijusių šiandienos problemų.

1.6.

Apskritai EESRK rekomenduoja paspartinti su FE susijusių naujų gamybos ir vartojimo būdų mokslinius tyrimus ir plėtrą:

1.7.

ES teisės aktų rinkinys leistų struktūruoti FE paslaugų ir prekių pasiūlą, visų pirma susijusią su naujais klausimais vartojimo srityje: bendradarbiavimu grindžiamas vartojimas, suplanuotas nusidėvėjimas, vartotojų supratimas apie naujus modelius inovacijas diegiančioms įmonėms palankesnės teisinės bei mokestinės sąlygos.

1.8.

Į teritorijas orientuota FE leidžia spręsti naujus darnaus teritorijų vystymosi uždavinius eksperimentuojant su naujais ekonomikos modeliais. FE yra naudinga siekiant išnaudoti teritorijų pranašumus, atsisakyti standartizuotos masinės gamybos, iš dalies nulėmusios dabartinį vartotojų nusivylimą, ir atsižvelgti į visus gamybos sistemos išorinius veiksnius. Be to, tankiai apgyvendinti miestai, kuriuose palanku taikyti dalijimosi tarpusavyje principą, yra viena palankiausių teritorijų FE sprendimams diegti.

1.9.

Siekiant sėkmingo svarbaus perėjimo prie naujojo ekonomikos modelio, kuris turės didelių ir sisteminių pasekmių įvairioms sritims, siūloma EESRK sukurti naują nuolatinę horizontalią struktūrą, kuriai būtų pavesta analizuoti atitinkamus pokyčius.

1.10.

Kadangi gerosios patirties pavyzdžių dar mažai ir apie juos ne visuomet pakankamai informuojama, būtų naudinga sukurti FE iniciatyvų mainų ir informacijos apie jas sklaidos platformą. Ši platforma galėtų būti integruota į ES žiedinės ekonomikos platformos projektą, kuriam EESRK pritarė balsuodamas dėl nuomonės apie Europos Komisijos pristatytą žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį.

1.11.

Funkcionalumo ekonomika gali padėti iš naujo apibrėžti įvairias turto vertę sudarančias vertes. Funkcionalumo ekonomikoje reikia rasti būdą suderinti naudojimo ir darbo vertes.

1.12.

Siekiant plėtoti naujas FE pasiūlos formas, svarbiausia bus išaiškinti ir supaprastinti FE modeliais susijusius draudimo klausimus, todėl reikėtų šiuos modelius padaryti labiau suprantamus galutiniam vartotojui.

2.1.

Funkcionalumo ekonomika siekiama propaguoti naudojimosi gaminiu, o ne jo nuosavybės idėją. Tačiau reikia ne tik paprasčiausiai apimti su „gaminiu“ susietas „paslaugas“, o aprėpti visus vartojimo pokyčius, geriau atsižvelgti į galutinį vartotoją bei ekonomiškesnius išteklių naudojimo modelius ir net siekti sukurti papildomą naudą teritorijoms. Pagal šią koncepciją įmonės parduoda ne gaminį, bet jo funkciją, o vartotojas moka už panaudojimą. Todėl pramonininkai visų pirma suinteresuoti, taikydami savo ekonominės veiklos modelį, kurti tvirtus, pataisomus, lengvai prižiūrimus daiktus bei užtikrinti tinkamas jų gamybos grandines ir logistikos sistemas.

2.1.1.

Ekonominė paradigma ir toliau grindžiama nuostata, kad vertę lemia iš naudojimo gautas pelnas, t. y. naudojimo vertė, bet taip pat ir pati prekė ar paslauga arba kitų asmenų požiūris į juos, t. y. susijusi darbo vertė ar piniginė vertė.

2.1.2.

Tradicinėje ekonomikos struktūroje gamintojai kuria vertę, o vartotojai vartodami ją naikina. Funkcionalumo ekonomikoje abiejų šalių interesai turi sutapti arba bent jau suartėti, kad kiekviena šių šalių vertę išsaugotų ar net kurtų. Vykstant dabartinei skaitmeninei revoliucijai, duomenys, generuojami ir eksploatuojami vartojant ir panaudojant žinias, yra vienas iš abiejų šalių kuriamų naujų išteklių ir verčių pavyzdys.

2.1.3.

Sprendžiant iš naujųjų tendencijų, susijusių su kol kas dar tik teorine gaminančio vartotojo (angl. „prosumer“, neologizmas, kuriuo siekiama sujungti dvi istoriškai skirtingas – gamintojo ir vartotojo – funkcijas) koncepcija, griežtai linijiniai arba vertikalūs ekonominiai santykiai bus pertvarkyti į sudėtingesnes arba horizontalias schemas ir struktūras.

