Šiuo metu valstybėse narėse yra daugiau kaip 300 civilinių ir karinių institucijų, kurios vykdo pakrančių apsaugos funkcijas įvairiose srityse – saugios laivybos, saugumo, paieškos ir gelbėjimo, sienų kontrolės, žuvininkystės kontrolės, muitinės kontrolės, bendrosios teisėsaugos ir aplinkos apsaugos. Tas funkcijas vykdyti nacionalinėms institucijoms padeda kai kurios ES agentūros, visų pirma Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX), Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūra.

2014 m. Komisija užbaigė galimybių studiją, per kurią aiškinosi, ar reikia gerinti pakrančių apsaugos funkcijas vykdančių nacionalinių įstaigų ir agentūrų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Studijoje apibrėžti įvairūs klausimai, kuriais būtų galima artimiau bendradarbiauti, visų pirma operatyvinio stebėjimo ir dalijimosi duomenimis srityse, kurios yra visų minėtų funkcijų pamatas.

Po to būtinybė gerinti pakrančių apsaugos funkcijas vykdančių institucijų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą pripažinta ir Sąjungos jūrų transporto teisės aktuose, Europos Sąjungos jūrų saugumo strategijoje, kurios veiksmų planą Taryba priėmė 2014 m., ir 2015 m. Komisijos priimtoje Europos migracijos darbotvarkėje.

Šio teisės akto, kuriuo stiprinamas Europos lygmens bendradarbiavimas vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, pasiūlymo tikslas – pagerinti atitinkamų ES agentūrų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą siekiant padidinti atitinkamų jų paslaugų sinergiją, kad pakrančių funkcijas vykdančioms nacionalinėms institucijoms būtų teikiamos veiksmingesnės ir ekonomiškai efektyvesnės daugiatikslės paslaugos.

Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Komisijos pasiūlyto priemonių rinkinio, kuriuo siekiama stiprinti Europos išorės sienų apsaugą, taip pat ir Europos lygmens bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, ir kurį dar sudaro reglamento, kuriuo įsteigiama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, pasiūlymas ir pasiūlymas iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą. Šiame pasiūlyme išdėstyti esminiai pakeitimai yra tapatūs reglamento, kuriuo įsteigiama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, pasiūlymo nuostatoms dėl Europos lygmens bendradarbiavimo pakrančių apsaugos srityje ir siūlomiems Tarybos reglamento (EB) Nr. 768/2005 pakeitimams.

Šis pasiūlymas dera su laikotarpiui iki 2018 m. nustatytais Europos jūrų transporto politikos tikslais ir su Europos jūrų saugumo agentūros, kuri įsteigta siekiant užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą laivybos saugos, jūrų saugumo ir taršos iš laivų prevencijos bei kovos su ja lygį, tikslais. Jo nuostatos atitinka EMSA misijos, kompetencijos ir veiklos, vykdomos drauge su pakrančių apsaugos funkcijas atliekančiomis jūrų reikalų institucijomis ir įstaigomis, pagrindą.

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalimi dėl nuostatų, skirtų bendros jūrų transporto politikos tikslams pasiekti, nustatymo.

Pasiūlymu siekiama nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, o tam tikrais atvejais – ir tarptautiniu lygmeniu, remti nacionalines institucijas, vykdančias pakrančių apsaugos funkcijas.

Pasiūlymu siekiama stiprinti ES pakrančių apsaugos pajėgumus reaguoti į grėsmę ir riziką jūrų srityje gerinant bendradarbiavimą ir remiant ekonomiškai efektyvius tarpvalstybinius ir tarpsektorinius veiksmus. Tokiu būdu bus išvengta pastangų dubliavimosi drauge užtikrinant, kad pagrindiniai subjektai (visų pirma ES agentūros) veiktų nuosekliai bei veiksmingai ir drauge plėtotų sinergiją. Pasiūlyme atsižvelgiamą į poreikį didinti kontrolę jūrų srityje kartu mažinant nacionalinių ir ES institucijų darbo krūvį.

ES lygmeniu vykdomos EMSA specialiosios veiklos pridėtinė vertė:

Kadangi pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantį Europos jūrų saugumo agentūrą, būtina siūlyti reglamentą.

