22.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 313/12

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 4 d. rezoliuciją dėl šeštosios kadencijos (2015–2020 m.) prioritetų, savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl būsimos ES institucinės sąrangos ir 2012 m. vasario 16 d. pasirašytą Protokolą dėl Europos Komisijos ir Regionų komiteto bendradarbiavimo,

—

atsižvelgdamas į subsidiarumo ir proporcingumo principus,

1.

primena, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) papildo sanglaudos politiką ir kad stipri naujojo ESIF ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI) veiklos programų sinergija bus itin svarbi siekiant užtikrinti investicinių projektų ir regionų bei vietos plėtros strategijų nuoseklumą; rekomenduoja į projektų atrankos ir įgyvendinimo procesą ir į decentralizuotų investicijų forumų organizavimą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

2.

ragina Komisiją aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir RK dedant pastangas supaprastinti ir paspartinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų įgyvendinimą, visų pirma remiantis pirmosiomis aukšto lygio ekspertų grupės, stebinčios procedūrų paramos gavėjams supaprastinimą, išvadomis, kurios turės būti pateiktos 2016 m.;

3.

pakartoja savo raginimą Komisijai parengti baltąją knygą dėl teritorinės sanglaudos, remiantis Tarybai pirmininkaujančio Liuksemburgo veikla analizuojant 2020 m. teritorinės darbotvarkės ir strategijos „Europa 2020“ sąveiką;

4.

ragina Europos Komisiją remti regionų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą dėl geresnio pažangiosios specializacijos strategijų taikymo naudojantis struktūriniais fondais, siekiant skatinti inovacijomis grindžiamą augimą;

5.

ragina Komisiją atnaujinti diskusiją tema „ne vien tik BVP“ ir parengti alternatyvius ar papildomus gerovės ir darnaus vystymosi rodiklius;

6.

ragina Komisiją parengti baltąją knygą dėl integruotos ES miestų darbotvarkės, pagrįstą Rygoje priimta deklaracija, t. y. greitai taikyti poveikio miestams vertinimą, kuris yra naujų Komisijos poveikio vertinimo gairių dalis, ir nustatyti miestų rodiklius, kad būtų galima stebėti padarytą pažangą;

7.

primena, kad būtina kaimo vietoves pripažinti vystymosi ir inovacijų centrais, prisidedančiais prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo ir palaikančiais subalansuotus santykius su miestų centrais, kad būtų galima pasiekti Lisabonos sutartyje įtvirtintą teritorinės sanglaudos tikslą;

8.

ragina Komisiją būsimuose su sanglaudos politika susijusiuose pasiūlymuose labiau atsižvelgti į regionų kultūros ir tradicijų, kurios yra neįkainojamos, nes geba integruoti kaimo ir miesto bendruomenes ir skatina kaimo iniciatyvas, poveikį;

9.

primygtinai ragina Komisiją skubiai spręsti augančių skirtumų tarp Europos regionų problemą ir užtikrinti, kad bus skirta pakankamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų augimui ir moksliniams tyrimams visoje Europoje remti atsižvelgiant į daugiametės finansinės programos 2014–2020 m. vidurio laikotarpio peržiūrą, kuri turėtų būti baigta iki 2016 m. pabaigos;

10.

ragina Komisiją toliau remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir rengti bei įgyvendinti makroregionines strategijas kaip integruotą sistemą, skirtą toje pačioje geografinėje vietovėje esančioms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims spręsti bendras problemas ir glaudžiau bendradarbiauti siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, ir pabrėžia, kad svarbu į šį procesą labiau įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas, taip pat atstovaujamas RK, ir makroregioninių strategijų procese dalyvaujančių teritorijų ūkio ir socialinės srities subjektus;

11.

ragina platesniu mastu naudoti tikrus ES nuosavus išteklius ir pareiškia norą dalyvauti 2016 m. vyksiančioje tarpinstitucinėje konferencijoje, kurioje bus aptariami aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbo rezultatai;

12.

ragina Komisiją paskelbti strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą, kuri turėtų būti atlikta kuo greičiau 2016 m., siekiant užtikrinti, kad į persvarstytą strategiją bus įtrauktas teritorinis matmuo ir taip bus užtikrintas veiksmingas įvairių ES politikos sričių, įskaitant sanglaudos politiką, Investicijų planą Europai ir kitas ES programas, koordinavimas;

13.

prašo Komisijos pritarti Komiteto raginimui valstybėms narėms aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Europos semestrą, visų pirma rengiant ir įgyvendinant nacionalines reformų programas;

14.

