EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 09 02

COM(2016) 522 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2015 m. mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos Europos Sąjungoje metinė ataskaita

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2015 m. mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos Europos Sąjungoje metinė ataskaita

1.    Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos Metinės ataskaitos pagrindas

Metinė mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos Europos Sąjungoje (ES) ataskaita rengiama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 190 straipsnį. Šios ataskaitos tikslas – pateikti glaustą ir neišsamią pagrindinių ataskaitiniais metais įgyvendintų priemonių apžvalgą.

2.    Bendrosios 2015 m. politinės aplinkybės

2015 m. buvo pirmieji Jeano-Claude'o Junckerio Komisijos metai. Pradėjęs eiti šias pareigas Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pasakė, jog tai bus nauja pradžia Europai ir pristatė savo Darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, teisingumo ir demokratinių pokyčių darbotvarkę, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas dešimčiai politinių prioritetų ir pagrindiniams ekonomikai ir visuomenei kylančiams iššūkiams. Šioje darbotvarkėje suformuota nauja politikos kryptis sutelkiant dėmesį į svarbius dalykus, t. y. sritis, kuriose piliečiai tikisi iš Europos pokyčių 1 ir kuriose svarbų vaidmenį turėtų vaidinti moksliniai tyrimai ir inovacijos.

Lemiami metų įvykiai (nuo lėtesnio, nei tikėtasi, Europos ekonomikos atsigavimo iki migracijos spaudimo prie išorės sienų ir precedento neturinčių teroristinių išpuolių Europos teritorijoje) dar labiau padidino poreikį šiuos prioritetus ir toliau laikyti pagrindiniais.

Iš tiesų, nuosaikus ekonomikos atsigavimas euro zonoje ir visoje ES 2015 m. buvo stebimas trečius metus. Augimą daugiausia lėmė laikinieji veiksniai, kaip antai mažėjančios naftos kainos, palanki pinigų politika ir už euro zonos ribų palyginti nedidelė euro vertė. Nors ekonomikos atsigavimas buvo patvarus ir vyko įvairiose valstybėse narėse, jis buvo vis dar lėtas ir netolygus, tad 2016 m. reikėjo ryžtingo politinio atsako investuojant ir vykdant struktūrines reformas.

Buvo parengtas ir dabar įgyvendinamas Komisijos 315 mlrd. eurų investicijų planas Europai, įsteigtas naujas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Fondas veikia ir užtikrina kokybiškas investicijas, kuriomis siekiama dar labiau paremti Europos ekonomiką, be kita ko, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, inovatyvias MVĮ ir mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmones.

Be to, visus metus, remiantis Komisijos nauja geresnio reglamentavimo darbotvarke, buvo pateikti pasiūlymai, kuriuose išdėstyti pagrindiniai energetikos sąjungos, bendrosios skaitmeninės rinkos, kapitalo rinkų sąjungos, Europos saugumo darbotvarkės, Europos migracijos darbotvarkės, Teisingo ir veiksmingo pelno apmokestinimo veiksmų plano ir naujosios prekybos strategijos elementai, ir galiausiai ne mažiau svarbūs pasiūlymai, kaip įtvirtinti ir stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą.

Penkių pirmininkų ataskaitoje pristatytas plataus užmojo ir kartu pragmatiškas planas, kaip įtvirtinti ekonominę ir pinigų sąjungą ir pateiktos atitinkamos teisėkūros priemonės.

Patyrus pabėgėlių krizę, vieną iš didžiausių šiuo metu Europai kylančių iššūkių, reikėjo imtis ryžtingų darnių Europos Sąjungos veiksmų ir vyko nuolatinis darbas siekiant parengti koordinuotą Europos atsaką sprendžiant pabėgėlių ir migracijos problemas.

ES taip pat sutelkė didelius politinius, finansinius ir mokslinius išteklius, kad padėtų Ebolos virusu užsikrėtusiems žmonėms ir kad tas virusas būtų sustabdytas, suvaldytas, išgydytas ir galiausiai išnaikintas. Bendras ES finansinis įnašas kovojant su epidemija viršija 1,2 mlrd. eurų. Ši suma apima valstybių narių ir Europos Komisijos finansavimą.

2015 m. gruodžio mėn. vykusioje Paryžiaus klimato konferencijoje (COP21) 195 šalys priėmė pirmą istorijoje visuotinį teisiškai privalomą pasaulinį klimato susitarimą. Susitarime, kuris turėtų įsigalioti 2020 m., nustatytas pasaulinis veiksmų planas, pagal kurį pasaulyje turėtų būti išvengta pavojingos klimato kaitos užtikrinant, kad klimato atšilimo lygis neviršytų 2 °C. ES buvo viena svarbiausių šios konferencijos dalyvių, ir Europos Komisija paskelbė naująją energetikos sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo strategiją siekdama skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas pasaulio klimato tikslams pasiekti.

