52016AR0585

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52016AR0585 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52016AR0585

Europos regionų komiteto nuomonė – Teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais iš dalies keičiamos atliekų direktyvos

OL C 17, 2017 1 18, p. 46–59 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

18.1.2017

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/46

Europos regionų komiteto nuomonė – Teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais iš dalies keičiamos atliekų direktyvos

(2017/C 017/09)

Pranešėjas:

Domenico GAMBACORTA (IT/EPP), Avelino provincijos pirmininkas

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų

COM(2015) 593 final – 2015/0272 (COD)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų

COM(2015) 594 final – 2015/0274 (COD)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų

COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų

COM(2015) 596 final – 2015/0276 (COD)

SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Direktyvos 2006/66/EB keitimas

Direktyva 2006/66/EB iš dalies keičiama taip:

1)	2 straipsnis (Taikymo sritis) papildomas šia 3 dalimi: „3. Ši direktyva netaikoma baterijoms ir akumuliatoriams, kurių energiją kaupiančių aktyviųjų medžiagų ar elektrodinių medžiagų sudėtyje nėra metalų ar jų junginių, taip pat nėra pavojingųjų medžiagų.“

1)	22 straipsnis išbraukiamas;

2)	22 straipsnis išbraukiamas;

2)	23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)	23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „Komisija ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos parengia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį aplinkai ir vidaus rinkos veikimui.“;

a)	1 dalis pakeičiama taip: „Komisija ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos parengia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį aplinkai ir vidaus rinkos veikimui.“;

b)	2 dalies įvadinė frazė pakeičiama taip: „Ataskaitoje Komisija įvertina šiuos direktyvos aspektus:“.

b)	2 dalies įvadinė frazė pakeičiama taip: „Ataskaitoje Komisija įvertina šiuos direktyvos aspektus:“.

Paaiškinimas

Pagrindinis šios direktyvos tikslas yra kiek įmanoma sumažinti neigiamą baterijų poveikį aplinkai vengiant pavojingų medžiagų (sunkiųjų metalų) išmetimo į aplinką. Joje nustatomos baterijų pateikimo rinkai ir jų specialaus šalinimo taisyklės.

Valstybės narės skatina visų tipų baterijų ir akumuliatorių draugiško aplinkai ir ekonomiškai efektyvaus perdirbimo metodų mokslinius tyrimus. Organinės baterijos yra naujos kartos baterijos, neturinčios savo sudėtyje pavojingųjų medžiagų. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla vykdoma visoje Europoje. Baterijos turi ne tik aplinkai saugius komponentus, bet ir milžinišką ekonominį potencialą bei platų taikymo spektrą.

Nepriėmus siūlomo pakeitimo organinėms baterijoms būtų taikomi įprastoms baterijoms skirti specialūs reikalavimai, nors jos yra draugiškos aplinkai. Tokiu būdu būtų užkertamas kelias aplinkosauginių tikslų siekiančioms technologinėms inovacijoms ir jų indėliui į Europos augimą ir darbų vietų kūrimą. Todėl organinėms baterijoms reikėtų netaikyti šios direktyvos nuostatų.

2 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, COM(2015) 594 final – 2015/0274 (COD)

1 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6)	15 straipsnis pakeičiamas taip:

6)	15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1. Valstybės narės Komisijai teikia kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie 5 straipsnio 2 ir 5 dalių įgyvendinimą. Šiuos duomenis jos pateikia elektroniniu būdu per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kurių duomenys renkami, pabaigos. Duomenys teikiami Komisijos pagal 5 dalį nustatyta forma. Pirmojoje ataskaitoje pateikiami [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] sausio 1 d. – [įrašykite metus, gautus prie šios direktyvos perkėlimo metų pridėjus vienus metus] gruodžio 31 d. duomenys.

2. Valstybės narės iki 2025 m. sausio 1 d. pateikia duomenis, apie 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių vykdymą.

3. Prie duomenų, kuriuos valstybė narė teikia pagal šį straipsnį, pridedama kokybės patikros ataskaita.

4. Komisija peržiūri pagal šį straipsnį pateiktus duomenis ir paskelbia peržiūros rezultatų ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas duomenų rinkimo organizavimas, duomenų šaltiniai ir valstybių narių naudota metodika, taip pat duomenų išsamumas, patikimumas, nuoseklumas ir jų pateikimo terminų laikymasis. Toje ataskaitoje gali būti teikiamos konkrečios tobulinimo rekomendacijos. Ataskaita rengiama kas trejus metus.

