EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 12 08

COM(2016) 790 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

​​Europos kovos su kelionės dokumentų klastojimu stiprinimo veiksmų planas

I.ĮVADAS

Po pastarojo meto teroristinių išpuolių Europoje ir dėl dabartinių migracijos srautų atkreiptas dėmesys į ypač aštrią kelionės dokumentų klastojimo problemą. Dokumentų klastojimas sudaro sąlygas terorizmui ir organizuotam nusikalstamumui, jis siejamas ir su prekyba žmonėmis 1 bei neteisėtu migrantų gabenimu. Labai svarbu padidinti kelionių dokumentų saugumą, be kita ko, patobulinti esminę tapatybės duomenų tvarkymo infrastruktūrą.

Komunikate „Didesnis saugumas judžiame pasaulyje. Geresnis keitimasis informacija kovojant su terorizmu ir patikimesnės išorės sienos“ 2 Komisija pabrėžė, kad saugūs kelionės ir asmens dokumentai yra itin svarbūs, kai būtina neabejotinai nustatyti asmens tapatybę, ir pranešė pateiksianti kovos su kelionės dokumentų klastojimo reiškiniu veiksmų planą. Patobulintas metodas bus grindžiamas patikimomis sistemomis, padėsiančiomis užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir grėsmėms vidaus saugumui, kylančioms dėl dokumentų saugumo problemų.

Dažniausi kelionės dokumentai yra pasai, tačiau tokiems dokumentams priskiriamos ir nacionalinės asmens tapatybės kortelės ir trečiųjų šalių piliečių leidimai gyventi (naudojami erdvėje be vidaus sienų kontrolės). ES piliečiai gali atvykti į ES, Šengeno erdvę ir tam tikras ES nepriklausančias šalis ir iš jų išvykti pateikę valstybės narės išduotą nacionalinę asmens tapatybės kortelę. Taigi, pavyzdžiui, užsienio teroristai kovotojai gali keliauti tarp ES ir Turkijos naudodamiesi tik savo nacionaline asmens tapatybės kortele.

ES kelionės dokumentai turi didelę paklausą tarp dokumentų klastotojų. Bent trys ketvirtadaliai prie išorės sienų, taip pat erdvėje be vidaus sienų kontrolės aptinkamų suklastotų dokumentų būna neva išduoti ES valstybės narės arba Šengeno asocijuotosios šalies 3 . Pagal naujausias Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ataskaitas mažiau saugios valstybių narių išduotos nacionalinės asmens tapatybės kortelės yra dažniausiai aptinkami kelionėms Šengeno erdvėje naudojami netikri dokumentai. Toliau daugėja sukčiavimo naudojant panašaus asmens dokumentą (angl. „look-alike fraud“) atvejų (kai dokumento turėtojas yra tiesiog panašus į tikrąjį jo savininką); 2016 m. antrą ketvirtį apie tokius dokumentų klastojimo atvejus toliau buvo pranešama dažniausiai. Vieną didžiausių grėsmių toliau kelia atvejai, kai autentiški dokumentai gaunami pateikus netikrus pirminius dokumentus (gimimo, santuokos ir mirties liudijimus), nes tokius atvejus labai sunku nustatyti.

Šiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad ES ir ypač valstybės narės dėtų daugiau pastangų, kad ES ir trečiųjų šalių piliečiams išduodami kelionės dokumentai būtų saugesni. Kelionės dokumentų saugumas yra svarbus veiksnys siekiant pagerinti sienų apsaugą ir migracijos valdymą ir sukurti veiksmingą ir tikrą saugumo sąjungą 4 .

Kelionės dokumentų klastojimo būdai sparčiai kinta. Šiuo metu nusikaltėlių tinklai, užsiimantys kelionės dokumentų klastojimu ir padirbinėjimu, tampa vis labiau specializuoti ir nuolat kuria naujus klastojimo būdus, įskaitant manipuliavimą apsaugos nuo klastojimo prietaisais ir biometrinių patikrų vengimą, ir plėtoja naujus modus operandi.

