EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 06 15

COM(2016) 398 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos apžvalgos

{SWD(2016) 200 final}

1.Įvadas

Nuo 2006 m. Komisija ėmėsi veiksmų siekdama spręsti didelių tarptinklinio ryšio mokesčių, kuriuos vartotojai moka naudodamiesi savo mobiliuoju telefonu keliaudami kitoje ES valstybėje narėje, klausimą. Reguliavimo priemonėmis, kurias teisės aktų leidėjai priėmė 2007, 2009 ir 2012 m., buvo nustatytos privalomosios didžiausių mažmeninių ir didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų ribos.

Pagrindinis šių priemonių tikslas buvo užtikrinti, kad rinkos jėgomis būtų sukurta bendroji judriojo ryšio paslaugų rinka, kurioje nacionaliniai ir tarptinklinio ryšio tarifai nesiskirtų; atitinkamai Komisija turėjo patikrinti, ar taikant minėtas priemones šis tikslas buvo pasiektas 1 . Tačiau, nors ėmusis šių priemonių didmeninės ir mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos sumažėjo, tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų skirtumai išliko. Dėl šios priežasties, atsižvelgdama į tai, kad nacionalinių ir tarptinklinio ryšio tarifų skirtumų panaikinimas yra svarbi efektyvios ir veikiančios bendrosios telekomunikacijų rinkos prielaida, Komisija mano, kad reikia imtis papildomų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje papildomų mokesčių už tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimas dar kartą patvirtintas kaip bendrasis politikos tikslas; ten jis įtrauktas kaip svarbus elementas siekiant sudaryti tinkamas sąlygas klestėti skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms 2 .

2015 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2015/2120 3 – jis įsigaliojo 2015 m. lapkričio 29 d. ir juo, inter alia, iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 4 (Tarptinklinio ryšio reglamentas). Reglamentu (ES) 2015/2120 nustatytas įpareigojimas panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas Sąjungoje nuo 2017 m. birželio 15 d. su sąlyga, kad tarptinklinio ryšio paslaugomis bus naudojamasi sąžiningai, o operatoriams bus suteikta galimybė išimtiniais atvejais prašyti taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas negali padengti bendrų faktinių ir numatomų reglamentuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų iš bendrų faktinių ir numatomų tokių paslaugų teikimo pajamų. Ši nauja mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų reguliavimo Sąjungoje tvarka šioje ataskaitoje vadinama „tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis“ (toliau – TRSŠK, angl. roam-like-at-home) tvarka.

Tačiau Reglamente (ES) 2015/2120 nebuvo numatyta priemonių dėl didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos, nes reikėjo papildomai ištirti rinkos sąlygas.

Kad papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas panaikinimas būtų tvarus visoje ES, nacionalinės didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos ES turi būti konkurencingos, o jose taikomos didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos turi būti tokios, kad operatoriai galėtų tvariai siūlyti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas be papildomų mokesčių.

Tinkamas didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos veikimas yra būtina sąlyga siekiant įvesti TRSŠK tvarką, todėl Tarptinklinio ryšio reglamentu Komisijai patikėta užduotis ištirti didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų rinkas ir pateikti atitinkamus pasiūlymus, kad būtų sudarytos sąlygos nuo 2017 m. birželio 15 d. panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas Sąjungoje 5 .

Šioje ataskaitoje pateikiami Komisijos didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų tyrimo rezultatai. Ataskaitos 2 skirsnyje Komisija analizuoja, kaip didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos Sąjungoje veikia taikant galiojantį reglamentą. 3 skirsnyje pateikiamas pasiūlymas, kaip, imantis priemonių didmeninių rinkų lygmeniu, sudaryti sąlygas panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas ES nuo 2017 m. birželio 15 d.

Siekdama gauti šiai apžvalgai būtinus duomenis, Komisija:

bendradarbiaudama su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI), 2015 m. rudenį surinko išsamius duomenis iš operatorių 6 ;

užsakė išorės tyrimą, kuriuo siekta apskaičiuoti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas 7 ;

surengė 12 savaičių viešas konsultacijas, kurios vyko nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. vasario 18 d. 8 .

Prie šios ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Tarptinklinio ryšio reglamentas. Išsami informacija ir pagrindiniai argumentai dėl šio pasiūlymo pateikiami pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 9 ir su juo susijusiame poveikio vertinime 10 . Išsamią metodiką ir didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų veikimo analizės rezultatus, kuriais grindžiama ši ataskaita, galima rasti pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 11 .

2.Didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų veikimas ES

Pagal Tarptinklinio ryšio reglamento 19 straipsnį Komisija įvertino 12 :

konkurencijos raidą mažmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose;

didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo ES sąnaudas;

konkurencijos lygį nacionalinėse didmeninėse rinkose.

Be to, Komisija įvertino numatomą TRSŠK įpareigojimo mažmeninių paslaugų srityje poveikį didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų veikimui.

2.1.Konkurencijos raida mažmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose

Iš EERRI analizės 13 matyti, kad pastaruoju metu mažmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose įvyko tam tikrų svarbių pasikeitimų, ir savo šalyse klientams pradėtos siūlyti palankesnės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos. Tačiau, kaip nurodė EERRI, dauguma naujų TRSŠK analogiškų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų pasiūlymų iš tiesų nėra TRSŠK pasiūlymai, kaip jie suprantami Tarptinklinio ryšio reglamente, t. y., jie neapima ryšio visoje Sąjungoje be papildomų mokesčių (be priemokos), kai paslauga naudojamasi sąžiningai. Be to, šie pokyčiai įvairiose valstybėse narėse pasiskirstę nevienodai.

