52016DC0810

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 12 19

COM(2016) 810 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2016 m. Europos Sąjungos priemonių, skirtų finansuoti išorės veiksmams, įgyvendinimo 2015 m. metinė ataskaita

{SWD(2016) 456 final}

VISUOTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2015 m. Europa susidūrė su naujais ir kintančiais visuotiniais uždaviniais. Europos Sąjunga (ES) į juos reagavo parengdama įvairias politikos priemones ir būdus, apimančius diplomatinį, saugumo, finansinį, prekybos, vystomąjį ir humanitarinį bendradarbiavimą bei pagalbą; šios priemonės pagrįstos visapusišku, atsižvelgiant į laiką koreguojamu požiūriu.

Visus metus ES ir toliau vadovavo tarptautiniams krizių valdymo veiksmams ir teikė paramą, ypač Ukrainoje, Sirijoje, Irake ir Libijoje. Be to, ES kartu su savo tarptautiniais partneriais nenuilsdama priešinosi „Da'esh“ veiklai.

2015 m. ES ir jos valstybės narės ir toliau buvo didžiausios paramos vystymuisi teikėjos pasaulyje, visame pasaulyje skleisdamos pagrindines Europos vertybes – taiką, saugumą, darnų vystymąsi, skurdo mažinimą ir žmogaus teises – ir taip kovodamos su giluminėmis daugelio krizių priežastimis. Vien Europos Komisija 2015 m. daugiau kaip 10,3 mlrd. EUR skyrė oficialiai paramai vystymuisi (OPV). Tais metais pradėjo visapusiškai veikti 11-asis Europos plėtros fondas 1 (EPF), kurio suma 2014–2020 m. laikotarpiu – 30,5 mlrd. EUR.

2015 m. toliau vyravo vis sunkesnių žmogaus sukeltų katastrofų ir gaivalinių nelaimių tendencija. Europos Komisija suteikė daugiau kaip 1,4 mlrd. EUR vertės paramos nelaimių padariniams sušvelninti, be kita ko, teikdama maistą, pastogę, apsaugą, sveikatos priežiūros paslaugas ir švarų vandenį daugiau kaip 120 mln. žmonių daugiau kaip aštuoniasdešimtyje šalių.

Siekdama politikos suderinamumo vystymosi labui, ES atsižvelgia į vystymosi tikslus vykdydama visas savo politikos priemones, kurios, tikėtina, gali turėti poveikį besivystančioms šalims. 2015 m. Komisijos paskelbtoje ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitoje 2 pabrėžiami laimėjimai ir likę uždaviniai politikos suderinamumo vystymosi labui srityje ES lygmeniu ir valstybėse narėse.

Darbas bendros ateities labui: nuo TVT iki DVT. 2030 m. darbotvarkė

2015 m. įvyko didelių tarptautinio bendradarbiavimo pokyčių skurdo mažinimo, darnaus vystymosi ir nelaimių rizikos mažinimo srityse. Tais metais baigė galioti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) ir atsirado proga apsvarstyti padarytą pažangą ir likusius uždavinius.

ES atliko vadovaujamą vaidmenį sudarant tam tikrus precedentinius tarptautinius susitarimus, kuriais kolektyviai pertvarkoma tarptautinio vystymosi ir bendradarbiavimo artimiausių 15 metų ateities koncepcija.

2015 m. rugsėjo 25–27 d. tarptautinė bendruomenė susirinko Jungtinėse Tautose Niujorke ir priėmė drąsią, transformacinę naują darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo viziją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ 3 , kurioje numatyta 17 naujų darnaus vystymosi tikslų (DVT).

Rugsėjo mėn. vykęs JT aukščiausiojo lygio susitikimas buvo ilgo įtraukaus tarpvyriausybinio derybų proceso, kuriame ES atliko vadovaujamą vaidmenį, kulminacija. Konstruktyvų ES įsitraukimą parodė Komisijos komunikatas dėl visuotinės partnerystės 4 ir vėlesnės Tarybos išvados 5 .

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą 2015 m. liepos mėn. Adis Abeboje vykusioje Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje vystymosi finansavimo klausimais buvo susitarta dėl visapusiškų 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimo priemonių rinkinio. Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje buvo sukurtas naujas darnaus vystymosi modelis, kurio pagrindą sudaro geras valdymas ir kuriuo pabrėžiamos visų subjektų pareigos, šalies viduje vykdomų veiksmų, įskaitant išteklių sutelkimą, pirmumas, palankių politikos priemonių svarba, privačiojo sektoriaus vaidmuo ir įsipareigojimas siekti politikos suderinamumo.