Dėl diegiamų pažangesnių apsaugos priemonių, gamybos metodų ir dokumentų tikrinimo sistemų tapatybės ir kelionės dokumentus tampa sunkiau klastoti ir padirbinėti. Vis dėlto sukčiautojai vis dažniau imasi ne įprastinio sukčiavimo (kai daugiausia dėmesio skiriama fiziniam dokumentui, pavyzdžiui, pakeičiama paso galiojimo data (klastojimas) arba pagaminamas visiškai netikras dokumentas (padirbinėjimas)), o kitų dokumentų klastojimo būdų, pavyzdžiui, sukčiauja naudodami panašaus asmens dokumentą. Jie taip pat imasi kitų rūšių dokumentų, pavyzdžiui, pirminių dokumentų, kuriais grindžiami prašymai dėl tikrų kelionės dokumentų.

Remiantis 2016 m. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ataskaita 5 , atvejų, kai sukčiauta apsimetant kitu asmeniu ir kai nesąžiningai gauti tikri dokumentai, nuo pirmo 2015 m. ketvirčio iki pirmo 2016 m. ketvirčio padaugėjo atitinkamai 4 proc. ir 76 proc., o sukčiavimo naudojant padirbtus dokumentus atvejų sumažėjo (−8 proc.).

Šiame komunikate išdėstytas kelionės dokumentų saugumo didinimo veiksmų planas. Kelionės dokumentų saugumo standartai ir sienų kontrolės reikalavimai 6 nustatyti ES lygmeniu, tačiau valstybės narės ir toliau yra visiškai atsakingos už pirminius dokumentus ir faktinį kelionės dokumentų gaminimą ir išdavimą. Veiksmų plane nustatytos priemonės, kurių Komisija imsis, ir rekomenduojami veiksmai, kurių vykdydamos nacionalinę politiką dėl visų kelionės dokumentų saugumo aspektų turėtų imtis valstybės narės.

Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad vykdant visas šiame veiksmų plane nurodytas priemones būtų užtikrinamos pagrindinės teisės, visų pirma teisė į asmens duomenų apsaugą.

Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, toliau stebės, ar tinkamai įgyvendinama ES teisė ir, kai tinkama, prireikus naudosis savo įgaliojimais, kad užtikrintų tinkamą įgyvendinimą.

II.    VEIKSMŲ PLANAS

1.    Tapatybės registravimas

Autentiškus dokumentus, gautus remiantis netikra tapatybe, sienos perėjimo punktuose arba valstybių narių teritorijoje aptikti labai sunku. Asmenų tapatybė turėtų būti nustatoma ir pirminiai dokumentai 7 turėtų būti išduodami remiantis gyventojų registrais, kuriuose būtų reikiamų atnaujintų istorinių, socialinių ir geografinių duomenų. Šalys, turinčios biometrinį gyventojų registrą arba kelionės dokumentų duomenų bazę, gali patikrinti asmens tapatybę kaskart, kai jis pateikia prašymą išduoti naują kelionės dokumentą, todėl asmuo negali teikti prašymo išduoti autentišką dokumentą naudodamasis netikru pirminiu dokumentu.

Nors asmuo gali teisėtai pasikeisti vardą ir pavardę, šį procesą reikia atidžiai stebėti ir procedūros turi būti nepriekaištingos. Tais atvejais, kai suaugusieji registruojasi arba teikia prašymą išduoti pasą pirmą kartą (pvz., po natūralizacijos), bet nėra jokių patikimų registravimo duomenų, atsakingos institucijos turėtų atlikti asmeninius pokalbius ir prireikus ieškoti papildomų įrodymų, kad asmuo faktiškai naudojasi nurodyta tapatybe, pavyzdžiui, patikrindamos rinkėjų sąrašus ar socialinio draudimo registrus.

Be to, siekiant išvengti klastojimo turėtų būti užtikrinamas minimalus pirminių dokumentų apsaugos lygis. Siekdama užtikrinti didesnį pirminių dokumentų saugumą, ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros iniciatyvoms 8 iš viso skyrė 16 mln. EUR. Dokumentų saugumo srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą padės remti programos „Horizontas 2020“ būsimos darbo programos, susijusios su saugia visuomene (2018–2020 m.).