5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kokia forma turi būti teikiami duomenys pagal 1 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

6. Kai įmanoma ir laikantis geresnio reglamentavimo principo, bet kokia šia direktyva nustatoma papildoma prievolė teikti ataskaitas pirmiausia turėtų būti vykdoma panaudojant ir patobulinant jau vykdomas nacionalines ataskaitų teikimo prievoles tol, kol galima garantuoti, kad apie atliekas pateikta informacija bus pagal reikalavimus standartizuota. Naujas ataskaitų teikimo prievoles numatyti vien tam, kad būtų patikrinta, ar laikomasi šios direktyvos, reikėtų tik kraštutiniu atveju, ypač kai tai susiję su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Valstybės narės ir Komisija kartu įvertina papildomus ataskaitų teikimo poreikius prieš valstybėms narėms pradedant taikyti įgyvendinimo taisykles tam, kad būtų įvykdytos šioje direktyvoje numatytos ataskaitų teikimo prievolės.“ ;

Paaiškinimas

Tai atitinka ES geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinio nuostatas ir neseniai parengtą Regionų komiteto nuomonę dėl ES aplinkosaugos prievolių įgyvendinimo. Informacija turėtų būti standartizuota, kad būtų galima ją palyginti, kai priimamos atliekų tvarkymo gerinimo priemonės.

3 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)

1 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8)	įterpiamas šis 8a straipsnis:

8)	įterpiamas šis 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Bendrieji didesnės gamintojo atsakomybės sistemos reikalavimai

[…]

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog atliekų turėtojai, kuriems taikomos pagal 8 straipsnio 1 dalį nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, būtų informuoti apie esamas atliekų surinkimo sistemas ir šiukšlių prevenciją. Valstybės narės taip pat imasi atitinkamų priemonių – ekonominių iniciatyvų ar reguliavimo nuostatų, – kad atliekų turėtojus paskatintų dalyvauti įvairiose įdiegtose atskiro atliekų surinkimo sistemose.

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog atliekų turėtojai, kuriems taikomos pagal 8 straipsnio 1 dalį nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, būtų informuoti apie esamas atliekų grąžinimo sistemas, pripažintus pakartotinio naudojimo centrus, leidžiamą parengimą pakartotinio naudojimo centrams ir atliekų surinkimo sistemas ir apie atliekų ir šiukšlių prevenciją. Valstybės narės taip pat imasi atitinkamų priemonių – ekonominių iniciatyvų ar reguliavimo nuostatų, – kad atliekų turėtojus , gamintojus ir mažmenininkus paskatintų dalyvauti įvairiose įdiegtose atskiro atliekų surinkimo sistemose.

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog visos organizacijos, įsteigtos tam, kad produktų gamintojo vardu įgyvendintų didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus:

a)	būtų aiškiai apsibrėžusios geografinę aprėptį ir su kokiais produktais bei medžiagomis jos dirba;

a)	būtų aiškiai apsibrėžusios geografinę aprėptį ir su kokiais produktais bei medžiagomis jos dirba;

b)	turėtų reikiamas veiklos ir finansines priemones didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimams įgyvendinti;

b)	turėtų reikiamas veiklos ir finansines priemones didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimams įgyvendinti;

c)	įdiegtų tinkamą savikontrolės mechanizmą ir reguliariai atliktų nepriklausomą auditą, kurio metu būtų įvertinama:

c)	įdiegtų tinkamą savikontrolės mechanizmą , nustatytų būtiniausius reikalavimus dėl didesnės gamintojo atsakomybės vertinimo ir reguliariai atliktų nepriklausomą auditą, kurio metu būtų įvertinama:

—	organizacijos finansų valdymas, įskaitant atitiktį 4 dalies a ir b punktuose nustatytiems reikalavimams,

—	pagal 1 dalies trečią įtrauką ir Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimus surinktų ir ataskaitose pateikiamų duomenų kokybė;

—	organizacijos finansų valdymas, įskaitant atitiktį 4 dalies a ir b punktuose nustatytiems reikalavimams,

—	pagal 1 dalies trečią įtrauką ir Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimus surinktų ir ataskaitose pateikiamų duomenų kokybė;

d)	viešai skelbtų informaciją apie:

d)	viešai skelbtų informaciją apie:

—	nuosavybę ir narystę,

—	gamintojų sumokėtus finansinius įnašus,

—	atliekų tvarkymo subjektų atrankos tvarką.

—	nuosavybę ir narystę,

—	gamintojų sumokėtus finansinius įnašus,

—	atliekų tvarkymo subjektų atrankos tvarką.