Esant dabartiniam konkurencijos didmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose lygiui, mažmeninėse rinkose nebuvo galima užtikrinti TRSŠK visoje Sąjungoje. Galimi technologijų ir paslaugų pokyčiai, kaip antai internetinių paslaugų (angl. over the top, OTT) ir įterptųjų SIM naudojimo plėtra, kol kas visapusiškai ir veiksmingai nepakeičia mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų 14 . Todėl šiuo metu jų spaudimas rinkai išlieka ribotas ir nepanašu, kad padėtis galėtų pasikeisti netolimoje ateityje.

2.2.Didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų įvertinimas

Didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų vertinimas yra subtilus ir sudėtingas uždavinys. Nėra vienintelio metodo, pagal kurį būtų galima išanalizuoti ir įvertinti tokias sąnaudas, o kiekvienas metodas yra susijęs su daugybe pasirinkimų bei prielaidų ir turi savų privalumų ir trūkumų. Pastaraisiais metais nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI), reguliuodamos skambučių užbaigimo kainas pagal Komisijos rekomendaciją 2009/396/EB dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo ES 15 , įgijo daug sąnaudų modeliavimo patirties. Šia patirtimi remtasi atliekant išorės tyrimą, per kurį buvo parengtas sąnaudų modelis, kuriuo kuo labiau atsižvelgta į šalių specifiką 16 . Tuo tikslu NRI rangovui pateikė išsamią informaciją apie savo atitinkamus sąnaudų modelius ir šalių įvesties duomenis. Be to, tyrime naudotasi operatorių pateiktais duomenimis apie specifines tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas, kaip antai tarptinklinio ryšio paslaugų veiklos ir valdymo išlaidas, tarptinklinio ryšio paslaugų finansines ir duomenų tarpuskaitos išlaidas ar tarptinklinio ryšio paslaugų derybų ir sutarčių valdymo išlaidas.

Nors tam tikras netikrumas dėl sąnaudų, apskaičiuotų pagal sąnaudų modelį, visuomet išlieka, jos yra naudingas lyginamasis rodiklis, kurį galima naudoti kartu su kitais duomenų šaltiniais ir stebėjimais, visų pirma: faktiniais rinkos didmeniniais tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčiais, savo šalyje taikomomis mažmeninėmis ir didmeninėmis kainomis, taip pat balso skambučių nacionalinėmis reguliuojamomis skambučio užbaigimo judriojo ryšio tinkluose kainomis.

Remiantis šiais įvairiais duomenų šaltiniais, galima daryti patikimą prielaidą, kad didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE) sąnaudos, įskaitant lankomos šalies operatoriaus patiriamas tranzito išlaidas, nesiekia 4 euro centų už minutę 17 , 1 euro cento už SMS žinutę ir 0,85 euro cento už megabaitą.

Konkrečiu klausimu dėl sezoniškumo poveikio didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudoms kai kurių valstybių narių po Reglamento (ES) 2015/2120 priėmimo padarytoje bendroje politinėje deklaracijoje pabrėžta būtinybė atsižvelgti į sezoniškumo poveikį paslaugų teikėjų, vykdančių veiklą turistinėse vietovėse, sąnaudų struktūrai 18 . Tarptinklinio ryšio paslaugų sezoniškumo poveikis, remiantis geriausiais turimais duomenimis, pagal kuriuos jį galima įvertinti kiekybiškai, atidžiai išnagrinėtas atliekant tyrimą 19 .

Dėl savo šalyse itin sparčiai didėjančios duomenų perdavimo paslaugų paklausos tinklų poreikiai remti šalies vartotojus paprastai vasaros sezono piką viršija tik kelis mėnesius po jo ir bet kuriuo atveju prieš jam vėl prasidedant po metų. Tinklų pralaidumas jau dabar parinktas ir didinamas atsižvelgiant į šią bendrą didėjimo tendenciją, todėl neatrodo, kad dėl bet kokio sezoninio tarptinklinio ryšio duomenų srautų piko teikiant duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas TRSŠK sąlygomis tinklo sąnaudos bendrai turėtų padidėti.

Nors su sezoniškumu susijusios išlaidos nėra nereikšmingos teikiant balso skambučių paslaugas tam tikrose šalyse 20 , veiksmingas sezoniškumo poveikis vertinant viršutinę didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų sąnaudų ribą EEE išlieka menkas. Taip yra todėl, kad šalys, kuriose sezoniškumo poveikis laikomas didžiausiu (Kroatija, Graikija, Ispanija, Bulgarija), nepriklauso prie šalių, kuriose skambučio inicijavimo paslaugų sąnaudos yra didesnės (Malta, Švedija, Nyderlandai, Latvija). Šalyse, kuriose paslaugų sąnaudos didesnės, išmatuotas sezoniškumo poveikis yra mažesnis.

2.3.Konkurencijos lygis didmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose EEE

Didmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose esama tam tikrų trūkumų, kurie jau buvo aprašyti anksčiau 21 . Didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos yra oligopolinės: norėdamas teikti tarptinklinio ryšio paslaugas savo klientams, operatorius didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas tam tikroje šalyje gali pirkti tik iš trijų keturių operatorių, o kai kurių iš tų operatorių gali būti sunku išvengti dėl priežasčių, susijusių su tinklo aprėptimi ir pralaidumu. Didmeniniu lygmeniu operatoriai taip pat turi tik netobulų pakaitalų – ši situacija jau nagrinėta ankstesnėje Komisijos užsakytoje ataskaitoje 22 . Didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimai paprastai sudaromi atsižvelgiant į tai, kokį srautą dvišalėse derybose gali pasiūlyti operatorius, kurio klientai lankosi tam tikroje šalyje. Pagrindinis derybų argumentas sudarant dvišalius tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus yra gaunamas ir siunčiamas srautas, kurį tarpusavyje gali subalansuoti kiekviena operatorių pora, o ne galutinė sutarta kaina už nesubalansuotą dalį. Virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriai ir mažesnieji operatoriai, kurių srautai maži, paprastai nuolaidų nuo didžiausios Tarptinklinio ryšio reglamente nustatytos didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos negauna arba tos nuolaidos būna menkos.

