EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 07 15

COM(2016) 463 final

KOMISIJOS ATASKAITA

Sąjungos teisės taikymo stebėsena
2015 m. metinė ataskaita

{SWD(2016) 230 final}
{SWD(2016) 231 final}

I.    Įvadas    

II.    Vykdymo užtikrinimas prioritetinėse politikos srityse    

1.    Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis    

2.    Sujungta bendroji skaitmeninė rinka    

3.    Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika    

4.    Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą    

5.    Stipresnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga    

6.    Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė    

7.    Naujos migracijos politikos link    

8.    Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos teisės įgyvendinimą            

8.1.    Planų įgyvendinimas: dabartinė padėtis    

8.2.    Aiškinamieji dokumentai: dabartinė padėtis    

III.    Pažeidimų nagrinėjimo procedūros    

IV.    Prieš pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą    

1.    Problemų nustatymas    

1.1.    Savo iniciatyva nagrinėjami atvejai    

1.2.    Skundai ir peticijos    

2.    Problemų sprendimas    

V.    Pažeidimų nagrinėjimo procedūrų etapai    

1.    Ikiteisminis etapas    

2.    Teisingumo Teismo sprendimai pagal SESV 258 straipsnį ir 260 straipsnio 2 dalį    

VI.    Direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę    

1.    Vėlavimas ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę    

2.    Bylos perdavimas nagrinėti Teisingumo Teismui pagal SESV 258 straipsnį ir (arba) 260 straipsnio 3 dalį        

VII.    Išvados    

I.Įvadas

Kad Europos Sąjungos politika būtų naudinga visuomenei ir verslui, labai svarbu veiksmingai taikyti ES teisės aktus. Tinkamai taikant teisės aktus, asmenims ir įmonėms suteikiama galimybė naudotis savo teisėmis ir greitai bei veiksmingai jas apginti, kai jos pažeidžiamos. Todėl Sąjungos teisės įgyvendinimo užtikrinimas yra vienas iš Europos Komisijos prioritetų. Jei teisės aktai nebus įgyvendinami arba tinkamai taikomi, susilpnės ES pagrindai.

Sąjungos teisės taikymo stebėsena ir gerinimas yra vienas iš J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų ir vienas iš pagrindinių geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinio aspektų 1 . Stebėsenos rezultatai naudojami vertinant teisės aktus, naujų iniciatyvų poveikį ir apskritai teisėkūros ciklo metu. Taip siekiama pagerinti galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir kartu pakelti naujų teisės aktų kokybę.

Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad direktyvos laiku ir tinkamai būtų perkeltos į jų nacionalinę teisę, taip pat už tai, kad būtų tinkamai taikomas ir įgyvendinamas visas Sąjungos teisynas (acquis 2 ). Komisija, kaip Sutarčių įgyvendinimo priežiūros institucija, stebi valstybių narių priemones ir užtikrina, kad jų teisės aktai atitiktų Sąjungos teisę 3 . Dirbdama partnerystės principu ir prireikus teikdama paramą bei pagalbą, ji daugiausia dėmesio skiria tam, kad valstybės narės laikytųsi Sąjungos teisės.

Jei Komisija aptinka galimą pažeidimą, visų pirma ji tą klausimą aptaria su atitinkama valstybe nare, paragindama ją greitai ir veiksmingai išspręsti problemą remiantis Sąjungos teise. Jei tokios pastangos išspręsti problemą yra nesėkmingos, Komisija gali pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Jei valstybė narė vis tiek nesilaiko Sąjungos teisės, Komisija gali iškelti jai bylą Teisingumo Teisme. Galiausiai, jei valstybė narė neįvykdo Teisingumo Teismo sprendimo arba nepraneša Komisijai apie teisėkūros procedūra priimtos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, gali būti pasiūlyta taikyti pinigines nuobaudas 4 .

Šioje metinėje ataskaitoje aprašomi pagrindiniai 2015 m. pasiekimai vykdymo užtikrinimo politikos srityje. Į šią ataskaitą įtraukti tie vykdymo užtikrinimo aspektai, kuriems dabartinės kadencijos Komisija politikos prioritetų srityse skiria daugiausia dėmesio. Pvz., Komisija ėmėsi vykdymo užtikrinimo veiksmų migracijos ir prieglobsčio srityje: atsižvelgiant į pabėgėlių krizę, čia daugiausia dėmesio skirta visapusiškam ir nuosekliam bendrųjų prieglobsčio ir neteisėtos migracijos taisyklių taikymui. Kitas pavyzdys – buvusiųjų trečiojo ramsčio priemonių taikymas policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje: čia, Europai siekiant koordinuotai reaguoti į grėsmes saugumui, labai svarbu visiškai perkelti ir įgyvendinti ES teisę. Be prioritetinių sričių, prie ataskaitos pridėtuose dokumentuose 5 nagrinėjama, ar kiekvienoje valstybėje narėje ir politikos srityje tinkamai taikyta Sąjungos teisė ir su kokiais sunkumais susidurta.

II.Vykdymo užtikrinimas prioritetinėse politikos srityse

Norint įgyvendinti bendrąją ES politiką ir konkrečius J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politikos prioritetus, būtina užtikrinti geresnį ES teisinių priemonių taikymą ir įgyvendinimą. Siekdama ES politikos tikslų, Komisija taiko labai įvairias priemones, įskaitant ir pažeidimų nagrinėjimo procedūras. 2015 m. metinėje ataskaitoje apžvelgiami atitinkami Komisijos veiksmai.

1.Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis

Svarbiausias J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetas – padidinti Europos konkurencingumą ir paskatinti investicijas, kuriomis būtų kuriamos darbo vietos. Tačiau, jei tinkamai ir laiku nebus įgyvendinamas Sąjungos acquis, pastangos sukurti tinkamą reglamentavimo aplinką, kuri būtų palanki įmonėms ir darbo vietų kūrimui, bus ne tokios veiksmingos. Taigi, užtikrinant Sąjungos teisės taikymą ir įgyvendinimą, taip pat labai prisidedama prie darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų.

Sritys, kuriose 2015 m. Komisija aktyviausiai užtikrino teisės aktų vykdymą:

Konkurencijos acquis vykdymo užtikrinimas

Komisija dėjo aktyvias pastangas, kad būtų užtikrintas antimonopolinių ir valstybės pagalbos taisyklių vykdymas. Pvz., pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros, siekiant panaikinti išskirtines teises, kurios valstybei priklausančiai įmonei buvo suteiktos pagal koncesijos sutartį dėl šalies hidroenergijos. Be to, Komisija išnagrinėjo teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo ribojami nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimai. Ji, aktyviai stebėdama pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį vykdomus tyrimus, paprašė, kad Teisingumo Teismas valstybėms narėms, kurios nesusigrąžino neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos, paskirtų vienkartinę baudą arba baudos mokėjimus. Kad Komisija galėtų patikimai kontroliuoti valstybės pagalbą, labai svarbu užtikrinti nuoseklų sprendimų vykdymą.

Darbuotojų sveikatos ir saugos acquis vykdymo užtikrinimas

Norint veiksmingai apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, visoje vidaus rinkoje sudaryti vienodas sąlygas ir taip paskatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investicijas, labai svarbu tinkamai ir laiku į nacionalinę teisę perkelti darbuotojų sveikatos ir saugos srities ES direktyvas ir jas tinkamai taikyti.

Komisija ėmėsi tikrinti, kaip valstybės narės perkėlė direktyvą 6 , kuria darbuotojų sveikatos ir saugos direktyvas siekiama suderinti su Reglamentu dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo 7 . Ši direktyva, kuria užtikrinamas darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvų ir Reglamento dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo sąryšis, padeda apsaugoti darbuotojų sveikatą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio rizikos. Komisija taip pat tikrina, ar valstybės narės tinkamai į nacionalinę teisę perkėlė Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas socialinių partnerių bendrasis susitarimas dėl su(si)žeidimų aštriais instrumentais prevencijos ligoninių ir sveikatos priežiūros sektoriuje 8 .

Švietimo acquis vykdymo užtikrinimas

Tinkamas ES teisės aktų nuostatų taikymas švietimo srityje turi didelę įtaką ES piliečių, įskaitant judžius studentus, teisėms. Šioje srityje Komisija gavo skundų dėl galimybės gauti išsilavinimą, pirmiausia (bet ne tik) – dėl vienodų sąlygų, susijusių su stipendijomis, pašalpomis ir paskolomis, mokesčiais už mokslą, kalbos reikalavimais, mažesnių transporto tarifų taikymu studentams arba administracine praktika. Pagrindinis Komisijos tikslas – tinkamai taikant Sąjungos teisę palengvinti besimokančiųjų piliečių judumą ir taip suteikti geresnes galimybes nuolat siekti išsilavinimo, kad būtų kuriamos darbo vietos ir augtų ekonomika.

Aplinkosaugos acquis vykdymo užtikrinimas

Siekdama užtikrinti ES aplinkosaugos taisyklių vykdymą, Komisija daugiausia dėmesio skyrė strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimui ir pastangoms kurti stipresnę ir žiediniu principu labiau pagrįstą ekonomiką, kurioje būtų tvariau naudojami ištekliai. Užtikrinti veiksmingą aplinkosaugos teisės aktų vykdymą reikia ne tik tam, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir visoje ES būtų galima sukurti sveikesnę aplinką. Užtikrinant šių teisės aktų vykdymą taip padedama sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, kurie turi laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Be to, griežtai užtikrinant vykdymą, rinka skatinama ieškoti naujų būdų, kaip padidinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti priklausomybę nuo importo. Tokiomis inovacijomis ES įmonėms gali būti suteiktas konkurencinis pranašumas ir kuriamos darbo vietos.

Kai kuriose valstybėse narėse esama įsisenėjusių didelių ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumų. Pirmiausia tai pasakytina apie atliekų tvarkymą, nuotekų valymo infrastruktūrą ir oro kokybės ribinių verčių laikymąsi.

Komisija toliau siekė šalinti šiuos trūkumus, taikydama teisines priemones, pirmiausia – pažeidimų nagrinėjimo procedūras, taip pat padėdama užtikrinti reikalavimų laikymąsi. Pavyzdžiui, Komisija padeda gerinti komunalinių atliekų tvarkymą regionuose, kurių rezultatai šioje srityje yra prasti arba vidutiniai. Atsižvelgiant į atliekų tvarkymo padėtį kiekvienoje valstybėje narėje, rengiami veiksmų planai su rekomendacijomis, kaip kiekvienoje šalyje gerinti komunalinių atliekų tvarkymą. Šiomis iniciatyvomis padedama įgyvendinti 2015 m. gruodžio mėn. Komisijos paskelbtą žiedinės ekonomikos iniciatyvą 9 .