4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų, jog finansiniai įnašai, gamintojų mokami siekiant įgyvendinti didesnės gamintojo atsakomybės įpareigojimus:

a)	apimtų visas Sąjungos rinkai pateikiamų produktų atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant visas šias išlaidas:

a)	apimtų visas Sąjungos rinkai pateikiamų produktų gyvavimo ciklo pabaigos ir atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant visas šias išlaidas:

—	atskiro surinkimo, rūšiavimo ir apdorojimo operacijų, reikalingų 1 dalies antroje įtraukoje nurodytiems atliekų tvarkymo tikslams pasiekti, išlaidas, apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, gautas pakartotinai naudojant produktus arba pardavus iš tų produktų gautas antrines žaliavas,

—	tinkamos informacijos atliekų turėtojams teikimo pagal 2 dalį išlaidas,

—	duomenų rinkimo ir pranešimo pagal 1 dalies trečią pastraipą išlaidas;

—	atliekų grąžinimo sistemų, skirtų naudotiems produktams, išlaidas,

—	pakartotinio naudojimo sistemų išlaidas,

—

atskiro surinkimo ir gabenimo į rūšiavimo ir apdorojimo įmones, įskaitant gabenimą iš salų arba izoliuotų vietovių, kai įmanoma, rūšiavimo ir apdorojimo operacijų, reikalingų 1 dalies antroje įtraukoje nurodytiems atliekų tvarkymo tikslams pasiekti, išlaidas, apskaičiuojamas atsižvelgiant į pajamas, gautas pakartotinai naudojant produktus arba pardavus iš tų produktų gautas antrines žaliavas,

—	tinkamos informacijos atliekų turėtojams teikimo pagal 2 dalį išlaidas,

—	ne atskirai renkamų atliekų, gautų iš produktų, kuriuos gamintojas pateikia į ES rinką, surinkimo ir apdorojimo išlaidas, kai tokios atliekos surenkamos ir apdorojamos bendrame galutinių atliekų sraute arba tampa šiukšlėmis, kurias surenka ir apdoroja kompetentingos institucijos,

—	bet kokias papildomas išlaidas, kurias reikia padengti savivaldybėms ir kitoms valdžios institucijoms, kurios galiausiai yra atsakingos už atliekų surinkimą, ypač tuo atveju, kai didesnės gamintojų atsakomybės sistemos neatlieka savo užduoties,

—	duomenų rinkimo ir pranešimo pagal 1 dalies trečią pastraipą išlaidas;

b)	būtų moduliuojami remiantis realiomis pavienio produkto arba panašių produktų grupių gyvavimo ciklo pabaigos sąnaudomis, visų pirma atsižvelgiant į galimybes juos pakartotinai naudoti arba perdirbti;

b)	būtų moduliuojami remiantis realiomis pavienio produkto arba panašių produktų grupių gyvavimo ciklo pabaigos sąnaudomis, visų pirma atsižvelgiant į galimybes juos pakartotinai naudoti arba perdirbti;

c)	būtų grindžiami suteiktų paslaugų optimizuotomis sąnaudomis tais atvejais, kai viešieji atliekų tvarkymo subjektai yra atsakingi už didesnės gamintojo atsakomybės sistemos veiklos užduočių įgyvendinimą.

c)	būtų grindžiami suteiktų paslaugų optimizuotomis sąnaudomis tais atvejais, kai viešieji atliekų tvarkymo subjektai yra atsakingi už didesnės gamintojo atsakomybės sistemos veiklos užduočių įgyvendinimą.

5. Valstybės narės sukuria tinkamą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo sistemą, kad užtikrintų, jog produktų gamintojai įgyvendintų jiems nustatytus didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimus, būtų tinkamai naudojamos finansinės priemonės ir visi su sistemos įgyvendinimu susiję subjektai teiktų patikimus duomenis.

Jei valstybės narės teritorijoje didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimus gamintojų vardu įgyvendina daug organizacijų, valstybė narė įsteigia nepriklausomą instituciją, kuri prižiūri didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimų įgyvendinimą.

Jei valstybės narės teritorijoje didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimus tos pačios rūšies produktų gamintojų vardu įgyvendina daug organizacijų, valstybė narė arba kompetentingos subnacionalinės institucijos įsteigia nepriklausomą instituciją ( koordinavimo centrą ), kuri prižiūri didesnės gamintojų atsakomybės įpareigojimų įgyvendinimą.

6. Valstybės narės sukuria diskusijų forumą, kad užtikrintų reguliarų dialogą tarp suinteresuotųjų subjektų, susijusių su didesnės gamintojo atsakomybės sistemos įgyvendinimu, įskaitant privačiuosius ar viešuosius atliekų tvarkymo subjektus, vietos valdžios institucijas ir, prireikus, pripažintus parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus.“

[…]

6 . Valstybės narės užtikrina, kad didesnės gamintojo atsakomybės sistemos prisidėtų prie šiukšlių prevencijos ir surinkimo ir remtų valymo iniciatyvas.

7. Valstybės narės sukuria diskusijų forumą, kad užtikrintų reguliarų dialogą tarp suinteresuotųjų subjektų, susijusių su didesnės gamintojo atsakomybės sistemos įgyvendinimu, įskaitant privačiuosius ar viešuosius atliekų tvarkymo subjektus, vietos valdžios institucijas ir, prireikus, pripažintus leidžiamo pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui veiklos vykdytojus.“

[…]

Paaiškinimas

ES taisyklėmis turėtų būti nustatoma visiška gamintojo atsakomybė už generuojamas atliekas. Atsižvelgiant į europinį rinkos mastą, tai turi būti užtikrinta bendrais būtiniausiais kriterijais. Laikantis subsidiarumo principo didesnė gamintojo atsakomybė nustatoma nacionaliniu ar vietos lygmenimis.