Siekiant sumažinti pernelyg dideles didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas, kurias lemia konkurencijos rinkoje trūkumas, šios kainos buvo apribotos vienas po kito priimtais Sąjungos reglamentais. Tarptinklinio ryšio reglamentu nustatytos šios viršutinės ribos dabar yra 5 euro centai už minutę, 2 euro centai už SMS žinutę ir 5 euro centai už megabaitą. Konkurencijos veiksmingumo lygis didmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose pagal dabartinį reguliavimą įvertintas atliekant šį tyrimą 23 .

Didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų raida nuo 2007 m.

Didmeninių balso skambučių ir SMS tarptinklinio ryšio paslaugų kainų kaita labai tiksliai atitiko Sąjungos lygiu vykdomą laipsnišką didmeninių kainų viršutinių ribų mažinimą nuo 2007 m. 24 . Duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu didmeninės rinkos kainos buvo gerokai mažesnės už 2009–2015 m. laipsniškai mažinamas viršutines kainų ribas (pirmasis duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu didmeninių kainų apribojimas įsigaliojo 2009 m.).

Tarptinkliniai srautai EEE

Balso skambučių tarptinkliniai srautai tarp EEE šalių tam tikru laipsniu atspindi savitus šalių istorinius, kalbinius, kultūrinius ir ekonominius ryšius 25 . Trijų rūšių judriojo ryšio paslaugų (balso skambučių, SMS žinučių ir duomenų) gaunamų ir siunčiamų tarptinklinių srautų santykis rodo Europos pasidalijimą į intensyvaus turizmo pietų regioną ir mažesnio turizmo šiaurės regioną. Tačiau šis pasidalijimas nėra sisteminis. Kipras, Graikija, Malta ir Ispanija visų trijų paslaugų srityse aiškiai išsiskiria kaip šalys, kuriose gaunamas tarptinklinis srautas viršija siunčiamą tarptinklinį srautą, o Airija, Nyderlandai, Norvegija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė – kaip šalys, kuriose siunčiamas tarptinklinis srautas viršija gaunamą tarptinklinį srautą. Kai kuriose šalyse, pvz., Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Švedijoje, padėtis labiau subalansuota.

Didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų veikimas

Suinteresuotosios šalys per viešas konsultacijas plačiai pripažino, kad bet kokia konkurencijos dinamika didmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose ES yra iš esmės susijusi su esamomis Sąjungos didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų viršutinėmis ribomis, kurios, sudarant dvišalius tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimus, yra pradžios taškas derybose dėl kainų. Kaip matyti iš nereguliuojamų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų, buvusių Sąjungoje prieš imantis reguliavimo priemonių, taip pat iš dabartinių kainų už Sąjungos ribų, be reguliavimo Sąjungos lygmeniu didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos būtų didesnės nei dabar. Dėl pirmiau aprašytų rinkos trūkumų didmeninėje tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje vis dar būtų struktūrinių problemų, jeigu reguliavimas būtų panaikintas.

Kalbant apie reguliavimą Sąjungos lygmeniu matyti, kad nors visų valstybių narių nacionalinėse didmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose esama tam tikros konkurencijos 26 , kai kuriose nacionalinėse didmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose faktinės kainos gerokai viršija apskaičiuotas sąnaudas. Tam tikra kainų konkurencija yra susijusi tik su nesubalansuota tarptinklinio srauto dalimi (subalansuotos dalies kainos paprastai yra artimos viršutinei kainos ribai). Tačiau tos kainos paprastai viršija didmenines kainas savo šalyje (kai jos yra žinomos) tiek, kad šio skirtumo negalima pagrįsti su tarptinklinio ryšio paslaugomis susijusiomis sąnaudomis. Operatorių, vykdančių veiklą keliose šalyse, grupė gali valdyti srautus savo tinkluose ir internalizuoti didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų sąnaudas. Be to, jie paprastai dėl didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčių su kitais operatoriais derasi grupės lygmeniu, kad, grupei prisiimant didesnės apimties įsipareigojimus, jos nariams būtų taikomos patrauklesnės sąlygos ir geresnės kainos. Priešingai, daugelis rinkos dalyvių, visų pirma mažesnieji operatoriai, kurių srautai mažesni, taip pat virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriai, paprastai negali išsiderėti gerokai mažesnių už viršutines kainos ribas didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų.

Apskritai operatoriai, kurių siunčiamas tarptinklinis srautas (labai) viršija gaunamą tarptinklinį srautą, siekia kuo labiau sumažinti didmeninius tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčius, kuriuos jie turi mokėti savo klientų lankomų šalių tinklų operatoriams, kad galėtų savo klientams teikti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas. Todėl jie palankiai vertina mažus didmeninius tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčius. Priešingai, operatoriai, kurių gaunamas tarptinklinis srautas (labai) viršija siunčiamą tarptinklinį srautą, siekia kuo labiau padidinti savo pajamas, gaunamas teikiant didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas. Todėl jie palankiai vertina didesnius tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčius.

Priklausomai nuo savo atitinkamos pozicijos ir derybinės galios dvišalėse derybose dėl didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, operatoriai per viešas konsultacijas pareiškė skirtingas nuomones dėl veiksmingo didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų veikimo 27 .

Tam tikri rinkoje įsitvirtinę operatoriai, didelę rinkos dalį užimantys operatoriai ir apskritai operatoriai, kurių gaunami tarptinkliniai srautai dideli, teigė, kad didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos yra konkurencingos, nes didmeninės rinkos kainos dažnai yra mažesnės už galiojančias reguliuojamas viršutines kainos ribas.