Žemės ūkio acquis vykdymo užtikrinimas

Pagal Komisijos vykdymo užtikrinimo strategiją daugiausia siekta užtikrinti, kad būtų įgyvendintos žemės ūkio priemonės, kuriomis galima labiausiai paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Pirmiausia siekta užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų nuostatas, kuriomis reglamentuojama pagal 2014–2020 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformą taikoma tiesioginių išmokų schema. Metinėmis tiesioginėmis išmokomis suteikiama bazinė ūkininkų pajamų apsauga nuo žemės ūkiui gresiančių sukrėtimų, pvz., kainų pokyčių ir orų. Taip padedama išvengti pernelyg didelio darbo vietų ir gamybos apimties mažėjimo žemės ūkyje ir daugelyje kitų nuo jo priklausomų sektorių.

Komisija taip pat atidžiai stebėjo, kaip įgyvendinamos ES kokybės ženklų schemos, kuriomis ūkininkams ir maisto produktų gamintojams suteikiama galimybė užtikrinti, kad vartotojai atpažintų produktus, turinčius tam tikrų savybių, susijusių su jų kilme (pvz., naudojant vadinamąsias geografines nuorodas). Be to, buvo atliekamos atitikties patikros ekologinės gamybos sektoriuje – siekta užkirsti kelią sukčiavimui, atskleisti ir išnagrinėti sukčiavimo atvejus ir padidinti vartotojų pasitikėjimą.

Taip pat dėta daug pastangų, kad pagal kaimo plėtros programas valstybių narių teikiama parama kaimo plėtrai būtų teikiama pagal atitinkamas ES taisykles ir patvirtintose programose nustatytus kriterijus.

Jūrų reikalų ir žuvininkystės acquis vykdymo užtikrinimas

Komisija atidžiai stebėjo žuvininkystės apsaugos ir kontrolės sritis, labai svarbias kuriant žiedinę ekonomiką, kurioje būtų tvariai naudojami žuvų ištekliai. Šie veiksmai padės žuvininkystės sektoriuje užtikrinti darbo vietų kūrimą ir ūkinės veiklos augimą ilgalaikėje perspektyvoje. Ypač reaguota į sisteminius nacionalinių žuvininkystės sektoriaus stebėsenos sistemų trūkumus, dėl kurių neaptinkama neteisėta žvejyba ir daroma žala šio sektoriaus tvarumui. Atsižvelgdama į tai, kad žuvininkystės srityje ES siekia svarbesnio pasaulinio vaidmens, Komisija keletą kartų taip pat ėmėsi veiksmų tokiais atvejais, kai buvo nepaisoma ES išimtinės išorės kompetencijos.

2.Sujungta bendroji skaitmeninė rinka

Pagal ryšių tinklų, turinio ir technologijų srityje Komisijos taikytą vykdymo užtikrinimo strategiją daugiausia dėmesio prioritetams. Tarp prioritetų yra, pavyzdžiui, struktūriniai elektroninių ryšių teisės aktų elementai, tokie kaip nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumas, konsultavimosi procedūrų ir rinkos apžvalgos procedūros terminų laikymasis, spektro valdymas ir įsisteigimo laisvė. Taip pat imtasi vykdymo užtikrinimo veiksmų, susijusių su pagrindinėmis audiovizualinių paslaugų vidaus rinkos apsaugos nuostatomis, pvz., kilmės šalies principu ir priėmimo laisve. Be to, Komisija tikrino, kaip valstybės narės į nacionalinę teisę perkėlė Direktyvą dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (Viešojo sektoriaus informacijos (VSI) direktyva) 10 .

3.Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika

Komisijos „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje“ 11 nurodyta, kad „pirmas energetikos sąjungos kūrimo prioritetas yra visiškas galiojančių energetikos ir susijusių sričių teisės aktų įgyvendinimas ir griežtas vykdymo užtikrinimas“.

Komisija atidžiai stebėjo klimato ir energetikos politikos acquis taikymą. Ji sistemingai tikrino, kaip valstybės narės į nacionalinę teisę perkėlė ir įgyvendina šiuos teisės aktus:

trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį 12 ;

Saugos jūroje direktyvą 13 ;

Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 14 ;

Pastatų energinio naudingumo direktyvą 15 ;

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą 16 ;

Naftos atsargų direktyvą 17 ;

Radioaktyviųjų atliekų direktyvą 18 ;

Direktyvą dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos 19 ;

Degalų kokybės direktyvą 20 ;

Anglies dioksido geologinio saugojimo direktyvą 21 .

Komisija pradėjo 15 pažeidimų nagrinėjimo procedūrų dėl vėlavimo į nacionalinę teisę perkelti Saugos jūroje direktyvą. Be to, dėl prievolių teikti ataskaitas, daugiausia – pagal Energijos vartojimo efektyvumo ir Pastatų energinio naudingumo direktyvas bei Dujų tiekimo saugumo reglamentą, nevykdymo buvo sistemingai pradedami dialogai pagal sistemą „EU Pilot“ 22 ir pažeidimų nagrinėjimo procedūros 23 . Taip užtikrintas beveik šimtaprocentinis aptariamų prievolių teikti ataskaitas laikymasis.

4.Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą

Bendrojoje rinkoje Europos įmonėms suteikiamos labai didelės verslo galimybės, o vartotojams – didesnis pasirinkimas ir mažesnės kainos. Taip žmonėms suteikiama galimybė keliauti, gyventi, dirbti ir studijuoti ten, kur jie pageidauja. Tačiau ši nauda netaps reali, jei nebus taikomos arba įgyvendinamos bendrosios rinkos taisyklės arba jei kils kitokių kliūčių, trukdančių gauti tokios naudos.

Bendrosios rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ acquis vykdymo užtikrinimas

Komisijos naujojoje bendrosios rinkos strategijoje 24 numatytas platesnis požiūris į vidaus rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimą, įskaitant pažangiojo vykdymo užtikrinimo strategijos taikymą. Ši strategija apima visus politikos formavimo etapus – nuo politikos rengimo ir įgyvendinimo iki informavimo, kaip nustatyta pagal geresnio reglamentavimo principus. Pagal šią strategiją numatyta į politikos rengimo procesą labiau integruoti vertinimą ir vykdymo užtikrinimą, valstybėms narėms labiau padėti įgyvendinti vidaus rinkos taisykles ir geriau patarti, kaip tai padaryti. Be to, pagal šią strategiją numatoma parengti nuoseklesnę ir veiksmingesnę vykdymo užtikrinimo politiką, kuria būtų siekiama pagerinti bendrą bendrosios rinkos taisyklių – ir apskritai ES teisės aktų – laikymąsi.

Vadovaudamosi šiuo naujuoju požiūriu, 2015 m. Komisija ir kelios valstybės narės parengė nacionalines viešųjų pirkimų strategijas, pagal kurias siekiama pašalinti pagrindines sisteminių ir pasikartojančių problemų priežastis. Siekdama padėti išvengti įgyvendinimo sunkumų, Komisija su valstybėmis narėmis užmezgė dialogus tam tikrais konkrečiais klausimais. Be to, Komisija ėmėsi nustatyti konkrečias viešųjų pirkimų taisyklių taikymo ir įgyvendinimo problemas, kylančias, pvz., sveikatos, IT, energetikos ir atliekų tvarkymo sektoriuose.

Komisija taip pat ėmėsi veiksmų reaguodama į nustatytus vidaus rinkos taisyklių, susijusių su Paslaugų direktyvoje reglamentuojamu juridiniu statusu ir akcijų paketais, pažeidimus. Vykdant šiuos veiksmus, 2015 m. buvo pradėta 10 dialogų pagal sistemą „EU Pilot“ ir šešios pažeidimų nagrinėjimo procedūros.

Su Pavėluoto mokėjimo direktyva 25 susijusios pažeidimų nagrinėjimo bylos turi didelės įtakos valstybių narių finansinio koregavimo programoms. Privačiojo sektoriaus tiekėjams mokamos pradelstosios skolos, kurioms taikoma ši direktyva, įtrauktos į Europos stabilumo mechanizmo ir Graikijos tarpusavio susitarimo memorandumą ir į Portugalijos po programos įgyvendinimo vykdomą priežiūrą. Kadangi pagal šias programas numatyta, kad visos pradelstosios skolos turėtų būti sumokėtos per nustatytą laikotarpį, tai gali turėti įtakos Pavėluoto mokėjimo direktyvoje nustatytų įpareigojimų laikymuisi.

Vartotojų apsaugos acquis vykdymo užtikrinimas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuosekliai siekė įtvirtinti principą, kad valstybių narių procedūrinėse taisyklėse turi būti atsižvelgiama į paprastai nepalankią vartotojų padėtį, taip jiems suteikiant galimybę veiksmingai naudotis ES vartotojų apsaugos teisės aktais. 2015 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, remdamasis nacionalinių teismų vykdomos ex officio kontrolės, lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais, dar labiau išplėtojo šią teismų praktiką. Todėl Komisija šiais principais pagrįstą Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su atskiromis valstybėms narėmis, pritaikė per dialogus pagal sistemą „EU Pilot“ ir per pažeidimų tyrimo procedūras. Be to, Komisija pavedė ištirti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos įtaką valstybių narių procedūroms.

Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras dėl vėlavimo į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo 26 , susijusią su veiksmingos alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo sistemos sukūrimu suteikiant galimybę naudotis internetine platforma. Be to, Komisija įvertino nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Vartotojų teisių direktyva 27 , be kita ko, taikoma internetu sudaromoms sutartims, kokybę. Atlikusi šias patikras, Komisija pagal sistemą „EU Pilot“ pradėjo 20 dialogų dėl šios direktyvos nesilaikymo.

2015 m. daugelis valstybių narių ir toliau iš dalies keitė savo teisės aktus, siekdamos juos suderinti su Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva 28 . Tuo pat metu Komisija, siekdama pagerinti įmonių atitiktį reikalavimams ir reikalavimų vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse, tęsė 2009 m. rekomendacinio dokumento, susijusio su šios direktyvos taikymu 29 , atnaujinimo darbą. Panašiu principu keliose valstybėse narėse imtasi teisės aktų pakeitimų atsižvelgiant į „EU Pilot“ dialogus ir pažeidimų nagrinėjimo bylas, susijusias su Organizuotų turistinių kelionių direktyva 30 . Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimo, jog organizuotų turistinių kelionių organizatoriai ir (arba) pardavėjai pateiktų jų gaunamų mokėjimų saugumo ir atostogaujančių asmenų pargabenimo nemokumo atveju garantijos įrodymus. 2015 m. gruodžio mėn. Komisija taip pat pateikė Pakaitinio naudojimosi direktyvos 31 taikymo ataskaitą 32 .