3.    Politikos programa

Kuriant ir remiant atvirųjų inovacijų ekosistemą skatinama dinamiška žinių sklaida ir sudaromos sąlygos toms žinioms įgyti socialinę ir ekonominę vertę. Šiais ataskaitiniais metais buvo padėtas Europos rizikos kapitalo fondų fondo (-ų) iniciatyvos, kurios įgyvendinimas turėtų prasidėti 2016 m., pagrindas; paskelbta pažangumo ženklo iniciatyva 2 ir pradėtos diskusijos dėl Europos inovacijų tarybos steigimo. Komisija sukūrė naują mokslinių rekomendacijų mechanizmą (SAM) 3 , kad būtų suburta geriausių Europos ekspertų įvairiose srityse grupė, galinti padėti formuoti ES politiką teikdama nepriklausomas mokslines rekomendacijas.

Pagal naująją ES geresnio reglamentavimo darbotvarkę 4 , pradėtą įgyvendinti 2015 m. gegužės mėn., pradėtas galiojančių arba siūlomų ES teisės aktų poveikio inovacijoms vertinimas siekiant teikti kuo didesnę paramą inovacijoms (InnovRefit) 5 . Įgyvendinant iniciatyvą InnovRefit, turėtų būti išnagrinėtas ir susitarimų dėl inovacijų klausimas 6 . Šie susitarimai padės spręsti problemas, susijusias su novatorių nustatytais reglamentavimo neaiškumais, kurie, taikant galiojančią teisinę sistemą, gali būti kliūtis inovacijoms. Pirmiausia 2016 m. numatoma įgyvendinti bandomuosius žiedinės ekonomikos veiksmus, kad sudarant susitarimus su suinteresuotaisiais subjektais ir valdžios institucijomis būtų padedama su reguliavimo kliūtimis susiduriantiems novatoriams 7 .

Atviro mokslo programoje apibūdinama, kaip šiuo metu keičiasi mokslinių tyrimų atlikimo, tyrėjų bendradarbiavimo, dalijimosi žiniomis ir mokslo organizavimo būdai. Ji įgyvendinama pasitelkiant skaitmenines technologijas, atsižvelgiant į vis didėjančius duomenų srautus, globalizaciją ir mokslininkų bendruomenės, į kurią įsitraukia nauji veikėjai (vykdantys, pvz., mokslinę piliečių veiklą), plėtrą. Trumpuoju laikotarpiu atviro mokslo programa gali pasiūlyti didesnį skaidrumą, atvirumą, įtrauktį ir bendradarbiavimą kuriant tinklus. Ilgainiui mokslas gali tapti veiksmingesnis ir patikimesnis bei geriau prisitaikyti prie didžiųjų mūsų laikų iššūkių, skatinti bendrą kūrybinę veiklą ir atviras inovacijas. Jis taip pat skatins mokslinių tyrimų etiką, kuri, kaip pabrėžė Taryba savo 2015 m. gruodžio 1 d. išvadose 8 , yra aukštos kokybės mokslinių tyrimų pagrindas. Siekiant parodyti mokslinių tyrimų etikos svarbą, atnaujinta viena konkreti tolesnė priemonė – pavyzdinis programos „Horizontas 2020“ dotacijos susitarimas. Didelė pažanga taip pat padaryta aptariant galimybes pagerinti atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų ir juos grindžiančių duomenų bei kuriant Europos mokslo debesiją.

2015 m. Komisija sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje su nacionaliniais ir regioniniais partneriais siekdama bendrų interesų ir abipusės naudos. Atvirumas pasauliui padės Europai padidinti savo pranašumus, kad ji taptų stipresne pasauline veikėja, taip pat pažangą Europos mokslinių tyrimų srityje ir Europos įmonių konkurencingumą ir veiksmingiau spręsti visuomenės problemas. Komisija ir toliau pagrindinį dėmesį skyrė sąveikos su išorės politika stiprinimui, koordinavo programos „Horizontas 2020“ veiksmus su veiksmais, vykdomais įgyvendinant kitas priemones, ir su ES valstybėmis narėmis, pirmiausia per SFIC 9 . Sustiprėjo santykiai su tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai UNESCO, ir pradėtos įgyvendinti iniciatyvos, kuriomis siekiama bendrų komunikate dėl Europos migracijos darbotvarkės iškeltų tikslų.