Kiti, visų pirma mažesnieji operatoriai, virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriai ir operatoriai, kurių siunčiami tarptinkliniai srautai dideli, teigė, kad didmeninėje rinkoje jiems siūlomos kainos yra lygios arba labai artimos galiojančioms viršutinėms kainos riboms, tačiau bet kuriuo atveju gerokai viršija sąnaudas ir yra per didelės, kad jų atitinkami savo šalyje taikomi kainodaros modeliai išliktų tvarūs 2017 m. birželio mėn. panaikinus papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas.

Virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriai taip pat teigė, kad mokesčiai, kuriuos jie turi mokėti už didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, keleriopai viršija didmeninius tarifus, kuriuos priimantieji judriojo ryšio tinklų operatoriai jiems taiko savo šalyje, o tai rodo, kad net jei judriojo ryšio tinklų operatoriai konkuruoja siūlydami virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriams didmenines paslaugas savo šalyje, akivaizdu, kad siūlydami jiems didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, jie aktyviai nekonkuruoja.

2.4.Numatomas TRSŠK įpareigojimo mažmeninių paslaugų srityje poveikis didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų veikimui

TRSŠK įpareigojimas mažmeninių paslaugų srityje gali įvairiai paveikti didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos veikimą. TRSŠK sukeltas tarptinklinių srautų padidėjimas gali prisidėti prie didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčių mažėjimo dėl masto ekonomijos. Priešingai, įpareigojimas savo šalies operatoriui užtikrinti TRSŠK savo klientams gali išryškinti ir paaštrinti rinkos dalyvių struktūrinius skirtumus ir santykinės derybinės galios disbalansą dvišalėse derybose dėl tarptinklinio ryšio paslaugų. Tai dar labiau sustiprintų operatorių, kurių gaunamas tarptinklinis srautas viršija siunčiamą tarptinklinį srautą, derybines pozicijas ir susilpnintų operatorių, kurių siunčiamas tarptinklinis srautas viršija gaunamą tarptinklinį srautą, pozicijas.

Be to, teikdamas TRSŠK, lankomos šalies operatorius gali bandyti atgauti dalį prarastų savo mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų (kurias jis teikia kaip savo šalies operatorius) padalinio pajamų taikydamas didesnius didmeninius tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčius. Kitaip tariant, galima konkurencijos ir paskatų investuoti iškraipymo savo ir lankomos šalies didmeninėse rinkose rizika, kylanti dėl TRSŠK tvarkos įvedimo, labai priklausys nuo didmeninės rinkos veikimo taikant TRSŠK tvarką.

3.Nustatytų didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos problemų sprendimo pasiūlymas

3.1.Likusios kliūtys, trukdančios veikti TRSŠK tvarkai

Nustačius įpareigojimą mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms taikyti tokias pačias kaip savo šalyje kainas (be papildomų mokesčių už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas) su sąlyga, kad šiomis paslaugomis bus naudojamasi sąžiningai, Reglamentu (ES) 2015/2120 nustatyti esminiai naujos mažmeninių reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo tvarkos principai. Tai TRSŠK tvarka, kurios esamomis didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų sąlygomis visoje Sąjungoje kol kas beveik niekas nesiūlė.

Iš tiesų, nors dėl reguliavimo tarptinklinio ryšio paslaugų ir savo šalyje teikiamų paslaugų mažmeninių kainų nustatymas yra suderintas, mažmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti būtini didmeninių paslaugų produktai nėra tokie patys kaip produktai, naudojami mažmeninėms paslaugoms savo šalyje teikti. Taip yra todėl, kad mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos iš principo teikiamos naudojantis kitu (lankomos šalies) tinklu. Todėl šiuos didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų produktus lankytojo šalies operatorius perka rinkoje ir jie apima tam tikras tik tarptinklinio ryšio paslaugoms būdingas sąnaudas (t. y. sąnaudas, kurių nepatiriama teikiant paslaugas savo šalyje).

Norint, kad mažmeninės tarptinklinio ryšio paslaugos galėtų būti teikiamos tokiomis pačiomis kaip savo šalyje mažmeninėmis kainomis, būtina, kad didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų produktai būtų parduodami tokiomis kainomis, kad lankytojo šalies (savo šalies) operatoriai paprastai galėtų teikti TRSŠK ir kartu būtų užtikrinta, kad lankomos šalies operatoriai galėtų padengti šių paslaugų teikimo sąnaudas.

Visiškai konkurencingos nacionalinės didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos, kuriose kainos būtų tiesiogiai susietos su ribinėmis sąnaudomis lankomų šalių tinkluose, neabejotinai padėtų užtikrinti TRSŠK tvarumą. Tačiau iš tyrimo matyti, kad didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos taip veikia ne visada ir kad mažai tikėtina, jog vien dėl būsimo TRSŠK įpareigojimo susiformuotų gerai veikiančios didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos, kurios iki 2017 m. birželio 15 d. Sąjungoje užtikrintų galimybę teikti TRSŠK.

Atsižvelgiant į šioje ataskaitoje apibendrintas problemas, reikia imtis papildomų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų reguliavimo priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos tvariai teikti TRSŠK.

Be to, taikant bendrą visoje Sąjungoje metodą būtų išvengta padėties, kai didelių didmeninių mokesčių problema atskirose valstybėse narėse sprendžiama skirtingais būdais. Tokia situacija sudarytų kliūčių vidaus rinkai, nes tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams savo šalyje (kaip lankomos šalies tinklo operatoriams) ir šalyje, kurioje jie siūlo mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas (kaip lankytojo šalies tinklo operatoriams), būtų taikomos skirtingos sąlygos.