4 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)

1 straipsnio 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

9)	9 straipsnis pakeičiamas taip:

9)	9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Atliekų prevencija

1. […]

2. Valstybės narės stebi ir vertina atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tuo tikslu jos nustato tinkamus kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir tikslus, visų pirma vienam gyventojui tenkantį pašalinamų arba energijai gauti panaudojamų komunalinių atliekų kiekį.

2. Valstybės narės stebi ir vertina atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tuo tikslu jos nustato tinkamus kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir absoliučius tikslus, visų pirma vienam gyventojui tenkantį pašalinamų arba energijai gauti panaudojamų komunalinių atliekų kiekį.

[…]“;

Paaiškinimas

Šie rodikliai turėtų remtis atliekų kiekiu, pavyzdžiui, 100 kilogramų galutinių atliekų vienam gyventojui, siekiant nustatyti reprezentatyvų ir pasiekiamą tikslą, taip pat ir nedidelės ekonomikos valstybėms ir (arba) toms, kurios jau dabar sukuria mažiau atliekų.

5 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)

1 straipsnio 10 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

10)	11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)	11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 straipsnio pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

a)	1 straipsnio pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad paskatintų atliekas rengti pakartotiniam naudojimui, visų pirma skatindamos kurti pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus bei juos remdamos ir sudarydamos jiems geresnes sąlygas naudotis atliekų surinkimo punktais, taip pat skatindamos taikyti ekonomines priemones, viešųjų pirkimų kriterijus, kelti kiekybinius tikslus ar naudoti kitas priemones.

„1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad paskatintų atliekas rengti pakartotiniam naudojimui, visų pirma skatindamos kurti pakartotinio naudojimo ir taisymo tinklus, bei juos remdamos ir sudarydamos jiems geresnes sąlygas naudotis atliekų surinkimo punktais arba steigdamos iš anksto nustatytus atliekų surinkimo pakartotiniam naudojimui punktus , taip pat skatindamos taikyti ekonomines priemones, viešųjų pirkimų kriterijus, kelti kiekybinius tikslus ar naudoti kitas priemones.

Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų labai kokybišką perdirbimą ir tuo tikslu įdiegia atskiro surinkimo sistemas, jei tai įmanoma techniniu, aplinkos ir ekonominiu atžvilgiu ir tinkama siekiant laikytis atitinkamų perdirbimo sektorių būtinųjų kokybės standartų ir įgyvendinant 2 dalyje nustatytus tikslus.“;

Valstybės narės imasi priemonių, kad paskatintų labai kokybišką perdirbimą ir tuo tikslu įdiegia atskiro atliekų surinkimo sistemas, jei tai įmanoma techniniu, aplinkos ir ekonominiu atžvilgiu ir tinkama siekiant laikytis atitinkamų perdirbimo sektorių būtinųjų kokybės standartų ir įgyvendinant 2 dalyje nustatytus tikslus.

Laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų ir ES geresnio reglamentavimo principų valstybės narės, remdamosi prie šios direktyvos pridedamu poveikio vertinimu, įvertina, šioje direktyvoje keliamų tikslų poveikį vietos ir regionų lygmeniui, ypač tada, kai šie valdymo lygmenys ir yra atsakingi už atliekų tvarkymą. Komisija šias išvadas naudos kaip įrodymus, kurių reikia ankstyvajam perspėjimui ir lanksčiam šios direktyvos taikymui, numatytiems 15 ir 16 straipsniuose ir V skyriuje.“;

Paaiškinimas

Naujojoje direktyvoje numatyta keletas mechanizmų ne tik spręsti nepakankamo direktyvos vykdymo arba jos nevykdymo klausimams, bet ir pažangai skatinti. Tačiau daugeliu atveju ES lygmeniu nepakankamai gerai suprantami regionų ir vietos atliekų tvarkymo įsipareigojimai, o tai trukdo siekti ES tikslų.

6 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)

1 straipsnio 10 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

c)	2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

c)	2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	nepavojingų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ir naudojamos kaip užpildas, kiekis iki 2020 m. būtų padidintas bent iki 70 proc. (pagal svorį);“;

„b)

nepavojingų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ir naudojamos kaip užpildas, kiekis iki 2020 m. būtų padidintas bent iki 70 proc. (pagal svorį).

Komisija įvertina šio atliekų srauto tvarkymą ir galimybę iki 2020 m. nustatyti konkrečių statybos medžiagų perdirbimo tikslus 2025 ir 2030 m.;“;

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į tai, kad nepavojingos statybos ir griovimo atliekos sudaro didžiąją dalį visų atliekų, šioje srityje pasiūlytos priemonės yra nepakankamai plataus užmojo. Vietoj dabartinio bendro tikslo dėl atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui, perdirbamos ir naudojamos kaip užpildas, siūloma nustatyti bent orientacinius statybinių medžiagų perdirbimo tikslus siekiant skatinti kurti žiedinę ekonomiką.