Kaip Žemės stebėjimo grupės (GEO) steigėja, Komisija pritarė 2015–2025 m. Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos (GEOSS) įgyvendinimo planui, pagal kurį bet kur pasaulyje sprendimų priėmėjams, tyrėjams ir novatoriams bus užtikrinta atvira prieiga prie Žemės stebėjimo duomenų. Atlanto vandenyno mokslinių tyrimų aljansas pradėjo savo pirmąjį transatlantinių žemėlapių sudarymo projektą. ES skyrė paramą Jordanijoje įsikūrusiam mokslinių tyrimų ir technologijų centrui SESAME, kuris pasitelkia mokslą taikos kultūrai ir mokslo ir technologijų kompetencijai skatinti plačiajame Vidurio Rytų regione.

Europos Komisija pradėjo iniciatyvą Science4refugees, skirtą mokslininkams ir tyrėjams, kurie yra prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai, kad mokslinį išsilavinimą turintys pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai ir mokslo įstaigos, savanoriškai pasiskelbiančios pabėgėlius priimančiomis organizacijomis, galėtų surasti vieni kitus.

2015 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro kontekste buvo priimtos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, susijusios su moksliniais tyrimais ir inovacijomis (MTI). Visose Europos semestro šalių ataskaitose buvo pateikiama išsami valstybių narių MTI sistemų analizė aiškiai nustatant pagrindinį (-ius) MTI iššūkį (-ius) ir įvertinant politinį atsaką į jį (juos) 10 . Taip remiantis šalių ataskaitų MTI skyriais vėliau pavyko užmegzti išsamų dialogą su valstybėmis narėmis. Siekiant paskatinti valstybes nares dėti pastangas ir jas paremti, parengtas 2015–2020 m. Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) planas.

Programos „Horizontas 2020“ politikos rėmimo priemonė pradėta įgyvendinti 2015 m. kovo mėn. kaip nauja priemonė, pagal kurią valstybės narės ir su programa „Horizontas 2020“ susijusios šalys gauna praktinę pagalbą rengiant, įgyvendinant ir vertinant reformas, kuriomis užtikrinama geresnė jų investicijų į MTI, politikos ir sistemų kokybė. Tokios reformos, pavyzdžiui, susijusios su stipresnių ir glaudesnių mokslo ir verslo bendruomenių ryšių skatinimu arba veiklos rezultatais grindžiamo valstybinių mokslinių tyrimų institutų finansavimo įvedimu. 

Pagal politikos rėmimo priemonę teikiant daug įvairių paslaugų, kaip antai nacionalinių MTI sistemų tarpusavio vertinimo, paramos konkrečioms reformoms arba projektais grindžiamo savitarpio mokymosi veikla, užtikrinama, kad valstybės narės ir su programa „Horizontas 2020“ susijusios šalys galėtų pasinaudoti nepriklausomais aukšto lygio ekspertinėmis žiniomis ir analize. Be to, pagal šią priemonę siūloma naudotis žinių centro paslaugomis ( https://rio.jrc.ec.europa.eu/en ).

Programos „Horizontas 2020“ politikos rėmimo priemonė yra paklausa pagrįsta priemonė, kuria tenkinami savanoriški nacionalinių valdžios institucijų prašymai. 2015 m. sėkmingai įgyvendinti trys bandomieji politikos rėmimo priemonės veiksmai: Bulgarijos MTI sistemos tarpusavio vertinimas 11 , išankstinis Vengrijos MTI sistemos tarpusavio vertinimas 12 ir savitarpio mokymosi renginys, skirtas verslo investicijų į MTI skatinimo politikai. 2015 m. pradėta keletas kitų veiksmų, t. y. Vengrijos ir Moldovos nacionalinių MTI sistemų tarpusavio vertinimai; konkreti parama Maltai stebint šalies MTI strategiją; savitarpio mokymosi renginiai, skirti verslo MTTP dotacijų ex post vertinimui, MTI mokesčių lengvatoms ir sudėtinių PPP programų vertinimui. Šių veiksmų rezultatų tikimasi sulaukti 2016 m. balandžio–rugsėjo mėn. Be to, 2016 m. pagal politikos rėmimo priemonę planuojama pradėti daug įvairių veiksmų, aprėpiančių visas pagal tą priemonę teikiamas paslaugas.

Galiausiai vyko darbai siekiant patobulinti vertinimo metodus, kuriais matuojamas investicijų į MTI poveikis ES ir nacionaliniu lygmenimis, be kita ko, tobulinant dabar naudojamus makroekonominius modelius, kad juos taikant būtų galima realistiškiau įvertinti, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas prisideda prie ekonomikos augimo ir visuomenės pažangos.

4.    Programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimas

Programa „Horizontas 2020“ suderinta su Komisijos darbotvarke, priimant darbo programas. Sudėtingomis politinėmis ir ekonominėmis sąlygomis dar svarbiau užtikrinti, kad įgyvendinant Bendrąją programą būtų kuo labiau prisidėta prie Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio prioritetų, pirmiausia susijusių su bendrąja skaitmenine rinka, energetikos sąjunga, žiedine ekonomika, Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir Europos pozicijų pasaulyje stiprinimu, įgyvendinimo. Be to, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ bus prisidėta prie Komisijos nario C. Moedaso darbotvarkės įgyvendinimo.