Netaikoma (šia iniciatyva siekiama įgyvendinti Europos migracijos darbotvarkėje nustatytus įsipareigojimus dėl pakrančių apsaugos veiklos).

Netaikoma.

Ši iniciatyva nėra darbotvarkės REFIT dalis, tačiau turėtų būti įgyvendinama remiantis pagrindiniais jos principais.

Netaikoma.

Dėl šios iniciatyvos ES įnašą į EMSA veiklą reikia padidinti maždaug 22 mln. EUR per metus (t. y. 2017–2020 m. – 87 mln. EUR ) ir įdarbinti 17 laikinųjų darbuotojų.

Maždaug 81 mln. EUR šios sumos sudaro veiklos išlaidos (3 antraštinė dalis) ir jos reikia siekiant padengti visų pirma RPAS paslaugų teikimo išlaidas (67 mln. EUR) ir SAT-AIS ir palydovinio ryšio duomenų bei paslaugų teikimo išlaidas, patirtas siekiant padidinti trijų agentūrų ir nacionalinių institucijų stebėjimo gebėjimus ir taip pirmiausia sustiprinti Europos Sąjungos išorės jūrų sienų kontrolę.

(Taip pat žr. pridėtą finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą).

Kadangi šią priemonę įgyvendins EMSA, jos vertinimas bus įtrauktas į penkerių metų agentūros veiklos vertinimą, kurio išvadas ir rekomendacijas Komisija persiunčia Europos Parlamentui bei Tarybai ir paskelbia visuomenei.

Netaikoma.

Šio pasiūlymo tikslas – plėtoti Europos lygmens bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkcijas: šiuo tikslu numatyta plėtoti įvairaus pobūdžio bendradarbiavimą tarp Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, EMSA ir EŽKA siekiant pagerinti šių agentūrų veiklos sinergiją, kad pakrančių apsaugos funkcijas vykdančioms nacionalinėms institucijoms būtų teikiamos veiksmingesnės ir ekonomiškai efektyvesnės daugiatikslės paslaugos.

EMSA visų pirma vadovaus smarkiai gerinant stebėjimo gebėjimus ir tokiu būdu stiprinant Europos Sąjungos išorės jūrų sienų kontrolę šiomis priemonėmis:

a.    dalijantis informacija, gauta jungiant ir analizuojant ataskaitų apie laivus teikimo sistemų ir kitų informacinių sistemų, kurios priklauso arba yra prieinamos agentūroms, duomenis, remiantis tų agentūrų atitinkamais teisiniais pagrindais ir nepažeidžiant valstybių narių duomenų nuosavybės teisių.

Rezultatas: geresnė realiojo laiko ir beveik realiojo laiko jūrų stebėjimo duomenų sklaida tarp trijų agentūrų ir atitinkamų institucijų.

Remiantis dabartiniu EMSA susitarimu dėl pastangų lygio su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir EŽKA, su jūrų reikalais susijusi informacija teikiama kitų agentūrų sistemoms. Gerinant stebėjimo gebėjimus į jūrų reikalų vaizdą turėtų būti inkorporuojami naujų jutiklių, visų pirma RPAS, užfiksuoti duomenys (įskaitant vaizdo duomenis ir infraraudonųjų vaizdų duomenis) – tam prireiks naujų dabartinės sistemos funkcijų, kurios pagerintų informacijos teikimą ir dalijimąsi ja su kitomis agentūromis ir atitinkamomis institucijomis. Norint atnaujinti sistemas, kad į jas būtų galima įtraukti naujų jutiklių užfiksuotų duomenų informaciją, reikia išplėsti programinę įrangą ir patobulinti sąsajas;

b.    teikiant stebėjimo ir ryšių paslaugas, grindžiamas naujausiomis technologijomis, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokios platformos įmontuotus jutiklius, pvz., orlaivių valdymo nuotoliniu būdu sistemomis.

Rezultatas: lanksčios RPAS paslaugos sienų kontrolės stebėjimui užtikrinti.