Už ES ribų pagal Europos migracijos darbotvarkėje nustatytą naują partnerystės modelį svarbiose trečiosiose šalyse partnerėse, galinčiose užtikrinti veikiančius civilinės būklės registrus ir pirštų atspaudų arba biometrinių duomenų skaitmeninimą, vykdomi biometrinių duomenų registravimo bazių plėtojimo projektai.

Europolas skyrė lėšų netikrų pirminių dokumentų aptikimo vadovui parengti. Vadove pateikta Europos tapatybės dokumentų ir pirminių dokumentų pavyzdžių ir trumpi jų aprašymai, tačiau juo nesinaudojama taip plačiai, kaip reikėtų.

Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugos 9 taip pat gali padėti aptikti netikrus dokumentus ir padidinti elektroninių dokumentų saugumą, nes jos padeda įrodyti tapatybę ir užkirsti kelią tapatybės klastojimui, taikant abipusį tapatybės duomenų patvirtinimą. Šios paslaugos taip pat padėtų sudaryti palankesnes sąlygas saugiai teikti elektroninius prašymus atnaujinti kelionės dokumentus.

Neseniai priimtu Reglamentu, kuriuo supaprastinami viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimai 10 , nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje išduoti gimimo ir santuokos liudijimai gali būti pripažįstami autentiškais kitoje valstybėje narėje be autentiškumo spaudo. Tai padeda stiprinti kovą su sukčiavimu: sukuriamas administracinis bendradarbiavimas, kurį vykdydamos valstybės narės, suabejojusios dėl viešojo dokumento autentiškumo, pavyzdžiui, siekdamos patikrinti pirminių dokumentų autentiškumą, bendrauja tarpusavyje per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI).

2.    Dokumentų išdavimas

3.    Dokumentų gamyba

3.1. Kelionės dokumentų apsaugos priemonės

Priimti ES teisės aktai dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsaugos priemonių ir biometrikos standartų 13 , vienodos vizų formos 14 ir ne ES piliečiams skirtų leidimų gyventi 15 . Šie standartai taip pat taikomi vietinio eismo per sienas leidimams 16 ir leidimams, išduodamiems pagal teisėtos migracijos acquis. Atitinkamos dokumentų techninės specifikacijos nuolat naujinamos, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui. Todėl svarbu, kad dokumentai būtų gaminami visapusiškai laikantis šių techninių specifikacijų naujausių versijų.

Komisija pateikė du pasiūlymus 17 , kuriais siekiama patobulinti apsaugos priemones ir sukurti naują vizų ir trečiųjų šalių piliečių leidimų gyventi dizainą. Jeigu šie pasiūlymai būtų skubiai priimti, būtų galima sumažinti suklastotų dokumentų, naudojamų siekiant patekti į erdvę be vidaus sienų kontrolės, skaičių.

Šiuo metu valstybių narių išduodamų nacionalinių asmens tapatybės kortelių ir ES piliečių, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, ir jų šeimos narių teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų saugumo lygis labai skiriasi, dėl to didėja sukčiavimo ir dokumentų klastojimo rizika ir atsiranda praktinių sunkumų piliečiams, siekiantiems naudotis laisvo judėjimo teise. Atsižvelgdama į 2013 m. ES pilietybės ataskaitą, kaip nurodyta 2016 m. komunikate „Didesnis saugumas judžiame pasaulyje“, Komisija pradėjo tyrimą 18 , kuriuo siekiama išsamiau įvertinti saugumo klausimus, be kita ko, galimo apsaugos priemonių suderinimo, siekiant padidinti jų atsparumą dokumentų klastojimo rizikai, klausimą. Asmens tapatybę ir teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų apsaugos priemonių gerinimas taip pat galėtų padėti spręsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų naujausiose ataskaitose minėtą problemą, kad nacionalinės asmens tapatybės kortelės, kurių saugumo lygis mažesnis, yra dažniausiai aptinkami netikri dokumentai.