2.1.4.

FE gali paskatinti dematerializuoti ekonomiką, į galutinę kainą įtraukiant visas sąnaudas. Ji turi padėti paskatinti atsieti ekonominę veiklą ir poveikį aplinkai.

2.2.

Dvi teorinės mokyklos pateikia du daugiau ar mažiau baigtinius FE koncepcijos taikymo modelius. Pirmojo modelio pagrindą sudaro į vartojimą orientuotų paslaugų pasiūla ir bendroji paslaugų ekonomikos idėja. Persvarstomi nuosavybės santykiai, bet nekeliamas gaminių klausimas. Antrajame modelyje orientuojamasi į FE išorinius veiksnius, padedančius kurti naujus sprendimus, pagal kuriuos prekių ir paslaugų pardavimas laikomas integruota visuma (nagrinėjami darbo ir nematerialiųjų išteklių kūrimo klausimai visų pirma teritorijos požiūriu), o vartotojas laikomas sukurto sprendimo sudedamąja dalimi.

2.3.

EESRK rekomenduoja laikytis subalansuoto požiūrio. Reikia siekti funkcionalumo ekonomiką kurti ne be atodairos, o taip, kad ji padėtų spręsti iškylančius naujus uždavinius.

3.1.

FE yra naudinga tiek, kiek gali padėti teoriškai ar bent tam tikromis sąlygomis spręsti įvairius su dabartiniu vartojimu susijusius ekonomikos, visuomenės, kultūros ar aplinkosaugos uždavinius.

3.2.

Taikant integruotą požiūrį, FE gali atnešti papildomos naudos arba sukurti pozityvius išorės veiksnius visų pirma teritorijų lygmeniu. Todėl, pavyzdžiui, taikant bendradarbiavimo ir horizontaliuosius darbo metodus vietos valdžios institucijos į teikiamas gatvių apšvietimo paslaugas įtraukia tokius veiksnius kaip ekonominės veiklos rezultatai, viešųjų erdvių saugumas, šviesinės taršos ir energijos vartojimo mažinimas. Susiejus skirtingus tikslus, o ne sutelkus dėmesį į vieną parametrą galima mažomis sąnaudomis išspręsti daug klausimų.

3.2.1.

Sutelkus investicijas FE tampa priemone skatinti inovacijas naudingas tvariam vystymuisi, visų pirma švariąsias arba žaliąsias technologijų inovacijas. Tokioms inovacijoms paprastai prireikia daugiau kapitalo nei tradiciniams sprendimams įgyvendinti, o FE sudaromos palankios sąlygos vartotojams jas diegti, kurie atskirai neturėtų pakankamų finansinių galimybių. Pavyzdžiui, sudaręs sutartį dėl efektyvaus energijos vartojimo, vartotojas galės naudotis kartais brangiai kainuojančiomis energinio naudingumo technologijomis ir paslaugomis, kas mėnesį mokėdamas nedideles įmokas.

3.3.

Aplinkosaugos srityje taikant dabartinius asmenine nuosavybe grindžiamus vartojimo metodus, turtas panaudojamas nepakankamai, todėl iššvaistoma daug gamtos išteklių (pvz., automobiliu šiuo metu nesinaudojama 95 % laiko, o mieste juo paprastai naudojasi vos daugiau nei vienas asmuo (1,2)).

3.3.1.

Įsigijus judumo paslaugą (vieną vietą tam tikrai ridai, vieną automobilį tam tikram laikui ir ridai ir pan.), galima šiuos išteklius panaudoti intensyviau. Taigi FE gali padidinti daugelio vartojimo prekių naudojimo intensyvumą ir kartu sukurti didesnę vertę darant mažesnį poveikį aplinkai.

3.3.2.

Nustačius FE paslaugų įkainius ir į juos įtraukus visas, o ne vien ribines, gaminio ir paslaugų sąnaudas, vartotojui bus lengviau įvertinti tikrąsias sąnaudas. Taip apskaičiuojamas kainos įvertis, artimesnis tikrajam gamybos poveikiui, ir paskatinama atsakingesnė elgsena (pvz., pirkdamas vieną valandą bendro naudojimosi automobiliu, naudotojas apmoka transporto priemonės amortizaciją, draudimą, laikymą aikštelėje, degalus ir pan., t. y. proporcingai apskaičiuotą visų sąnaudų dalį. Tokiu atveju vartotojas minėta transporto priemone naudosis sąmoningiau nei „savininkas“, kuriam naudojimo sąnaudomis paprastai yra tiktai degalų kaina).