Dabartinių sausumoje ir palydovuose įdiegtų technologijų nepakanka norint aptikti mažus guminius arba medinius laivus, naudojamus migrantams per Viduržemio jūrą perplukdyti. Šių tipų laivai dažniausiai nepakankamai atspindi garsą, kad būtų matomi radarinių palydovų vaizduose. Optiniai vaizdai apima tik labai nedidelius tikslinius plotus su sąlyga, kad tuo metu yra diena ir nėra debesų. Palydovų informacija apskritai prieinama tik tam tikru metu, kurį lemia palydovo skrydžio orbita. RPAS (bepiločiais orlaiviais) teikiamos papildomos paslaugos gali padėti įveikti šiuos suvaržymus.

Kaip tarpinstitucinis paslaugų teikėjas, agentūra organizuos ir vykdys RPAS paslaugų operacijas, kad padėtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir sienų kontrolės institucijoms. Be to, EMSA, kaip saugios laivybos agentūra, padės suformuoti palankesnę nuomonę apie šios technologijos naudojimą. Ši technologija daugiatikslio pobūdžio ir gali būti naudojama įvairioms viešoms užduotims jūroje atlikti – sienų kontrolei, laivybos saugai užtikrinti, paieškai ir gelbėjimui, taršai aptikti, žuvininkystės kontrolei, teisės nuostatų vykdymui užtikrinti. Sustiprinus agentūrų bendradarbiavimą padidės tų pačių išteklių sinergija ir naudojimo paskirčių įvairovė.

EMSA teikiamos RPAS paslaugos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir sienų kontrolės institucijoms duos daug naudos, nes EMSA jau renka, tvarko, jungia ir koreliuoja žmogaus veiklos jūroje duomenis. Iš RPAS gauta informacija būtų tvarkoma kaip papildomo šaltinio duomenys, kurie papildys į EUROSUR teikiamą informaciją. Numatyta teikti keičiamos apimties paslaugą Viduržemio jūroje sinchroniškai atliekant kelias operacijas, kurios būtų paskirstytos, pvz., po keturis aktualius rajonus – Graikijos ir Turkijos pasienio rajoną (Egėjo jūra), centrinę Viduržemio jūros dalį (Libija), vakarinę Viduržemio jūros dalį (Gibraltaro sąsiauris) ir rytinę Viduržemio jūros dalį (Kipro regionas). Paslaugai teikti turėtų būti naudojami mobilūs vienetai, kurie galėtų būti perkelti, jei laikui bėgant atsirastų naujų „karštųjų taškų“.

RPAS paslaugos turėtų būti pigesnės nei žmonių pilotuojamų orlaivių ir turėtų būti naudojamos kaip papildoma priemonė bendroje stebėjimo grandinėje, kurią sudaro palydovų vaizdai, laivų buvimo vietos informacija ir stebėjimas, vykdomas jūrų patrulinių orlaivių ir laivų.

Rezultatas: palydovų renkamų automatinio identifikavimo sistemos duomenų teikimo užtikrinimas.

Iki šiol EMSA, bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra (EKA) ir naudodama savo jūrų stebėjimo priemones, be užmokesčio kitoms ES agentūroms ir ES valstybėms narėms teikia SAT-AIS duomenų teikimo paslaugas. Iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. šių duomenų rinkimą finansuoja EKA, o po to ši mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa bus baigta. SAT-AIS duomenys yra neįkainojamas informacijos šaltinis, kuris labai padeda didinti informuotumą apie padėtį jūrose. Juos, vykdydamos stebėjimo užduotis, naudoja tiek valstybės narės, tiek ES agentūros ir įstaigos (pvz., Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, EŽKA, Jūrų analizės ir operacijų centras kovai su prekyba narkotikais). Be šių duomenų būtų neįmanoma aptikti daugybės laivų, ypač pietinėje Viduržemio jūros dalyje, nes kitų duomenų šaltinių nėra arba laivai plaukia zonose, kurių neapima krante įdiegtos automatinio identifikavimo sistemos, ir todėl negali būti šių sistemų stebimi (pvz., su ES vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklos ne ES vandenyse atvejais).