Pirmųjų kvietimų teikti paraiškas patirtis buvo itin svarbi rengiant 2016–2017 m. darbo programą, pradėtą įgyvendinti 2015 m. spalio mėn. (bendros investicijos – 16 mlrd. eurų.)

2015 m. rugsėjo 25 d. Komisija pradėjo apklausą internetu, kad surinktų suinteresuotųjų subjektų nuomones apie programoje „Horizontas 2020“ numatytų supaprastinimo priemonių poveikį ir naujas idėjas dėl tolesnio paprastinimo. Iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad dauguma vartotojų patenkinti programoje „Horizontas 2020“ numatytomis supaprastinimo priemonėmis.

Nors programos „Horizontas 2020“ darbo programai skiriama didžioji dalis pagal programą skirto finansavimo, ją papildo pavienės Europos mokslinių tyrimų tarybos, Euratomo ir Jungtinio tyrimų centro darbo programos ir Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) strateginių inovacijų darbotvarkė.

2014–2020 m. EIT biudžetas yra 2,38 mlrd. eurų, kaip numatyta bendrojoje programoje „Horizontas 2020“. 2015 m. stebimas stabilus pirmosios bangos EIT žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB), t. y. EIT skaitmeninių ŽIB, klimato ŽIB ir ŽIB InnoEnergy, biudžeto, veiklos ir rezultatų augimas, o antrosios bangos ŽIB, kaip antai EIT sveikatos priežiūros ŽIB ir žaliavų ŽIB, savo veiklą tik pradėjo.

Toliau didinama sąveika su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais). Pagal 2016–2017 m. darbo programą paraiškų teikėjų prašoma savo ES valstybėje narėje arba regione nustatyti pažangiosios specializacijos sritis ir ištirti sinergijos su atitinkamomis už ESI fondus jų teritorijoje atsakingomis vadovaujančiosiomis institucijomis galimybes 13 . Nuo 2016 m. pažangumo ženklas pagal MVĮ priemonę bus suteikiamas nustatytą ribą viršijantiems nefinansuojamiems projektams. Pagal pažangumo ženklą šalys (regionai) galės atpažinti pagal programą „Horizontas 2020“ pateiktiems perspektyviems pasiūlymams suteiktą kokybės ženklą ir bus sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą iš įvairių šaltinių, tokių kaip ESI fondai ir kitos nacionalinės arba regioninės investicijų programos. Šie veiksmai bus įgyvendinami kartu vykdant mobilizavimo kampaniją, kad įgyvendindami savo ESI fondų veiksmų programas regionai (šalys) įgyvendintų MVĮ priemonei palankias finansavimo schemas.

Pradėtas strateginis paskutinio darbo programos ciklo programavimas – atnaujintos programos „Horizontas 2020“ patariamosios grupės ir imtasi prognozavimo veiklos.

4.1. Reagavimas į kvietimus teikti pasiūlymus

Iki 2015 m. pabaigos pagal programą „Horizontas 2020“ buvo paskelbta beveik 200 kvietimų teikti pasiūlymus; pateikti 84 793 pasiūlymai. Atrinktas 7 121 pasiūlymas, o šiems pasiūlymams prašomo skirti ES finansavimo suma – 14,18 mlrd. eurų. Vien 2015 m. iš viso pasirašyti 5 234 dotacijų susitarimai, pagal kuriuos ES skyrė 9,2 mlrd. eurų finansinę pagalbą.

Privačiojo sektoriaus dalyvių, atsiliepusių į kvietimus teikti pasiūlymus nuo programos pradžios iki ataskaitinių metų pabaigos, dalis sudaro 32,2 proc. Pagal antrąjį ir trečiąjį ramsčius, išskyrus biudžeto punktą „Galimybės gauti rizikos kapitalą“, 42,17 proc. visų naudos gavėjų pagal pasirašytus dotacijų susitarimus yra pramonės atstovai.

Be to, 2015 m. sausio mėn. pradėta įgyvendinti nauja bandomoji iniciatyva „Spartus inovacijų diegimas“, kuriai skirtas 200 mln. eurų biudžetas ir kurios pagrindinis tikslas – skatinti inovacijas užtikrinant spartesnį inovatyvių idėjų patekimą į rinką. 31 iš 498 gautų pasiūlymų skirtas daugiau nei 68 mln. eurų finansavimas. Beveik pusė projekto dalyvių buvo MVĮ.

4.2. Svarbiausios programos „Horizontas 2020“ savybės

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

23 proc. (1,7 mlrd. eurų) bendrojo 2014–2015 m. priemonių „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“ ir „Visuomenės uždaviniai“ biudžeto skirta MVĮ.