Kalbant apie ES piliečių, kurių valstybės narės neturi diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos trečiojoje šalyje, teisę į konsulinę apsaugą, išduoti tokiems piliečiams skirtus laikinuosius kelionės dokumentus gali tekti kitai valstybei narei. 1996 m. sprendimu 19 nustatyta bendra tokių laikinųjų kelionės dokumentų forma, kad piliečiai galėtų grįžti namo. Laikinųjų kelionės dokumentų išdavimas yra dažniausia konsulinės pagalbos forma. Po 20 metų minėtas sprendimas yra pasenęs 20 . Kai kurios valstybės narės laikinojo kelionės dokumento nenaudoja, nes jis laikomas neapsaugotu nuo klastojimo. Atlikdama šią peržiūrą Komisija išnagrinės galimybes modernizuoti laikinųjų kelionės dokumentų apsaugos priemones.

3.2.    Biometrinių duomenų registravimas

ES lygmeniu priimtos gairės institucijoms dėl biometrinių identifikatorių registravimo pasuose ir trečiųjų šalių piliečių leidimuose gyventi 21 . Tai labai svarbi užduotis, nes daugumą nesutapimų atliekant pasienio kontrolę lemia netinkamas duomenų užregistravimas išduodant dokumentą. Biometrinių duomenų kokybė – svarbiausias parametras, turintis įtakos automatinių biometrinių sistemų tikslumui. Be to, turėtų būti sprendžiamos su pažeidžiamais biometrinių duomenų aspektais susijusios problemos, kaip antai veidų suliejimo (angl. „face-morphing“) ir fizinio pirštų atspaudų klastojimo (angl. „fingerprint spoofing“) 22 problemos.

4.    Dokumentų kontrolė

Šengeno sienų kodekse 23 išdėstytos ES ir ne ES piliečių patikrų prie išorės sienų procedūros. Sienos apsaugos pareigūnai šias patikras turi vykdyti sparčiai ir kelionės dokumentus tikrina remdamiesi technologijomis ir (arba) duomenų bazėmis, mokymais ir orientavimo priemonėmis.

4.1.    Ne ES piliečių kelionės dokumentų elektroninės patikros

Elektroninis ne ES piliečių kelionės dokumentų autentiškumo tikrinimas yra esminė būsimos atvykimo ir išvykimo sistemos sudedamoji dalis 24 ; jis padeda nustatyti tapatybės klastojimo ir netinkamo kelionės dokumentų naudojimo atvejus ir su jais kovoti ir kartu – didinti saugumą. Be to, sistema padės kovoti su tapatybės klastojimu, nes joje bus tvarkomi ne ES piliečių biometriniai tapatybės duomenys, panašiai kaip Vizų informacinėje sistemoje tvarkomi vizos turėtojų duomenys. Šiais tikslais šios dvi sistemos glaudžiai tarpusavyje susijusios.

Sertifikatų iš ES nepriklausančių šalių (parašą patvirtinančių šalių sertifikavimo įstaigų) gavimas siekiant nustatyti kelionės dokumentų autentiškumą yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiama pasitikėjimo grandis nuo sertifikato „gamintojo“ iki „vartotojo“ (naudotojo). Komisija 2015 m. pradėjo bandomąjį projektą, siekdama išnagrinėti, kaip būtų galima rinkti ES nepriklausančių šalių sertifikatus, patvirtinti jų patikimumo lygį ir vėliau dalytis jais, įtraukus į vadinamąjį pagrindinį sąrašą, atitinkantį Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos specifikacijas 25 . Nuo 2017 m. šis pagrindinis sąrašas galėtų padėti supaprastinti ir toliau skatinti taikyti ES nepriklausančių šalių kelionės dokumentų elektroninį tapatumo nustatymą visų valstybių narių reikmėms.

4.2.    Patikros duomenų bazėse

Dokumentų turėtojai apie pamestus ar pavogtus dokumentus turėtų pranešti iš karto. Jei valstybės narės nedelsdamos įtraukia informaciją į Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazę (tai padaryti jos įpareigotos teisiškai), gerokai sumažėja tapatybės klastojimo galimybių. 2016 m. lapkričio 24 d. buvo daugiau kaip 52 mln. SIS perspėjimų dėl išduotų dokumentų ir 1 mln. – dėl dokumentų blankų. 2015 m. gauta maždaug 18 500 atitikčių dėl išduotų dokumentų.