Reglamento (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiančio Europos jūrų saugumo agentūrą (su pakeitimais, padarytais reglamentais Nr. 1644/2003, 724/2004, 2038/2006 ir 100/2013), keitimas

Politikos sritis – Europos transporto politika

06 – Mobilumas ir transportas

06 02 – Sausumos, oro ir jūrų transporto politika

06 02 03 – Europos jūrų saugumo agentūra

06 02 03 01 – Europos jūrų saugumo agentūra. Indėlis į 1, 2 ir 3 antraštines dalis, išskyrus kovos su tarša priemones.

Migracijos darbotvarkė

Europos transporto politika

Konkretus tikslas

Skatinti saugų ir patikimą transportą parengiant vienodus Europos saugos ir saugumo politinius standartus ir užtikrinant aukštą gyvendinimo lygį.

Atitinkama VGV / VGB veikla

0602 Sausumos, oro ir jūrų transporto politika

Bendradarbiavimas Europos lygmeniu vykdant pakrančių apsaugos funkcijas turėtų padėti smarkiai padidinti stebėjimo pajėgumus, kuriais stiprinama išorės (jūrų) sienų kontrolė.

a.    Dalijimasis informacija, gauta jungiant ir analizuojant ataskaitų apie laivus teikimo sistemų ir kitų informacinių sistemų, kurios priklauso arba yra prieinamos agentūroms, duomenis, remiantis agentūrų atitinkamais teisiniais pagrindais ir nepažeidžiant valstybių narių duomenų nuosavybės teisių.

Rezultatas: geresnė realiojo laiko ir beveik realiojo laiko jūrų stebėjimo duomenų sklaida tarp trijų agentūrų ir atitinkamų institucijų.

Remiantis dabartiniu EMSA susitarimu dėl pastangų lygio su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir EŽKA, su jūrų reikalais susijusi informacija teikiama kitų agentūrų sistemoms. Gerinant stebėjimo gebėjimus į jūrų reikalų vaizdą turėtų būti inkorporuojami naujų jutiklių, visų pirma nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų užfiksuoti duomenys (įskaitant vaizdo duomenis ir infraraudonųjų vaizdų duomenis) – tam prireiks naujų dabartinės sistemos funkcijų, kurios pagerintų informacijos teikimą ir dalijimąsi ja su kitomis agentūromis ir atitinkamomis institucijomis. Norint atnaujinti sistemas, kad į jas būtų galima įtraukti naujų jutiklių užfiksuotų duomenų informaciją, reikia išplėsti programinę įrangą ir patobulinti sąsajas;

b.    Teikiamos stebėjimo ir ryšių paslaugos, grindžiamos naujausiomis technologijomis, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokios platformos įmontuotus jutiklius, pvz., nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis.

Rezultatas: lanksčios RPAS (nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų) paslaugos sienų kontrolės stebėjimui užtikrinti.

Dabartinių sausumoje ir palydovuose įdiegtų technologijų nepakanka norint aptikti mažus guminius arba medinius laivus, naudojamus migrantams perplukdyti per Viduržemio jūrą. Šių tipų laivai dažniausiai nepakankamai atspindi garsą, kad būtų matomi radarinių palydovų vaizduose. Optiniai vaizdai apima tik labai nedidelius tikslinius plotus su sąlyga, kad tuo metu yra diena ir nėra debesų. Palydovų informacija apskritai prieinama tik tam tikru metu, kurį lemia palydovo skrydžio orbita. Nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemomis (RPAS arba bepiločiais orlaiviais) teikiamos papildomos paslaugos gali padėti įveikti šiuos suvaržymus.

Kaip tarpinstitucinis paslaugų teikėjas, agentūra organizuos ir vykdys RPAS paslaugų operacijas, kad padėtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir sienų kontrolės institucijoms. Be to, EMSA, kaip saugios laivybos agentūra, padės suformuoti palankesnę nuomonę apie šios technologijos naudojimą. Ši technologija daugiatikslio pobūdžio ir gali būti naudojama įvairioms viešoms užduotims jūroje atlikti – sienų kontrolei, laivybos saugai užtikrinti, paieškai ir gelbėjimui, taršai aptikti, žuvininkystės kontrolei, teisės nuostatų vykdymui užtikrinti. Sustiprinus agentūrų bendradarbiavimą padidės tų pačių išteklių sinergija ir naudojimo paskirčių įvairovė.