Be to, siekdama užtikrinti geresnę vartotojų teisių apsaugą, Komisija glaudžiai bendradarbiavo su vartotojų teisių apsaugos institucijomis. Automobilių nuomos sektoriuje penkios didelės automobilių nuomos įmonės sutiko iš esmės peržiūrėti savo santykius su vartotojais. Piliečiai turės naudos dėl aiškesnės draudimo politikos, aiškesnių degalų bako papildymo galimybių ir skaidresnių kainų 33 .

Sveikatos ir maisto saugos acquis vykdymo užtikrinimas

2015 m. Komisija daug dėmesio skyrė tam, kad būtų užtikrintas Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvos 34 perkėlimas į nacionalinę teisę. Šiuo tikslu taip pat pradėta keletas pažeidimų nagrinėjimo bylų. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės dėjo daugiau pastangų, kad minėtą direktyvą iki galo perkeltų į nacionalinę teisę iki bylas perduodant Teisingumo Teismui. Sveikatos priežiūros sektoriuje Komisija pagal sistemą „EU PiIot“ pradėjo dialogus dėl tinkamo Direktyvos dėl žmogaus audinių ir ląstelių 35 perkėlimo į nacionalinę teisę. Kelių valstybių narių atžvilgiu pradėjus pažeidimų nagrinėjimo procedūras dėl reikalavimų, susijusių su vištomis dedeklėmis ir paršavedžių laikymu grupėmis, nesilaikymo, imtasi vykdymo užtikrinimo veiksmų gyvūnų gerovės sektoriuje. 2015 m. šie veiksmai davė pageidaujamų rezultatų, daugelis bylų nutrauktos užtikrinus atitiktį atitinkamoms direktyvoms 36 .

Mobilumo ir transporto acquis vykdymo užtikrinimas

Šioje srityje Komisija pradėjo ir tęsė pažeidimų nagrinėjimo bylas, susijusias su klausimais, turinčiais tiesioginės įtakos vidaus rinkos sukūrimui, pirmiausia:

vartotojams taikomais diskriminaciniais lengvųjų automobilių mokesčiais;

nevietinių vežėjų galimybės pateikti į nacionalines kelių transporto rinkas ribojimu;

įsisteigimo laisvės ribojimu dėl monopolistinių dokų darbininkų įdarbinimo sąlygų sudarymo;

transporto paslaugų teikimo ir laisvo prekių judėjimo apribojimais, atsirandančiais dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais nustatomas minimalus darbo užmokestis.

2015 m. valstybės narės ėmėsi sparčiau įgyvendinti Teisingumo Teismo sprendimus, pagal kuriuos reikalauta visiškai užtikrinti pirmojo geležinkelių dokumentų rinkinio laikymąsi. Todėl Komisija galėjo užbaigti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš tris valstybes nares. Tačiau valstybės narės nedėjo panašių pastangų, kad į nacionalinę teisę laiku perkeltų Direktyvą, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė 37 . Dėl to Komisija pradėjo 20 oficialių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų.

Komisija aktyviai siekė padidinti skaitmeninių technologijų taikymą, pirmiausia – kelių transporto sektoriuje. Buvo intensyviau stebimas Sąjungos teisės taikymas šioje srityje, o 2015 m. buvo pradėtos arba toliau tęsiamos kelios pažeidimų nagrinėjimo procedūros, susijusios su Direktyvos dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų 38 sąveikumo taikymu. Patikrinus, ar tinkamai įgyvendinama Direktyva dėl vairuotojo pažymėjimų 39 , 2015 m. pradėta 20 pažeidimų nagrinėjimo procedūrų.

Tiesioginio apmokestinimo acquis vykdymo užtikrinimas

Komisija toliau įgyvendino tris su ES tiesioginių mokesčių teisės aktų laikymusi susijusias iniciatyvas, kurių buvo imtasi 2011–2014 m. Visomis trimis iniciatyvomis siekiama naudos mokesčių mokėtojams. Pagal pirmąją iniciatyvą tikrinama, ar valstybės narės vienodai apmokestina asmenis, kurie kitoje valstybėje narėje paveldi turtą 40 . Pagal antrąją tikrinama, ar vienodai apmokestinami asmenys, kurie gyvena vienoje valstybėje narėje, o dirba – kitoje (pasienio darbuotojai) 41 . Pagal trečiąją iniciatyvą, pradėtą įgyvendinti 2014 m. pabaigoje, papildomos ir užbaigiamos ankstesnės iniciatyvos: pagal ją tikrinama asmenims, kurie faktiškai persikėlė iš ES vienos valstybės narės į kitą (judieji asmenys), taikoma apmokestinimo tvarka 42 .

5.Stipresnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga

Norint užtikrinti finansinį stabilumą, svarbu sukurti kapitalo rinkų sąjungą, pabaigti kurti bankų sąjungą ir palengvinti tarpvalstybines investicijas. Pagal šioje srityje Komisijos įgyvendintą vykdymo užtikrinimo politiką, daugiausia dėmesio skirta stebėjimui, ar laiku ir tinkamai į nacionalinę teisę perkeliamos vykdant finansinę reformą priimtos direktyvos.

Ypatingas dėmesys skirtas Direktyvai dėl bankų gaivinimo 43 ir Direktyvai dėl indėlių garantijų sistemų 44 . Šias direktyvas perkelti į nacionalinę teisę būtina tam, kad pradėtų veikti naujai sukurtas bendras pertvarkymo mechanizmas, dar labiau sustiprinsiantis ekonominę ir pinigų sąjungą. Komisija taip pat tikrino, ar į nacionalinę teisę laiku perkeltos Apskaitos ir Skaidrumo direktyvos 45 . Be to, ji atliko atitikties patikras ir prireikus pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras dėl toliau nurodytų direktyvų nesilaikymo:

Direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros 46 ,

Finansų konglomeratų direktyvos 47 ,

direktyvų „Mokumas II“ ir „Omnibus II“ 48 ,

Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvos 49 ,

Kredito reitingų direktyvos 50 .

6.Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė

Europiečiai bendrai puoselėja vertybes ir naudojasi teisėmis, nurodytomis ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje.

Viena iš pagrindinių laisvių yra laisvas asmenų judėjimas. Norint užtikrinti, kad Europos gyventojai galėtų be apribojimų naudotis savo teise į laisvą judėjimą, labai svarbu užtikrinti, kad nacionalinė administracija vietos lygmeniu taikytų Laisvo judėjimo direktyvą 51 ir susijusį acquis. Kylant neaiškumų dėl ES piliečių teisių ir pareigų, gali būti varžomas jų laisvas judėjimas. Todėl Komisija yra įsipareigojusi padėti nacionalinei administracijai pašalinti šį informacijos trūkumą. Šiuo tikslu ji rengia e. mokymosi priemonę, susijusią su ES piliečių teisėmis į laisvą judėjimą. Ši praktinė priemonė nacionalinei administracijai, turinčiai tiesioginės arba netiesioginės įtakos ES piliečių teisėms į laisvą judėjimą, padės geriau suprasti su laisvu judėjimu susijusias teises ir pareigas ir taip pagerinti jų praktinį taikymą. 2015 m. padaryta didelė pažanga rengiant šią priemonę; ja valstybių narių institucijos galės naudotis jau 2016 m.

Baudžiamosios teisės srityje 2015 m. valstybių narės į savo nacionalinę teisę turėjo perkelti dvi svarbias direktyvas, susijusias su teisingumu ir pagrindinėmis teisėmis. Viena iš jų siekiama užtikrinti tinkamas nusikaltimų aukų apsaugos priemones (Europos apsaugos orderis 52 ). Kita direktyva nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai 53 . Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras valstybių narių, kurios neįvykdė savo įsipareigojimų, atžvilgiu. Be to, ji pradėjo arba užbaigė patikras, kaip nacionaliniai teisės aktai atitinka direktyvas dėl procesinių teisių 54 ir, nustačiusi trūkumų, pradėjo dialogus pagal sistemą „EU Pilot“.

Teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje Komisija daug dėmesio skyrė vaikų teisių rėmimui ir apsaugai, pirmiausia – tarptautinio vaikų grobimo prevencijai ir kovai su juo. Komisija laikėsi nuomonės, kad ES išimtinė išorės kompetencija apima visą tarptautinio vaikų grobimo klausimą (įskaitant prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo naujai prisijungiančių šalių priėmimą), remdamasi tuo, kad priimti lygiagretūs ES vidaus teisės aktai (Reglamentas „Briuselis IIa“ 55 ). Atsižvelgdama į daugelio valstybių narių prieštaravimą ir pradėjusi pažeidimų nagrinėjimo procedūras kelių valstybių narių, kurios negerbė ES išimtinės išorės kompetencijos šioje srityje, atžvilgiu, Komisija paprašė Teisingumo Teisimo nuomonės šuo klausimu. Teisingumo Teismas patvirtino, kad 56 ES išimtinė išorės kompetencija apima trečiųjų šalių prisijungimo prie Hagos konvencijos patvirtinimą. Atsižvelgdama į Teisingumo Teismo nuomonę, Taryba užbaigė derybas dėl nebaigtų nagrinėti Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu, kuriuos Komisija paskelbė 2015 m.

Duomenų apsaugos srityje Teisingumo Teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendime 57 paskelbė negaliojančiu Komisijos sprendimą dėl „saugaus uosto“ 58 . Teisingumo Teismas, pirmiausia remdamasis Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 47 straipsniais, nusprendė, kad Komisijos sprendime nepateikta pakankamų išvadų, kad buvo apribotos JAV valdžios institucijų galimybės pasinaudoti pagal tą sprendimą perduodamais duomenimis arba kad buvo užtikrinta veiksminga teisinė apsauga nuo tokio įsikišimo. Teisingumo Teismui priėmus šį sprendimą, 2015 m. lapkričio 6 d. Komisija paskelbė komunikatą dėl asmens duomenų perdavimo iš ES į Jungtines Amerikos Valstijas pagal Duomenų apsaugos direktyvą 59 . Jame apžvelgtos alternatyvios transatlantinio duomenų perdavimo pagal minėtą direktyvą priemonės, taikytinos tol, kol nėra sprendimo dėl tinkamumo.

Vienodo požiūrio ir nediskriminavimo srityje Komisija, griežčiau užtikrindama Rasinės lygybės direktyvos 60 taikymą, tęsė kovą su romų diskriminacija valstybėse narėse. Ji pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš antrą valstybę narę dėl romų vaikų diskriminacijos švietimo srityje ir tęsė „EU Pilot“ dialogą su keliomis kitomis valstybėmis narėmis dėl įtarimo romų diskriminacija būsto ir (arba) švietimo srityse. Komisija taip pat toliau stengėsi stiprinti nacionalines lygybės įstaigas, įsteigtas pagal direktyvas dėl vienodo požiūrio siekiant kovoti su diskriminacija ir padėti diskriminacijos aukoms.