Valstybės narės taip pat turėtų perduoti Interpolui duomenis apie pamestus, pavogtus ar pasisavintus ES nepriklausančių šalių išduotus kelionės dokumentus, kad jos galėtų įvesti duomenis į pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazę, jei tai įmanoma. Tai itin svarbu kalbant apie, pavyzdžiui, neteisėtai gautus Sirijos kelionės dokumentus. Pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje yra daugiau negu 68 mln. įrašų. 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. atlikta 1 243 mlrd. paieškų ir gauta daugiau kaip 115 000 atitikčių.

Pagal siūlomą dalinį Šengeno sienų kodekso pakeitimą 26 taptų privaloma visus kelionės dokumentus (kad ir kokia būtų turėtojo pilietybė) tikrinti SIS ir pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje. Tai suteiktų galimybę lengviau nustatyti pamestus, pavogtus, pasisavintus ar pripažintus negaliojančiais dokumentus, juos sulaikyti ir išsaugoti kaip įrodymus. Be to, pasiūlyta Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) 27 suteiktų galimybę ne ES piliečių, kuriems netaikomas vizos reikalavimas, kelionės dokumentus patikrinti SIS ir pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje, prieš asmenims atvykstant prie išorės sienų. Aukšto lygio ekspertų grupė informacinių sistemų ir sąveikumo klausimais 28 nagrinėja, kaip sąveikumas galėtų padėti pagerinti dokumentų ir tapatybės patikras. 

4.3.    Mokymai

Valstybės narės, kompetentingos ES agentūros ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (be kitų subjektų) parengė sienos apsaugos pareigūnams skirtus mokymus apie tai, kaip aptikti suklastotus dokumentus. Mokymai turėtų būti nuolat naujinami, visų pirma siekiant sutelkti dėmesį į naujų rūšių sukčiavimą, pavyzdžiui, sukčiavimą naudojant panašaus asmens dokumentą, ir skirti visiems dokumentus tikrinantiems subjektams, kaip antai vežėjams, konsuliniam personalui ir vietos administracijoms.

Direktyvoje dėl vežėjų atsakomybės nustatytos finansinės sankcijos vežėjams, vežantiems ne ES piliečius, neturinčius dokumentų, būtinų norinti atvykti į ES. Reikėtų papildomai apsvarstyti galimybę įtraukti tinkamų nuostatų dėl vežėjams skirtų mokymų, kad suklastoti dokumentai būtų geriau aptinkami.

4.4.    Priemonės

Tarp priemonių, kuriomis naudodamiesi policijos pareigūnai, sienos apsaugos pareigūnai ir kiti subjektai gali aptikti suklastotus dokumentus, yra duomenų bazė „Klastoti ir autentiški dokumentai internete“ (FADO) – Europos vaizdų duomenų bazė, kurioje 24 oficialiomis ES kalbomis pateikiami standartizuoti dokumentų apsaugos priemonių ir klastojimo būdų aprašai, taip pat įvairios nuorodos, suteikiančios galimybę tiesiogiai patekti į kitas su dokumentais susijusias duomenų bazes bei į nacionalines ir komercines prietaikas.

FADO sukurta bendradarbiaujant valstybėms narėms, ji turėtų būti įtraukta į ES teisinę sistemą. Šiuo metu valstybės narės nėra teisiškai įpareigotos pateikti dokumentų (autentiškų ar aptiktų suklastotų), todėl pateikiamos informacijos tiek apie ES, tiek apie ES nepriklausančių šalių dokumentus mastas labai skiriasi. Be to, faktiškai duomenų baze naudojamasi ribotai. Turėtų būti išnagrinėta, kokią papildomą naudą teikia ši sistema ir ar reikia patobulinimų.