EMSA teikiamos RPAS paslaugos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir sienų kontrolės institucijoms duos daug naudos, nes EMSA jau renka, tvarko, jungia ir koreliuoja žmogaus veiklos jūroje duomenis. Iš RPAS gauta informacija būtų tvarkoma kaip papildomo šaltinio duomenys, kurie papildys į EUROSUR teikiamą informaciją. Numatyta teikti keičiamos apimties paslaugą Viduržemio jūroje sinchroniškai atliekant operacijas, kurios būtų paskirstytos, pvz., po keturis aktualius rajonus – Graikijos ir Turkijos pasienio rajoną (Egėjo jūra), centrinę Viduržemio jūros dalį (Libija), vakarinę Viduržemio jūros dalį (Gibraltaro sąsiauris) ir rytinę Viduržemio jūros dalį (Kipro regionas). Paslaugai teikti turėtų būti naudojami mobilūs vienetai, kurie galėtų būti perkelti, jei laikui bėgant atsirastų naujų „karštųjų taškų“.

RPAS paslaugos turėtų būti pigesnės nei žmonių pilotuojamų orlaivių ir turėtų būti naudojamos kaip papildoma priemonė bendroje stebėjimo grandinėje, kurią sudaro palydovų vaizdai, laivų buvimo vietos informacija ir stebėjimas, vykdomas jūrų patrulinių orlaivių ir laivų.

Rezultatas: palydovų renkamų automatinio identifikavimo sistemos duomenų teikimo užtikrinimas.

Iki šiol EMSA, bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra (EKA) ir naudodama savo jūrų stebėjimo priemones, be užmokesčio kitoms ES agentūroms ir ES valstybėms narėms teikia SAT-AIS duomenų teikimo paslaugas. Iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. šių duomenų rinkimą finansuoja EKA, o po to ši mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa bus baigta. SAT-AIS duomenys yra neįkainojamas informacijos šaltinis, kuris labai padeda didinti informuotumą apie padėtį jūrose. Juos, vykdydamos stebėjimo užduotis, naudoja tiek valstybės narės, tiek ES agentūros ir įstaigos (pvz., Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, EŽKA, Jūrų analizės ir operacijų centras kovai su prekyba narkotikais). Be šių duomenų būtų neįmanoma aptikti daugybės laivų, ypač pietinėje Viduržemio jūros dalyje, nes kitų duomenų šaltinių nėra arba laivai plaukia zonose, kurių neapima krante įdiegtos automatinio identifikavimo sistemos, ir todėl negali būti šių sistemų stebimi (pvz., su ES vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklos ne ES vandenyse atvejais).

Be SAT-AIS duomenų būtų prarasta daug pridėtinės vertės ir labai sumažėtų informuotumas apie padėtį jūrose, o tai neigiamai paveiktų išorės sienų stebėjimo galimybes. Todėl SAT-AIS duomenis rinkti būtina.

Norint koordinuoti ir teikti RPAS ir kitų jutiklių fiksuojamus jūrų stebėjimo duomenis, reikalingas palydovinis ryšys. Jis naudojamas RPAS navigacijai ir perduodant naudingosios krovos sukauptus duomenis. Tai reikšmingas sąnaudų veiksnys. Agentūra visų pirma turės investuoti į sąsajas, į kurias teikiami duomenys iš ryšių palydovų ir Europos palydovinės duomenų perdavimo sistemos (EDRS). Norint tuo pat metu įvesti daugybę įvairaus formato duomenų srautų, be abejo, prireiks atitinkamai išplėtoti programinę įrangą. Į pateiktas išlaidas neįtrauktos palydovinio perdavimo išlaidos.

c.    Gebėjimų stiprinimas nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu siekiant sustiprinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkcijas – tai bus daroma rengiant gaires, rekomendacijas ir apibrėžiant geriausią patirtį, taip pat remiant darbuotojų mokymus ir mainus.