OPV ir toliau atliks svarbų vaidmenį, o 2015 m. gegužės mėn. ES drąsiai prisiėmė kolektyvinį įsipareigojimą per 2030 m. darbotvarkės vykdymo laikotarpį pasiekti tikslinį rodiklį: 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti JT OPV. Tai apima konkretų įsipareigojimą trumpuoju laikotarpiu 0,15–0,20 proc. GNI skirti OPV mažiausiai išsivysčiusioms šalims, o 2030 m. darbotvarkės vykdymo laikotarpiu pasiekti 0,20 proc. rodiklį 6 . Vis dėlto OPV yra tik maža vystymosi finansavimo priemonių spektro dalis. Kaip numatyta Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje, ES veiksmai apima ne tik OPV − ES padeda sutelkti pagalbą, investicijas, prekybą, vidaus išteklius ir geros politikos priemones.

Privatusis sektorius taip pat yra būtinas sėkmingo 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimo subjektas. Komisija pritarė privačiojo sektoriaus dalyvavimui skatinant vystymąsi nuo 2014 m. įgyvendindama komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ 7 .

2015 m. Komisija skatino struktūrinį dialogą su privačiuoju sektoriumi ir organizavo svarbius renginius, pvz., politikos forumą vystymosi klausimais, specialiai privačiajam sektoriui skirtą šalutinį renginį per Adis Abebos konferenciją vystymosi finansavimo klausimais, ir ekspertų grupę, į kurią buvo įtraukti valstybių narių atstovai.

Nelaimių rizikos mažinimas

2015 m. kovo mėn. Trečiojo pasaulio konferencijoje nelaimių rizikos mažinimo klausimais JT valstybės narės priėmė Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą 2015–2030 m. laikotarpiui, kurią vėliau patvirtino JT Generalinė Asamblėja. Kadangi Sendajaus programa yra pirmasis susitarimas, sudarytas dėl vystymosi po 2015 m., ji yra pagrindas formuoti atsparią darnaus vystymosi darbotvarkę, kurioje būtų atsižvelgiama į nelaimių riziką.

Persvarstyta Europos kaimynystės politika

Europos Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai priėmė bendrą komunikatą „Europos kaimynystės politikos peržiūra“, kuriame siūloma, kaip ES ir jos kaimynės galėtų plėtoti veiksmingesnę kaimynystės partnerystę, taip pat numatoma strateginė sistema, o pagrindiniu politiniu prioritetu laikomas stabilizavimo užtikrinimas.

Vidutinio laikotarpio ES plėtros politikos strategija

Tvirtos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos ir toliau verčia imtis pokyčių ir įtvirtina stabilumą ir saugumą Pietryčių Europos šalyse. 2015 m. lapkričio 10 d. Europos Komisija pateikė vidutinio laikotarpio ES plėtros politikos strategiją, apimančią šios Komisijos kadencijos laiką. Joje pateikiamos aiškios gairės ir nustatoma sistema ir priemonės, skirtos padėti atitinkamoms šalims spręsti pagrindinius klausimus ir laikytis stojimo į ES proceso reikalavimų.

Po Kotonu susitarimo galiojanti tvarka

ES ir jos valstybės narės seniai plėtoja santykius su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis. Dabartinis susitarimas su mūsų AKR partnerėmis, t. y. Kotonu susitarimas, galioja 2000–2020 m. laikotarpiu, jis taikomas 78 šalims partnerėms ir apima politinį bendradarbiavimą, vystomąjį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą ekonominiais ir prekybos klausimais.

2015 m. Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai inicijavo bendrą konsultacijų dokumentą 8 dėl dabartinio susitarimo veiksmingumo ir galimų būdų imtis tolesnių veiksmų po 2020 m. Viešos konsultacijos baigėsi 2015 m. gruodžio mėn., o jų rezultatai padės kurti šios svarbios partnerystės ateitį.

Lyčių lygybė

2015 m. spalio mėn. Taryba patvirtino naują Lyčių lygybės veiksmų planą „Moterų ir mergaičių gyvenimo transformavimas per ES išorės santykius 2016–2020 m. 9 “ Šia plataus užmojo iniciatyva siekiama užtikrinti aktyvesnę lyderystę Komisijoje ir skatinti strateginį požiūrį, kurio esmė − daugiau investicijų, geresnis koordinavimas ir bendra atskaitomybė.