2015 m. priimta Europos saugumo darbotvarke 61 siekiama valstybėms narėms suteikti kovos su trumpalaikiais ir ilgalaikiais saugumo uždaviniais priemones. Atsižvelgdama į tai, Komisija pagal sistemą „EU Pilot“ pradėjo dialogus su 12 valstybių narių, neįvykdžiusių įpareigojimų pagal Sprogmenų pirmtakų reglamentą 62 . Komisija ir toliau dėjo pastangas, kad į nacionalinę teisę iki galo būtų perkelta Direktyva dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 63 ir Direktyva dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija 64 ir kad šios direktyvos būtų tinkamai taikomos. Be to, 2015 m. valstybės narės į nacionalinę teisę turėjo perkelti Direktyvą dėl atakų prieš informacines sistemas 65 . Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras valstybių narių, kurios neįvykdė įsipareigojimų, atžvilgiu. Be to, vienas iš darbotvarkės prioritetų buvo tinkamas buvusiųjų policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose trečiojo ramsčio priemonių perkėlimas į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimas.

2014 m. gruodžio 1 d. baigėsi Lisabonos sutarties 36 protokole nustatytas pereinamasis laikotarpis. Sukakus šiam terminui, buvo padidinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomos teisminės peržiūros ir SESV 258 straipsnyje nustatytų Komisijos įgaliojimų stebėti ES teisės aktų dėl policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose apribojimai.

Norint užtikrinti gerą ES politikos, susijusios su laisve, saugumu ir teisingumu, veikimą, būtina į nacionalinę teisę tinkamai perkelti buvusiąsias trečiojo ramsčio priemones ir jas įgyvendinti. Kad susidarytų išsamų ir tikslų vaizdą, kaip įgyvendinamos šios priemonės, ir galėtų vykdyti savo, kaip sutarčių priežiūros institucijos, vaidmenį, Komisija paragino valstybės nares iki 2015 m. kovo 15 d. (šis terminas pratęstas iki 2015 m. gegužės 15 d.) pranešti apie savo nacionalines priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliami joms taikomi teisės aktai.

Nors Komisija gavo daug pranešimų, kai kurios valstybės narės nepranešė apie kai kurių iš šių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. 2015 m. gruodžio mėn. Komisija susisiekė su valstybėmis narėmis, nepranešusiomis apie išsamias toliau nurodytų teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones:

Tarybos pamatinio sprendimo 2006/960/TVR (dar vadinamo Švedijos iniciatyva);

Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje; 

Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu; 

Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro (ECRIS) organizavimo ir turinio;

Pamatinio sprendimo 2009/829/TVR dėl Europos teisminės priežiūros orderio; 

Pamatinio sprendimo 2008/947/TVR dėl lygtinio atleidimo ir alternatyvių sankcijų;

Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl kalinių perdavimo.

Komisija taip pat tikrino nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių, apie kurias pranešta, atitiktį Sąjungos teisei.

7.Naujos migracijos politikos link

2014 m. liepos mėn. paskelbtose pirmininko J.-C. Junckerio politikos gairėse kaip vienas iš pagrindinių 2014–2019 m. kadencijos Komisijos prioritetų nurodyta migracija. Atsižvelgdama į tai, 2015 m. Komisija patvirtino Europos migracijos darbotvarkę 66 . Šioje darbotvarkėje nustatytas naujas išsamus požiūris, aprėpiantis vidaus ir išorės politiką ir grindžiamas ES valstybių narių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimu ir solidarumu. Pagal šį požiūrį, daugiausia dėmesio skiriama veiksmingam Sąjungos teisės įgyvendinimui. Komisijai vykdant sistemingą stebėseną, turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės visapusiškai ir nuosekliai taikytų bendrąsias prieglobsčio ir neteisėtos migracijos taisykles.

Atsižvelgdama į šią darbotvarkę, 2015 m. Komisija pirmenybę teikė darbui, susijusiam su bet kokių prieglobsčio srities teisinių priemonių pažeidimais, ypatingą dėmesį skirdama greitam visų su vėlavimu į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus susijusių bylų sprendimui. Iki metų pabaigos Komisija pradėjo 37 pažeidimų nagrinėjimo bylas, susijusias vėlavimu į nacionalinę teisę perkelti naujos redakcijos Prieglobsčio procedūrų direktyvą 67 ir naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvą 68 . Dviejose bylose, susijusiose su vėlavimu į nacionalinę teisę perkelti naujos redakcijos Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvą 69 , Komisija atitinkamoms valstybėms narėms pateikė pagrįstas nuomones.

Be to, valstybių narių atžvilgiu Komisija toliau vykdė pažeidimų nagrinėjimo procedūras, susijusias su netinkamu ES prieglobsčio teisės aktų įgyvendinimu ir (arba) pažeidimais. Šios procedūros pirmiausia buvo vykdomos atsižvelgiant į sisteminius trūkumus (aptariamus antrame papildomame oficialiame pranešime Graikijai), o Vengrijos atveju – dėl naujai priimtų teisės aktų atitikties ES prieglobsčio acquis ir Pagrindinių teisių chartijai. Be to, keturių valstybių narių atžvilgiu Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras dėl netinkamo EURODAC reglamento 70 įgyvendinimo. Šios procedūros buvo susijusios su įpareigojimu paimti asmenų, kurie prašo suteikti prieglobstį arba neteisėtai pereina išorės sienas, pirštų atspaudus ir juos perduoti į EURODAC sistemą.

Norint pasiekti darbotvarkėje nustatytus kovos su neteisėta migracija ir jos prevencijos tikslus, labai svarbu tinkamai įgyvendinti Grąžinimo direktyvą 71 . Šioje srityje Komisija valstybėms narėms išsiuntinėjo administracinius raštus dėl sprendimų grąžinti priėmimo ir jų vykdymo užtikrinimo pagal Grąžinimo direktyvą. Be to, ji vienos valstybės narės atžvilgiu pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrą dėl netinkamo šios direktyvos įgyvendinimo.

Komisija reguliariai informavimo visuomenę apie einamąją ES prieglobsčio acquis 72 įgyvendinimo padėtį.

8.Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos teisės įgyvendinimą

Vienas iš pagrindinių geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinio tikslų – užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai taikytų ir įgyvendintų ES teisės aktus. Naujo teisės akto įgyvendinimo būdas turi būti įvertintas dar rengiant naują teisės aktą, gerokai iki jo priėmimo. Pagal nuoseklią Teisingumo Teismo praktiką, valstybės narės privalo aiškiai ir tiksliai informuoti Komisiją, kaip jos į savo nacionalinės teisės nuostatas perkelia ES direktyvas 73 .

Be to, jei tai pagrįsta, teisės aktų leidėjas, Komisijai pasiūlius, įtraukia konstatuojamąją dalį, kurioje nurodoma valstybių narių pareiga Komisijai, be ES teisės akto perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės teksto, taip pat perduoti aiškinamuosius dokumentus (žr. 8.2 skirsnį).

Planų įgyvendinimas: dabartinė padėtis

Geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinyje Komisija įsipareigojo aktyviai padėti valstybėms narėms perkelti teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti, šiuo tikslu parengiant tam tikrų direktyvų ir reglamentų įgyvendinimo planus. Kadangi už Sąjungos teisės taikymą atsako valstybės narės, tokiais įgyvendinimo planais siekiama joms padėti veiksmingai ir laiku įgyvendinti teisės aktus. Šiuose planuose nurodomos problemos, kurių valstybėms narėms kils ir į kurias valstybės narės, rengdamosi teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę ir juos įgyvendindamos, turi atsižvelgti. Planuose taip pat numatoma daug įvairių priemonių, kurios valstybėms narėms būtų naudingos įgyvendinant Sąjungos teisę, pvz., rekomendaciniai dokumentai, ekspertų grupės ir specialios svetainės.

Įgyvendinimo planai buvo pridėti prie penkių 2015 m. Komisijos paskelbtų pasiūlymų dėl direktyvų; viena iš jų buvo susijusi su užimtumu, o keturios – su aplinka.

Įgyvendinimo planas buvo parengtas Komisijos pasiūlymui dėl direktyvos, kuria siekiama palengvinti neįgalių vartotojų prieinamumą prie kai kurių produktų ir paslaugų 74 . Šiame plane glaustai apibrėžiama Komisijos pagalba valstybėms narėms šiose pagrindinėse rizikos srityse:

tinkamas direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę per dvejus metus ir tinkamo jos taikymo užtikrinimas per šešerius metus nuo priėmimo;

tinkama direktyvos stebėsena ir vertinimas, užtikrinamas kas penkerius metus teikiamomis ataskaitomis;

pastangos užtikrinti, kad vartotojai žinotų, kokiems produktams ir paslaugoms taikoma direktyva. Tam reikės glaudaus bendradarbiavimo su ekonominės veiklos vykdytojais, suinteresuotaisiais subjektais ir nacionalinėmis institucijomis.

Kitas įgyvendinimo planas buvo pridėtas prie keturių pasiūlymų dėl direktyvų, įeinančių į vadinamąjį žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį 75 . Pagal šiuos pasiūlymus būtų iš dalies pakeistos šešios atliekų tvarkymo direktyvos: dėl atliekų 76 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 77 , dėl atliekų sąvartynų 78 , dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 79 , dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų 80 ir dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų 81 . Šiame plane, kartu nurodant rėmimo veiksmus, kurių galėtų imtis Komisija, nustatyti tokie įgyvendinimo iššūkiai:

tikslų pasiekimas iki galutinių terminų. Tai reiškia, kad turi būti sukurta atskiro atliekų rinkimo ir tvarkymo infrastruktūra, atnaujinti atliekų tvarkymo planai, visais lygmenimis užtikrintas reikalavimų vykdymas ir valdžios institucijų tarpusavio veiksmų derinimas, sumažintas sąvartynų pajėgumų naudojimas ir įgyvendintos ekonominės priemonės;

stebėsena ir kokybiškų ataskaitų teikimas. Tai reiškia, kad turi būti gerinamas duomenų rinkimas, kuriamos patikimesnės duomenų tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemos.

Komisija mano, kad šie planai padės valstybėms narėms į nacionalinę teisę veiksmingai perkelti ir įgyvendinti siūlomas direktyvas. Komisija stebės, kaip valstybės narės naudojasi įgyvendinimo planais.