7 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)

1 straipsnio 10 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

d)	2 dalis papildoma šiais c ir d punktais:

d)	2 dalis papildoma šiais c ir d punktais:

„c)	komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2025 m. būtų padidintas bent iki 60 proc. (pagal svorį);

d)	komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2030 m. būtų padidintas bent iki 65 proc. (pagal svorį).“;

„c)	komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2025 m. būtų padidintas bent iki 60 proc. (pagal svorį);

d)	komunalinių atliekų, kurios parengiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbamos, kiekis iki 2030 m. būtų padidintas bent iki 70 proc. (pagal svorį).“;

Paaiškinimas

Europos Komisija nepasinaudoja galimybe išlaikyti praėjusiais metais pačios pasiūlytą 70 proc. tikslą, nors perdirbimo pramonėje vietos lygmeniu kuriamos naujos darbo vietos ir išmetama mažiau teršalų nei šalinant atliekas sąvartynuose ar jas deginant. RK jau yra pabrėžęs, kad teigiami kai kurių valstybių ir regionų rezultatai rodo ir tai, kad sukūrus tinkamas pagrindines sąlygas ir sustiprinus administracinius gebėjimus, ten kur jie buvo nepakankami, tikslus įmanoma pasiekti arba artėti prie jų įgyvendinimo (1).

8 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)

1 straipsnio 13 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1 straipsnio 13 dalis

13)	22 straipsnis pakeičiamas taip:

13)	22 straipsnis pakeičiamas taip:

„Valstybės narės užtikrina atskirą biologinių atliekų surinkimą, jei tai įmanoma techniniu, aplinkos ir ekonominiu atžvilgiu ir tinkama siekiant užtikrinti atitinkamus komposto kokybės standartus ir pasiekti 11 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose bei 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus tikslus.

„Valstybės narės užtikrina atskirą biologinių atliekų surinkimą, jei neįrodyta, kad techniniu, aplinkos ir ekonominiu atžvilgiu neįmanoma užtikrinti atitinkamų komposto kokybės standartų ir pasiekti 11 straipsnio 2 dalies a, c ir d punktuose bei 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų tikslų.

Prireikus jos imasi priemonių pagal 4 ir 13 straipsnius, kad paskatintų:

a)	biologines atliekas perdirbti, įskaitant jų kompostavimą, ir fermentuoti;

a)	biologines atliekas perdirbti, įskaitant jų kompostavimą, ir fermentuoti;

b)	biologines atliekas apdoroti taip, kad būtų išlaikyta aukšto lygio aplinkos apsauga;

b)	biologines atliekas apdoroti taip, kad būtų išlaikyta aukšto lygio aplinkos apsauga;

c)	naudoti aplinkosaugos atžvilgiu saugias, iš biologinių atliekų pagamintas medžiagas.“

c)	naudoti aplinkosaugos atžvilgiu saugias, iš biologinių atliekų pagamintas medžiagas.

Komisija kartu su valstybėmis narėmis ne vėliau kaip iki 2018 m. įvertina, ar nereikėtų nustatyti biologinių atliekų kompostavimo ir fermentavimo būtiniausių kokybės standartų siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. “

Paaiškinimas

Siūlomu pakeitimu siekiama organinių atliekų surinkimą padaryti privalomą. Reikia patobulinti a punkto formuluotę siekiant susieti biologinių atliekų perdirbimą ir kokybiško komposto gamybą bei atliekų fermentavimą. Priešingu atveju jie ne perdirbami, o šalinami sąvartynuose.

9 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų, COM(2015) 595 final – 2015/0275 (COD)

1 straipsnio 17 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

17)	29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)	29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

a)	1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„1. Valstybės narės parengia atliekų prevencijos programas, kuriose išdėstomos 1, 4 ir 9 straipsniuose numatytos atliekų prevencijos priemonės.“;

„1. Valstybės narės parengia atliekų prevencijos programas, kuriose išdėstomos 1, 4 ir 9 straipsniuose numatytos atliekų prevencijos priemonės siekiant tikslo iki 2025 m. komunalinių atliekų kiekį sumažinti 10 proc., palyginti su 2015 m. užfiksuotu lygiu, ir iki 2025 m. maisto atliekų kiekį sumažinti bent 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc.“ ;

b)	3 ir 4 dalys išbraukiamos;

b)	3 ir 4 dalys išbraukiamos;

Paaiškinimas

Komunalinių atliekų prevencija atitinka 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslus ir Komisijos įgaliojimus pagal Atliekų pagrindų direktyvos 9 straipsnio c punktą. Įvairios nacionalinės atliekų prevencijos programas jau turi kiekybinius tikslus.