ES veiksmai: lyčių lygybė

Pagal šios ataskaitos tyrimo sritį lyčių lygybei, kaip svarbiam arba vienam iš pagrindinių tikslų, skiriama apie 6,5 mlrd. EUR ES metinio biudžeto. Visame pasaulyje Komisija remia įvairius veiksmus, kuriais tiesiogiai sprendžiami lyčių nelygybės klausimai, įskaitant programas moterų lyties organų žalojimui panaikinti, smurtui prieš moteris ir mergaites sumažinti, moterų galimybėms naudotis produktyviais ištekliais, pvz., žeme, pagerinti ir vaikų santuokų skaičiui sumažinti.

Tvarioji energetika ir klimato kaita

JT plataus užmojo darnaus vystymosi darbotvarkėje klimato kaita pripažįstama kaip „vienas didžiausių mūsų laiko iššūkių“ ir pažymima, kad „jos neigiamas poveikis pakerta visų šalių gebėjimą pasiekti darnų vystymąsi“ 10 . 2030 m. darbotvarkėje numatytas konkretus DVT imtis skubių veiksmų, kad būtų kovojama su klimato kaita ir jos poveikiu.

2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP 21) 195 šalys pirmą kartą istorijoje priėmė visuotinį, teisiškai privalomą, pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos, apimantį visas šalis. Paryžiaus susitarime 11 išdėstomas visuotinis veiksmų planas, kaip išvengti pavojingos klimato kaitos apribojant visuotinį atšilimą, kad jis nepadidėtų daugiau kaip 2°C. ES vadovavo šiai tarptautinei iniciatyvai ir buvo pirmoji iš stipriausios ekonomikos šalių 2015 m. kovo mėn. paskelbusi apie savo įnašą pagal naująjį susitarimą.

ES yra įsipareigojusi bent 20 % savo 2014–2020 m. biudžeto išleisti su klimato kaita susijusiems veiksmams 12 ir dvigubina su biologine įvairove susijusias savo išlaidas, skiriamas besivystančioms šalims.

ES veiksmai: tvarioji energija visiems

Energetika yra vienas iš pagrindinių integracinio ir tvaraus augimo skatinimo veiksnių. 2014–2020 m. 3,5 mlrd. EUR ES dotacijų bus sujungta su kitais finansavimo šaltiniais siekiant šalyse partnerėse sutelkti iki 30 mlrd. EUR siekiančias investicijas į tvariąją energetiką.

Žmogaus teisės ir geras valdymas

2015 m. liepos mėn. ES dar kartą patvirtino savo politinį įsipareigojimą vykdyti 2012 m. ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 13 ir priėmė naują 2015–2019 m. laikotarpio ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 14 . Veiksmų plane plačios apimties tikslai – visame pasaulyje saugoti ir skatinti žmogaus teises ir remti demokratinius procesus – paverčiami konkrečiais tikslais ir tiksliniais veiksmais.

VISUOTINIAI VEIKSMAI

Stiprus vystymosi ir migracijos ryšys buvo patvirtintas į 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę įtraukus migraciją. 2030 m. darbotvarkėje priverstinis gyventojų perkėlimas taip pat nurodytas kaip vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių priešinga linkme pakreipti pastarojo meto pažangą vystymosi srityje.

2015 m. lapkričio mėn. vykusiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime Europos ir Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovai, vadovaudamiesi subalansuotu požiūriu ir palaikydami artimą kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalių partnerystę, stengėsi stiprinti bendradarbiavimą, spręsti migracijos ir judumo keliamas problemas ir pasinaudoti šių reiškinių teikiamomis galimybėmis.

Valetos aukščiausiojo lygio susitikime buvo inicijuotas Skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti 15 (1,8 mlrd. EUR). Patikos fondas yra lanksti priemonė, papildanti esamą ES vystomąjį bendradarbiavimą šiame regione, kuria siekiama remti veiksmingą Valetos įsipareigojimų vykdymą trimis geografinėmis kryptimis (Sahelis / Čado ežeras, Afrikos Kyšulys, Šiaurės Afrika).

2015 m. buvo suintensyvintos pastangos remti šalis, kurioms tenka tebesitęsiančio Sirijos konflikto sukeltos pabėgėlių krizės sunkiausia našta, ypač didinti finansavimą Europos Sąjungos regioniniam patikos fondui, sukurtam reaguojant į krizę Sirijoje, ir parengti tikslinius bendradarbiavimo susitarimus (angl. Compacts) su Libanu ir Jordanija. Minėtas fondas dabar yra viena iš pagrindinių ES priemonių priverstinio gyventojų perkėlimo krizei šiame regione įveikti.