Iš tiesų, TRSŠK kontekste dėl nacionalinių didmeninių rinkų reguliavimo metodų nenuoseklumo gali susidaryti situacija, kai operatoriams ir galiausiai vartotojams bus taikomos nevienodos paskirstymo sąlygos ir tokie iškraipymai bus nesusiję su sąnaudomis. To priežastis – šie dvejopi interesai didmeniniame lygmenyje:

viena vertus, lankomos šalies tinklų operatoriai turi padengti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudas ir tinkamai investuoti į savo tinklus, kad galėtų juos pritaikyti tarptinkliniams srautams;

kita vertus, lankytojo šalies tinklų operatoriai, kurie teikdami TRSŠK gali nebepajėgti padengti mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų iš reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčių, turi išvengti kainų spaudimo.

Dėl kainų spaudimo rizikos gali padidėti kainos savo šalies rinkose („vandens lovos efektas“) ir (arba) būti atsisakoma teikti mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, bent jau tam tikriems mažmeniniams klientams.

Todėl reikia papildomo reguliavimo Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad didmeniniai tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčiai sumažėtų ir labiau atitiktų šių paslaugų teikimo sąnaudas. Taip būtų sudarytos sąlygos nuo 2017 m. teikti TRSŠK, kartu išlaikant savo šalyje taikomų kainodaros modelių tvarumą. Todėl Komisija kartu su šia apžvalgos ataskaita teikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

3.2.Suinteresuotųjų šalių nuomonės

Beveik visi viešų konsultacijų apklausoje dalyvavę operatoriai 28 sutinka, kad visose valstybėse narėse taikomų viršutinių kainos ribų nustatymas Sąjungos lygmeniu yra tinkamiausias tolesnio didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų reguliavimo TRSŠK kontekste būdas 29 .

Tačiau operatorių nuomonės dėl viršutinių ribų lygio, kuris sudarytų sąlygas tvariai teikti TRSŠK, skiriasi. Tik 28 proc. atsakiusių į klausimus operatorių (kai kurie rinkoje įsitvirtinę operatoriai, didelę rinkos dalį užimantys operatoriai ir apskritai operatoriai, kurių gaunami tarptinkliniai srautai dideli) mano, kad TRSŠK teikimą nuo 2017 m. padėtų užtikrinti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų veikimas pagal dabar galiojančias taisykles. Priešingai, 53 proc. (mažesnieji operatoriai, virtualiųjų judriojo ryšio tinklų operatoriai ir operatoriai, kurių siunčiami tarptinkliniai srautai dideli) mano, kad tai nepadėtų užtikrinti TRSŠK nuo 2017 m. Didelė dalis (18 proc.) operatorių atsakymo į šį klausimą nežino, ir tik vienas operatorius mano, kad tai priklauso nuo valstybės narės.

Panašiu principu išsiskyrė ir judriojo ryšio tinklų operatorių nuomonės dėl to, ar TRSŠK įpareigojimas padidintų, ar sumažintų konkurenciją didmeninėje tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje 30 . Operatoriai, pasisakantys už dabartines viršutines kainos ribas, teigė, kad minėtas įpareigojimas padidins konkurenciją didmeninėje tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje. Operatoriai, pasisakantys už mažesnes viršutines kainos ribas, teigė priešingai.

Tinkamiausios didmeninio lygmens reguliavimo priemonės, siekiant sudaryti sąlygas teikti TRSŠK nuo 2017 m., klausimu 28 proc. apklausoje dalyvavusių operatorių pritarė dabartinių viršutinių kainos ribų išlaikymui arba didmeninių rinkų reguliavimo panaikinimui, o 58 proc. mano, kad didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčių viršutines ribas reikėtų sumažinti.

Nacionalinių reguliavimo institucijų ir vyriausybių nuomonės yra panašios į savo šalies operatorių nuomones. Šalys, kuriose dideli gaunami tarptinkliniai srautai, mano, kad nacionalinės didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos veikia gerai, o šalys, kuriose dideli siunčiami tarptinkliniai srautai, laikosi priešingos nuomonės. Galiausiai, vartotojai ir vartotojų asociacijos nuomonę apie didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų rinkas reiškė atsargiai, nes jie tiesiogiai nedalyvauja šiose rinkose.

3.3.Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

Savo šalies rinkos perspektyva

Vidaus rinkų, kuriose veikia savo šalies operatorius, iškraipymai, darantys poveikį konkurencijai ir investicijoms, daugiausia priklauso nuo kainų spaudimo, visų pirma mažesniesiems operatoriams ir (arba) operatoriams, kurių siunčiamas tarptinklinis srautas viršija gaunamą tarptinklinį srautą, rizikos, kylančios dėl didelių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčių, palyginti su mažmeninėmis kainomis, kurias galima taikyti galutiniam naudotojui savo šalyje. Šalių ir operatorių lygmens modeliavimai 31 rodo, kad jei 2017 m. bus išlaikytos dabartinės didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų viršutinės ribos, TRSŠK greičiausiai bus nesuderinamas su savo šalyse taikomais kainodaros modeliais. Tai pakenktų bent 20 proc. tirtos imties operatorių ir (arba) bent šešių valstybių narių operatorių savo šalyse taikomų kainodaros modelių tvarumui. Tai nesuderinama su Tarptinklinio ryšio reglamento tikslu sudaryti sąlygas Sąjungoje teikti TRSŠK. Tai nesuderinama ir su išimtiniu galimybės taikyti dėl tvarumo nukrypti leidžiančią nuostatą pobūdžiu – ši galimybė yra išimtinė, nes daroma prielaida, kad visų arba beveik visų Sąjungos operatorių savo šalyje taikomas kainodaros modelis savo klientų naudai yra tvarus TRSŠK sąlygomis.