Kadangi EFSI InnovFin MVĮ garantijų produktas suteikiamas pradiniuose etapuose, iki 2015 m. pabaigos pasiekta beveik 45 proc. nustatyto tikslo, susijusio su inovatyvių MVĮ ir mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybe gauti paskolų finansavimą, kai rinkoje yra bent 4 mlrd. eurų vertės paskolų.

Socialiniai ir humanitariniai mokslai

2015 m. buvo sustiprintos pastangos padidinti įvairias disciplinas apimančių kvietimų teikti pasiūlymus svarbą, ypatingą dėmesį skiriant moksliniams tyrimams socialinių ir humanitarinių mokslų srityje. 2015 m. buvo 81 socialiniams ir humanitariniams mokslams svarbi tema ir tos temos sudarė neatsiejamą šios srities mokslinių tyrimų dalį. Be to, vertinimo komisijose dirbo socialinių ir humanitarinių mokslų ekspertai, o ekspertams ir moderatoriams buvo pateiktos tikslinės gairės.

Be to, socialiniai ir humanitariniai mokslai svarbią vietą užėmė įgyvendinant 6 visuomenės uždavinį „Europa besikeičiančiame pasaulyje. Įtrauki, inovatyvi ir mąstanti visuomenė“.: jam įgyvendinti pateiktos su socialiniais ir humanitariniais mokslais susijusios temos sudarė 80 proc. visų temų.

Lyčių aspektas

Toliau vyko darbai siekiant į programą „Horizontas 2020“ veiksmingiau įtraukti lyčių aspektą; 2016–2017 m. darbo programoje lyčių klausimas jau matomesnis ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu požiūriu. Dabar programos „Horizontas 2020“ interneto svetainėje yra lyčių lygybei skirtas puslapis 14 ir dedama daugiau pastangų, kad būtų atsižvelgiama į lyties klausimus. Be to, beveik 40 proc. programos „Horizontas 2020“ vertinimo ekspertų, su kuriais 2015 m. buvo sudarytos sutartys, buvo moterys.

Kova su klimato kaita ir darnus vystymasis

Atsižvelgiant į atitinkamus 35 proc. ir 60 proc. išlaidų tikslus, nustatytus reglamente dėl programos „Horizontas 2020“, vyksta su klimato kaita ir tvariu vystymusi susijusių visos programos „Horizontas 2020“ išlaidų stebėsena.

Remiantis galutiniais 2014 m. duomenimis, pirmaisiais programos „Horizontas 2020“ metais tie tikslai nepasiekti. Tad už programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą atsakingi generaliniai direktoratai susitarė dėl įvairių veiksmų, kuriais siekiama skatinti su klimato kaita ir tvariu vystymusi susijusių klausimų įtraukimą į visas politikos kryptis, patobulinti sekimo metodą ir padidinti investicijas pagal programą „Horizontas 2020“ remiant tuos tikslus paskesniais metais. 2014 m. 24 proc. pagal programą „Horizontas 2020“ patirtų išlaidų sudaro išlaidos klimato veiksmams, o 46 proc. išlaidų – išlaidos tvariam vystymuisi (iš viso 8,317 mln. eurų).

Dalyvių skaičiaus didinimas

Kartu su jau minėta politikos rėmimo priemone arba pažangumo ženklo iniciatyva 2015 m. įgyvendinant komandų sudarymo priemonę buvo atrinktas 31 projektas, kurio tikslas – padėti pagerinti mokslinių tyrimų veiklos rezultatus ir padidinti investicijas šalyse, kuriose mokslinių tyrimų pažangumo rodikliai mažesni. Kiekvienam projektui skirta iki 500 000 eurų (iš viso – 14,2 mln. eurų) rengiant naujų kompetencijos centrų steigimo arba jau veikiančių centrų atnaujinimo veiksmų planus. Kiekvienam iš keturiolikos universitetų, technikos institutų ir privačių organizacijų Europos dalyse, kuriose mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai ne tokie geri, kokie galėtų būti, skirta iki 2,5 mln. eurų ES finansavimo, kad sukuriant „EMTE katedras“ būtų padidinti jų mokslinių tyrimų pajėgumai. Buvo paskelbtas 66,24 mln. eurų vertės kvietimas teikti su „dvynių“ projektais susijusius pasiūlymus ir finansavimas skirtas 66 projektams. Be to, parama ir toliau teikiama Europos bendradarbiavimui mokslo ir technologijos srityje (COST).