Europos Sąjungos regioninis patikos fondas taip pat yra atviras visiems kitiems tarptautiniams paramos teikėjams. Steigiamojo sprendimo pakeitimu buvo patikslinta, kad Irake šalies viduje perkelti asmenys, bėgantys nuo regioninės krizės, yra fondo paramos gavėjų grupė, taip pat buvo numatyta lankstesnių galimybių remti nukentėjusias šalis, esančias ne tik Sirijos kaimynystėje. Išplėtus gavėjų grupę, be kita ko, galima teikti paramą ES nepriklausančioms Vakarų Balkanų šalims.

Be to, 2015 m. lapkričio 29 d. ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikime ES ir Turkija priėmė bendrą pareiškimą, apimantį planą, kaip sutelkti nemažą finansavimą, kuriuo būtų remiamos aktyvios Turkijos pastangos priimti Sirijos pabėgėlius. Šiomis aplinkybėmis Europos Komisija sukūrė Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, kuria būtų koordinuojamas 3 mlrd. EUR sutelkimas iš ES biudžeto ir valstybių narių įnašų.

ES veiksmai: Sirija

Vykdant projektą „Sukurti ankstyvo atsigavimo galimybes Sirijoje, stiprinant švietimą“, pavyzdžiui, dviem milijonams vaikų maždaug 3 000 mokyklų šešiose Sirijos gubernijose buvo pagerintas švietimo prieinamumas 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metais. Medicininis lavinimas ir psichosocialinė parama buvo teikiama 180 mokyklų. Buvo suremontuota 100 mokyklų, o 200 000 vaikų turėjo galimybę naudotis savarankiško mokymosi programa. 1 500 mokytojų buvo išmokyti dirbti su specialių poreikių turinčiais vaikais.

Migracija ir judumas

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija priėmė Europos migracijos darbotvarkę 16 , pateikdama svarbiausius šios srities principus ir veiksmus 2015–2020 m. laikotarpiui. Kaip vienas iš dešimties Pirmininko J. C. Junckerio politinių prioritetų, šioje darbotvarkėje siūlomas plataus užmojo visapusiškas planas, kaip geriau valdyti migraciją, tiek dabar, tiek ilgesniu laikotarpiu. Jo keturi ramsčiai yra tvirta bendra prieglobsčio politika, kova su prekyba žmonėmis ir neteisėtos migracijos prevencija, išorės sienų valdymas ir nauja teisėtos migracijos politika.

Migracija yra labai svarbus ES santykių su artimomis kaimynėmis, ypač Rytuose ir Pietuose, klausimas, – daugelis kaimyninių šalių yra migracijos kilmės arba tranzito šalys. Šiose šalyse nemažai ES teikiamos paramos skiriama migracijos valdymui, stabilumo skatinimui ir giluminių migracijos priežasčių šalinimui stiprinant pažeidžiamų gyventojų atsparumą, ekonominę plėtrą ir remiant geresnį valdymą.

Buvo stiprinamas ir intensyvinamas dialogas migracijos klausimais su Afrikos šalimis partnerėmis, ypač vykdant Rabato ir Chartumo migracijos procesus ir palaikant ES ir Afrikos dialogą migracijos ir judumo klausimais.

Vystymasis, taika ir saugumas

Be taikos ir saugumo negali būti darnaus vystymosi, o tvarios taikos negali būti be vystymosi. Siekiant spręsti saugumo ir vystymosi problemas, reikia naudotis visomis ES priemonėmis ir tai yra svarbi ES visapusiško požiūrio dalis.

2015 m. ES rengė bendrą komunikatą „ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementai“ 17 , kuriame numatoma darni politika, šia politika įtvirtinant sąveika pagrįstą požiūrį į trumpalaikius ir vidutinio laikotarpio veiksmus, pvz., bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir ilgalaikius ES vystymosi veiksmus saugumo srityje.

2015 m. buvo priimtas bendras komunikatas „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi“ 18 . Trumpuoju laikotarpiu toliau įgyvendinami konkretūs bandomieji projektai. Ilgesniu laikotarpiu bus parengtos politikos sistemos ir finansavimo tvarka visiems atitinkamiems subjektams (civiliniams ir kariniams).

2015 m. pabaigoje ES vykdė 18 BSGP civilinių ir karinių misijų ir operacijų, iš kurių dvi karinės operacijos buvo inicijuotos 2015 m.: EUNAVFOR MED SOPHIA padeda suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklų verslo modelį Pietų Viduržemio jūros vidurio regione, o EUMAM CAR yra skirta teikti karines konsultacijas ir pagalbą Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijoms.