Be policijos ir sienos apsaugos institucijų, tikrais kelionės ir asmens dokumentais kliaujasi ir civiliniai bei privatūs subjektai 29 , kuriems dėl įvairių priežasčių reikia atlikti tapatybės patikras. Asmenų, kurie nėra dokumentų specialistai, bendruomenė taip pat turėtų turėti galimybę naudotis paprastais autentiškumo patvirtinimo mechanizmais, kuriems nereikia dalykinių žinių ar specialios įrangos. Ne specialistai ir plačioji visuomenė gali naudotis FADO posisteme, kurioje pateikiama ne tokia išsami informacija. Reikėtų išnagrinėti, kokios priemonės suteiktų jiems daugiau galimybių gauti perspėjimus apie pamestus arba pavogtus dokumentus, naudotis autentiškų dokumentų duomenų bazėmis ir gauti naujausią informaciją apie sukčiavimo tendencijas.

4.5.    Kelionės dokumentų biometriniai identifikatoriai

Biometriniai identifikatoriai yra svarbi priemonė, padedanti nustatyti sukčiavimo atvejus. Pasienio kontrolės pareigūnai gali jais naudotis tapatybei nustatyti, visų pirma palygindami lusto duomenis su duomenimis ant dokumento.

Tam, kad institucijos galėtų patikrinti e. pasų ir e. leidimų gyventi elektroninius komponentus, dokumentus išdavusios valstybės narės turi joms pateikti reikiamus sertifikatus, kad jos turėtų prieigą prie luste saugomų pirštų atspaudų. Sistemingai elektroniniu būdu tikrinant lusto duomenis būtų nustatomi dažniausi dokumentų klastojimo atvejai, pavyzdžiui, tokie atvejai, kai manipuliuojama turėtojo nuotrauka. Deja, ne visos valstybės narės keičiasi sertifikatais.

SIS galimybės padėti kovoti su dokumentų klastojimu padidės, atsiradus pirštų atspaudų paieškos funkcijai. Pirmieji elementai (automatinis duomenų kokybės kontrolės mechanizmas) bus parengti iki 2017 m. vidurio, o centrinio lygmens veikla bus baigta 2017 m. ketvirtą ketvirtį. Ši funkcija padės sėkmingai nustatyti institucijų ieškomų asmenų tapatybę (remiantis jų pirštų atspaudais). Automatinėje pirštų atspaudų identifikavimo sistemoje (AFIS) bus atliekamos tapatybės patikros ir ji labai padės nustatyti dokumentų ir tapatybės klastojimo atvejus. Valstybės narės ims ja naudotis palaipsniui nuo 2018 m. pradžios.

Pavogtus, pasisavintus, pamestus arba pripažintus negaliojančiais pasus, asmens tapatybės korteles, vairuotojo pažymėjimus, leidimus gyventi ir kelionės dokumentus jau galima įvesti į SIS, tačiau (kaip vieną iš sistemos teisinio pagrindo persvarstymo veiksmų) Komisija planuoja siūlyti, kad būtų įvedami ir suklastoti dokumentai. Tai sudarys sąlygas visapusiškiau žvelgti į tokių dokumentų aptikimą ir konfiskavimą.

III.    TOLESNI VEIKSMAI

Komisija ragina valstybes nares imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas spartus šio veiksmų plano įgyvendinimas. Iki 2018 m. pirmo ketvirčio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks ataskaitą apie padarytą pažangą.

(1)

     Tarnybų darbinis dokumentas SWD(2016) 159 final, pridėtas prie Komisijos kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaitos (2016 m.).

(2)

     COM(2016) 602 final, 2016 9 14.

(3)

     2016 m. antrą ketvirtį 74,33 proc. netikrų asmens tapatybės kortelių, 60,46 proc. netikrų leidimų gyventi ir 17,11 proc. netikrų pasų buvo ES dokumentai (Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ketvirčio rizikos analizės ataskaita).

(4)

     Komisijos komunikatas „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir kurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą“ (COM(2016) 230 final, 2016 4 20).

(5)

      http://frontex.europa.eu/publications.  

(6)

     Dėl sienų kontrolės reikalavimų žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) V antraštinės dalies 2 skyrių.