10 pakeitimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų COM(2015) 596 final – 2015/0276 (COD)

1 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)	1 dalis papildoma šiais f) ir i) punktais:

b)	1 dalis papildoma šiais f) ir i) punktais:

„f)	ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 65 % visų pakuočių atliekų svorio bus parengiama pakartotiniam naudojimui ir perdirbama;

ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. bus pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai:

55 % plastiko svorio;

60 % medienos svorio;

75 % juodųjų metalų svorio;

75 % aliuminio svorio;

75 % stiklo svorio;

75 % popieriaus ir kartono svorio;

h)	ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 75 % visų pakuočių atliekų svorio bus parengiama pakartotiniam naudojimui ir perdirbama;

ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. bus pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai:

75 % medienos svorio;

85 % juodųjų metalų svorio;

85 % aliuminio svorio;

85 % stiklo svorio;

85 % popieriaus ir kartono svorio.“;

„f)	ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 65 % visų pakuočių atliekų svorio bus parengiama pakartotiniam naudojimui ir perdirbama;

ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. bus pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai:

55 % plastiko svorio;

60 % medienos svorio;

75 % juodųjų metalų svorio;

75 % aliuminio svorio;

75 % stiklo svorio;

75 % popieriaus ir kartono svorio;

h)	ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 75 % visų pakuočių atliekų svorio bus parengiama pakartotiniam naudojimui ir perdirbama;

ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. bus pasiekti šie minimalūs toliau nurodytų pakuočių atliekose esančių medžiagų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai:

75 % medienos svorio;

85 % juodųjų metalų svorio;

85 % aliuminio svorio;

85 % stiklo svorio;

85 % popieriaus ir kartono svorio;

Remdamasi atliekant mokslinius tyrimus gautais duomenimis ir atsižvelgdama į žiedinės ekonomikos strategijos kontekstą Komisija per keletą metų turės nustatyti naują tikslą plastiko pakuočių atliekoms.“;

Paaiškinimas

2030 m. nėra nustatyta jokio plastiko pakuočių parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbamo tikslo. Reikėtų bent jau įpareigoti Europos Komisiją per keletą metų tokį tikslą apibrėžti.

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

palankiai vertina pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiamos naujojo Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio Atliekų direktyvos nuostatos ir pabrėžia jų naudą vartotojams, įmonėms, aplinkai ir ES ekonomikai;

šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos padės kurti naujas darbo vietas, didinti ES mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių konkurencingumą, skatinti kurti švarias technologijas ir sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir energijos;

Apibrėžčių suderinimas

palankiai vertina visas su atliekomis susijusiose direktyvose nustatytas aiškias ir suderintas apibrėžtis ir ragina Europos Komisiją toliau dirbti šia linkme siekiant užtikrinti, kad visos apibrėžtys atitiktų Europos atliekų katalogą, būtų išvengta dviprasmybių ir sukaupta palyginamų duomenų apie valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų pasiektą pažangą;

rekomenduoja teisėkūros institucijoms visais atvejais numatyti „šiukšlinimo viešose vietose“ apibrėžtį;

Kontrolė

rekomenduoja sugriežtinti neteisėtą atliekų siuntimo kontrolę, kadangi dėl tokios veiklos Europos Sąjungos teritorijoje labai sumažėja atliekų, kurios gali būti panaudotos ES žiedinės ekonomikos, grindžiamos pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sukuriama verte, tikslais;

Ženklinimas

siūlo įvesti privalomą ES parduodamų vartojimo prekių ženklinimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kaip skirstyti atliekas pagal pagrindines atskirų atliekų kategorijas, kurioms priskiriamos atliekos yra surenkamos atskirai. Jei dėl prekiaujamo produkto susidaro atliekos, kurias galima priskirti atskiroms kategorijoms, turi būti nurodyta, kaip išskirstyti atliekas pagal jas sudarančių atskirų medžiagų kategorijas, ypač tokiais atvejais, kai vartotojui nesudėtinga tai atlikti;

Didesnės gamintojų atsakomybės sistema

pabrėžia, kad pasiūlymas suderinti būtiniausius reikalavimus yra labai svarbus siekiant veiksmingesnės didesnės gamintojo atsakomybės sistemos visose valstybėse narėse;

primygtinai ragina teisėkūros institucijas nemažinti šių reikalavimų ir išlaikyti pagrindines nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti skaidrumą ir pagal kurias gamintojas visiškai padengia vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančias sąnaudas, susijusias su atliekų surinkimu, atliekų srautų valdymu ir tvarkymu ir visuomenės informavimu. Daugkartinių pakuočių (stiklinių indų, plastikinių butelių (PET)) supirkimas didžiuosiuose prekybos tinkluose turbūt yra vienas svarbiausių atliekų susidarymo prevencijos parametrų;