Be to, tikimasi, kad, padidėjus tarptinkliniams srautams TRSŠK sąlygomis, galimybės gauti didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo pajamų gerokai padidės, todėl didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų vieneto sąnaudos sumažės. Todėl tikėtina, kad, jei bus išlaikytas dabartinis viršutinių didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų ribų lygis, gali būti dideliu mastu ir vis labiau pereinama nuo operatorių, kurių siunčiamas srautas viršija gaunamą srautą, prie operatorių, kurių gaunamas srautas viršija siunčiamą srautą.

Kaip trumpai apibendrinta 2.4 skirsnyje, nesitikima, kad ši problema išsispręs dėl TRSŠK įpareigojimo unikalaus, vienakrypčio, teigiamo poveikio konkurencijai didmeninėse tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose. Mažai tikėtina, kad vien TRSŠK apimtys prisidės prie bendro didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčių sumažėjimo tiek, kad TRSŠK sąnaudos sumažėtų iki tvaraus lygio, ypač šalyse, kuriose šios sąnaudos yra didelės, palyginti su pajamomis savo šalyje. Įvedus TRSŠK tvarką, gali rastis naujų verslo modelių ir pakisti operatorių tarpusavio derybų sąlygos. Tačiau esama pavojaus, kad operatorių, kurių siunčiamas tarptinklinis srautas viršija gaunamą tarptinklinį srautą, įskaitant silpnesniuosius didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų dalyvius, derybinės pozicijos dėl įpareigojimo teikti TRSŠK dar pablogės. Nesant kompensacinių priemonių, šios rizikos negalima atmesti. Kartu yra pagrįsta nustatyti tokias apsaugines kainos viršutines ribas, kurios operatoriams, kurių aprėptis Sąjungoje arba srautai dideli, leistų gauti komercinės naudos pasinaudojant galimybe internalizuoti sąnaudas grupės viduje arba išsiderant geresnes sąlygas su lankomų šalių operatoriais, kurie derybose turi tam tikrą atsargą dėl mažesnių savo tinklo sąnaudų.

Išvada: norint Sąjungoje sudaryti sąlygas teikti TRSŠK nuo 2017 m., kartu išlaikant visų arba beveik visų operatorių savo šalyse taikomų kainodaros modelių tvarumą, būtina imtis papildomų didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų reguliavimo priemonių, kad mokesčiai jose taptų mažesni nei dabar. Tikimasi, kad žemesnės viršutinės kainos ribos užtikrins palankesnį pradžios tašką deryboms ir taip padės užtikrinti mažesnes nei dabar didmenines rinkos kainas.

Lankomos šalies rinkos perspektyva

Kalbant apie riziką konkurencijai ir paskatoms investuoti lankomų šalių rinkose, tarptinklinio ryšio paslaugų rinkų veikimas turėtų užtikrinti sąnaudų padengimą. Tai būtina siekiant išlaikyti paskatas investuoti į lankomų šalių tinklus ir išvengti vidaus konkurencijos iškraipymo lankomų šalių rinkose, susijusio su operatorių, naudojančių tarptinklinio ryšio prieigos taisomąsias priemones konkuruoti kitais atžvilgiais konkurencingose lankomų šalių vidaus rinkose, reguliuojamuoju arbitražu.

Pirmuoju aspektu sąnaudų įverčiai ir surinkta informacija apie dabartines didmenines kainas rinkoje rodo, kad dabartiniai didmeniniai tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčiai, ypač duomenų perdavimo paslaugų, gerokai viršija sąnaudas.

Dėl reguliuojamojo arbitražo rizikos reikėtų visų pirma atsižvelgti į tai, kad, remdamiesi Tarptinklinio ryšio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi, lankomos šalies operatoriai turi teisę numatyti sąlygas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nuolatiniam tarptinklinio ryšio naudojimui arba neįprastam didmeninės tarptinklinio ryšio prieigos naudojimui ar piktnaudžiavimui tokia prieiga. Pastaruoju atžvilgiu atgrasyti nuo tokios praktikos galima didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų susitarimų sąlygomis; paprastai tai daroma netaikant jokių kainos nuolaidų nuolat naudojamam tarptinkliniam ryšiui. Tai, kad didmeniniai tarptinklinio ryšio mokesčiai su nuolaida ir be nuolaidos skiriasi, taigi skiriasi ir didžiausi mokesčiai bei galimos išsiderėti kainos, yra svarbus elementas, suteikiantis operatoriams galimybę kontroliuoti tokią praktiką. Ir šiuo atveju pasiūlytos priemonės įvertintos atsižvelgiant į šią riziką, taip pat įvertintos galimos priemonės šiai rizikai sumažinti.

Išvada: yra galimybių nustatyti dar žemesnes nei dabar didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų viršutines ribas, ypač duomenų perdavimo paslaugų, kartu užtikrinant, kad viršutinės ribos visose šalyse viršytų paslaugų teikimo sąnaudas.

Naujos didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų Sąjungoje viršutinės ribos

Vertindama priemones, kurių reikia imtis siekiant sudaryti sąlygas teikti TRSŠK nuo 2017 m., Komisija atsižvelgė į Tarptinklinio ryšio reglamente nustatytus politikos tikslus:

I.sudaryti sąlygas visiems arba beveik visiems operatoriams Sąjungoje tvariai panaikinti papildomus mokesčius už mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas, išvengiant šalių vidaus rinkų iškraipymų;

II.užtikrinti sąnaudų padengimą didmeniniu lygmeniu, išsaugant paskatas investuoti į lankomų šalių tinklus ir išvengiant konkurencijos iškraipymo lankomų šalių vidaus rinkose.