Rezultatas: mokymai, nuotolinis mokymasis ir keitimasis geriausia patirtimi, taip pat pagal projektus vykdomas bendrųjų arba sąveikiųjų veiklos standartų kūrimas.

Kad nacionalinės institucijos galėtų geriau atlikti pakrančių apsaugos funkcijas, reikia ir švietimo bei mokymų. Agentūra jau parengė plačią mokymo programą, kuri apima e. mokymosi modulius valstybių narių, narystės siekiančių šalių ir Europos kaimynystės politikos šalių ekspertams. Ji bus naudojama kaip pagrindas naujiems moduliams ir įgūdžių bei pajėgumų stiprinimo mokymams nacionaliniu lygmeniu.

Naujai parengti mokomieji kursai, keitimosi geriausia patirtimi seminarai ir e. mokymosi moduliai, taip pat nauji su konkrečia sritimi susiję projektai padės padidinti pakrančių apsaugos pajėgumus, parengti ES lygmens bendruosius standartus ir metodus ir taip palengvins daugianacionalinį bendradarbiavimą ir jungtines operacijas.

Geresnė realiojo laiko ir beveik realiojo laiko jūrų stebėjimo duomenų sklaida tarp trijų agentūrų ir atitinkamų institucijų

Sąsajų ir funkcijų atnaujinimas ir patobulinimas padės:

– dalytis naujų jutiklių užfiksuotais duomenimis (naudojant naujus duomenų formatus);

– padidinti dalijimąsi duomenimis tarp visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų.

Lanksčios RPAS paslaugos sienų kontrolės stebėjimui užtikrinti

Sustiprintas jūrų stebėjimas prie ES išorės sienų turėtų padėti:

– anksti aptikti migrantų išvykimą;

– geriau aptikti nelaimės ištiktus migrantus jūroje (išgelbėti daugiau gyvybių) padedant vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje;

– anksčiau ir efektyviau aptikti bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kurios metu kertamos Europos Sąjungos išorinės jūrų sienos;

– įvairinti šių misijų (pakrančių apsaugos) paskirtį padedant vykdyti jūrų stebėjimą šiais tikslais:

   – aptikti neteisėtą žvejybą,

   – aptikti ir užkardyti prekybą narkotikais bei kontrabandą,

   – aptikti taršą ir vykdyti jos stebėseną,

   – padėti užtikrinti teisės nuostatų vykdymą.

Stebėjimo duomenų teikimas laikomas technine pagalba ir duomenys yra teikiami atitinkamoms nacionalinėms arba ES kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų imtis atitinkamų tolesnių veiksmų.

Palydovų renkamų automatinio identifikavimo sistemos duomenų teikimo užtikrinimas

Pagal šią informaciją bus galima identifikuoti laivus, kurie nepatenka į krante įrengtų ES valstybių narių automatinio identifikavo sistemų stočių diapazoną, ji padės naudotojams susidaryti išsamesnį jūros vaizdą atliekant sienų kontrolės operacijas. Ši informacija padės:

– atskirti įprastą eismą nuo neatpažintos žmogaus veiklos jūroje, kurią gali reikėti išsamiau patikrinti, šią informaciją koreliuojant su EMSA prieinamais kitų šaltinių duomenimis;

– per paieškos ir gelbėjimo operacijas geriau žinoti, kur yra nacionaliniai ir ES viešieji ištekliai, kad būtų galima optimaliau koordinuoti veiksmus;

– gebėti geriau panaudoti išteklius tikslioje geografinėje identifikuoto laivo, kuriam reikia pagalbos, buvimo vietoje, kad institucijos ir (arba) paieškos ir gelbėjimo tarnybos į įvykio vietą galėtų atvykti kuo greičiau;

– užtikrinti galimybę naudotis geoerdvine žvalgybos informacija, kad būtų galima laiku vykdyti tinkamą visuotinę laivų stebėseną.

Be šių SAT-AIS duomenų turima informacija apie tai, kas vyksta prie išorinių jūrų sienų, būtų ne tokia išsami.