primygtinai ragina Komisiją skubiai imtis tolesnių veiksmų, susijusių su penkių pirmininkų pranešimu, ir pristatyti visas priemones, būtinas norint sustiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) atsparumą ir ją paversti sistema, padėsiančia geriau koordinuoti ir užtikrinti struktūrinę konvergenciją siekiant ES sutarties 3 straipsnyje nustatytų tikslų, įskaitant EPS lygmens fiskalinį pajėgumą;

15.

laikosi nuomonės, kad Stabilumo ir augimo pakto taisyklių lankstumas investicijų atžvilgiu turėtų būti taikomas visose valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją šiuo tikslu pateikti pasiūlymų ir įvertinti naujų 2010 m. Europos sąskaitų sistemos taisyklių poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimui investuoti;

16.

primena Komisijai jos įsipareigojimą pateikti pasiūlymą dėl persvarstyto ir sustiprinto Smulkiojo verslo akto ir siūlo išplėsti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant Smulkiojo verslo akto principus;

17.

ragina Komisiją užbaigti darbą kuriant Europinę gebėjimų ir kvalifikacijų erdvę, kuri padėtų numatyti darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir geriau juos suderinti su turimais gebėjimais, pasitelkiant švietimą, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir kova su nedarbu, ypač jaunimo nedarbu;

18.

primena Komisijai įsipareigojimą remti ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą, stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir skatinti naują valdymą, be kita ko, pasitelkiant Europos centrinį iniciatyvinį komitetą, kuriam pavesta apibrėžti, koordinuoti ir plėtoti darbuotojų sveikatos ir saugos klausimus;

19.

tikisi, kad bus greitai paskelbtas darbo jėgos judumo dokumentų rinkinys ir kad į jį bus įtrauktas pasiūlymas galbūt persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą;

20.

ragina užbaigti Europos prieinamumo aktą;

21.

primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų pateiktos priemonės, kuriomis siekiama suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, ir šiuo tikslu peržiūrėti 2010 m. direktyvą dėl vaiko priežiūros atostogų, rasti išeitį iš institucinės aklavietės dėl Direktyvos dėl motinystės atostogų ir pateikti konkrečią strategiją, skirtą lyčių lygybei Europos Sąjungoje pasiekti;

22.

prašo tęsti darbą įvairiarūšio vežimo srityje, visų pirma pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europinės keleivių, vykstančių įvairiarūšiu transportu, teisių sistemos;

23.

dar kartą ragina Komisiją parengti žaliąją knygą dėl judumo geografinių ir demografinių iššūkių patiriančiuose regionuose;

24.

ragina Komisiją, atliekant 2016 m. ES PVM direktyvos peržiūrą, patikslinti sąlygas, kuriomis gali būti laikomas suderinamu su ES teise pagal viešąją teisę vykdomo savivaldybių bendradarbiavimo, kuriam netaikomi viešųjų pirkimų įstatymai, neapmokestinimas;

25.

palankiai vertina Komisijos ketinimą 2016 m. atnaujinti darbą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), siekiant pradėti ilgalaikes reformas dėl pelno paskirstymo, kad Europoje būtų sukurtos teisingesnės įmonių pelno apmokestinimo sąlygos;

26.

tikisi, kad bendroji skaitmeninė rinka sudarys tinkamas sąlygas skaitmeniniams tinklams ir e. prekybai padidinti skaitmeninės ekonomikos augimo potencialą investuojant į didelės spartos patikimą IRT infrastruktūrą, remiant e. vyriausybę, viešąsias paslaugas ir skaitmeninius įgūdžius, ir siūlo visoje ES įgyvendinti e. gyvenamosios vietos programą, siekiant supaprastinti prieigą prie bendrosios skaitmeninės rinkos skaitmeniniams investuotojams iš ES nepriklausančių šalių;

27.

tikisi, kad bus pateiktas pasiūlymas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje uždrausti geografinį blokavimą;

28.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl suderinto požiūrio į bendro vartojimo ekonomikos taisykles, deramai atsižvelgiant į skirtumą tarp komercinės ir nekomercinės veiklos;

29.

ragina persvarstyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą (AVŽPD) atsižvelgiant į technologijų plėtrą ir pabrėžia, kad būtina toliau įgyvendinti politiką, kuria skatinamas naujienas skelbiančių žiniasklaidos priemonių pliuralizmas visose valstybėse narėse;

30.

tikisi, kad Komisija imsis konkrečių priemonių, siekdama pažangos įgyvendinant 2015 m. gegužės 28–29 d. Tarybos išvadose numatytus tikslus dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės ir mokslo 2.0, padedant RK ir vietos ir regionų valdžios institucijoms;

31.

tikisi, kad bus vykdoma tolesnė veikla, susijusi su Komisijos žaliąja knyga dėl galimybės geografinės nuorodos apsaugą taikyti ir ne žemės ūkio produktams;

32.