Aiškinamieji dokumentai: dabartinė padėtis

2011 m. ES institucijos ir valstybės narės sutarė, kad valstybės narės, Komisijai teikdamos pranešimus apie nacionalines ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, taip pat turi pateikti informaciją, kaip jos į savo teisės aktus perkėlė direktyvas 82 . Pagrįstais atvejais Komisija gali paprašyti valstybių narių pateikti patvirtinamąją informaciją (vadinamuosius aiškinamuosius dokumentus) 83 .

Aiškinamieji dokumentai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių supratimą. Tokie dokumentai padeda užtikrinti atitikties stebėseną: jų nepateikus, norint išsiaiškinti visose valstybėse narėse taikomus ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę metodus, reikėtų daug išteklių ir intensyvaus bendravimo su nacionalinėmis institucijomis. Kadangi ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės turi būti integruotos į sudėtingą esamą teisinę sistemą, atlikus atitinkamą perkėlimą reikia patikrinti šimtus priemonių.

2015 m. Komisija paprašė aiškinamųjų dokumentų dėl 12 iš 14 Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų pasiūlymų dėl direktyvų. Komisija paprašė aiškinamųjų dokumentų dėl septynių iš 38 direktyvų, kurias Parlamentas ir Taryba patvirtino per tuos metus. Į visų šių septynių direktyvų galutinius tekstus buvo įtraukta sutarta konstatuojamoji dalis dėl tokių dokumentų reikalingumo.

Per tuos metus valstybės narės turėjo į nacionalinę teisę perkelti 56 direktyvas 84 . Jos įsipareigojo pateikti aiškinamuosius dokumentus dėl 11 iš šių direktyvų 85 . Šiuo metu vyksta šioms direktyvoms skirtų nacionalinių priemonių vertinimo procesas, todėl Komisija dar negali daryti išvadų dėl gautų aiškinamųjų dokumentų kokybės.

Dvi iš minėtų vienuolikos direktyvų, dėl kurių valstybės narės turėjo pateikti aiškinamuosius dokumentus, yra susijusios su aplinka. Komisija gavo 12 aiškinamųjų dokumentų, susijusių su Direktyva dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės 86 , ir 13 aiškinamųjų dokumentų, susijusių su Direktyva dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje 87 . Šie dokumentai padėjo Komisijai įvertinti, kaip šios direktyvos buvo perkeltos į atitinkamų valstybių narių nacionalinę teisę. Gera praktika – Vengrijos pateiktos koreliacijos lentelės, susijusios su Direktyva dėl didelių avarijų pavojų. Jos buvo tinkamos kokybės, jose pateikta visa reikiama išsami informacija, Komisijai suteikianti galimybę įvertinti, ar Vengrija iki galo į savo nacionalinę teisę perkėlė šią svarbią direktyvą.

Keturios iš minėtų vienuolikos direktyvų susijusios su finansų rinkų sritimi. Valstybės narės Komisijai pateikė 11 aiškinamųjų dokumentų dėl Apskaitos direktyvos 88 , penkis – dėl Skaidrumo direktyvos 89 , devynis – dėl Indėlių garantijų sistemų direktyvos 90 ir 13 – dėl Direktyvos „Omnibus II“ 91 . Daugeliu atvejų aiškinamuosiuose dokumentuose buvo pateiktos koreliacijos lentelės, kuriose iš esmės buvo pateikta tiksli informacija apie direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę ir apie susijusias nacionalines nuostatas. Pateiktų dokumentų kokybė nevienoda. Vienu atveju, be nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama kiekviena Indėlių garantijų sistemų direktyvos nuostata, dokumentuose taip pat nurodyta, kokios nuostatos nebuvo perkeltos ir kodėl, taip pat nurodyta, kokiomis galimybėmis ir kokia veiksmų laisve pasinaudota. Kitais atvejais buvo pateikti neišsamūs aiškinamieji dokumentai, susiję su Direktyva „Omnibus II“, kuria iš dalies keičiamos dvi ankstesnės direktyvos 92 ; juose kalbama tik apie vieną iš šių iš dalies pakeistų direktyvų, bet neapžvelgiamas kitų keičiančiosios direktyvos dalių perkėlimas į nacionalinę teisę.

Dvi iš minėtų vienuolikos direktyvų susijusios su transportu. Komisija gavo šešis aiškinamuosius dokumentus, susijusius su Direktyva, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė 93 , ir vienuolika aiškinamųjų dokumentų, susijusių su Direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimų 94 . Su pirmąja direktyva susijusių aiškinamųjų dokumentų kokybė atrodo tinkama; šiuose dokumentuose pateikiama Komisijai reikalinga informacija. Su Vairuotojo pažymėjimų direktyva susijusių aiškinamųjų dokumentų vertinimas dar tik pradedamas, nes jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2015 m. gruodžio 31 d.

Dvi iš vienuolikos direktyvų susijusios su migracijos ir vidaus reikalų sritimi. Penkiolika valstybių narių pateikė dokumentus su Prieglobsčio procedūrų direktyvos 95 perkėlimo į nacionalinę teisę koreliacijos lentelėmis. Su Priėmimo sąlygų direktyva 96 susijusius aiškinamuosius dokumentus pateikė 13 valstybių narių. Beveik visais atvejais buvo pateiktos išsamios koreliacijos lentelės.

Paskutinioji iš minėtųjų 11 direktyvų susijusi su alternatyviu vartotojų ginčų sprendimu 97 . Dėl šios direktyvos Komisija gavo 11 aiškinamųjų dokumentų. Jų kokybė atrodo patenkinama. Konkrečiai paminėtina, kad viena valstybė narė pateikė dokumentus apie nacionalinę teismų praktiką ir administracines priemones, taip paaiškindama savo nacionalinę sistemą. Kita valstybė narė pateikė informacijos, kaip buvo atliktas minėtos direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę ir kodėl, atsižvelgiant į esamas nacionalines nuostatas (jos visais atvejais buvo pateiktos dokumente), kai kurių priemonių perkelti nereikėjo. Viena valstybė narė pateikė aiškias nuorodas į decentralizuotu lygmeniu perkeltas nuostatas.

2015 m. valstybės narės ne visais atvejais įvykdė įsipareigojimą pateikti aiškinamuosius dokumentus, kuriuose taip pat būtų nurodytos nacionalinės direktyvų perkėlimo į jų teisinę sistemą priemonės. Tais atvejais, kai aiškinamieji dokumentai buvo pateikti, atlikus pirminį vertinimą nustatyta, kad jų kokybė nevienoda.

Komisija, teikdama metines Sąjungos teisės taikymo ataskaitas, ir toliau informuos Parlamentą ir Tarybą apie aiškinamuosius dokumentus.

III.Pažeidimų nagrinėjimo procedūros

Yra trys pagrindinės Sąjungos teisės pažeidimų rūšys:

a)nepateiktas pranešimas: valstybė narė Komisijai laiku nepraneša apie direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones;

b)neatitiktis ir (arba) reikalavimų nesilaikymas: Komisija mano, kad valstybės narės teisės aktai neatitinka ES teisės aktų reikalavimų;

c)netinkamas ir (arba) blogas taikymas: nacionalinės valdžios institucijos Sąjungos teisę taiko netinkamai arba jos visiškai netaiko.

Pažeidimai gali būti nustatomi Komisijai pačiai atliekant tyrimus arba atkreipus jos dėmesį į piliečių, įmonių, NVO ar kitų organizacijų pateiktus skundus arba peticijas. Komisija, nagrinėdama skundus, aktyviai palaiko ryšį su piliečiais – informuoja juos apie visais procedūros etapais priimamus sprendimus 98 .

Jei dėl įtariamo pažeidimo pagal sistemą „EU Pilot“ organizuotas dialogas su valstybe nare nepavyksta arba jei dėl skubumo ar kitų svarbių interesų būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, Komisija gali nuspręsti pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 258 straipsnį. Pažeidimo procedūrą sudaro ikiteisminis ir teisminis etapai.

Ikiteisminiu etapu Komisija pirmiausia valstybei narei nusiunčia oficialų pranešimą, kuriame prašoma paaiškinimo per nustatytą terminą. Jei valstybės narės atsakymas yra nepatenkinamas arba ji visai neatsako, Komisija nusiunčia pagrįstą nuomonę, kurioje reikalaujama, kad valstybė narė per tam tikrą laikotarpį užtikrintų atitiktį.

Jei valstybė narė nesilaiko pagrįstos nuomonės, Komisija gali pradėti teisminę procedūrą ir pagal SESV 258 straipsnį kreiptis į Teisingumo Teismą.

Jei Komisija į Teisingumo Teismą kreipiasi dėl to, kad valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pranešti apie priemones, kuriomis teisėkūros procedūra priimta direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, ji pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį gali pasiūlyti taikyti pinigines nuobaudas.

Teisingumo Teismas gali pritarti Komisijai ir priimti sprendimą, kad valstybė narė pažeidė pagal Sąjungos teisę jai nustatytus įpareigojimus. Jei Teisingumo Teismas priima tokį sprendimą, tačiau valstybė narė vis tiek nesiima priemonių, kad užtikrintų atitiktį, Komisija pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį gali tęsti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Šiuo tikslu ji, pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį nusiuntusi oficialų pranešimą, dėl tos valstybės narės kreipiasi į Teisingumo Teismą. Tokiais atvejais Komisija gali siūlyti, o Teismas gali paskirti finansines sankcijas – nurodyti sumokėti vienkartinę sumą ir (arba) paskirti kasdien arba kitu periodiškumu mokėtinas baudas.

Be to, nacionalinės teisės aktų atitikties ES teisės aktams klausimus Teisingumo Teismas gali spręsti pagal SESV 267 straipsnį priimdamas sprendimus nacionalinių teismų prašymu. Nors prejudiciniai sprendimai skiriasi nuo sprendimų dėl pažeidimų, jais Komisijai suteikiama papildoma galimybė užtikrinti, kad būtų pašalinti Sąjungos teisės pažeidimai, susiję su nacionalinės teisės aktais arba jų taikymu. Komisija sistemingai stebi, kaip vykdomi Teisingumo Teismo prejudiciniai sprendimai, kuriuose Teisingumo Teismas nustatė nacionalinės teisės aktų neatitiktį.

IV.Prieš pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą

1.Problemų nustatymas

Savo iniciatyva nagrinėjami atvejai

Sąjungos teisės įgyvendinimą Komisija daugiausia tikrina savo iniciatyva. Išskyrus atvejus, kai dėl skubumo ar nepaprastai svarbaus intereso reikia veikti kitaip, Komisija, įtarusi neatitiktį, paprastai pirmiausia pagal sistemą „EU Pilot“ pradeda dvišales diskusijas su atitinkama valstybe nare ir bando rasti sprendimą, kaip užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei (sistema „EU Pilot“ paaiškinta 2 punkte). 2015 m. pagal sistemą „EU Pilot“ pradėti 578 tyrimai (2014 m. – 777).