Tarptautinis bendradarbiavimas

Iš dalies dėl to, kad kai kurios konkrečios tarptautinio bendradarbiavimo priemonės buvo nutrauktos, pasikeitė BRIK-M šalių 15 finansavimo sąlygos ir pietų kaimynystėje susiklostė sunki socialinė ir ekonominė padėtis, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ (palyginti su Septintąją bendrąja programa) neasocijuotųjų trečiųjų šalių dalis sumažėjo perpus. Todėl darbo programoje bus nustatyta daugiau temų, kurios yra itin svarbios tarptautiniam bendradarbiavimui. Pirmiausia 2016–2017 m. darbo programoje yra apie 10 proc. daugiau tokių temų nei 2014–2015 m. darbo programoje. Be to, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje, Meksikoje, Rusijoje, Taivane, Australijoje ir Kanados bei Brazilijos regionuose sukurti bendro finansavimo mechanizmai, skirti šių šalių tyrėjų dalyvavimui programos „Horizontas 2020“ projektuose finansuoti. Tokiam dramatiškam nuosmukiui, pvz., mūsų kaimynystėje, sustabdyti reikės papildomų priemonių.

Sustiprinta komunikacijos veikla ir rengiama daugiau tikslinių partnerystės renginių, pirmiausia vykdant kampaniją „Programa „Horizontas 2020“ – atvira pasauliui!“, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skirtas kompetencijų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje skatinimui, organizuojant projekto „Kelionė į Europą“ renginius, kuriais siekiama Europoje skatinti karjeros galimybes mokslinių tyrimų srityje, ir padedant įgyvendinti kampaniją „Europos vystomojo bendradarbiavimo metai“.

2015 m. Ukraina tapo programos „Horizontas 2020“ asocijuotąja šalimi, o su Tunisu pasirašytas asociacijos susitarimas, taikytinas nuo 2016 m. sausio 1 d.     

5.    Septintoji bendroji programa 

2015 m. lapkričio mėn. paskelbta nepriklausomos Aukšto lygio ekspertų grupės (ALEG), vertinusios ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą 16 , ataskaita.

Aukšto lygio grupė įvertino visų pagal Septintąją bendrąją programą finansuotų veiksmų laimėjimus ir poveikį 2007–2013 m. Nors ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama Septintosios bendrosios programos vertinimui, joje taip pat pateikiama rekomendacijų dėl programos „Horizontas 2020“.

Reaguodama į Aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitą, 2016 m. sausio 19 d. Komisija paskelbė komunikatą 17 , kuriame ji palankiai įvertino ALEG rekomendacijas. Į daugelį jau atsižvelgta 2016–2017 m. programos „Horizontas 2020“ darbo programoje, ir jomis bus remiamasi atliekant tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą, kuris turėtų būti baigtas iki 2017 m. pabaigos.

6.            Jungtinis tyrimų centras (JRC)

2015 m. JRC darbo programa buvo visiškai suderinta su Komisijos prioritetais ir buvo jais grindžiama. Vykdydamas savo pagrindinę veiklą JRC padėjo įgyvendinti šiuos prioritetus: naujų darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų; atsparios energetikos sąjungos, perspektyvios klimato kaitos politikos ir atsparumo nelaimėms; tvirtesnės ir teisingesnės vidaus rinkos su stipresne pramonine baze; tvirtesnės ir teisingesnė ekonominės ir pinigų sąjungos; Europos migracijos, taip pat branduolinės saugos ir saugumo darbotvarkės (Euratomo programa). Buvo remiamos Komisijos pastangos įgyvendinti Geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir imtis poveikio vertinimo veiksmų sukuriant priemones geresnio reglamentavimo priemonių rinkiniui ir padedant už politiką atsakingiems GD atlikti poveikio vertinimus, vertinimą ir tinkamumo patikras. JRC taip pat toliau vykdė savo ilgalaikius įsipareigojimus, t. y. rengė standartus ir kartu tobulino savo kompetenciją tokiose srityse kaip numatymas, prognozavimas ir elgsenos mokslai. Siekdamas savo tikslų JRC dirbo glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis narėmis 18 , mokslininkais ir tyrėjų bendruomene, taip pat įvairiais tarptautiniais partneriais 19 .

7.    Sklaida, panaudojimas ir komunikacija

Veikla, skirta mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų rezultatams skleisti ir juos panaudoti, ES finansavimo rezultatams vertinti ir komunikacijos veiklai vykdyti, yra svarbi ir neatsiejama programos „Horizontas 2020“ dalis. 2015 m. šiai veiklai, įskaitant paslaugas, teikiamas CORDIS, kuris yra Europos Komisijos pagrindinė viešoji informacijos apie visus ES finansuojamus mokslinių tyrimų projektus ir jų rezultatus saugykla ir sklaidos portalas, skirta maždaug 7,45 mln. eurų. Siekdama optimizuoti rezultatų panaudojimą ir sklaidą, Komisija vykdo veiklą skelbdama konkrečius kvietimus teikti pasiūlymus, imdamasi koordinavimo ir paramos veiksmų, vykdydama viešuosius pirkimus, kad projektams ir konsorciumams būtų teikiama tikslinė pagalba.