2015 m. ES toliau investavo į konfliktų prevencijos ir ankstyvojo perspėjimo sistemas ir stiprino atitinkamus gebėjimus, o tai išlaidų požiūriu yra gerokai efektyviau negu intervencijos po krizių.

EYD2015

Vadovaujantis šūkiu „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“, Europos vystomojo bendradarbiavimo metai (EYD2015) buvo laiku atlikta sėkminga kampanija. Tai buvo pirmieji istorijoje Europos metai, skirti išorės santykių temai, ir jie buvo paskelbti tuo metu, kai pasaulyje buvo priimami svarbūs sprendimai.

Europos vystomojo bendradarbiavimo metai suteikė Europos piliečiams galimybę geriau suprasti, kaip ES parama keičia žmonių gyvenimą ir bendruomenes visame pasaulyje. Iš viso visoje ES vyko 3 828 Europos vystomojo bendradarbiavimo metų renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 1,9 mln. dalyvių.

ATSKAITOMYBĖ IR REZULTATAI

Kiekvienas euras, išleistas remti mūsų šalims partnerėms, turi duoti kuo geresnį rezultatą. 2015 m. kovo 26 d. 19 Europos Komisijos tarnybos paskelbė ES tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistemą, kuria stiprinamas Komisijos gebėjimas stebėti konkrečius ES finansuojamų šios srities veiksmų rezultatus ir apie juos pranešti. Tai dalis bendros Komisijos politikos, kurią įgyvendinant ES veiksmai labiau orientuojami į rezultatus. 2016 m. Komisijos tarnybos paskelbė pirmąją rezultatų sistema pagrįstą ataskaitą 20 . Prie šio komunikato pridėtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas yra antroji ataskaita. Nuo šiol Komisija kasmet teiks ataskaitas apie ES finansuojamų veiksmų bendradarbiavimo ir vystymosi politikos srityse rezultatus ir lygins juos su bendrais vystymosi rezultatais.

ES veiksmai: pagrindiniai 2015 m. rezultatai

Svarbiausi nuo 2014 m. vidurio iki 2015 m. vidurio baigtais projektais ir programomis pasiekti rezultatai:

Geras valdymas: buvo remiami ketveri laisvi ir sąžiningi rinkimai

Konfliktų prevencija, taikos stiprinimas ir saugumas: 404 000 žmonių gavo naudos iš programų, kuriomis remiamas civilinis taikos stiprinimas po konfliktų ir (arba) konfliktų prevencija

Tvarus žemės ūkis, aprūpinimas maistu ir mityba: 5 025 000 moterų ir jaunesnių nei 5 m. amžiaus vaikų gavo naudos iš programų, susijusių su mityba – taip buvo padedama sumažinti vaikų mirtingumą

Energetika: nutiesta arba atnaujinta 2 600 km elektros energijos perdavimo ir (arba) paskirstymo linijų

Švietimas: 10 635 000 vaikų įregistruota pradinio lavinimo sistemoje, 7 603 000 vaikų – vidurinio lavinimo sistemoje, 175 000 mokytojų buvo suteikti mokymai.

Sveikata: 8 104 000 gimdymų priėmė kvalifikuoti medicinos darbuotojai ir tai padėjo sumažinti motinų mirtingumą

Gamtos ištekliai, aplinka ir klimato kaita: 3 951 000 hektarų saugomų teritorijų buvo tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta biologinė įvairovė ir būtų išsaugotas gamtos paveldas

Transportas: 8 905 000 žmonių įgijo galimybę naudotis visais metų laikais pravažiuojamais keliais

Užimtumas ir socialinė apsauga: 195 000 žmonių pasinaudojo profesiniu ar pedagoginiu mokymu arba gebėjimų stiprinimo programomis, kuriomis siekiama gerinti užimtumą, produktyvumą ir konkurencingumą

Prekyba ir privačiojo sektoriaus plėtra: 10 000 įmonių gavo galimybę gauti kreditų, kad būtų padidintos investicijos ir būtų išvengta rizikos

Visuotiniai laimėjimai

ES ir Afrikos partnerystės masto padidinimas

Buvo dirbama ne tik pagal Kotonu susitarimą, bet taip pat buvo pasiekta Afrikos ir ES santykių pažanga pagal bendrą Afrikos ir ES strategiją 2015 m. balandžio 22 d. Briuselyje vykusiame Afrikos ir ES atstovų susitikime, į kurį susirinko Afrikos Sąjungos Komisijos ir Europos Komisijos kolegijos. Šiame septintajame kolegijų susitikime buvo aptartos įvairios temos, įskaitant taiką ir saugumą; demokratiją, gerą valdymą ir žmogaus teises; žmogaus socialinę raidą; tvarų ir integracinį vystymąsi; augimą ir žemynų integraciją; visuotines ir besiformuojančias problemas.