(7)

     Pirminiai dokumentai yra gimimo, santuokos ir mirties liudijimai, kuriais grindžiami prašymai išduoti tapatybės dokumentus, teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus ir kelionės dokumentus.

(8)

     Du Septintosios bendrosios programos finansuojami saugumo srities projektai konkrečiai susiję su dokumentų saugumu ir tapatybės duomenų valdymu: „Spartus ir patikimas tapatybės duomenų pateikimas ir patikra naudojant e. pasus, kartu didinant keliautojų privatumą“ (angl. „Fast and trustworthy identity delivery and check with e-passports leveraging traveller privacy“) (FIDELITY) ir „Rekomendacijos dėl patikimų pirminių dokumentų, padėsiančios atkurti pasitikėjimą e. pasais ir padidinti išplėstos sienos saugumą“ (angl. „Recommendations for reliable breeder documents restoring e-passport confidence and leveraging extended border security“) (ORIGINS). Pagal programos „Horizontas 2020“ saugios visuomenės tikslą remiamas projektas „Patikima europinė tapatybės ekosistema“ (angl. „Reliable European identity ecosystem“) („Aries“).

(9)

     2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73–114).

(10)

     2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 200, 2016 7 26, p. 1–136).

(11)

     Valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl bendrų minimalių saugumo standartų, taikomų nacionalinėms asmens tapatybės kortelėms (2005 m. gruodžio 1–2 d.).

(12)

     Valstybių narių vyriausybių atstovų, 2006 m. gruodžio 4–5 d. posėdžiavusių Taryboje, rezoliucija dėl valstybių narių išduodamų kelionėms galiojančių asmens tapatybės kortelių minimalių saugumo standartų.

(13)

     Reglamentas (EB) Nr. 2252/2004 (OL L 385, 2004 12 29, p. 1.). Jungtinė Karalystė ir Airija šios priemonės netaiko.

(14)

     Reglamentas (EB) Nr. 1683/95 (OL L 164, 1995 7 14, p. 1).

(15)

     Reglamentas (EB) Nr. 1030/2002 (OL L 157, 2002 6 15, p. 1).

(16)

Reglamentas (EB) Nr. 1931/2006 (OL L 405, 2006 12 30, p. 1.).

(17)

     Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1995 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1683/1995, nustatantis vienodą vizų formą, pasiūlymas (COM(2015) 303 final); Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą, pasiūlymas (COM(2016) 434 final).

(18)

     Tyrimas, kurio tikslas – padėti pasirengti atlikti ES politikos iniciatyvų dėl teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų ir asmens dokumentų poveikio vertinimą, siekiant palengvinti naudojimąsi laisvo judėjimo teise.

(19)

     1996 m. birželio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas; OL L 168, 1996 7 6.

(20)

     Be kita ko, dėl to, kad įsigaliojo Direktyva 2015/637/ES dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti.

(21)

     2011 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos sprendimas C(2011) 5499.

(22)

     Veidų suliejimas yra dviejų veido atvaizdų suliejimas į vieną naudojant skaitmenines programas; fizinis pirštų atspaudų klastojimas – padirbtų pirštų atspaudų naudojimas, nukopijuojant pirštų atspaudus ant gumos.

(23)

     2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(24)

     COM(2016) 194 final, 2016 4 6.

(25)

     Pagrindinį sąrašą sudaro įvairių parašą patvirtinančių šalies sertifikavimo įstaigų sertifikatai, jį paskelbia viena šalis, patvirtinusi sertifikatus ir pasirašiusi tą sąrašą. Procedūra nustatyta ICAO dokumente Nr. 9303.

(26)

     Pasiūlymas iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą (COM(2015) 670 final, 2015 12 15) bus oficialiai priimtas 2017 m. pirmą ketvirtį.

(27)

     Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/794 ir (ES) 2016/1624, pasiūlymas (COM(2016) 731 final).

(28)

     Ji sukurta Komisijai paskelbus komunikatą „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ (COM(2016) 205 final, 2016 4 6).

(29)

     Pvz., pašto tarnybos, bankai, notarai, kelionių agentūros, automobilių nuomos bendrovės, pinigų pervedimo agentūros.