Todėl Komisija siekė kuo labiau sumažinti atvejų, kai operatoriams tvarumo sumetimais tektų pasinaudoti galimybe taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą, sumažindama mokesčių už didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas Sąjungoje lygį tiek, kad viršutinės ribos visose šalyse išliktų aukštesnės už paslaugų teikimo sąnaudas (žr. 2.2 skirsnį).

Tarptinklinio ryšio reglamento 6c straipsnyje numatyta su tvarumo įvertinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata grindžiama dviem testais:

vidutinių TRSŠK teikimo sąnaudų, kurias patirtų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai (savo šalies operatoriai) įvertinimu šalių lygmeniu, palyginti su jų vidutinėmis pajamomis;

(savo šalies) operatorių lygmens tvarumo testu 32 .

Šie du testai, grindžiami iš dalies skirtingais turimų duomenų rinkiniais, yra vienas kitą papildantys ir orientaciniai testai, kuriais įvertinamas savo šalyse taikomų kainodaros modelių tvarumas taikant pasiūlyme nurodytas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas. Visų pirma operatorių lygmens testu nesiekiama tiksliai numatyti tikrąjį galimų dėl tvarumo leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo atvejų skaičių. Šiuos atvejus vertins NRI, remdamosi daug didesniu operatorių, kurie faktiškai prašys leisti taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, pateiktų duomenų kiekiu nei šiuo metu Komisijos turimi duomenys, pagal metodą, kuris bus vėliau nustatytas būsimame įgyvendinimo akte.

Remdamasi šios analizės rezultatais, Komisija siūlo nustatyti šias didžiausias reguliuojamas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas: 4 euro centai už minutę, 1 euro centas už SMS žinutę ir 0,85 euro cento už megabaitą. Komisijos nuomone, šis lygis:

lankomų šalių operatoriams užtikrina didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąnaudų padengimą;

palieka galimybių konkuruoti žemiau viršutinės ribos;

išlaiko paskatas investuoti į lankomų šalių rinkas;

gali veikti kaip apsauga nuo nepageidaujamo nuolatinio naudojimosi tarptinkliniu ryšiu arba neįprasto naudojimosi didmenine tarptinklinio ryšio prieiga arba piktnaudžiavimo ja ir taip gali apsaugoti nuo galimo nacionalinių rinkų iškraipymo.

Mažmeninių paslaugų srityje šis mokesčių lygis turėtų visiems arba beveik visiems operatoriams Sąjungoje, įskaitant tuos, kurių derybinė galia didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų rinkose mažesnė, sudaryti sąlygas tvariai teikti TRSŠK. Kartu operatoriams, kurių aprėptis Sąjungoje platesnė, nebus atimta galimybė gauti naudos iš šios verslo strategijos.

Papildomos priemonės

Komisija taip pat siūlo leisti lankomos šalies operatoriams ir lankytojo šalies operatoriams susitarti netaikyti reguliuojamos kainos viršutinės ribos, vietoj jos taikant nereguliuojamą lygį, pvz., pajėgumu grindžiamą kainodarą ar kitą kainodaros metodą. Analizė rodo, kad tai galėtų daryti teigiamą poveikį didmeninei tarptinklinio ryšio paslaugų rinkai, visų pirma pradiniu TRSŠK teikimo etapu, kai nėra aišku, kaip keisis paklausa.

Galiausiai, konkretus tarptinklinio ryšio paslaugų kainų reguliavimas reiškia, kad bendra Sąjungos lygmeniu nustatyta kainos viršutinė riba taikoma sudėtiniam produktui, kuris gali apimti ir kitus didmeninės prieigos ir sujungimo paslaugų produktus, įskaitant visų pirma tuos, kuriems taikomas nacionalinis ar, galbūt, tarpvalstybinis reguliavimas. Šiuo atžvilgiu numatoma, kad šių produktų reguliavimo skirtumai Sąjungoje mažės, visų pirma dėl papildomų priemonių, kurių imamasi pagal Pagrindų direktyvą ir kuriomis siekiama užtikrinti didesnį reguliavimo metodų nuoseklumą. Iki tol bet koks lankomos šalies tinklo operatorių ir kitų operatorių ginčas dėl kainų, taikomų tiems reguliuojamiems produktams, būtiniems didmeninėms tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į pateiktiną EERRI nuomonę ir laikantis konkrečių tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomų reguliavimo įpareigojimų, Pagrindų direktyvos ir specialiųjų direktyvų.

Peržiūra

Komisija siūlo peržiūrėti teisės aktų leidėjų patvirtintas priemones praėjus dvejiems metams po 2017 m. birželio 15 d. ir įgalioti EERRI rinkti tai peržiūrai reikalingus duomenis.

Komisija ketina dėti visas pastangas padėti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiekti susitarimą dėl pasiūlymo per kuo trumpesnį laiką, kad judriojo ryšio paslaugų vartotojai galėtų naudotis TRSŠK privalumais nuo 2017 m. birželio 15 d. Tai svarbu siekiant pateisinti visuomenės lūkesčius ir užtikrinti, kad ES ir toliau jiems duotų konkrečių rezultatų.

(1)

Žr. visų pirma Reglamento (ES) Nr. 531/2012 19 straipsnio 2 dalies pradinę formuluotę, kuria Komisija raginta pateikti atitinkamus pasiūlymus, jei tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų skirtumai nebūtų priartėję prie nulio.

(2)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, COM(2015) 192 final, 2015 5 6.

(3)

 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje.

(4)

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje.

(5)

Pagal Tarptinklinio ryšio reglamento 19 straipsnį.

(6)

Surinkti duomenys išnagrinėti bendradarbiaujant su Komisijos Jungtiniu tyrimų centru (JRC).