2015 m. taip pat buvo nemažai bendradarbiaujama vietoje su Afrikos Sąjungos Komisija, daugiau finansinės paramos skiriant per Afrikos taikos priemonę ir Visos Afrikos programą.

Taika ir saugumas yra didelis Afrikos vystymosi ir bendradarbiavimo iššūkis. Šiomis aplinkybėmis Komisija daug dirbo skatindama priimti politinį sprendimą Burundyje ir buvo pradėtos konsultacijų procedūros pagal AKR ir EB partnerystės susitarimo 96 straipsnį.

2015 m. lapkričio 24 d. Kigalyje (Ruanda) įvyko 11-asis Afrikos Sąjungos ir ES dialogas žmogaus teisių klausimais. Abi suinteresuotosios šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą skatinti ir ginti žmogaus teises ir bendradarbiauti veiksmingai įgyvendinant abiejų žemynų ir tarptautinius žmogaus teisių dokumentus.

Ebolos virusinė liga

Visus 2015 m. ES toliau reagavo į Ebolos virusinės ligos epidemiją. Siekiant sušvelninti ekonominį epidemijos poveikį ir suteikti šalims lėšų valstybių finansams stabilizuoti, papildoma parama biudžetui buvo skirta Liberijai (31 mln. EUR) ir Siera Leonei (43 mln. EUR). Pradėta įgyvendinti tam tikrus strateginius projektus pagal programą, kuria humanitarinė pagalba susiejama su vystymusi, įskaitant sveikatos priežiūros sistemų stiprinimą ir pragyvenimo galimybių tvirtumo užtikrinimą Gvinėjoje, taip pat vandens prieinamumo gerinimą Liberijos mokyklose. Pirmosios gaivinimo programos taip pat pradėtos įgyvendinti Gvinėjoje (sveikatos priežiūros srityje) ir Liberijoje (švietimo ir energetikos srityje).

Pasauliniu lygmeniu Europos Komisijos tarnybos ir Europos išorės veiksmų tarnyba 2015 m. kovo 3 d. surengė tarptautinę aukšto lygio konferenciją Ebolos virusinės ligos klausimais. Konferencija padėjo išlaikyti impulsą ir sutelkti dėmesį tolesnei kovai su šia liga. 2015 m. pabaigoje rengtasi skelbti, kad visose trijose nuo Ebolos viruso nukentėjusiose šalyse Ebolos virusas išnaikintas.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas ir Inovacinės medicinos iniciatyvos vykdytojai, skelbdami skubius kvietimus vykdyti kovos su Ebolos virusu projektus 21 , investavo maždaug 240 mln. EUR. Visi projektai buvo pradėti 2014 m. pabaigoje – 2015 m. pradžioje.

Parama Somaliui

2015 m. spalio 21 d. Briuselyje įvyko bendra ES ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) įsipareigojimų telkimo konferencija Somalio klausimais. Somalis turi vieną didžiausių perkeltų bendruomenių visame pasaulyje – šalies viduje yra perkelta 1,1 mln. asmenų ir beveik milijonas pabėgėlių iš Afrikos Kyšulio. Šia konferencija buvo sutelkta tarptautinė parama siekiant pagerinti Somalio pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų gyvenimą – tą dieną buvo įsipareigota skirti 94 mln. EUR, iš kurių ES dviem tiksliniams veiksmams skirs 60 mln. EUR įnašą.

ES veiksmai: Somalio pabėgėliai

Įgyvendinant 2015 m. inicijuotą 50 mln. EUR programą bus padedama valdyti savanorišką asmenų grįžimą į Somalį iš Kenijos, Jemeno ir Europos ir patobulinti teisinę sistemą, taikomą šalies viduje perkeltiesiems asmenims, pabėgėliams ir grįžusiems asmenims, pagerinti būtinųjų paslaugų prieinamumą ir sukurti realistiškas pragyvenimo galimybes.

Tuo pačiu metu ES finansuos 10 mln. EUR vertės programą šiaurės Kenijoje, siekdama palengvinti gyvenimą ir sudaryti geresnes gyvenimo galimybes negalintiems grįžti pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms.