Remiamiems veiksmas turi būti parengtas ir įgyvendintas išsamus informacijos sklaidos planas siekiant užtikrinti, kad rezultatų poveikis būtų kuo didesnis. Antra, pagal programos „Horizontas 2020“ atviros prieigos politiką naudos gavėjai privalo užtikrinti, kad pagal programą „Horizontas 2020“ finansuotos kitų mokslininkų recenzuoti moksliniai leidiniai būtų atiduoti į saugyklas ir kad su jais būtų galima laisvai susipažinti, t. y. kad vartotojas su jais galėtų nemokamai susipažinti internetu. Naudos gavėjai taip pat turi siekti į saugyklas išsiųsti mokslinių tyrimų duomenis, kurių reikia moksliniuose leidiniuose pateiktiems rezultatams patvirtinti. Trečia, Mokslinių tyrimų atvirųjų duomenų bandomojo projekto, pradėto įgyvendinti kartu su 2014–2015 m. darbo programa, tikslas – pagerinti ir padidinti prieigą prie įgyvendinant projektus gautų mokslinių tyrimų duomenų ir užtikrinti jų geresnį ir dažnesnį pakartotinį naudojimą. Remiantis pasirašytais dotacijų susitarimais, iki 2015 m. pabaigos bandomajame projekte dalyvavo apie 64,4 proc. pagrindinių sričių projektų. Nors bandomasis projektas susijęs su tam tikromis programos „Horizontas 2020“ sritimis, pavyko užtikrinti dar geresnę atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų leidinių ir duomenų, o nuo 2017 m. darbo programose bus įtvirtinta bendroji atviros prieigos prie duomenų taisyklė.

Priėmus geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį padidėjo stebėsenos ir vertinimo svarba strateginio programavimo ir politikos cikle.

8.    2016 m. perspektyvos

2016 m. perspektyvos sietinos su tolesniais veiksmais pagal politikos prioritetus ir dideliais sunkumais, kurių patiria Europa.

Su naująja Komisijos darbotvarke deranti 2016–2017 m. darbo programa padės įgyvendinti darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų dokumentų rinkinį ir taip padės didinti Europos konkurencingumą pasaulyje, kurti naujas tvarias darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.

MVĮ priemonei skirtas biudžetas bus padidintas 50 proc. ir 2016–2017 m. sieks beveik 750 mln. eurų. Teikiant papildomas investicijas pagal InnovFin finansines priemones, skirtas pirmiausia mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), bus galima užtikrinti didesnę paskolų ir akcinio kapitalo finansavimo produktų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų paramos priemonių pasiūlą; sustiprinti rizikos kapitalą ir praplėsti akcinio kapitalo sektorių; užtikrinti aktyvesnį verslo angelų, sutelktinio finansavimo platformų ir labdaros fondų dalyvavimą finansuojant mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat užtikrinti, kad būtų daugiau investuojama į technologijų perdavimą. Bus toliau skatinama sąveika su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (ESI fondais).

Pradėtas paskutinio programos „Horizontas 2020“ darbo programos ciklo strateginis programavimas, siekiant aprėpti ne tik konkrečioje programoje nustatytas sritis, kurias dar reikia įtraukti, bet ir naujus prioritetus ir iššūkius, susijusius su kintančiomis mokslinių tyrimų ir inovacijų tendencijomis, arba kylančius iššūkius ir politinius veiksnius, kaip antai migracijos, saugumo, fizinio ir skaitmeninio pasaulių sandūros, energetikos problemų ir kovos su klimato kaita, sveikatos grėsmių, pvz., Zika viruso, klausimus, ir bendrąjį inovacijų užtikrinimo prioritetą.

Tarpinis programos „Horizontas 2020“ vertinimas turėtų baigtis 2017 m. vasaros pabaigoje. Remdamasi per įvairias konsultacijas ir pagal tarpinio programos „Horizontas 2020“ vertinimo rekomendacijas nustatytais prioritetais, Komisija tikisi parengti 2018–2020 m. darbo programos turinį per pirmuosius tris 2017 m. ketvirčius, o kvietimai teikti pasiūlymus bus patvirtinti ir paskelbti anksčiausiai 2017 m. rudenį.