2015 m. daugiausia galimų pažeidimų įtarta trijose politikos srityse – mobilumo ir transporto, energetikos ir aplinkos (atitinkamai 96, 84 ir 77 naujos „EU Pilot“ bylos). Daugiausia tokių pažeidimų – Italijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje (atitinkamai 37, 30 ir 28 naujos „EU Pilot“ bylos).

Skundai ir peticijos

2015 m. piliečiai, įmonės, NVO ir kitos organizacijos ir toliau labai aktyviai pranešdavo apie galimus Sąjungos teisės pažeidimus. Tačiau – pirmą kartą nuo 2011 m. – naujų skundų skaičius sumažėjo (palyginti su 2014 m. – apie 9 proc.).

Toliau šioje diagramoje pateikiami pagrindiniai duomenys apie piliečių skundus 99 :

Nebaigtų nagrinėti piliečių skundų skaičius metų pabaigoje

2015 m. užregistruota 3 450 naujų skundų. Daugiausia skundų pateikta dėl trijų valstybių narių – Italijos, Ispanijos ir Vokietijos.

•    Italija: 637 skundai, daugelis iš jų susiję su užimtumu, socialiniais reikalais ir įtrauktimi (286 skundai), mokesčiais ir muitų sąjunga (69 skundai) ir vidaus rinka, pramone, verslumu ir MVĮ (64 skundai);

•    Ispanija: 342 skundai, daugiausia susiję su užimtumu, socialiniais reikalais ir įtrauktimi (66 skundai), teisingumu ir vartotojų reikalais (65 skundai) ir vidaus rinka, pramone, verslumu ir MVĮ (59 skundai);

•    Vokietija: 274 skundai, daugiausia susiję su teisingumu ir vartotojų reikalais (48 skundai), mokesčiais ir muitų sąjunga (36 skundai) ir vidaus rinka, pramone, verslumu ir MVĮ (32 skundai).

Toliau pateiktoje diagramoje parodytos penkios politikos sritys, dėl kurių naujų skundų gauta daugiausia. Dėl šių politikos sričių gauti skundai kartu paėmus sudaro 72 proc. visų 2015 m. dėl valstybių narių pateiktų skundų.

2015 m. išnagrinėta 3 315 skundų. Įvertinusi skundus, Komisija, siekdama išsiaiškinti, ar buvo pažeistos ES taisyklės, su valstybėmis narėmis pradėjo dialogus pagal sistemą „EU Pilot“. Dvišalės diskusijos su valstybėmis narėmis buvo pradėtos ne dėl visų skundų, nes ES teisės aktai nebuvo pažeisti (2 247), Komisija neturėjo įgaliojimų veikti (152) arba korespondencija nebuvo pripažinta skundu (454). Todėl 2 853 skundų nagrinėjimas buvo nutrauktas.

Skundai, dėl kurių buvo pradėtos diskusijos pagal sistemą „EU Pilot“, daugiausia buvo susiję su: vidaus rinka, pramone, verslumu ir MVĮ; mokesčiais ir muitais; užimtumu, socialiniais reikalais ir įtrauktimi (atitinkamai pagal sistemą „EU Pilot“ buvo pradėtos nagrinėti 76, 55 ir 28 bylos).

Šie skundai daugiausia buvo susiję su Italija, Ispanija ir Vokietija.

•    Italija: 30 naujų bylų pagal sistemą „EU Pilot“, daugelis iš jų susijusios su skundais dėl mokesčių ir muitų (8), vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ (5) ir sveikatos ir maisto saugos (4);

•    Ispanija: 24 naujų bylos pagal sistemą „EU Pilot“, daugiausia susijusios su skundais dėl užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (7) ir vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ (4);

•    Vokietija: 21 nauja byla pagal sistemą „EU Pilot“, daugelis iš jų susijusios su skundais dėl vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ (10) ir mokesčiais ir muitais (5).

2015 m. Europos Parlamentas peticijomis ir klausimais atkreipė Komisijos dėmesį į kai kurių valstybių narių vykdomo ES teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo trūkumus. Tokie trūkumai, be kita ko, yra susiję su:

aplinka: Suomijai nusiųstas oficialus pranešimas, susijęs su tuo, kaip ji į nacionalinę teisę perkėlė Direktyvą dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką 100 ;

Dar penkiais kitais su aplinka susijusiais atvejais Komisija pradėjo dvišalius dialogus su atitinkamomis valstybėmis narėmis. Šie atvejai buvo susiję su skalūnų dujomis, vilkų populiacijos valdymu, netinkamu Direktyvos dėl strateginio aplinkos vertinimo 101 taikymu ir nacionalinės teisės aktų atitiktimi Direktyvos dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką 102 reikalavimams;

teisingumu: atsižvelgdama į Parlamente raštu pateiktą klausimą, Komisija vienai valstybei narei pareiškė susirūpinimą dėl jos nacionalinės teisės aktų, susijusių su teisėsaugos darbuotojais, suderinamumo su laisvo asmenų judėjimo principu. Be to, atsižvelgdama į peticiją, Komisija su viena valstybe nare pradėjo dvišalį dialogą dėl tos valstybės narės ribojamos galimybės po santuokos pasikeisti vardą ir pavardę;

mokesčiais: Komisija su keliomis valstybėmis narėmis pradėjo dvišales diskusijas dėl nekilnojamojo turto mokesčių ir studentų mokamo gyvenamosios vietos mokesčio.

2.Problemų sprendimas

„EU Pilot“ – tai Komisijos iniciatyva, kuria siekiama rasti Sąjungos teisės taikymo problemų sprendimus. Įgyvendinti šią iniciatyvą padeda internetinė duomenų bazė ir komunikacinė priemonė. Organizuojant dialogą pagal sistemą „EU Pilot“, piliečių ir įmonių labui dažnai galima greičiau išspręsti problemas ir užtikrinti ES teisės aktų prievolių vykdymą.

2011–2013 m. naujų „EU Pilot“ bylų skaičius pamažu didėjo (žr. toliau pateiktą diagramą). Tačiau 2015 m. jis vėl sumažėjo iki žemesnio nei 2011 m. lygio – pradėta nagrinėti 881 nauja byla (apie 30 proc. mažiau nei 2014 m.).

Toliau pateiktoje diagramoje pateikti pagrindiniai 2015 m. „EU Pilot“ duomenys 103 :

Nebaigtų nagrinėti „EU Pilot“ bylų skaičius metų pabaigoje

2015 m. pradėta nagrinėti 881 nauja „EU Pilot“ byla. Iš jų 295 bylos pradėtos nagrinėti remiantis skundais, o 578 bylas Komisija ėmėsi nagrinėti savo iniciatyva.

Toliau pateiktoje skritulinėje diagramoje parodytos politikos sritys, kuriose 2015 m. buvo pradėtos nagrinėti daugelis naujų „EU Pilot“ bylų:

2015 m. išnagrinėtos 969 „EU Pilot“ bylos. 726 bylas Komisija nutraukė gavusi patenkinamus atitinkamų valstybių narių atsakymus. Taigi bylų išnagrinėjimo lygis buvo 75 proc. – lygiai toks pats, kaip ir 2014 m.

Iš viso 243 „EU Pilot“ bylos nutrauktos Komisijai atmetus valstybių narių pateiktus atsakymus. Iš jų po 201 „EU Pilot“ bylos pradėta oficiali pažeidimo nagrinėjimo procedūra (2014 m. tokių bylų buvo 325). Iš jų 65 bylos buvo nagrinėjamos remiantis skundais, o likusios 136 bylos – Komisijos iniciatyva.

Daugelis „EU Pilot“ bylų, pagal kurias buvo pradėtos oficialios pažeidimų nagrinėjimo procedūros, buvo susijusios su šiomis politikos sritimis: mobilumas ir transportas (50 bylų), aplinka (38), vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ (29), mokesčiai ir muitų sąjunga (26). Dažniausiai prie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų pereita nagrinėjant Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos „EU Pilot“ bylas (atitinkamai 19, 17 ir 16 tokių bylų).

2015 m. pabaigoje buvo nebaigta nagrinėti 1 260 „EU Pilot“ bylų. Daugelis iš jų buvo susiję su Italija (111), Ispanija (78) ir Lenkija (74). Aktualiausia politikos sritis taip pat buvo aplinka – 298 nebaigtos nagrinėti bylos, po jos − teisingumas (191) ir mokesčiai ir muitai (141).

Toliau pateiktoje diagramoje parodytas „EU Pilot“ bylų išnagrinėjimo lygio (bylų, kurias 2015 m. Komisija išnagrinėjo valstybėms narėms nekeldama pažeidimų nagrinėjimo bylos, kiekio) ir tais pačiais metais išnagrinėtų bylų skaičiaus sąryšis.

Valstybės narės problemos sprendimo būdą turėtų pateikti per 10 savaičių (70 dienų) nuo tos dienos, kai pagal sistemą „EU Pilot“ Komisija joms pranešė apie problemą. Kitoje diagramoje parodyta vidutinė kiekvienos valstybės narės atsakymų pateikimo trukmė 2015 m.

V.Pažeidimų nagrinėjimo procedūrų etapai

1.Ikiteisminis etapas

2015 m. Komisija, išsiųsdama oficialų pranešimą, pradėjo 742 naujas procedūras. Toliau pateiktoje diagramoje šis skaičius išskaidytas pagal kiekvieną valstybę narę.

Toliau pateiktoje diagramoje parodytos pagrindinės politikos sritys, kuriose buvo pradėtos naujos procedūros.

Be to, per 2015 m. Komisija valstybėms narėms išsiuntė 248 pagrįstas nuomones. Pagrindinės politikos sritys, kuriose Komisija valstybėms narėms pateikė daugiausia pagrįstų nuomonių, buvo mobilumas ir transportas (49), aplinka (40), finansinės paslaugos (40) ir energetika (36).

Toliau pateiktoje diagramoje šis skaičius išskaidytas pagal kiekvieną valstybę narę.

2015 m. pabaigoje dar buvo nebaigtos 1 368 pažeidimų nagrinėjimo bylos. Kaip matyti iš toliau pateiktos diagramos, tai šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais, tačiau vis dar gerokai mažiau nei 2011 m.

Toliau pateiktoje diagramoje nurodytas 2015 m. pabaigoje buvęs nebaigtų pažeidimų nagrinėjimo bylų skaičius pagal valstybes nares:

Toliau pateiktoje diagramoje 2015 m. pabaigoje buvęs nebaigtų pažeidimų nagrinėjimo bylų skaičius išskaidytas pagal politikos sritis:

Net ir pradėjusi oficialią procedūrą, Komisija, siekdama užtikrinti atitiktį, tęsia dialogą su valstybe nare. Iš statistinių duomenų matyti, kad valstybės narės deda daug pastangų, kad pašalintų pažeidimus iki Teisingumo Teismui priimant sprendimą 104 .