Viltis Centrinei Afrikos Respublikai

2015 m. gegužės 26 d. Tarptautinėje konferencijoje dėl Centrinės Afrikos Respublikos Europos Sąjungos parama buvo padidinta 72 mln. EUR ir tam tikros šalys prisiėmė naujus įsipareigojimus ES Bêkou patikos fondui 22 skirti 29 mln. EUR.

Pirmojo ES patikos fondo, t. y. Bêkou fondo veikla parodė, kokiu tempu ir kaip veiksmingai galima dirbti; vykdant šešis naujus projektus, paaiškėjo, kaip greitai ES gali sutelkti savo pajėgumus ir priemones.

ES veiksmai: Bêkou sveikatos projektas

Bêkou sveikatos projektu siekiama užtikrinti būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą milijonui žmonių valstybėje, kurioje suardyta didžioji dalis sveikatos priežiūros sistemos elementų ir paslaugų. 2015 m. šiuo projektu užtikrintas būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir pasiekta 450 000 tiesioginių naudos gavėjų.

Sahelis

2015 m. ES skyrė 216 mln. EUR lėšų maisto ir mitybos krizei devyniose Sahelio regiono šalyse įveikti. Vis pasikartojančios maisto krizės Sahelyje labai sumenkino neturtingiausių asmenų galimybes joms pasipriešinti – ieškodami geresnio pragyvenimo galimybių, jie kartais būna priversti išsikelti.

Po 2015 m. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo įsteigtas Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas rems kai kurias nestabiliausias ir pažeidžiamiausias šalis visoje Afrikoje, įskaitant Sahelį ir Čado ežero regioną.

Vakarų Balkanai ir Turkija

2015 m. lapkričio 10 d. Europos Komisija priėmė savo vidutinio laikotarpio plėtros strategiją 23 . Komisija dar kartą patvirtino, kad didelį dėmesį skiria principui „svarbiausi dalykai pirmiausia“, vykdydama derybų procesą, kuriame svarbiausi klausimai yra teisinė valstybė, pagrindinės teisės, demokratinių institucijų stiprinimas, įskaitant viešojo administravimo reformą, taip pat ekonominė plėtra ir konkurencingumas. Komisija ir toliau labiausiai stengiasi užtikrinti, kad plėtros šalys pirmenybę teiktų reformoms šiose svarbiausiose srityse.

Vakarų Balkanai: sujungiamumo darbotvarkė

Vakarų Balkanuose daugiausia Komisijos pastangų skiriama sujungiamumui, kad būtų skatinama pavienių šalių tarpusavio integracija ir jų integracija su ES. ES numatė, kad 2014–2020 m. laikotarpiu sujungiamumo projektams ir techninei pagalbai bus skirta iki 1 mlrd. EUR investicijų. 2015 m. ES suteikė 200 mln. EUR bendrą finansavimą dešimčiai prioritetinių projektų, vertinamų 600 mln. EUR, įskaitant įvairiarūšio vežimo terminalą, du tiltus ir tris geležinkelio projektus, taip pat elektros energijos jungiamąsias linijas ir regiono elektros energijos perdavimo sistemos stiprinimą.

Europos kaimynystė

2015 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas bendras komunikatas „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ 24 . Tai buvo padaryta po to, kai 2015 m. kovo 4 d. buvo paskelbtas bendras konsultacijų dokumentas 25 ir vėliau įvyko viešos konsultacijos, per kurias informaciją suteikė 250 subjektų.

ES ir jos partnerių abipusės svarbos prioritetai, be kita ko, yra šie: geras valdymas, demokratija, teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės; ekonominė plėtra stabilizacijos labui; sujungiamumas, energetika ir klimato kaita; saugumas; migracija ir judumas.

Ukraina: teisinės valstybės stiprinimas

Ukraina 2015 m. padarė nemažą pažangą teisingumo ir kovos su korupcija srityje – priėmė naujus teisės aktus, įskaitant Įstatymą dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimo ir Prokuratūros įstatymą. Padedant ES, buvo pradėta įgyvendinti 2015–2020 m. Teisingumo sektoriaus reformos strategija ir buvo įsteigtas Nacionalinis kovos su korupcija biuras, kuriam, rengiant atvirus konkursus, buvo pasamdyta 70 detektyvų.