Atliekų prevencija

pabrėžia, kad būtina nustatyti aiškesnius maisto produktų „būtiniausius kokybės reikalavimus“ ir siūlo nustatyti „minimalią“ standartinę maisto produktų panaudojimo procedūrą, kuri leistų užtikrinti maisto saugą ir būtų vienodai taikoma visose valstybėse narėse;

10.

ragina vietos, regionų ir nacionalines valdžios institucijas pradėti informavimo ir švietimo kampanijas siekiant didinti informuotumą apie atliekų prevenciją;

Aplinkos tvarkymo iniciatyvos „Darom“ (angl. Let’s do it!) ir „Švaros diena“ (angl. Clean-up-day)

11.

ragina Komisiją, valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas visapusiškai remti įvairias pilietinės visuomenės iniciatyvas, skirtas vietos ir nacionalinėms aplinkos tvarkymo kampanijoms (pavyzdžiui, vietos kampanija „Darom“ arba pasaulinė diena „Išvalykime pasaulį vos per vieną dieną“ (angl. Let’s clean up the World in just one day!));

Pakartotinis naudojimas ir perdirbimas

12.

pakartoja savo prašymą nustatyti naujus privalomus, nepriklausomus ir konkretiems atliekų srautams, visų pirma baldams, tekstilei ir elektros ir elektroninės įrangos atliekoms (EEĮA), pritaikytus pakartotinio naudojimo tikslus. Atliekų paruošimas pakartotiniam naudojimui yra labai svarbus siekiant mažinti šių atliekų susidarymą, ir, kaip ir perdirbimas, yra viena iš prioritetinių veiklos sričių atliekų hierarchijoje; šioje srityje slypi akivaizdus potencialas plėtoti žiedinę ekonomiką (2);

13.

todėl ragina Komisiją nustatyti tikslą – iki 2030 m. parengti mažiausiai 70 proc. plastiko pakuočių atliekų svorio pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui;

14.

pažymi, kad prevencija ir pakartotinis naudojimas yra susiję su veikla, kuri vykdoma su medžiagomis ir daiktais ir kuri šiuo metu nesusijusi su atliekų statusu, skirtingai nuo perdirbimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui procesais, kuriuose naudojamos atliekų statusą turinčios medžiagos. Kadangi atliekų statusas turi teisinių padarinių įmonėms ir institucijoms, rekomenduotina patikslinti skirtumą tarp atliekų ir ne atliekų;

15.

siūlo apibrėžti, pavyzdžiui, Europos atliekų kataloge, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo sąvokas, nes jos šiuo metu apima dvi skirtingas įrenginių grupes, atitinkančias atskirus konkrečius procesus ir poreikius. a) Perdirbimui skirtos atliekos patenka ant rūšiavimo įmonių sistemos rūšiavimo takelio ir yra suskirstomos į grupes pagal pramonės poreikius. b) Jeigu atliekos skirtos pakartotiniam naudojimui, galima išvengti atliekų tvarkymo sistemos ciklo. Reikėtų didiesiems prekybos tinklams pasiūlyti supirkti pakuotes, net jei galutinį sprendimą dėl šių atliekų priima pirkėjas;

16.

ragina teisėkūros institucijas rekomenduoti valstybių narių atliekų prevencijos programose numatyti finansines paskatas, taikomas procesams, kurių metu susidaro mažiau atliekų; be to, ragina vietos ir regionų valdžios institucijas patvirtinti priemones, skatinančias mažinti perdirbimui netinkamas atliekas;

17.

rekomenduoja Europos Komisijai apsvarstyti galimybę pagrindų direktyvoje numatyti reikalavimą valstybėms narėms pranešti apie pramonines atliekas (nepavojingas), o Europos aplinkos agentūrai rinkti pateiktus duomenis ir užtikrinti jų stebėseną; ragina Komisiją iki 2020 m. išanalizuoti padėtį ir apsvarstyti galimybę nustatyti atliekų srauto paruošimo pakartotiniam naudojimui ir atliekų perdirbimo tikslus (3);

18.

pažymi, kad pereinant nuo perdirbimo tikslų prie tikslų, kuriuose derinamas paruošimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas, pirma, bus sunku atskirai įvertinti pakuočių ir pakuočių atliekų perdirbimą ir paruošimą pakartotiniam naudojimui ir, antra, reikės daugiau aiškumo;

19.

mano, kad būtina nustatyti suderintus ir visoje ES taikomus metodus perdirbimo procentinei daliai apskaičiuoti ir parengti teisės aktus dėl maisto ir dėl statybos bei griovimo atliekų, kuriuose būtų apibrėžtos priemonės, skirtos stebėti duomenis apie atliekų mažinimą visoje gamybos, perdirbimo ir vartojimo grandinėje, ir nurodyti už šią veiklą atsakingus subjektus;

20.