ragina visapusiškai ir ryžtingai įgyvendinti 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (AVP) 2014–2020 m., todėl ragina Komisiją 2016 m. pateikti uždelstą komunikatą dėl žemės, kaip ištekliaus, naudojimo, naują pasiūlymą dėl direktyvos dėl teisės kreiptis į teismą aplinkos klausimais ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl aplinkosauginio tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo;

33.

dar kartą ragina Komisiją į ES teisės aktus įtraukti tikslą užkirsti kelią bet kokiam grynajam biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų praradimui, todėl tikisi, kad 2016 m. Komisija pateiks atitinkamą iniciatyvą pagal ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.;

34.

todėl prašo kuo skubiau patvirtinti teisės aktų dėl maisto produktų atsekamumo ir ženklinimo peržiūrą, bendradarbiaujant ir palaikant nuolatinį ryšį su skirtingais Europos Sąjungos, valstybių narių ir regionų teisėkūros lygmenimis, kad vartotojai galėtų priimti sąmoningo vartojimo sprendimus, be kita ko, suteikiant pripažinimą visiškai genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nenaudojančioms gamybos grandinėms;

35.

pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo teks būsimiems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl žiedinės ekonomikos ir dabartinių teisės aktų nuosekliam įgyvendinimui visoje Europos Sąjungoje, visų pirma mažinant perdirbamų atliekų vežimą į sąvartynus, dar kartą primena savo prašymą užsibrėžti dar platesnio užmojo atliekų tvarkymo ir perdirbimo tikslus ir atkreipia dėmesį į didelį žiedinės ekonomikos potencialą inovacijas diegiančioms MVĮ;

36.

prašo pakviesti jį dalyvauti rengiant naujus teisės aktus, numatytus energetikos sąjungos dokumentų rinkinyje, ypač persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Pastatų energinio naudingumo ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvas;

37.

tikisi, kad Komisija pateiks veiksmų planą Merų pakto vaidmeniui stiprinti įgyvendinant energetikos ir klimato politiką, siekiant pratęsti iniciatyvą po 2020 m. ir padėti ją plėtoti pasaulyje; ragina Europos Komisiją į Merų paktą visapusiškai integruoti iniciatyvą „Mayors Adapt“ ir, derinant su pažangiųjų miestų sprendimais, Merų paktu naudotis kaip priemone energetikos ir klimato politikai įgyvendinti;

38.

ragina Europos Komisiją parengti komunikatą dėl pažangiųjų miestų siekiant papildomai prisidėti prie pažangių sprendimų efektyvaus energijos vartojimo, judumo mieste ir inovacijų srityse glaudžiai bendradarbiaujant su RK informacijos apie esamas iniciatyvas rinkimo ir geresnio jų koordinavimo srityse; todėl primygtinai ragina pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ne tik pastatų energijos vartojimo efektyvumo, bet ir kitose srityse; dar kartą ragina Komisiją remti mažo ir vidutinio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, kadangi ji padėtų ne tik sumažinti energijos nepriteklių, bet ir užtikrintų energijos tiekimo saugumą;

39.

ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama diegti naujoves ir modernizuoti kaimo ekonomiką, ir pateikti reguliavimo mechanizmus pieno sektoriuje iš anksto numatant ir sušvelninant rinkų nepastovumą, siekiant išsaugoti žemės ūkį visuose regionuose ir apsaugoti kaimo bendruomenes;

40.

pakartoja savo prašymą Europos Komisijai skatinti mažinti maisto švaistymą ir dar kartą pateikti pasiūlymą iki 2025 m. nustatyti ne mažiau kaip 30 proc. maisto atliekų sumažinimo tikslą, remiantis atšauktu 2014 m. pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiama Atliekų pagrindų direktyva; todėl pritaria Europos Parlamento raginimui 2016 m. paskelbti Europos kovos su maisto švaistymu metais;

41.

pažymi, kad šeši iš septynių didžiausių ankstyvos mirties rizikos veiksnių yra susiję su tuo, ką valgome, geriame ir kiek judame, ir ragina Komisiją apsvarstyti ES lygmeniu koordinuojamų veiksmų galimybę, kad būtų geriau sprendžiama antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių skaičiaus didėjimo problema;

42.

pritaria Europos Parlamento balsavimui už vaisių ir daržovių, bananų ir pieno tiekimo švietimo įstaigoms pagalbos programą ir ragina Komisiją 2016 m. pateikti konkrečių pasiūlymų;

43.