Ryšių, visų pirma palydovinio ryšio, paslaugos, kurios padeda vykdyti jungtines operacijas

Palydovinio ryšio priemonėms tenka esminis vaidmuo naudojant naujas technologijas, kaip antai nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas. Jūrų stebėjimui realiu (arba beveik realiu) laiku pagerinti reikalinga būtent palydovinio ryšio technologija.

Mokymai, nuotolinis mokymasis ir keitimasis gerąja patirtimi, taip pat pagal projektus vykdomas bendrųjų arba sąveikiųjų veiklos standartų kūrimas

Investicijos į mokymus, e. mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi, taip pat į pagal projektus vykdomą bendrųjų arba sąveikiųjų veiklos standartų kūrimą turėtų padėti:

– sustiprinti nacionalinio lygmens pakrančių apsaugos įgūdžius ir gebėjimus siekiant veiksmingiau vykdyti operacijas;

– suvienodinti jūrų stebėjimo ir su kitomis pakrančių apsaugos funkcijomis susijusią veiklą ir nustatyti bendrus jų metodus siekiant padidinti sąveikumą ir išplėtoti bendrus veiklos standartus, kurie palengvintų jungtines operacijas.

Pats sudėtingiausias ir svarbiausias procesas yra bandomųjų RPAS paslaugų organizavimas.

Agentūra planuoja 2016 m. pademonstruoti valstybėms narėms ir agentūroms skirtą bandomąją RPAS paslaugą. Agentūra į reguliavimo struktūrą ketina įtraukti Europos aviacijos saugos agentūrą ir Eurokontrolę, o Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir EŽKA pakviestos dalyvauti šioje bandomojoje veikloje kaip naudotojos. Be to, konsultacijos su Europos kosmoso agentūra turėtų padėti toliau vystyti RPAS pritaikymo civiliniam jūrų stebėjimui galimybes.

Šios ES lygmeniu vykdomos veiklos pridėtinė vertė:

– teikiama vertinga informacija, kuri padeda gerinti Europos Sąjungos išorės sienų stebėjimą pasitelkiant naujas RPAS paslaugas ir toliau naudojantis SAT-AIS paslaugomis, kurios kitu atveju nebebūtų teikiamos arba būtų teikiamos mažesniu mastu (kaip stebėjimas iš oro, kuriam reikia labai daug lėšų);

– teikti paslaugas ir duomenis ES lygmeniu yra ekonomiškai efektyvu dėl masto ekonomijos, kuri nepasiekiama paprastais nacionalinio lygmens veiksmais;

– duomenys pakartotinai naudojami ir jais dalijamasi su visomis atitinkamomis ES valstybėmis narėmis ir ES agentūromis – taip išvengiama pastangų dubliavimosi, tie patys duomenys ir paslaugos panaudojami kelioms reikmėms ir sudaromos sąlygos naudoti naujas modernias technologijas;

– į vieną vietą surenkami visi aktualūs su jūrų reikalais susiję duomenys apie žmogaus veiklą jūroje tokiu būdu sudarant sąlygas pritaikyti vieno langelio principą, kuris padėtų tuos duomenis teikti kitoms nacionalinėms ir ES institucijoms. Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra ir platinimo tinklas jau beveik sukurti ir to nebereikia daryti iš naujo. EMSA jau teikia įvairius duomenų rinkinius Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir EŽKA, kurioms šiuo tikslu sukurtos atitinkamos sąsajos;

– panaudojamos jau EMSA sukurtos su jūrų reikalais susijusios informacijos sistemos, vienodinamos esamos sistemos ir paslaugos, skirtos ES lygmens pakrančių apsaugos institucijas skatinti keistis informacija;

– plėtojami pakrančių apsaugos įstaigų bendri įgūdžiai ir pajėgumai ir joms padedama bendradarbiauti ir veikti drauge, remiantis vienodais principais.

Iš ankstesnės RPAS technologijos panaudojimo karinėms reikmėms patirties EMSA išsiaiškino, kokios yra RPAS panaudojimo civilinėms reikmėms galimybės ir kaip ji galėtų padėti pagerinti jūrų stebėjimą kuo geresniu kainos ir kokybės santykiu ir padidinti informuotumą apie tai, kas vyksta prie Europos Sąjungos išorinių jūrų sienų.