2015 m. Komisija:

•baigė nagrinėti 474 pažeidimus, išsiuntusi oficialų pranešimą;

•baigė nagrinėti 183 bylas, išsiuntusi pagrįstą nuomonę;

•baigė 12 bylų, nusprendusi bylą perduoti Teisingumo Teismui, bet dar to nepadariusi, Be to, Komisija iš Teisingumo Teismo atsiėmė 13 bylų, prieš jam paskelbiant sprendimą.

2.Teisingumo Teismo sprendimai pagal SESV 258 straipsnį ir 260 straipsnio 2 dalį

2015 m. pagal SESV 258 straipsnį Teisingumo Teismas priėmė 25 sprendimus, iš jų 18 (82 proc.) buvo palankūs Komisijai. Teisingumo Teismas priėmė sprendimus dėl:

Lenkijos (keturi sprendimai, visi palankūs Komisijai);

Belgijos (du sprendimai, abu palankūs Komisijai);

Bulgarijos (du sprendimai, abu palankūs Komisijai);

Prancūzijos (du sprendimai, abu palankūs Komisijai);

Vokietijos (du sprendimai, abu palankūs Komisijai);

Graikijos (du sprendimai, abu palankūs Komisijai);

Liuksemburgo (du sprendimai, abu palankūs Komisijai);

Slovakijos (du sprendimai, abu palankūs Slovakijai);

Jungtinės Karalystės (du sprendimai, vienas iš jų palankus Jungtinei Karalystei).

Daugiausia sprendimų 2015 m. Teisingumo Teismas priėmė mokesčių (9), užimtumo (6) ir aplinkos (4) srityse.

Dažnai valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad Teisingumo Teismo sprendimas būtų įvykdytas greitai. Tačiau po Teisingumo Teismo sprendimo metų pabaigoje dar buvo nebaigtos 85 pažeidimų nagrinėjimo procedūros, nes Komisija laikėsi nuomonės, kad atitinkamos valstybės narės dar nebuvo įvykdžiusios sprendimų pagal SESV 258 straipsnį. Daugelis šių bylų buvo susijusios su

Graikija (10), Lenkija (8) ir Ispanija (7) ir su aplinkos (35), transporto (12), mokesčių (9) bei sveikatos ir vartotojų apsaugos (7) sritimis.

Dvi iš šių 85 bylų Teisingumo Teismui perduotos nagrinėti jau antrą kartą. Jei pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį Teisingumo Teismas paskiria piniginę nuobaudą, įsipareigojimų nevykdanti valstybė narė turi iš karto sumokėti vienkartinę sumą ir dar mokėti periodinę baudą, kol visiškai įvykdys pirmąjį ir antrąjį Teisingumo Teismo sprendimus. 2015 m. pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį buvo priimti trys Teisingumo Teismo sprendimai. Teisingumo Teismas skyrė baudas Italijai 105 ir Graikijai 106 . Pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį priėmus Teisingumo Teismo sprendimą, 2015 m. pabaigoje dar buvo nebaigtos septynios pažeidimų nagrinėjimo procedūros.

VI.Direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Vėlavimas ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę

Kova su vėlavimu ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę yra jau seniai nustatytas Europos Komisijos prioritetas. Todėl pagal SESV 285 straipsnį ir 260 straipsnio 3 dalį kreipusis į Teisingumo Teismą dėl valstybės narės, laiku nepranešusios apie teisėkūros procedūra priimtos direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, Komisija kiekvieną kartą siūlo skirti pinigines nuobaudas (išsamiau – VI dalies 2 skyriuje).

2015 m. į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos 56 direktyvos, t. y. mažiau nei 2014 m. (67). Taip pat šiek tiek sumažėjo naujų su vėlavimu perkelti susijusių pažeidimų skaičius – nuo 585 iki 543.

2015 m. pabaigoje dar buvo nebaigta nagrinėti 518 su vėlavimu perkelti susijusių pažeidimų nagrinėjimo bylų, t. y. 19 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. pabaiga (421).

Toliau pateiktoje diagramoje pateikti pagrindiniai duomenys apie 2015 m. Komisijos pradėtas su vėlavimu perkelti susijusias pažeidimų nagrinėjimo bylas:

Nebaigtų nagrinėti su vėlavimu perkelti susijusių pažeidimų nagrinėjimo bylų skaičius metų pabaigoje

Toliau pateiktoje diagramoje parodytas visų iki 2015 m. pabaigos nebaigtų nagrinėti su vėlavimu perkelti susijusių pažeidimų nagrinėjimo bylų skaičius pagal valstybes nares, nepaisant to, kokiais metais jos buvo pradėtos nagrinėti.

Toliau pateiktoje diagramoje 2015 m. pradėtų nagrinėti naujų su vėlavimu perkelti susijusių pažeidimų nagrinėjimo bylų skaičius (iš viso 543 bylos) išskaidytas pagal valstybes nares.

Toliau pateiktoje diagramoje nurodytos politikos sritys, kuriose naujų bylų 2015 m. buvo pradėta daugiausia:

26 valstybių narių atžvilgiu pradėtos naujos bylos, susijusios su vėlavimu į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema 107 . Be to, 23 valstybių narių atžvilgiu buvo nagrinėjamos bylos, susijusios su vėlavimu į nacionalinę teisę perkelti Europos priežiūros institucijos įgaliojimų direktyvą 108 . Pradėta 21 procedūra dėl vėlavimo į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą „Mokumas II“ 109 , Direktyvą dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės 110 ir Direktyvą, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė 111 .

2.Bylos perdavimas nagrinėti Teisingumo Teismui pagal SESV 258 straipsnį ir (arba) 260 straipsnio 3 dalį

Pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį, Komisija gali siūlyti pinigines nuobaudas net ir tada, kai dėl to, kad teisėkūros procedūra priimta direktyva nebuvo iki galo perkelta į nacionalinę teisę, pagal SESV 258 straipsnį byla perduodama nagrinėti Teisingumo Teismui pirmą kartą. Tokios Lisabonos sutartyje nustatytos naujovės tikslas – labiau paskatinti valstybes nares laiku perkelti direktyvas į nacionalinę teisę. Sprendimą dėl siūlytinų piniginių nuobaudų dydžio Komisija priima laikydamasi Komunikate dėl SESV 260 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo nustatytos politikos 112 .

2015 m. Komisija ir toliau teikė Teisingumo Teismui nagrinėti bylas dėl vėlavimo į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus, prašydama pagal SESV 260 straipsnio 3 dalį skirti periodines baudas. 2015 m. Teisingumo Teismui buvo perduotos bylos dėl penkių valstybių narių – Lenkijos (dvi bylos) 113 , Vokietijos 114 , Graikijos 115 , Liuksemburgo 116 ir Slovėnijos 117 (po vieną bylą). Komisija atsiėmė savo ieškinį Teisingumo Teismui byloje dėl Slovakijos vėlavimo į nacionalinę teisę perkelti Atliekų direktyvą 118 . Kitoje byloje, susijusioje su vėlavimu į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos, Komisija priėmė sprendimą kreiptis į Teisingumo Teismą, tačiau valstybė narė ėmėsi reikiamų perkėlimo priemonių dar prieš pateikiant ieškinį Teisingumo Teismui ir taip išvengė bylos nagrinėjimo Teisingumo Teisme.

2015 m. valstybės narės dėjo daugiau pastangų, kad iki galo perkeltų ES teisės aktus iki Teisingumo Teismui priimant sprendimus. Tačiau dar liko neišspręstos keturios bylos, kuriose siūloma paskirti kasdien mokėti periodinę baudą: dvi Lenkijos atžvilgiu ir po vieną Graikijos ir Liuksemburgo atžvilgiu.

Vienoje byloje atitinkama valstybė narė užbaigė perkėlimą, todėl labai vėlyvame Teisingumo Teismo nagrinėjimo etape Komisija atsiėmė ieškinį dėl pažeidimų 119 . Kadangi ieškinys buvo atsiimtas itin vėlyvame etape, Komisija, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingiau ir laiku į savo nacionalinę teisę perkeltų ES direktyvas 120 , ėmėsi persvarstyti taikomą SESV 260 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo politiką 121 .

VII.Išvados

Iš didelio 2015 m. vykdytų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičiaus matyti, kad užtikrinant, jog valstybės narės laiku ir tinkamai taikytų ES teisės aktus, vis dar kyla rimtų problemų. Komisija ir toliau tobulins savo veiksmus reaguojant į nustatytus Sąjungos teisės pažeidimus. 2015 m. gegužės mėn. patvirtinus geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinį, valstybėms narėms bus teikiama įgyvendinimo etapu joms reikalinga parama ir pagalba, taip pat bus lengviau užtikrinti ES teisės aktų vykdymą. Pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę, Komisija jau sustiprino savo prevencinius veiksmus, siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti Sąjungos teisės aktus. Šiuo tikslu Komisija, pasitelkdama įvairias priemones (rekomendacinius dokumentus, susitikimus, seminarus, ekspertų posėdžius, įgyvendinimo ir ex post vertinimo ataskaitas), valstybėms narėms teikia rekomendacijas ir paramą. Be to, Komisija numato stiprinti Sąjungos teisės vykdymo kontrolę, atlikdama perkėlimo į nacionalinę teisę struktūrinį ir sistemingą tikrinimą ir nacionalinės teisės aktų atitikties patikras. Tačiau valstybės narės taip pat turėtų dėti daugiau pastangų piliečių ir įmonių labui užtikrinti atitiktį.

Kadangi J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija paprastai pirmiausia imasi prioritetinių klausimų (pagal principą „svarbiems klausimams – daugiau dėmesio, nesvarbiems – mažiau“), siekiant pagerinti vykdymo užtikrinimą laiko ir veiksmingumo požiūriais, būtina tobulinti dabartinius Komisijos vykdymo užtikrinimo politikos metodus. Komisija, siekdama visose politikos srityse užtikrinti labiau strategišką požiūrį į vykdymo užtikrinimą, šią pažangą apžvelgs naujame Sąjungos teisės taikymo komunikate.

(1)  2015 m. gegužės mėn. Komisija pristatė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama padidinti ES sprendimų priėmimo proceso atvirumą ir skaidrumą bei patobulinti naujų ir galiojančių teisės aktų kokybę, taip užtikrinant, kad ES politikos tikslų būtų siekiama pačiu veiksmingiausiu ir efektyviausiu būdu; žr. COM(2015) 215 final.

(2)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 291 straipsnio 1 dalis.