(7)

Europos Komisija, Assessment of the cost of providing wholesale roaming services in the EEA („Didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo EEE sąnaudų įvertinimas“), galutinė ataskaita, tyrimą atliko „TERA Consultants“, numatyta paskelbti.

(8)

Santrauką ir visą viešų konsultacijų rezultatų apibendrinamąją ataskaitą galima rasti https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/summary-report-public-consultation-review-national-wholesale-roaming-markets-fair-use-policy . Be klausimų, susijusių su didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos tyrimu, viešose konsultacijose pateikti du rinkiniai klausimų, susijusių su reglamente numatytomis sąžiningo naudojimo taisyklėmis ir tvarumo mechanizmu. Šiais dviem klausimais Tarptinklinio ryšio reglamentu Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai.

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 531/2012 taisyklės, taikytinos didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms, pasiūlymas.

(10)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimas“, pridedamas prie Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 531/2012 taisyklės, taikytinos didmeninėms tarptinklinio ryšio rinkoms, pasiūlymo.

(11)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos tyrimo.

(12)

Į kitus Tarptinklinio ryšio reglamento 19 straipsnyje nustatytus tyrimo elementus Komisija atsižvelgė vertindama, kokios reguliavimo priemonės yra tinkamiausios (žr. tolesnį 3 skirsnį; išsamesnė informacija pateikiama pridedamame poveikio vertinime).

(13)

EERRI didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos ataskaita, BoR(16)33, 2016 m. vasario mėn., 2.3 skirsnis.

(14)

Žr. pridedamo Komisjos tarnybų darbinio dokumento 4 skirsnį.

(15)

2009 m. gegužės 7 d. Komisijos rekomendacija dėl skambučių užbaigimo fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose tarifų reguliavimo ES, C(2009) 3359 final.

(16)

Žr. pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5 skirsnį.

(17)

Pagal sąnaudų modelį apskaičiuotos balso skambučių paslaugų sąnaudos Maltoje yra šiek tiek didesnės nei 4 euro centai už minutę. Tačiau šis įvertis neatitinka nesubalansuoto srauto didmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų kainų, kurias 2015 m. nurodė šios šalies operatoriai, vidurkio (3,7 euro cento už minutę).

(18)

„Taip pat visus atvejus, kai esama didelio srautų disbalanso, susijusio su sezoniškumo klausimais ar atsirandančio dėl skirtingų keliavimo modelių įvairiose valstybėse narėse, kuris dėl numatomo paklausos padidėjimo panaikinus papildomus mokesčius, tikėtina, dar labiau išryškės“; žr. 2015 m. rugsėjo 29 d. dokumentą 12279/15.

(19)

EERRI ketvirčio duomenys apie tarptinklinius srautus, kuriuos pateikė kai kurios NRI ir operatoriai, taip pat Eurostato mėnesio duomenys apie nerezidentų nakvynių skaičių pagal šalis.

(20)

Teorinis poveikio skaičiavimas itin sudėtingas, nes sezoninių pikų poveikis yra vietinis (panašiai vietinis yra ir kompensuojamasis poveikis), gali būti taikomos perkrovos mažinimo priemonės, o turimų duomenų detalumas (geografiniu ir laiko atžvilgiu) yra ribotas. Galimos papildomos išlaidos dėl sezoninių pikų kai kuriose šalyse pasiskirsto visiems (vidaus ir tarptinklinio ryšio) naudotojams dėl didelės sezoninės vartotojų migracijos šalies viduje į turistines vietoves ir dėl kompensuojamojo poveikio, kurį tarptinklinio ryšio vartotojai daro pralaidumo naudojimui didmiesčių vietovėse vasaros atostogų sezono laikotarpiu.

(21)

Europos Komisija. Politikos galimybių poveikio vertinimas, susijęs su Komisijos atliekama 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 544/2009 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje veikimo peržiūra, COM(2011) 407 final, SEC(2011) 871 final).

(22)

 „WIK-Consult“ (2010 m.), Konkurencijos problemų ES tarptinklinio ryšio paslaugų rinkoje sprendimo galimybių tyrimas, SMART 2010/018, gruodžio mėn., p. 20–23.

(23)

Žr. pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 6 skirsnį.

(24)

 International roaming BEREC Benchmark Data Report April – September 2015 (EERRI tarptautinio tarptinklinio ryšio 2015 m. balandžio–rugsėjo mėn. duomenų lyginamosios analizės ataskaita), BoR(16)28, 2016 m. vasario mėn.

(25)

EERRI didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos ataskaita, BoR(16)33, 2016 m. vasario mėn., 2.4 skirsnis.

(26)

Visų pirma nesubalansuoto srauto didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų kainos pastaraisiais metais buvo mažesnės už viršutines kainos ribas, tačiau vis dar gerokai viršijo daugumos operatorių apskaičiuotas paslaugų teikimo sąnaudas.

(27)

Viešos konsultacijos vyko nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. vasario 18 d. tinklalapyje https://ec.europa.eu/digital-single-market/news/public-consultation-review-national-wholesale-roaming-markets-fair-use-policy-and.

(28)

Išsamesnę viešų konsultacijų rezultatų analizę žr. pridėto poveikio vertinimo 2 priede.

(29)

Tik 4 iš 40 konsultacijų apklausoje dalyvavusių judriojo ryšio operatorių (du iš šių respondentų yra iš tos pačios bendrovės) tvirtina, kad didmeninės rinkos reguliavimo panaikinimas būtų geriausias būdas.

(30)

Žr. pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 7 skirsnį.

(31)

Žr. pridedamo poveikio vertinimo 6.2 skirsnį.

(32)

Remiantis operatorių pateiktais duomenimis, kurie atliekant didmeninės tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos tyrimą buvo surinkti 2015 m. rudenį bendradarbiaujant su EERRI.