Remiantis dabartiniu bendradarbiavimu su Europos kosmoso agentūra paaiškėjo, kad SAT-AIS duomenų naudojimas labai pagerino informuotumą apie padėtį jūrose. Daugelis SAT-AIS duomenis naudojančių valstybių narių ir Europos agentūrų realiais atvejais įrodė jų operatyvinę naudą ir šiandien savo kasdienes operacijas dažnai grindžia šiais duomenimis. Per trejus pastaruosius metus surengti keli naudotojų susitikimai, po kurių surinkti naudotojų liudijimai. Taigi akivaizdu, kad be SAT-AIS duomenų informuotumo apie padėtį jūrose kokybė būtų kur kas ribotesnė, o tai neigiamai atsilieptų naudotojų galimybėms veiksmingai veikti.

Uosto valstybės kontrolės srityje agentūra remia visai Europai bendrą sistemą, pagal kurią būtų numatyti būtiniausio lygio mokymai, padedantys stiprinti gebėjimus ES ir nacionaliniu lygmenimis. Be to, paaiškėjo, kad parengti pagrindinių tam tikrų funkcijų atlikimo įgūdžių mokymai duoda pridėtinės naudos, nes per juos įgyti įgūdžiai papildo nacionalinius gebėjimus ir skatinama keistis geriausia patirtimi, taigi jie gali teikti pridėtinės vertės įvairioms pakrančių apsaugos funkcijoms.

Agentūra turi didelės patirties dirbant su pakrančių apsaugos funkcijas vykdančiomis nacionalinėmis institucijomis ir skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Vienas naujesnių pavyzdžių galėtų būti pagalbos nelaimės ištiktiems laivams sritis, kurioje agentūra drauge su Komisija padėjo parengti ES teisės aktais grindžiamas veiklos gaires dėl prieglobsčio vietų, kuriomis bus skatinama užtikrinti vienodą ir veiksmingą nacionalinių institucijų atsaką. Tokias veiklos gaires ir bendruosius (sąveikiuosius) standartus bei procesus būtų galima parengti ir kitose srityse.

Šios papildomos EMSA užduotys visiškai atitinka Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bei EŽKA įgaliojimus ir jas atlikdama EMSA padės pastarosioms agentūroms vykdyti savo pareigas ir užduotis. Tiek iš RPAS, tiek iš SAT-AIS gauti duomenys padės smarkiai pagerinti informuotumą apie padėtį. EMSA su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra bei EŽKA jau yra sudariusi dvišalius susitarimus dėl paslaugų lygio, pagal kuriuos teikiamos su jūrų reikalais susijusios informacijos paslaugos. Keitimasis šiuo metu turimais duomenimis su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra organizuojamas nuo 2013 m. balandžio mėn. ir duomenys iš EMSA nuolat perduodami EUROSUR ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros situacijų centrui. Įtvirtinta praktika bus taikoma duomenų srautams didinti.

Agentūros veiklą kasmet tikrina Europos Audito Rūmai ir Komisijos Vidaus audito tarnyba. Administracinė valdyba, kuriai priklauso ir Komisijos atstovai, apžvelgia veiklą, programavimą ir biudžetą. Ši sistema nustatyta EMSA steigimo reglamente ir bus taikoma ir toliau.

Didesnės rizikos nei susijusi su dabartinėmis agentūros užduotimis ir veikla nėra.

Papildomam biudžetui bus taikomos tos pačios nuostatos ir garantijos, kaip ir agentūros kitos veiklos biudžetui.

Kovos su sukčiavimu priemonės įtrauktos į EMSA steigimo reglamento 20 straipsnį, kuriuo reglamentuojami OLAF įgaliojimai agentūros veiklos atžvilgiu, ir bus toliau taikomos. 2015 m. lapkričio mėn. EMSA administracinė valdyba priėmė specialią kovos su sukčiavimu strategiją.

060203 Europos jūrų saugumo agentūra

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.