3.4.

Visuomenės atžvilgiu, kai tam tikro gaminio ar paslaugos prieigos sąnaudos sumažėja dėl paskirstymo tarpusavyje, dėl kolektyvinės investicijos arba dėl to, kad norimos naudojimo sąnaudos sumažinamos paliekant tiktai prieigos sąnaudas, FE gali būti sudarytos sąlygos didesniam vartotojų skaičiui gauti prieigą prie paslaugų, į kurias jie iki tol negalėjo pretenduoti. Tokiu atveju kyla ekonominiu, teisiniu ar draudimo požiūriu esminis klausimas, kas investuoja ir valdo naudotojams suteiktą kapitalą. Todėl labai svarbu šiems klausimams spręsti sukurti naujus teisės aktus.

3.4.1.

Socialinių klausimų gausu, tad, kaip ir aplinkosaugos srityje, juos reikia rimtai nagrinėti siekiant išsiaiškinti, ar šioje srityje FE naudinga, ar ne, o ypač – tai, kokiomis sąlygomis FE turi būti plėtojama siekiant socialinės pažangos.

3.5.

Paradigmos pasikeitimas pereinant nuo „nuosavybės“ prie „prieigos“ nėra visiškai nežalingas. Juo grindžiamas perėjimas nuo afišavimu ir mėgdžiojimu grindžiamo vartojimo modelio prie švelnesnio, mažiau priverstinio ir mažiau priklausomo nuo nuosavybės materialiųjų vertybių vartojimo modelio.

3.6.

Skaitmeninimas gali išplėsti FE aprėptį, leisti peržengti išimtines pradines principo „verslas verslui“ (angl. B to B – business to business) ribas. Skaitmeninimas leidžia mažinti platinimo ir pritaikymo sąnaudas, todėl FE galimybės atsiveria kiekvienam labai skirtingose srityse (muzikos, judumo, įrangos, būsto ir pan.). Žvelgiant iš šios perspektyvos ir siekiant sambūvio su esamu ekonominiu modeliu, reikia apsvarstyti ir sparčiai pradėti taikyti tinkamą apmokestinimo ir reglamentavimo sistemą.

3.7.

Pastarojo meto darbai ir keitimasis patirtimi rodo, kad FE praktika būna sėkminga ir pritaikoma tais atvejais, kai atitinkami sprendimai naudingi naudotojo patirčiai ir vartotojo gyvenimo kokybei, o ne tada, kai atsižvelgiama tik į ekonominius ar aplinkosaugos kriterijus. Pavyzdžiui, dalijimosi automobiliu paslaugų sistema leidžia išspręsti sudėtingą automobilių statymo miesto centre problemą, o srautinis duomenų siuntimas sudaro galimybę beveik iškart patekti į didžiulį e. katalogą.

4.1.

Tam tikrais atvejais FE gali paskatinti paspartinti vartojimą ir gaminių atnaujinimą. Pavyzdžiui, vertinant mobiliojo ryšio telefonų ar ilgam laikui išnuomotų transporto priemonių pardavimo sritį, negalima intuityviai nuspręsti, kad, taikant tokius veiklos modelius (paprastai ilgalaikę nuomą su pasirinkimo pirkti galimybe), pailginama gaminių naudojimo trukmė arba palengvinamas jų perdirbimas jai pasibaigus.

4.2.

Nors geriausiai žinomi didelių pramonės grupių įgyvendinti konkretūs pavyzdžiai, svarbų vaidmenį stiprinant ir skatinant visuomenėje funkcionalumo ekonomiką gali atlikti ir labiau tradiciniai sektoriai, tokie kaip žemės ūkio (pvz., per bendrą pirkimą) ir pradedančios įmonės. Be to, MVĮ irgi gali remtis FE koncepcija ir ją įgyvendinti, ieškodamos naujų sprendimų savo klientams. Tam tikros organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai, gali paskatinti horizontalesnį valdymą, kuriame naudotojas būtų visateisis dalyvis.

4.3.