siūlo Europos Komisijai parengti rodiklius, kuriais būtų žymima įvairių rūšių atliekų ekologinė vertė. Dabartiniai teisės aktai ir Europos Komisijos pasiūlymas neatsižvelgia į skirtingų atliekų rūšių ekologinės vertės skirtumus. Tokiu būdu būtų aiškiai pasakyta, kokioms medžiagoms reikia skirti ypatingą dėmesį gerinant atliekų tvarkymą, kad šis taptų ekologiškesnis;

Energijos gavyba iš atliekų ir atliekų šalinimas sąvartynuose

21.

laikantis atliekų hierarchijos, ragina valstybes nares skatinti gaminti didelio našumo energiją iš atliekų, vadovaujantis Europos Komisijos iniciatyva „Energija iš atliekų“; pažymi, kad tokios energiją iš atliekų gaminančios įmonės gali padėti Sąjungai tapti mažiau priklausoma nuo energijos importo, kaip numatyta Energetikos sąjungos dokumentų rinkinyje;

22.

pripažįsta, kad svarbu laipsniškai mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose, ir remia Europos Komisijos nuostatą uždrausti vežti į sąvartynus atskirai surinktas atliekas, įskaitant biologines, atsižvelgiant į komunikatą COM(2015) 614 dėl žiedinės ekonomikos; šiame komunikate skatinama pakopiškai naudoti biologinius išteklius, kurių pakartotinis naudojimas gali tapti konkurencingumo šaltiniu (4);

23.

rekomenduoja ir toliau pirmenybę teikti kokybiniam ir platesnio užmojo požiūriui, kuriuo siekiama uždrausti šalinti sąvartynuose perdirbti tinkamas ir biologiškai skaidžias atliekas;

24.

prašo Europos Komisijos apsvarstyti galimybę iki 2030 m. didžiausią 10 proc. atliekų šalinimo sąvartynuose tikslą taikyti ne tik komunalinėms atliekoms, bet ir visų rūšių atliekoms (5);

Tam tikroms valstybėms narėms numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos dėl tikslų, susijusių su komunalinėmis atliekomis ir šalinimu sąvartynuose

25.

pritaria išimtims, numatytoms septynioms valstybėms narėms, kuriose prasčiausiai tvarkomos atliekos, tačiau primygtinai prašo palikti galioti nuostatas, pagal kurias valstybės narės, kurioms taikomos išimtys, privalo pateikti įgyvendinimo planus ir jame nurodyti išsamų tikslams pasiekti būtinų priemonių įgyvendinimo grafiką;

Duomenų registravimo ir pranešimo reikalavimas

26.

pabrėžia, kad nėra 2014 m. pagrindų direktyvoje Europos Komisijos pasiūlytos nuostatos, pagal kurią pramonės ir prekybos įmonės įpareigojamos registruoti jų tvarkomas nepavojingas atliekas ir kompetentingų institucijų prašymu šiuos duomenis pateikti;

Deleguotieji aktai

27.

susirūpinęs, kad siūlomomis direktyvomis Europos Komisijai suteikiami platūs įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, ir ragina teisėkūros institucijas riboti tokių aktų priėmimą, kadangi jais silpninami šių institucijų kontrolės įgaliojimai, be to jie prieštarauja demokratiniam ir teisėkūros procesui (6);

Merų paktas dėl atliekų tvarkymo

28.

atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendinamą Merų paktą dėl klimato ir energetikos, siūlo sukurti panašią struktūrą atliekų tvarkymo srityje; todėl pabrėžia Regionų komiteto, kaip Europos Sąjungos regionų ir vietos atstovų asamblėjos vaidmenį sutelkiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir skatinant pastangas veiksmingiau naudoti išteklius, mažinti švaistymą, didinti perdirbimo, pakartotinio naudojimo ir atliekų naudojimo apimtis miestuose;

Subsidiarumas ir proporcingumas

29.

pažymi, kad subsidiarumo principo požiūriu dėl Europos Komisijos pasiūlymų nekyla jokių abejonių, tačiau galima abejoti dėl proporcingumo principo taikymo (7).

Briuselis, 2016 m. birželio 15 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Markku MARKKULA

(1) COM(2014) 397 final.

(2) CDR-1617-2013.

(3) CDR-1617-2013.

(4) COR-2014-04083, CdR 3751/2013, CdR 1617/2013.

(5) CdR 1617/2013.

(6) COR-2014-04083; Subsidiarumo ekspertų grupės konsultacijos ir atitinkami nacionalinių parlamentų ir regioninių asamblėjų sprendimai dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi teisės aktų rinkinyje dėl žiedinės ekonomikos – santrauka ir analizė, COR-2016-1521;

(7) Taip pat žr. dok.: Subsidiarumo ekspertų grupės konsultacijos ir atitinkami nacionalinių parlamentų ir regioninių asamblėjų sprendimai dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi teisės aktų rinkinyje dėl žiedinės ekonomikos – santrauka ir analizė, COR-2016-1521.

Top

Choose the experimental features you want to try