Azija, Vidurinė Azija ir Ramiojo vandenyno regionas

2015 m. balandžio 25 d. Nepalą sudrebino pražūtingo masto 7,8 balo žemės drebėjimas, o gegužės mėn. įvyko dar vienas didelis žemės drebėjimas. Europos Sąjunga nedelsdama reagavo į šią nelaimę ir skyrė 6 mln. EUR reagavimo į nelaimes darbams. Paskui Nepalo vyriausybei buvo skubiai skirta 16,6 mln. EUR parama biudžetui, kad ji galėtų atlikti tolesnius reagavimo į nelaimes ir atstatymo darbus.

ES veiksmai: Nepalo gaivinimas ir atstatymas

Reaguodama į pražūtingus žemės drebėjimus, 2015 m. birželio mėn. surengtoje tarptautinėje konferencijoje Nepalo atstatymo klausimais ES sukūrė Nepalo ir ES gaivinimo ir atstatymo programą. Šiai programai skirtą finansavimą sudaro 100 mln. EUR parama biudžetui ir 5 mln. EUR parama papildomoms priemonėms. Nepalo ir ES gaivinimo ir atstatymo programa buvo parengta per rekordinį laiką, ja remiamos Nepalo vyriausybės pastangos vykdyti atkūrimo ir atstatymo procesą – „Naujojo Nepalo kūrimo kampaniją“.

2015 m. ES finansuojami intervenciniai veiksmai Afganistane buvo susiję su medicinos priežiūra, maistu ir geriamu vandeniu, apsauga, pastoge, sanitarinėmis sąlygomis, higienos skatinimu, parama apskritai nuo konfliktų ir gaivalinių nelaimių nukentėjusių žmonių ir konkrečiai perkeltųjų asmenų pragyvenimui. Be to, spalio 26 d. Afganistano šiaurės rytų Badakšano provincijos sostinę sukrėtė 7,5 balo žemės drebėjimas, kuris turėjo poveikį 12 šalies provincijų. 2015 m. bendra ES humanitarinė pagalba šiai šaliai siekė 40 mln. EUR, įskaitant papildomus 12 mln. EUR, kurie gruodžio mėn. buvo skirti didėjantiems humanitariniams poreikiams patenkinti. Ši parama buvo suteikta šalyje drastiškai suaktyvėjus konfliktui.

ES veiksmai: aprūpinimas maistu Afganistane

2014 ir 2015 m. ES padėjo išmokyti 540 moterų auginti daržoves ir ankštinius augalus, kad būtų sumažinta netinkamos mitybos atvejų ir būtų suteiktas postūmis vartoti įvairų ir sveiką maistą. Bamijano ir Goro provincijose buvo remiama apie 900 šeimų, ugdant naujus gebėjimus, kurie dar ilgai bus aktualūs net ir pasibaigus projektui.

Lotynų Amerika ir Karibų jūros šalys

2015 m. birželio 10–11 d. Briuselyje įvyko antrasis ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio bendra tema buvo „Mūsų bendros ateities kūrimas: darbas siekiant klestinčios, darnios ir tvarios visuomenės mūsų piliečiams“. Aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinta 346 mln. EUR vertės ES ir Karibų jūros regiono šalių regioninė orientacinė programa 2014–2020 m. Atnaujintas dviejų regionų veiksmų planas ir įtraukti du nauji skyriai: dėl aukštojo išsilavinimo ir piliečių saugumo.

Tuo pačiu metu kaip ir aukščiausiojo lygio susitikimas, įvyko ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) verslo aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio tema buvo „Europa, Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionas: integracinio tvaraus augimo skatinimas stiprinant mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmenį“. ES yra pagrindinė užsienio investuotoja CELAC regione ir jo antra pagal svarbą prekybos partnerė.

Mokslas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir technologijos yra pirmasis ES ir CELAC veiksmų plano, kuris buvo parengtas po atitinkamo 2015 m. aukščiausiojo lygio susitikimo, punktas. 26 . ES ir CELAC bendradarbiavimas bus įtvirtintas palaikant dialogą mokslo, mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų klausimais – tai bus padaryta įgyvendinant 2011 m. kovo mėn. pradėtą vykdyti ES ir CELAC (EULAC) bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvą.

(1)

https://ec.europa.eu/europeaid/funding/about-funding-and-procedures/where-does-money-come/european-development-fund_en .

(2)

SWD(2015) 159 final, 2015 8 3.

(3)

https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld .

(4)

http://ec.europa.eu/europeaid/communication-global-partnership-poverty-eradication-and-sustainable-development-after-2015_en .

(5)

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/05/26-fac-dev-council-conclusions-global-partnership/ .

(6)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9144-2015-INIT/lt/pdf .