Kai buvo paskelbta Septintosios bendrosios programos ex post vertinimo ataskaita, Komisija jau įsipareigojo: užtikrinti naują strateginę programos „Horizontas 2020“ orientaciją, kad įgyvendinant programą būtų kuo labiau prisidėtą prie atvirų inovacijų, atviro mokslo ir atvirumo pasauliui iniciatyvų; padidinti teminiams visuomenės uždavinių sričių prioritetams skirtų mokslinių tyrimų ir inovacijų sinergiją su kuriamomis naujomis skaitmeninėmis ir bazinėmis didelio poveikio technologijomis ir infrastruktūromis; apsvarstyti, ar reikia ir įmanoma įsteigti Europos inovacijų tarybą, kuri padėtų skatinti inovacijas ir racionalizuoti esamas priemones; įvertinti, kiek jungtinės technologijų iniciatyvos yra, be kita ko, atviros, skaidrios ir veiksmingos; palengvinti svarbių bendro Europos intereso projektų, kurie galėtų skatinti masinį mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą brandžioms technologijoms, rengimą.

Pagal tris Komisijos strateginius prioritetus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje 2016 m. pradėta įgyvendinti daug politikos veiksmų. Įgyvendinant atvirų inovacijų iniciatyvos tikslą ir siekiant pagrindinio tikslo padidinti Europos pajėgumus kurti ir skleisti pažangias inovacijas, 2016 m. vasario 16 d. – balandžio 29 d. buvo paskelbtas kvietimas siūlyti idėjas dėl Europos inovacijų tarybos steigimo. 

Komisija pasiryžusi išnaudoti visas turimas priemones, kad veiksmingiau praneštų ir skleistų informaciją apie mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus ir poveikį, ir Europos atvirojo mokslo debesijos sukūrimą laiko prioritetiniu tikslu, taip pat siekia užtikrinti geresnę atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų ir pagrindinių duomenų, taip įgyvendindama atviro mokslo priemonę.

Paskutinis, bet nemažiau svarbus, klausimas – atvirumas pasauliui – vis dar lieka svarbiu darbotvarkės punktu. Atitinkamai 2016 m. balandžio ir gegužės mėn. buvo pasirašyti susitarimai su Gruzija ir Armėnija, pagal kuriuos jos tapo programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys . Rugsėjo mėn. bus paskelbta antroji Tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje strategijos įgyvendinimo ataskaita. Iki 2016 m. pabaigos bus sukurta pagalbinė paslaugų priemonė, kurios tikslas – remti strateginę tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje plėtrą. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje – tai švelniosios galios priemonė ir būdas gerinti ryšius su svarbiausiomis šalimis ir regionais 20 , plėtoti santykius konfliktų metu, užkirsti kelią krizėms, geriau suvokti sudėtingus dalykus ir rengti bendras gero mūsų planetos valdymo strategijas. Koks svarbus tarptautinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, matyti iš tokių sėkmingų pavyzdžių, kaip Europos branduolinių tyrimų organizacija (CERN). Jos projektu taip pat pasinaudojo panašių užmojų turintys regionai, pavyzdžiui, Artimieji Rytai: remiantis perspektyviu ir vaisingu ES ir UNESCO bendradarbiavimu šiuo metu Jordanijoje statomas Sinchrotroninės šviesos mokslo ir taikomiesiems tyrimams Artimuosiuose Rytuose centras (SESAME). Europos kaimynystės politiką padeda įgyvendinti šiuo metu asocijuotųjų šalių teisėmis programoje „Horizontas 2020“ dalyvaujančios penkios kaimyninės šalys.

(1) http://ec.europa.eu/priorities/state-union-2015_en

(2) https://ec.europa.eu/research/regions/index.cfm?pg=soe

(3) https://ec.europa.eu/research/sam/index.cfm

(4) COM(2015) 215 final, „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“.

(5) SWD(2015) 298, 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Geresnis į inovacijas orientuotų investicijų reglamentavimas ES lygmeniu“.

(6) https://ec.europa.eu/research/innovation-deals/index.cfm

(7) http://ec.europa.eu/priorities/jobs-growth-investment/circular-economy/docs/communication-action-plan-forcircular-economy_en.pdf . 

(8) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14853-2015-INIT/lt/pdf   

(9) Tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje strateginis forumas.

(10) Žr. Europos semestrui skirtus skirsnius adresu https://rio.jrc.ec.europa.eu/en/country-analysis .

(11)   https://rio.jrc.ec.europa.eu/en/library/horizon-2020-policy-support-facility-peer-review-bulgarian-research-and-innovation-system  

(12) https://rio.jrc.ec.europa.eu/en/library/horizon-2020-policy-support-facility-pre-peer-review-hungarian-research-and-innovation  

(13)   http://ec.europa.eu/regional_policy/indexes/in_your_country_en.cfm  

(14) https://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/en/h2020-section/promoting-gender-equality-research-and-innovation

(15) Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Meksika.

(16) https://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/fp7_final_evaluation_expert_group_report.pdf  

(17) Komunikatas COM(2016) 5 final, 2016 1 19.

(18) https://ec.europa.eu/jrc/en/working-with-us/collaboration-member-states

(19) https://ec.europa.eu/jrc/en/working-with-us/international-cooperation

(20)