(3)   ES sutarties 17 straipsnis : „[Komisija] užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos. Ji prižiūri Sąjungos teisės taikymą, [...]“.

(4)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnis ir 260 straipsnio 2 dalis.

(5)  SWD(2016) 230 final – SWD(2016) 231 final.

(6)  Direktyva 2014/27/ES .

(7)  Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 .

(8)  Direktyva 2010/32/ES .

(9)   COM(2015) 614 final .

(10)  Direktyva 2013/37/ES .

(11)   COM(2015) 80 .

(12) 2009/72/EB 2009/73/EB Direktyvos ir .

(13) 2013/30/ES Direktyva .

(14) 2012/27/ES Direktyva .

(15) 2010/31/ES Direktyva .

(16) 2009/28/EB Direktyva .

(17) 2009/119/EB Direktyva .

(18)  Direktyva 2011/70/EURATOMAS .

(19)  Direktyvos 2008/101/EB ir 2009/29/EB .

(20)  Direktyva 2009/30/EB .

(21)  Direktyva 2009/31/EB .

(22)  Žr. šios ataskaitos IV dalies 2 skyrių.

(23)  Reglamentas (ES) Nr.  994/2010 .

(24)   COM(2015) 550 final .

(25)  Direktyva 2011/7/ES .

(26)  Direktyva 2013/11/ES .

(27)  Direktyva 2011/83/EB .

(28)  Direktyva 2005/29/EB .

(29)   SEC(2009) 1666 .

(30)  Direktyva 90/314/EEB .

(31)  Direktyva 2008/122/EB .

(32)   COM(2015) 644 final .

(33)   http://ec.europa.eu/justice/newsroom/consumer-marketing/news/150713_en.htm .

(34)  Direktyva 2011/24/ES .

(35)  Direktyva 2004/23/EB .

(36)  Direktyvos 1999/74/EB ir 2008/120/EB .

(37)  Direktyva 2012/34 .

(38)  Direktyva 2004/52/EB .

(39)  Direktyva 2006/126/EB .

(40)   IP/11/1551 .

(41)   IP/12/340 .

(42)   IP/14/31 .

(43)  Direktyvos 2014/59/ES .

(44)  Direktyvos 2014/49/ES .

(45)  Direktyvos 2013/34/ES .

(46)  Direktyvos 2013/36/ES .

(47)  Direktyvos 2011/89/ES .

(48)  Direktyvų 2009/138/EB ir 2014/51/ES .

(49)  Direktyvos 2011/61/ES .

(50)  Direktyvų 2013/14/ES ir 2013/50/ES .

(51)  Direktyva 2004/38/EB .

(52)  Direktyva 2011/99/ES .

(53)  Direktyva 2012/29/ES .

(54)  Direktyvos 2010/64/ES ir 2012/13/ES .

(55)  Reglamentas (EB) Nr.  2201/2003 .

(56)   Nuomonė 1/13 .

(57)  2015 m. spalio 6 d. Sprendimas Maximilian Schrems prieš Data Protection Commissioner, C-362/14 .

(58)  Komisijos sprendimas 2000/520/EB .

(59)  Direktyva 95/46/EB .

(60)

Direktyva 2000/43/EB .

(61)   COM(2015) 185 final .

(62)  Reglamentas (ES) Nr.  98/2013 .

(63)  Direktyva 2011/36/ES .

(64)  Direktyva 2011/93/ES .

(65)  Direktyva 2013/40/ES .

(66)   COM(2015) 240 final .

(67)  Direktyva 2013/32/ES .

(68)  Direktyva 2013/33/ES .

(69)  Direktyva 2011/95/ES .

(70)  Reglamentas (ES) Nr.  603/2013 .

(71)  Direktyva 2008/115/EB .

(72)   COM(2015) 490 final ir COM(2015) 510 final .

(73)  Sprendimo C-427/07, Komisija prieš Airiją, 107 punktas.

(74)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo, COM(2015)615 .

(75)   IP/15/6203 .

(76)  Direktyva 2008/98/EB.

(77)  Direktyva 94/62/EB .

(78)  Direktyva 1999/31/EB .

(79)  Direktyva 2000/53/EB .

(80)  Direktyva 2006/66/EB .

(81)  Direktyva 2012/19/EB .

(82)  Politika išdėstyta 1) 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrame valstybių narių ir Komisijos politiniame pareiškime ( OL 2011 / C 369/02 ) ir 2) 2011 m. spalio 27 d. Bendrame Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politiniame pareiškime ( OL 2011 / C 369/03 ).

(83)  Standartinė šių direktyvų konstatuojamoji dalis yra tokia: valstybės narės „įsipareigoja prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau aiškinamųjų dokumentų, kurie gali būti pateikiami atitikties lentelių arba kitų tam pačiam tikslui skirtų dokumentų forma“. „Pateikdama atitinkamus pasiūlymus kiekvienu konkrečiu atveju“ Komisija turi „pagrįsti tokių dokumentų pateikimo reikalingumą ir proporcingumą“.

(84)  Pagal kai kurias iš šių 56 direktyvų kai kurioms valstybėms narėms taikomas pereinamasis laikotarpis, o kai kurios iš šių direktyvų kai kurioms valstybėms narėms nėra aktualios.

(85)  Direktyvos 2012/18/ES (Aplinka), 2013/39/ES (Aplinka), 2013/34/ES (Finansinis stabilumas, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga), 2013/50/ES (Finansinis stabilumas, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga), 2014/49/ES (Finansinis stabilumas, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga), 2014/51/ES (Finansinis stabilumas, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkų sąjunga), 2013/32/ES (Migracija ir vidaus reikalai), 2013/33/ES (Migracija ir vidaus reikalai), 2013/11/ES (Teisingumas ir vartotojų reikalai), 2012/34/ES (Mobilumas ir transportas) ir 2014/85/ES (Mobilumas ir transportas).

(86)  Direktyva 2012/18/ES .

(87)  Direktyva 2013/39/ES .

(88)  Direktyva 2013/34/ES .

(89)  Direktyva 2013/50/ES .

(90)  Direktyva 2014/49/ES .

(91)  Direktyva 2014/51/ES .

(92)  Direktyvos 2009/138/EB ir 2003/71/EB .

(93)  Direktyva 2012/34/ES .

(94)  Direktyva 2014/85/ES .

(95)  Direktyva 2013/32/ES .

(96)  Direktyva 2013/33/ES .

(97)  Direktyva 2013/11/ES .

(98)  Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Santykių su skundų dėl Sąjungos COM(2012) 154 final teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“, .

(99)  2015 m. pabaigoje buvęs nebaigtų nagrinėti skundų skaičius apskaičiuotas iš 2014 m. pabaigoje buvusio neišnagrinėtų skundų skaičiaus ir 2015 m. pradėtų nagrinėti naujų skundų skaičiaus sumos (2963+3450=6413) atėmus 2015 m. išnagrinėtų skundų skaičių (6413-3 315 = 3098).

(100)  Direktyva 2003/4/EB .

(101)  Direktyva 2001/42/EB .

(102)  Direktyva 2003/4/EB .

(103)  2015 m. pabaigoje buvęs nebaigtų nagrinėti bylų skaičius apskaičiuotas iš 2014 m. pabaigoje buvusio nebaigtų nagrinėti „EU Pilot“ bylų skaičiaus ir 2015 m. pradėtų nagrinėti naujų „EU Pilot“ bylų skaičiaus sumos (1348+881 = 2229) atėmus 2015 m. išnagrinėtų bylų skaičių (2229–969 = 1260).

(104)  Toliau pateikti duomenys apskaičiuoti remiantis visomis pažeidimų nagrinėjimo bylomis, neatsižvelgiant į jų pagrindą (t. y. ar byla pradėta nagrinėti remiantis skundu, ar pačios Komisijos iniciatyva, ar dėl valstybių narių vėlavimo direktyvas perkelti į nacionalinę teisę).

(105)  Komisija prieš Italiją, C-653/13 , (20 mln. EUR vienkartinė suma; 120 000 EUR periodinė bauda už kiekvieną pagal SESV 258 straipsnį priimto sprendimo nevykdymo dieną); Komisija prieš Italiją, C-367/14 (30 mln. EUR vienkartinė suma; 12 mln. EUR periodinė bauda už kiekvieną pagal SESV 258 straipsnį priimto sprendimo nevykdymo pusmetį).

(106)  Komisija prieš Graikiją, C-167/14 ( (10 mln. EUR vienkartinė suma; 3,64 mln. EUR periodinė bauda už kiekvieną pagal SESV 258 straipsnį priimto sprendimo nevykdymo pusmetį).

(107)  Direktyva 2014/59/ES .

(108)  Direktyva 2014/51/ES .

(109)  Direktyva 2009/138/EB .

(110)  Direktyva 2012/18/ES .

(111)  Direktyva 2012/34/ES .

(112)  OL C 12, 2011 1 15, p. 1–5. 

(113)  Komisija prieš Lenkiją, C-545/15 . Dėl Lenkijos Komisija į Teisingumo Teismą kreipėsi šiai iki galo neįgyvendinus Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvos. Ji pasiūlė paskirti kasdien mokėti 71 610 EUR periodinę baudą; Komisija prieš Lenkiją, C-683/15 . Dėl Lenkijos Komisija į Teisingumo Teismą kreipėsi šiai iki galo neįgyvendinus Direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Ji pasiūlė paskirti kasdien mokėti 51 456 EUR periodinę baudą.

(114)  Komisija prieš Vokietiją, C–546/15 . Dėl Vokietijos Komisija į Teisingumo Teismą kreipėsi šiai iki galo neįgyvendinus Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvos. Ji pasiūlė paskirti kasdien mokėti 210 078 EUR periodinę baudą.

(115)  Komisija prieš Graikiją, C-540/15 . Dėl Graikijos Komisija į Teisingumo Teismą kreipėsi šiai iki galo neįgyvendinus Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos. Ji pasiūlė paskirti kasdien mokėti 29 145,6 EUR periodinę baudą.

(116)  Komisija prieš Liuksemburgą, C-684/15 . Dėl Liuksemburgo Komisija į Teisingumo Teismą kreipėsi šiam iki galo neįgyvendinus Direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Ji pasiūlė paskirti kasdien mokėti 6 700 EUR periodinę baudą.

(117)  Komisija prieš Slovėniją, C-357/15 . Dėl Slovėnijos Komisija į Teisingumo Teismą kreipėsi šiai iki galo neįgyvendinus Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvos. Ji pasiūlė paskirti kasdien mokėti 8 408,4 EUR periodinę baudą.

(118)  Direktyva 2012/19/ES .

(119)  Komisija prieš Lenkiją  C-320/13 , IP/15/4499 .

(120)   OL C 12, 2011 1 15, p. 1–5 .

(121)   IP/15/4499 .