ragina Komisiją įgyvendinti Europos migracijos darbotvarkę, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijoms, ypač atsižvelgiant į jų patirtį, susijusią su priėmimo sąlygomis ir perkėlimo priemonėmis, ir pateikti teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl perkėlimo į ES mechanizmo ir perkėlimo ES viduje mechanizmo, kad būtų pasiektas teisingesnis asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, pasiskirstymas ES; todėl tikisi, kad bus įvertintas ir galbūt persvarstytas reglamentas „Dublinas III“; pakartoja savo pasiūlymą steigti kilmės ir paskirties šalių miestų ir regionų „migracijos ir integracijos partnerystes“ ir pabrėžia, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai gali atlikti svarbų vaidmenį remiant migracijos politiką bei integracijos procesus ir aktyvią asmenų integraciją pagal ES principus ir užtikrinant socialinę sanglaudą;

44.

remia šiuo metu įgyvendinamą humanitarinę misiją, kuri vykdoma laikantis bendrų ES vertybių; ragina Komisiją taikyti platų požiūrį imantis veiksmų migracijos srityje ir įgyvendinant šią strategiją atsižvelgti į ekonominius, socialinius, aplinkos, saugumo ir valstybių narių suvereniteto klausimus. RK galėtų prisidėti prie šio darbo skatindamas vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus keistis nuomonėmis šiais klausimais ir pasiūlyti galimų sprendimų;

45.

ragina Komisiją visais valdymo lygmenimis skatinti dialogą kaip svarbų ES plėtros proceso aspektą ir kasmetinėje plėtros ataskaitoje sistemingai analizuoti decentralizacijos ir vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens padėtį;

46.

ragina atidžiai peržiūrėti Europos kaimynystės politiką (EKP), kurioje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama trims strateginiams prioritetams: tinkamam demokratiniam valdymui, tvariam regionų vystymuisi ir apykaitinei migracijai bei judumui, ir ypač prašo stiprinti decentralizacijos procesus remiančias iniciatyvas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu instituciniu požiūriu stiprinti vietos organus ir ragina Komisiją toliau taikyti Vietos administravimo priemonę ir išplėsti jos taikymo sritį įtraukiant visas kaimynines šalis;

47.

mano, jog ypač svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvautų naujosios EKP daugiašaliuose ir dvišaliuose veiksmuose ir būtų skirtas pakankamas finansavimas reformoms vietos ir regionų lygmeniu, kaip aukščiausiojo lygio susitikime Rygoje to prašė valstybių ir vyriausybių vadovai;

48.

toliau yra įsitikinęs, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė (TPIP) galėtų suteikti galimybę ES paskatinti augimą ir užimtumą abipusiškai atveriant rinkas prekybai prekėmis, taip pat paslaugoms, investicijoms ir viešiesiems pirkimams, mažinti biurokratizmą ir šalinti netarifines kliūtis prekybai, visapusiškai laikantis ES valstybėse narėse galiojančių teisinių standartų, visų pirma susijusių su socialine, aplinkos ir vartotojų politika, ir išsaugoti demokratinį dalyvavimą bei vietos ir regionų valdžios institucijų galias;

49.

laikosi nuomonės, kad tos pačios išankstinės sąlygos turi būti taikomos ir derybose dėl TiSA, tik daug mažesniu mastu; prašo Komisijos įtraukti RK į derybų dėl TiSA procesą, visų pirma RK užtikrinant panašią prieigą prie derybų dokumentų kaip TPIP atveju;

50.

pabrėžia, kad būtina nustatyti naujus visuotinius tvaraus vystymosi tikslus, kurie turi būti įgyvendinti per ateinančius penkiolika metų, todėl prašo, ypatingą dėmesį skiriant decentralizuotam bendradarbiavimui, imtis konkrečių iniciatyvų siekiant paremti vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas juos įgyvendinant;

51.

prašo Komisijos imtis veiksmų dėl pasaulinės miestų darbotvarkės rengiantis konferencijai HABITAT III ir įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas formuojant Europos Sąjungos poziciją;

52.

ragina persvarstyti ir supaprastinti Europos piliečių iniciatyvą, kad ji taptų patogesnė naudoti ir prieinama piliečiams;

53.

ragina atnaujinti Komisijos veiksmus siekiant skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą komunikacijos srityje, taip pat ir naudojant RK narių sverto potencialą užmezgant ryšius su piliečiais ir vykdant veiklą vietos lygmeniu visoje Europos Sąjungoje;

54.

ragina Komisiją rengiant pasiūlymą dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro demokratiškai išrinktiems vietos ir regionų valdžios institucijų ir asociacijų atstovams privalomo registro netaikyti;

55.

palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo teritorinio poveikio vertinimas minimas kaip viena priemonių, leidžiančių atlikti poveikio vertinimus, ir ragina Komisiją šia priemone naudotis reguliariai rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie gali turėti teritorinį poveikį; vis dėlto prašo, kad tarpinstituciniame susitarime būtų pripažintas didesnis ir konkretesnis RK vaidmuo, kaip numatyta Lisabonos sutartyje;

56.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.