Dėl mažesnių gaminio ar paslaugos prieigos sąnaudų FE gali būti naudinga kukliausiai gyvenantiems piliečiams. FE sąlygomis, inter alia, gali būti užtikrinamas tam tikras paslaugų ir gaminių prieigos lankstumas. Vis dėlto FE sąlygomis gali padidėti vargingiausių piliečių pažeidžiamumas tuo atveju, jei jie nebegalėtų mokėti paslaugos prieigos, naudojimo ar abonemento mokesčio. Todėl dabartinėmis aplinkybėmis, kai daugelyje Europos šalių didėja nepriteklius, mažas garantijas turinčiai visuomenės daliai nuosavybės turėjimas gali atrodyti tinkamesnis ir saugesnis pasirinkimas. Be to, nevienodas galimybes naudotis tam tikromis prekėmis ir paslaugomis lemia ne tik ekonominis kapitalas (finansiniai ištekliai), bet ir švietimo bei kultūros kapitalas (socialinė aplinka, išsilavinimas).

4.4.

Visuomenės vystymosi perspektyvų požiūriu dėl FE vartotojas, taigi, ir pilietis, gali tapti dar labiau priklausomas nuo ekonominių organizacijų ar tam tikros techninės ir ekonominės sistemos. Tapus paslaugos abonentu, sunku ar net neįmanoma suteiktą naudotis gaminį sutaisyti, pagerinti, iš dalies pakeisti ir pan. Todėl jeigu teikiant paslaugas naudotojai pakankamai neįtraukiami į gaminių ir sprendimų kūrimą, dėl FE gali padidėti jų nesavarankiškumas. Reikia ieškoti ekonominių ir valdymo modelių, kuriais būtų skatinamas vartotojų savarankiškumas (pasirinkimo, vartojimo praktikos ir įpročių srityse), ir remti jų taikymą.

4.5.

Skaitmeninimas gali sudaryti galimybes išplėsti FE taikymo sritį į ją įtraukiant visus vartotojus. Tačiau taip pat kyla nemažai klausimų: vertės pasisavinimas tam tikrose platformose, mokesčio optimizavimas arba jo vengimas, teisė į privatų gyvenimą (konkrečiai turint omenyje surinktų duomenų naudojimą), ekonominė koncentracija (platformų monopolijų), taip pat su darbu susiję klausimai (jau minėti 1.6 punkte).

4.6.

Vertinant visą šią riziką ir kliūtis, paminėtina, kad paprasčiausias perėjimas prie „paslaugų ekonomikos“ negali apsaugoti FE nuo tokių pavojų. Juos įveikti gali padėti labiau integruotas požiūris į FE, kuris apimtų verslo valdymą, darbą ir santykius su teritorija, o į vartotoją būtų atsižvelgiama nuo pat paslaugos sukūrimo ir visą gaminio gyvavimo ciklą.

4.7.

Tačiau daugelyje sričių, visų pirma konkurencijos ir privatumo apsaugos, akivaizdžiai būtini teisiniai veiksmai.

5.1.

Europos Sąjunga turėtų svarstyti FE klausimą dėl daugelio priežasčių. Jos susijusios ne tik su aplinkos apsauga, visuomene, kultūra, bet ir su ekonomika. Be to, atsižvelgiant į pokyčių spartą, svarstant šiuos klausimus svarbūs ir skaitmeninės erdvės uždaviniai, paprastai susiję su naujais ekonomikos modeliais, pavyzdžiui, bendro vartojimo, žiedine ir kt. ekonomika.

5.2.

Europoje FE yra priemonė, kuria pasinaudodamos įmonės gali atkurti pridėtinę vertę ir paskatinti taikyti užimtumą didinančius sprendimus (ypač galutinėje grandyje – priežiūros, remonto srityse, bet ir pradinėje grandyje – kuriant novatoriškus ekonomikos modelius ir su jais susijusias paslaugas), taip pat padidinti tam tikrų tiekimo grandinių konkurencingumą. FE sąlygomis didinant vartotojų poreikius labiausiai atitinkančių paslaugų, o ne standartizuotų ir nepritaikytų gaminių pasiūlą, galima atkurti įmonių ir vartotojų savitarpio pasitikėjimą ir vartojimą padaryti prasmingesnį.

5.3.

Tenka konstatuoti stebinantį faktą, kad, nors didžiųjų įmonių inovacijų padaliniai, teritorijos ir daug ekspertų įsipareigoja skatinti funkcionalumo ekonomiką, Europoje ji vystosi lėtai. Nors funkcionalumo ekonomika yra svarbiausia žiedinės ekonomikos dalis, ji visiškai neminima neseniai paskelbtame Komisijos komunikate šia tema „Uždaro ciklo kūrimas“.

5.3.1.

Nepaisant netikrumo ir apribojimų, esant neaiškiai šiandieninei Europos politinei ir ekonominei padėčiai, FE – tai galimybė Europai geriau panaudoti bei vystyti daugelio suinteresuotųjų subjektų gebėjimus ir įgūdžius.